Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

"Menų dūzgės"

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su Ugdymo plėtotės centru, siekdami įgyvendinti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ iškeltas idėjas, Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos nuostatas, organizuoja meno edukacijos kultūros erdvėse savaitę „Menų dūzgės“, kur vyks šių metų balandžio 14 – 18 d. Ši meno edukacijos savaitė yra skirta meninio ugdymo pedagogams.

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie „Menų dūzgių“ organizuojamos savaitės, balandžio 15 – 18 d. siūlo šias edukacines programas: 

 

Lietuviškų žaislų istorija   

paukstis is siaudu

Žaislo priešistorė siekia gilią senovę. Pirmieji žaislai –  tai iš degto molio pagaminti arkliukai, iš medžio, gintaro ar šiaudų – lėlės. Žaislai žadino, ugdė vaikų vaizduotę, tapo neatskiriama vaikystės dalimi. Vaikai pamėgdžiodavo tiek namuose, tiek laukuose a dirbančius tėvus ir todėl kai kurie valstiečiai prašydavo meistrų, kad padarytų žaislinius darbo įrankius, kad  vaikai galėtų „dirbti”  kartu su tėvais. Įvairūs komandiniai žaidimai padėdavo berniukams ne tik sustiprinti, bet ir mokė juos bendravimo įgūdžių.

Primityvias žaislų formas ilgainiui keitė sudėtingesnės, įmantresnės. Jie įgijo ne tik ugdomąją, kultūrinę, tautinę, bet ir meninį pavidalą ir reikšmę. Dabartiniai žaislai pagaminti remiantis senųjų žaislų pavyzdžiais, juos patobulinus, būtent dėl šios priežasties turime labai vertinti ir tausoti dar išlikusius senus žaisliukus, kurių atsiradimo istorija yra labai ypatinga.

Užsiėmimo metu sužinosite senųjų žaislų atsiradimo istoriją, iš ko ir kas juos gamino. Turėsite galimybę susipažinti su vaikų, gyvenusių Kupiškio apylinkėse praeitame amžiuje, žaislais,  jų medžiagomis ir, kaip žaislų išvaizdą bei reikšmę įtakojo to meto aplinka. O taip pat pabandysite pasigaminti žaislų patys.

Užsiėmimas vyks A. Petrausko muziejuje, Uoginių k., Kupiškio r. Šių metų balandžio 15 d. 10.00 val. Trukmė 1.30 val. Užsiėmimą veda specialistė Laura Čemerytė 8 610 01465

Kelionė po Henriko Orakausko skulptūrų muziejų po atviru dangumi

h o

Skulptorius Henrikas Orakauskas gimė 1948 m. Vyžuonose, Utenos rajone. 1974 m. baigęs Telšių dailės technikumo meninio metalo apdirbimo specialybę iki 1980-ųjų dirbo Vilniaus paminklų restauravimo treste. Vėliau, iki 1985 m., skulptorius gyveno ir kūrė Šiauliuose. Henriko Orakausko skulptūrų galima sutikti ir Panevėžyje, Utenoje, Vyžuonose, Vilniuje, Zgieže (Lenkija), Kernavėje, Kupiškyje.  Jis kuria ne tik skulptūras, tačiau ir grafikos darbus, yra gerai žinomas kaip karikatūristas. Menininkas personalines parodas rengia nuo 1986 m.

Henrikas Orakauskas į Kupiškį atvyko 1986 m. pakviestas tuometinio miesto vyriausiojo architekto Algirdo Graužinio.  Čia skulptorius nuo pat pirmųjų dienų iki 2007 m. sukūrė ir įgyvendino daugiau nei 39 skulptūrines kompozicijas bei eksterjero dekoro idėjas, iš jų du – tapyti pano. Skulptoriaus pavienių skulptūrų ir skulptūrinių kompozicijų yra ne tik pačiame Kupiškyje, tačiau taip pat ir rajone, privačiose kolekcijose

Kurdamas skirtingos paskirties, pobūdžio, rūšies bei technikos skulptūras Henrikas Orakauskas miestui parodė estetinių ir istorinių orientyrų kryptis. Teisėtai galima laikyti skulptorių Kupiškio puošybos pradininku ne tik dėl datos ir pirmo anksčiausiai sukurto darbo, tačiau ir dėl noro įkūnyti vietą, erdvę, ieškoti tapatybės ženklų, meno kūrinyje išreikšti save ir tai, kas yra aplinkui.

Ekskursijos metu susipažinsite su skulptoriaus H. Orakausko asmenybe, aplankysite Kupiškio mieste esančias skulptūras, sužinosite jų simbolių, metaforų ir ženklų reikšmes. Susipažinę su trimatės formos kūriniais, pamėginsite į meno kūrinius pažvelgti profesionalų akimis bei atlikti  analitinę/praktinę užduotį.

