Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Veronikos Kairienės kūrybos darbų paroda

PAVEIKLAI I PLUNSKN IAUD 2015Veronika Kairienė gimė 1941m. kovo 30 d. Rokiškio r. Baršėnų kaime.  Nuo 1985 m. gyvena Lailūnų kaime. Gyvenimas nelepino, teko patirti nemažai išbandymų ir sunkumų, tačiau ji išsaugojo mylinčią širdį. Metai prabėgo greitai. Rankdarbiams laiko atsirado tik išėjus į pensiją. Veronikos kūrybinis kelias įdomus –  išbandė įvairias technikas. Jos rankoms  pakluso audinys, siūlai, vilna, plunksnos, popierius, šiaudai... Ši rami, kukli, nuoširdi moteris stebina savo rankdarbiais. Ji moka nerti, megzti, siuvinėti, pinti juostas, velti, siūti skiautinius, daryti žaislus, kurti paveikslus ne tik dažais, bet  ir iš vilnos, plunksnų, šiaudų... Viskas jai įdomu. Dabar jau ir šiaudinius sodus riša. Ką tik sužino nauja tuoj pat pati išbando. Jos  darbščios  rankos negali nustygti be darbo. Visur reikia kantrybės ir kruopštumo.  Jau nesuskaičiuosi,  kiek darbų padaryta, kiek jų išdovanota, o  ji pati vis dairosi, ką dar naujo padarius.

    Rankdarbiai neužsiguli, keliauja į parodas. Moteris aktyviai  dalyvauja Lailūnų kaimo bendruomenės renginiuose, o jei reikia – mielai kuria rankdarbius šventėms. Taip atsirado pulkas raganų ir raganaičių, beždžionės, Velykinės vištos, kiškiai, arklys...  2016 m. kovo mėn.  Martynonių kaimo bibliotekoje buvo eksponuota jubiliejinė Veronikos Kairienės rankdarbių paroda.

    Autorei netrūksta noro kurti , o padaryti darbai estetiški, subtilūs ir natūralūs. Jie tiesiog  skleidžia šilumą, gėrį,  jaukumą.

    Kviečiame pasigrožėti darbščios autorės įvairia technika sukurtais darbais bei  pasisemti patirties.

 

    Paroda Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje eksponuojama iki vasario  28 d.

Rokiškio r. Lailūnų kaimo bendruomenės moterų kūrybos darbų paroda „Linksmieji besmegeniai“

IMG 2012 3   Lailūnų kaimo bendruomenė apjungia Lailūnų  gyvenvietės ir aplinkinių kaimų žmones  bendrai veiklai, bendram kultūriniam gyvenimui. Šios bendruomenės moterys yra aktyvios, energingos,  kūrybingos. Įvaldžiusios įvairias meninės raiškos technikas,  jos  gamino eglutes, senius besmegenius.  Nors  jie be smegenų, bet  linksmi. Juk besmegeniai –  žiemos simbolis.

    Dar  2015 metų gruodžio 10 d. Lailūnų kaimo bendruomenės namuose buvo surengta paroda „Linksmieji besmegeniai“.  Advento popietės metu Lailūnų kaimo bendruomenės  pirmininkė Daiva Lukošiūnienė padėkojo šios parodos autorėms . Vita Lapienienė, Rita  Inčiūrienė, Jūratė Balčiūnienė besmegenius mezgė ir nėrė; Ona  Žemaitienė - gamino iš stiklo rutuliukų ir kvilingo technika. Daiva Lukošiūnienė besmegeniui pagaminti naudojo paprastus balionus.  Veronika Kairienė, Birutė Puljanauskienė, Stasė Pavilonienė, Violeta Kazanavičienė  ir kitos moterys  savo darbams sukurti  pasitelkė vaizduotę ir nustebino išradingumu. Kiekviena  autorė  savo besmegenį  įsivaizdavo skirtingai. Visų darbai  originalūs.

     Džiaugiamės, kad ,,Linksmųjų besmegenių“  paroda keliauja . Malonu, kai su mūsų kūrybos darbais susipažįsta  ir  Kupiškio rajono žmonės.

    Darbštuolių kūrybingumas, išradingumas bei  originalumas nustebins  ne vieną parodos lankytoją.

Maloniai kviečiame apsilankyti buvusioje  Virbališkių mokykloje ir  pasidžiaugti nuotaikingais darbais.

Rokiškio raj. sav. Juozo Keliuočio bibliotekos Martynonių filialo vyresnioji bibliotekininkė Rita Inčiūrienė.

Paroda eksponuojama  2017 m. sausio 3 d. – vasario 28 d. Virbališkių senojoje mokykloje.

Medžio drožėjo, skulptoriaus, muzikos instrumentų meistro J. Bugailiškio kūrybos darbų paroda

bugJONAS BUGAILIŠKIS gimė 1955 metais Rokiškio rajone, Ažubalių kaime. Tautodailininkas sąjungos narys (1981 m.), medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų meistras. Nuo 1980 metų dalyvauja parodose Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, folkloro ir liaudies amatų festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Italijoje, Australijoje, Danijoje, Vokietijoje, Malaizijoje. Surengė asmenines parodas Lietuvoje, Vokietijoje, JAV.

Monumentalioji medžio skulptūra stovi Berčiūnuose (Panevėžio raj.), Biržuose, Detroite (JAV), Dieveniškėse (Šalčininkų raj.), Jiezne, Kamerūne (Vokietija), Kryžių kalne (Šiaulių raj.), Rokiškyje, Šauliuose, Šilutėje, Ukmergėje, Utenoje, Vilniuje ir dar daug kur kitur. Tradiciniais muzikos instrumentais groja Vilniaus, Kauno, Rokiškio, Klaipėdos folkloriniai ansambliai. Daugelį Jono Bugailiškio drožtų vaikų žaislų, skulptūrų ir muzikos instrumentų užsienio turistai išsivežė į svečias šalis.

Medžio dirbinių įsigijo Lietuvos nacionalinis, Rokiškio kraštotyros, Balzeko (JAV), Kuala – Lampuro (Malaizija) muziejai. Savo dirbtuvėse Aušros vartų g. 17 – 10, Vilniuje, J. Bugailiškis sukaupė gausų Rokiškio ir Kupiškio rajonų senovinių buities daiktų rinkinius kurio dalis, kaip interjerą, galite pamatyti “Akropolyje”, “Delano” restorane.

Jonas Bugailiškis gilinasi į Lietuvių liaudies meno kultūrą, seniausiųjų meistrų braižų paslaptis, skaitė paskaitas ir vadovavo praktiniams užsiėmimams etninės muzikos ir etninės kultūros seminaruose ir kursuose Biržuose, Kelmėje, Vilniuje. Savo kūryboje remiasi medžio dirbinių senosiomis tradicijomis, kuriose idėja, mintis ir prasmė yra patys svarbiausi. Ne veltui 2009 buvo pripažintas Lietuvos menininku ir nuo šiol kiekvienas Jono Bugailiškio kūrinys yra Lietuvos Tautinio Paveldo dirbinys oficialiai, tačiau neoficialiai, jau daugiau nei 30 metų.

Istorinės 1991 m. sausio 13-osios įsimintinos akimirkos

00090005Sausio 13 d. paminėti, Kupiškio etnografijos muziejus rengia fotografo Lioniaus - Leonido Chardino fotografijų parodą „Istorinės 1991 m. sausio 13-osios įsimintinos akimirkos“. Parodos pristatymas vyks Kupiškio kultūros centre (foje prie baro) sausio 13 d. 16.30 val. Maloniai kviečiame dalyvauti. (Nuotr. L. Chardino.)

