Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Modesto Soko kūrybos darbų paroda

Skulptra Rankos.Uosis.2015Modestas Sokas gimė 1966 m. rugsėjo 30 dieną Kupiškio rajone Virbališkių kaime pedagogų Kazimieros Danutės Sokienės ir Alfonso Soko šeimoje (broliai – Arnoldas ir Viktoras). 1973 – 1977 metais sėkmingai baigęs Virbališkių aštuonmetėje mokykloje 4 klases, toliau mokėsi Šiaulių miesto XIV vidurinėje mokykloje (dabar – Šiaulių Lieporių gimnazija) ir Šiaulių vaikų dailės mokykloje, kurią baigė 1981 metais. Vidurinį išsilavinimą įgijo Kupiškio vidurinėje mokykloje, o 1984 metų rugsėjo 1 dieną tampa Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) Dailės fakulteto studentu, pasiryžęs gilintis į dailę, braižybą, darbus. Studijas pertraukė privaloma karinė tarnyba (nuo 1984 10 26 iki 1987 metų).

    1991 metais baigė – Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą, įgijo dailės, darbų ir braižybos pedagogo specialybę. 1991 - 2001 metais – Šiaulių universiteto dailės, darbų dėstytojas, mokomųjų dirbtuvių vedėjas. Nuo 2001 metų iki dabar kuria pagal individualius užsakymus.

Modestas nuo mažens labai mėgo piešti, meistrauti. Dar būdamas moksleiviu dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose konkursuose. Buvo įvertintas populiariame televizijos piešinių konkurse ,, Mano pasaulis“. Menininkas savo darbais papuošė savo pirmosios Virbališkių mokyklos aplinką: medžio skulptūra ,,Nykštukai nori mokytis“ (darbo vadovė docentė, monumentalistė Gražina Arlauskaitė – Vingrienė, bendraautoriai bendrakursiai Eugenijus Raugas ir Andrius Lamauskas), keramikos pano mokyklos fojė (diplominis darbas, vadovė docentė Aldona Visockienė). Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais sukurtas Vytis (keramika) Šiaulių politechnikumo (dabar  – Šiaulių valstybinė kolegija) fojė.

    Dabar meistro rankoms paklūsta medis. M. Sokas kuria skulptūras, dekoratyvinius stogastulpius iš ąžuolo, uosio. Dirbama labai daug. Vien 2014 metais, pagal UAB „Jautmalkio lėpis“ projektą sukurti 23 ąžuoliniai informaciniai stendai tautinio paveldo motyvais Šiaulių miesto Salduvės parke. Sukurta keliasdešimt medžio dekoratyvinių akcentų centrinėje istorinio Kurtuvėnų miestelio (Šiaulių rajonas) aikštėje (UAB „Jatmalkės lėpis“ užsakymu): stovas arkliams pririšti, informacinių lentų stovai prie įėjimo į Kurtuvėnų dvaro sodybą bei šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Sukurta per 20 dekoratyviniu stogastulpių- nuorodų drauge su kitais meistrais, M. Soko sukurti stogastulpių elementai: stogastulpių karūnos, užrašai su nuorodomis į Kurtuvėnų regioninio parko gamtos, paveldo, kultūros objektus. Parodoje pateikiama tik keletas iš šių stogastulpių nuotraukų –  „Kurtuvėnų dvaro sodyba 0,8km“, „Dirvonų klonis 0,8 km“, „Bubių tuopos“, „Steigvilių uosis“, „Bubių gegužinių vieta“.

    Menininkas susidomėjo ir įvaldė tautinio paveldo paslaptis – nendrių stogų dengimą. 2015 metais dengtas nendrių stogas Kupiškio r. Uoginių amatų centrui A. Petrausko muziejuje drauge su sertifikuotu tautinio paveldo meistru Virginijumi Mileška. Naujausias darbas – 2016 metais terasos nendrių stogas ir pati medinė terasa kaimo turizmo sodyboje „Girelė“ netoli Kryžių kalno (kurti drauge su V. Mileška).

    Nuoširdžiai sveikiname menininką artėjančio 50 metų jubiliejaus proga ir linkime naujų kūrybinių iššūkių, kuo geriausios asmeninės ir kūrybinės kloties.

    Parodoje eksponuojama per 60 kūrybos darbų, atliktų įvairia technika ir 14 nuotraukų.

    Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje ir Virbališkių mokykloje 2016 m. rugpjūčio 2 d. – rugsėjo 30 d.

Elenos Minkevičienės rankdarbių paroda

   Austas Lietuvos himnas. 68X90 cm Elena Minkevičienė gimė 1923 m. balandžio 9 dieną Kupiškio rajone Obonių kaime. Čia ir dabar gyvena. Dar vaikystėje austi ji  išmoko iš savo motinos  Onos. Audimas – nelengvas, kruopštus, daug laiko reikalaujantis darbas, tuo pačiu ir kūryba. Į stakles moteris sėsdavo laisvesniu nuo kitų ūkio darbų metu ir tada jau galėdavo atitrūkti nuo kasdienybės, nusiraminti. Ypač daug laiko ir jėgų atimdavo pasirengimas audimui. Jos norą  austi palaikė vyras Pranas, kuris net suvydavo siūlus. Audėja  audė keturnyčius, vėliau aštuonianyčius  ir rinktinius audeklus. Vieni audiniai kasdieniai, kiti – dekoratyvūs, puošiantys namus. Juos stengdavosi kuo labiau išmarginti, parinkti gražesnį raštą. Teko austi rankšluosčius, staltieses, takelius, užuolaidas, patalynę,  užtiesalus. Sumani audėja išsiaudė ir tautinius drabužius. Daug yra išaudusi kilimėlių su Lietuvos himno žodžiais. Savo audinius ji mielai dovanodavo artimiesiems, draugėms.

