Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Baltų vienybės diena

baltu 1

„VIDURAMŽIAI SĖLIŲ KRAŠTE“

 

                      Šiandien nors ir sunku pripažinti, tačiau kai kuriuos papročius bei amatus reikia prikelti naujam gyvenimui. Todėl Kupiškio etnografijos specialistai Baltų vienybės dienai paminėti parengė edukacinį projektą „Viduramžiai sėlių krašte“. Šventė vykstanti septynis metus ant Kupiškio piliakalnio padeda šio krašto visuomenei, o ypač jaunajai kartai susipažinti su baltų genčių sukurtu ir tęsiamu dvasiniu ir materialiniu paveldu.

                      Nuo Kupiškio piliakalnio, kurį Povilas Matulionis prilygina nuo „amžių žemėsna įklimpusio didžiulio meškino nugara“, prasideda Sėlių genties teritorijoje esančio miestelio istorija. Čia, ant aukšto kalno, kurį juosia šimtamečiai ąžuolai ir liepos 2014 m. rugsėjo 22 d. Salamiesčio pagrindinės mokyklos etnografinio ansamblio „Vyjūnytė“ dalyvių pučiamų ragų gausmas skelbė didelės, kupiškėnams jau įprastos Baltų vienybės dienos šventės pradžią. Židinyje užkuriama ugnis, kuri sutvirtina visų baltų genčių vienybę. Visi dalyviai susiburia į sutartinių ratą. Šventinę nuotaiką temdė visą dieną pliaupiantis lietus. Viduramžių amatų miestelis, karinė stovykla įsikūrė Kupiškio kultūros centro prieigose ir vidaus patalpose.

                      Šventę paskelbė Kauno karo istorijos klubo karys iš viduramžių laikų bombardos išauta salvė. Kupos upėje plaukiojančios antys nuo garso nuskrido į kitą krantą. Šio klubo nariai demonstravo LDK karių aprangą, mokė dalyvius žaisti karinius žaidimus. Visi labai norėjo paragauti bajoriško troškinio.

                      Vitražų salėje, buvo atkurtas viduramžių amatininkų miestelis. LDK valdovų rūmų edukatoriai šventės dalyvius mokė siūti odinius krepšelius, vėliavėles, popieriaus lape iš iškarpytų paveikslų detalių atkurti LDK valdovų rūmų vaizdą. Šventės dalyvius sudomino ant bačkos dugno žaidžiamas žaidimas. Jis vadinasi „Kvirkatas“, atkurtas pagal LDK valdovų rūmų archeologinius radinius.

                      Lietuvos puodžių karaliumi tituluotas Vytautas Valiušis jaunimą mokė iš molio sukurti pasirinktą buities interjero detalę. Suvalkiečiai amatininkai iš Alytaus kartu su dalyviais pynė ir audė juostas, kalė monetas, iš vielos grandžių siuvo marškinius. Šis amatas viduramžiais vadinosi „žalmarškiniai“.

                      Šventinį koncertą pradėjo Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos jaunųjų trombonininkų ansamblis, vadovaujamas Algirdo Šumino. Trombonininkai grojo viduramžių laikotarpio muzikos kūrinius, o muziejininkė Vida Kaunienė susirinkusius dalyvius mokė šokti minėto laikotarpio šokį „Pavaną“. Šokis yra ispaniškos kilmės. Buvo šokamas iškilmingai. Pats pavadinimas sako „akurat povai“.

                      Etnografinio ansamblio „Kupkėmis“ dalyviai pakrikštijo Kupiškio P. Matulionio progimnazijos folkloro kolektyvą. Šis naujai susikūręs kolektyvas išsirinko linksmą vardą „Zbitkai“ (vadovė Daiva Pavilionienė).

                      Koncertą tęsė Salamiesčio pagrindinės mokyklos mokinių etnografinis ansamblis „Vyjūnytė“ (vadovė Alma Pustovaitienė). Vedančioji etnografė Alma Pustovaitienė priminė, kad tarp kitko „Vyjūnytės“ krikštynos vyko per Rudenio lygiadienį Adomo Petrausko muziejuje prieš 14 metų.

                      Salamiestėnus pakeitė vaikų folkloro ansamblis „Dijūta“ iš Biržų (vadovė Jūratė Garalkienė).

                      Šaunus jaunimas iš Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, savo kolektyvą pavadinę „Uzbonėliu“ į Kupiškį atvyko ketvirtą kartą. Jų tarmiškai atliekami muzikiniai kūriniai džiugino dalyvius (vadovas Sigitas Paliulis).

                      Jaunuosius žemgalius iš Pasvalio pakeitė vėl biržiečiai. Folklorinio ansamblio „SEUDELA“ (vadovė Jūratė Garnelienė). Dalyviai šioje šventėje dalyvavo pirmą kartą. Tokios puikios šventės, kuri skirta Baltų vienybės dienai paminėti Aukštaitijoje jie dar niekur nebuvo matę.

                      Sulaukta svečių iš tolimosios Žemaitijos - tai Skuodo rajono Ylakių miestelio folkloro ansamblis „ALDA“ (vadovės Eglė Ereminė ir Virginija Žičkuvienė). Eglė Ereminė paaiškino „ALDA“ pavadinimo reikšmę: pasak Simono Daukanto alduoti, aldoti – reiškia dainuoti, vadinas alda – daina.

                      Dažni svečiai, kupiškėnams gerai žinomi Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus vaikų folkloro ansamblio (vadovė Lina Bartaškienė) dalyviai atliko savo krašto sutartines, liaudiškus kūrinius.

                      Galiausiai prisistatė sėliai – Rokiškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Gąstauta“ (vadovai Nida Lungienė ir Giedrius Viduolis). Traukė rokiškėnai iš širdies, salėje neliko jokio šurmulio. Šventės pabaiga susieta su rudeninio lygiadienio apeigų atlikimu. Giesmėmis prūsų, latvių ir lietuvių kalbomis pagarbintas ąžuolas po kuriuo šaknimis – protėvių kapai. Dar prieš antrosios renginio dalies pradžią kitų metų derliaus vardan pelenais virto piliakalnį puošusi šiaudinė ožio skulptūra.

                      Folkloro ansamblius į vieną būrį pakvietė folkloristė Alma Pustovaitienė. Ji vedė ir šventę „Viduramžiai sėlių krašte“, kadangi Kupiškio kultūros centras yra šio projekto partneris.

                      Nauja erdvė, jaunimo folkloro ansamblių ir amatininkų pasirodymai prisidėjo prie jauno žmogaus vertybių nuostatų ugdymo: kaip mylėti, pažinti, perimti, kas priimtina visai tautai!

                      Renginys tarsi penkių amžių kelionė atgal, į mūsų valstybės viduramžius, kai šiaurietiška kultūra tuo metu stebino visus atvykėlius iš Europos. 

baltu 2

 

baltu

 

baltu 3

Fotografijos iš www.temainfo.lt

Daugiau informacijos http://www.temainfo.lt/baltu-vienybes-diena-kupiskyje/