Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Senojo mezgimo amato puoselėtojos Linos Bartašienės tradicinių Pasvalio krašto pirštinių paroda

pirst2Esu kilusi iš Šeduvos (Radviliškio r.). Baigiau Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą. Įgijau chorinio dirigavimo specialybę. Į Pasvalio kraštą persikėliau gyventi 1990 m. Dirbu Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus administratore.

Mezgu nuo 12 metų. Megzti išmokė pradinių klasių mokytojas. Pirštines ir kojines pradėjau megzti paauglystėje.

pirstNuo 2005 metų pradėjau rinkti – domėtis tradicinėmis Pasvalio krašto pirštinėmis. Esu užfiksavusi apie 400 pirštinių pavyzdžių. Yra iššifruotos šių pavyzdžių raštų schemos. Užpildytos anketos, padaryti garso įrašai, kuriuose gausu etnografinės medžiagos apie verpalus, verpimą, siūlų dažymą, audimą, žlugtą, raštus, pavadinimus, sąsaja su Latvija, taip pat vertingi pasakojimai apie pokario gyvenimo sąlygas, pastangas išsaugoti tradicinę krašto kultūrą sovietinės okupacijos metais.

Ateityje planuoju išleisti knygą „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“, kurioje būtų sudėta visa ši medžiaga.

Šioje parodoje pristatau autentiškas raštuotas, Pasvalio krašto mezgėjų pirštines ir pačios (senaisiais raštais) megztas pirštines.

Paroda bus eksponuojama Uoginių amatų centre, Kupiškio r., iki 2019 m. kovo 29 d.

 

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centre pristatoma paroda „Kupiškio krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“

Kovo 6 d. Vilniaus universiteto biblioteka Kultūros centro Vitražų salėje (Gedimino g. 40) pristatys parodą „Kupiškio krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“

rubaiTik kovo 6 d. nuo 11 iki 17 val. eksponuojamoje parodoje „Kupiškio krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“ bus pristatomi XVI–XX a. rankraščiai, susiję su Kupiškio krašto istorija, etnografija ir žymiais žmonėmis. Vienas iš seniausių eksponatų – 1598 m. datuojamas dokumentas, susijęs su Migonių kaimu ir patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos parašu. Parodos lankytojai taip pat galės išvysti eksponatus, pristatančius turtingą Kupiškio krašto tradicinės kultūros palikimą ir jį išsaugoti padėjusių seserų kraštotyrininkių Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių gyvenimo puslapius. Kadangi paroda vyks kartu su tarptautine konferencija, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms paminėti, atskiras dėmesys bus skirtas šio iškilaus, ties dabartinių Anykščių, Kupiškio ir Rokiškio rajonų sandūra gimusio aukštaičio asmenybei ir jo draugystei su įžymiu kupiškėnu Povilu Matulioniu. Parodoje bus eksponuojama dar dviejų įžymių Lietuvos literatūros klasikų Motiejaus Valančiaus ir Maironio rankraščiai bei dar jiems gyviems esant išleistos knygos, padėsiančios atskleisti šių asmenybių sąsajas su Kupiškio kraštu.

rubai2Šis Kupiškiui skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos jau penktus metus tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ dalis. Projekto tikslas – VU bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių, turinčių išskirtinę svarbą Lietuvos ir jos kultūros istorijai, pristatymas, atskleidimas, aktualizavimas.

Paroda „Kupiškio krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“ vyks Kultūros centro Vitražų salėje (Gedimino g. 40) kovo 6 d. nuo 11 iki 17 val.

Renginys nemokamas

Dariaus Babelio gamtos fotografijų paroda

Maskuot. 2012 m. 585 x 41 cmGimiau ir augau Kupiškyje. Gyvenau labai puikioje vietoje – netoli Kupiškio piliakalnio ir Lėvens upės, kurią vėliau užtvenkus atsirado Kupiškio marios. Kiek prisimenu, visuomet buvau tikras gamtos vaikas. Buvo iššliaužiotos visos aplinkui besidriekiančios pievos, piliakalnis ir jo šlaitai, išbraidytos visos Lėvens pakrantės. Patiko smalsiai stebėti Lėvens pakrantėje saulės spinduliuose žaidžiančius laumžirgius, pievoje ropojančius vabaliukus, lapus graužiančius vikšrus... Viskas atrodė labai įdomu ir svarbu.

Mokykliniais metais bandžiau savo pirmuoju „Zenitu“ fotografuoti paukščius. Iki šiol turiu sukauptą skaidrių kolekciją.

Visuomet norėjau užfiksuoti įdomias gamtos akimirkas, nesvarbu, kas tai būtų – didelis gyvūnas ar smulkus augalėlis.

Pastaraisiais metais daug laiko skiriu gamtos fotografijai. Mano fotografuotų gyvūnų nuotraukos publikuojamos žurnaluose, knygose, kalendoriuose, informaciniuose stenduose... Esu daugkartinis Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys“ įvairių nominacijų nugalėtojas, fotografijų konkurso 35 AWARDS 2016 pirmosios vietos laimėtojas gyvūnų fotografijų kategorijoje. 2017 m. britų „Daily Mail“ publikavo fotografijų seriją „Kova už buvį“.

2018 m. išleista mano knygelė vaikams „Šmiru šmiru paslapčia“ (leidykla „Lututė“). 

Šioje parodoje eksponuojamos 2013 metų mano pirmosios fotografijų parodos, skirtos Pasaulinei Žemės dienai nuotraukos. 2017 m. fotografijų paroda buvo eksponuota Kupiškio Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazijoje. Tai mano pirmieji žingsniai į gamtos fotografijos pasaulį... 

Darius Babelis

Paroda eksponuojama Virbališkių buv. mokykloje nuo š. m. kovo 1 d. iki kovo 30 d.

PANEVĖŽIO MOKSLEIVIŲ NAMŲ MOKINIŲ DARBŲ PARODA “Šiaudo ir molio draugystė”

APIE MUS

Panevėžio moksleivių namai (iki 2004 – ųjų užmokyklinės veiklos centras) įkurti 1992 metais, sujungus moksleivių laisvalaikio klubus, jaunųjų turistų ir technikos stotis.

Tai neformalaus švietimo įstaiga, sudaranti sąlygas vaikų ir jaunuolių saviraiškai bei saviugdai, turiningam laisvalaikiui

Moksleivių namuose įžvelgiami ir plėtojami kiekvieno vaiko kūrybiniai gebėjimai. Čia puoselėjamas įgimtas vaikų smalsumas, skatinama vaizduotė. Mokykla sudaro sąlygas mokiniams mokytis sumanumo ir išradingumo vieniems iš kitų, dalytis tarpusavyje išmone, fantazijomis ir įžvalgomis.

Mokykla ugdo kūrybinį mokinių gebėjimą suprasti grožį ir juo džiaugtis. Ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui plėtoti įvairios meninės kūrybos galias, patirti kūrybos sunkumus ir džiaugsmą. Ugdomas mokinių gebėjimas vertinti kitų kūrybos pasiekimus ir jais džiaugtis.

Panevėžio moksleivių namuose veikia 25 įvairaus pobūdžio būreliai, grupės, studijos. Mokykloje dirba būrys talentingų mokytojų, kurie sugeba mokinius įkvėpti kūrybiniams ieškojimams.

