Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Padėkime išlikti kaimo muziejams

ES remiamas projektas „Padėkime išlikti kaimo muziejams“, kurį parengė Kupiškio etnografijos muziejus, pakvietė Subačiaus gimnazijos jaunuosius keramikus naujai veiklai. Ši stovykla mokiniams buvo įdomi, turininga, praplėtė keramikos žinias, sudarė galimybę susipažinti su profesonalia keramika ir jos autoriumi Romualdu Aleliūnu. Projekte dalyvavo jau keramikoje pažengę mokiniai. Nauja lipdymo medžiaga – šamotas, atvėrė galimybes pajusti šio molio savybes, atskleisti savo kūrybines galias lipdant. Pas keramiką R. Aleliūną sužinojo šamoto lipdymo ir degimo įvairius niuansus, turėjo galimybę menininko paruoštomis glazūromis glazūruoti savo molio dirbinius. Stovyklos užsiėmimų metu nebuvo puoselėjamos senosios amatų tradicijos, bet akcentuojamas dėmesys formų įvairovei, faktūroms, įspaudams molyje, gaminio funkcionalumui. Išdegti keramikos darbai, sukurti savo rankomis, mokiniams kėlė begalinį džiaugsmą. Savo gaminiais grožėjosi keramiko dirbtuvėje, paruošė parodą gimnazijoje. Kūrybinę veiklą parodė ir biržiečiams, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dailės galerijoje. Dabar papildyta keramikos dirbinių paroda bus eksponuojama Subačiaus gimnazijoje, respublikos dailės mokytojų konferencijos metu. Puiki ir turininga stovyklos veikla išmokė jaunuosius keramikus suvaldyti šamotinį molį ir gauti nuostabius meno kūrinius, kurie yra tobuli, meniški ir suteikiantys patiems bei žiūrovams džiaugsmingų akimirkų.

DSC 2596

 EZUFKP logo   kvvg logo     leaders logo

 

KONKURSAS!!!

Adomo Petrausko muziejus skelbia fotografijų KONKURSĄ „Adomo Petrausko muziejus per objektyvą“ Kviečiame visus dar kartą (o gal ir pirmą kartą) apsilankyti Adomo Petrausko muziejuje ir į jį pažvelgti fotografų akimis, užfiksuoti Jums patį gražiausią sodybos – muziejaus fragmentą ir padarytas fotografijas siųsti mums. Konkurso sąlygos:

Dalyvių amžius neribojamas

Vienas dalyvis gali siųsti iki 5 fotografijų

Fotografija ant atskiro lapo turi būti pateikta su aprašu: autoriaus vardas pavardė, amžius, adresas, telefono numeris, mokykla ir klasė (jeigu moksleivis)

Bus atrinktos meniškiausios, įdomiausios, išradingiausios fotografijos ir eksponuojamos parodoje skirtoje Adomo Petrausko 99 – osioms gimimo metinėms paminėti. Trijų įspūdingiausių fotografijų autorius apdovanosime prizais!

Fotografijų laukiame el. paštu cemeryte@gmail.com iki rugsėjo 30 d.

Kontaktai pasiteiravimui:

Tel.: 8 – 6100 1465

el. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Dailininkės Akvilės Zavišaitės kūrybos branda ir pabaiga

Prie Kupiškio etnografijos muziejaus stovintis Juozo Baltušio romano „Parduotų vasarų“ herojus piemenukas sutiko rašytojo dukrą, šiuo metu gyvenančią Australijoje, Ritą Baltušytę. Jos vizitas į tėvo gimtinę buvo labai laukiamas visų kupiškėnų.

Tarptautinio folkloro festivalio „Lingaudala“ metu muziejuje vyko rašytojo anūkės Akvilės Zavišaitės kūrybos darbų ir knygos „Akvilė: Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“ pristatymas. Renginio akimirkos priminė „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklių vaizdus. Parodų salėje netilpo žiūrovai, jie apgulė net atidarytus langus.

Gražiausiems miesto renginiams muziejininkai ieško kūrybinių sąsajų su gimtuoju kraštu. Po pusės metų bendravimo su Rita Baltušyte pavyko Kupiškyje surengti jos dukros A. Zavišaitės kūrybos darbų parodą. Parodos autorė negalėjo apibūdinti savo kūrybos, nes ji mirė nuo visą žmoniją žudančios ligos AIDS 1991 m. birželio 2 d. Dailininkės mirimo metais Lietuvoje „Bix“ uždainavo dainą „Neverk mama“. Gal ta daina padėjo motinai būti tvirtai ir pasišvęsti dukros kūrybinio palikimo išsaugojimui, puoselėjimui. Dukra ir motina buvo be galo artimos. Nors Akvilė dievino ir tėvą. Tik praėjus 15 metų Rita Baltušytė prabilo apie dukros mirties priežastį.

 Akvilė Zavišaitė gimė 1962 m. lapkričio 2 d. Tėvai jos talentą įžvelgė nuo trijų metų. Originaliausiai perteikdavo arklius. Ji begalo juos mylėjo. Paaugusi aplinkinius žavėjo šokio judesiu, nors niekur to nesimokė.

R. ir A. Zavišų šeima išsiskyrė, kai dukra dar nelankė mokyklos. Baigusi Vilniaus 44-ąją vidurinę stojo į Valstybinį dailės institutą. Kadangi Akvilė nebuvo komjaunuolė jai neleido laikyti egzaminų. Tėvas architektas Algis Zaviša ir senelis rašytojas J. Baltušis gerų draugų paramos neprašė.

Studijas tęsė Vilniaus pedagoginiame universitete. Tačiau mokslus nutraukė, nes gavo leidimą išvykti gyventi į Australiją. Tais pačiais metais įstojo į Naikaslio dailės koledžą. Vėliau studijas tęsė Hunter institute ir apgynė disertaciją „Mano gyvenimas ir mano menas“.

Dailininkė kūrė besiblaškydama po tris žemynus-Europą (Lietuva), Ameriką, Australiją. Jos kūriniuose galima įžvelgti patirtų jausmų, išbandymų kelią. Gyvenimo spalvos buvo labai skirtingos, nors laikas vienodas – XX a. pab. Atvykusi į Lietuvą pirmąją parodą surengė 1989 m. vasarį-kovą Vilniaus dailės galerijoje. Nuo 1984 m. dalyvavo keturiolikoje kolektyvinių ir personalinių parodų.

Galerijoje „akademija“ 2006 m. buvo parodytas Lietuvos televizijos dokumentinis filmas „Akvilė“, taip pat demonstruotas ir Akvilės atminimui draugų ir artimųjų išsiuvinėtas audeklas. Tokius audeklus kuria australai ir amerikiečiai AIDS aukoms atminti. Dvi savaites trukusią parodą aplankė 1470 žmonių.

Muziejuje parodos pristatymas prasidėjo filmo „Akvilė“ peržiūra. Filmas atskleidė visą jaunos menininkės gyvenimą.

 Akvilės kūryba – XX a. pab. Vakarietiško gyvenimo vaizdas. Kūrybos darbų pagrindinės herojės – grakščios, išskirtinio grožio moterys. Jos yra šokėjos, balerinos. Aprengtos nepaprastais kostiumais arba pusiau nuogos. Šalia jų kraupus vaizdas – peiliai, švirkštai, gyvatės, voratinkliai, perplėštos širdys. Šalia moterų glaudžiasi humoro ir kraupumo elementų pripildyti vaikiškų žaislų grupiniai portretai. Tokių vaizdų niekada nesutiksi Vilniaus gatvėse. Akvilė savo paveiksluose atskleidė ką pati išgyveno. Ji pati buvo graži panelė. Į vakarietišką laisvę žiūrėjo to meto lietuvaitės akimis. Paveiksluose autorė tarsi įžiūrėjo savo likimo nuojautą.

 Akvilės jau nebėra. Liko jos kūrybos darbai, laiškai. Vieno žiūrovo paklausta Rita atsakė, kad dukra paliko virš 50 didelio formato tapybos darbų, apie šimtą eksponatų, piešinių, atvirukų. Jos legenda virtęs gyvenimas ir kūrybos darbai eksponuojami Lietuvoje, Australijoje ir JAV. Ji labai norėjusi tėvo gimtinėje eksponuoti dukros kūrybinį palikimą. Kupiškis iki 1960 m. jai buvo žinomas tik iš bobutės Marijonos Baltušytės-Juozėnienės pasakojimų. Bobutės pasakojimai pranoko tėvo parašytų „Parduotų vasarų“ vaizdus. Pirmą kartą Kupiškį aplankė jau dirbdama žurnaliste. Tuomet padariusi interviu apie mokyklos atidarymą iš Kupiškio į Vilnių skrido kukuruzniku. Sėdėdama ji dairėsi pro langus. O šalia sėdėjusios moterys su uogų krepšiais nekreipė jokio dėmesio.

Ji teigė, kad Kupiškis yra nepaprastas miestas. Gal tas reljefas, Lėvens upės slėnis duoda išskirtinį grožį. Tai miestas – parkas. Piemenėlis – viena iš mažo provincijos miesto detalių.