Edukacinė ekskursija pradedama nuo Kupiškio etnografijos muziejaus (Gedimino g. 2, Kupiškis) šių  metų balandžio 16 d. 10. 00 val. Trukmė 1,30 val. Veda specialistė Donata Jutkienė 8 459 35439. 

Ką reiškia būti dailininku Nepriklausomybę praradusioje Lietuvoje?

koliazas

Sovietmetis Lietuvoje, trukęs daugiau nei keturis dešimtmečius yra nevienalytis įvairiais aspektais.

Kintant diktatoriams, kito visuomenės gyvenimo sąlygos ir menininko padėtis joje. Tačiau nepaisant to,  neretu atveju, menininkas privalėjo laviruoti, tarp to, ko reikalavo valdžia, ir to, ką jautė, kuo tikėjo, kad galėtų (iš)gyventi, išlikti bei kurti.

Edukacinio užsiėmimo metu yra analizuojama ir gvildenama dailininko padėtis Nepriklausomybę praradusioje Lietuvoje ir kaip ji kito. Analizuojama apie menininkus, kurie yra vadinami „konformistais“, „semi-konformistais“ bei „non-komformistus“, jų padėtį valdžios bei visuomenės atžvilgiu. Aiškinamasi lietuvių dailės modernėjimo bei modernizacijos procesai, kaip vystėsi lietuvių modernioji dailė. Susipažinę su sovietinio laikotarpio Lietuvos dailės peripetijomis, bei menininko padėtimi aptariamuoju laikotarpiu, atliksime praktinę užduotį.

Užsiėmimas vyks Kupiškio etnografijos muziejuje (Gedimino g. 2, Kupiškis) šių metų balandžio 17 d. 10.00val. Trukmė 1.00val. Veda specialistė Donata Jutkienė. 

 

Skulptoriaus Juozo Kėdainio gyvenimas ir kūryba

ked

Juozas Kėdainis (1915 – 1998) gimė ir augo Karaliūniškio kaime, Kupiškio rajone devynių vaikų šeimoje. Tėvas Justinas ir mama Angelė buvo darbštūs, meniškos sielos žmonės. Mama ausdavo, tėtis dirbo kalviu, darydavo roges, vežėčias. Kadangi popieriaus namuose dažnai nebūdavo, dėl to teko piešti ir papjaustinėti ant tėvo nupjaustytų lentelių. Baigęs Kupiškio progimnaziją ir paskatintas savo pradžios mokytojo Felikso Žikario 1933 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Skulptūrą Kauno meno mokykloje J. Kėdainiui dėstė skulptoriai Juozas Zikaras (1881 – 1994) ir Juozas Mikėnas (1901 – 1964).

Antrojo pasaulio karus metus Juozas Kėdainis praleido savo gimtinėje, Karaliūniškio kaime. Tuo metu mirė skulptoriaus motina, o tėvas susižeidė, dėl to teko sunkiai dirbti ūkio darbus. Nepaisant visų negandų J. Kėdainis niekur nesiskyrė su popieriaus lapu ir pieštuku. Piešė gyvūnus, dirbančius žmones; studijavo gyvūnų anatomiją. Pasibaigus karui, 1945 – 1946 m. skulptorius Kauno vidurinėje mokykloje dėstė piešimą; 1946 – 1951 m. Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute – piešimą ir skulptūrą. Vėliau, nuo 1951 m. -1989 m. J. Kėdainis dirbo LTSR dailės institute (dab. Vilniaus dailės akadamija) dėstytoju (nuo 1970 m. skulptorius buvo LTSR dailės instituto profesorius). Mirė 1998 m., palaidotas Kaune.

Etnografijos muziejuje yra saugoma apie 100 skulptoriaus sukurtų įvairiausių skulptūros rūšių. 

Dalyvaudami šiame užsiėmime susipažinsite su J. Kėdainio gyvenimu ir kūrybos ypatumais. O taip pat turėsite galimybę pažinti skulptoriaus naudojamus įrankius bei jų paskirtį. Lyginimo metodu sužinosite kokios yra skulptūros rūšys, kuo panašios ir kuo jos skiriasi. Praktinėje – kūrybinėje dalyje realizuosite savo kūrybines idėjas.

Užsiėmimas vyks Kupiškio etnografijos muziejuje (Gedimino g. 2, Kupiškis) šių metų balandžio 18 d. 10.00val. Trukmė 1.00val. Veda specialistė Donata Jutkienė. 

Edukacinių užsiėmimų kaina – grupei 10 Lt. 

Būtina išankstinė registracija "Ugdymo plėtotės centro" registravimo sistemoje

http://www.ugdymas.upc.smm.lt/duomenys/index.php