Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

„Karpiniuota praeitis...“

skelbimas plenerui Uoginiuose 2

TARPTAUTINIS KARPYTOJŲ

PLENERAS

2018 m. liepos 16-21 d.

Tai pirmas Lietuvoje tarptautinis karpytojų pleneras. Plenere dalyvauja garsios karpytojos ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio: ukrainietės  Irina Tokarska ir Olga Dudar, lenkė Anna Walsak,  baltarusės Lizaveta ir Natalja ČervoncevosOlga Nalivaiko, Konstancija-Viktorija Gerasimenka, Sofija Podkoritaba, viešnia iš Maskvos - Asia Petričenko.

Kiekvienas plenero dalyvis privalės papuošti 1-2  senovinį paveikslą arba nuotrauką. Darbai bus eksponuojami Uoginių amatų centre.

Plenero programa:

Liepos 16 diena. Registracija Uoginių amatų centre iki 12 val. Plenero atidarymas 15 val.

Koncertuoja Biržų rajono Vabalninko kultūros centro saviveiklininkai.

Liepos 17 diena. 10 val. karpytoja Laimutė Fedosejeva, kiti plenero dalyviai dalinasi gerąja patirtimi.

Vakare duonos kepimo edukacija.

Liepos 18 diena. Iš ryto senovinių krikštynų stebėjimas.

Liepos 19 diena. Ekskursija po Kupiškio rajoną.

Liepos 20 diena. 17 val. tautodailininko Sauliaus Kronio parodos „Tradicijų tąsa kryžių viršūnėse“uždarymas.

Liepos 21 diena. 15 val. plenero uždarymas.

Koncertuoja Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio saviveiklininkai.

Pakišuolių kepimo edukacija.

Atsisveikinimas iki.....(tarsimės). 

Liepos 17-20 dienomis 8 val. rytinė mankšta, maudynės (gali valanda keistis). Mankštą ves Sonata Navickienė.  

 

„Tėvynėj gyventi neleido“

tremtDidžiausi Kupiškio krašto ir Lietuvos gyventojų pokario trėmimai įvyko 1948-1949 m. 1948 m. vasario 21 d. SSRS ministrų taryba priėmė nutarimą Dėl iškeldinimo iš Lietuvos SSR specialiajai tremčiai 12 tūkstančių Lietuvos piliečių. Po to sekė atitinkamas slaptas LSSR ministrų tarybos ir LKP(b) centro komiteto nutarimas dėl maskviškio nutarimo vykdymo. Šis trėmimas vadinams Pavasariu (Vesna), prasidėjo 1948 m. gegužės 22 d., šeštadienį, 4 val ryto.

Antrasis pagal didumą trėmimas, vadintas Bangų mūšą (Priboj), rėmėsi SSRS ministrų tarybos 1949 m. sausio 29 d. nutarimu. Iš Lietuvos buvo numatyta išvežti 8500 šeimų. 1949 m. kovo  19 d. LSSR ministrų taryba priėmė įprastą tokiam atvejui nutarimą. Trėmimas prasidėjo 1949 m. kovo 25 d. 6 val ryto ir truko dvi dienas.

1950 m. vyko trys nedideli trėmimai. Žymiai didesnis buvo 1951 m. rudenį. SSRS ministrų taryba 1951 m. rugsėjo 5 d. priėmė  nutarimą Dėl iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos  buožių su šeimomis. Analogišką nutarimą priėmė ir LSSR ministrų taryba. Per tris kartus - lapkričio mėnesiais iš Lietuvos išvežė 5139 žmonių. 1959 m. ištremta jau žymiai mažiau.

Iš viso sovietmečiu iš Lietuvos buvo ištremta apytikriai 44020 šeimų, arba 128068 žmonės. 

Kupiškio kraštą skaudziai palietė visi šie trėmimai, tačiau baisiausi buvo 1941 ir 1948 bei 1949 m. Antai 1948 m. iš Kupiškio apskrities buvo ištremta 350 šeimų, arba 1196 asmenys., iš jų vyraų - 371, moterų - 521, vaikų iki 15 metų - 304, 1949 m. - 152 šeimos, arba 461 žmogus, iš jų vyrų - 134, moterų - 186, vaikų iki 15 metų - 141. 1950 m. iš Kupiškio buvo išvežta 16 šeimų, 50 asmenų.

1948-1950 m. be išimties visiems tremtiniams susidėti daiktus ir pasiruošti buvo skiriamos 2 valandos. Tų sodybų savininkams, kurios buvo arčiau miško, arba jų šeimų nariai priklausė partizanų būriams, buvo reikalaujama susiruošti per 1 valandą.  Buvo bijomasi partizanų antpuolio, o kartais vietiniai aktyvistai nenorėdavo, kad žmonės pasiimtų daugiau daiktų.

Nors trėmimų ruošimas buvo griežtai slepiamas, tačiau informacija  nutekėdavo. Daugelis žmonių buvo girdėję apie numatomus trėmimus. 

Kiekvienoje trėmimo vykdytojų grupėje buvo nuo 6 iki 12 asmenų: sovietiniai, partiniai ir komjaunimo funkcionieriai, taip pat vidaus kariuomenės karininkai ir kareiviai. Dažniausiai grupę sudarydavo trys civiliai ir trys kariškai, vadovaujami karininko. Į numatytą sodybą atvykdavo pėsti, mašiną arba vežimą su arkliu palikdavo toliau, kad neišgąsdintų tremiamųjų , ir jie neišbėgiotų.