APIE PARODĄ 

Tai keramikos ir pynimo būrelių mokinių darbų paroda.

Moksleiviu namaiNors ir nedidelė ši parodėlė, bet ir iš keletos darbelių galima matyti, kuo užimti ir ko išmokomi vaikai šiuose būreliuose.

Keramikos būreliuose mokiniai supažindinami su keramikos amatu, šio amato atsiradimo istorija. Čia vaikai susidraugauja su moliu, sužino apie jo plastines savybes. Susipažįsta su keramikos dirbinių ypatumais, įvairiais lipdymo būdais, išmoksta dekoruoti molio dirbinius glazūromis ir akrilo dažais. Šioje parodėlėje būtent ir atsispindi įvairūs lipdymo būdai bei formos.

Pynimo būrelį lankantys vaikai supažindinami su vienu iš seniausių lietuvių amatų – pynimu iš vytelių, šiaudų. Šiaudą, kaip ir molį reikia pamilti, prisijaukinti jį, susidraugauti su juo. Tik tada, jis paklūsta vaikiškom rankom ir leidžia save atskleisti visu grožiu.

Šios parodos darbeliams, paveikslams iš lygintų šiaudų, buvo naudojami rugių, avižų ir kviečių šiaudai. Vieni darbai buvo gaminami iš lygintų šiaudų, kiti iš apvalių šiaudo vamzdelių.

Norint panaudoti šiaudą kiek galima įvairiau, jį reikia rinkti ne vienu laiku. Tuos, kuriuos lyginsime, iš kurių pinsime – reikia rinkti dar prieš javų žydėjimą. Jei žadame verti ,,sodus” – toks šiaudas turi būti surinktas dar javams bręstant.

Moksleiviu namai 5Neužtenka vien žinių, norint mėgautis darbeliais iš šiaudų. Reikalingas laikas ir kantrybė. Ilgas šiaudo paruošimo kelias – jie džiovinami, kapojami, rūšiuojami, mirkomi, perpjaunami išilgai, vėl išskleidžiami apdžiūti. Ir tik tada lyginami.

Klijuojant paveikslą, pirmiausia popieriaus lape nusipiešiamos norimos paveikslo formos. Jos iškerpamos. Tada imami lyginti šiaudai ir klijuojami ant popierinės formos taip, kad šiaudų galai truputį išlįstu pro formos kraštus. Apklijavus visą formą šiaudais, šiaudų galai kruopščiai apkerpami pagal popierinę formą. Taip paruoštos ir iškirptos detalės klijuojamos į numatytą paveikslo vietą. Štai ir norimas paveikslas!

Šioje parodoje kiekvienas mokinių sukurtas kūrinys, atliktas darbas yra kitoks, nes kitoks yra ir pats vaikas.

Tad pasinerkime į paslaptingą, mielą, jaukų ir spalvingą vaikų pasaulį…

Moksleivių namų renginių organizatorė

Rasa Adinavičienė

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje nuo šių metų vasario 20 d. iki balandžio 30 d.

 

Kupiškio socialinės globos namų bendruomenės narių ir keramikų darbų paroda „Keramikos menas žmogaus gerovei“

IMG 20190117_165519Nuo 2016 m. tęsiamas socialinis meno projektas „Lipdau pasaulį ir save: keramikos menas žmogaus gerovei"šiemet viešėjo keliuose Šiaurės Lietuvos socialinės globos namuose. Jurdaičiuose, Linkuvoje ir Kupiškyje buvo surengtos keramikos dirbtuvės, skirtos likimo nuskriaustiems jaunuoliams ir suaugusiems. Pastarieji buvo įtraukti į visus keraminės kūrybos procesus: nuo molio ir dažų paruošimo iki dirbinių sukūrimo, glazūravimo ir pristatymo visuomenei. Kupiškio socialinės globos namų gyventojų keramikos darbai, sukurti kartu su žinomais keramikos menininkais Jurgita Jasinskaite, Rimantu Inokaičiu bei Gvidu Raudoniumi.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo galimybę naudotis naujausia keramikos įranga – žiedimo staklėmis ir raku degimo krosnele. Plačiai pasaulyje žinoma raku degimo technologija leidžia nulipdytus kūrinius čia pat išdegti specialioje lauko krosnyje. Pasiekus 980 laipsnių karštį, dar žaižaruojantys kaitra, glazūromis padengti molinukai metami į specialią degiomis medžiagomis užpildytą talpą. Uždengus indą, jie toliau smilksta, sudarydami taip vadinamą redukcinę aplinką. Netekę deguonies, glazūrų komponentai savo sudėtyje smarkiai transformuojasi ir pakeičia spalvas, o glazūromis nepadengtas molis pajuoduoja. Raku degimo ypatybės suteikia procesui netikėtumo ir įspūdingumo elementų, idealiai tinka keramikos edukacijai.

Parodoje žiūrovai išvys pačius įdomiausius kūrybinių dirbtuvių rezultatus – nuo spalvomis žėrinčių indelių iki žaismingų keraminių skulptūrų. Projekto partnerių – Jurdaičių, Linkuvos ir Kupiškio socialinės globos namų paskirtis – užtikrinti socialinę globą asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namų misija – skatinti ir saugoti socialinę gerovę, paremiant silpnuosius bendruomenės narius, teikiant atvirą ir rūpestingą paramą, kuri padėtų jiems jaustis pilnaverčiais ir lygiateisiais visuomenės nariais. Tęstinio socialinio projekto „Keramikos menas – žmogaus gerovei" tikslas – didinti profesionalios kultūros prieinamumą socialinės atskirties grupėse, ugdyti visuomenės pakantumą ir atvirumą socialiai pažeidžiamų grupių atžvilgiu, kurti inovatyvius socialinių santykių ir bendradarbiavimo modelius tarp menininkų ir, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

Projekto kuratorius – Gvidas Raudonius. Partneriai: Dailininkų sąjungos galerija, Jurdaičių socialinės globos namai, Linkuvos socialinės globos namai, Kupiškio socialinės globos namai. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, UAB „Suvena".

Keramikos darbų paroda „Keramikos menas žmogaus gerovei“ buvo jau eksponuojama Šepetoje, Vilniuje, Uoginiuose, o iki vasario mėn. pabaigos darbais dar galėsite pasigrožėti Virbališkiuose.

 Raminta Murnikova

 Paroda eksponuojama Virbališkių buv. mokykloje iki 2019 vasario 28 d.

Tai gražiai mane augino..

Tai gražiai mane augino 
Laukas, pieva, kelias, upė, 
Tai gražiai už rankos vedė 
Vasaros diena ilga. 
Tai gražiai lingavo girios, 
Uogų ir gegučių pilnos, 
Tai gražiai saulutė leidos, 
Atilsėlį nešdama. 

Tai gražiai skambėjo žodžiai: 
Laukas, pieva, kelias, upė. 
Tai gražiai iš jų išaugo 
Vienas žodis – LIETUVA!

Justinas Marcinkevičius

Skapiškio pagrindinės mokyklos pradinukai ruošdamiesi sutikti Lietuvos gimtadienį paruošė savo piešinėlių parodą. Per lietuvių kalbos pamokas vaikai skaitė eiles apie Lietuvos gamtą, žmones, šeimą. Dailės pamokose jie savo jausmus ir meilę savo kraštui išliejo ant popieriaus. Vaikų širdelės suvirpėjo klausant tautos poeto Justino Marcinkevičiaus eilių apie Lietuvą, kuri poetui buvo begaliniai brangi. Jis ją širdyje nešiojo iki pat mirties bei puoselėjo meilę Lietuvai mūsų širdyse. Jo eilėraščio žodžiai „Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė ...“ atsiskleidžia mažųjų dailininkų kūryboje. Jų darbeliuose matome Lietuvos laukuose riedantį kombainą, spalvingą tėviškės gamtą, o nutapytoje knygoje įrašytus svarbiausius žodžius: mama, tėtis, aš, Vilnius, tėviškė, Lietuva, Vytis... Ne vienam mokinukui žodis Lietuva siejasi su didžia Gedimino pilimi. Mažieji jungtinės grupės vaikučiai savo meilę gimtajam kraštui perteikė tapydami guašu savo namus ir šeimą. Juos dailės paslapčių moko mokytojos Gitana Sriubiškienė

Kviečiame visus išradingai švęsti Lietuvos gimtadienį ir pasidžiaugti spalvingais, nuotaikingais vaikų piešiniais.

Skapiškio pagrindinės mokyklos mokytojos Gitana Sriubiškienė, Renata Zabulienė, Alma Knabikienė.

Paroda eksponuojama Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje nuo 2019 m. vasario 1 d. iki kovo 31d.

Mantvydas Damaas. 10 m. Tai graiai mane augino. Guaas. 30x42 cm 2019

Mantvydas Damašas. 10 m. Tai gražiai mane augino.Guašas. 30x42

Laurynas Lavickas  9 m. Lietuva. Guaas 30x42cm 2019

Laurynas Lavickas. 9 m. Lietuva. Guašas. 30x42

Vasario 16-oji Kupiškio krašte

2019 m. Vasario 16-ąją jau 101-ąjį kartą bus minimas mūsų valstybės atkūrimo gimtadienis ir švenčiama Tautos laisvė, dėl kurios išsaugojimo iki šiol turime kovoti kiekvieną dieną. Šią Vasario 16-ąją bus minimas ir 70-asis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos jubiliejus. Švęsime modernią tautinę Lietuvos valstybę, laisvą nuo bet kokių okupacijų ir federacijų ir atiduosime pagarbą tą laisvą valstybę nuo jos sukūrimo gynusiems.

1989 m. vasario 16-oji Kupiškio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo paminėta ypatingai: įvyko pirmasis viešas mitingas, skirtas 71-osioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms paminėti. Jo metu Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelyje buvo pasodintas ąžuoliukas. Pasodino jį 87 metų Lietuvos savanoris Petras Kisielius ir Sąjūdžio seimo narys Algis Graužinis. Ąžuoliukas, atlaikęs visus neįtikėčiausius lietuviškos gamtos išbandymus, pasodintas netradiciniu ąžuolams sodinti laiku, prigijo ir tebeauga iki šiol. Taip ir Lietuvos valstybė – stiprėja ir tvirtėja, įveikdama visus išorės ir vidaus jėgų ruošiamus jai išbandymus.

Parodos tema pasirinkta ne atsitiktinai: norime parodyti, kad kupiškėnai gerbia tautos istoriją ir moka švęsti. Per trisdešimt metų keitėsi žmonės, keitėsi pastatai, keitėsi sąlygos. Tik nesikeičia žmonių tikėjimas ir nemiršta viltis. Viltis gyventi geriau, gražiau. Viltis, kad mūsų šalis, kaip mūsų pasodintasis ąžuolas, bus stipri ir teiks pavėsį – rūpinsis – savo piliečiais visada, skaičiuodama vis naujus savo nepriklausomos valstybės kūrimo metus.

Žvelgdami į eksponuojamas nuotraukas iš LPS Kupiškio rajono sąjūdžio rėmimo iniciatyvinės grupės nario Algimanto Seibučio, Kupiškio kultūros centro ir jo padalinių Subačiuje bei Adomynėje, iš Kupiškio viešosios bibliotekos ir Kupiškio etnografijos muziejaus archyvų, prisiminkime Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimus Kupiškio krašte. Dėkojame Juozui Kraujūnui, Aušrai Jonušytei, Karolinai Vaižmužytei už įamžintas svarbias akimirkas.

Pasodintas ąžuolas augs ir stiprės. Lietuva kurdama savo istoriją klestės įveikdama visas negandas. Istorija įrašys vis naujus ir naujus puslapius, o parodos eksponatus kasmet galėsime papildyti vis naujomis istorinėmis fotografijomis...

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje nuo šių metų vasario 1 d. iki vasario 28 d. 

2 nuotr

Pirmasis Vasario 16-osios viešas minėjimas Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelyje. Iš kairės: Raimundas Narmontas, Stasė Beniuševičienė, Milda Narmontienė ir Leokadija Neniškienė. 1989 m.

24-nuotr-2016-02-16 Kupikis Foto K. Vaimuyt

Vasario 16-osios minėjimas. Nešama Lietuvos trispalvė. 2016 m. (Karolinos Vaižmužytės nuotrauka).

 

Pasitinkant gražiausias metų šventes...

kal3Kalėdų metas pripildytas gerumo, švelnumo, maloningumo, jautrumo, tikros meilės, spinduliuojančios šviesos, vidinio tvirtumo, vilties ir tikėjimo žmogaus gerumu ir geresniu pasauliu.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, visi skubame pirkti dovanas, rašyti laiškus, puoštis. Turbūt pats gražiausias ir nuostabiausias vaizdas - einant girgždančiu sniegu visur matyti papuoštus langus ir vitrinas. Mirgančios lemputės ir girliandos suteikia vidinę šilumą ir gėrį.

Pasitinkant Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus visos Kupiškio miesto įstaigos taip pat prisideda prie šios šventinės nuotaikos kūrimo.

Važiuojant pro Kupiškio Kristaus Žengimo bažnyčią neįmanoma nepastebėti gražiai pasipuošusio ir Kupiškio etnografijos muziejaus. Einat sniego takeliu, jau iš tolo šviečia languose iškabinti patys gražiausi Kalėdiniai karpiniai, kuriuos sukūrė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė. O įžengus į vidų pasitinka gražiai nuo dovanų išsipūtusios ir virš židinio pakabintos viso kolektyvo Kalėdinės kojinės. Matant tokį vaizdą, kiekvienam čia apsilankiusiam lankytojui veidą papuošia šilta šypsena. O tada pajauti, kad gražiausios metų šventės jau labai arti.

Linksmų artėjančių švenčių!!!!

Šiaulių valstybinės kolegijos IOK 15 studentė Vaiva Domžaitė.

 kal

kal2

Edukacinės kūrybinės dirbtuvėlės

Atėjo metas prisiminti, kas yra Adventas, saldaturgis ir neskubėti į prekybos centrus. Galite užsukti į kalėdines dirbtuvėles, kur gaminsime žvakes iš natūralaus bičių vaško ir pasidalinsime idėjomis, kaip pradžiuginti draugus, artimuosius savo rankų darbo dovanėlėmis.