    Audimas Elenai  buvo atgaiva, savęs išraiška ir nuolatinis ieškojimas. Kilo vis naujos idėjos, kurios išsiliejo  naujais audinių raštais. Audė įvairius, vienas už kitą gražesnius audinius. Jos kraičių skrynioje įvairiais raštais marginti lininiai, drobinių, vilnoniai audiniai. 

    Darnioje šeimoje išaugo keturi vaikai: trys dukros ir vienas sūnus. Austi iš mamos išmoko dukra Lina. Mamos  audiniai vaikams brangūs kaip šeimos relikvijos, vaikystės prisiminimas, pasididžiavimas rankų darbu ir išskirtinė dovana. Dabar Elena, būdama jau garbaus amžiaus, mielai pasakoja apie jaunystės metus, audimą, raštus ir net padainuoja.

    Parodoje eksponuojami virš 20 rankdarbių iš Elenos Minkevičienės kraičių skrynios.

    Paroda eksponuojama V. Šleivytės paveikslų galerijoje 2016 m. rugpjūčio 2 d. – rugsėjo 30 d.

 

Apklausa

Mieli lankytojai, muziejaus svečiai. Kviečiame pasidalinti savo nuomone, mintimis ir idėjomis apie mūsų muziejų, atlikti apklausą ir atsakyti į kelis klausimus. Užtruksite vos kelias minutes. Dėkojame iš anksto. Apklausos anketą rasite nurodytu adresu: http://apklausa.lt/f/kupiskio-etnografijos-muziejaus-veikla-3hjgbnc/answers/new.fullpage

Aistės Mickevičiūtės fotografijų paroda „Gyvenimo fragmentai“

ESP1Tūkstančio mylių kelionė prasideda sulig kiekvienu žingsniu...

Gimiau 1987 metų žiemą Kupiškyje. Gyvenau ir augau Papiliuose, Kupiškio rajone. Baigusi Kupiškio Povilo Matulionio vidurinę mokyklą išvykau studijuoti į sostinę, kur prasidėjo mano gyvenimo kelionės. Keliaudama ir gyvendama svečiose šalyse ėmiau mokytis prisitaikyti, suprasti, mažiau vertinti bei smerkti, juk per pažinimą ateina patirtis, supratimas ir tolerancija. Kaskart pamačiusi kažką naujo, nuklydusi šiek tiek toliau nei gyvenamasis rajonas stengiuosi viską užfiksuoti, kad galėčiau tai panaudoti kasdienybėje - kurti, atrasti ir įžvelgti.

Mano mėgėjiškose fotografijose užfiksuoti maži mano gyvenimo fragmentai, kuriais aš gyvenu, kuriuos matau ir kuriuos prisimenu. Padrąsinta draugų nusprendžiau fotografijose užfiksuotą dalelę savojo pasaulio parodyti A. Petrausko muziejaus lankytojams. Viliuosi, jog šie vaizdai paskatins žmones ištrūkti iš kasdienybės, keliauti, atrasti bei įžvelgti mus supantį grožį.

 Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.07.05 - 2016.08.31.

Būsimų tautodailininkių B. Baltrėnienės, R. Molienės, D. Vaškelienės kūrybos darbų paroda

20160712 140959Kupiškio kraštas turtingas kūrybingais žmonėmis, kurie dažnai kuria darbus, džiuginančius tik savo artimųjų akis. Dažnai net nekyla įtarimas, jog kaimynas, bendradarbis ar to paties būrelio narys turi įgimtą talentą kurti. Kas kartą ištraukus į dienos šviesą tuos kuklius, galbūt savimi ar savo darbais nepasitikinčius asmenis, nustembama, koks vis dėl to talentas glūdi mūsų tautoje. Kaip teigia Ogiustas Rodenas, iš esmės nėra nei puikaus stiliaus, nei puikios linijos, nei puikios spalvos; vienintelis grožis — tai tiesa, kuri tampa matoma.

Taigi kviečiame šios parodos metu susipažinti su R. Molienės karpiniais, B. Baltrėnienės tapybos bei D. Vaškelienės tekstilės darbais.

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje 2016.07.05 - 2016.08.31

Vasaros stovykla

13342907 621918327957913_653555732024195316_nMES JAU ATOSTOGAUJAME MŪSŲ DIENOS STOVYKLOJE ,,SODYBOJE LINKSMAI".
Skambink, prisijunk ir dalyvauk.
tel. 868443662. 867073114

Jūsų lauks patyrę ir smagūs vadovai. Jūs: kepsite duoną, bandeles, velsite vilną, liesite žvakes, piešite ant vandens, sportuosite, žaisite, leisite aitvarus ir būtinai susirasite naujų draugų.

NELIK NAMIE IR LEISK PAILSĖTI TĖVELIAMS.

Stovyklą organizuoja Uoginių k. amatų centras.

