Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Konferencija „Oi tu tu tu strazdėli“

7 12012 m. spalio 20 d. 11.00 – 12.00 val.
Dalyvių registracija.

12.00 – 13.00 val. Konferencijos „Oi tu tu tu stazdėli“ atidarymas:Sveikinimo žodis.
Skapiškio kultūros namų teatro „Stebulė“ bei vaikų ir jaunimo teatro studijos „Ku – kū“ spektaklis „Pasakoja kupiškėnai“. Rež. Vita Vadoklytė.

13.00 val. – 14.35 val. Konferencijos „Oi tu tu tu strazdėli“ pranešimai:
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, prof. dr. Rimantas Balsys
Senovinės kupiškėnų vestuvės: primiršti ir atgyjantys simboliai.
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, doc. dr. Lina Petrošienė
Muzikinis folkloras „Senovinėse kupiškėnų vestuvėse“.
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, prof. dr. Petras Bielskis
Lietuvių vaidulai ir Senovinės kupiškėnų vestuvės
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, doc. dr. Asta Balčiūnienė
„Senovinių kupiškėnų vestuvių“ kalba: ypatybės, autentiškumas, dabartinio pritaikymo galimybės.
Kupiškio kultūros centro folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ etnografinis vaidinimas
„Vesėlios anoj šaly“. (Kultūros centre)

Povilo Zulono 100 – osioms gimimo metinėms skirta paroda „Oi tu tu tu strazdėli“

zulonas3Povilas Zulonas (1912 – 1996), nors daugiausia yra žinomas kaip Senovinių kupiškėnų vestuvių režisierius ir Piršlio vaidmens atlikėjas, – tai įvairiapusė asmenybė, apie kurią būtų galima daug ir ilgai kalbėti. Per visą gyvenimą jis subūrė ne tik šviesuolių ratą aplink save, tačiau rūpinosi ir kitais žmonėmis, savo krašto likimu, tradicijų išsaugojimu ir puoselėjimu.

Šioje parodoje mėginama glaustai papasakoti apie veiklios asmenybės gyvenimą, parodyti jam brangius žmones, jo visuomeninę bei kūrybinę veiklą. Čia eksponuojamos režisieriaus, operatoriaus ir fotomenininko Algirdo Tarvydo (g.1940) užfiksuotos akimirkos bei momentai filmuojant dokumentinį filmą Čiutyta rūta, bei spektaklio Senovinės kupiškėnų vestuvės fragmentai; fotografijos ir dokumentai iš Kupiškio etnografijos muziejaus bei Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos archyvų.

Parodos atidarymas 2012 m. spalio 19 d. 16.00 val.

Paroda veiks iki 2012 m. lapkričio 5 d.

      

Aukštaitiška gryčia laukia svečių!

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie regiono plėtros ir darnaus vystymo Kupiškio krašte, įvykdė projektą „Aukštaitiška gryčia – Adomo Petrausko muziejuje“. Jo įgyvendinimas prisidėjo prie labiausiai lankomo Kupiškio rajone objekto aplinkos tvarkymo, padėjo išsaugoti mažosios medžio architektūros paveldo objektą, kurti patrauklią viso Uoginių kaimo aplinką.

Suremontuotoje aukštaitiškoje gryčioje planuojama rengti įvairius renginius. Patalpos pritaikytos atgaivinti senuosius amatus (duonos kepimą, pakišuolių gamybą, audimą, pynimą iš vytelių), taip pat jos tinkamos edukacinėms programoms. Tikimasi, kad atnaujinta gryčia pritrauks daugiau lankytojų bei prisidės prie įvairių socialinių bendruomenės grupių laisvalaikio užimtumo organizavimo, asmeninių poreikių tenkinimo. Įgyvendintas projektas taip pat padės ugdyti pilietiškumą bei savęs kaip, asmenybės, realizavimą visuomenėje.

Remonto metu buvo pakeistas medinis gryčios stogo karkasas, ant jo uždėtas šiaudinis stogas, sudėtos naujos lubos su sijomis, grindys, permūrytas duonkepis pečius, pakeisti supuvę sienų rąstai, sudėtos naujos durys, langai, perstatytas prieangis, viduje nuvalytos pajuodusios ir apipelijusios sienos.