KVIEČIAME pajusti tą tikrą prieššventinę nuotaiką.

dirbtuves

 

Paroda

Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas.

Menas yra didysis žmoniškumo pranašas daiktų pasaulyje.

Vydūnas.

 

daile1Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius įkurtas 1989m. mokyklos direktorės Erikos Mackelienės iniciatyva. Per visus pagrindinio ugdymo metus dailės skyriaus mokiniai mokosi šių disciplinų: piešimo, tapybos, kompozicijos, skulptūros, dailėtyros. Šiuo metu dailės skyrių lanko 68 moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų bei gimnazijos, kuriems vadovauja dvi patyrusios, didžiulę pedagoginę patirtį sukaupusios mokytojos metodininkės Rita Laskauskienė ir Rima Kalinkienė bei mokytoja Rimgailė Laskauskaitė, kuri moko pradinio ugdymo mokinius.

Moksleiviai rengia parodas Kupiškio etnografijos muziejuje, kultūros centre, viešojoje bibliotekoje, savo mokyklos patalpose, rajono mokyklose, savivaldybėje, Lietuvos neformaliojo švietimo centre. Ruošia projektus, lanko parodas, dalyvauja edukacinėse programose. Rajono, šalies ir tarptautiniuose konkursuose dažnai tampa laureatais bei diplomantais.

Dailės skyrių lankantys moksleiviai išmoksta dailės abėcėlę ir kūrybiškai taikyti įvairias išraiškos priemones pasirinktuose dalykuose. Tai jauno žmogaus asmeninio gyvenimo kelio pradžia, nebūtinai susijusi su menine kūryba, tačiau maksimaliai atsiskleidžia kiekvieno savasis AŠ, o dailės ir meno pažinimas yra priemonė jo asmenybės tapsme.

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejaus edukacinėje klasėje nuo šių metu lapkričio 6 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

Genovaitės Matiukienės medžio dirbinių paroda „Kaimo sodybos“

matiukSenojo Lietuvos kaimo sodybų maketai sukonstruoti iš ornamentuotų medžio lentelių, papuošti kriauklėmis ir akmenukais. Parodos autorė Genovaitė Matiukienė gimė Panemunėlyje, Rokiškio rajone. Autentiškų sodybų atgaivinimas meno darbuose jai tapo užsiėmimu, teikiančiu atgaivą bei ramybę, prasiblaškymu nuo širdį slegiančių minčių. Gyvenimo išbandymai ir netektys lėmė, kad G. Matiukienė atrado savo pomėgį ir talentą.

Lemtinga tapo išvyka prie ežero, kur draugės sūnus pririnko daug mažų kriauklyčių. „Atsisėdau ir pradėjau jas dėlioti, nežinodama, kodėl taip darau. Netikėtai matau – paveikslėlis“, – tai ir buvo pirmasis moters darbas, sukurtas beveik prieš 30 metų. Autorė iki tol niekada neužsiėmė jokiais rankdarbiais. Su vyru 35 metus gyveno prie Duokiškio, vyras dirbo eiguliu, ji – miško darbininke. Augino du sūnus, tad darbų ir rūpesčių užteko, bet kūrybos ir talento gyslelę, matyt, buvo paveldėjusi iš tėvo – nagingo ir talentingo staliaus.

G. Matiukienės rankose atgyja ne tik medis, bet ir kriauklės, kedro riešutai, kankorėžiai ar slyvų kauliukai. Apdailai naudoja įvairias medžiagas, surinktas iš gamtos. Iš šių medžiagų gimsta įspūdingi dirbiniai. Visas savo sodybas gamina paprasto peiliuko pagalba ir klijais. Pirmųjų darbų moteris jau nebeturi, jie padovanoti ar išdalinti. Savo kūrinius pradėjo kaupti sūnaus dėka. Kiekvieną darbą nufotografuoja, o nuotraukas deda į albumą, kad liktų prisiminimas. Pirmieji darbai buvo kryžiai, koplytėlės, o prieš 12 metų sukurtas pirmasis sodybos maketas. Genovaitės Matiukienės namai – lyg muziejus, jos darbais stebisi ir užsienio šalių turistai. Meno dirbinių ieškotojai ir supirkėjai iš Prancūzijos bei Italijos, pamatę moters kūrinius, neteko žado.

matiuk3Daug metų G. Matiukienės darbai niekur nebuvo rodomi. Dabar jie keliauja į parodas Lietuvoje. Žmonės gali pasigrožėti nepaprastai kruopščiai pagamintais maketais. Kas žino, gal po daugybės metų mūsų vaikai ar anūkai senojo kaimo vaizdus galės pamatyti tik tokiuose senojo Lietuvos kaimo sodybų maketuose. Kad ir kaip būtų gaila, bet kaimai, kaimo sodybos nyksta...

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje nuo šių metų lapkričio 19 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

 

Vitenės Repšienės šiaudinių sodų ir žaisliukų paroda „Šiaudiniai stebuklai“

vytene repsieneVitenė Repšienė gimė 1936 metais. Kupiškėnė Vitenė Vabalninke gyvena nuo 1974 metų. Dirbo Vabalninko Žemės ūkio technikume dėstytoja. Tikrieji jos talentai atsiskleidė tik išėjus į pensiją. Jos darbai ir kolekcijos saugomos namuose ir muziejuose, yra pripažintos tautiniu paveldu, o auksarankei meistrei suteiktas tautodailininkės titulas.

Vitenė labai įdomi, šmaikšti ir energija trykštanti moteris. O kiek ji žino įvairiausių dalykų iš istorijos, pagonybės ir krikščionybės laikų. Tautodailininkė jau pelnė 26 apdovanojimus, 7 „Aukso vainiko“ diplomus. 2 sertifikatus (vašku marginti, skutinėti, augaliniais dažais dažyti margučiai ir šiaudiniai sodai, žvaigždės, eglutės žaisliukai). Yra surengusi 9 autorines parodas, darbus eksponavo Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Kupiškyje, Punske, Bauskėje ir JAV. Rankdarbių klubas „Kraitė“ narė, pelniusi daugiausiai laimėjimų.

vrPaskutinis rudens mėnuo keliauja sparčiais žingsniais: pats laikas pradėti galvoti apie gražiausių žiemos švenčių – šventų Kalėdų nuotaikos kūrimą. Kalėdų laukimą galime paversti stebuklingu – padovanodami muziejaus lankytojams erdvę, papuoštą tautodailininkės V. Repšienės šventiniais šiaudiniais sodais ir šiaudiniais eglutės žaisliukais.

Vitenės Repšienės šiaudinių sodų ir žaisliukų paroda „Šiaudiniai stebuklai“ bus eksponuojama Uoginių amatų centre iki 2019.01.12.

Vytauto Puliko medžio drožinių paroda

pulikasVytautas Pulikas gimė 1937 m. sausio 1d. Migonių k., Šimonių valsčiuje, Kupiškio rajone, Viešintų parapijoje, Antano Puliko ir Akvilės Jurėnaitės- Pulikienės šeimoje. Ten užaugo, sukūrė šeimą ir gyvena iki šiol.