Daugiau informacijos rasite facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Edukacin%C4%97s-etno-programos-A-Petrausko-sodyboje-532990383517375/

Tautodailininkės Elenos Karpavičiūtės - Jankauskienės kūrybos darbų paroda

E. Jankauskiens kriausGimiau 1952 metais Rokiškio rajone, Pandėlio valsčiuje, valstiečių šeimoje. Lankiau Stenionių pradinę, vėliau – Pandėlio vidurinę mokyklą. Netoli mokyklos gyveno įdomius paveikslus pradėjusi tapyti Monika Bičiūnienė. Dažnai bėgdavome pasižiūrėti jos darbų. Jie paliko man didžiulį įspūdį. Nuo tada lydėjo noras išreikšti save piešiant.

Baigusi Kauno žemės ūkio technikumą, įgijusi buhalterės specialybę, grįžau dirbti į tėviškę. Teko piešti sienlaikraščiams iliustracijas, gaminti sveikinimo atvirukus, kvietimus, rašyti ant gedulo vaikinų juostų. Ištekėjusi išvykau gyventi į Kupiškį. Dirbau AB „Kupiškio agrochemijoje“, vėliau laikraščio „Kupiškėnų žinios“ redakcijoje. Visada svajojau nupiešti savo gyvenimo paveikslą.

2004 metais dėl ligos gavau neįgalumo grupę. Supratau, kad atėjo laikas įgyvendinti ilgai puoselėtą svajonę. Tuomet nutapiau savo pirmąjį paveikslą „Miestas aušroje“. Vėliau nutapiau paveikslus „Kupos slėnio parkas I, II“, „Šunys“, „Kelionė žaroje“, „Mano tėviškė“, „Žiemos žavesys I“, „Kupiškio marios rudenį“ ir kitus. Tapiau peizažus, augalų kompozicijas, gėles. Taip pat pradėjau pinti iš vytelių, gaminti sages, velti papuošalus iš vilnos. 2008 metais Kupiškio tautodailininkai pakvietė dalyvauti meninės kūrybos parodoje. Vėliau dalyvavau ir kitose parodose. Mano tapybos darbai buvo eksponuojami tautodailės darbų parodoje Kupiškio kultūros centre (2009), ataskaitinėje Kupiškio tautodailininkų parodoje Kupiškio viešojoje bibliotekoje (2009). Kupiškio turizmo ir informacijos centre rengiamai tautodailės darbų parodai pateikiau 19 tapybos darbų (2009). Dalyvavau žmonių su negalia Respublikinėje meninės kūrybos parodoje „Rudens saulutė“ Ukmergėje (2009). Už dalyvavimą 2010-2011 m. meninės kūrybos parodose buvau apdovanota Lietuvos žmonių su negalia asociacijos prezidentės R. Kavaliauskaitės padėkos raštais.

2011 m. Kupiškio kultūros centre vyko mano kūrybos darbų paroda – pristatymas. Eksponavau aliejiniais dažais tapytus, pastele pieštus paveikslus, iš vytelių pintus ir iš vilnos veltus darbus, siuvinėtus biseriu paveikslėlius, sukurtą segių kolekciją. Mano kūryba buvo įvertinta ir buvau priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. 2012 metais tapybos darbus ir veltų iš vilnos bei atliktų mišria technika segių kolekciją eksponavau Kupiškio rajono A. Petrausko etnografiniame muziejuje.

2013-2014 m. dalyvavau Kupiškio tautodailininkų ataskaitinėse meninės kūrybos parodose, projekte „Kupiškio krašto bažnyčios“. Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubiliejaus proga už tapybos darbus „Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia“ ir „Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“ buvo įteikta padėka už sakralinio liaudies meno sklaidą. Šie darbai buvo eksponuoti Kupiškio tautodailininkų meninės kūrybos parodoje Palėvenės dvare, vėliau – Lietuvos Respublikos Seime.

                     2015 m. trys tapybos darbai dalyvavo Trečioje respublikinėje primityviosios tapybos darbų parodoje – konkurse M. Bičiūnienės premijai laimėti ir buvo eksponuoti Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Buvau apdovanota padėkos raštu ir pinigine premija.

Kūryba tartum šauksmas, į kurį turėjau atsiliepti. Džiaugiuosi, kad galiu save išreikšti per kūrybą.

Elena Karpavičiūtė - Jankauskienė.

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.06.02 - 2016.06.30

Audronės Užtupienės kūrybos darbų paroda "Ieškojimų vingiai"

             ATOSLGISAudronė Užtupienė gimė 1985 m. balandžio 19 d. Anykščių rajone, Troškūnuose. Dirba Alizavos pagrindinėje mokykloje dailės ir technologijų mokytoja, Salamiesčio pagrindinėje mokykloje – technologijų mokytoja. Baigė Šiaulių universiteto dailės ir technologijų studijas. Besimokant universitete, atliekant įvairias užduotis kilo noras išbandyti įvairias technikas, medžiagas.  

             Ieškoti, kurti skatino ir mokytojų kūrybos parodos „Kūrybos erdvės“. Dalyvavo visose, o šiais metais buvo jau 14 – oji. Parodoje eksponuojami kūrybos darbai atlikti įvairia technika. Paskutiniu metu atsiranda daugiau ieškojimų su tekstile. Parodoje yra keletas nuotraukų iš kelionių, nes jau keletą vasarų su džipų klubo nariais vyksta į ekspedicijas: Karpatai, aplink Ladogos ežerą, Kolos pusiasalis, Lenkija.