Monografija „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“

Juozo Karazijos_nuotrauka_viena_is_monografijos_virselio_nuotruku

Leidinio vyriausioji redaktorė sudarytoja Aušra Jonušytė. Mokslo darbų komisija: LKMA akademikė prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, profesoriai dr. Genovaitė Dručkutė ir dr. Jonas Minkevičius, dr. Dalia Klajumienė.

Monografija „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ skiriama Lietuvos tūkstantmečiui, Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, Kupiškio 535-osioms metinėms.

 Daugiau kaip 1000 psl. monografija. "Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai" iliustruota nuotraukomis, lentelėmis ir brėžiniais su asmenvardžių ir vietovardžių rodyklėmis, straipsnių vertimais į anglų kalbą.

          Kupiškio etnografijos muziejus, pasitelkęs įvairių kultūros ir mokslo institucijų specialistus nuo 2011 metų vykdė vieno iš Aukštaitijos regionų – Kupiškio krašto tęstinius tyrinėjimus. Surinkus ir apibendrinus turimą medžiagą parašyti straipsniai leidiniui „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ ir išleista monografija.

Tokių darbų pradžia buvo tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1997 metais Kupiškio rajono savivaldybė talkinant Kupiškio etnografijos muziejui, kartu su Lietuvos istorijos institutu parengė ir išleido monografiją "Kupiškio kraštas". 2006–2008 metais Kupiškio etnografijos muziejus vykdė Lietuvos Tūkstantmečio fondo remiamą projektą. Padedant Klaipėdos, Vilniaus, Vilniaus pedagoginio, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Lietuvos nacionalinio, Panevėžio kraštotyros muziejų mokslo darbuotojams ir specialistams buvo parengta monografija "Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai".

             Renkant ir apibendrinant naują medžiagą monografijai „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ , ypač didelis dėmesys buvo skirtas archeologijos, architektūros, gamtos, etnografinio, bei istorinio paveldo objektams ir reiškiniams įtakojusiems krašto kultūrinį ir ekonominį gyvenimą, žmonių mąstyseną.

            Apie juos duomenys buvo rinkti kompleksinės ekspedicijos metu Kupiškio apylinkėse, Kupiškio etnografijos ir Šiaulių „Aušros“ muziejuose, bei Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centriniame, Panevėžio kurijos, mokslo ir kultūros institucijų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriose dirba mokslininkai ir specialistai archyvuose.

Monografijoje „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ straipsnius parašė: dr. Gediminas Motuza "Kupiškio geologinis pamatas", Sigutis Obelevičius "Kupiškio krašto gamta", dr. Eugenijus Bukeliskis "Kupiškio marių ichtiologiniai tyrimai", dr. Gintautas Zabiela "Kupiškio valsčiaus archeologija", Alvydas Totoris "Kupiškio seniūnija XVI – XIX amžiais", dr. Dalia Klajumienė "Palėvenės sakralinio ansamblio architektūra ir dailės paminklai", dr. Marija Rupeikienė "Kupiškio krašto sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra", dr. Dalia Klajumienė "Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios architektūra ir dailės kūriniai", dr. Aldona Vasiliauskienė "Kupiškio parapija ir parapijiečiai", Simonas Jurkštaitis "Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki II pasaulinio karo", dr. Arūnas Bubnys "Masinės sovietinių aktyvistų ir žydų žudynės Kupiškyje 1941 metais", Aušra Jonušytė "Kupiškio krašto tremtiniai ir jų likimas", Edita Jankauskienė "Partizaninis ginkluotas pasipriešinimas ir jo slopinimas Kupiškio valsčiuje 1944–1953 m.", Ieva Bobinaitė "Adomo Petrausko muziejaus masinės gamybos sieninių religinių paveikslų kolekcija. Uoginių kapinių koplyčios Kryžiaus Kelio stotys", dr. Jonas Minkevičius "Kupiškio krašto liaudies architektūra", dr. Vaidas Petrulis "Architektūrinė ir urbanistinė Kupiškio raida sovietiniais metais", Lina Matiukaitė "Kupiškio krašto bibliotekų istorijos fragmentai", dr. Rimutė Garnevičiūtė "Katalikų laidotuvių apeigos: papročiai ir religingumo raiška". (Kupiškio apylinkės, XX a. antra pusė – XXI a. pradžia), dr. Arūnas Vaicekauskas "Didžiosios pavasario šventės Kupiškio krašte", dr. Skaidrė Urbonienė "Kupiškio krašto kryždirbystės tyrimai sovietmečiu", dr. Jolanta Zabulytė "Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai", dr. Daiva Vyčinienė "Kupiškio dainavimo tradicija nuo XX a. pr. iki šių dienų: žvilgsnis į šimto metų istoriją ir raidą", dr. Aušra Zabielienė Kupiškio krašto folkloro ansambliai: egzistuojantys ir nebe... " ir kt. autoriai. 

 

Švietėjo, kunigo J. Katelės paramos ir labdaros fondo valdytojo Leonardo Šablinsko surinktų šventų kryžių kolekcija

ablinsko 2Švietėjo, kunigo  Jono Katelės paramos ir labdaros fondo valdytojas – buvęs pedagogas, dabar verslininkas Leonardas Šablinskas – atsidavęs savo kraštui žmogus. 2011 metais trijų kartų atstovai, tarp kurių buvo ir jis pats, iniciavo šviesaus atminimo ir didžių darbų kunigo Jono Katelės fondo įkūrimą. Leonardas Šablinskas iki šiol sėkmingai vadovauja šiam fondui vedinas gražaus tikslo puoselėti kunigo Jono Katelės atminimą, budinti tautą, ypač jaunimą gerąja dvasia, auklėti ir šviesti žmones, telkiant bendrai veiklai vardan dvasingesnės Lietuvos.

Toks gyvenimo pašventimas Panemunėlio bažnyčioje dirbusiam švietėjui J. Katelei ir jo darbų tęstinumui atsispindi ir L. Šablinsko pomėgyje – kolekcionavime. Einant per gyvenimą su dvasinga ir švietėjiška idėja nenuostabu, jog ir kolekcionuoti Leonardas Šablinskas pasirinko būtent šventuosius kryžius. Gausybė kryžių į kolekcininko rankas greičiausiai papuolė neatsitiktinai – vienus rinko ir įsigijo pats, kitus – žinodami jo pomėgį, padovanojo draugai ir bendraminčiai. Ne vienerius metus rinka kolekcija yra iš ties verta dėmesio – ją sudaro įvairiausio dydžio ir formos šventieji kryžiai – nuo visai mažo iki pakankamai didelio ir sunkaus, vieni visai paprasti, kiti – nepaprastai puošnūs.

 

Kviečiame užsukti į Uoginių amatų centrą ir pasigrožėti Leonardo Šablinsko surinktų šventų kryžių kolekcija.

  Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre nuo 2016.12.09 - 2017.01.31 d.

 

Interaktyvus video gidas

videogidas

       Kupiškio etnografijos muziejus, siekdamas skatinti visuomenę domėtis savo praeitimi, kultūros palikimu ir didinti muziejaus, jame vykdomos veiklos, esamų materialių ir nematerialių kultūros vertybių žinomumą, parodyti jų išskirtinumą, siekia atraktyviai bei inovatyviai pristatyti mūsų krašto ir kultūros pamatą. Bendradarbiaujant kartu su nemažą patirtį sukaupusia įmone UAB „MultimediaMark“ buvo sukurtas interaktyvus video gidas, kurį sudaro pasakojimas apie Kupiškio krašte prieš daugiau nei 100 metų gyvenusį žmogų ir jo aplinką bei 6 animuoti filmukai apie paslaptingiausius ir išskirtinius nuolatinės ekspozicijos eksponatus. Interaktyvus video gidas yra pateiktas trimis kalbomis ir įdiegtas į dvejus planšetinius kompiuterius. Kuriant vieną iš filmukų taip pat buvo panaudotos režisieriaus E. Šalčio dokumentinio filmo „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ ištraukos.