Buvęs muziejaus direktorius Algimantas Jasaitis papildė rašytojos dukros žodžius „Nebūtų buvę Baltušio, nebūtų buvę Jūsų, nebūtų buvę Akvilės ir šitos parodos. J. Baltušio anūkė talentinga menininkė ir paliko savitą pėdsaką lietuvių dailės istorijoje“.

Parodos pristatymą papildė Panevėžio dramos teatro aktorės Vitos Šaučiūnaitės skaitomos ištraukos iš knygos „Akvilė: Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“ ir Kupiškio kultūros centro moterų vokalinio dainų ansamblio „Versmė“ atliekamos dainos.

Kalbėdama apie knygą motina pasakė, kad tai pasakojimas apie Akvilę jos pačios lūpomis. Lyg nujausdama tragišką dukros likimą ji išsaugojo rašytus laiškus. Sumaniusi išleisti knygą surinko laiškus, kuriuos Akvilė buvo rašiusi draugams ir giminėms. Pasak R. Baltušytės, knyga nepretenduoja į išsamų dailininkės A. Zavišaitės gyvenimo aprašymą. Tai tik priminimas apie trumpai gyvenusį jauną žmogų ir žvilgsnis į pasaulį jo akimis.

Knygos sudarytoja Eglė Bielskytė kalbėdama apie leidinį pirmiausia esanti dėkinga Ritai visų skaitytojų vardu. Ji išsaugojo visus laiškus, jų neišnešė į rūsį. Prireikė ketverių metų iš naujo perskaityti laiškus ir juos atrinkti. Kaip yra fiziškai ir dvasiškai sunku prisiliesti prie brangiausio žmogaus gyvenimo. Reikėjo išbraukti tai, ko negalima rodyti svetimam žmogui. Kai literatūrologai apibendrino 2012 m. knygų derlių, šis leidinys rinko dešimtukus ir dvyliktukus. Leidinys buvo įvertintas kaip vienas iš įdomiausių. Skaitytojai atvertę knygą jos negali užversti. Tai nėra vien dokumentika. Ją galima pavadinti romanu. Ji turi savo dramaturgiją, pakilimus, kryčius.

Romano pabaiga tragiška, tačiau pagrindinė herojė iki paskutinio atodusio liko optimistiška. Knyga tarsi atsako į vieną gyvenimo klausimą, ką lemta žmogui patirti, turi prasmę. Daugiausia Akvilės laiškų – ne draugams, o motinai. Per motinos ir dukros santykių artumą skaitoma visa knyga.

Pasak R. Baltušytės, kad jos sumanymas išleisti knygą yra padėka Akvilei, kad pasirinko ją motina. O ji dukrai parinko Akvilės vardą iš senelio Juozo Baltušio romano „Parduotos vasaros“. Dailininkės vieno laiško ištrauka mamai lyg apibendrina jos gyvenimą ir kūrybą, „o iš tikrųjų esu laiminga, kad esu dailininkė. Savo mene paskandinu viską – ir liūdesį ir pergyvenimą ir džiaugsmą – sau sukuriu ką nors, ir taip gera“.

Kupiškio etnografijos muziejuje A. Zavišaitės paroda veiks iki 2013 m. rugpjūčio 30 d.

Maloniai kviečiame ją aplankyti.

Juozo Baltušio anūkės Akvilės Zavišaitės ( 1962 – 1991) kūrybos darbų parodos atidarymas

Į Kupiškio etnografijos muziejų atkeliauja Lietuvių literatūros klasiko Juozo Baltušio anūkės Akvilės Zavišaitės kūrybos darbai. Ši talentinga dailininkė studijavo Niukaslo menų koledže ir kūrė erotika pulsuojančius darbus.

Tapybos darbų parodoje taip pat bus pristatomos knygos „Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“ ir „Juozas Baltušis iš arti. Laiškai ir kt“. Parodos atidarymo vakarą dalyvaus rašytojo Juozo Baltušio dukra ir knygų sudarytoja Rita Baltušytė, Australijos lietuvių grupė.

 A. Zavišaitės laiškų ištraukas skaitys aktorė V. Šiaučiūnaitė. Koncertuos moterų ansamblis „Versmė“. Taip pat vyks režisierės Lijijos Kopač sukurto dokumentinio filmo „Akvilė“ peržiūra. (Lietuvos televizijos filmų studija, 1998 m.).

 Renginys vyks šeštadienį, liepos 6 dieną 16.00 val.

 

Akvile su dieduku 1981 Kentauro-mergele.1987.dr.past.248x124.4 Raudonas-audeklas.1986.pop.past.38x75
Akvilė Zavišaitė su Juozu Baltušiu 1981 m. „Kentauro mergaitė“, drb., past., 1897 m., 248X124.4 „Raudonas audeklas“, pop., past., 1986 m., 38X75

Personalinė Akvilės Čemerytės paroda Adomo Petrausko muziejuje

Penktadienį, gegužės 31 d., A. Petrausko muziejuje vyko renginys, skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Jo metu, muziejaus bokšte, buvo atidaryta septyniolikmetės Kupiškio L. Stuokos Gucevičiaus gimnazistės Akvilės Čemerytės personalinė kūrybos darbų paroda. Ekspoziciją sudarė 20 pačios Akvilės atrinktų kūrinių.

Renginį pradėjo parodos autorė, kviesdama visus lankytojus susipažinti su eksponuojamais darbais. Pristatydama parodą Akvilė pabrėžė, kodėl atidarymas įvyko būtent vaikų gynimo dienos proga: „Visų pirmą – žvelgiant į mane vaikystės toli ieškoti nereikia. Antra – nebūtinai turi būti didelis ir suaugęs, kad kiti vertintų tave ir tavo darbus rimtomis akimis. Noriu, kad, tai žinotų kiekvienas vaikas ir ne tik. Tai vaikų šventė, kurioje pakviestas dalyvauti ir kiekvienas suaugęs. Tapkite bent jos svečiais, nes vaiku būti gera!“. Parodos atidarymo metu, Akvilė ne tik kalbėjo apie savo kūrybą, tačiau taip pat ir atliko dainuojamosios poezijos kūrinius. Pirmąją dainą, Sauliaus Mykolaičio „Nupiešti Pasaulį“, ji paskyrė Tarptautinei vaikų gynimo dienai.

Pasak autorės: „Šią parodą sudaro paskutiniųjų dviejų metų kūrybiniai darbai. Tai lyg paskutiniųjų kūrybos metų pjūvis, kai net ir toks nedidelis laiko tarpas kaip dveji metai, reiškia labai daug, per kuriuos nepaisant neišvengiamo visuose darbuose vyraujančio braižo, jaučiu pažangą, ir jau daug aiškiau matau savo kūrybos vandenų krantus. Didelę parodos dalį sudaro dailės pamokų metų atlikti darbai, taip pat dovanoti darbai, skirti įvairiems jubiliejams ir progoms“.

Į parodos atidarymą A. Čemerytės atvyko pasveikinti Kupiškio muzikos mokyklos mokytoja Rita Stankevičienė, Antašavos pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja Zita Lukoševičienė su Kupiškio rajono kultūros centro direktoriumi Rapolu Lukoševičiumi, kurie jaunajai menininkei linkėjo neprarasti jaunatviško maksimalizmo, rasti atspirties tašką savo meno kelyje pabrėžiant „savąjį aš“. Pasak R. Lukoševičiaus, A. Čemerytė yra labai bendraujanti ir atvira, tiesiog priešingybė nusistovėjusiam menininkų stereotipui.

A. Čemerytės lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Kireilytė pabrėždama autorės polinkį į meną, atnešė jos rašytą rašinį „Minčių laiptai“, kuriame Akvilė atsiskleidžia kaip meniška asmenybė: „Jos mintys ateina iš vidaus, demonstruoja gilų mąstymą, gilų pasaulį, rodo susidomėjimą menais. Išsiskiria minties gilumu, įvairiapusišku suvokimu, tvirtu ir aiškiu požiūriu“. Autorę sveikino giminės ir artimieji, bei A. Petrausko muziejaus specialistė L. Čemerytė, kuri įteikė padėką už kūrybinę veiklą organizuojant parodą ir palinkėjo sėkmės meninėje veikloje.

A. Čemerytė atlikusi paskutinį savo kūrinį, padėkojo visiems susirinkusiems ir pakvietė juos paskanauti naminiu sūriu ir namie keptu pyragu.

                                                                                                                Laura Čemerytė, A. Petrausko muziejaus specialistė

 

1 2 3
Akvilė Čemerytė
parodos atidarymo metu
parodos atidarymo metu. Pirma iš dešinės A. Čemerytės lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Kireilytė

Akvilę Čemerytę sveikina Antašavos pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja Zita Lukoševičienė

 

 

Kviečia tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Lingaudala“

Gerbiami, tautodailininkai, amatininkai, viešojo maitinimo organizatoriai, kulinarinio paveldo populiarintojai, vaikiškų pramogų ir atrakcionų rengėjai !

Liepos 6–7 dienomis Kupiškyje vyks tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Lingaudala“, skirtas Tarmių metams.

Maloniai kviečiame festivalio dienomis į Kupiškį.

Liepos 6 d. kviečiame atvykti viešojo maitinimo paslaugų teikėjus, kulinarinio paveldo populiarintojus (labai pageidautini mini lauko kavinių variantai), vaikiškų atrakcijų rengėjus.

Liepos 7 d. kviečiami tautodailininkai, amatininkai, kulinarinio paveldo, ekologiškų produktų pardavėjai.

Prekiauti kulinarinio paveldo produktais ir teikti viešojo maitinimo paslaugas kviečiame vieną arba dvi festivalio dienas.

Liepos 6 d. festivalio programa planuojama nuo 17.00 iki 01.00 val.;

Liepos 7 d. – nuo 9.00 iki 17.00 val.

Prekybinės vietos mokestis – 10 Lt

Lėšas pervesti:

Sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Rinkliava 10 Lt

Už leidimą prekiauti viešose vietose įmokos kodas – 53457.

Pastaba: turėti savo elektros energijos generatorių.

Prekybai, paslaugų teikimui liepos 6 d. registruotis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriuje, el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. , tel. (8 459) 35 519 (kontaktinis asmuo - Vida Vaitonienė).

Tautodailininkai, amatininkai dėl prekiavimo liepos 7 d. registruojasi el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. , tel. (8 459) 35 439 ( kontaktinis asmuo – Giedrė Zuozienė).

Atvykdami į mugę tautodailininkai ir amatininkai privalo organizatoriams pateikti pinigų pravedimo kvitą. Mugės metu mokestis nebus priimamas!

„Memelčiuko laiškas muziejui“

Tarptautinei Muziejų dienai paminėti Kupiškio etnografijos muziejaus specialistai Donata Jutkienė, Kęstutis Damkus ir Giedrė Zuozienė miestiečius ir krašto svečius pakvietę į neįprastą naktinę pažintinę ekskursiją „Gyvos istorijos“. Muziejininkų iniciatyva ši ekskursija buvo suorganizuota praėjusį penktadienį, gegužės 17 dieną.

Ekskursija prasidėjo Etnografijos muziejaus kiemelyje, kuriame K. Damkus trumpai supažindino gausiai susirinkusius krašto istorija besidominčius dalyvius su programa. „Pasak legendos, kiekvieną kartą tokią naktį atgyja šio muziejaus sienas saugantis Memelčiukas. Jis mums paliko laišką, kuriame yra kelios nuorodos, ką mums šią naktį reikia aplankyti“, - intrigavo K. Damkus.

Specialistė G. Zuozienė trumpai supažindino visus su muziejaus istorija ir visi dalyviai, įsijungę žibintuvėlius, sugužėjo į muziejaus vidų. Ten D. Jutkienė pakvietė plačiau susipažinti su muziejuje eksponuojama „Medžioklės trofėjų ir dailininko Antano Žmuidzinavičiaus darbų paroda.

Memelčiukas buvo palikęs 9 įvairias nuorodas apie miesto simbolius. Tarp jų buvo ir Henriko Orakausko skulptūros: „Piemenukas“, „Senovinių kupiškėnų vestuvių kompoziciją“, „Svečias“. Taip pat viena seniausių Kupiškio gatvių, Sinagoga, miesto kalėjimas ir, žinoma, bažnyčia. Ekskursijos kulminacija buvo tamsoje, pasišviečiant žibintuvėliais kėlimasis į bažnyčios bokštą.

Pasibaigus numatytai programai, muziejaus kiemelyje trys ekskursijos dalyviai, atsakę į daugiausiai nuorodų, buvo apdovanoti muziejaus medaliais. Pirmoji vieta skirta Daivai Kytrienei, antroji Martynui Survilai, trečioji – Giedrei Papučkaitei. Visiems renginio dalyviams gitara grojo ir dainavo Akvilė Čemerytė.

Visiems dalyviams prisiminimui apie netradicinę ekskursiją po miestą „Gyvos istorijas“ buvo įteikti du Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro išleisti leidiniai: „Kupiškio kraštas“ ir „Muziejus po atviru dangumi“. Taip pat ir muziejų žemėlapis „Lietuva UNESCO. Lietuvos muziejai, žemėlapis 2012 – 2013“.

memelciukas1 memelciukas2 memelciukas3
Renginio metu
Mariaus Gustaičio foto

 

Renginio metu
Linos Blekaitės foto
Renginio metu
Linos Blekaitės foto

Petro Babicko 110 - ųjų metinių minėjimas Laukminiškių muziejuje

Laukminiškių kaimas esantis Kupiškio rajone - garsiosios Babickų šeimos gimtinė. Čia gimė ir vaikystę praleido aktorė Unė Babickaitė - Graičiūnienė, visuomeninikas Vytautas Babickas, karininkas Kazys Babickas, poetas, publicistas, žurnalistas, dailininkas Petras Babickas.

Kupiškio krašto žmonės nepamiršta iškilių asmenybių. 2013 m. gegužės 11 d. Laukminiškių kaimo muziejus su Virbališkių biblioteka organizuoja Petro Babicko 110-ųjų metinių minėjimą. Renginio metu vyks:

11 val. Šv. Mišios Kupiškio Žengimo į dangų bažnyčioje.

12 val. tėvo Jurgio Babicko atminimo pagerbimas Laukminiškių kaimo kapinėse.

13 val. literatūrinė - muzikinė popietė „Tėvyne, kaip saulė, ji mums amžina. Kada mes sugrįšim? Ar bus ta diena?“ Virbališkių buvusios mokyklos aktų salėje.

 

 

Medžioklės sezonas - atidarytas!

Penktadienį, gegužės 10 d. 15 val. Kupiškio etnografijos muziejus skelbia medžioklės sezono atidarymą. Į muziejų atkeliavo rekordiškai daug medžioklės tofėjų. Gamtos tematiką papildo ir menininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876 - 1966 ) tapybos darbų paroda.

„Tokios sumedžiotų trofėjų gausos ir įvairovės mūsų muziejuje dar neteko matyti per visą mano darbą muziejuje“ – sako muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Medžioklės trofėjų parodoje bus galima iš arti apžiūrėti ne tik Lietuvos miškams būdingų lapės, manguto, barsuko, vilko kaukoles, šerno iltis, briedžio ir elnio ragus, bet ir meškos kaukolę, antilopių, muflono iškamšas.

Tarp medžioklės trofėjų eksponuojama ir keturiolika A. Žmuidzinavičiaus tapybos darbų iš A. Žmuidzinavičiaus muziejaus rinkinių fondų. Peizažuose – atsispindi lietuviškos gamtos savitumas.

Maloniai kviečiame apsilankyti. Paroda veiks nuo 2013 gegužės 10 d. iki 2013 birželio 6 d.

 

1 trofejai 2 trofejai 3 trofejai

Kviečiame dalyvauti rajoniniame pasakorių konkurse – šventėje „Žodis žodį veja“

Kupiškio etnografijos muziejus kartu su kultūros centru 2013 m. gegužės 17 d. 16 val. organizuoja rajoninį pasakorių konkursą –šventę „Žodis žodį vėja“. Šis renginys yra skirtas Tarmių metams ir Tarptautinei muziejų dienai paminėti.

Konkurso-šventės rengėjai kviečia dalyvauti atlikėjus, kurie yra nepamiršę kupiškėniškos tarmės ir puoselėja etninės kultūros tradicijas.

Norintys dalyvauti renginyje privalo užpildyti anketą ir ją atsiųsti el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. . Rajoninio pasakorių konkurso anketą rasite prisegtame failiuke.

Užpildytų anketų laukiame iki 2013 m. gegužės 14 d.

Konkursas-šventė „Žodis žodį vėja“ vyks Kupiškio etnografijos muziejuje.

2013_pasakotoju_konkursas_anketa_atsisiųsti.doc

2013_pasakotoju_konkursas_nuostatai

Kupiškio etnografijos muziejus lankytojus kviečia įsisprausti į patogią avalynę, užsimesti ant pečių kelionines kuprines ir leistis į nepamirštamą sukilėlių žygį po Aukštaitijos kraštą

Kupiškio etnografijos muziejus lankytojus kviečia įsisprausti į patogią avalynę, užsimesti ant pečių kelionines kuprines ir leistis į nepamirštamą sukilėlių žygį po Aukštaitijos kraštą.

Balandžio 12 dieną specialistės Donata Jutkienė ir Giedrė Zuozienė pristatė savo parengtą naują edukacinę pamoką „1863 – 1864 m. sukilimo keliu po Šiaurės Rytų Aukštaitiją“.Tiesa, istorijos mėgėjams laipioti per kalnus ir braidyti per upes nereikės – iš arčiau susipažinti su to meto laikmečiu jie galės tiesiog muziejaus patalpose. Ne gana to, nepamirštamos kelionės dalyviai turės galimybę patys tapti sukilimo vadais ir iš arti pamatyti „koriku“ pramintą sukilimo malšintoją generalgubernatorių Michailą Muravjovą.

Muziejuje įdomios veiklos turės ir mažieji lankytojai. Vaikams pagamintos specialios

dėliones su užduotimis, o atsakymus į klausimus jie ras parodų salėje. Tarp užduočių – ir žemėlapyje rasti tikslias vietas, pro kurias sukilėliai keliavo arba kurios paženklintos jų pralietu krauju.

