Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Profesionalių dailininkų dovana Kupiškio miestui

PROFESIONALIŲ DAILININKŲ DOVANA KUPIŠKIO MIESTUI

 

 

Kupiškis – tai nedidelis Šiaurės Rytų Lietuvos miestelis. Manoma, kad pirmą kartą Kupiškio vardas buvo paminėtas 1480 m. Krokuvos universiteto metraštyje, studento Stanislovo Jono iš Kupiškio vardu. Tačiau kituose šaltiniuose kaip Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Senojo valdos miestelis buvo pažymėtas 1529 m. Nuo to laiko iki mūsų dienų prabėgo 485 metai.

Muziejininkai miesto jubiliejui kaip dovaną parengė ir įgyvendino dailininkų – profesionalų tapybos plenerą „Kupiškio miestas dailininko žvilgsniu“. Plenere dalyvavo aštuoni dailininkai profesionalai: Arvydas Bagdonas, Ieva Bunokaitė, Lionė Grigaliūnaitė, Algimantas Stanislovas Kliauga, Sigita Klemkaitė, Sigitas Daščioras, Valė Vaitkuvienė, Gražina Murelytė-Ajauskienė.  Per dvi dienas svečiams buvo parodytas Kupiškio miestas ir patraukliausi krašto kultūros objektai. Dailininkus sužavėjo Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Palėvenės domininkonų vienuolynas, Komarų dvaras, Kupos upės slėnio parkas, Henriko Orakausko skulptūros, Adomo Petrausko muziejus, Veronikos Šleivytės paveikslų galerija, Kupiškio marios.

Per tris dienas, pasirinkdami kelionių metu matytus skirtingus Kupiškio krašto motyvus bei elementus, perteikė ir įamžino per savo kūrybos prizmę.

Valė Vaitkuvienė nutapė Palėvenės Šv. Domininko bažnyčią. Vienuolyno du paveikslus jungia nuo Lėvens upės į kalną besidriekiantys vaizdai.

Arvydas Bagdonas įamžino mariose esančią ir netradiciniu vardu vadinamą salą „Uošvės liežuvis“. Kitame paveiksle trys angelai apgaubia negotikinio stiliaus bažnyčią.

Sigitos Klėmkaitės kūryboje vyrauja šviesios spalvos. Ji plenero metu sukūrė tris darbus: Kupiškio bažnyčią, Noriūnų dvarą, Komarų dvarą. Šie trys kultūros objektai šviesios saulės apšviesti tarytum atsispindi horizonto tolyje.

Sigitui Daščiorui pavyko Henriko Orakausko skulptūrą „Gyvybės medis“ įkomponuoti į triptiką „Medis“, „Kupa“, „Paukštis“. Šiltų, šviesių spalvų linijoje šis medis įsilieja į artimiausią miesto vaizdą - Kupos slėnį. Visus juos jungia vaivorykštė, ant kurios nutūpęs paukštis.

Gražinos Murelytės-Ajauskienės paveiksluose „Vakaras“, „Bokšto svečias“, „Lietus ir vėjas“ dominuoja pro bažnyčios bokšto langą matomas iš dangaus atklydęs angelas ir šešėlyje  skirtingu kampu tarytum leidžiantis į žemę bokštas.

Abstrakcijų meistrė Lionė Grigaliūnaitė Lėvens upės atodangą esančią prie Paulionkos sulygino su undine pasislėpusia mėlynoje erdvėje ir tiesiančia rankas į  horizonte atsispindinčią žalumą. Savo tapymo stiliumi išsiskiria „Peizažas su bažnyčia“.

Algimantas Kliauga savo darbuose „Sekmadienio rytą“, „Senasis Kupiškis“, „Piliakalnis“ besimainančių sodžių spalvų žaisme įamžino senojo Kupiškio vaizdus. Vienintelė išlikusi akmenimis grįsta gatvelė bei vaizdai miesto vaizdai dvelkia rūsčia realybe ir išlikusia lemtimi.

Prie Lionės Grigaliūnaitės „Laukinių gėlių“ ir „Natiurmorto su smilgomis“ nuostabiai dera Ievos Bunokaitės „Komarų dvaro“ triptikas bei įspūdinga Palėvenės bažnyčia. Lauko pievų gėlių puokštės lyg primena, kad dvaro griūvėsiai dar įspūdingesni ir puošnesni pievoje žydinčių gėlių panoramoje.

Kartu su mama plenere dalyvavo Emilija Klėmkaitė. Jaunoji menininkė nutapė pievose besiganantį avinuką, jaunos mergaitės portretą.

Plenero pristatyme kartu su dailininkais ir žiūrovais buvo diskutuota apie profesionalaus meno sklaidą regionuose, išliekamąją jo vertę.

Arvydas Bagdonas, šio plenero vienas iš organizatorių, sodriu balsu kalbėjo, kad žiūrėdamas į paveikslus tiesiog skrieja. Tą dvasinį skrydį sukūrė pasirinkti stiprūs kūrybine plotme kolegos. Dirbti teko tris dienas. Kūrybinės energijos suteikė geros darbo sąlygos, nuostabios vietos ir aišku susibendravę žmonės. Projektas tikrai yra prasmingas.

Norėtųsi, kad pleneras taptų tradiciniu Kupiškio krašto renginiu. Tokie puikūs sumanymai padeda regionuose puoselėti ir skleisti profesionalų meną – drobėse įamžinti ko nepastebi paprastas žmogus.

Vienintelė Kupiškio krašte gimusi ir augusi dailininkė Lionė Grigaliūnaitė teigė, kad atvykimas į tėviškę buvo labai lauktas ir nepakartojamas. Visą plenero laiką gyvenau tik gimtine. Platesnei kūrybai labai trūko laiko. Tačiau savo kūrybinius sumanymus pavyko realizuoti.

Patyręs dailininkas A. Kliauga prisiminė, kad šiame krašte jis vieši trečią kartą. Studijų metais buvo atvykęs į kolūkius piešti stendų, studijuojant pristatyti jaunųjų menininkų parodą. Per keturiasdešimt metų mažas Kupiškio miestelis labai pakeitė savo veidą. Šio krašto vaizdą pakeitė marios, sutvarkytos jų prieigos. Miestelis tvarkingas, skęsta žydinčių gėlių žieduose.

Aldona Ramanauskienė visiems priminė, kad Palėvenė yra graži, nepakartojama visais metų laikais. Būtina ateityje dailininkų plenerą skirti vien Palėvenės domininkonų vienuolyno įamžinimui. Ji iš Palėvenės pietų dailininkei Ievai Bunokaitei įteikė laukinių gėlių puokštę.

Direktorė Violeta Aleknienė džiaugėsi, jog pavyko laimėti šį projektą. Jo autorė muziejininkė-menotyrininkė Donata Jutkienė. Tai gražiausia ir vertingiausia dovana minint Kupiškio miesto 485-ąsias įkūrimo metines. Aštuoni darbai papildys muziejaus fondus. V. Aleknienė priminė, kad šis renginys garsių Kupiškio krašte gimusių dailininkų Boleslovo Adomo Motuzos-Matuzevičiaus, Vytauto Palaimos, Bronislavos Jacevičiūtės-Jėčiūtės, Veronikos Šleivytės ir kitų menininkų kūrybos tąsa susijusi su Kupiškio kraštu.

Plenero „Kupiškio miestas dailininko žvilgsniu“ metu miestas atsiskleidė kitu kampu. Skirtinga, savita stilistine maniera menininkų vizualiai įamžinti Kupiškio krašto vietovių fragmentai parodė, koks iš tiesų yra mūsų miestas kitomis, dailininko akimis. Renginio metu koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Šv. Kristupo pučiamųjų kvintetas (vadovas Giedrius Gelgotas). Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Kupiškio etnografijos muziejuje paroda bus eksponuojama iki 2014 m. rugpjūčio 30 dienos.