Muziejus, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Kupiškio rajono vietos veiklos grupė projekto „Aukštaitiška gryčia – Adomo Petrausko muziejuje“ vykdymo sutartį pasirašė 2011 m. spalio 27 d. Lėšos buvo gautos pagal vietos plėtros strategiją „Kupiškio rajono integruota 2007-2013 m. vietos plėtros strategija gyvenimo kokybei kaime gerinti“ Nr. 4VP-KP-09-2-002907-PR001, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

                                                                                                                                                                       Kęstutis Damkus

1 1    2 1

 

 

EZUFKP logo leaders logo  kvvg logo

Kupiškio etnografijos muziejus visas šeimas kviečia kūrybiškai praleisti vakarą!

Trečiadienį, liepos 11 dieną, 18 val., Kupiškio etnografijos muziejus visas šeimas kviečia kūrybiškai praleisti vakarą!

Užsiėmimo metu susipažinsime su Lietuvos skulptoriumi, kilusiu iš Kupiškio apylinkių, Juozu Kėdainiu (1915 – 1998) ir jo kūryba. Nagrinėsime skirtingas skulptūros rūšis, aiškinsimės, kuo jos skiriasi ir kuo yra panašios. Sužinosime ir pamatysime, kokius instrumentus ir kokias medžiagas naudodamas Juozas Kėdainis kūrė. Vėliau, kūrybinių dirbtuvių metu, patys mėginsime įgyvendinti savo skulptūrines idėjas.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. Jis yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija

el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba telefonu (8  459) 35 439.

Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje ir Laukminiškių kaimo muziejuje klegės vaikų balsai

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo, partnerystės ir bendruomeniškumo skatinimo, parengė projektą „Padėkime išlikti kaimo muziejams“. Kupiškio rajone, Viktariškių kaime esančioje Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje ir Laukminiškių kaimo muziejuje klegės vaikų baisai.

Projekto įgyvendinimo metu bus vykdomos keturios kūrybinės stovyklos, kuriose dalyvaus vaikai ir jaunimas iš Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos, Antašavos bei Salamiesčio pagrindinių mokyklų.

Kupiškio kraštas didžiuojasi turėdamas pasaulio ir respublikos mastu žinomas kultūros asmenybes: tai rašytoją, fotografą, diplomatą, dailininką, diktorių Petrą Babicką, jo seserį aktorę Unę Babickaitę-Greičiūnienę, dailininkę Veroniką Šleivytę.

Babickų gimtinė yra Laukminiškių kaime, kur nuo 2001 m. šios šeimos gimtojoje troboje įkurtas muziejus. Ši vieta yra prie pat Kupiškio marių, tačiau kartu ji – labiausiai nutolusi nuo rajono ribos. Dailininkės V. Šleivytės kūrybinis palikimas saugomas jos vardo galerijoje, kuri yra Viktariškių kaime, netoli Antašavos.

Minėti objektai yra Kupiškio etnografijos muziejaus struktūriniai padaliniai. Juos lanko turistai iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Be to, kaimuose esantys lankymo objektai tinka įvairių socialinių grupių integruotai kultūrinei veiklai. Siekiant, kad kultūros paveldo objektai išliktų, būtų patrauklesni ir kad čia įvairiapusę veiklą galėtų vykdyti įvairios socialinės grupės, reikalingi žmoniškieji bei materialiniai ištekliai.

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo, partnerystės ir bendruomeniškumo skatinimo, parengė projektą „Padėkime išlikti kaimo muziejams“. Pagal šį projektą mažieji muziejaus bičiuliai galės pasirinkti jiems labiausiai patikusią veiklą: drožybos, tapybos, keramikos ir etnografijos stovyklą. Vaikų stovykloms vadovaus Salamiesčio pagrindinės mokyklos direktorius Dalius Žvybas, Subačiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Genia Vaičikauskienė bei pedagogas Jonas Lazdauskas.

Jaunieji medžio drožėjai, tapytojai, etnografai bei keramikai turės unikalią galimybę darbuotis su skirtingų profesijų žinovais. Kūrybinėse stoyklose vaikų klegesys nenutils ir sutemus – prie laužo skambės dainos, garuos pačių išvirta vakarienė. Po valgio visi galės pasidalinti per dieną patirtais įspūdžiais bei įgytomis žiniomis.