Geriausiai pasirodžiusios komandos apdovanojamos medaliais, „Korikas“ gauna savo geriausią „draugą“ - virvę! Kviečiame visus norinčius 5 - 10 klasių moksleivius registruotis iš anksto tel.: 8 (459) 35439 arba This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. . Maloniai lauksime.

sukilimas edukacija1 sukilimas edukacija2 sukilimas edukacija3
Akimirkos iš renginio Akimirkos iš renginio Akimirkos iš renginio

Kviečiame į Dariaus Babelio ir Gražinos Sventickienės fotografijų parodą „Gamtos viražai“!

 2013 m. kovo 15 d. 15 val. Kupiškio etnografijos muziejuje bus atidaroma Dariaus Babelio ir Gražinos Sventickienės fotografijų paroda „Gamtos viražai“. Fotografijų paroda „Gamtos viražai“ skirta Pasaulinei Žemės dienai, švenčiamai kovo 20 dieną, kai susilygina diena ir naktis, kai vėl į mūsų žemę sugrįžta pavasaris... Menininkai pabrėžia, kad besidžiaugdami artėjančiu pavasariu, turėtume nepamiršti esminio žmogaus ir Gamtos santykio – DARNOS.

Darius Babelis pasakoja, kad jam nuo pat mažų dienų patiko būti gamtoje. „Dar vaikystėje smalsiai stebėjau Lėvens pakrantėje saulės spinduliuose žaidžiančius laumžirgius, pievoje ropojančius vabaliukus, lapus graužiančius vikšrus... Viskas atrodė labai įdomu ir svarbu. Mokykliniais metais bandžiau savo pirmuoju „Zenitu“ fotografuoti paukščius. Iki šiol turiu sukauptą skaidrių kolekciją. Buvau surinkęs ir kelių šimtų Lietuvos drugių kolekciją“, - prisimena fotomenininkas.

D. Babelis prisipažįsta, kad jis visada norėjo užfiksuoti įdomias gamtos akimirkas, nesvarbu, kas tai būtų – didelis gyvūnas ar smulkus augalėlis.

 „Prieš ketverius metus, atsiradus skaitmeniniams fotoaparatams su didesnio priartinimo ir makrofunkcijomis, tokį įsigijau ir aš. Tada atsirado pirmosios rimtesnės fotografijos iš makropasaulio. Net pačiam buvo įdomu, kaip maža skruzdėlytė kompiuterio ekrane virsta gigantu.

Šiuo metu esu Lietuvos gamtos fotografų Naturepfoto.lt klubo narys. Bendradarbiauju su žurnalu „Lututė“. Laukinės gamtos fotografijų konkurse „Gintarinis žaltys 2011“ buvo nominuotos dvi makrokategorijos fotografijos. 2011 m. „Žurnalo apie gamtą“ skelbtame konkurse „Maskuotė“ tapau nugalėtoju, - pasakojo fotomenininkas. - Per 4 fotografavimo metus kompiuteryje susikaupė nemažai fotografijų. Pasiūlius kolegei Gražinai drauge surengti parodą – sutikau.“

 Gamtoje fotografuojant sustoja laikas, nelieka pašalinių minčių... Kodėl taip traukia, domina gamtos gyvenimas, menininkas bando atsakyti poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiais: „Žmogus mato gamtoje savo mokytoją, kalbančią jam formom, pavidalais, spalvom, garsais, visumos darna. Paklusnumas gamtai yra gamtos mokėjimas, jos pažinimas, sekimas jos kūrybiniu principu – nieko nekopijuoti, nieko nedubliuoti. Gamta negamina dublikatų ir kopijų, ji kuria tik originalus. Šitas nepaprastas gamtos kūrybingumas žmogui sukelia panašų troškimą, pažadina jame kūrybinę valią, pasiryžimą paklusti gamtai – t. y. kurti.“

 Potraukį fotografijai Gražina Sventickienė pajutusi prieš 8 metus.

„Taip jau atsitiko, kad maždaug prieš 8-erius metus savo rankose pajutau belaikanti skaitmeninį CANON‘ą. Tai buvo tikrai ne pirmasis į mano rankas pakliuvęs fotoaparatas. Nuo pat vaikystės su mažesnėmis ar didesnėmis pertraukomis vis pasinerdavau į fotografiją, bet ilgainiui ir vėl nutoldavau. Šį kartą, matyt, ne aš, o jis, CANON‘as, manęs nebepaleido. Ir vargu ar kada paleis...“, - neabejoja ji.

Dažniausiai G. Sventickienės „fotožvilgsnis“ nukreiptas į peizažą. „Be galo mėgstu žmogaus „nepatobulintas“ Gamtos kerteles: aukštapelkes, sengires su gūdokomis jų paslaptimis, mažųjų augaliukų ar net sunkiai pastebimų gyvių savitu pasauliu...- sako ji. - Ne visada peizaže svarbiausia užfiksuoti realybę. Jausmas, nuotaika, individualus „matymas“ man yra žymiai svarbiau. Gal todėl labiau linkstu į estetikos paieškas detalėse, formose, linijose, spalvose. Ne visada fotoaparatas „mato“ taip, kaip matau aš. Bet esu įsitikinusi, kad visais atvejais laimiu aš. Nes ne vien tik galutinis rezultatas – fotografija – man yra svarbu. Labai dažnai sugaunu save mąstant, kad pats fotografavimo procesas yra ne mažiau svarbus. O jų visuma – kaip tik ta priemonė, kurios dėka randu dvasios ramybę ir didžiulį pasitenkinimą.“

Fotomenininkė jau keletą metų intensyviai bendradarbiauja su žurnalu „Miškai“. Retkarčiais – su „Lutute“. Yra Lietuvos gamtos fotografų Naturepfoto.lt klubo narė.

 

1 G  2 D  3 D 4 G 

 

Kviečiame į ataskaitinę Kupiškio rajono tautodailininkų darbų parodą!

Tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus tautodailininkai kaip ir kasmet plačiajai visuomenei pristato savo kūrybos darbus. Parodoje eksponuojami A. Blažio, J. Klingos, J. Šmigelsko, A. Uldukio, J. Petroševičiaus, K. Senvaičio, S. Bižytės, R. Satkevičienės, A. Tarozienės, S. Laužiko, R. Sriubiškienės, L. Perekšlio, E. Jankauskienės, I. Vapšienės, V. Jurevičienės, V. Pastarnoko, V. Kaulakienės, A. Šiaučiūnaitės, R. Kalinkienės, M. Balzos, V. Venckuvienės, R. Dobricko, V. Jasinsko ir G. Vaitonio darbai.

Ekspozicinėje erdvėje išdėstyti kūriniai nevienalyčiai. Tai aliejinės tapybos technika kurti paveikslai, karpiniai, lino bei vilnos įvairūs gaminiai, keramika, medžio skulptūros ir taikomojo pobūdžio, pinti bei akmens masės ir metalo dirbiniai. Technikos bei darbų įvairovė erdvėje sukuria dinamiką, o siužetų pasirinkimas atkuria lietuvišką gamtos peizažą bei Kupiškio apylinkių, kaimo kasdienę paprasto žmogaus buitį, vasaros darbus ar žiemos džiaugsmus.

Parodos atidarymas 2013 m. vasario 20 d. 16.00 val. Kupiškio etnografijos muziejuje ( Gedimino g. 2 )

tautodailininkai1 mini tautodailininkai2 mini tautodailininikai3 mini

Paroda „Nacionalumas Lietuvos dailininkų kūryboje“

Žodis LIETUVA yra brangus ir reiškia be galo daug visiems – ypatingai jautrios sielos asmenybei.

Nacionalumo sąvoka ir reikšmė jau XX a. pr. lietuvių kilmės menininkams buvo labai svarbi. Savitumo, tautiškumo paieškos, tradicijų puoselėjimas bei išsaugojimas prasidėjęs su pirmąja Lietuvių dailininkų draugija (1907 m.) tęsiasi lig šiol. Net ir sunkiu sovietų okupacijos laikotarpiu menininkai, o ypatingai dailininkai, nors ir buvo spaudžiami tuometinės valdžios reikalavimų, vis atsisukdavo į savo ištakas, į praeitį, į pradžią, stengėsi išsaugoti savo lietuviškąsias šaknis.

Parodoje eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejaus profesionaliosios dailės fondo XX a. vidurio ir antoriosios pusės lietuvių dailininkų darbai. Tai L. Gutausko (g. 1938), V. Palaimos (1911 - 1976), V. Šleivytės (1906 – 1998), S. Džiaukšto (g. 1928), B. Jacevičiūtės-Jėčiūtės (g. 1919), G. Kindurytės-Belžakienės (1900 – 1986), M. Cvirkienės (g. 1942), L. Katino (1907 – 1984), K. Tutkaus (1921 – 1992), M. Mildažytės-Kulikauskienės (g. 1937), P. Paškevičiaus (g. 1921), A. Martinaičio (1939 – 1986), E. Jurėno (1923 – 1993) ir A. Savicko (1919 – 2012) tapybos bei grafikos kūriniai.

