Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Edita Meškonienė. Fotoparoda „Mėlyno dangaus ieškojimas“

e meskEdita Meškonienė gimė ir augo Trakuose, nors vasaras iki paauglystės praleido pas močiutę prie Garliavos. Pirmi gyvenimo metai prabėgo labai romantiškoje vietoje – prie pilies pusiasalio. Paskui gyvenamąją vietą pakeitė į kitą.

1982 metais baigė mokyklą ir pradėjo studijuoti Vilniuje VISI (dabar VGTU). Mokėsi ekonomikos ir finansų mokslų. Baigusi mokslus dirbo Mokslų Akademijoje ekonomiste. ,,Esu dėkinga likimui, kad ten atsidūriau kaip tik tuo metu, kai kūrėsi Sąjūdis. Kartu su Nepriklausomybės atėjimu sukūriau šeimą. Gimė dukra, po kelių metų – antra. Vaikai augo, keitėsi darbai, vėl mokiausi, bet visuomet sugrįždavau namo į Trakus. Skaičiuoju, kad Vilniuje gyvenu jau 35 metus, bet visada jaučiuosi trakiete. Dabar Trakuose lankau mamą ir seserį“, – pasakojo Edita.

Kaip ji susidomėjo fotografija? Fotoaparatas namie buvo visada, nes fotografavo Editos tėtis. Fotografuoti autorė pradėjo mokykloje, lankė foto būrelį. Dažniausiai į kadrą pakliūdavo klasės draugai. Studijuodama lankė folklorinį ansamblį, su ansambliečiais daug keliavo po Lietuvą, kartais ir toliau. Fotoaparatas visuomet keliaudavo drauge. Vėliau pradėjo fotografuoti skaidres. Atsiradus vaikams, aišku, objektyvas nukrypo į juos. Tapo šeimynos fotografe.

e mesk 1Visuomet fotografavo šalia esančius žmones. Tačiau autorę traukia ir kiti dalykai. Įdomiausia jai kasdieninėje aplinkoje pamatyti kažką ypatingo, ką sunku pamatyti „normaliai“ gyvenant. Tokie vaizdai atsiranda trumpam, reikia tik pastebėti juos ir laiku nuspausti mygtuką. Tai gali būti bažnyčios fragmento atspindys vandens baloje gatvėje, gal praeivio atspindys vitrinoje su stilingais manekenais ar rudens lapų sankaupa patvoryje, bet tie lapai taip keistai susisukę, kad primena išsižiojusios godžios žuvies plėšrią burną... Pats objektas nėra svarbus. Visumą sukuria šviesa, forma, dėmių išsidėstymas, spalvų deriniai.

Ar daug laiko skiria šiam užsiėmimui? Fotoaparatas nuolat keliauja su autore. Fotografija reikalauja labai daug laiko. Įvairiais gyvenimo laikotarpiais jai skyrė skirtingai dėmesio. Be to, pagrindinis darbas nėra pats fotografavimo procesas. Daugiausia laiko reikia paskirti nuotraukų atrinkimui, redagavimui prie kompiuterio. Fotografijos meno teko intensyviai mokytis pusę metų, o dabar fotografija tapo pagrindiniu užsiėmimu. Nuo 2010 m. nuotraukas eksponuoja parodose.

,,Mano nuotraukos – tai mano gyvenimas, mano mintys. Padaryti kadrai atspindi mano matymo lauką, todėl jie nėra atsitiktiniai...Paroda – tai mano užrašytų minčių vaizdais rinkinys. Todėl vargu, ar įmanoma, daryti nuotraukas tikslingai parodai. Tačiau rodymui nuotraukas atrenku jau tikslingai“, – yra pasakiusi fotografė.

Nuotraukų galite rasti jos Facebook paskyroje. Ten sukurti keli teminiai albumai: „Lietuva“, „Vilnius“, „Nida“, „Paberžės stebuklai“, „Iš pievų ir laukų“ ir kt., kuriuos nuolat papildo. Nespalvotos nuotraukos kaupiasi albume „Be spalvų“. Albume „Kitaip“ rasite visokių keistų, netikėtų nuotraukų, kurios niekur kitur neprilimpa. 2017 metais išleista Liudos Matonienės knyga „Vilnius: meilės stotelės“, kurioje patalpinta Editos Meškonienės 50 nuotraukų kaip atskirų skyrių iliustracijos. Jas ir dar daug kitų rasite minėtuose albumuose.

,,Prieš daugelį metų į rankas papuolė atvirutė, kurioje buvo pavaizduota bala su dangaus atspindžiu, kartu pridėtas užrašas: NET IR PURVINIAUSIOJE BALOJE ATSISPINDI MĖLYNAS DANGUS.

e mesk 2Sentencija įstrigo atmintin ir tapo tarsi mano gyvenimo moto: žvalgykis aplink, pamatyk ir pastebėk paprasčiausiuose dalykuose kas gražu, miela, jauku, šilta, vertinga, gilu, šviesu....

Kartais pavyksta atrasti mėlyną dangų. Šiais atradimais dalinuosi su Jumis“, – atvirauja Edita.

Parodai „Mėlyno dangaus ieškojimas“ nuotraukos rinktos keletą metų. Matyt, laukė savo valandos. Jose atsispindi ne tik Lietuvos, bet ir Italijos dangus. Visi vaizdai yra tikri, realūs, ir kiekvienas galim tokius ar panašius pamatyti aplink save kiekvieną dieną. Todėl parodos autorė linki neprarasti smalsumo, dairytis aplink ir atrasti savo mėlyną dangų: aplinkoje, žmonėse, daiktuose. Net ir murziniausioje baloje juk atsispindi dangus.

  

Paroda eksponuojama Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje iki š. m. rugpjūčio 31 d.