Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Tautodailininkės Saveros Agnės Paštukienės kūrybos darbų paroda

S. A. Patukien. Juostos. Medviln akrilanas. 11x283. 2016Savera Agnė Paštukienė - Varnauskaitė gimė 1944 m. sausio 23 d. Gindvilių kaime, Kupiškio rajone. Dabar gyvena gražioje sodyboje Didžprūdžių kaime.

Ji mokėsi Kupiškio rajono Virbališkių septynmetėje ir Kupiškio vidurinėje mokyklose. Dar tada mamos paskatinta pamėgo rankdarbius, ypač nėrimą.

Nuo 1962 metų tautodailininkė kaip nėrėja vašeliu, mezgėja dalyvavo su kitais liaudies meistrais rajoninėse parodose.

1967 m. baigė Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokyklą ir įgijo akušerės specialybę, tačiau prieš ketvirtį amžiaus susidomėjo tautodaile.

1993 metais audimo pagrindų mokėsi Panevėžyje pas audimo staklių meistrą-audėją Vaclovą Kulšinską. Iš meistro įsigytomis, jo gamintomis ketveriomis staklėmis, kurios užima visą kambarį, ji išaudė galybę įvairiausių juostų – daugybės raštų rūšių, su nemažai vardų, sveikinimų, jubiliejaus datų. Šio meno paslaptis ir subtilybes teko atrasti pačiai. Daugiausia laiko užima bene sudėtingiausia veikla – metimas, velenų susisukimas, įrietimas. S. A. Paštukienės staklės visada apmestos. Jose tiesiasi ne tik tradicinės juostos, bet ir įvairaus pločio, trumpos juostutės, nes tautodailininkė sulaukia įvairių užsakymų. ,,Dirbdama su vienu metimu, mintyse jau gyvenu kitame – galvoju apie spalvų derinius, kompoziciją ir pan.“, - sakė audėja. Juostų audimui ji naudoja baltus medvilninius ir spalvotus akrilano siūlus. Saveros Agnės juostose ypač ryškiai atsiskleidžia spalvinis lietuvių tautos skonis. Kiekvienas metimas skirtingas –  keičiamas siūlų derinys, raštas, kad nebūtų nuobodu dirbti. Jos juostose galima įskaityti ir numanomas raštų elementų simbolines prasmes. ( Kupiškio juostelės akcentai – lino žiedai ir vandens simboliai.) Formuodama vaizdą, minčių audėja semiasi iš lietuvių liaudies rinktinių raštų elementų ir tuo pačiu ieško savo kūrybos braižo. Baltame medvilniniame juostų dugne dažniausiai gula įvairių atspalvių geltonos, raudonos, žalios ir net violetinės spalvos, gausūs geometrinių ir stilizuotų augalinių, gyvūninių motyvų raštai. S. A. Paštukienės  darbuose tradicinės spalvos ir ornamentas įgauna naują gyvybę. Juostų galus puošia įvairiaspalviai siūlų kuteliai. Jau sunku suskaičiuoti kiek per visą savo gyvenimą kūrėja yra išaudusi įvairių raštų, spalvų, ilgių ir pločių juostų šventėms, jubiliejams ir kitoms įsimintinoms progoms. Žavi  audėjos dvasios laisvė. 

Audimas – nelengvas, kruopštus, daug laiko ir fizinių jėgų reikalaujantis darbas. Prie audimo žmonai talkina sutuoktinis Povilas Paštukas: pervynioja iš ričių siūlus, padeda užmesti metmenis, išmoko ir austi.

Nuo 1998 metų S.A. Paštukienė kartu su Kupiškio rajono tautodailininkais dalyvauja rajoninėse, zoninėse (Panevėžyje) parodose. 2008 metais buvo apdovanota Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Kupiškio skyriaus padėka, Kupiškio etnografijos muziejaus padėka už edukacinį projektą „Mokinių akimis gimtojo krašto praeitis – audimo amatas“.

Didžprūdietės austomis juostomis prekiauja nemažai tautodailės parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose – Biržuose, Pasvalyje, Kaune, Vilniuje, Utenoje... Dėka šiuolaikinių technologijų audėjos anūkė per internetą viešina močiutės kūrinius. Šie pasklinda po pasaulį, net iki Amerikos lietuvių bendruomenės.

Tradiciniai lietuvių liaudies audiniai - juostos - iki šių dienų išlaikę savo funkcijas, tačiau Savera Agnė Paštukienė bene vienintelė moteris mūsų rajone, įkvepianti šiam amatui gyvybę, neleidžianti jam nugrimzti į užmarštį. Tautodailininkė svajoja, kad kas perimtų jos juostų audimo patirtį.

Parodoje puikuojasi mūsų krašto tautodailininkės 19  dailiai išaustų rinktinių juostų, skirtukai knygoms, tautinis kaklaraištis,  nerti rankdarbiai.

    Paroda eksponuojama Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje iki 2017 m. iki rugpjūčio 31 d.