Kasmet mūsų muziejų aplanko tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai, kurie naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais turės galimybę ne tik individualiai išklausyti pasakojimą, tačiau galės pamatyti nuotaikingus animuotus filmukus, susijusius su XX a. pradžios paprasto kaimo žmogaus aplinka bei buitimi. Medžiaga filmukų ir video gido kūrimui yra panaudota iš muziejuje esančių eksponatų ir archyvinės medžiagos.

Sukurtas video gidas išsiskiria ne tik savo atraktyvia forma, bet taip pat ir tuo, kad lankytojui yra suteikiama išskirtinė galimybė išgirsti unikalią kupiškėnų tarmę, kuria tekstus įgarsino mūsų krašto folkloristė kupiškėnų tarmės puoselėtoja Alma Pustovaitienė.

Interaktyvaus video gido tikslas - parodyti, koks buvo kūrybingas ir išradingas XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo žmogus, atskleisti, ne tik jo buitį, bet ir būtį, kokia buvo stipri harmonija ir darna tarp žmogaus, jį supančios aplinkos, gamtos ir tikėjimo.

Šiuolaikinių  technologijų idėjomis pagrįsti sprendimai užtikrina didesnes glaudžios komunikacijos su visuomene, su skirtingų socialinių grupių atstovais galimybes, leidžia inovatyviai įprasminti ir ypatingai jaunajai kartai patrauklia, atraktyvia, suprantama, tačiau ir nauja šiuolaikinių technologijų kalba kalbėti, kas yra etnografijos muziejus, kam jis yra reikalingas, iš kur yra kilusios mūsų, lietuvių, šaknys, kas yra mūsų tautos ir kultūros pamatas.

Tikimasi, kad interaktyvaus video gido sukūrimas ir pritaikymas nuolatinėje ekspozicijoje pagerins įvairių socialinių grupių lankytojų iš užsienio ir Lietuvos aptarnavimo kokybę, suteiks naują atspalvį mūsų praeičiai ir išskirtinumą periferijoje esančiam etnografijos muziejui.

Inovatyvių paslaugų pritaikymas muziejuose padeda aktualizuoti kultūros paveldą, skatina kultūrinio turizmo plėtrą, padeda atskleisti krašto gilių tradicijų ir papročių išskirtinumą ir prisideda prie Nacionalinės pažangos programos tikslų įgyvendinimo.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Šv. Kalėdų ir naujųjų metų atvirukai sovietmečiu

IMG 2359Kiekvienas Lietuvos muziejus gali puikuotis gausiu atvirukų rinkiniu. Tarpukario laikų atvirukai labai populiarūs rengiant įvairias parodas. O sovietinių laikų atvirukų rinkiniai, nors ir gausūs, tačiau tik saugomi muziejų pagalbinio fondo archyvuose.

Kadangi Kupiškio etnografijos muziejuje jau ne kartą buvo eksponuoti tarpukario kalėdiniai atvirukai, o sovietinių laikų nei karto, išdrįsime savo muziejaus edukacinėje klasėje pažintiniais tikslais eksponuoti parodą „Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų atvirukai sovietmečiu“.

Reikia paminėti, jog sovietmečiu religinės šventės oficialiai buvo uždraustos, todėl ir kalėdinių atvirukų leidyba buvo neleistina. Juos pakeitė valstybinių leidyklų spausdinti ir ilgainiui ypač išpopuliarėję naujametiniai atvirukai. Nors to meto poligrafine jų kokybe negalėjome girtis, užtat kiekvienam jie buvo lengvai įperkami: net ir ženkliniai (su spaustuvėje išspausdintu pašto ženklu) kainavo 3–5 kapeikas, nors Lietuvoje populiaresni buvo ir išlieka ne ženkliniai, o privatūs, siunčiami vokuose. Ir tuose atvirukuose išliko tautinė savimonė ir savitas meninis stilius, leidėjai ir dailininkai stengėsi nepasiduoti sovietinei propagandai ir nekopijavo kitų respublikų kosmoso laimėjimų ar žvaigždžių siužetų; juose, nors ir nedaug, išliko etnografinių motyvų. Greta oficialiai leidžiamų atvirukų buvo ir nelegali jų, ypač kalėdinių, leidyba. Prie jos ypač prisidėjo to meto fotografai, jautę senų lietuviškų, religinių atvirukų paklausą: jie perfotografuodavo (kartais net spalvindami) tarpukariu išleistus arba patys sukomponuodavo naujo siužeto atvirukus ir pardavinėjo juos nelegaliai, iš „po skverno“, turguose, prie bažnyčių.

Parodoje eksponuojami sovietinių laikų kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai (1961 iki 1989 m.) iš Kupiškio etnografijos muziejaus pagalbinio archyvo. Be pagrindinių atvirukų atributų - Senio Šalčio ir snieguolių, animacinių herojų kiškių, meškėnų - dominavo ir dešimtmečių politiniai motyvai. Atvirukuose akcentuojama kosminio laivo statyba, o miško žvėrelių užduotis, kad greičiau Senis Šaltis atvyktų pas vaikus. To laikmečio atvirukuose dominuoja ir Maskvos Kremliaus simbolika, raudonos vėliavos ir penkiakampė žvaigždė.

Anuomet dauguma atvirukų galėjai siųsti kaip atvirlaiškį - pakako priklijuoti tik pašto ženklą. Tačiau būdami kuklūs lietuviai juos dėdavo į vokus.

Tikimės, jog ši paroda nieko nepapiktins, tik vyresnius lankytojus prisiminimais nukels į vaikystės ar jaunystės šventes, skatins surasti turėtus, siųstus ar gautus atvirukus, o jaunesniuosius supažindins, kokius sveikinimo atvirukus rašė jų tėveliai ar seneliai.  

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejaus edukacinėje klasėje 2016.12.01 - 2017.01.06 d. 

Sakralumo apraiškos A. Petrausko muziejuje

ST KATHARINA VON SIENAMuziejaus sumanytojas ir įkūrėjas Adomas Petrauskas per gyvenimą keliavo sau ir kitiems primindamas „Kas su Dievu padeda, tam Dievas padeda“. Tęsdamas giminės išskirtinį bruožą – savitą bendravimą su gamta ir Dievu, per kelias dešimtmečius ne tik surinko begalę įvairiausių eksponatų, tarp kurių nemažai religinio pobūdžio, bet ir pats iš gamtinių medžiagų kūrė nukryžiuotuosius.

Muziejininko, savamokslio liaudies meistro sukurti nukryžiuotieji turi savotiškų, tik Adomo Petrausko kūrybai būdingų bruožų – žmogaus figūros dažnai vaizduojamos liūdno veido, į tą pačią pusę pasvirusiomis galvomis, su palyginus ilgomis rankomis, patys kryžiai gaminti iš įvairių formų medžio šakų arba nudailintų lentelių, o pastatomi kryžiai įmontuoti į medžio gumbą ar kitokį gamtoje rastą įdomesnį medinį darinį.

Parodos metu eksponuojami ir dalis muziejininko surinktų religinių paveikslėlių, dar kitaip vadinamų abrozdėlių. Šie mažieji grafikos spaudiniai naudoti kaip žymekliai, maldaknygės puošmenos, iliustracijos su trumpomis maldomis arba tiesiog asmeninė kokio nors įvykio memorija. Adomas Petrauskas keliaudamas, dalyvaudamas bažnytinėje veikloje surinko nemažai įvairiausių abrozdėlių, lietuvių, lenkų, lotynų kalbomis.  Greta eksponuojami ir šiandienai neįprasti religinių siužetų atvirlaiškiai, sveikinimo atvirukai bei religiniai paveikslai, spaudiniai, paties muziejininko išieškotuose ir sukonstruotuose rėmuose. Taigi kiekvienas parodoje eksponuojamas, iš muziejaus fondų atkeliavęs daiktas simbolizuoja muziejaus įkūrėjo pasaulėžiūrą, jo dėmesį ir rūpestį, kurio taip trūksta šiandieniniame, skubančiame pasaulyje. 