Labai sunku buvo tiems tremtiniams, kurie neturėjo,arba  per sumaištį nesugebėjo įsidėti daugiau maisto produktų. Nuvežti į tremties vietas greitai pradėdavo badauti.

Daugelis iš Lietuvos tremiamų žmonių kaimynų, juos palydėdavo su ašaromis akyse, atnešdavo kelionei duonos, lašinių, parūpindavo šiokių tokių drabužių. 

Tremiamieji arkliais arba sunkvežimiais (iš tolimesnių vietų) buvo vežami į Kupiškio ir Subačiaus geležinkelio stotis. Kiekvieną 1948-1949 m. iš dviejų  Kupiškio vietovių išvykstantį ešeloną sudarė ne mažiau kaip 60 vagonų, su žmonėmis iš Subačiaus, Sudergio, Geležių, likusių Kupiškio valsčių, Panevėžio, Anykščių apskričių valsčių gabenantys nelaimėlius  į tremties vietas.

Šioje parodoje Pokario metų kupiškėnų trėmimai eksponuojamos nuotraukos, kuriose įamžintos mūsų kraštiečių darbo ir laisvalaikio akimirkos Sibire.

Nuotraukos ir tremtinių asmeniniai daiktai iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Kupiškio etnografijos muziejaus, Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos, Skapiškio vidurinės, Šimonių ir Noriūnų pagrindinių mokyklų.

Nuotraukoje: miško kirtėjai - Kazimieras Bugailiškis (kairėje) ir jo padėjėjas. Atagajus, 1953 m.

Paroda eksponuojama nuo šių metų birželio 1 d. iki liepos 17 d. Uoginių amatų centre.

Kupiškis atgimsta kūrybiškai / PAŠAUKIMO KELIU

IŠSKIRTINIS ĮVYKIS KUPIŠKIO KULTŪRINIAME GYVENIME

Šių metų gegužės 18 ir 21 dienomis į Kupiškį atkeliauja tarpsritinis renginys „Pašaukimo keliu“, vienijantis profesionalius bei pradedančiuosius atlikimo ir vizualaus meno kūrėjus. Projekto žiūros taškas - pats žmogus. Kviečiame atsigręžti į save, kaip į savo gyvenimo kūrėją ir svarbiausius jo momentus - pasirinkimus bei kas juos įtakoja. 

Viena didžiausių renginio staigmenų – partnerystė su Kupiškio rajono savivaldybės viešąja biblioteka ir kultūrinės patirties durų atvėrimas į lankytojams beveik nepažįstamas Kupiškio buvusias kareivines (Gedimino g. 53 A), kuriose netikėtam dialogui susitiks senoji tarpukario modernizmo architektūra ir šiuolaikiniai vizualieji menai.

Renginio programa:
Buvusių kareivinių pastatas (Gedimino g. 53 A , III aukštas) 

18 d. Penktadienis

17:30 val. – atidaromos durys.
18:00 val. – teatro režisieriaus, pedagogo, lektoriaus Gyčio Bernardo Padegimo paskaita „Kaip uždegti kūrybinę ugnelę“.
19:00 val. – parodų atidarymas, dalyviai: neformalios meno bendruomenės Utenoje POKŠT fotografė Lina Praudzinskaitė, Kūrybinė tekstilininkų grupė TRY3.

(Parodos veiks iki birželio 6 d.)

Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelis (Gedimino g. 2)
20:00 val. – istorinė drama „Emilija iš Laisvės alėjos“ apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje (režisierius Donatas Ulvydas).

-----------------------------------------------------------------------------
Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras (Gedimino g. 40)
21 d. Pirmadienis

18:00 val. – Kauno miesto kamerinio teatro dokumentinis spektaklis „Alksniškės“ apie trečiąjį prezidentą Kazį Grinių, kovą už demokratiją, žodžio, religijos laisvių įsigalėjimą Lietuvoje (režisierius Gytis Bernardas Padegimas).

Visi renginiai - nemokami.
Kviečiame dalyvauti!

pasaukimo keliu Nauja-01

 

 

 

aksn

Tautodailininkės Genutės Vaičikauskienės tapybos darbų paroda „Žydėjimas“

ispanijaKūryba- tai neatsiejama mano gyvenimo dalis, didžiausias pomėgis ir darbas. Kiekvienas savo gyvenime ieškome saviraiškos būdų. Aš anksčiau daug tapiau, karpiau karpinius, dabar kuriu grafikos darbus, keramiką, nepamirštu tapybos. Kūryboje esu nepastovi.

Kurti įkvepia gamta. Mano gamtos vaizdai - augalai, gėlės, peizažai. Neatitrūkstu nuo realaus pasaulio, siekiu skleisti harmoniją, ramybę. Grafika suteikia laisvę kitokiai kūrybai. Linijų, dėmių žaismu, su gamtos vaizdiniais, akcentuoju augalus. Svarbią vietą užima paukščiai.

Keramika buvo mano vaikystės svajonė, kuri įgavo realų pavidalą pradėjus dalyvauti įvairiuose seminaruose, simpoziumuose. Ji žavi savo plastinėmis savybėmis, naujomis spalvomis, nuotaika. Net netikėtos šukės, kurias galima pamatyti atidarius krosnį nesuteikia liūdesio, tik paskatina domėtis, tyrinėti.

Dirbu Kupiškio r. Subačiaus gimnazijoje dailės mokytoja. Visi darbo metai susieti su šia man miela profesija. Dalyvauju įvairiose kūrybinėse parodose tarpe tautodailininkų, dailės mokytojų, kitų meno kūrėjų. Darbai buvo eksponuojami įvairiose Lietuvos vietose ir užsienio šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Danijoje, Baltarusijoje. Esu surengusi 24 savo kūrybos autorines parodas.