Skirtingų laikotarpių ir asmenybių įvairiomis technikomis sukurtuose darbuose matomi įprasti, tradiciniais (nacionaliniais) tapę portreto, peizažo, natiurmorto žanrai ir buitinės scenos. Tradicinės tematikos kūriniuose atsispindi lietuviškos gamtos panorama, išmarginta tėviškės, brangių kampelių motyvais, kasdienė buitis ir paprastas kaimo žmogus, jo vargai ir džiaugsmai; liaudies elementų ir simbolių ieškojimas.

Eksponuojamuose aliejinės ir akrilo tapybos technika sukurtuose darbuose galima pamatyti jau XX a. 4 – ajame deš. susiformavusią lietuviams būdingą ekspresionistinę stilistiką. Pastaroji šiuose menininkų kūriniuose pasižymi staigiu potėpiu, pastozine tamsaus kolorito tapyba, tapusia lietuvių nacionalinės dailės reiškiniu, padedančiu perteikti dramatiškus jausmus, sunkius vidinius, tautinius ir kultūrinius išgyvenimus.

Parodos atidarymas įvyks 2013 m. vasario mėn. 16 d. 13 30 val. Kupiškio kultūros centre (Gedimino g. 40).

 

nacionalumas mini

Kupiškio Meno mokyklos moksleivių paroda „Jaunosios kartos dovana laisvai Lietuvai“

Minint 95-ąsias nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metines, Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus, mokytojų Ritos Laskauskienės ir Rimos Kalinkienės auklėtiniai laisvai Lietuvai dovanoja savo kūrybos darbus.

Parodoje eksponuojama 12 – 16 metų, 1 – 4 klasių jaunųjų menininkų darbai, tai 57 grafikos, tapybos, mišrios koliažo technikos bei keramikos kūriniai.

Kiekvienas jaunosios kartos sukurtas darbas pasakoja vis kitą istoriją. Juose atsispindi lietuviškos gamtos motyvų interpretacijos, naudojami augalų, gyvūnų elementai; matomi architektūriniai bei urbanistiniai – pastatų ir gatvių fragmentai – kuria savitą miestų, miestelių pasakojimą, išreikštą spalva, linija bei naudojama iškiliaspaudės grafikos, tapybos technika. Mišria koliažo ir grafikos technika sukurtuose darbuose atsispindi savasties, tapatybės ieškojimai, istorinių epochų palikti ženklai, o eksponuojamuose natiurmortuose išryškėja kasdienė kaimo žmogaus buitis ir darbai.

Vasario 16-oji – tai daugiau nei data kalendoriuje, tai kiekvieno žmogaus – jauno ar seno,– kiekvienos asmenybės, kiekvieno laisvo lietuvio dvasios, širdies dalis; jo kasdienybė bei gražūs darbai.

1 mini 2 mini 3 mini

 

Kaimo moterų rankdarbių paroda

Kaimo moterų rankdarbių paroda Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje

Už lango vėlyvo rudens ilgi vakarai. O paskui baltos šaltos žiemos, stūgauja vėjai, neša sniego pusnis.

Pirkiose šeimos nariai užsiėmę kiekvienas savais darbais: vyrai veja pančius, moterys verpia, siuva, mezga.

20 amžiaus pradžioje ir viduryje buvo madingi siuvinėti rankdarbiai. Moterys siuvinėjo pagalvėlių užvalkalus, takelius, kuriuos tiesė ant stalo ar lovos, kampelius, kuriais puošė etažeres, spintų duris, minkštasuolius. Kitos mėgo nerti vašeliu. Nėrė užvalkalams papuošimus, apnėrė nosinaites, kampelius, rankšluosčių galus.

Daug laiko reikalavo ir kojinių, pirštinių mezgimas. Juk reikėjo apmegzti visus šeimos narius.

Čia eksponuojami Janinos, Genovaitės, Irenos, Pranutės rankdarbiai.

Paroda veiks nuo 2013-01-02 iki 2013-02-28

Edukacinis užsiėmimas skulptoriaus Juozo Kėdainio (1915 – 1998) gyvenimas ir kūryba

Gruodžio 20 dieną vyko edukacinis užsiėmimas apie skulptoriaus Juozo Kėdainio gyvenimą ir kūrybą.

Juozas Kėdainis (1915 – 1998) gimė ir augo Karaliūniškio kaime, Kupiškio rajone devynių vaikų šeimoje. Tėvas Justinas ir mama Angelė buvo darbštūs, meniškos sielos žmonės. Mama ausdavo, tėtis dirbo kalviu, darydavo roges, vežėčias. Kadangi popieriaus namuose dažnai nebūdavo, dėl to teko piešti ir papjaustinėti ant tėvo nupjaustytų lentelių. Baigęs Kupiškio progimnaziją ir paskatintas savo pradžios mokytojo Felikso Žikario 1933 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Skulptūrą Kauno meno mokykloje J. Kėdainiui dėstė skulptoriai Juozas Zikaras (1881 – 1994) ir Juozas Mikėnas (1901 – 1964).

Antrojo pasaulio karus metus Juozas Kėdainis praleido savo gimtinėje, Karaliūniškio kaime. Tuo metu mirė skulptoriaus motina, o tėvas susižeidė, dėl to teko sunkiai dirbti ūkio darbus. Nepaisant visų negandų J. Kėdainis niekur nesiskyrė su popieriaus lapu ir pieštuku. Piešė gyvūnus, dirbančius žmones; studijavo gyvūnų anatomiją. Pasibaigus karui, 1945 – 1946 m. skulptorius Kauno vidurinėje mokykloje dėstė piešimą; 1946 – 1951 m. Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute – piešimą ir skulptūrą. Vėliau, nuo 1951 m. -1989 m. J. Kėdainis dirbo LTSR dailės institute (dab. Vilniaus dailės akadamija) dėstytoju (nuo 1970 m. skulptorius buvo LTSR dailės instituto profesorius). Mirė 1998 m., palaidotas Kaune.

Etnografijos muziejuje yra saugoma apie 100 skulptoriaus sukurtų įvairiausių skulptūros rūšių. Edukacinio užsiėmimo metu su Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos vienuoliktokais bei jų dailės mokytoja Elida Žalnieriūniene buvo patariama skulptoriaus biografija, mėginama išsiaiškinti kokios yra skulptūros rūšys, kokiomis temomis dažniausiai kūrė skulptorius; kaip ir ką mėgo vaizduoti. Taip pat buvo bandoma išsiaiškinti, kaip to laikotarpio Lietuvos realijos įtakojo menininko gyvenimą ir kūrybą.

Vėliau, praktinio užsiėmimo metu moksleiviai bandė įgyvendinti savo kūrybines idėjas popieriaus lape ar lipdant skulptūrą iš modilino.

1 mini 2 mini

 

 

Keramiko Romualdo Aleliūno paroda

kvietimas miniDaugelis iš mūsų dar vaikystėje lipdėme molį ar plastiliną, nes šis žavus procesas leidžia susikaupti, pabūti savyje, išreikšti jausmus. Man šis procesas užsitęsė ilgiau...

Mokiausi Panevėžio dailės mokykloje, vėliau meninę keramiką studijavau Kaune. Nuo 1984 metų pradėjau dirbti Panevėžio stiklo fabrike šamoto keramikos studijoje. Tai buvo ypatingai brandus periodas: naujos technologinės galimybės, produktyvus darbas, kūrybiniai ieškojimai, įdomios pažintys, respublikiniai keramikų simpoziumai, kurie netrukus tapo tarptautiniais.

Nuo 2003 metų aš – jau šalia Kupiškio! Nuostabioje vietoje, sodyboje, aš lipdau molį savo dirbtuvėse, kur filosofiškai bandau įrėminti savo paties santykį su moliu. Dar dalyvauja ugnis, kurios dėka darbai įgauna tvirtumo ir spalvingumo. Šio paslaptingo proceso visiškai neįmanoma sukontroliuoti: ugnis kartais apdovanoja, kartais – baudžia; ir ne visuomet džiaugiesi gautu rezultatu.   Tai skatina dirbti dar daugiau, bandyti dar ir dar kartą, kol pagaliau pavyksta. Mane tai ypatingai žavi.

Kiekvienas menininko sukurtas darbas pasakoja vis kitą istoriją. Ekspozicinėje erdvėje esančiuose kūriniuose susikerta lyrinis gamtinis pradas ir dramtiškas žmogaus sukurtas pasaulis. Organinės linijos tarsi atkartoja gamtoje esančias detales, įkūnija natūros formas, o laužytos, geometrinės, kampuotos linijos tampa architektūriniais miesto, žmogaus gyvenamosios aplinkos elementais bei simboliais.

Parodoje eksponuojami 18 dekoratyvinės keramikos kūrinių, kurie ekspozicinėje erdvėje sukuria darnią kompoziciją ir nedalomą visumą.

jauciai mini krokodilas mini sunys mini

 

 

Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vikaro Nerijaus Papirčio fotografijų paroda

img280 mini

 Kviečiame į Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vikaro

Nerijaus Papirčio fotografijų parodą ...ILGAI KRŪTINĖJ ŠILELIS KVĖPUOJA (A. Baranauskas)

lapkričio 23 d. 16.00 val. Kupiškio etnografijos muziejuje.

 

Kunigas Nerijus Papirtis (g.1982 m.) gimė ir augo Utenoje. 2002 m. baigė Utenos A. Šapokosp gimnaziją. Mokykliniais metais, Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebono Sigito Studento pakviestas, patarnavo šioje parapijoje šv. Mišioms. 2002−2008 m. studijavo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, 2008 m. rugpjūčio 10 d. buvo įšventintas kunigu. 2008−2011 m. Nerijus Papirtis tarnavo vikaru Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje, kartu buvo ir Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos tikybos mokytojas. Nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki šiol kun. N. Papirtis yra Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaras. Tai pirmoji personalinė jauno kunigo paroda. Ji buvo sumanyta kartu su Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkais, 2012 m. vasarą A. Baranausko klėtelės gaubte panorusiais sukurti Anykščių šilelio dvasią. Kunigo fotografijose atsiskleidžia mūsų krašto, gamtos, grožis, užfiksuotas akimirkos laikinume. Romantinis pasakojimas sugretina poeto Antano Baranausko ir fotomenininko pasaulėjautas, sujungia dviejų skirtingų epochų dvasininkus. Kunigo fotografijos tarsi tampa Anykščių šilelio vizualizacija. Kaip Anykščių šilelio medžio bei girios įvaizdžiai tapo romantiniu laisvo gyvenimo simboliu, taip ir N. Papirčio fotografijos įkūnija nesuvaldomą, Šilelio gyvastį, energiją ir šviesą. Kunigas tarsi mus ragina sustoti skubančioje kasdienybėje, skirti bent minutę laiko apsidairyti aplinkui ir atrasti vienintelės akimirkos žavesį.

T. Užos knygos „Talentingieji viešintiškiai“ pristatymas

knygos pristatymas

Kviečiame Jus dalyvauti kraštotyrininko T. Užos knygos „Talentingieji viešintiškiai“ pristatyme, kuris įvyks 2012 m. lapkričio 22 d. (ketvirtadienį) 15 val. Kupiškio etnografijos muziejuje, Gedimino g. 2.

 

Tautvilis Uža – kraštotyrininkas, kilęs iš Viešintų krašto išleidžia jau trečiąją knygą apie jo gimtinės meninę gyslelę turinčius žmones Knygos autorius pristato 43 talentingų asmenybių biografijas, jų kūrybos darbus bei nuopelnus. Tai tautodailininkai, amatininkai, šokėjai, muziejininkai – asmenybes, kurie savo gražiais darbais džiugina aplinkinius.


Konferencija „Oi tu tu tu strazdėli“

7 12012 m. spalio 20 d. 11.00 – 12.00 val.
Dalyvių registracija.

12.00 – 13.00 val. Konferencijos „Oi tu tu tu stazdėli“ atidarymas:Sveikinimo žodis.
Skapiškio kultūros namų teatro „Stebulė“ bei vaikų ir jaunimo teatro studijos „Ku – kū“ spektaklis „Pasakoja kupiškėnai“. Rež. Vita Vadoklytė.

13.00 val. – 14.35 val. Konferencijos „Oi tu tu tu strazdėli“ pranešimai:
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, prof. dr. Rimantas Balsys
Senovinės kupiškėnų vestuvės: primiršti ir atgyjantys simboliai.
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, doc. dr. Lina Petrošienė
Muzikinis folkloras „Senovinėse kupiškėnų vestuvėse“.
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, prof. dr. Petras Bielskis
Lietuvių vaidulai ir Senovinės kupiškėnų vestuvės
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, doc. dr. Asta Balčiūnienė
„Senovinių kupiškėnų vestuvių“ kalba: ypatybės, autentiškumas, dabartinio pritaikymo galimybės.
Kupiškio kultūros centro folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ etnografinis vaidinimas
„Vesėlios anoj šaly“. (Kultūros centre)

Povilo Zulono 100 – osioms gimimo metinėms skirta paroda „Oi tu tu tu strazdėli“

zulonas3Povilas Zulonas (1912 – 1996), nors daugiausia yra žinomas kaip Senovinių kupiškėnų vestuvių režisierius ir Piršlio vaidmens atlikėjas, – tai įvairiapusė asmenybė, apie kurią būtų galima daug ir ilgai kalbėti. Per visą gyvenimą jis subūrė ne tik šviesuolių ratą aplink save, tačiau rūpinosi ir kitais žmonėmis, savo krašto likimu, tradicijų išsaugojimu ir puoselėjimu.

Šioje parodoje mėginama glaustai papasakoti apie veiklios asmenybės gyvenimą, parodyti jam brangius žmones, jo visuomeninę bei kūrybinę veiklą. Čia eksponuojamos režisieriaus, operatoriaus ir fotomenininko Algirdo Tarvydo (g.1940) užfiksuotos akimirkos bei momentai filmuojant dokumentinį filmą Čiutyta rūta, bei spektaklio Senovinės kupiškėnų vestuvės fragmentai; fotografijos ir dokumentai iš Kupiškio etnografijos muziejaus bei Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos archyvų.

Parodos atidarymas 2012 m. spalio 19 d. 16.00 val.

Paroda veiks iki 2012 m. lapkričio 5 d.

      

Aukštaitiška gryčia laukia svečių!

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie regiono plėtros ir darnaus vystymo Kupiškio krašte, įvykdė projektą „Aukštaitiška gryčia – Adomo Petrausko muziejuje“. Jo įgyvendinimas prisidėjo prie labiausiai lankomo Kupiškio rajone objekto aplinkos tvarkymo, padėjo išsaugoti mažosios medžio architektūros paveldo objektą, kurti patrauklią viso Uoginių kaimo aplinką.

Suremontuotoje aukštaitiškoje gryčioje planuojama rengti įvairius renginius. Patalpos pritaikytos atgaivinti senuosius amatus (duonos kepimą, pakišuolių gamybą, audimą, pynimą iš vytelių), taip pat jos tinkamos edukacinėms programoms. Tikimasi, kad atnaujinta gryčia pritrauks daugiau lankytojų bei prisidės prie įvairių socialinių bendruomenės grupių laisvalaikio užimtumo organizavimo, asmeninių poreikių tenkinimo. Įgyvendintas projektas taip pat padės ugdyti pilietiškumą bei savęs kaip, asmenybės, realizavimą visuomenėje.

Remonto metu buvo pakeistas medinis gryčios stogo karkasas, ant jo uždėtas šiaudinis stogas, sudėtos naujos lubos su sijomis, grindys, permūrytas duonkepis pečius, pakeisti supuvę sienų rąstai, sudėtos naujos durys, langai, perstatytas prieangis, viduje nuvalytos pajuodusios ir apipelijusios sienos.

Muziejus, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Kupiškio rajono vietos veiklos grupė projekto „Aukštaitiška gryčia – Adomo Petrausko muziejuje“ vykdymo sutartį pasirašė 2011 m. spalio 27 d. Lėšos buvo gautos pagal vietos plėtros strategiją „Kupiškio rajono integruota 2007-2013 m. vietos plėtros strategija gyvenimo kokybei kaime gerinti“ Nr. 4VP-KP-09-2-002907-PR001, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

                                                                                                                                                                       Kęstutis Damkus

1 1    2 1

 

 

EZUFKP logo leaders logo  kvvg logo

Kupiškio etnografijos muziejus visas šeimas kviečia kūrybiškai praleisti vakarą!

Trečiadienį, liepos 11 dieną, 18 val., Kupiškio etnografijos muziejus visas šeimas kviečia kūrybiškai praleisti vakarą!

Užsiėmimo metu susipažinsime su Lietuvos skulptoriumi, kilusiu iš Kupiškio apylinkių, Juozu Kėdainiu (1915 – 1998) ir jo kūryba. Nagrinėsime skirtingas skulptūros rūšis, aiškinsimės, kuo jos skiriasi ir kuo yra panašios. Sužinosime ir pamatysime, kokius instrumentus ir kokias medžiagas naudodamas Juozas Kėdainis kūrė. Vėliau, kūrybinių dirbtuvių metu, patys mėginsime įgyvendinti savo skulptūrines idėjas.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. Jis yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija

el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba telefonu (8  459) 35 439.

Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje ir Laukminiškių kaimo muziejuje klegės vaikų balsai

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo, partnerystės ir bendruomeniškumo skatinimo, parengė projektą „Padėkime išlikti kaimo muziejams“. Kupiškio rajone, Viktariškių kaime esančioje Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje ir Laukminiškių kaimo muziejuje klegės vaikų baisai.

Projekto įgyvendinimo metu bus vykdomos keturios kūrybinės stovyklos, kuriose dalyvaus vaikai ir jaunimas iš Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos, Antašavos bei Salamiesčio pagrindinių mokyklų.

Kupiškio kraštas didžiuojasi turėdamas pasaulio ir respublikos mastu žinomas kultūros asmenybes: tai rašytoją, fotografą, diplomatą, dailininką, diktorių Petrą Babicką, jo seserį aktorę Unę Babickaitę-Greičiūnienę, dailininkę Veroniką Šleivytę.

Babickų gimtinė yra Laukminiškių kaime, kur nuo 2001 m. šios šeimos gimtojoje troboje įkurtas muziejus. Ši vieta yra prie pat Kupiškio marių, tačiau kartu ji – labiausiai nutolusi nuo rajono ribos. Dailininkės V. Šleivytės kūrybinis palikimas saugomas jos vardo galerijoje, kuri yra Viktariškių kaime, netoli Antašavos.

Minėti objektai yra Kupiškio etnografijos muziejaus struktūriniai padaliniai. Juos lanko turistai iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Be to, kaimuose esantys lankymo objektai tinka įvairių socialinių grupių integruotai kultūrinei veiklai. Siekiant, kad kultūros paveldo objektai išliktų, būtų patrauklesni ir kad čia įvairiapusę veiklą galėtų vykdyti įvairios socialinės grupės, reikalingi žmoniškieji bei materialiniai ištekliai.

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo, partnerystės ir bendruomeniškumo skatinimo, parengė projektą „Padėkime išlikti kaimo muziejams“. Pagal šį projektą mažieji muziejaus bičiuliai galės pasirinkti jiems labiausiai patikusią veiklą: drožybos, tapybos, keramikos ir etnografijos stovyklą. Vaikų stovykloms vadovaus Salamiesčio pagrindinės mokyklos direktorius Dalius Žvybas, Subačiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Genia Vaičikauskienė bei pedagogas Jonas Lazdauskas.

Jaunieji medžio drožėjai, tapytojai, etnografai bei keramikai turės unikalią galimybę darbuotis su skirtingų profesijų žinovais. Kūrybinėse stoyklose vaikų klegesys nenutils ir sutemus – prie laužo skambės dainos, garuos pačių išvirta vakarienė. Po valgio visi galės pasidalinti per dieną patirtais įspūdžiais bei įgytomis žiniomis.

Muziejus, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Kupiškio rajono vietos veiklos grupė 2012 m. birželio 1 d. pasirašė projekto „Padėkime išlikti kaimo muziejams“ vykdymo sutartį.

Lėšas planuojama gauti pagal vietos plėtros strategijos „Kupiškio rajono integruota 2007 – 2013 m. vietos plėtros strategija gyvenimo kokybei kaime gerinti“ II prioriteto „Pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas bei partnerystės ir bendruomeniškumo skatinimas“ 2.1. priemonę „Žmogiškųjų išteklių plėtra ir socialinės atskirties mažinimas“.

Kęstutis Damkus,

Projekto vadovas

Kupiškio etnografijos muziejus

 

kvvg logoEZUFKP logo leaders logo

Veronikos Šleivytės kūrybą galės išvysti meno mylėtojai iš viso pasaulio

Dauguma Kupiškio etnografijos muziejuje saugomų dailininkės, tapytojos, grafikės, fotografės Veronikos Šleivytės (1906-1998) stiklinių ir celuloidinių negatyvų bei fotografijų atgims iš naujo – įgyvendinus projektą „Europeana Photography“. Muziejuje sukaupta daugiau kaip 500 stiklinių ir kiek daugiau celuloidinių V. Šleivytės negatyvų, tad Aukštaitijos menininkės darbus netrukus turės galimybę išvysti visas pasaulis.

2012 m. birželio 12 d. Kupiškio etnografijos muziejus, veikiantis pagal Kupiškio etnografijos muziejaus statutą ir atstovaujamas direktorės Violetos Aleknienės, ir Lietuvos dailės muziejus, veikiantis pagal LDM statutą, atstovaujamas Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią 2012–2015 m. bus įgyvendinamas tarptautinis projektas „EuropeanaPhotography“ (European ancient photographic vintage repositories of digitized pictures of historical quality).

Šis projektas skirtas skaitmeninti senąsias fotografijas, sukurtas 1839–1939 m., ir informaciją apie jas (metaduomenis ir su jais susietus sklaidai skirtus skaitmeninius vaizdus) pateikti į bendrą Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“.

Iš Kupiškio rajono kilusios V. Šleivytės dailės palikimą galima skirti į dvi dalis. Pirmoji – tai tarpukario ir pokario metais kurti grafikos darbai, kuriuose menininkė realistiškai vaizdavo valstiečių gyvenimą, pabrėždama jų skurdą.

Palikusi darbą mokykloje, V. Šleivytė atsidėjo vien tapybai pastelės technika. Tapybos turinys buvo visiškai kitoks: lyriški Lietuvos peizažai, daugybė gėlių puokščių ir natiurmortų – jos gimtadienių dovanos.

Taigi, V. Šleivytė buvo dailininkė, tačiau, tyrinėjant šios menininkės nuotraukų archyvą, tampa akivaizdu, kad fotografija jai buvo svarbi, o pirmiausia ji buvo pačios menininkės ir jos artimųjų gyvenimo fiksavimo priemonė.

Lietuvos dailininkų sąjungai pildytos anketos „Forma Nr. 1“ grafoje „specialybė“ V. Šleivytė užrašė: „grafikė-tapytoja“ ir nieko – apie fotografiją. Fotografijos ji nemini ir dviejose žinomose autobiografijose.

Tai, kad ji tikrai fotografavo, liudija didžiulis fotografijų ir negatyvų archyvas bei išlikęs jos fotoaparatas. V. Šleivytė fotografavo daug ir nuolat: savo šeimą, draugus, keliones, mokinių darbus, dailės ir fotografijos parodas, vestuves, laidotuves, susibūrimus, Kauną. Darė daugybę didelių grupinių nuotraukų ir reprodukavo savo kūrinius.

Taip pat dailininkė 1933 m. dalyvavo pirmojoje Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodoje Kaune, Žemės ūkio rūmų salėje, ir ten jos fotografija „Prie jūros“, surinkusi 153 balsus, užėmė VIII vietą. Jos fotografijos pateko ir į spaudą: nuotrauka „Į bernelių mišias“ išspausdinta žurnale „Naujoji Romuva“ (1938 m., Nr. 51–52), o fotografija „Keramikos parodoj“ puošia 1933 m. „Fotomėgėjo“ 26 puslapį. Galima teigti, kad V. Šleivytės fotografinis palikimas ne mažiau svarbus nei jos dailės kūriniai.

Lietuvos dailės muziejus yra oficialus projekto „EuropeanaPhotography“ partneris ir kartu projekto koordinatorius Lietuvoje. Jis organizuoja senųjų fotografijų skaitmeninimą Lietuvos muziejuose. Muziejai per 3 projekto įgyvendinimo metus (2012–2015) „Europeanai“ planuoja pateikti duomenis apie 20 tūkst. Lietuvos muziejuose saugomų senųjų nuotraukų ir negatyvų.

EuropeanaPhotography“ projektas jau prasidėjo. Jame dalyvauti panoro apie 30 Lietuvos muziejų. Dalis muziejų jau skaitmenina į projektą numatytas įtraukti vertingas senąsias nuotraukas, pradeda rengti jų aprašus.

Daugiau informacijos:

http://www.emuziejai.lt/tarptautinis/EuropeanaPhotography_projektas.html

http://www.europeana-photography.eu/

Kęstutis Damkus, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistas.

Logo Europ Photography 200

 

Parengta pagal projekto koordinatės Lietuvoje Giedrės Asin Marco pranešimus spaudai ir dr. Agnės Narušytės straipsnį, „Veronikos Šleivytės gyvenimas fotografijose“, publikuotą kataloge „Veronikos Šleivytės gyvenimo bruožai“ (Kupiškio etnografijos muziejus, 2007 m., Panevėžys).

Paroda „Kunigas Petras Markevičius“

Palėvenės dominikonų vienuolyne, tradicinėje tarptautinėje teatro ir muzikos šventėje „Sielos ilgesys“, 2012 m. birželio 23 - 24 d. bus eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkų parengta parada „Kunigas Petras Markevičius“. Paroda parengta iš Utenos krašto muziejaus rinkinių fondo.

Petras Markevičius gimė 1912 m. gegužės 3 d. Utenoje, gausioje 12 vaikų šeimoje. Tėvas buvo amatininkas, dalyvavo I pasauliniame kare. Nuo 1915 m. šeima gyveno Maksvoje,  o po karo grįžo į savo namus Daržų gatvėje.

P. Markevičius 1924 m. baigė pradžios mokyklą, o 1933 m. - gimnaziją. 1938 m. birželio 11 d. buvo įšventintas kunigu. Seminarijoje buvo davęs blaivybės įžadus ir visą gyvenimą jų ne tik pats laikėsi, bet ir kitus drausmindavo.

Vikaravo Pumpėnuose, Vabalninke. Klebonavo Daunoruose, Upytėje, Anciškyje, Dambravoje, o nuo 1964 m. iki pat mirties, 1987 m. balandžio 25 d., Biliakiemyje.

Nutapė per 400 paveikslų. Paliko šimtus rankraščių, kuriuose - eilėraščiai, poemos, dramos, tautosakos rinkiniai.