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje 2016.10.31 - 2016.12.31 d.

Akvilės ir Ramunės Barboros Aidukaičių rankdarbių paroda „Kas žodžiais neišsakyta“

   SAM 6810 Seserys Akvilė  (1918-2007) ir Ramunė Barbora (1921-1971 )  Aidukaitės gimė ir gyveno Kupiškio rajone Obonių kaime. Buvo  labai darbščios. Būtent darbštumas – šimtmečiais branginta lietuvių moterų vertybė. Sunkaus ir kasdieniško gyvenimo aplinkoje mėgo rankdarbius, gebėjo ir kurti. Jų rankdarbiuose atgyja šeimos istorija, išlaikoma tradicija.

    Akvilė Aidukaitė baigusi Juodpėnų pradžios mokyklą, vienerius metus mokėsis Skapiškio geležinkelio stotyje pas siuvėją Elžbietą Greibutę.  Siūti sekėsi gerai, todėl siuvo viską, ko tik prireikdavo.  Akvilė ,,apsiūdavo“ šeimyną, kaimo žmones. Dažniausiai  moterims siuvo sukneles, palaidines,  nažutkas, paltus, antklodes, o vyrams-marškinius, kelnes ir kt. Jos siūtos suknelės išsiskiria kruopštumu, paprastumu, estetika  ir to laikmečio modeliais, kuriuos pati siuvėja ir kūrė. Parodoje eksponuojamos šešios suknelės.

    Į Akvilės kraičio skrynią pateko ir kitų audėjų darbai : Bronės Samulienės, Pranės Maldaikienės, Valės Kriaučionienės. Juos mylimai Akvilei dovanojo draugės, kaimynės. Jų audinių raštai– tradicijų ir kūrybos dermė.

    Ramunė Barbora Aidukaitė – Ragauskienė nuo jaunystės domėjosi siuvinėjimu ir kt. rankdar-biais. Ji sukurtais įvairių raštų, dekoratyviais rankdarbiais puošdavo savo namus, dovanodavo artimiesiems. Vieną didelį milo kilimėlį su išsiuvinėtomis gulbėmis išsaugojo sesuo Elena Minkevičienė, kurį jai padovanojo 1948 m. vestuvių proga. Parodoje  demonstruojamos ir siuvinėtos lininės staltiesėlės, prijuostė, užvalkalas pagalvėlei, siuvinėta lininė suknelė  (siūta Akvilės).  Ramunės Barboros  gyvenimo kelias vingiuotas ir išskirtinis.  Ir jos rankdarbiai tarsi pakylėja žmogų virš kasdienybės, įprasmina žmogaus gyvenimą, suteikia džiaugsmo, teigiamų emocijų.

    Siuvinėtuose, nertuose, austuose raštuose, spalvose surasite svajones, tikėjimą, viltį  ir meilę, viską, kas gyvenime kartais žodžiais neišsakoma.

    Dėkojame Elenai Minkevičienei, jos dukroms Linai Minkevičiūtei ir Rožei Malelienei bei Mimozai Ragauskaitei- Kligienei, kurios  pravėrė kraičių skrynias ir padėjo surengti šią parodą.

   Maloniai kviečiame jus aplankyti Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje eksponuojamą parodą „Kas žodžiais neišsakyta“, kurioje atsiskleidžia Akvilės ir Barboros Aidukaičių rankdarbių grožis, o kartu ir XX a. Lietuvos kaimo tradicijos ir savitumas.

    Paroda eksponuojama V. Šleivytės paveikslų galerijoje  2016.10.01 - 2016.11.30                                                                                                                             

Tarptautinė mokinių kūrybos paroda "Suraskite mitologinius lobius"

   Maria Vrablikova17 m.Grafika. Slovakia.Kemarokas. Meno mokykla.275x302016 m. pradžioje Subačiaus gimnazijoje surengtas tarptautinis mokinių kūrybinių darbų konkursas „Suraskite mitologinius lobius“. Tai antrasis konkursas, kuriuo šiais metais susidomėjo 300 mokinių iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos.

    Konkurso tikslai puoselėti savo krašto etnines tradicijas, kūrybiškai pritaikyti etnokultūrines žinias kūryboje, skatinti etninę  veiklą, kultūrinio paveldo pažinimą, plėsti mokinių istorines, etnokultūrines žinias, propaguoti mokinių kūrybą.

    Mokinių kūrybai atsiskleisti buvo pasiūlytos temos: „Senoji kultūra - savos kūrybos įkvėpimo šaltinis“, „Krašto mitologiniai personažai“, „Visatos simboliai ir ženklai“, „Krašto sakmės, legendos, padavimai“, „Tautodailės meninės kūrybos įtaka“.

    Šalia tapybos, grafikos ir kitokiomis  technikomis sukurtų darbų dalyvavo ir jaunieji keramikai. Jų darbuose atspindėjo mitologiniai personažai - dievai, deivės.

    Vertinimo komisija atrinko laureatus, diplomantus. Šio konkurso darbai keliauja po rajono mokyklas, paroda buvo surengta Kupiškio etnografijos muziejuje,  kad kuo daugiau mokinių galėtų į mitologiją pažvelgti ne tik kitų, bet ir savo žvilgsniu, kad paskatintų domėjimąsi mitologija, etnine kultūra, kad paslėptą kodą įmintų savaip. Tikime, kad paroda paskatins domėjimąsi mitologija, etnine kultūra.

Dabar tarptautinė mokinių kūrybos darbų paroda „Suraskite mitologinius lobius“ eksponuo-jama Laukminiškių kaimo muziejuje, Virbališkių mokykloje.

  Šio konkurso organizatorė Subačiaus gimnazijos dailės mokytoja Genia Vaičikauskienė.

  Paroda eksponuojama Laukminiškių k. muziejuje ir Virbališkių k. mokykloje 2016.10.01 – 2016.11.30

 

Kupiškio rajono Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinių kūrybos darbų paroda "Rudens taku"

IMGP5630Jau ruduo. Spalvų – gausybė...

Ir sode, ir miške labai gražu.

Jūs pasakykit man teisybę –

Kur rudenėlis pirko tiek dažų?

Jonas Ruminas

Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklą lanko daug kūrybingų, gabių mokinių. Jie džiaugiasi rudeniu, fantazuoja ir spalvų pagalba perteikia rudeniškas nuotaikas. Labai smagu, kad mokiniai domisi dailės technikomis, noriai kuria ir ieško naujų meninės raiškos būdų, priemonių, dailės technikų, kad drąsiai galėtų išreikšti save. Žymieji pasaulio filosofai, mokslininkai, pedagogai vieningai pripažįsta, kad vaikams yra įgimtas noras piešti, kurti, linijomis, forma, spalvomis išreikšti savo būseną, viską, kas juos domina.

Parodoje „Rudens taku“ eksponuojami 2016 m. 2-10 klasių mokinių darbai. Jie džiugina savo rudens spalvomis ir atspalviais. Daugybė skirtingų rudens motyvų. Kiekvienas kūrybinis darbas savaip perteikia gamtos grožį, džiaugsmą ar liūdesį. Darbai atlikti įvariomis dailės technikomis: guašu, akvarele, vaškinėmis kreidėmis ir kt.

Dailės pamokose sudaromos sąlygos vaikui išgyventi laisvų idėjų ir jausmų saviraiškos džiaugsmą, kurti savitą spalvų, formų, linijų pasaulį. Pajusti, pažinti, tyrinėti ir atrasti tinkamiausias dailės raišos priemones, technikas mokinius moko pradinių klasių mokytojos Vaida Šveikauskienė (2, 4 kl.) ir  Janina Daukienė (3 kl.) bei Jolanta Knizikevičienė (6-10 kl.)