Visada esu dėkinga pirmajai dailės mokytojai, kuri man parodė pirmą taką į meno pasaulį. Toliau meno žinių siekiau Panevėžio vakarinėje dailės mokykloje, o pedagogo profesiją įgijau Šiaulių pedagoginiame universitete, Vilniaus dailės akademijoje.

Dovanoju šią parodą šio krašto žiūrovui, norėdama pasidalinti savo kūrybos džiaugsmu.

Genutė Vaičikauskienė

Paroda eksponuojama Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje nuo š. m. gegužės 2 d. iki birželio 30d.  

Romaldos Likienės kūrybos darbų paroda „Priemenės paveikslėliai“

zydejimasPiešti yra smagu, piešdama užsimiršti, piešdama kuri, dėlioji spalvas ir atspalvius. Spalvų pasaulis yra nuostabus....

Tai ne tik vaikystės spalvoti pieštukai , bet dešimties metų mergytės slapta atvertas brolio etiudnikas ir nutapyti kalnai, o paskui gautas pagyrimas.

           Ketveri metai Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje dailininko, tapytojo Vladislovo Vaišvilos dailės pamokose ir geri jo įvertinimai. Paskui ilgi pedagoginio darbo metai su pradinių klasių mokinukais mokant juos piešti, ,,kurti meną“ ne bet kaip, o su didele MEILE.

   Raktas į kūrybingumą– tai noras kažką bandyti, rizikuoti ir pažiūrėti, kas bus... Kurti– tai padaryti ką nors iš nieko... Kūryba– tai laisvė...                                        

,,PRIEMENĖS PAVEIKSLĖLIAI “ – tai piešinukai trumpam ,,pabėgę“ iš jos pasižmonėti...  

Kiek jų dar bus, niekas nežino...

Romalda Likienė. Alizava. 

Paroda eksponuojama nuo š. m. gegužės 2 d. iki birželio 30 d. buv. Virbališkių mokykloje. Nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d. bus perkelta į Laukminiškių k. muziejų.

„Jaunosios kartos dovana –laisvai Lietuvai“.

Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokinių projektas, skirtas (1887-1978) Kazio Šimonio 130- gimimo metinėms.

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1887 m. Starkonyse (Kupiškio r.). Mirė 1978 m. Kaune.

Vertingiausią palikimą sudaro savita, originali tapyba daugiau nei 2000 kūrinių – peizažų, portretų, fantastinių paveikslų, taip pat ekslibrių, plakatų, pašto ženklų projektų, apipavidalino spektaklių. Savitai taikė savo laikmečio vyravusių meno srovių: kubizmo, ekspresionizmo, lučizmo išraiškos priemonės. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu K. Šimonis buvo paveiktas M. K. Čiurlionio įtakos. Brandžiausias kūrybos laikotarpis prasidėjo 3-iojo dešimtmečio viduryje ir truko iki 4-jo pabaigos. Šiuo laikotarpiu stiprėja dailininko polinkis skaidyti daiktus, erdvę į geometrinius segmentus. Geometrinės formos, persmelktos šviesos blyksnio, skaido vaizdą mažyčiais kristalais. Didelę reikšmę savo kūriniuose dailininkas teikia šviesai.

Pokario metais K. Šimonio kūrybingumas pradeda blėsti. Dailininkas pradeda grįžti prie ankstesnių temų. Stilizuotose pasakiško turinio kūriniuose atsiranda liūdesio ir prisiminimų. Kaip šimtametis ąžuolas, giliai ir tvirtai įsišaknijęs į savo mylimos Tėvynės Lietuvos žemę, visų, kas jį pažinojo, mylimas ir gerbiamas dailininkas K. Šimonis daugiau kaip šešiasdešimt savo kūrybos metų fantastine, romantine, o kartais ir realistine tematika, savitu braižu ir nepakartojamu spalvų deriniu mums sekė šviesias pasakas apie gėrį, grožį, laimę apie šviesą, pergalingai kovojančią su tamsa.

Jo kūryba mus nukelia į pasakų, dainų ir legendų pasaulį. Kupinos fantazijos ir gilios išminties lietuvių liaudies pasakos, dainos, legendos jam buvo toji dirva, kurioje iškilo šviesių svajonių apie gražesnį gyvenimą įkvėpti jo kūriniai.

K. Šimonio kūriniuose reiškiamasis vidinis pasaulis mus domina ypatingu spalvų kompozicijų originalumu. Tokio spalvų gausumo, tokio begalinio įvairumo, tokio harmoningo jų tonų suderinimo vargu ar rasime pas kurį nors kitą dailininką. Į žiūrovus jie kalba ne pavienėmis spalvomis, ne atskirais tonais, bet gamomis, sudėtingais spalvų akordais.

Greta individualios kūrybos dailininkas visą gyvenimą domėjosi ir liaudies menu: rinko ir piešė liaudies meno dirbinius, gilinosi į valstiečių buitį, užrašinėjo tautosaką.

Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai norėdami paminėti dailininko              130-ąsias gimimo metines šią parodą skiria dailininkui Kaziui Šimoniui ir atkurtos Lietuvos šimtmečiui. Mūsų mokinių darbai atlikti dailininko tapymo maniera, į juos sudėtos jų jausmai, mintys, idėjos, kurios persipina su lietuvių papročiais, senų daiktų improvizacijomis, aplinkinių vietovių dvarais, mūsų miesto svarbiausiomis vietomis.