            Kūryba išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių, suteikia galimybę save realizuoti, suteikia kūrybinį džiaugsmą.

            Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje nuo 2016.06.02- 2016.07.30

Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos mokinių kūrybos darbų paroda "Vasaros spalvos", skirta dailininkės V. Šleivytės 110-osioms gimimo metinėms

JAUNIKLISGražiausias ir spalvingiausias metų laikas yra vasara. Ji mus džiugina žiedais, spalvomis ir gražiomis akimirkomis. Nenuostabu, kad visi  nekantriai laukia vasaros atostogų.  

Alizavos pagrindinės mokyklos 5 – 10 klasių mokiniai, pasirinkę įvairias raiškos priemones, bandė greičiau pasikviesti vasarą. Darbus kūrė dailės, technologijų pamokose ir neformalaus ugdymo užsiėmimų metu. Mokiniai noriai išbandė tapybą ant šilko, įvairius tekstilės, popieriaus, medžio darbus. Parodoje „Vasaros spalvos“ yra tapybos, piešimo, aplikacijos ir medžio darbų. Eksponuojami įvairia technika atlikti darbeliai, kurie skirti dailininkės Veronikos Šleivytės 110-osioms gimimo metinėms. Mokinius kūrybos džiaugsmo moko mokytojai Audronė Užtupienė ir Eimutis Sarsevičius.     

Linkime visiems puikių, įsimintinų vasaros atostogų ir geros nuotaikos!              

Dailės ir technologijų mokytoja Audronė Užtupienė

Paroda eksponuojama V. Šleivytės paveikslų galerijoje nuo 2016.06.01- 2016.07.30

 

Neformaliojo vaikų švietimo programa

NVS1NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMA

„ETNO pavasarėlio papročiai“ finansuojama iš ES projekto

„Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“

 (Sutarties Nr. 09.2.2-ESFA-V-729-01-0001) lėšomis.

„ETNOpavasarėlio papročiai“ – neformalaus ugdymo programa 6-7 amžiaus vaikams. Programa vykdoma nuo 2016 m. vasario 1 d. iki liepos 1 d.

Jos pagrindinis tikslas – supažindinti ar gilinti žinias apie etnokultūrinių pavasario švenčių papročius ir susijusius darbus, užsiėmimus, mokytis gaminti tradicinius patiekalus, juos puoselėti ir propaguoti savo šeimose, skatinti Lietuvių etninės kultūros pažinimą, tautinio tapatumo bei savimonės ugdymą, siekiant išsaugoti tautinį identitetą bei krašto regioninius savitumus.nvs2

Tai pažintis ir pažinimas pagrindinių pavasario švenčių (Užgavės, šv. Velykos ir Jurginės). Šių švenčių papročiai, tautosaka, su jomis susiję darbai ir tradiciniai patiekalų gamyba (sulos praleidimas ir „limonado“ gamyba, duonos kepimas, „čiupnyko“ darymas, sviesto mušimas ir kt.)

Vaikai laisvu popamokinės veiklos metu turi galimybę užsiimti turininga veikla, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai prisiliesti prie kalendorinių švenčių organizavimo ir pasiruošimo darbų. Tautosakos ir papročių mokymasis lavins vaikų meninius, kūrybinius, muzikinius gebėjimus. Bendraujant su panašių pomėgių vaikais bus lavinamas bendruomeniškumo ir socialumo poreikis.

nvs3

 

Lietuvos muziejų kelias, dvarų kelio programa

 1-Adomynes dvaro_rumai-nuo_parko2016 m. Birželio 27–30 d.

Kupiškio etnografijos muziejus

Adomynės dvaras (Kupiškio r., Adomynė), tel. (8 459) 354 39

Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų pleneras ,,Adomynės dvaro labirintai“. Kupiškio ir Rokiškio rajonų tautodailininkai fiksuos Adomynės dvaro erdves, architektūrines detales, vidaus interjero elementus. Pleneras nemokamas.

Birželio 27–liepos 5 d.3-Dvaro rumu_fragmentas_nuo_Levens_upes_puses

Kupiškio etnografijos muziejus

Žemutinės Palėvenės Komarų dvaras, Stirniškių kaimas, Kupiškio rajonas, tel. (8 459) 354 39

Profesionalaus meno pleneras „Kupiškio krašto dvariškių kultūrinė erdvė“. Dailininkai profesionalai fiksuos Kupiškio krašte gyvenusiųdvariškių kultūrinę erdvę: parkus, bažnyčias, klebonijas, dvarus ir kt. Pleneras nemokamas.

4 Dvaro_rumai_1904Liepos 5 d.

Kupiškio etnografijos muziejus

Žemutinės Palėvenės Komarų dvaras, Stirniškių kaimas, Kupiškio rajonas, tel. (8 459) 354 39

Plenero „Kupiškio krašto dvariškių kultūrinė erdvė“ pristatymas, kurio metu bus rodoma Baltijos kamerinis operos teatro opera ,,Eugenijus Oneginas“. Renginys mokamas.

Liepos 6 d., 12 val.