Muziejus, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Kupiškio rajono vietos veiklos grupė 2012 m. birželio 1 d. pasirašė projekto „Padėkime išlikti kaimo muziejams“ vykdymo sutartį.

Lėšas planuojama gauti pagal vietos plėtros strategijos „Kupiškio rajono integruota 2007 – 2013 m. vietos plėtros strategija gyvenimo kokybei kaime gerinti“ II prioriteto „Pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas bei partnerystės ir bendruomeniškumo skatinimas“ 2.1. priemonę „Žmogiškųjų išteklių plėtra ir socialinės atskirties mažinimas“.

Kęstutis Damkus,

Projekto vadovas

Kupiškio etnografijos muziejus

 

kvvg logoEZUFKP logo leaders logo

Veronikos Šleivytės kūrybą galės išvysti meno mylėtojai iš viso pasaulio

Dauguma Kupiškio etnografijos muziejuje saugomų dailininkės, tapytojos, grafikės, fotografės Veronikos Šleivytės (1906-1998) stiklinių ir celuloidinių negatyvų bei fotografijų atgims iš naujo – įgyvendinus projektą „Europeana Photography“. Muziejuje sukaupta daugiau kaip 500 stiklinių ir kiek daugiau celuloidinių V. Šleivytės negatyvų, tad Aukštaitijos menininkės darbus netrukus turės galimybę išvysti visas pasaulis.

2012 m. birželio 12 d. Kupiškio etnografijos muziejus, veikiantis pagal Kupiškio etnografijos muziejaus statutą ir atstovaujamas direktorės Violetos Aleknienės, ir Lietuvos dailės muziejus, veikiantis pagal LDM statutą, atstovaujamas Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią 2012–2015 m. bus įgyvendinamas tarptautinis projektas „EuropeanaPhotography“ (European ancient photographic vintage repositories of digitized pictures of historical quality).

Šis projektas skirtas skaitmeninti senąsias fotografijas, sukurtas 1839–1939 m., ir informaciją apie jas (metaduomenis ir su jais susietus sklaidai skirtus skaitmeninius vaizdus) pateikti į bendrą Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“.

Iš Kupiškio rajono kilusios V. Šleivytės dailės palikimą galima skirti į dvi dalis. Pirmoji – tai tarpukario ir pokario metais kurti grafikos darbai, kuriuose menininkė realistiškai vaizdavo valstiečių gyvenimą, pabrėždama jų skurdą.

Palikusi darbą mokykloje, V. Šleivytė atsidėjo vien tapybai pastelės technika. Tapybos turinys buvo visiškai kitoks: lyriški Lietuvos peizažai, daugybė gėlių puokščių ir natiurmortų – jos gimtadienių dovanos.

Taigi, V. Šleivytė buvo dailininkė, tačiau, tyrinėjant šios menininkės nuotraukų archyvą, tampa akivaizdu, kad fotografija jai buvo svarbi, o pirmiausia ji buvo pačios menininkės ir jos artimųjų gyvenimo fiksavimo priemonė.

Lietuvos dailininkų sąjungai pildytos anketos „Forma Nr. 1“ grafoje „specialybė“ V. Šleivytė užrašė: „grafikė-tapytoja“ ir nieko – apie fotografiją. Fotografijos ji nemini ir dviejose žinomose autobiografijose.

Tai, kad ji tikrai fotografavo, liudija didžiulis fotografijų ir negatyvų archyvas bei išlikęs jos fotoaparatas. V. Šleivytė fotografavo daug ir nuolat: savo šeimą, draugus, keliones, mokinių darbus, dailės ir fotografijos parodas, vestuves, laidotuves, susibūrimus, Kauną. Darė daugybę didelių grupinių nuotraukų ir reprodukavo savo kūrinius.

