Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Fotografijų paroda,, GARSIOJI BABICKŲ ŠEIMA“

apie 1938 Lietuvoje Babickų šeima yra gerai žinoma, tyrinėjama ir prisimenama. Kokia buvo ši šeima? Ką žymaus ir svarbaus palikusi Lietuvai.

Kupiškio krašte, Laukminiškių kaime, našlys Jurgis Babickas vedė jauną merginą iš Pajuodupės kaimo Agotą Graičiūnaitę, su kuria sugyveno keturias atžalas: Uršulę (Unę), Vytautą, Kazį ir Petrą. Bet šeimos gyvenimas klostėsi ne itin sėkmingai.

Pirmosios santuokos ūgtelėję Jurgio Babicko sūnūs ir dukros išvarė tėvą užkurį iš namų su antrąja žmona ir keturiais jų vaikais. Šeimą ištiko sudėtinga situacija, jie blaškėsi be namų, sunkiai dirbo. Iš vaikų daugiausia vargo teko vyriausiajai Unei, labiausiai visų globojamas buvo jaunylis Petras, kuriam tebuvo šešeri metai, kai 1909 m. mirė tėvas, palikdamas šeimyną sunkiai daliai. Didžiausia gyvenimo užuovėja ir mokytoja buvo motina Agota, kurią visi keturi labai mylėjo, vertino. Motina darė didžiulę įtaką formuojantis vaikų moralinėms nuostatoms bei renkantis gyvenimo kelią. Ji mirė 1928 metais, palaidota Palėvenės kapinėse.

Paroda supažindina su garbingos Babickų šeimos atstovais, su jų kūrybos ir gyvenimo keliu.

Unė Babickaitė-Graičiūnienė (gimė 1897 m. balandžio 19 d. Laukminiškiuose, Kupiškio r. – mirė 1961 m. rugpjūčio 1 d. Kaune, palaidota Palėvenės kapinėse) – lietuvių aktorė (kūrybinis slapyvardis Unė Baye) ir režisierė, vaidinusi ir režisavusi ne tik Lietuvoje, bet ir Sankt Peterburge, Niujorke, Vašingtone, Londone, Paryžiuje. Buvo pirmoji moteris režisierė Lietuvoje. Sukurta daugybė vaidmenų, pastatyta nemažai spektaklių. Tuo, ką jai pavyko pasiekti, gali pasigirti nedaugelis scenos žmonių. Jos atminimą puoselėja Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus.  

Bandyta iš užmaršties prikelti itin spalvingą, sudėtingo likimo asmenybę – mokytoją bei karininką Vytautą Babicką (gimė 1899 m. liepos 19 d. Laukminiškiuose – mirė 1963 m. Kėdainiuose). Dirbo įvairiose žinybose. 1941 m. jis vedė mokytoją Kotryną Buinevičūtę. 1951 m. apkaltintas antitarybine veikla buvo nuteistas 10 metų. Kalėjo Vytautas Gulago lageriuose Archangelsko srityje. Neapsakomą vargą teko patirti žmonai su šešiais mažamečiais vaikais Audroniu, Rimgaudu, Indre, Gintvydu, Une, Žygimantu be maitintojo ir be išteklių.

1954 m. pirma laiko, atleistas nuo tolesnės bausmės atlikimo, visiškai palaužta sveikata V. Babickas grįžo į Kėdainius pas savo šeimą. Jis buvo vienas iš tų tūkstančių Lietuvos inteligentų, savo kasdieniu darbu ir pavyzdžiu lipdęs jaunos valstybės ateitį. Nebuvo Vytautui pašykštėta talentų, bet likimas jam lėmė vėtrų blaškomo klajūno kelią...

Petras Babickas (gimė 1903 m. gegužės 12 d. Laukminiškiuose – mirė 1991 m. rugpjūčio 27 d. Rio de Žaneire, Brazilija) – Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, keliautojas, kraštotyrininkas, fotografas. Norintieji išsamiai susipažinti su jo biografija ir archyvais, gali tai padaryti skaitydami muziejininkės A. Ruseckaitės knygą „Petras Babickas. Archyvai“.