Kupiškio etnografijos muziejus

Gedimino g. 2, Kupiškis, tel. (8 459) 354 39

Architekto Arūno Paslaičio tapybos darbų parodos „Aukštaitijos krašto dvarai“ atidarymas. Bus eksponuojami Aukštaitijos regiono dvarai, jų griūvėsiai, buvusios vietos. Atidarymo metu Rokiškio krašto muziejus pristatytys dvarininkų Tyzenhauzų drabužių kolekciją. Renginio metu Anykščių kultūros centro šokėjai šoks dvaro aplinkos šokius. Parodos pristatymas nemokamas, paroda veiks iki rugpjūčio 20 d. Parodos lankymas nemokamas.

Senųjų pinigų, dokumentų, knygų paroda iš Adomo Petrausko muziejaus rinkinių

20160507 125622Adomas Petrauskas savo gyvenimą paskyrė etnografijos, istorijos eksponatams rinkti. Pirmiesiems lankytojams jo muziejus duris atvėrė 1969 metais, kuomet savarankiškai parengtoje ekspozicijoje lankytojai galėjo susipažinti su etnografiniais rakandais, archeologiniais radiniais. Draugai, giminaičiai, pažįstami ar visai prašalaičiai pastebėję A. Petrausko entuziazmą kaupti įvairias senienas sunešė galybę muziejininko akiai svarbių daiktų, kurie nugulė kaip eksponatai į muziejaus fondus.

Šiuo metu Uoginių Amatų centre galima išvysti A. Petrausko surinktų senųjų pinigų, dokumentų, knygų parodą. Parodoje galima išvysti tarpukario dokumentų, Carinės Rusijos banknotų, Antrojo Pasaulinio karo metu apyvartoje buvusių vokiškų markių, sužinoti, kas yra „boratinka“ ir kiek jai metų. Atverti muziejaus rinkiniai suteikia galimybę pasigrožėti senosiomis religinėmis knygomis – biblijomis, brevijoriais, maldaknygėmis, kurioms jau net po 100 ar net 200 metų. Ši paroda kviečia ne tik pasižiūrėti senienų, bet kartu pagalvoti, jog šie daiktai kažkada seniai buvo kažkieno nuosavybė ir gyveno savo gyvenimus...

 Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.05.03 - 2016.05.30

Rokiškio rajono tautodailininkų kūrybos darbų paroda "Mūsų kaimynų kūryba"

20160507 085519Tau­to­dailė, egzis­tuo­dama paraleliai su pro­fe­sio­na­liąja daile, yra svarbi etno­kul­tū­ros, tau­tos dva­si­nės ir mate­ria­li­nės kul­tū­ros dalis. Šis liaudies menas turi didelę reikšmę tiek mūsų suvokimui apie praeitį, tiek apie dabartį. Tautodailė  puoselėja ne tik modernią kultūrą ir tautinės savimonės ugdymą, bet ir nutiesia tiltą tarp mūsų ir to, kas leidžia pajusti savo išskirtinumą pasaulyje. Ji glau­džiai susi­jusi su tau­tos pasau­lė­jauta, bui­timi, papro­čiais, apei­go­mis. Todėl sava­moks­lių liaudies meni­ninkų kūri­niai turi šimt­me­čių tau­tos kul­tū­ros tęs­ti­numo bei funk­cinį, deko­ra­ty­vųjį, tai­ko­mąjį pobūdį. Šios savy­bės pui­kiai atsi­sklei­džia ir mūsų kaimynų, rokiškėnų, kūryboje.

Šiuo metu A. Petrausko muziejuje eksponuojami keturių talentingų rokiškėnių. Lialachan Jegorovos, Romos Stainienės, Irenos Stasikelienės ir Marijonos Mieliauskienės tapybos darbai. Sušildyti širdies ir rankų šiluma, šie subtilūs, spinduliuojantys tapybos darbai džiugins kiekvieną, prisilietusį prie šių nuostabių darbų.

Paroda eksponuojama A. Petrausko muziejuje 2016.05.03 - 2016.06.30

"Gegužina pas Patrausko Adomų"

Išsamesnės renginio programos ieškokite žemiau (aktualijose)

Renginys nemokamas!

Leidinys1

Programos "Senovinis kalendorius mažiesiems" ir lavinamųjų dailės būrelio "Paletė" darbų paroda

vaik paroda geguKupiškio mokyklos „Varpelis“ ugdytiniai kovo 7 d. dalyvavo programoje „Senovinis kalendorius mažiesiems“. Ją vedė muziejaus darbuotoja Kristina Jokimienė. Vaikučiai sužinojo senovinius mėnesių pavadinimus, ką kiekvieną mėnesį senieji žmonės sodino, sėjo, ar laikėsi senųjų prietarų ir patarimų... Taip pat kiekvienas programos dalyvis gamino savąjį kalendorių, kuriuo pasipuošę grįžo į namus. Dar vieną kūrybinę užduotį vaikai sužinojo burtų keliu. Jų buvo keturios: „Vasara“, „Pavasaris“, „Ruduo“ ir „Žiema“. Svarbiausia, kad tie kūriniai būtų sukurti iš antrinių žaliavų ir atspindėtų temą. Po ilgo kūrybinio proceso vaikai ir jų auklėtojos panoro savo darbus eksponuoti muziejuje ir pradžiuginti lankytojus. Pasitelkę lavinamųjų klasių dailės būrelis „Paletė“ ugdytinius ir jų vadovę Laurą Velutienę užpildė visą edukacinės klasės erdvę gražiais vaikų darbais. Būrelio veiklos darbeliai: pintos vazelės (13 vnt.) ir paveiksliukai (10 vnt.).