Taip pat dailininkė 1933 m. dalyvavo pirmojoje Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodoje Kaune, Žemės ūkio rūmų salėje, ir ten jos fotografija „Prie jūros“, surinkusi 153 balsus, užėmė VIII vietą. Jos fotografijos pateko ir į spaudą: nuotrauka „Į bernelių mišias“ išspausdinta žurnale „Naujoji Romuva“ (1938 m., Nr. 51–52), o fotografija „Keramikos parodoj“ puošia 1933 m. „Fotomėgėjo“ 26 puslapį. Galima teigti, kad V. Šleivytės fotografinis palikimas ne mažiau svarbus nei jos dailės kūriniai.

Lietuvos dailės muziejus yra oficialus projekto „EuropeanaPhotography“ partneris ir kartu projekto koordinatorius Lietuvoje. Jis organizuoja senųjų fotografijų skaitmeninimą Lietuvos muziejuose. Muziejai per 3 projekto įgyvendinimo metus (2012–2015) „Europeanai“ planuoja pateikti duomenis apie 20 tūkst. Lietuvos muziejuose saugomų senųjų nuotraukų ir negatyvų.

EuropeanaPhotography“ projektas jau prasidėjo. Jame dalyvauti panoro apie 30 Lietuvos muziejų. Dalis muziejų jau skaitmenina į projektą numatytas įtraukti vertingas senąsias nuotraukas, pradeda rengti jų aprašus.

Daugiau informacijos:

http://www.emuziejai.lt/tarptautinis/EuropeanaPhotography_projektas.html

http://www.europeana-photography.eu/

Kęstutis Damkus, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistas.

Logo Europ Photography 200

 

Parengta pagal projekto koordinatės Lietuvoje Giedrės Asin Marco pranešimus spaudai ir dr. Agnės Narušytės straipsnį, „Veronikos Šleivytės gyvenimas fotografijose“, publikuotą kataloge „Veronikos Šleivytės gyvenimo bruožai“ (Kupiškio etnografijos muziejus, 2007 m., Panevėžys).

Paroda „Kunigas Petras Markevičius“

Palėvenės dominikonų vienuolyne, tradicinėje tarptautinėje teatro ir muzikos šventėje „Sielos ilgesys“, 2012 m. birželio 23 - 24 d. bus eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkų parengta parada „Kunigas Petras Markevičius“. Paroda parengta iš Utenos krašto muziejaus rinkinių fondo.

Petras Markevičius gimė 1912 m. gegužės 3 d. Utenoje, gausioje 12 vaikų šeimoje. Tėvas buvo amatininkas, dalyvavo I pasauliniame kare. Nuo 1915 m. šeima gyveno Maksvoje,  o po karo grįžo į savo namus Daržų gatvėje.

P. Markevičius 1924 m. baigė pradžios mokyklą, o 1933 m. - gimnaziją. 1938 m. birželio 11 d. buvo įšventintas kunigu. Seminarijoje buvo davęs blaivybės įžadus ir visą gyvenimą jų ne tik pats laikėsi, bet ir kitus drausmindavo.

Vikaravo Pumpėnuose, Vabalninke. Klebonavo Daunoruose, Upytėje, Anciškyje, Dambravoje, o nuo 1964 m. iki pat mirties, 1987 m. balandžio 25 d., Biliakiemyje.

Nutapė per 400 paveikslų. Paliko šimtus rankraščių, kuriuose - eilėraščiai, poemos, dramos, tautosakos rinkiniai.

Savo kasdieniniame gyvenime nesitenkino vien bažnytinių pareigų atlikimu. Domėjosi daile, literatūra, tautosaka. Buvo plačios erudicijos žmogus. Gyveno jis kaip paukštis - labiausiai rūpinosi dvasia, o ne kūnu.

„Vagos“ leidykla išleido Petro Markaičio ( Markevičiaus ) poezijos rinktinę „Viršukalnių aidas“. Utenoje išėjo dar dvi jo knygos „Tarp ūkanų ir saulės“ ir „Vienas žodis“.

Pirmoji kunigo P. Markevičiaus paroda surengta Utenos kraštotyros muziejuje 1988 m. gegužės 12 d., praėjus metams nuo kūrėjo mirties. Vėliau parodos vyko Biliakiemio bažnyčios klebonijoje ir šventoriuje, A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Vilniaus dailės salone, Panevėžio Šv. Kazimiero knygynėlyje, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės - Bitės viešojoje bibliotekoje.