Migonių pradžios mokyklą pradėjo lankyti 1944 m. rugsėjo 1 d., tik ką iš Lietuvos pasitraukus vokiečiams ir užėjus sovietų valdžiai. 1948 m. baigė Migonių pradžios mokyklos keturis skyrius. 1948-1949 m. mokėsi Šimonių progimnazijoje. 1952 m. pradėjo mokytis Viešintų vidurinėje, aštuntoje klasėje.

V. Pulikas pasakojo: ,,Buvau vienas iš aktyvesnių. Todėl dalyvaudavau būreliuose, vaidinimuose, sporto varžybose, spartakiadose ir kitur. Kartais fotografuodavau mokyklos gyvenimą: sportuojančius, šokančius, darančius cheminius bandymus, besimokančius gamtoje su mokytojais, per karinio lavinimo pamokas ir šiaip ką nors veikiančius mokinius su mokytojais. Pradėjau fotografuoti plačiajuosčiu aparatėliu „Komsomolec“. Nuotraukos buvo 6x6 cm dydžio. Vėliau mokytojas Petras Rudinskas paskolino aparatėlį „Moskva 2“. Dabar nuotraukos buvo 6x9 cm. Liepė fotografuoti mokyklos gyvenimą. Laboratorija buvo dūminėje pirtyje. Stalas apkaltas tamsiomis marškomis. Dvi žibalinės lempos, kelios lėkštės chemikalams, du kibirai vandens, lapas stiklo (kažin kaip dabartiniai fotografai padarytų nuotraukos tokioms sąlygom). Tokioms sąlygom darytos nuotraukos išsilaikė daugiau kaip šešiasdešimt metų, nenubluko ir galima pažinti žmones. Išmokiau keletą draugų fotografuoti ir daryti nuotraukas.“

1956 m. spalio 27 d. išvažiavo tarnauti į armiją. Tarnavo Moldavijoje, Ukrainoje- Odesos mieste. 1959 m. lapkričio 27 d., atitarnavęs 37 mėnesius, grįžo į Lietuvą namo. 1963 m. baigė Kupiškio darbo jaunimo vidurinės mokyklos vienuoliktą klasę. 1964 m. vedė Eleonorą Tubelytę (g. 1936 m.). Gyvendami šeimoje susilaukė ir užaugino dukrą Vitaliją ir sūnų Gintarą. Teko dirbti įvairiuose „valdiškuose“ darbuose: Nociūnų tarybiniame ūkyje vairuotoju, Kupiškio tarpkolūkinėje statybos organizacijoje vienuolika metų prie statybos darbų ir kt. Sulaukęs brandaus amžiaus „valdiškuose“ darbuose nebedirba.

pulikas1Nuo vaikystės V. Pulikas pamėgo medžio drožimo darbus. Matyt tai persidavė iš senelio ir tėvo, kurie buvo nagingi, meistravi: ką paimdavo, tą padarydavo. Jo rankose gimsta patys įvairiausi dirbiniai nuo šaukšto iki stogastulpio. Turi du anūkus, tai ir jiems žaislų padrožia. Net miške radęs medžio gumbą, įdomesnį šakų ar šaknų derinį, pataiso, kaip jam patinka. Specialiai medienos savo darbams neieško, bet dažniausiai naudoja liepos, alksnio, klevo medį. Sulaukęs ir garbingo amžiaus savo įdomumui kartais dar išdrožia velnio ar kitokią kaukę, kokį paukštį, žvėrelį, paveikslą. Tad su menu nesiskiria. Teko dalyvauti tautodailininkų parodose net 5 kartus. Parodos buvo Kupiškio muziejuje, Panevėžyje, Migonyse. Meistro drožiniai buvo gerai įvertinti. Apie tai rašė ir spauda. Jo namuose puikuojasi daugybė drožinių ir kompozicijų iš medžio: „Stumbrų medžioklė“ (36x 100 cm), „Gedimino sapnas ( 30x 45 cm), „Vytautas“ (15x 37 cm), „Migonys“ (32x 52 cm), „Išėjo tėvelis į mišką“ (25x 52 cm), „Vytautas Trakuose“ (37x 55 cm), „Laisvė“ (14x 42 cm), „Vilniaus vaizdas“ (45x 55 cm), „Vytis“ (32x 23 cm) ir kt. Drožėjo rankomis sušildytas medis atgyja ir skleidžiamą ypatingą energiją, grožį.

Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje nuo 2018-11-02 iki 2019-01-10.

Fotografijų paroda „ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS PILIAKALNIAI“

gaigPiliakalniai – tai nuo seno stūksančios kalvos bylojančios apie mūsų praeitį, pagoniškosios Baltų kultūros palikimą. Piliakalniai atsirado apie tūkstantį metų prieš mūsų erą. Jų Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie 1000 ir nuolat atsiranda naujų. Beveik pusėje iš jų stovėjo medinės ir mūrinės pilys. Iš piliakalniuose vykdomų archeologinių tyrinėjimų ir ant jų randamų radinių galime spręsti apie protėvių gyvenimą iki kol susikūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Daug piliakalnių jau yra išnykę, todėl turime susipažinti ir atsakingai saugoti šiuos kultūros paveldo objektus. Piliakalnių, kaip seniausiųjų Lietuvos gynybinių įrenginių, pažinimas neįmanomas be jų tyrinėjimų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasikeitė mokslo ir paminklosaugos sistemos. Tai turėjo įtakos piliakalnių tyrimams. Grynai moksliniai ilgalaikiai kasinėjimai beveik išnyko, užtat gerokai pagausėjo smulkesnių paminklosauginių tyrimų. Pastarieji tapo labiau orientuoti į piliakalnių yrančių dalių ištyrimą. Pagausėjo tyrimų metu gaunamos informacijos pradėjus taikyti pažangius lauko tyrimų metodus.

Piliakalniai po jų apleidimo mūsų dienas pasiekė daugiau ar mažiau apardyti. Jie buvo ariami, iš jų kasamas žvyras, jų šlaitus plovė vanduo, kultūrinius sluoksnius ardė medžiai ir urviniai žvėreliai. Poreikis saugoti piliakalnius atsirado tik XX a. pradžioje.

Kupiškio etnografijos muziejus minint 2017 – uosius, LR Seimo paskelbtus piliakalnio metais, surengė apžvalgomąsias ekspedicijas po piliakalnius. Fotografijų autorės – muziejininkės Aušrelė Jonušytė ir Miglė Zakarauskaitė. Parodoje eksponuojama: Bakšėnų, Likalaukių – Sypsalas, Stirniškių, Kupiškio – Aukštupėnų, Papilių, Gaigalių, Bugailiškių, Kerelių, Vaduvų, Mokšėnų – Laukupėnų, Juodonių, Šeimyniškėlių, Palatavio, Narkūnų ir Daugailių I piliakalnių fotografijos.

Šiandien nepaprastai svarbu konservuoti, restauruoti pilių liekanas, tvirtinti piliakalnių šlaitus, – išsaugoti tai, kas išliko. Juk pilys ir piliakalniai – mūsų protėvių architektūros meno pavyzdžiai – atskleidžia ūkinę ir politinę Lietuvos istoriją, pasakoja apie senuosius lietuvių karybos būdus. Nors mažą jų dalį, bet pavyko įamžinti fotografijose, kurios išliks lyg savotiškos metų kaitos liudininkės.