Kviečiame pasigrožėti, vienas kitą papildančių veiklų, darbais! 

Paroda veiks 2016-05-02 – 2016-06-30; Kupiškio etnografijos muziejus, Edukacinė klasė.

Kupiškio rajono Antašavos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių dailės būrelio „Teptukas“ kūrybos darbų paroda „Pavasario džiaugsmai“.

Pavasario ypsena. Inesa Virbickait. Vakins kreidels. 3kl. 21x30cmIlgai lauktas pavasaris jau keliauja po mūsų kiemus, laukus, miškus. Visur jis palieka savo pėdsakus. Smalsūs vaikų žvilgsniai stebi pavasario gamtos pabudimą.

Piešimas - vienas iš mėgstamiausių vaikų užsiėmimų. Išmėgindami kuo daugiau piešimo būdų ir priemonių, mokiniai stengėsi pavaizduoti pradedančias žydėti gėles, pievas, nusidažančias žaliai, pienių šypsenas ir paukščių čiulbesį. Parodoje pamatysite virš 20 įvairia technika sukurtų kūrybos darbų.

Su atgimstančia gamta ir visų mūsų sielose skleidžiasi gerumo, meilės, džiaugsmo gėlės.

Pasinaudokime mums gamtos teikiamais malonumais ir gyvenimas nušvis naujomis spalvomis!

Antašavos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių dailės būrelio „Teptukas“ vadovė

Birutė Kairienė

Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje  nuo 2016.05.02 - 2016.05.31 

Kupiškio rajono Skapiškio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių kūrybos darbų paroda ,,Pavasario žingsniai“

Jau šypsos saulelėPakalnuts. Dovil Dilyt. 7m. Guaas. 21x30 cm

Kaitri ir graži,

Jau šniokščia upeliai

Didi ir maži.

Pavasaris žengia

Grožybių keliu

Ir apsiaustu dengia

Jau žemę žaliu.

Jau vėl bijūnėliai,

Vėl rūtos žydės;

Miške čiulbuonėliai

Gražiai vėl čiulbės.

(Vincas Vitkauskas)

    Pavasaris - saulėtas, šviesus, šiltas, nuostabus metų laikas. Jis žengia pas mus trimis sparčiais žingsniais, su kiekvienu atnešdamas vis daugiau šviesos ir šilumos, dovanodamas daug džiugesio mūsų širdims.

    Žvalgydamiesi pro langą ir vis laukdami šilto pavasario pradinukai ėmėsi darbo. Vaikai labiausiai mėgsta kurti, piešti, tapyti įvairiomis technikomis. Vaikų piešiniuose pavasaris  - tai pirmieji bundančios gamtos vaizdai, bitutės,  paukšteliai, mėlynos žibučių akys, nedrąsios pakalnutės, ryškiaspalvių tulpių laukas... Visa tai matyti pradinukų piešiniuose. Juos dailės paslapčių moko mokytojos Gitana Sriubiškienė ir Dalia Petrulytė.

    Šioje „Pavasario žingsniai“ parodoje eksponuojama virš 20 piešinių. Jie atlikti įvairia technika: spalvotais pieštukais, guašu, flomasteriais, mišria technika.

   Galbūt šilti vaikų kūrinėliai prišauks šiltesnius orus? Mažieji dailininkai jums linki geros nuotaikos, saulėto ir džiaugsmingo pavasario !

   Mokytoja Gitana Sriubiškienė

   Paroda eksponuojama V. Šleivytės paveikslų galerijoje  nuo 2016.05.02 - 2016.05.31 

 

L. Šakalienės paroda "Aristokratiškos damos"

 Loreta akalien   Loreta Gabriūnaitė- Šakalienė gimė 1988 m. vasario 3 d. Jonavoje.1996 m. atvyko į Kupiškio kraštą, Laukminiškių kaimą. Mokėsi Virbališkių pagrindinėje mokykloje. 2003-2006 m. lankė Kupiškio muzikos mokyklos dailės skyrių, kur susidomėjo lipdyba, moliu. 2007 m. baigė  L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Dabar gyvena Vaivaduose, Panevėžio rajone.

   Loretos Kupiškio muzikos mokyklos dailės skyriaus baigimo darbas buvo lėlės padarytos iš molio. Molis buvo ta  medžiaga, kuri pakluso Loretai. Dabar ji neturi galimybių dirbti su moliu, todėl pasirinko  gipsą. Kū-rybinis darbas jaunai moteriai yra galimybė pabėgti nuo kasdienių darbų ir rūpesčių. Idėjų kaip turi atrodyti lipdoma lėlė Loreta semiasi iš įvairių šaltinių, bet labiausiai ją žavi tos suknelės, kuriomis apsirengusios moterys iš senų filmų apie kaubojus. Šiam darbui reikia užsidegimo, kruopštumo, rankų miklumo, ramios aplinkos, ištvermės, lakios vaizduotės. Moteriškas figūras padaryti užtrunka 3-10 valandų, o vyriškas- ir iki kelių parų. Dailiosios lyties atstovės kuriamos ant butelio, o vyriškas figūras tenka gaminti daug ilgiau, nes daug laiko atima kojos. Neįprastą gaminimo būdą kūrėja atrado po ilgų paieškų ir bandymų.