Savo kasdieniniame gyvenime nesitenkino vien bažnytinių pareigų atlikimu. Domėjosi daile, literatūra, tautosaka. Buvo plačios erudicijos žmogus. Gyveno jis kaip paukštis - labiausiai rūpinosi dvasia, o ne kūnu.

„Vagos“ leidykla išleido Petro Markaičio ( Markevičiaus ) poezijos rinktinę „Viršukalnių aidas“. Utenoje išėjo dar dvi jo knygos „Tarp ūkanų ir saulės“ ir „Vienas žodis“.

Pirmoji kunigo P. Markevičiaus paroda surengta Utenos kraštotyros muziejuje 1988 m. gegužės 12 d., praėjus metams nuo kūrėjo mirties. Vėliau parodos vyko Biliakiemio bažnyčios klebonijoje ir šventoriuje, A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Vilniaus dailės salone, Panevėžio Šv. Kazimiero knygynėlyje, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės - Bitės viešojoje bibliotekoje.

Kupiškio etnografijos muziejui suteiktas naujas gyvenimas

Kupiškėnai ir miesto svečiai turizmo sezono atidarymo birželio 2 dieną rinkosi prie seniausio mieste išlikusio 1823 m. didikų Čartoriskių statymo akmeninės mokyklos pastato. Čia vyko Kupiškio etnografijos muziejaus naujai renovuoto pastato atidarymo šventė. Mažo rajono visuomenė džiaugėsi, kad dar vienai kultūros įstaigai suteiktas antras gyvenimas.

 

MUZIEJAUS PRAEITIS

 

                      Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs toje vietoje, nuo kurios prasidėjo miesto kūrimosi pradžia. Visai netoli legendomis apipintas Aukštupėnų piliakalnis ir didinga Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.

                      Muziejus skaičiuoja savo veiklos 69 metus. Įkurti muziejų Kupiškyje buvo ilgai brandinta čia gyvenusių inteligentų ir apsišvietusių ūkininkų svajonė. 1935 m. rugpjūčio mėn. 19 d. į posėdį susirinko iniciatyvinė grupė, pasivadinusi komitetu Liaudies namams statyti. Šiuose namuose turėjo būti salė operai ir baletui, kambariai knygynui, skaityklai, užkandinei, administracijai. Tačiau sumanymas žlugo.

                      Tik 1941 m. spalio 30 d. gautos patalpos muziejaus Turgaus aikštėje. Įvykęs steigiamasis susirinkimas 1943 m. vasario 2 d. vadovaudamasis švietimo generalinio tarėjo J. Rainio raštu išrinko muziejaus tarybą. Lietuvoje karo metais Kupiškio mieste buvo įsteigtas vienintelis muziejus.

                      Muziejus buvo panaikintas 1946 m. Sovietinė valdžia atėmė patalpas ir pavertė jas grūdų sandėliu. Eksponatai buvo išmesti į gatvę. Dalį eksponatų savo namuose priglaudė Stefanija Glemžaitė, 500 muziejinių vertybių perduota Panevėžio kraštotyros muziejui. Du dešimtmečius Kupiškio miestas neturėjo savo muziejaus. Svarbia paskata atkurti muziejų tapo 1961 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje surengta seserų Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių etnografinė paroda. 1962 m. pradžioje sinagogos patalpose buvo įkurtas Šiaulių istorijos ir etnografijos muziejus. Į seniausią Kupiškio mieste esantį pastatą muziejus atkeltas 1984 m. Iš akmenų sumūrytame pastate buvo pradžios mokykla, parapijos senelių prieglauda, medžio apdirbimo dirbtuvės, trąšų sandėlis. Šalia buvo pastatytas naujas priestatas. 1989 m. balandžio mėn. 6 d. Kultūros ministerijos įsakymu pavadintas Kupiškio etnografijos muziejumi. Tais pačiais metais jame atidaryta pirmoji etnografinė ekspozicija iš surinktų seserų Glemžaičių eksponatų. Nuo 1996 m. muziejus veikia kaip savarankiška įstaiga.

MUZIEJAUS ATEITIS

 

                      Renovuoti, modernizuoti muziejų skatino blogėjanti pastato būklė, nauji muziejinės veiklos prioritetai. Muziejų modernizavimo 2007 – 2011 m. programos sudarė sąlygas renovuoti muziejaus pastatą ir pagerinti teikiamų kultūros paslaugų kokybę. Pastato atnaujinimo darbai vyko trejus metus. Įgyvendinto projekto vertė 3 mil. 521 tūkst. litų.

                      Į naujas patalpas muziejininkai įsikėlė 2012 m. pradžioje. Pagerėjo darbuotojų sąlygos. Jie įsikūrė nedideliuose, erdviuose kabinetuose. Edukaciniai ir kiti praktiniai užsiėmimai vyks įrengtoje klasėje. Išskirtinumą patalpoms suteikia stiklinis fasadas. Pro jį sklindanti šviesa apšviečia antrą aukštą. Padidėjo saugyklų plotas. Tačiau čia saugomoms muziejinėms vertybėms trūksta patalpų.

                      Atidarymo šventės metu kalbintas buvęs muziejaus direktorius Algimantas Jasaitis palygino čia vykusius du renovacijos pastato etapus. Pasak jo, kad kas dabar padaryta, sovietmečiu buvo galima tik pasvajoti.

                      UAB „Povilo Gurklio firma“ vadovas P. Gurklys teigė, kad jo vadovaujamai įstaigai buvo patikėtas naujam gyvenimui prikelti Kupiškio miestui labai reikalingas pastatas. Darbai trūko tris metus dėl finansavimo problemų. Statybos vadovas muziejaus direktorei V. Aleknienei įteikė simbolinį raktą.

                      Naujo pastato durys atsivėrė rajono merui Jonui Jaručiui, P. Gurkliui ir V. Aleknienei perkirpus juostelę. Pastatą pašventino Kupiškio bažnyčios dekanas Rimantas Gudelis.

                      Šventės dalyviai buvo pakviesti į naujoje parodų salėje parengtą profesionaliosios tapybos ir skulptūros darbų parodą „Lietuvos dailininkų dovana muziejui“. Menininkų kūrybos darbai yra eksponuojami iš muziejaus rinkinių. Šios parodos sumanytoja ir rengėja kraštietė, architektė Gražina Pajarskaitė. Architektė atrinko pačius vertingiausius meno kūrinius, kurie yra saugomi muziejaus rinkiniuose. Ji teigė, kad muziejuje yra labai vertingų kūrybos darbų, kurių neturi net Lietuvos nacionalinis muziejus.

                      Muziejininkus sveikino kultūros ir ugdymo įstaigų darbuotojai, tautodailininkai, muziejaus bičiuliai. Visi palinkėjo gražių, turiningų parodų, koncertų, naujų kūrybinių sumanymų, sulaukti didesnio būrio lankytojų. Muziejininkams liko įrengti naujas ekspozicijas.

2013 m. muziejui jubiliejiniai. Planuojama atnaujintose erdvėse minėti kultūros įstaigos 70 metį.

     

051 3
Kupiškio etnografijos muziejaus renovuoto pastato atidarymo šventė
085 3
Kupiškio etnografijos muziejaus renovuoto pastato atidarymo šventė. Renovuoto pastato simbolinį raktą Etnografijos muziejaus direktorei Violetai Aleknienei perduoda UAB „Povilo Gurklio“ firmos vadovas Povilas Gurklys
125 3
Kupiškio etnografijos muziejaus renovuoto pastato atidarymo šventė. Parodos „Lietuvos dailininkų dovana muziejui“ iš muziejaus saugyklų pristatymo metu. Pirmoje eilėje iš kairės: LR Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis, kupiškėnas, tautodailininkas Alfonsas Blažys, kupiškėnas, tautodailininkas Ramūnas Vizbaras, šimonietė, tautodailininkė Vida Kaulakienė

 


A. Gilvydžio knygos „Nuo Kikonių iki Detroito“ pristatymas

kvietimo foto maza1  Kviečiame Jus dalyvauti A. Gilvydžio knygos „Nuo Kikonių iki Detroito“ pristatyme, kuris įvyks 2012 m. balandžio 27 d. (penktadienį) 15 val. Kupiškio etnografijos muziejuje, Gedimino g. 2.

Kupiškio kultūros centre 2012-03-16 – 2012-04-13 Tautodailininkės Bronislavos Valerijos Šernienės kūrybos darbų paroda

Bronislava Valerija Papinigytė Šernienė gimusi 1931 m. sausio 25 d. Žadeikonių kaime, Pasvalio rajone. Mokytoja-pensininkė. Dailėje – savamokslė, įvaldžiusi akvarelės, kreidinės aliejinės pastelės techniką. Suruošusi daug parodų. Dalyvauja rajoninėse, zoninėse, respublikinėse ir įvairiose parodose. Nuo 1968 m. tautodailininkų sąjungos narė. Domisi muzika, kelionėmis, rašo eilėraščius. Išleidusi savo eilėraščių knygas: „Tėviškės pastelės“, „Laiko žydėjimas“. Eksponuojami aliejinės tapybos darbai, jie lyriški, gausu simbolių