Geros nuotaikos keliaujant rudenėjančiais takais...

 

Dailės mokytoja Jolanta Knizikevičienė

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejaus edukacinėje klasėje 2016.10.03 - 2016.11.15 d.

 

Romualdo Butkevičiaus drožinių paroda

Romualdas Butkeviius_medio droinys_vytisRomualdas Butkevičius gimė 1944 m. kovo 31 dieną Šeduvoje, Radviliškio rajone. Augo Vilniuje, čia baigė mokyklą ir įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimą. Vilniaus statybos ir inžinerijos institute baigė radijo aparatūros konstravimo ir gamybos studijas. Visą gyvenimą pradirbo inžinerinį pedagoginį darbą Vilniaus technikos kolegijoje.

Medžio drožyba užsiima dar tik 3 metus. Juokaudamas sako, jog tapus „Sodros riteriu“ ir iš dyko buvimo nieko kito nelieka, kaip tik atsidėti kūrybai. Nors visą gyvenimą buvo susijęs su technika, matyt, meilė medžiui buvo paveldėta, nes ir brolis dirba su medžiu, ir senelis savo laiku buvo puikus stalius.

Patys pirmieji medžio darbai – tekinti, vėliau gamino įvairiausius indus iš medžio gumbų, kol galiausiai apsistojo ties herbais ir prieverpstėmis. Herbais domisi seniai, ieško kuo įdomesnių, daro atitikmenis, kartais sugalvoja naujų. Tuo tarpu prieverpstės sužavėjo atsitiktinai, kuomet bibliotekos naikinimo metu pakliuvo į rankas knyga apie liaudies meną. Pabandė padaryti vieną - patiko ir dabar jau turi prikaupęs ne vieną dešimtį darbų. Savo darbus ne tik paprastai paleidžia į pasaulį, o ir prideda dalelę paslapties – tai išdrožia mįslę, tai eilėraščio eilutę. Taigi parodos metu galite ne tik pasigrožėti drožybos darbais, bet kartu ir paskaityti autoriaus sudėtus žodžius. 

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.09.09 - 2016.10.29.

Tekstilės paroda "Kas kraičio skynion nesutilpo"


L.Razgeviien neriniai_medviln_2015Lietuvių literatūros klasikės Žemaitė, Bitė, Lazdynų Pelėda ne kartą iliustravo lietuvių moteris kaip ypač darbščias ir kūrybingas. Sunkaus ir kasdieniško gyvenimo aplinkoje rašytojos parodė, kokia iš prigimties graži lietuvė moteris - ji dora, mylinti savo vyrą ir vaikus, tvarkinga ir darbšti, galinti išbristi iš bet kokių gyvenimo situacijų.

Per laiką toks moters portretas kažkiek pakito, nes greitai besikeičiantis pasaulis įtraukė moteris į nepailstamą bėgimą. Tačiau moterys visada atranda laiko sau – šiuolaikinis, technologijomis persmelktas pasaulis neišstūmė iš moters gyvenimo savirealizacijos kūryboje, šiuolaikinės moterys prisitaikė prie įtempto gyvenimo tempo ir toliau sėkmingai kuria. Džiugu, kad moterų kūryboje vis dar atsispinti liaudies meno įtaka, kad kuriama naudojant įprastas medžiagas, raštus ir technologijas.

Šios parodos pavadinimas „Kas kraičio skrynion nesutilpo“ pasirinktas neatsitiktinai, nes norėta parodyti ne tik moterų darbų gausą, bet ypač kūrybingumą, tradicijų tęstinumą šiuolaikiniame pasaulyje. Kupiškio kraštas gali didžiuotis kūrybingomis, darbščiomis moterimis, kurios ištaikiusios laivą minutę skiria savo pomėgiui, savo kūrybai. Šioje parodoje eksponuojami  R. Laucienės, D. Prėskienienės, D. Vaškelienės, S. Aleknienės, L. Razgevičienės ir I. Michalovienės kūrybos darbai. Visi darbai – skirtingi ir savaip gražūs, šilti, išpuoselėti mylinčių rankų...

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje 2016.09.09 - 2016.10.29.

Modesto Soko kūrybos darbų paroda

Skulptra Rankos.Uosis.2015Modestas Sokas gimė 1966 m. rugsėjo 30 dieną Kupiškio rajone Virbališkių kaime pedagogų Kazimieros Danutės Sokienės ir Alfonso Soko šeimoje (broliai – Arnoldas ir Viktoras). 1973 – 1977 metais sėkmingai baigęs Virbališkių aštuonmetėje mokykloje 4 klases, toliau mokėsi Šiaulių miesto XIV vidurinėje mokykloje (dabar – Šiaulių Lieporių gimnazija) ir Šiaulių vaikų dailės mokykloje, kurią baigė 1981 metais. Vidurinį išsilavinimą įgijo Kupiškio vidurinėje mokykloje, o 1984 metų rugsėjo 1 dieną tampa Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) Dailės fakulteto studentu, pasiryžęs gilintis į dailę, braižybą, darbus. Studijas pertraukė privaloma karinė tarnyba (nuo 1984 10 26 iki 1987 metų).

    1991 metais baigė – Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą, įgijo dailės, darbų ir braižybos pedagogo specialybę. 1991 - 2001 metais – Šiaulių universiteto dailės, darbų dėstytojas, mokomųjų dirbtuvių vedėjas. Nuo 2001 metų iki dabar kuria pagal individualius užsakymus.

Modestas nuo mažens labai mėgo piešti, meistrauti. Dar būdamas moksleiviu dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose konkursuose. Buvo įvertintas populiariame televizijos piešinių konkurse ,, Mano pasaulis“. Menininkas savo darbais papuošė savo pirmosios Virbališkių mokyklos aplinką: medžio skulptūra ,,Nykštukai nori mokytis“ (darbo vadovė docentė, monumentalistė Gražina Arlauskaitė – Vingrienė, bendraautoriai bendrakursiai Eugenijus Raugas ir Andrius Lamauskas), keramikos pano mokyklos fojė (diplominis darbas, vadovė docentė Aldona Visockienė). Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais sukurtas Vytis (keramika) Šiaulių politechnikumo (dabar  – Šiaulių valstybinė kolegija) fojė.

    Dabar meistro rankoms paklūsta medis. M. Sokas kuria skulptūras, dekoratyvinius stogastulpius iš ąžuolo, uosio. Dirbama labai daug. Vien 2014 metais, pagal UAB „Jautmalkio lėpis“ projektą sukurti 23 ąžuoliniai informaciniai stendai tautinio paveldo motyvais Šiaulių miesto Salduvės parke. Sukurta keliasdešimt medžio dekoratyvinių akcentų centrinėje istorinio Kurtuvėnų miestelio (Šiaulių rajonas) aikštėje (UAB „Jatmalkės lėpis“ užsakymu): stovas arkliams pririšti, informacinių lentų stovai prie įėjimo į Kurtuvėnų dvaro sodybą bei šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Sukurta per 20 dekoratyviniu stogastulpių- nuorodų drauge su kitais meistrais, M. Soko sukurti stogastulpių elementai: stogastulpių karūnos, užrašai su nuorodomis į Kurtuvėnų regioninio parko gamtos, paveldo, kultūros objektus. Parodoje pateikiama tik keletas iš šių stogastulpių nuotraukų –  „Kurtuvėnų dvaro sodyba 0,8km“, „Dirvonų klonis 0,8 km“, „Bubių tuopos“, „Steigvilių uosis“, „Bubių gegužinių vieta“.