 

Paroda eksponuojama Adomo Petrausko muziejuje nuo šių metų lapkričio 7 d. iki 2019 m. sausio 30 d. 

Vidos Palionienės pintinių juostų paroda „Juostos – lyg margas gyvenimas“

Juostos – lyg margas gyvenimas,

Būna spalvingas, ryškus.

Čia – kruopštus siūlų suderinimas,

Na, ir vaizduotė svarbu.

 

Žalias su ružavu tinka.

Baltas raudoną priglaus.

Mėlynas gelsvą sutinka.

Juodas - stiprybė žmogaus.

 

Visos vaivorykštės spalvos

Tinka viena su kita.

Keičiasi, pinasi, mainos...

Gimsta visa Lietuva.

 

vp1Gimiau Biržų raj., Jakubiškių k., 1948 m. sausio 2 d. Kupiškio krašte apsigyvenau 1970 metais baigusi Šiaulių pedagoginį institutą ir gavusi paskyrimą dirbti pradinių klasių mokytoja Antašavoje. Daugiausiai, net 19 metų, atidaviau Žaidelių kaimo mokyklos mokiniams. Pati nežinau, iš kur tie eiliavimai atsiranda. Rimčiau kurti pradėjau jau studijuodama tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute. Eilėraščiai, eiliuoti sveikinimai, scenos vaizdeliai mokinukų vaidinimams pylėsi lyg iš   gausybės rago. Per visą gyvenimą esu parašiusi daugiau nei 700 eilėraščių, apie 12 scenos vaizdelių, dainų vaikams ir suaugusiems. Brandžiausi kūrybos metai prasidėjo nuo 1985 m. Kūrybos tematika įvairi – nuo proginių posmų iki vidiniais išgyvenimais alsuojančių, kaimo, gamtos vaizdais pamargintų eilių. Mano sukurtus eilėraščius ir straipsnelius spausdino Kupiškio parapijos laikraštis „Tau, parapijieti“, laikraštis ,,Atgaiva'', ,,XXI amžius“, rajono laikraštis „Kupiškėnų mintys“ ir kt. Poezija skaitoma ir per LRT radiją. Nemaniau, jog pinsiu juostas, jog nepabos, o atvirkščiai – taps tarsi būtinybe, gyvenimo būdu, mėgstamu užsiėmimu.

vp2Išmokė pinti Lina Daukšienė, gal prieš 30 metų. Tuomet dar gyvenau Laičių kaime, Alizavos seniūnijoje. Su vyru Vidmantu lankėme šokių ratelį, dainavau Palėvenėlėje ansamblyje, grojau akordeonu. Likau viena 2010 metais. Atėjau gyventi į Kupiškį. Prisiminiau juostų pynimo techniką, na ir... prasidėjo. Septintus metus, beveik kasdien, pinu. Raštai priklauso nuo siūlų išdėstymo, spalvas stengiuosi suderinti.

Tai daug dėmesio, atidos kruopštumo ir užsispyrimo reikalaujantis darbas. Priemonės paprastos: siūlai trijų – keturių spalvų, pieštukas, na ir – pirštai. Dar žirklės, ir – viskas.

Kai kažkas išeina, ir vertina kiti, būna smagu, miela, gera, malonu. Atgaiva sielai, nusiraminimas.

 

Vida Palionienė

 

Paroda eksponuojama Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje nuo 2018 11 02 iki 2019 01 10.

 

 

 

Dėmesio dėmesio!

Apė odvintų

Laukiunt Kalėdų, švinčių linksmybas,

Upėliais plaukia širdin saldybas.

Koks yr laimingas odvinto laikas,

Kad jį suprunta ir možas vaikas,

Kaip tik užgirsta giedunt gaidėlį,

Tai atsikėlįs prausia veidėlį...

/U. Tamošiūnaičia 1999 m., „Ailios“/

adbento vainikasAdvento vainikas – ypatingas kalėdinio laikotarpio simbolis ir namų puošmena.

Visą lapkričio mėnesį Adomo Petrausko muziejus kviečia į kūrybines dirbtuves „Advento vainikas“. Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai bus supažindinami su Advento vainiko reikšme, simbolika ir atsiradimo istorija. Grupės dalyviai išmoks nusipinti vainiką, simbolizuojantį rimties metą, sužinos, kokių draudimų buvo laikomasi šiuo laikotarpiu. Kviečiame dalyvauti ne tik vaikus bet ir suaugusiuosius.

Išankstinė registracija Tel. 8 610 01465

Genės Vaičikauskienės kūrybos darbų paroda

gvKūryba – tai neatsiejama mano gyvenimo dalis, didžiausias pomėgi ir darbas. Kiekvienas savo gyvenime ieškome saviraiškos būdų. Aš anksčiau daug tapiau, karpiau karpinius, dabar kuriu grafikos darbus, keramiką. Kūryboje esu nepastovi.

Kurti įkvepia gamta. Mano gamtos vaizdai – augalai, gėlės, vaizdai. Neatitrūkstu nuo realaus pasaulio, siekiu skleisti harmoniją, ramybę. Grafika suteikia laisvę kitokiai kūrybai. Linijų, dėmių žaismu, su gamtos vaizdiniais, akcentuoju augalus. Svarbią vietą užima paukščiai.

Keramika buvo mano vaikystės svajonė, kuri įgavo realų pavidalą pradėjus dalyvauti įvairiuose seminaruose, simpoziumuose. Ji žavi savo plastinėmis savybėmis, naujomis spalvomis, nuotaika. Net netikėtos šukės, kurias galima pamatyti atidarius krosnį nesuteikia liūdesio, tik paskatina domėtis, tyrinėti.

Dirbu Kupiškio r. Subačiaus gimnazijoje dailės mokytoja. Visi darbo metai susieti su šia man miela profesija. Dalyvauju įvairiose kūrybinėse parodose tarpe tautodailininkų, dailės mokytojų, kitų meno kūrėjų. Darbai buvo eksponuojami įvairiose Lietuvos vietose ir užsienio šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Danijoje, Baltarusijoje. Tai 26-oji personalinė paroda.

Visada esu dėkinga buvusiai Salako vidurinės mokyklos piešimo mokytojai V. Bikulčienei, kuri man parodė pirmą taką į meno pasaulį. Toliau meno žinių siekiau Panevėžio vakarinėje dailės mokykloje, o pedagogo profesiją įgijau Šiaulių Pedagoginiame universitete, Vilniaus dailės akademijoje.

Dovanoju šią parodą Kupiškio krašto žiūrovui, norėdama pasidalinti savo laisvalaikio kūrybos džiaugsmu.

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje nuo spalio 22 d. iki lapkričio 21 d.

„Praeitis dabartyje“

henrKęstutis Virgilijus Henrikas Vaičiūnas gimė 1950 m. rugpjūčio 31d. Kupiškio rajone Kreipšių kaime.1969 metais baigė Skapiškio vidurinę mokyklą.

Studijavo fiziką VVPI(dabar Edukologijos Universitetas) ir įgijo fizikos-elektrotechnikos mokytojo specialybę bei papildomai - skaičiavimo mašinų inžinieriaus kvalifikaciją.