Paroda eksponuojama nuo šių metų balandžio 4 iki birželio 15 d. Kupiškio etnografijos muziejaus edukacinėje klasėje.

 

IMGP8732

Greta Zorgevičiūtė 6 klasė „Saulutės“. Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius. Mokytoja Rita Laskauskienė.

IMGP8727

Emilija Arlauskaitė 5 klasė. „Senų daiktų istorijos“ .       Guostė Vaičiūnaitė 5 klasė. „Elniuko svajonė žibintų šviesoje“ .

Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius. Mokytoja Rima Kalinkienė.

 

TUOJAU FOTOGRAFUOJU... Balio Buračo (1897–1972) fotografijų paroda

21301Paroda, skirta 120-osioms fotografo gimimo metinėms paminėti, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo atidaryta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Ekspozicijos dalis 2018-aisiais pradėjo kilnojamų parodų kelionę po Lietuvą. Sausio mėnesį eksponuota Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, vasario ir kovo mėnesiais – Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre. Kupiškio etnografijos muziejuje, Uoginių kaimo amatų centre, rodomi fotovaizdai, kuriuose užfiksuoti žmonės su tautiniais drabužiais. Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pasirinkta tema reprezentuoja etninį tapatumą. Didžioji dalis nufotografuota Kupiškio krašto apylinkėse.

Balys Buračas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarių kaime, Šiaulių apskrityje. 1915 m. įsigijo pirmąjį dumplinį fotoaparatą, sėkmingai išsimainęs jį su vokiečiu į savo įmantriai drožinėtą lazdą. Nuo 1928-ųjų atsidėjo kraštotyrinei veiklai. B. Buračas pirmasis Lietuvoje panaudojo fotoaparatą kraštotyros tikslams ir reportažinėmis bei dokumentinėmis fotografijomis sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą, kurį sentimentaliai įvardijo: „Tai Lietuvėlė vakar...“

Tarptautiniu mastu fotografas buvo įvertintas dar 1937 m. Paryžiuje. Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikinėje visuomenėje“ už ten eksponuotą 27 etnografinių fotografijų kolekciją pelnė Didįjį aukso medalį. Jis sėkmingai bendradarbiavo su „Illustrated London News“, garsiąja Larousse enciklopedija, čekų, vokiečių spauda. Iki šiol B. Buračo kaip kraštotyrininko ir fotografo palikimas kelia didelį susidomėjimą: leidiniai gausiai iliustruojami jo etnografinėmis fotografijomis, rengiamos parodos.

Jubiliejinei parodai pavadinti pasirinkta fotografo dienoraščio frazė „tuojau fotografuoju“ atspindi B. Buračo aistrą fiksuoti ir dokumentuoti. Vos pamatęs etnografinių objektų turtingą sodybą, dirbančius ar švenčiančius žmones, nedelsdamas juos fotografuodavo.

Uoginių kaimo amatų centro ekspozicijoje 19 vienetų didelio formato fotodrobių iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus B. Buračo stiklo ir filmo negatyvų kolekcijos, kuriuose užfiksuoti žmonės, dėvintys tautinius drabužius. Tai dainininkai, vestuvininkai, muzikantai, šventinių Senovės dienų dalyviai, kuriuos nuotraukų autorius užfiksavo keturiuose etnografiniuose Lietuvos regionuose, juos supančioje natūralioje aplinkoje. Portretiniams atvaizdams būdingas surežisuotas, reportažinis siužetas ir fotografuojamo asmens sudvasinimas.

Fotografiniuose atvaizduose matoma tautinių drabužių visuma ir jų detalės. Moterų statusą šeimoje atspindi galvos apdangalai: demonstruojančių savo vestuvinius drabužius galvas dengia kalpokai, puošti dirbtinėmis gėlėmis, kitos ryši nuometus, skareles, dėvi kepurėles. Vyrų tautiniai drabužiai fotografijose kuklūs: ilgi balti drobiniai marškiniai ir kelnės, liemenės arba tamsūs kostiumai, papildyti skrybėlėmis, kepurėmis, juostomis ar margomis kojinėmis. Žmonių su tautiniais drabužiais fotografijos nukelia stebėtoją į romantizuotą XX a. tarpukario Lietuvą, parodo to periodo tautinio kostiumo madą.

Parodos kuratorė menotyrininkė-etnologė Monika Gineikienė

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre iki šių metų gegužės 30 d. 

 

Leonoros Stravinskienės karpinių ir veltų paveikslų paroda.

Autorė - pasvalietė tautodailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Tautodailininkų sąjungos narė nuo 1988 m. Kuria tapybos darbus, grafiką, velia kompozicijas iš spalvoto vilnos pluošto, mezga riešines. Lipdo keramikines, liaudiškas švilpynes. Mėgstamiausia kūrybos sritis - karpiniai iš popieriaus.Dirba dailės mokytoja Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje.

stravinskiene1 rukas

 

Stravinskiene miegantis_angelas

Paroda eksponuojama nuo šių metų balandžio 2 d. iki gegužės 31 d.

A. Petrausko muziejuje. 

Paroda „Kupiškėnai-Lietuvos istorijoje“, skirta Lietuvos šimtmečiui

28879233 171591553648224_1075348167_oLietuvos valstybė, kiekvienas jos regionas, kraštas turi savitą nepakartojamą istoriją. O istoriją kuria asmenybės, kiekvienas iš mūsų. Daug žmonių jau paliko, kiti – šiandien įmina ryškius pėdsakus Kupiškio krašto ir Lietuvos valstybės istorijoje, buvo arba yra pirmieji ne vienoje mokslo, kultūros ir meno srityje, sporte, politikoje ir visuomeniniame gyvenime, rūpinasi krašto paveldo išsaugojimu ir sklaida.

   Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Kupiškėnai – Lietuvos istorijoje“ skiriamas savojo krašto pažinimo, pilietiškumo ir istorinės savimonės ugdymui. Viena jo veiklų – labiausiai Kupiškio kraštui ir Lietuvai nusipelniusių, žymiausių Šimtmečio kupiškėnų rinkimai. Bendradarbiaujant su istorikais, kraštotyrininkais buvo sudarytas asmenybių sąrašas, į kurį įtraukta 100 kupiškėnų. Balsavimas vyko 2017 m. rugsėjo 9-30 d. internetu, totalizatorius veikė laikraščio „Kupiškėnų mintys“, Kupiškio rajono savivaldybės ir viešosios bibliotekos tinklalapiuose. Buvo galima pasirinkti asmenybes ne tik iš sąrašo, bet ir siūlyti savo kandidatus. Rinkimuose dalyvavo 929 balsuotojai. Visos į sąrašą įtrauktos asmenybės gavo balsų, dar pasiūlyta 40 kupiškėnų, kurių pavardžių sąraše nebuvo.

     Parodoje pristatoma 20 daugiausia balsų surinkusių kupiškėnų. Pirmieji šiame sąraše: sportininkas, disko metikas Virgilijus Alekna; prozininkas, dramaturgas, publicistas Juozas Baltušis; mokytojas, režisierius Povilas Zulonas; aktorė, pirmoji režisierė moteris Lietuvoje Unė Babickaitė; kunigas, monsinjoras Klemensas Gutauskas, dailininkas, skulptorius Henrikas Orakauskas; nusipelniusi mokytoja, Kupiškio rajono Garbės pilietė Felicija Jakutytė; politikas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Apšega; dailėtyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas; kraštotyrininkas , muziejininkas Adomas Petruskas ir kiti. Kitų į šimtuką patekusių asmenybių sąrašas pateikiamas pagal surinktų balų skaičių.

     Su šimtmečio kupiškėnų rinkimų rezultatais susipažinti galėjome 2017 m. gruodžio 15 d. Kupiškio kultūros centre vykusiame renginyje ,,Šimtmečio kupiškėnų pagerbimas“, o dabar eksponuojamoje mobilioje parodoje.

   Projekto vadovė Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė.

Paroda eksponuojama nuo š. m. kovo 1 d. iki kovo 31 d. buvusioje Virbališkių mokykloje.

Mokytojos, kraštotyrininkės Kazimieros Danutės Sokienės jubiliejinė paroda „Gyvenimo ir kūrybos atspindžiai“

Kazimiera Danutė Vilkaitė - Sokienė gimė 1938 03 03 Virbališkių k. Kupiškio r., valstiečių Onos Augulytės ir Kazimiero Vilkų šeimoje. Kazimiera Danutė – vyresnioji, o Liucija – jaunesnioji sesuo gimė 1944 11 24 m.

   Šį pasaulį išvysti labai lauktai pirmagimei padėjo garsioji kraštotyrininkė akušerė kupiškėnė Stefanija Glemžaitė. Tą virsmo valandą, matyt, skyrė užduotį sekti jos pėdomis: kraštotyrinės medžiagos kaupimas – pareiga.

   Kazimiera Danutė 1963 m. sukūrė šeimą su kolega Alfonsu Petru Soku (g. 1932 m.) ir užaugino tris sūnus: Arnoldą, Modestą ir Viktorą.

   Su tėvais ( Ona ir Kazimieru Vilkais) ir savąja šeima visą laiką gyveno tėviškėje, Virbališkiuose. Našlė nuo 1987 m.

   Kazimiera Danutė 1945 – 1952 m. mokėsi Kupiškio r. Virbališkių septynmetėje, 1953 – 1957 m. – Viešintų vidurinėje mokykloje (Anykščių r.), 1957 – 1962 m. studijavo Šiaulių PI Filologijos fakultete lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Įgijo mokytojos kvalifikaciją.

1962 - 1978 m. Virbališkių ašt. mokyklos mokytoja, o 1978 - 1993 09 01 tos mokyklos direktorė.

Kartu su vyru A. P. Soku visus darbingiausius ir kūrybingiausius metus padovanojo gimtinės krašto mokinių mokymui ir auklėjimui.

   Dalyvavo aktyvioje kraštotyrinėje veikloje, ne vienoje ekspedicijoje asmeniškai ir su jaunaisiais kraštotyrininkais (apie 30 m.). Šią veiklą pavertė ilgamete kasdiene. Įkurtas ir praturtintas mokyklos muziejus, o mokiniai uždegti šiai veiklai. Dalyvauta respublikinėje kraštotyrininkų konferencijose, parodose, respublikiniuose renginiuose.

   Nieko neliko užsklęsta aplankuose. Kartu su kitomis mokytojomis 1978 m. įkurtas etnografinis ansamblis, kuris buvo labai populiarus, dalyvavo respublikinėse dainų šventėse. Jis gyvavo, kol buvo gyva mokykla, t. y. apie 40 metų.

   K. D. Sokienės namuose sukaupta gausybė senojo kaimo gyvenimą, žmonių buitį, tradicijas ir papročius, aplinkinių kaimų istoriją liudijančių nuotraukų, dokumentų, kraštotyrinės medžiagos. Talkino rengiant medžiagą ,,Kupiškėnų žodynui“, ,,Kupiškėnų enciklopedijai“. Kraštotyriniai straipsniai spausdinti šiose knygose: „Keliai veda Kupiškin“ ( I-IV dalys).