Kupiškio etnografijos muziejui suteiktas naujas gyvenimas

Kupiškėnai ir miesto svečiai turizmo sezono atidarymo birželio 2 dieną rinkosi prie seniausio mieste išlikusio 1823 m. didikų Čartoriskių statymo akmeninės mokyklos pastato. Čia vyko Kupiškio etnografijos muziejaus naujai renovuoto pastato atidarymo šventė. Mažo rajono visuomenė džiaugėsi, kad dar vienai kultūros įstaigai suteiktas antras gyvenimas.

 

MUZIEJAUS PRAEITIS

 

                      Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs toje vietoje, nuo kurios prasidėjo miesto kūrimosi pradžia. Visai netoli legendomis apipintas Aukštupėnų piliakalnis ir didinga Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.

                      Muziejus skaičiuoja savo veiklos 69 metus. Įkurti muziejų Kupiškyje buvo ilgai brandinta čia gyvenusių inteligentų ir apsišvietusių ūkininkų svajonė. 1935 m. rugpjūčio mėn. 19 d. į posėdį susirinko iniciatyvinė grupė, pasivadinusi komitetu Liaudies namams statyti. Šiuose namuose turėjo būti salė operai ir baletui, kambariai knygynui, skaityklai, užkandinei, administracijai. Tačiau sumanymas žlugo.

                      Tik 1941 m. spalio 30 d. gautos patalpos muziejaus Turgaus aikštėje. Įvykęs steigiamasis susirinkimas 1943 m. vasario 2 d. vadovaudamasis švietimo generalinio tarėjo J. Rainio raštu išrinko muziejaus tarybą. Lietuvoje karo metais Kupiškio mieste buvo įsteigtas vienintelis muziejus.

                      Muziejus buvo panaikintas 1946 m. Sovietinė valdžia atėmė patalpas ir pavertė jas grūdų sandėliu. Eksponatai buvo išmesti į gatvę. Dalį eksponatų savo namuose priglaudė Stefanija Glemžaitė, 500 muziejinių vertybių perduota Panevėžio kraštotyros muziejui. Du dešimtmečius Kupiškio miestas neturėjo savo muziejaus. Svarbia paskata atkurti muziejų tapo 1961 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje surengta seserų Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių etnografinė paroda. 1962 m. pradžioje sinagogos patalpose buvo įkurtas Šiaulių istorijos ir etnografijos muziejus. Į seniausią Kupiškio mieste esantį pastatą muziejus atkeltas 1984 m. Iš akmenų sumūrytame pastate buvo pradžios mokykla, parapijos senelių prieglauda, medžio apdirbimo dirbtuvės, trąšų sandėlis. Šalia buvo pastatytas naujas priestatas. 1989 m. balandžio mėn. 6 d. Kultūros ministerijos įsakymu pavadintas Kupiškio etnografijos muziejumi. Tais pačiais metais jame atidaryta pirmoji etnografinė ekspozicija iš surinktų seserų Glemžaičių eksponatų. Nuo 1996 m. muziejus veikia kaip savarankiška įstaiga.

MUZIEJAUS ATEITIS

 

                      Renovuoti, modernizuoti muziejų skatino blogėjanti pastato būklė, nauji muziejinės veiklos prioritetai. Muziejų modernizavimo 2007 – 2011 m. programos sudarė sąlygas renovuoti muziejaus pastatą ir pagerinti teikiamų kultūros paslaugų kokybę. Pastato atnaujinimo darbai vyko trejus metus. Įgyvendinto projekto vertė 3 mil. 521 tūkst. litų.

                      Į naujas patalpas muziejininkai įsikėlė 2012 m. pradžioje. Pagerėjo darbuotojų sąlygos. Jie įsikūrė nedideliuose, erdviuose kabinetuose. Edukaciniai ir kiti praktiniai užsiėmimai vyks įrengtoje klasėje. Išskirtinumą patalpoms suteikia stiklinis fasadas. Pro jį sklindanti šviesa apšviečia antrą aukštą. Padidėjo saugyklų plotas. Tačiau čia saugomoms muziejinėms vertybėms trūksta patalpų.

