Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia - sakralinio meno lobynas

                      Po Kupiškio parapijos didžiųjų Sargų Angelų atlaidų kupiškėnai rinkosi į muziejų. Čia vyko paskutinis renginys skirtas Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubiliejui. Buvo pristatoma fotografijų ir eksponatų paroda ,,Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – sakralinio meno lobynas”.

                      Menotyrininkė Donata Jutkienė muziejinių vertybių pagalba erdvėje išdėstė mažo provincijos miestelio bažnyčios istoriją. Nuotraukose parodos lankytojai pamato dabartinės Kupiškio bažnyčios statybą 1903 – 1912m. Kylanti į aukštį ir besiplečianti erdvėje parapijos bažnyčia buvo apdėta pastoliais. Dabar jos ilgis sudaro 60 metrų, plotis 43 metrus, aukštis nuo grindų iki skliautų – 20 metrų. Jos statyba vyko 1900 – 1914m. Kilus karui, apdailos darbai nutrūko, o 1915m. rusų valdžia išvežė tris bažnyčios varpus. 1915m. rugpjūčio 27d. rusų artilerijai apšaudant vokiečių užimtą miestą, septyni sviediniai pataikė į bažnyčią ir pramušė sieną, apgadino skliautus, varpinę. Vokiečiai bažnyčioje įkūrė karo ligoninę, o žuvusiuosius nuo žandarų laidojo prie šventoriaus įrengtose kapinėse. Vokiečiai niokojo bažnyčią: ardė ir kūreno grindis, vargonus, altorius. 1919m. vasarą Kupiškyje įsitvirtinus Lietuvos Respublikos valdžiai, pradėtos likviduoti bažnyčios niokojimo pasekmės.

                      Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia dominuoja beveik kiekvienoje tarpukario fotografų Juozo Karazijos ir Balio Buračo darytose nuotraukose. Labai įspūdingos yra B. Buračo nuotraukos. Jose autorius įamžino į bažnyčią iš Byčių kaimo einančias ir pareinančias moteris, pilną Gedimino gatvę, pristatytą arklių su vežimais ir aplink šurmuliuojančiais parapijiečiais. Fotografija, kurioje mokytojas Stanislovas Zoza prie bažnyčios sėdi lineikoje su arkliu, tapo kupiškėnų talismanu. Ji yra publikuojama įvairiuose leidiniuose, puošia knygų viršelius, daromi atvirukai.     J. Karazija savo fotografijose įamžino tarpukario metu žygiuojančius karių paradus.

                      Parodoje eksponuojamos jaunimo būrelio ,,Anapus tvoros” nuotraukos. Jose senasis vaizdas susilieja su XXIa. pradžia. Paulius Briedis nuotraukose įamžino bažnyčios šiuolaikinį interjerą. Bažnyčios centre yra Aleksandro Zaborskio Šiauliuose darytas Didysis altorius iš ąžuolinio medžio, papuoštas mažomis kolonomis, statulomis, įvairiais drožiniais. Altoriaus viduryje A. Pšeslanskio tapybos paveikslas ,,Kristaus Žengimo į dangų”. Šalia paveikslo stovi Šv. Petro ir Povilo statulos, žemiau eilė mažesnių statulėlių. Pačiame altoriaus viršuje, nišoje – Švč. Jėzaus širdies statula.

                      Dešinėje bažnyčios pusėje yra Angelų Sargų altorius. Jis savo stiliumi panašus į Didijį altorių. Angelo Sargo paveikslas pieštas to paties A. Pšeslanskio 1914m. aukštai virš altoriaus Šv. Antano, o šalia paveikslo – Šv. Stanislovo ir Šv. Kazimiero statulos.

                      Kairėjė bažnyčios pusėje stovi altorius, kuris nuo dešiniojo skiriasi tik paveikslu ir statulomis. Viduryje altoriaus yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas.

                      Bažnyčios vidų puošia vietinio meistro Jono Jakučio padaryti suolai, o bokšte kiekvieną dieną prieš Šv. Mišias skamba trys varpai – didysis sveriantis 1507 kg. pavadintas Šv. Onos vardu, Angelo Sargo – 931 kg. ir Šv. Jono – 655 kg.

                      Nepriklausomos Lietuvos paskutinius dešimtmečius iliustruoja Vilijos Grigienės fotografijos. Ji yra Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios metraštininkė, nes asmeninį archyvą sudaro keli šimtai su bažnytine veikla susijusių nuotraukų. Jose Vilija įamžina bažnytines procesijas, šventes, atlaidus ir t.t. Visų žvilgsnis krypsta į nuotrauką darytą 2012m. vasario 16 dieną. Joje nuo bažnyčios skliauto iki žemės nutiesta Lietuvos Respublikos vėliava.

                      Senąsias ir naująsias fotografijas papildo iš bažnyčios archyvo iškelti ir eksponuojami liturginiai drabužiai, mišiolai, maldaknygės, knygos, laikraščiai. Parodoje rasime labai vertingų eksponatų,  tokių kaip – laikraščiai ,,Pasirengimas mišioms”, spausdinti 1860 Varšuvoje, Antano Baranausko ,,Pasikalbėjimas Giesmininko su Lietuva”, spausdinta 1908m., maldaknygė išleista 1879m., mažas nešiojamas altorėlis su šventojo religija, liturginis indas naudojamas eucharistiniam vynui, vartojamas mišių liturgijoje, portatilis ir kt.

                      Didingai atrodo Paulinos Petrulytės 1955m. bažnyčiai nupirktas mišiolas, už Elžbietos Kavaliauskienės lėšas pasiūtas 1934m. arnotas.

                      Parodos pristatymo šventei išskirtinį grožį, dvasingumą suteikė styginių kvarteto ,,Adora” atliekama sakralinė muzika ir garsios dainininkės Irenos Milkevičiūtės giedamos giesmės, dainuojamos arijos iš operų bei liaudies dainos. I. Milkevičiūtė atlikusi ,,Avia Marija” pasakė, kad ji dainuodama meldėsi už savo artimuosius ir visus Kupiškio parapijos tikinčiuosius. Muzikantai ir dainininkai labai džiaugėsi žiūrovais, priimančius į savo širdį profesionalų meną.

                      Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, atšventusi  100 metų jubiliejų, toliau rašys savo gyvenimo istoriją ir liks visų kartų žmonėms brangiausia, garbingiausia vieta gyvenime. 

baz

baz 1

baz 2

baz 3

Fotografijos iš www.temainfo.lt

Daugiau informacijos  http://www.temainfo.lt/simtamete-kupiskio-baznycios-ir-zmogaus-bendryste/