    Menininkas susidomėjo ir įvaldė tautinio paveldo paslaptis – nendrių stogų dengimą. 2015 metais dengtas nendrių stogas Kupiškio r. Uoginių amatų centrui A. Petrausko muziejuje drauge su sertifikuotu tautinio paveldo meistru Virginijumi Mileška. Naujausias darbas – 2016 metais terasos nendrių stogas ir pati medinė terasa kaimo turizmo sodyboje „Girelė“ netoli Kryžių kalno (kurti drauge su V. Mileška).

    Nuoširdžiai sveikiname menininką artėjančio 50 metų jubiliejaus proga ir linkime naujų kūrybinių iššūkių, kuo geriausios asmeninės ir kūrybinės kloties.

    Parodoje eksponuojama per 60 kūrybos darbų, atliktų įvairia technika ir 14 nuotraukų.

    Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje ir Virbališkių mokykloje 2016 m. rugpjūčio 2 d. – rugsėjo 30 d.

Elenos Minkevičienės rankdarbių paroda

   Austas Lietuvos himnas. 68X90 cm Elena Minkevičienė gimė 1923 m. balandžio 9 dieną Kupiškio rajone Obonių kaime. Čia ir dabar gyvena. Dar vaikystėje austi ji  išmoko iš savo motinos  Onos. Audimas – nelengvas, kruopštus, daug laiko reikalaujantis darbas, tuo pačiu ir kūryba. Į stakles moteris sėsdavo laisvesniu nuo kitų ūkio darbų metu ir tada jau galėdavo atitrūkti nuo kasdienybės, nusiraminti. Ypač daug laiko ir jėgų atimdavo pasirengimas audimui. Jos norą  austi palaikė vyras Pranas, kuris net suvydavo siūlus. Audėja  audė keturnyčius, vėliau aštuonianyčius  ir rinktinius audeklus. Vieni audiniai kasdieniai, kiti – dekoratyvūs, puošiantys namus. Juos stengdavosi kuo labiau išmarginti, parinkti gražesnį raštą. Teko austi rankšluosčius, staltieses, takelius, užuolaidas, patalynę,  užtiesalus. Sumani audėja išsiaudė ir tautinius drabužius. Daug yra išaudusi kilimėlių su Lietuvos himno žodžiais. Savo audinius ji mielai dovanodavo artimiesiems, draugėms.

    Audimas Elenai  buvo atgaiva, savęs išraiška ir nuolatinis ieškojimas. Kilo vis naujos idėjos, kurios išsiliejo  naujais audinių raštais. Audė įvairius, vienas už kitą gražesnius audinius. Jos kraičių skrynioje įvairiais raštais marginti lininiai, drobinių, vilnoniai audiniai. 

    Darnioje šeimoje išaugo keturi vaikai: trys dukros ir vienas sūnus. Austi iš mamos išmoko dukra Lina. Mamos  audiniai vaikams brangūs kaip šeimos relikvijos, vaikystės prisiminimas, pasididžiavimas rankų darbu ir išskirtinė dovana. Dabar Elena, būdama jau garbaus amžiaus, mielai pasakoja apie jaunystės metus, audimą, raštus ir net padainuoja.

    Parodoje eksponuojami virš 20 rankdarbių iš Elenos Minkevičienės kraičių skrynios.

    Paroda eksponuojama V. Šleivytės paveikslų galerijoje 2016 m. rugpjūčio 2 d. – rugsėjo 30 d.

 

Apklausa

Mieli lankytojai, muziejaus svečiai. Kviečiame pasidalinti savo nuomone, mintimis ir idėjomis apie mūsų muziejų, atlikti apklausą ir atsakyti į kelis klausimus. Užtruksite vos kelias minutes. Dėkojame iš anksto. Apklausos anketą rasite nurodytu adresu: http://apklausa.lt/f/kupiskio-etnografijos-muziejaus-veikla-3hjgbnc/answers/new.fullpage

Aistės Mickevičiūtės fotografijų paroda „Gyvenimo fragmentai“

ESP1Tūkstančio mylių kelionė prasideda sulig kiekvienu žingsniu...

Gimiau 1987 metų žiemą Kupiškyje. Gyvenau ir augau Papiliuose, Kupiškio rajone. Baigusi Kupiškio Povilo Matulionio vidurinę mokyklą išvykau studijuoti į sostinę, kur prasidėjo mano gyvenimo kelionės. Keliaudama ir gyvendama svečiose šalyse ėmiau mokytis prisitaikyti, suprasti, mažiau vertinti bei smerkti, juk per pažinimą ateina patirtis, supratimas ir tolerancija. Kaskart pamačiusi kažką naujo, nuklydusi šiek tiek toliau nei gyvenamasis rajonas stengiuosi viską užfiksuoti, kad galėčiau tai panaudoti kasdienybėje - kurti, atrasti ir įžvelgti.

Mano mėgėjiškose fotografijose užfiksuoti maži mano gyvenimo fragmentai, kuriais aš gyvenu, kuriuos matau ir kuriuos prisimenu. Padrąsinta draugų nusprendžiau fotografijose užfiksuotą dalelę savojo pasaulio parodyti A. Petrausko muziejaus lankytojams. Viliuosi, jog šie vaizdai paskatins žmones ištrūkti iš kasdienybės, keliauti, atrasti bei įžvelgti mus supantį grožį.

 Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.07.05 - 2016.08.31.

Būsimų tautodailininkių B. Baltrėnienės, R. Molienės, D. Vaškelienės kūrybos darbų paroda

20160712 140959Kupiškio kraštas turtingas kūrybingais žmonėmis, kurie dažnai kuria darbus, džiuginančius tik savo artimųjų akis. Dažnai net nekyla įtarimas, jog kaimynas, bendradarbis ar to paties būrelio narys turi įgimtą talentą kurti. Kas kartą ištraukus į dienos šviesą tuos kuklius, galbūt savimi ar savo darbais nepasitikinčius asmenis, nustembama, koks vis dėl to talentas glūdi mūsų tautoje. Kaip teigia Ogiustas Rodenas, iš esmės nėra nei puikaus stiliaus, nei puikios linijos, nei puikios spalvos; vienintelis grožis — tai tiesa, kuri tampa matoma.

Taigi kviečiame šios parodos metu susipažinti su R. Molienės karpiniais, B. Baltrėnienės tapybos bei D. Vaškelienės tekstilės darbais.

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje 2016.07.05 - 2016.08.31

Vasaros stovykla

13342907 621918327957913_653555732024195316_nMES JAU ATOSTOGAUJAME MŪSŲ DIENOS STOVYKLOJE ,,SODYBOJE LINKSMAI".
Skambink, prisijunk ir dalyvauk.
tel. 868443662. 867073114

Jūsų lauks patyrę ir smagūs vadovai. Jūs: kepsite duoną, bandeles, velsite vilną, liesite žvakes, piešite ant vandens, sportuosite, žaisite, leisite aitvarus ir būtinai susirasite naujų draugų.

NELIK NAMIE IR LEISK PAILSĖTI TĖVELIAMS.

Stovyklą organizuoja Uoginių k. amatų centras.

Daugiau informacijos rasite facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Edukacin%C4%97s-etno-programos-A-Petrausko-sodyboje-532990383517375/

Tautodailininkės Elenos Karpavičiūtės - Jankauskienės kūrybos darbų paroda

E. Jankauskiens kriausGimiau 1952 metais Rokiškio rajone, Pandėlio valsčiuje, valstiečių šeimoje. Lankiau Stenionių pradinę, vėliau – Pandėlio vidurinę mokyklą. Netoli mokyklos gyveno įdomius paveikslus pradėjusi tapyti Monika Bičiūnienė. Dažnai bėgdavome pasižiūrėti jos darbų. Jie paliko man didžiulį įspūdį. Nuo tada lydėjo noras išreikšti save piešiant.