                      Atidarymo šventės metu kalbintas buvęs muziejaus direktorius Algimantas Jasaitis palygino čia vykusius du renovacijos pastato etapus. Pasak jo, kad kas dabar padaryta, sovietmečiu buvo galima tik pasvajoti.

                      UAB „Povilo Gurklio firma“ vadovas P. Gurklys teigė, kad jo vadovaujamai įstaigai buvo patikėtas naujam gyvenimui prikelti Kupiškio miestui labai reikalingas pastatas. Darbai trūko tris metus dėl finansavimo problemų. Statybos vadovas muziejaus direktorei V. Aleknienei įteikė simbolinį raktą.

                      Naujo pastato durys atsivėrė rajono merui Jonui Jaručiui, P. Gurkliui ir V. Aleknienei perkirpus juostelę. Pastatą pašventino Kupiškio bažnyčios dekanas Rimantas Gudelis.

                      Šventės dalyviai buvo pakviesti į naujoje parodų salėje parengtą profesionaliosios tapybos ir skulptūros darbų parodą „Lietuvos dailininkų dovana muziejui“. Menininkų kūrybos darbai yra eksponuojami iš muziejaus rinkinių. Šios parodos sumanytoja ir rengėja kraštietė, architektė Gražina Pajarskaitė. Architektė atrinko pačius vertingiausius meno kūrinius, kurie yra saugomi muziejaus rinkiniuose. Ji teigė, kad muziejuje yra labai vertingų kūrybos darbų, kurių neturi net Lietuvos nacionalinis muziejus.

                      Muziejininkus sveikino kultūros ir ugdymo įstaigų darbuotojai, tautodailininkai, muziejaus bičiuliai. Visi palinkėjo gražių, turiningų parodų, koncertų, naujų kūrybinių sumanymų, sulaukti didesnio būrio lankytojų. Muziejininkams liko įrengti naujas ekspozicijas.

2013 m. muziejui jubiliejiniai. Planuojama atnaujintose erdvėse minėti kultūros įstaigos 70 metį.

     

051 3
Kupiškio etnografijos muziejaus renovuoto pastato atidarymo šventė
085 3
Kupiškio etnografijos muziejaus renovuoto pastato atidarymo šventė. Renovuoto pastato simbolinį raktą Etnografijos muziejaus direktorei Violetai Aleknienei perduoda UAB „Povilo Gurklio“ firmos vadovas Povilas Gurklys
125 3
Kupiškio etnografijos muziejaus renovuoto pastato atidarymo šventė. Parodos „Lietuvos dailininkų dovana muziejui“ iš muziejaus saugyklų pristatymo metu. Pirmoje eilėje iš kairės: LR Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis, kupiškėnas, tautodailininkas Alfonsas Blažys, kupiškėnas, tautodailininkas Ramūnas Vizbaras, šimonietė, tautodailininkė Vida Kaulakienė

 


A. Gilvydžio knygos „Nuo Kikonių iki Detroito“ pristatymas

kvietimo foto maza1  Kviečiame Jus dalyvauti A. Gilvydžio knygos „Nuo Kikonių iki Detroito“ pristatyme, kuris įvyks 2012 m. balandžio 27 d. (penktadienį) 15 val. Kupiškio etnografijos muziejuje, Gedimino g. 2.

Kupiškio kultūros centre 2012-03-16 – 2012-04-13 Tautodailininkės Bronislavos Valerijos Šernienės kūrybos darbų paroda

Bronislava Valerija Papinigytė Šernienė gimusi 1931 m. sausio 25 d. Žadeikonių kaime, Pasvalio rajone. Mokytoja-pensininkė. Dailėje – savamokslė, įvaldžiusi akvarelės, kreidinės aliejinės pastelės techniką. Suruošusi daug parodų. Dalyvauja rajoninėse, zoninėse, respublikinėse ir įvairiose parodose. Nuo 1968 m. tautodailininkų sąjungos narė. Domisi muzika, kelionėmis, rašo eilėraščius. Išleidusi savo eilėraščių knygas: „Tėviškės pastelės“, „Laiko žydėjimas“. Eksponuojami aliejinės tapybos darbai, jie lyriški, gausu simbolių