   Gražus pluoštas apdovanojimų: Garbės kraštotyrininkė (1995 m.), LŠM ženklelis „Švietimo pirmūnas“ (1970); Garbės ženklo ordinas (1976); Garbės bei Padėkos raštai ir kt.

   Be darbo mokykloje labai mėgo skirti laiką rankdarbiams – mezgimui, siuvinėjimui, aplinkos tvarkymui. Manyčiau, kad tai iš giminės, iš mamos pamokymų, pasakojimų, patarimų, mezginių, audinių (jos rankomis sukurtų) pavyzdžių. Rankdarbius įpindavo į kasdieninių žemės ūkio darbų sūkurį, kaip šviesų kūrybinį poilsį.

   Tėveliai nė minutės nebuvo be darbo. Net žiemomis po ruošos darbų ūkyje vakarais kaukšėdavo tėvelio plaktukas, mamos staklės. Neleido ir mažiems ar paaugusiems vaikams būti be darbo. Ėmėsi virbalų, vąšelio, siūlo. Mama vis primindavo prosenelės pamokymą: „Vaikai, reikia dirbt... Niekam niekas unt akmanų neauga...“ Visada atmintyje viešnagė pas senelius, Domicelę Čeknytę ir Petrą Augulius, kai bobulė naktį verpdavo linus palangėje mėnulio šviesoje arba prie aliejinės lemputės, išskaptuotos iš buroko, pripildytos avies lajaus.

     Tetos – mokytojos visada patardavo: kaip išsirinkti darbą, kad amžina vertybė linas, vilna; kad gražiausieji raštai atrasti liaudies kūrėjų kraičio skryniose, juostų pynėse, audinių rietimuose ir t. t.

Buvo dalijamasi raštais su bendraamžėmis kaimynėmis. Atsakymų ieškota apie liaudies meną kalbančioje literatūroje.

   Surinktos kolekcijos „Giminės moterų skarelės“, „Kaklaryšiai“, ,,Apavas“, ,,Stiklo gaminiai“ ir kt. svarbu todėl, kad jos pasakoja istoriją apie buvusius žmones, praeitį, kuri įdomi, svarbi, miela širdžiai.

   Parodoje eksponuojama dalis kraštotyrinių darbų, rankdarbiai, giminės moterų skarelės. Skarelės visos skirtingos, įvairiausių raštų, spalvų, medžiagų, net formų, siuvimo ir mezgimo būdų. Kai kurios pirktos, kai kurios namuose siūtos, dovanų gautos ar prieš karą iš Amerikos parsiųstos. Kiekvienas daiktas, fotografija, rankdarbis turi savo istoriją, kurias mielai pasakoja seserys Kazimiera Danutė ir Liucija.

Paroda eksponuojama buvusioje Virbališkių mokykloje nuo šių metų kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

 

Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos pradinių klasių mokinių darbų paroda „Medžiai metų laikais“

emilijaSubačiaus gimnazijoje projektinė veikla „ Medžiai metų laikais“ pradėta vykdyti dar 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuomet nutarta daugiau dėmesio skirti medžių temai nagrinėti. Pradinių klasių mokytojos integravo šią temą į pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir technologijų, lietuvių kalbos pamokas. Mokiniai per pasaulio pažinimo pamokas stebėjo rudenėjančius medžius, rinko ir džiovino gražiausius lapus stebėdami kokie visi skirtingi ir aiškindamiesi dėl kokios priežasties lapai pakeičia spalvą, kokios spalvos rudenėjantys lapai būna dažniausiai. Iš džiovintų lapų kūrė įvairius gyvūnus per technologijų pamokas.

Visi pradinių klasių mokiniai paruošė darbų parodą, kurią galėjo stebėti respublikinės dailės mokytojų metodinės - praktinės konferencijos „ Patirtis. Panašumai. Problemos“ dalyviai. Pirmokėliai, remdamiesi stebėjimais, per dailės pamoką, taikydami štampavimo techniką, sukūrė rudenėjančius medžius. Ketvirtokai žiemojančių medžių temą atskleidė juodame fone išryškindami juos baltu guašu. Antros klasės mokiniai kūrė pavasarį žydinčius medžius, tai atliko piešdami ir aplikuodami glamžytu popieriumi. Trečios klasės mokiniai vasarą žaliuojančius medžius atvaizdavo taikydami karpytinės aplikacijos metodą. Vaikų darbai sukėlė teigiamas emocijas visiems parodos lankytojams – tėveliams, mokytojams ir draugams.

Trečios klasės mokiniai kartu su mokytoja Jūrate Petrauskiene gamtamokslinėje konferencijoje „ Gamta šalia mūsų“, vykusioje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, pristatė tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti per kiek laiko nukris nukirstos pušies spygliai esant kambario sąlygoms.

Per lietuvių kalbos pamokas vaikai kūrė eilėraščius apie Lietuvoje augančius medžius, kuriuos galėjo pristatyti pradinių klasių penkiaminutės metu, nagrinėjo kokie medžiai aptariami lietuvių liaudies pasakose.

Kviečiame visus pasidžiaugti spalvingais ir nuotaikingais vaikų kūrybos darbais.

Subačiaus gimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Kulnickienė, Jurgita Naujokaitienė, Jūratė Petrauskienė, Daiva Jonelytė.

Paroda eksponuojama Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje nuo 2018 m. kovo 2 d. iki balandžio 28 d.

 

 

 

Tautodailininkės Ritos Molienės karpinių paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

moliene1Gyvenu Subačiuje, dirbu Subačiaus vaikų lopšelyje - darželyje auklėtoja. Susidomėjau karpiniais dar besimokydama mokykloje, kai lankiau dailės būrelį pas mokytoją tautodailininkę G. Vaičikauskienę.

Labiausiai patinka kirpti liaudiškos tematikos motyvus. Dažniausiai kirpdavau įvairioms progoms atvirukus, vėliau ėmiausi didesnių ir sudėtingesnių darbų. Mano darbuose - verpiančios senutės, ožiukai prie vartelių, rūtų darželiai ir kita lietuviška simbolika. Sunkiausia nupiešti būsimą karpinį. O karpyti - jau tiesiog atsipalaidavimas ir poilsis. Savo darbų namuose nelaikau, juos išdovanoju draugams ir pažįstamiems. Dalį mano kūrybos darbų eksponavo Kupiškio rajono muziejai. 2005 metais esu išleidusi knygelę "Karpinių abėcėlė". Nuo 2017 m. esu tautodailininkų sąjungos narė.

Nuo 2001 m. mano karpiniai buvo eksponuojami įvairiose parodose: Subačiaus gimnazijoje,Subačiaus kultūros namuose (2004 m. ir 2010 m.), Panevėžio raj. Tiltagalių kultūros namuose (2005m.), Rokiškio muziejuje - prakartėlių parodoje, Kupiškio etnografijos muziejuje (2016 m. ir 2017 m.), Panevėžio apskrities tautodailininkų parodoje (2007 m.).

Paroda eksponuojama Uoginų kaimo amatų centre iki 2018 m. kovo 31 d. 

moliene

"Adomynės dvaras"  

„Prisilietimas prie dilgėlės“

Vyks susitikimas su kunigu Justu Jasėnu ir poetės Jadvygos Gabriūnaitės gimusios Laukminiškių km. (1936-1990) knygos „Prisilietimas prie dilgėlės“ pristatymas. 

pristatymas

„Lietuvai 100 - Sveikas, mažyli“

Minint Lietuvos valstybingumo šimtmečio metus, asociacija „ Padedu augti“ kartu su „Kūdikio dienoraščiu“ ir Lietuvos savivaldybių asociacija organizuoja prasmingą akciją ir kviečia visus Kupiškio miesto žmones prisijungti bei megzti valstybės vėliavos spalvų kojinytes Lietuvos mažiausiems, gimusiems 2018–aisiais.

mazylis

Marie – Noëlle de Rohozinska. Tapytoja ir grafikė.

Marie NoelleMarie – Noëlle de Rohozinskos yra tapytoja ir graverė iš Prancūzijos. Aistringa muzikos mylėtoja, puikiai groja fortepijonu, gilinosi žinias muzikologijos studijose, Paryžiaus Sorbonos universitete. Žavėdamasi vizualiu menu, pasirinko grafiką. Savo darbus eksponuoja Prancūzijoje, Ispanijoje ir JAV.

Grafikės kūrybos pagrindas - žmonijos laikinumas. Per atspaustų tekstūrų subtilumą, ji sumaištį paverčia vizualia poema. Kiekviena iš jos graviūrų yra meditacija į žmonijos nykimą, karo paliestuosius, persekiojimą, fanatizmą, nukautas ar okupuotas tautas, pasmerktas klajojimui ir migracijai.

Kūrėja rėždama subtilias linijas ir jų tekstūras, pabrėžia trapumą ir žmonių darbų laikinumą: saulėgrąžos žiedlapį, kaimelio aptvarą, medieną drožėjo rakose.

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje nuo sausio 15 d. iki vasario 12 d. 

Kęstučio Svėrio fotografijų paroda 1991 m. įvykiams atminti...

K.sverys

 

Fatografas Kęstutis Svėrys gimė 1963 m. kovo 9 d. Kalniškių kaime, Pasvalio r. 1978 m. baigė Krinčino 8 - metę, 1981 m. 

Pasvalio vidurinę mokyklas.

Po tarnybos Sovietinėje armijoje, 1986 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą ir įgijo fotografo specialybę.

Dirbo "Vagos" ir kitose leidyklose, spaustuvėse, dabar - UAB "Reformus".

Bendradarbiauja žurnaluose "Naujoji Romuva", "Ekonomika ir visuomenė", "Aviacijos pasaulis".

K. Svėrys su kitais autoriais dalyvavo fotografijų parodose, surengtose "Žinijos" draugijoje, Lietuvos Respublikos Seime ir kt.

Paroda eksponuojama Kupiškio miesto Meno mokyklos dailės skyriuje nuo šių metu sausio 11 d. iki sausio 31 d. 

Ekspozicijų salė dirba nuo 14 val. iki 18 val.

„Pasakų miestelis“

IMGP8399Kūrybinis procesas, vienu požiūriu mums padeda atsipalaiduoti, nutolsti nuo egzistuojančios realybės, pajusti dvasios pilnatvę. Jo dėka stimuliuojamas didesnis pasitikėjimas savo jėgomis, savivertės jausmas. Kitu požiūriu, tai skatinimas į realų gyvenimą pažvelgti optimistiškiau, išgryninti emocijas, ruoštis naujiems darbams. Taip pasireiškia gyvenimo ir meno sandūra. Tagi menas mus visus atitolina nuo gyvenimiškų rūpesčių, o tuo pačiu grąžina į gyvenimo realybę stipresnius, labiau savimi pasitikinčius, suteikia vilties, tikėjimo gėriu. Menas veikia prigimtinį žmogaus kūrybiškumą. Kūryba neabejotinai skatina asmens dvasingumą, ugdo estetinį skonį, brandina emocijas, išplečia akiratį. Taigi kūryba - yra aktyvi asmenybės formavimo ir formavimosi priemonė.