Baigusi Kauno žemės ūkio technikumą, įgijusi buhalterės specialybę, grįžau dirbti į tėviškę. Teko piešti sienlaikraščiams iliustracijas, gaminti sveikinimo atvirukus, kvietimus, rašyti ant gedulo vaikinų juostų. Ištekėjusi išvykau gyventi į Kupiškį. Dirbau AB „Kupiškio agrochemijoje“, vėliau laikraščio „Kupiškėnų žinios“ redakcijoje. Visada svajojau nupiešti savo gyvenimo paveikslą.

2004 metais dėl ligos gavau neįgalumo grupę. Supratau, kad atėjo laikas įgyvendinti ilgai puoselėtą svajonę. Tuomet nutapiau savo pirmąjį paveikslą „Miestas aušroje“. Vėliau nutapiau paveikslus „Kupos slėnio parkas I, II“, „Šunys“, „Kelionė žaroje“, „Mano tėviškė“, „Žiemos žavesys I“, „Kupiškio marios rudenį“ ir kitus. Tapiau peizažus, augalų kompozicijas, gėles. Taip pat pradėjau pinti iš vytelių, gaminti sages, velti papuošalus iš vilnos. 2008 metais Kupiškio tautodailininkai pakvietė dalyvauti meninės kūrybos parodoje. Vėliau dalyvavau ir kitose parodose. Mano tapybos darbai buvo eksponuojami tautodailės darbų parodoje Kupiškio kultūros centre (2009), ataskaitinėje Kupiškio tautodailininkų parodoje Kupiškio viešojoje bibliotekoje (2009). Kupiškio turizmo ir informacijos centre rengiamai tautodailės darbų parodai pateikiau 19 tapybos darbų (2009). Dalyvavau žmonių su negalia Respublikinėje meninės kūrybos parodoje „Rudens saulutė“ Ukmergėje (2009). Už dalyvavimą 2010-2011 m. meninės kūrybos parodose buvau apdovanota Lietuvos žmonių su negalia asociacijos prezidentės R. Kavaliauskaitės padėkos raštais.

2011 m. Kupiškio kultūros centre vyko mano kūrybos darbų paroda – pristatymas. Eksponavau aliejiniais dažais tapytus, pastele pieštus paveikslus, iš vytelių pintus ir iš vilnos veltus darbus, siuvinėtus biseriu paveikslėlius, sukurtą segių kolekciją. Mano kūryba buvo įvertinta ir buvau priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. 2012 metais tapybos darbus ir veltų iš vilnos bei atliktų mišria technika segių kolekciją eksponavau Kupiškio rajono A. Petrausko etnografiniame muziejuje.

2013-2014 m. dalyvavau Kupiškio tautodailininkų ataskaitinėse meninės kūrybos parodose, projekte „Kupiškio krašto bažnyčios“. Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubiliejaus proga už tapybos darbus „Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia“ ir „Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“ buvo įteikta padėka už sakralinio liaudies meno sklaidą. Šie darbai buvo eksponuoti Kupiškio tautodailininkų meninės kūrybos parodoje Palėvenės dvare, vėliau – Lietuvos Respublikos Seime.

                     2015 m. trys tapybos darbai dalyvavo Trečioje respublikinėje primityviosios tapybos darbų parodoje – konkurse M. Bičiūnienės premijai laimėti ir buvo eksponuoti Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Buvau apdovanota padėkos raštu ir pinigine premija.

Kūryba tartum šauksmas, į kurį turėjau atsiliepti. Džiaugiuosi, kad galiu save išreikšti per kūrybą.

Elena Karpavičiūtė - Jankauskienė.

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.06.02 - 2016.06.30

Audronės Užtupienės kūrybos darbų paroda "Ieškojimų vingiai"

             ATOSLGISAudronė Užtupienė gimė 1985 m. balandžio 19 d. Anykščių rajone, Troškūnuose. Dirba Alizavos pagrindinėje mokykloje dailės ir technologijų mokytoja, Salamiesčio pagrindinėje mokykloje – technologijų mokytoja. Baigė Šiaulių universiteto dailės ir technologijų studijas. Besimokant universitete, atliekant įvairias užduotis kilo noras išbandyti įvairias technikas, medžiagas.  

             Ieškoti, kurti skatino ir mokytojų kūrybos parodos „Kūrybos erdvės“. Dalyvavo visose, o šiais metais buvo jau 14 – oji. Parodoje eksponuojami kūrybos darbai atlikti įvairia technika. Paskutiniu metu atsiranda daugiau ieškojimų su tekstile. Parodoje yra keletas nuotraukų iš kelionių, nes jau keletą vasarų su džipų klubo nariais vyksta į ekspedicijas: Karpatai, aplink Ladogos ežerą, Kolos pusiasalis, Lenkija.

            Kūryba išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių, suteikia galimybę save realizuoti, suteikia kūrybinį džiaugsmą.

            Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje nuo 2016.06.02- 2016.07.30

Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos mokinių kūrybos darbų paroda "Vasaros spalvos", skirta dailininkės V. Šleivytės 110-osioms gimimo metinėms

JAUNIKLISGražiausias ir spalvingiausias metų laikas yra vasara. Ji mus džiugina žiedais, spalvomis ir gražiomis akimirkomis. Nenuostabu, kad visi  nekantriai laukia vasaros atostogų.  

Alizavos pagrindinės mokyklos 5 – 10 klasių mokiniai, pasirinkę įvairias raiškos priemones, bandė greičiau pasikviesti vasarą. Darbus kūrė dailės, technologijų pamokose ir neformalaus ugdymo užsiėmimų metu. Mokiniai noriai išbandė tapybą ant šilko, įvairius tekstilės, popieriaus, medžio darbus. Parodoje „Vasaros spalvos“ yra tapybos, piešimo, aplikacijos ir medžio darbų. Eksponuojami įvairia technika atlikti darbeliai, kurie skirti dailininkės Veronikos Šleivytės 110-osioms gimimo metinėms. Mokinius kūrybos džiaugsmo moko mokytojai Audronė Užtupienė ir Eimutis Sarsevičius.     

Linkime visiems puikių, įsimintinų vasaros atostogų ir geros nuotaikos!              

Dailės ir technologijų mokytoja Audronė Užtupienė

Paroda eksponuojama V. Šleivytės paveikslų galerijoje nuo 2016.06.01- 2016.07.30

 

Neformaliojo vaikų švietimo programa

NVS1NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMA

„ETNO pavasarėlio papročiai“ finansuojama iš ES projekto

„Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“

 (Sutarties Nr. 09.2.2-ESFA-V-729-01-0001) lėšomis.

„ETNOpavasarėlio papročiai“ – neformalaus ugdymo programa 6-7 amžiaus vaikams. Programa vykdoma nuo 2016 m. vasario 1 d. iki liepos 1 d.

Jos pagrindinis tikslas – supažindinti ar gilinti žinias apie etnokultūrinių pavasario švenčių papročius ir susijusius darbus, užsiėmimus, mokytis gaminti tradicinius patiekalus, juos puoselėti ir propaguoti savo šeimose, skatinti Lietuvių etninės kultūros pažinimą, tautinio tapatumo bei savimonės ugdymą, siekiant išsaugoti tautinį identitetą bei krašto regioninius savitumus.nvs2

Tai pažintis ir pažinimas pagrindinių pavasario švenčių (Užgavės, šv. Velykos ir Jurginės). Šių švenčių papročiai, tautosaka, su jomis susiję darbai ir tradiciniai patiekalų gamyba (sulos praleidimas ir „limonado“ gamyba, duonos kepimas, „čiupnyko“ darymas, sviesto mušimas ir kt.)

