Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

KŪRYBOS BRIAUNOS. ADOMO GALDIKO (1893–1969) RETROSPEKTYVA

IMGP0704125-sioms Adomo Galdiko gimimo metinėms skirtoje retrospektyvoje pristatomi kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinių pradedant ankstyvaisiais ir baigiant priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir Amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais. A. Galdiką žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių įtaka. Ši paroda – tai galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilistinėmis briaunomis. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams būdingas cikliškumo principas – eksperimentavimas, variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu.

Savo kūrybinį kelią Adomas Galdikas pradėjo nuo grafikos. 1917 m. Sankt Peterburge baigė piešimo kursą ir specialią oforto klasę barono A. Štiglico techninio piešimo mokykloje, vėliau žinias gilino Berlyne. Buvo ilgamečiu Kauno Meno mokyklos grafikos skyriaus vadovu, išaugino ne vieną dailininkų kartą, tuo prisidėdamas prie nacionalinės mokyklos formavimo. Iš jo vadovaujamos studijos išaugo tokie menininkai kaip V. K. Jonynas, M. Katiliūtė, T. Kulakauskas, V. Petravičius, T. Valius, J. Steponavičius. Apolonijos Valiuškevičiūtės užrašytuose auklėtinių prisiminimuose skaitome: A. Galdikas daręs jiems itin didelį poveikį, bet ne kaip dailininkas grafikas, o kaip plataus mąsto pedagogas. Jis nukreipęs lietuvių grafiką kūrybiško liaudies meno tradicijų interpretavimo linkme.

IMGP0705Nuo 1920 m. iki 1940 m. A. Galdikas dalyvavo beveik visose grupinėse dailės parodose Lietuvoje. 1931 m. surengus personalinę parodą Atelier Français Paryžiuje, vienas įtakingiausių Prancūzijoje meno kritikų Waldemar George parašė monografiją apie lietuvių dailininką. Monografija ir pozityvus įvertinimas spaudoje buvo traktuojami kaip visos Lietuvos laimėjimas. 1932 m. A. Galdikas kartu su Juozu Mikėnu automobiliu keliavo po Europą, matė George Petit galerijoje veikusią pirmąją P. Picasso retrospektyvinę parodą. Tų pačių metų spalio mėn. A. Galdikas kartu su kitais iškiliais Lietuvos menininkais pirmojoje ARS parodoje deklaravo: Užuojauta tiems, kurie net nemurmėdami prisitaiko nusistovėjusiam skoniui. Nemaloniai esam nustebę matydami, kaip pataikaujama įvairiom, su menu nieko bendro neturinčiom idėjom. Bet vis dėlto pradedam.

1944 m. Adomas Galdikas pasitraukė į Vakarus. 1946–1947 dėstė Freiburgo dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokykloje (École des Arts et Métiers). 1947–1952 gyveno ir dirbo Paryžiuje. 1952 m., A. Galdikui atvykus į Niujorką, miestą, iš Paryžiaus perėmusį meno centro vardą, abstrakčiojo ekspresionizmo judėjimas jau buvo prikaustęs meno pasaulio dėmesį. Kūrėjai dirbo su naujuoju XX a. meno žodynu, jų plastinė kalba buvo pasirengusi ištrūkti iš tradiciškai atspindėtos realybės. Tuo tarpu, kai didieji šios krypties meistrai dirbo su aliejiniais bei aliuminio dažais, A. Galdikas apsiribojo temperos ir guašo technikomis. Spalva tapo savarankiška veikiančiąja jėga. A. Galdikas teigė: <...> nesitikėkite, kad pasakysiu ką nors apie tapybą ir spalvą. Vieną žinau, yra blogos spalvos, nuo kurių mane purto drebulys ir geros spalvos, nuo kurių tampu girtas.

IMGP0706Adomo Galdiko kūriniai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, o taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu. Praėjus keletui metų po dailininko mirties, 1973 m. našlė Magdalena Draugelytė-Galdikienė padovanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui 96 abstrakčius peizažus, kuriuos autorius pats buvo atrinkęs pervežimui į Lietuvą. Dar 66 abstrakcijų siuntą iš Švenč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo seserų vienuolyno Putname, Konektikute, 1991 m. atvežė Beatričė Vasaris. Adomo Galdiko palikimas, esantis Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vienas gausiausių: šiuo metu čia saugoma per 1000 jo kūrinių.

Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d.

 

MULTIFACETED CREATION. A RETROSPECTIVE OF ADOMAS GALDIKAS

 

(1893–1969)

 

The M. K. Čiurlionis National Museum of Art presents a retrospective dedicated to the 125th birth anniversary of artist Adomas Galdikas. Comprised of an early creation and the works from the period of forced emigration in Freiburg and America, the exhibition introduces a prominent Lithuanian artist and a universal creator of indisputable professionalism. This art display provides a deeper insight into A. Galdikas' creation that had experienced a variety of influences of the 20th century fine arts, simultaneously keeping a focus on a broad stylistic spectrum and the diversity of artistic facets. Obviously, at the varied developmental stages these have interspersed with the impact of such art movements and styles as Symbolism, Impressionism, Art Deco, Expressionism, Surrealism, Abstractionism, and the Lithuanian folk art. In the art of a representative of the Lithuanian modernism one can trace a principle of recurrence, i. e., search for a miscellany of variants. Such was the artist's mode of creation.

 

Adomas Galdikas started his creative career in graphic arts. In 1917, having graduated from the drawing and etching class at Baron A.Stieglitz School of Technical Drawing in St. Petersburg he continued his studies in Berlin. For many years A. Galdikas was a director of the graphic arts department at the Kaunas Art School, had educated a great number of famous artists, thus contributing to the formation of a national school. Such artists as V. K. Jonynas, M. Katiliūtė, T. Kulakauskas, V. Petravičius, T. Valius, J. Steponavičius graduated from his studio. In the memoirs of former students written down by Apolonija Valiuškevičiūtė we read: A. Galdikas has influenced all of them in a particular way, although not as much as an artist, but as a pedagogue on a vast scale. He had oriented the Lithuanian graphic arts to the direction of a creative interpretation of folk art traditions.

 

From 1920 to 1940, A. Galdikas participated in almost all group art shows in Lithuania. After his personal exhibition held in 1931 at Atelier Français in Paris, one of the most influential art critics in France Waldemar George has published a monograph on the Lithuanian artist. The monograph and a favourable evaluation in the press were treated as the achievement of the whole Lithuania. In 1932, A. Galdikas and sculptor Juozas Mikėnas went by car on tour throughout Europe. At Georges Petit Gallery in Paris they saw the first retrospective exhibition of P. Picasso. In October the same year, A. Galdikas together with a group of outstanding Lithuanian artists had declared at the first ARS exhibition : "My condolence to those who without the slightest murmur of disapproval are likely to adapt to the well-established taste. Unfortunately, we are unpleasantly surprised at the pandering to a variety of ideas having nothing to do with art. Nevertheless, let's start.

 

1944 Adomas Galdikas left for the West. In 1946-1947 he taught at the School of Decorative and Applied Arts in Freiburg, (École des Arts et Métiers). 1947–1952 lived and worked in Paris. In 1952, when A. Galdikas arrived in New York, a city that had taken over from Paris the title of the arts centre, the attention of the world of art was captured by the movement of abstract expressionism. Lots of artists have already mastered the novelty of the 20th century art and their plastic expression was ready to escape from the traditionally reflected reality. Meanwhile, when great masters belonging to this direction worked in oil and aluminum paints, A. Galdikas confined himself to the tempera and gouache techniques. Colour became a self-acting force. A. Galdikas said: ... do not expect me speaking about painting and colour. The matter I know for sure concludes as follows: there are false colours which make me shake and shiver, and proper colours which do not cease intoxicating me.

 

The collection of Adomas Galdikas’ creation has been accumulated in our museum systematically – starting with the first exhibitions in the interwar period, proceeding in the war years and during the Soviet era. A significant supplement was handed over in 1973, a few years after the artist’s death. Just not by accident, a widow Magdalena Draugelytė-Galdikienė donated to the museum 96 abstract landscapes. These had already been selected by the artist himself, after consulting the artist and writer Vytautas Bičiūnas, for the transportation to Lithuania. Another group of 66 abstract compositions from the Sisters of the Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary (Putnam, Connecticut) was transferred to the museum in 1991 by Beatričė Vasaris. The creative legacy of Adomas Galdikas ranks one of the most abundant in the M. K. Čiurlionis National Museum of Art – over 1000 pieces of art are housed here.

 

Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė