Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Atgaivinti dailininkės V. Šleivytės gyvenimo puslapiai


Kupiškio etnografijos muziejus šiais metais vykdė projektą „Dailininkės Veronikos Šleivytės gyvenimo puslapiai“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba,
kultūros ministerija ir Kupiškio rajono savivaldybė. Projektas buvo skirtas muziejaus struktūrinio padalinio, V. Šleivytės galerijos, esančios Viktariškių kaime, gryčios bei klėtyse esančių ekspozicijų atnaujinimui.

V. Šleivytės paveikslų galerija įkurta 1984 m. Viktariškių kaime, Kupiškio rajone dar esant gyvai pačiai menininkei. Galerijos medinių pastatų kompleksą sudaro: Jono Šleivio (kalvio) gyvenamoji troba, pirtis-kalvė, klėtis, du pastatai, kuriuose buvo eksponuojami dailininkės paveikslai. Čia vyksta įvairūs vaikams ir jaunimui skirti projektai, plenerai, edukaciniai užsiėmimai; bendruomenės narių bei suaugusių žmonių susibūrimai, vedamos ekskursijos įvairaus amžiaus ir specialiųjų poreikių grupių nariams. Kadangi ekspozicinių erdvių pastatų būklė yra itin prasta, ekspozicijos nebuvo atraktyvios ir pritaikytos šiuolaikinės visuomenės poreikiams.

         Dailininkė Veronika Šleivytė gimė 1906 m. gruodžio 6 d. gausioje Šleivių šeimoje. Tėvas Jonas Šleivys (1858 – 1945) buvo bežemis kalvis, mama Barbor(1870– 1950) – pribuvėja. Jie susilaukė 14 vaikų, iš kurių yra žinomi: 5 mergaitės (Ona, Paulina, Mikalina, Veronika, Marijona) ir 5 berniukai (Petras, Povilas, Juozas, Antanas, Steponas). Veronika Šleivytė buvo viso Viktariškių kaimo spindulys, visur buvo mėgiama, visų laukiama bei visų mylima. Begyvendama Kaune, ji dažnai čia grįždavo, mėgo savo šeimynykščius fotografuoti, įamžinti įvairius šeimos susibūrimus. Dėl to neatsiejama menininkės gyvenimo dalis yra susijusi su šia vieta. Dar būdama gyva dailininkė dovanojo savo kūrinių Kupiškio etnografijos muziejui. Po jos mirties beveik visi asmeniniai daiktai buvo parvežti iš buto Kaune, kur menininkė gyveno.

         Siekdami V. Šleivytės galeriją, esančią atokioje kaimo vietovėje paversti patrauklia profesionaliojo meno sklaidos erdve, kartu su dizaineriais Vyliumi Deveikiu ir Violeta Balčiūnaite sukūrėme ir atskleidėme gerai žinomos Lietuvos menininkės, XX a. I pusės Kauno visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo veikėjos asmenybę, jos kūrybinį palikimą ir indėlį į Lietuvos dailės istoriją.

         Šiuo projektu buvo sutvarkytos 5 klėties patalpos, kuriose yra parodomas menininkės gyvenimas Kaune: studijos Kauno meno mokykloje, dalyvavimas pirmosiose fotomegėjų meno parodose, pirmosios moterų dailininkių parodos ir moterų dailininkių draugijos vykdoma veikla; atskleidžiama menininkės asmenybė meninėse fotografijose, pastelės ir grafikos darbuose. Taip pat yra sutvarkyta ir kalvio šeimos gyvenamojoje gryčioje esančios ekspozicijos, kuriose perteikiama, kaip gyveno Jono ir Barboros Šleivių šeimyna gausi šeimyna.

Šis projektas, leido sukurti vientisą bendrą visumą, kuri atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius, prisideda prie profesionalaus meno populiarinimo ir sklaidos ypatingai jaunosios kartos tarpe, etninės kultūros tradicijų tęstinumo Kupiškio krašte.

 

 

 

 GEK19252  18825                                                                           Šleivių  šeima 1907 m.                                                M.Šleivytės vestuvės XXa. II deš.

GEK16189   GEK16147 1  GEK16188

V.Šleivytė 1927 m.                          V.Šleivytė 1932 m.                                             V. ŠLeivytė 1930. 

GEK16208   GEK16139

V. Šleivytė 1930m.                                               Šleivių šeima Viktariškiuose 1935 m. 

18395  GEK16269

Kaune  moterys dailininkės XX a. IV deš. V. Šleivytė centre.                         V. ŠLeivytė kopose. 

 

28 1  GEK16272  17171

V.Šleivytė                                                                  V.Šleivytė                                                  V.Šleivytė

 

 lrkm.logo          ltkt logo            muziejaus logo_