P. Babickas niekada nepamiršo savo motinos žodžių: „Krauk tokius turtus, kurių nei kandys, nei rūdys neėda.“ Būtent tokius turtus publicistas krovė visą savo ilgą, kūrybingą ir nestandartinį gyvenimą, pašvęstą Lietuvai. Artimiausias žmogus šiame kelyje jam buvo vyriausioji sesuo Uršulė. Į Lietuvą Petras žadėjo sugrįžti, kai jos sienas saugos Lietuvos kariai. Deja, į nepriklausomą Lietuvą 2006 m. birželio 9 dieną grįžo tik jo palaikai, nes sulaukęs Nepriklausomybės paskelbimo dėl amžiaus ir sveikatos kelionei nebesiryžo.

Beliko paminėti dar vieną šios šeimos narį Kazimierą (gimė 1901 m. balandžio 24 d. Laukminiškiuose – mirė 1968 m. spalio 18 d. Čikagoje) – Lietuvos kariuomenės kūrėją-savanorį, inžinierių, aukštą karinį pareigūną. 1919 m. jis pasirinko kariškio kelią. Išleido knygas: „Karo ryšiai ir transmisijos“ (1934), „Karo mokyklos vidaus tvarkos statutas“ (1935). 1944 m. Kazys su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Čikagoje, aktyviai dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje. Buvo didelis Lietuvos patriotas ir iki pat mirties svajojo grįžti į tėvynę. Su žmona Marta Pališaityte išaugino du vaikus – dukrą Gintrą ir sūnų Rytą. Abu vaikai pasirinko muziko profesiją. Gintra ištekėjo už Prano Narijauskio (Nario) ir išaugino vaikus: Marių, Aldą, Dainą, Laurą. Marius Naris – chemijos mokslų daktaras, dirba medikamentų gamybos kompanijoje. Jo žmona – Dalia Urbonaitė- Naris, klaipėdietė, į Čikagą gyventi atvyko 1991 metais. Dalia ir Marius – Čikagos lietuvių meno kolektyvo “Dainava” choristai.

Visus keturis Agotos ir Jurgio Babickų vaikus likimas vėtė ir mėtė, jie patyrė ir tremtinio, ir kalinio, ir emigranto dalią. Istorinės pervartos – Pirmasis pasaulinis karas, Nepriklausomybės kovos, 1940 m. sovietų invazija, Antrasis pasaulinis karas, 1944 m. sovietų sugrįžimas, traukimasis į Vakarus, pokario tremtys formavo žmonių likimus ir netikėtai keitė jų gyvenimo įvykius. Unė ir Vytautas buvo ištremti į Sibirą, Petras ir Kazys pasitraukė į Vakarus – taip išsiskaidė šeima, kuri jau niekada nesusiėjo į krūvą.

Babickų šeima yra pavyzdys tokios šeimos, kurioje buvo puoselėjamos moralinės vertybės, siekiama grožio ir gėrio, neapleidžiami dvasiniai dalykai ir svarbiausia, jog šios šeimos nariai suprato vienas kitą, mylėjo, rėmė, globojo ir vertino, o tai ir yra didžiausia vertybė žemėje. Visi Babickų vaikai be galo mylėjo savo Tėvynę Lietuvą, kiek galėdami jai dirbo ir tarnavo.

Parodoje eksponuojamos fotografijos yra iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Kupiškio etnografijos muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei iš Babickų šeimos archyvų.

Nuoširdi padėka Daliai Naris už jos atsiųstas fotografijas iš Babickų šeimos archyvo šiai parodai.

Informacijos šaltiniai:

,,Kupiškis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“, straipsnis ,,Garsioji Babickų šeima“, Aldona Ruseckaitė. (VšĮ „Versmės“ leidykla); ,, Laukminiškių kaimo ir Babickų memorialinis muziejus“, leidėjas Algimantas Zolubas. ( UAB ,, Baltijos kopija“)

Almanachas „Kupiškis“, 2011. Nr.9, „Karininko vardą nešioja su garbe“, Vidmantas Jankauskas.

Laukminiškių kaimo muziejus

Paroda eksponuojama Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centre, Unės Babickaitės Lietuvos profesionalių teatrų festivalio „Art do“ metu, nuo 2019 m. kovo 15 d. iki kovo 28 d.