Vaikai laisvu popamokinės veiklos metu turi galimybę užsiimti turininga veikla, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai prisiliesti prie kalendorinių švenčių organizavimo ir pasiruošimo darbų. Tautosakos ir papročių mokymasis lavins vaikų meninius, kūrybinius, muzikinius gebėjimus. Bendraujant su panašių pomėgių vaikais bus lavinamas bendruomeniškumo ir socialumo poreikis.

nvs3

 

Lietuvos muziejų kelias, dvarų kelio programa

 1-Adomynes dvaro_rumai-nuo_parko2016 m. Birželio 27–30 d.

Kupiškio etnografijos muziejus

Adomynės dvaras (Kupiškio r., Adomynė), tel. (8 459) 354 39

Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų pleneras ,,Adomynės dvaro labirintai“. Kupiškio ir Rokiškio rajonų tautodailininkai fiksuos Adomynės dvaro erdves, architektūrines detales, vidaus interjero elementus. Pleneras nemokamas.

Birželio 27–liepos 5 d.3-Dvaro rumu_fragmentas_nuo_Levens_upes_puses

Kupiškio etnografijos muziejus

Žemutinės Palėvenės Komarų dvaras, Stirniškių kaimas, Kupiškio rajonas, tel. (8 459) 354 39

Profesionalaus meno pleneras „Kupiškio krašto dvariškių kultūrinė erdvė“. Dailininkai profesionalai fiksuos Kupiškio krašte gyvenusiųdvariškių kultūrinę erdvę: parkus, bažnyčias, klebonijas, dvarus ir kt. Pleneras nemokamas.

4 Dvaro_rumai_1904Liepos 5 d.

Kupiškio etnografijos muziejus

Žemutinės Palėvenės Komarų dvaras, Stirniškių kaimas, Kupiškio rajonas, tel. (8 459) 354 39

Plenero „Kupiškio krašto dvariškių kultūrinė erdvė“ pristatymas, kurio metu bus rodoma Baltijos kamerinis operos teatro opera ,,Eugenijus Oneginas“. Renginys mokamas.

Liepos 6 d., 12 val.

Kupiškio etnografijos muziejus

Gedimino g. 2, Kupiškis, tel. (8 459) 354 39

Architekto Arūno Paslaičio tapybos darbų parodos „Aukštaitijos krašto dvarai“ atidarymas. Bus eksponuojami Aukštaitijos regiono dvarai, jų griūvėsiai, buvusios vietos. Atidarymo metu Rokiškio krašto muziejus pristatytys dvarininkų Tyzenhauzų drabužių kolekciją. Renginio metu Anykščių kultūros centro šokėjai šoks dvaro aplinkos šokius. Parodos pristatymas nemokamas, paroda veiks iki rugpjūčio 20 d. Parodos lankymas nemokamas.

Senųjų pinigų, dokumentų, knygų paroda iš Adomo Petrausko muziejaus rinkinių

20160507 125622Adomas Petrauskas savo gyvenimą paskyrė etnografijos, istorijos eksponatams rinkti. Pirmiesiems lankytojams jo muziejus duris atvėrė 1969 metais, kuomet savarankiškai parengtoje ekspozicijoje lankytojai galėjo susipažinti su etnografiniais rakandais, archeologiniais radiniais. Draugai, giminaičiai, pažįstami ar visai prašalaičiai pastebėję A. Petrausko entuziazmą kaupti įvairias senienas sunešė galybę muziejininko akiai svarbių daiktų, kurie nugulė kaip eksponatai į muziejaus fondus.

Šiuo metu Uoginių Amatų centre galima išvysti A. Petrausko surinktų senųjų pinigų, dokumentų, knygų parodą. Parodoje galima išvysti tarpukario dokumentų, Carinės Rusijos banknotų, Antrojo Pasaulinio karo metu apyvartoje buvusių vokiškų markių, sužinoti, kas yra „boratinka“ ir kiek jai metų. Atverti muziejaus rinkiniai suteikia galimybę pasigrožėti senosiomis religinėmis knygomis – biblijomis, brevijoriais, maldaknygėmis, kurioms jau net po 100 ar net 200 metų. Ši paroda kviečia ne tik pasižiūrėti senienų, bet kartu pagalvoti, jog šie daiktai kažkada seniai buvo kažkieno nuosavybė ir gyveno savo gyvenimus...

 Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.05.03 - 2016.05.30

Rokiškio rajono tautodailininkų kūrybos darbų paroda "Mūsų kaimynų kūryba"

20160507 085519Tau­to­dailė, egzis­tuo­dama paraleliai su pro­fe­sio­na­liąja daile, yra svarbi etno­kul­tū­ros, tau­tos dva­si­nės ir mate­ria­li­nės kul­tū­ros dalis. Šis liaudies menas turi didelę reikšmę tiek mūsų suvokimui apie praeitį, tiek apie dabartį. Tautodailė  puoselėja ne tik modernią kultūrą ir tautinės savimonės ugdymą, bet ir nutiesia tiltą tarp mūsų ir to, kas leidžia pajusti savo išskirtinumą pasaulyje. Ji glau­džiai susi­jusi su tau­tos pasau­lė­jauta, bui­timi, papro­čiais, apei­go­mis. Todėl sava­moks­lių liaudies meni­ninkų kūri­niai turi šimt­me­čių tau­tos kul­tū­ros tęs­ti­numo bei funk­cinį, deko­ra­ty­vųjį, tai­ko­mąjį pobūdį. Šios savy­bės pui­kiai atsi­sklei­džia ir mūsų kaimynų, rokiškėnų, kūryboje.

Šiuo metu A. Petrausko muziejuje eksponuojami keturių talentingų rokiškėnių. Lialachan Jegorovos, Romos Stainienės, Irenos Stasikelienės ir Marijonos Mieliauskienės tapybos darbai. Sušildyti širdies ir rankų šiluma, šie subtilūs, spinduliuojantys tapybos darbai džiugins kiekvieną, prisilietusį prie šių nuostabių darbų.

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje 2016.05.03 - 2016.06.30

"Gegužina pas Patrausko Adomų"

Išsamesnės renginio programos ieškokite žemiau (aktualijose)

Renginys nemokamas!

Leidinys1

Programos "Senovinis kalendorius mažiesiems" ir lavinamųjų dailės būrelio "Paletė" darbų paroda

vaik paroda geguKupiškio mokyklos „Varpelis“ ugdytiniai kovo 7 d. dalyvavo programoje „Senovinis kalendorius mažiesiems“. Ją vedė muziejaus darbuotoja Kristina Jokimienė. Vaikučiai sužinojo senovinius mėnesių pavadinimus, ką kiekvieną mėnesį senieji žmonės sodino, sėjo, ar laikėsi senųjų prietarų ir patarimų... Taip pat kiekvienas programos dalyvis gamino savąjį kalendorių, kuriuo pasipuošę grįžo į namus. Dar vieną kūrybinę užduotį vaikai sužinojo burtų keliu. Jų buvo keturios: „Vasara“, „Pavasaris“, „Ruduo“ ir „Žiema“. Svarbiausia, kad tie kūriniai būtų sukurti iš antrinių žaliavų ir atspindėtų temą. Po ilgo kūrybinio proceso vaikai ir jų auklėtojos panoro savo darbus eksponuoti muziejuje ir pradžiuginti lankytojus. Pasitelkę lavinamųjų klasių dailės būrelis „Paletė“ ugdytinius ir jų vadovę Laurą Velutienę užpildė visą edukacinės klasės erdvę gražiais vaikų darbais. Būrelio veiklos darbeliai: pintos vazelės (13 vnt.) ir paveiksliukai (10 vnt.).

Kviečiame pasigrožėti, vienas kitą papildančių veiklų, darbais! 

Paroda veiks 2016-05-02 – 2016-06-30; Kupiškio etnografijos muziejus, Edukacinė klasė.