Kupiškio mokyklos "Varpelis" 1 - 8 lavinamųjų klasių mokiniai ir pedagogai parengė meninės raiškos parodą  "Pasakų miestelis". Pasakų miestelyje apgyvendinti įvairūs personažai, gyvūnai ir augalai. Darbeliai sukurti panaudojant popierių, antrines žaliavas, siūlus, vatą, kriaukles, augalų sėklas ir pan. Šiame miestelyje yra namelis pagamintas ir iš maisto produktų, jį "saugo" du zefyriniai besmegeniai. Šios ugdymo įstaigos vaikai padedami pedagogų prisiliečia prie kūrybingumo versmės. Meninės raiškos parodos įgyvendinimui vadovavo Kupiškio "Varpelis" mokyklos pedagogės Nijolė Zabulė, Loreta Mudrauskienė, auklėtojos Gelmina Mudrauskienė, Irena Michailovienė, Nijolė Krasovskaja. Paroda "Pasakų miestelis" nebūtų tokia išbaigta, jei prie jo sukūrimo būtų neprisidėjusi  bendamintė ir mokyklos pagalbininkė, mokinių draugė Rasa Bechovichaitė  su mama. Šios merginos namuose galėtume įrengti origami technika sukurtų kūrinių muziejų. Rasa maža labai mėgo piešti, o "Vilniaus dienose" susižavėjusi origami kūriniais įsisuko į kūrybinį kelią. Pradėjos nuo vieno parsivežto iš Vilniaus lankstinuko ir gautų patarimų, kaip reikia dirbti origami technika. Rasos Bechovichaitės sukurtų darbų niekas neskaičiavo, tačiau skaičius būtų tikrai ženklus. Nesuskaičiuojama kiek darbų dovanota draugams ir pažįstamiems, kiek jais papuošta vestuvininkų mašinų ar kitų jubiliatų švenčių interjeras. Ir visa tai neatlygintinai, kruvinais pirštais kurti paukščiai, gyvūnai, įvairūs personažai džiugina / džiugino ne vieno žmogaus širdį. Rasa Bechovichaitė eksponavo savo darbus Kupiškio kultūros centre, Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, mokykloje "Vapelis" ir kt.

Sakoma, tik kūrybingumas padeda pažinti! O jei dar žmogui vadovaujant ir dangui padedant vyksta kūrybinis procesas, tai IDEALU. 

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejaus edukacinėje klasėje nuo šių metų sausio 10 d. iki vasario 9 d. 

IMGP8395

Pasakų miestelio nykštukai.

IMGP8396

Saldusis namelis su zefyriniais besmegeniais.

IMGP8397

Foto akimirka.

Astos Leliungienės ir Danutės Krasauskienės tapybos darbų paroda

Parodoje pristatoma dviejų panevėžiečių, Astos Leliungienės ir Danutės Krasauskienės tapybos darbų paroda. Abi kūrybingos moterys yra Panevėžio Kultūros centro Bendruomenių rūmų dailės studijos „Spalvų ratas“ narės. Šios kūrėjos nėra profesionalios tapytojos, kurios savo mintis ir išgyvenimus  realizuoja tapydamos įvairaus žanro paveikslus. Manau, kad kūrybingas laisvalaikio praleidimas su dažais ir teptukais  prie molberto ne tik dailės studijoje, bet ir namuose,  turi daug teigiamos įtakos šių moterų gyvenimuose.

Astos tapybinėje raiškoje  dominuoja realistiškai – abstraktaus ir sodriai koloristiškai prisotinto peizažo ar natiurmorto motyvo transformacijos. Savo šilto kolorito ir sodrius potepius ji puikiai dėlioja kompozicinėse erdvėse. Astai  būdingas drastiškas ir ekspresyvus tapymo būdas – puikiai matoma jos sukurtuose tapybos darbuose. Tapytoja be galo reikli sau ir savo kūrybai, ją tenkina tik puikus rezultatas, kas rodo kūrėjos brandą bei atsakingumą sau ir žiūrovui. Darbai yra meniški ir emocionaliai įtaigūs. Asta yra surengusi savo personalinę parodą Panevėžyje, taip pat yra aktyvi bendrų dailės studijos „Spalvų ratas“ parodų, organizuojamų  Panevėžio Kultūros centre bendruomenių rūmai dalyvė.

Danutės tapyboje vyrauja peizažo bei abstraktaus ir dekoratyvaus vaizdo transformavimo, perteikimo interpretacijos. Ji mėgsta realistinio ir abstraktaus vaizdo meninio organizavimo būdus, tačiau pastaruoju metu vis daugiau jos kūryboje dominuoja spalvinės abstrakcijos kūrimo tendencijos. Danutės tapybinis potėpis yra švelnus, darbų spalvinis koloritas daugiau šaltas nei šiltas. Danutė – savęs kūryboje ieškanti ir nebijanti eksperimentuojanti kūrėja. Jos darbai pasižymi įtaigumu bei savitumu. Aktyvi bendrų dailės studijos „Spalvų ratas“ parodų, organizuojamų Panevėžio Kultūros centre bendruomenių rūmai dalyvė.

Dailės studijos „Spalvų ratas“ vadovas dailininkas Girmantas Rudokas

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje nuo šių metų sausio 8 d. iki vasario 28 d. 

ASta3 pieva

Asta Leliungiene. Pieva. Akrilas.

Danut horizontas 

Danutė Krasauskienė. Horizontas. Akrilas.