  „Lėlės yra puošniausias dalykas, juk ją gali padaryti pagal savo fantaziją. Galima išpuošti iki smulkiausių detalių, net blizgučiais, karoliukais, vytelėmis, akmenukais dekoruoti. Bet man gražiausia natūralaus gipso, visiškai balta lėlė. Tada būna švari, natūrali jauna mergaitė. Visas lėles darau be veido, yra tik kontūrai. Nors bandžiau veido bruožus piešti ir pieštuku, ir tušinuku, ir guašu, bet negražu. Tada visas dėmesys krypsta ne į suknelę, o veidą. O man norisi, kad veidas liktų paslaptingas, nebylus, o moters grožį perteiktų apdaras.

   Lėlės man yra didžiausia puošmena, gracija, net nemoku įvardyti, kas mane prie jų taip stipriai traukia. Gal kad vaikystėje neturėjau tokių gražių žaislų. Pirmąją savo Barbę labai saugojau, net pamenu, kaip ji atrodė, todėl buvau padariusi ir jos kopiją“, –pasakojo menininkė.

    Loretos Šakalienė sukūrė virš šimto lėlių, daug vazų, papuoštų šampano butelių, drambliukų, nuotraukų rėmelių ir kt. Tačiau jos namuose liko tik kelios lėlės, nes tik gimusios  jau tuoj pat suranda naujus šeimininkus. Ji džiaugiasi, kad darbai patinka ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

   Parodoje eksponuojama 16 gipso lėlių- aristokratiškų damų ir visos jos skirtingos, įdomios, elegantiškos ir paslaptingos.

 

Paroda eksponuojama V. Šleivytės paveikslų galerijoje 2016.03.01 - 2016.04.30

 . 

G. Ivanauskaitės paroda "Gamtos spalvų paletė"

    Gema Ivanauskait. Aguon laukas. 2014 m.Tempera kartonas. 63x44DSC06608 2Gema Ivanauskaitė gimė 1982 m. sausio 20 d. Virbališkių k. Kupiškio rajone.

    1988 – 1997 m. mokėsi Virbališkių pagrindinėje mokykloje. Jau tuomet mergaitės polinkį į meną pastebė-jo dailės mokytoja Jolanta Knizikevičienė, kuri aktyviai skatino dalyvauti įvairiuose dailės konkursuose. Dažnai lydėjo sėkmė.

    Nuo penktos klasės Gema, paskatinta mamos, lankė Kupiškio muzikos mokyklos Dailės skyrių (nuo 2011 m. Kupiškio meno mokykla). Teko dalyvauti įvairiuose rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose piešinių konkursuose. Šią mokyklą baigė 1997 m. Tada buvo užsibrėžtas gyvenimo tikslas - baigti aukštesnius mokslus susijusius su daile (tapyba).

2001 m. pasirinko dailės studijas ir įstojo studijuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą, kurioje įgijo interjero apipavidalintojo specialybę su gėlių komponavimo specializacija. Toliau tęsė studijas susijusias su menu Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete. 2008 m. buvo suteiktas dailės profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija (papildoma šaka dailioji keramika).

  Dabar gyvena Vilniuje ir dirba floriste. Darbas susijęs su kūryba, meninėmis išraiškomis. Jis teikia daug malonumo širdžiai. Laisvalaikiu užsiima tapyba. Šiuo metu tapo su akriliniais dažais ant drobės. Mėgsta natiurmortą, peizažą, kuriems impulsą suteikia gamta. Ji traukia paslaptimi ir grožiu – tiek detalėmis, tiek visuma ir harmonija. Tapydama išlieja savo jausmus, emocijas, nuotaiką, išgyvenimus. Peizažai atspindi gyvenimo būsenas. Visi skiriasi vidine nuotaika, paslaptimi.

    Gema mąsto: ,,kad kūrybinis procesas prasideda jau tada, kai uždažau drobę, pagaunu "cinkelį" ir darbas pajuda . Paveikslo gimimas priklauso nuo daugelio aplinkybių: tai ir nuo mano nuotaikos, aplinkos, drobės dydžio.“

   Parodoje eksponuojama virš 30 kūrybos darbų atliktų įvairia technika.

Paroda eksponuojama Laukminiškių k. muziejuje 2016.03.01 - 2016.04.30

Gegužinā pas Patrausko Adomų!

 2016 m. gegužės 20 d. 17 val. Adomo Petrausko muziejuje, Uoginių km., Kupiškio raj.

Muziejininkams svarbi gegužės 21 d. – Europos muziejų naktis. Jai paminėti Kupiškio etnografijos muziejus ir Jaunimo centras organizuoja teatralizuotą renginį jaunimui  „Gegužinā pas Patrausko Adomų“. Meskit visus rūpesčius ir darbus, pasiimkit draugus, gerą nuotaiką, šiltą ir patogų apdarą – visi į Adomo Petrausko muziejų. 

 01 Eleonoros-Kersulienes

Nuotrauka Kupiškio etnografijos muziejaus. Jaunimas ant Kerelių piliakalnio.

Programa:

1. Parodos pristatymas „Senovines gegužines prisiminus“.  

Tarpukario ir pokario laikotarpio senųjų gegužinių ir jaunimo pasilinksminimų fotografijų ir drabužių paroda.

2. Stilizuotas gegužinės pristatymas.

Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos dramos būrelis (vad. J. S. Jurėnienė).