Dirbo fizikos mokytoju Panevėžio rajono Raguvos vidurinėje mokykloje, mokyklų inspektoriumi Švietimo ministerijoje Vilniuje, mokyklos direktoriumi ir fizikos mokytoju Smilgių vidurinėje, Smilgių apylinkės VK pirmininku. Po Lietuvos nepriklausimybės atkūrimo buvo išrinktas Panevėžio rajono tarybos pirmininku, Panevėžio rajono mero pavaduotoju, vėliau ėjo atsakingas pareigas Panevėžio apskrities viršininko administracijoje ir Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

vaic2Piešti pamėgo dar vaikystėje...Gabumus dailei, matomai,paveldėjo iš savo mamytės, lengvai kūrusios įvairiausius karpinius... Jokių „specialių“ dailės mokslų(net būrelio mokykloje) jam neteko lankyti. Kairiarankis ,nors ir „permokytas“-rašo dešiniąja, tačiau visi jo darbai atlikti tik kairiąja ranka...

Studijų metais ėmė giliau domėtis daile, lankytis parodose, muziejuose, skaityti specialiąją literatūrą, pradėjo piešti ir pats. Tai tapo mėgstamu   laisvalaikio užsiėmimu ir baigus studijas. Porą kartų yra tekę dalyvauti tautodailininkų parodose Panevėžyje, Latvijoje, tačiau prasidėjus Lietuvos Atgimimui, įsijungė į Persitvarkymo sąjūdžio veiklą, o vėliau daug energijos ir laiko skyrė atsakingai darbinei veiklai, šeimai, todėl jaunystės pomėgį teko atidėti ilgam…

Aktyviai pradėjo tapyti tik baigęs darbinę veiklą prieš keletą metų... 2015m. priimtas į LTS (Lietuvos tautodailininkų sąjungą).Kasmet dalyvauja LTS Panevėžio regiono parodose, rengia ir autorines parodas.

Domisi Lietuvos istorija, jos gamta, senąja architektūra… Gal todėl ir jo peizažai daugiau “architektūriniai”- dvarai, bažnyčios, pilys… Mėgstamiausia technika - aliejus, pastelė...

Autoriui pavyko įgyvendinti seną svajonę - pamatyti ir nutapyti bent dalį LDK pilių, o šiuo metu tęsia peizažų ciklą „Lietuva brangi...“

2017 m.lapkričio 10d. Kęstučio ir Aldutės Vaičiūnų namuose duris atvėrė mini galerija. Ji skirta Lietuvos 100-ečiui.

 Paroda eksponuojama Uoginių amatų centre nuo šių metu spalio 8 d. iki lapkričio 17 d. 

Dalyvavimas parodose

1.Panevėžio apskrities tautodailinikų paroda. Panevėžys. Dailės galerija.1987

2.Limbažių m.Latvija.1987.

3.Panevėžio krašto tautodailininkų paroda. Panevėžys. Dailės galerija.2015

4.Panevėžio krašto tautodailininkų paroda “Aukso vainikas“.Biržų pilis.2015

5.Panevėžio krašto tautodailininkų paroda. Panevėžys. Dailės galerija.2016

6.Panevėžio rajono Naujamiesčio dailės galerija.2016

7. Panevėžio krašto tautodailininkų paroda “Aukso vainikas“.Ukmergė.2016

8.Panevėžio krašto tautodailininkų paroda. Panevėžys. Dailės galerija.2017

9.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. „Lietuvos TS-50metų“.Vilnius.2017

10. Panevėžio krašto tautodailininkų paroda “Aukso vainikas“.Kupiškis.2017

11. Panevėžio krašto tautodailininkų paroda. Panevėžys. Dailės galerija.2018

 

Parodos

1.Panevėžio rajonas. Smilgių KC.Personalinė paroda „Sugrįžimas“.2013

2.Panevėžio rajonas.Naujamiesčio dailės galerija.Personalinė paroda „Sugrįžimas“.2014

3.Panevėžys.Panevėžio raj. Savivaldybės viešoji biblioteka.Personalinė paroda „Sugrįžimas“.2014

4.Visaginas.KC. Personalinė paroda „Sugrįžimas“.2014

5.Panevėžio rajonas. Raguvos BN.Personalinė paroda „Sugrįžimas“.2014

6. Panevėžio rajonas. Smilgių KC.Paroda,skirta Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo 25-ečiui.2015

7.Pagėgių savivaldybė. Vilkyškių TIC. Personalinė paroda „Sugrįžimas“.2015

8.Panevėžio m. KC „Garsas“ . LDK pilys, bažnyčios, dvarai...“ 2016

9.Panevėžio rajono savivaldybė.Paroda“Praeitis ir dabartis...“2016

10.Panevėžio rajono Smilgių gimnazija.Paroda “Praeitis ir dabartis...“, skirta mokyklos 210 metų jubiliejui.2016.

11.Kupiškio rajonas. Kreipšiai.“1dienos tapybos paroda“.2016

12.Kupiškio rajonas .Skapiškio KC. “Praeitis ir dabartis...“, 2017

13.Latvija. Gaigalavos KC. “Praeitis ir dabartis...“, 2017

14. Smilgiai. Kęstučio V.H.Vaičiūno namų galerija . Paroda.“Dovana Lietuvos 100-ečiui.2017“

15.Ramygala. KC ir galerija „Voras“. “Praeitis ir dabartis...“, skirta Lietuvos 100-ečiui .2018

16.Pakruojis.Sinagoga. “. “Praeitis ir dabartis...“, skirta Lietuvos 100-ečiui .2018

Keramikos menas žmogaus gerovei

globRugsėjo antrąją pusę atidaroma socialinio projekto „Lipdau pasaulį ir save: keramikos menas
žmogaus gerovei“ paroda. Joje pristatomi Kupiškio socialinės globos namų gyventojų keramikos darbai, sukurti kartu su žinomais keramikos menininkais Jurgita Jasinskaite, Rimantu Inokaičiu bei Gvidu Raudoniumi. Paroda vyks iki spalio 26 d.
Nuo 2016 m. tęsiamas socialinis meno projektas šiemet viešėjo keliuose Šiaurės Lietuvos socialinės globos namuose. Jurdaičiuose, Linkuvoje ir Kupiškyje buvo surengtos keramikos dirbtuvės, skirtos likimo nuskriaustiems jaunuoliams ir suaugusiems. Pastarieji buvo įtraukti į visus keraminės kūrybos procesus: nuo molio ir dažų paruošimo iki dirbinių sukūrimo, glazūravimo ir pristatymo visuomenei.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo galimybę naudotis naujausia keramikos įranga – žiedimo staklėmis ir raku degimo krosnele. Plačiai pasaulyje žinoma raku degimo technologija leidžia nulipdytus kūrinius čia pat išdegti specialioje lauko krosnyje. Pasiekus 980 laipsnių karštį, dar žaižaruojantys kaitra, glazūromis padengti molinukai metami į specialią degiomis medžiagomis užpildytą talpą. Uždengus indą, jie toliau smilksta, sudarydami taip vadinamą redukcinę aplinką. Netekę deguonies glazūrų, komponentai savo sudėtyje smarkiai transformuojasi ir pakeičia spalvas, o glazūromis nepadengtas molis pajuoduoja. Raku degimo ypatybės suteikia procesui netikėtumo ir įspūdingumo elementų, idealiai tinka keramikos edukacijai.
glob1Projektą vainikuojančioje parodoje žiūrovai išvys pačius įdomiausius kūrybinių dirbtuvių rezultatus – nuo spalvomis žėrinčių indelių iki žaismingų keraminių skulptūrų. Projekto partnerių – Jurdaičių, Linkuvos ir Kupiškio socialinės globos namų paskirtis – užtikrinti socialinę globą asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namų misija – skatinti ir saugoti socialinę gerovę, paremiant silpnuosius bendruomenės narius, teikiant atvirą ir rūpestingą paramą, kuri padėtų jiems jaustis pilnaverčiais ir lygiateisiais visuomenės nariais. Tęstinio socialinio projekto „Keramikos menas – žmogaus gerovei“ tikslas – didinti profesionalios kultūros prieinamumą socialinės atskirties grupėse, ugdyti visuomenės pakantumą ir atvirumą socialiai pažeidžiamų grupių atžvilgiu, kurti inovatyvius socialinių santykių ir bendradarbiavimo modelius tarp menininkų ir asmenų, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Projekto kuratorius – Gvidas Raudonius. Partneriai: Dailininkų sąjungos galerija, Jurdaičių socialinės globos namai, Linkuvos socialinės globos namai, Kupiškio socialinės globos namai.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, UAB „Suvena“.

Paroda eksponuojama Adomo Petrausko muziejuje 2018.09.17 - 2018.10.26 d. Uoginių k. 

Vigilijos Grigienės fotografijų paroda „Sustok, akimirka žavinga“

rg2Gimiau 1950 metų vasario 22 d. Kupiškio rajono Žiežmariškių kaime. Mokiausi Kupiškio r. Antašavos aštuonmetėje, Panevėžio r. Ramygalos vidurinėje mokyklose. Baigiau Vilniaus finansų ir kredito technikumą. Daug metų dirbau Kupiškyje švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tarnybos buhaltere.

Fotografuoti pradėjau dar lankydama vidurinę mokyklą. Visi klasės renginiai, įvykiai, turistiniai žygiai buvo užfiksuoti nuotraukose. Vėliau fotografavau savo vaikus, giminaičius įvairiuose suėjimuose, bendradarbius. Nuotraukose įamžinau Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus veiklą.

rg1Liūdesio momentais ramybės ieškojau gamtoje, kurią rasdavau sekmadienio popietėmis. Taip pradėjau fotografuoti gamtos vaizdus. Kai buvo vykdomi Kupos upės tvarkymo projektai, teko užfiksuoti tuos darbus, o vėliau ir jų rezultatus.

Dalyvauju įvairiose parodose, konkursuose. 1998 m. rajoninio laikraščio „Kupiškėnų mintys“ konkurse „Kupiškis pavasarį“ laimėjau pirmą vietą. 2000 m. „Kupiškio žinių“ paskelbtame konkurse „Puiki nuotrauka“ taip pat tapau laureate. 1998–1999 m. siųsdavau nuotraukas į „Žaliojo pasaulio“ skelbtus konkursus „Gamtos fotografija“. Mano nuotraukos buvo įvertintos kaip pakankamai kokybiškos ir laimėdavau prizines vietas. Keletą metų fotografavau mažai ir tik tada, kai kas nors asmeniškai paprašydavo.

2016 m. sudalyvavau Lietuvos archyvų skelbtame konkurse „Lietuva, tavim džiaugiuosi ir didžiuojuosi“ ir tapau nugalėtoja. 2017 m. Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centro „Rudens spalvos Kupiškyje“ užėmiau prizinę vietą.

Dažniausiai fotografuoju įvairius Kupiškio kampelius, šventes, renginius. Daugiausia jų lieka skaitmeniniame pavidale. Patinka fotografuoti anūkus, kai jie vasarą atvyksta pasisvečiuoti. Paskutiniu laiku stengiuosi įamžinti Kupiškio bažnytinės bendruomenės įvykius ir renginius.

rgFotografavimas teikia daug džiaugsmo, ypač jei pavyksta parsinešti į namus sugautas įspūdingas akimirkas. Fotonuotraukomis galiu parodyti tai, ko kiti nepamatė, atkreipti dėmesį į aplinką, reikšmingas ir paprastas detales. Tačiau tiek, kiek norėčiau skirti laiko šiam pomėgiui negaliu. Nenoriu viso laiko atiduoti ir darbams, kad jie neužvaldytų manęs. Noriu turėti ir džiaugsmų...

Ši mano paroda yra septintoji, kai savo nuotraukas pristatau visuomenei. 

Vigilija Grigienė

 

Paroda eksponuojama Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje nuo š. m. rugsėjo 3 d. iki spalio 31 d.

Aldonos Ramanauskienės fotografijų paroda „Ir gražus gi kraštas mūs gimtasis...“

arGimiau 1950 m. balandžio 19 d. Rokiškio rajone, Norkūnų kaime, šeimoje buvau šeštas vaikas.

Mokslus krimsti pradėjau Norkūnų pradinėje, Ragelių aštuonmetėje, po to – Rokiškio E. Tičkaus vidurinėje mokykloje. Toliau mokslus tęsiau Vilniaus žemės ūkio buhalterės apskaitos technikume. Įgijau pramonės buhalterio specialybę.

Esu neramios sielos žmogus. Man viskas įdomu. Domiuosi augalais, gėlėmis, dekoratyviniais medžiais, floristika, bandau tapyti, mezgu, karpau, siuvinėju, fotografuoju.

Fotografuoti pradėjau prieš dvidešimt metų. Pradžią lėmė atsitiktinumas. Tiesiog sūnus namie paliko fotoaparatą. Nuo to viskas ir prasidėjo. Fotografavimas pradėjo traukti it magnetas.

Domiuosi savo krašto istorija. Labai myliu knygas. Turiu nemažą biblioteką. Joje rastume knygų, kurių amžius siekia šimtą metų. Turiu didelį potraukį keliauti. Esu aplankiusi visus Lietuvos regionus, per dvidešimt užsienio valstybių (Latviją, Estiją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Čekiją, Belgiją, Italiją, Olandiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Šveicariją, Albaniją, Vengriją, Kroatiją, Bosniją, Juodkalniją, Hercegoviną, Armėniją, Gruziją ir kt.).

ar2Grožį stengiuosi pastebėti visur – kelionėse ir susitikimuose su įdomiais žmonėmis, spalvingame saulėlydyje ir ryto žarose, rasotame gėlės žiede, harmoningai sutvarkytoje aplinkoje. Jaučiu gyvenimo spalvas ir geras jausmas kyla širdyje pagalvojus, kad žmogaus kelionė per šią nepaprastai gražią žemę yra nuostabi.

Aldona Ramanauskienė

Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje nuo š. m. rugsėjo 3 d. iki spalio 31 d.

 

 

 

Fotografo Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Saulės ratu“

 

 

saul9

saul

saul1

saul2

saul3

saul4

saul5

saul6

saul7

saul8

Paroda eksponuojama A.Petrausko muziejuje Uoginių k. Kupiškio r. nuo šių metų rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 15 d.

Rėnės Sriubiškienės jubiliejinė kūrybos darbų paroda

r sriubiskiene