3. Liaudies dainos ir tradiciniai šokiai, rateliai.

Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro Kalnaberžės skyriaus, vaikų liaudiškos muzikos kapela „Siručiukai“ (vad. H. Docius).

Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinis ansamblis „Vijūnytė“ (vad. A. Pustovaitienė)

Kupiškio P. Matulionio progimnazijos folklorinis ansamblis „Zbitkai“ (vad. D. Palionienė)

4. Programa „Tautiniai šokiai“

Kupiškio kultūros centro šokio studijos „Račiupėlis“ (vad. J. Jankauskienė) tradicinių šokių mokymas.

5. Vaidinimas „Užupečkio paveikslaliai“

 Kupiškio kultūros centro Noriūnų padalinio mėgėjų teatras „Dvarelis“ (vad. V. Laucienė).

6. „Bliaukos“ virimas ir kiti tradiciniai valgiai.

Kupiškio rajono jaunimo centras (direktorė E. Vaitiekūnaitė).

7. Liaudies muzikantų pasirodymas ir jaunimo pasilinksminimas.

Kupiškio rajono Salamiesčio miestelio kantri grupė „Lyja“ (vad. A. Totoris)

 

Renginį organizuoja: Kupiškio etnografijos muziejus, Kupiškio jaunimo centras ir Kupiškio kultūros centras.

Daugiau informacijos:

Tel: 8 ( 682 ) 34232, etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė

Tel: 8 (459) 35439, etnografijos muziejus

El. paštu: etnografijos.muziejus@gmail.com

Internete: www.etnografijosmuziejus.lt

Svarbu!

Muziejininkai kartu su Kupiškio jaunimo centru nori pabandyti sugrįžti į tarpukario

ir pokario laikų gegužines. Todėl kreipiamės į Jus pagalbos ir prašome

Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojams paskolinti ar dovanoti to laikotarpio drabužių ir jaunimo laisvalaikio praleidimo ar senovinių gegužinių nuotraukų.

Skambinkite tel. 8 459 35439 (vyr. fondų saugotojai) arba užeikite į Kupiškio etnografijos muziejų (Gedimino g. 2, Kupiškis). Prašytume atsiliepti iki gegužės 16 d.    

Paroda "Velykų džiaugsmas vaikų akimis"

IMGP3602Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.

Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi -
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.

Rid rid rid margi margučiai,
O čia čia maži vaikučiai -
Jei margučiai neriedės,
Ir vaikučiai nedidės!

 

Velykos, dar viena labai vaikų laukiama šventė. Juk tiek džiaugsmo suteikia namų puošimas,
kiaušinių dažymas ir kiti smagūs vaikiški darbai. O kas geriau papuoš namus ar kitą erdvę, jei ne vaikų darbeliai. Mažieji Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ ugdytiniai muziejaus edukacinę klasę išpuošė savo rankų darbo kūrinėliais. Parodą pavadinome „Velykų džiaugsmas vaikų akimis“, joje eksponuojami įvairaus formato piešinukai.

Kviečiame parodėlę apžiūrėti tėvelius, sesutes, broliukus, auklėtojas, draugus ir kitus muziejaus lankytojus!

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje 2016.03.15 - 2016.04.30

Vandos Kubiliūnienės skiautinių paroda "Pavasario belaukiant"

V. KubiliunienesGimiau 1952 m. Kelmės raj. Kražių miestelyje. Vėliau su tėvais išvykome į Vilnių. Mokiausi M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1970 m. įstojau į Valstybinį Dailės institutą, tekstilės katedrą. 1977 m. jį baigiau įgydama dailininkės – tekstilininkės specialybę. Nuo 1980 m. dalyvauju respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Esu kūrusi nemažai gobelenų visuomeniniams ir individualiems interjerams. Jau 20 metų kaip susižavėjau skiautiniais. Skiautinys – tai širdies ir darbščių rankų kūrinys. Stengiuosi puoselėti tradicijas, kurias atspindi ir kūrinių temos, spalvos, formos. Margos skiautės dėliojamos, siuvamos, daigstomos, kol pavienės atraižėlės darniai susidėlioja ir virsta vientisu meniniu vaizdu, kur visos spalvos vienodai svarbios ir reikalingos. Ir visai nesvarbu, kiek laiko, širdies įdėjai į šį darbą – visada liks džiugus ir jaudinantis nerimas, kai pieštuku ant popieriaus lapo nedrąsiai ir neryškiai ima gulti pirmos būsimo skiautinio schemos – spalva ir faktūra, plokštuma ir erdvė. Viskas pirmiausiai turės paklusti mintims, po to – rankoms, o po to – užkariauti širdis visų, kurie žvilgsiu ar ranka prisilies prie to šilto ir švelnaus margumyno.

Su meile, Vanda Kubiliūnienė

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.04.02 - 2016.04.30

Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybinių darbų paroda

SamulionytesNiekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. Menas yra didysis žmoniškumo pranašas daiktų pasaulyje. Vydūnas.

Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius įkurtas 1989 m. mokyklos direktorės Erikos Mackelienės iniciatyva. Per visus pagrindinio ugdymo metus dailės skyriaus mokiniai mokosi šių disciplinų: piešimo, spalvos studijos, kompozicijos, grafikos, keramikos, dailėtyros. Šiuo metu dailės skyrių lanko 68 moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų bei gimnazijos, kuriems vadovauja dvi patyrusios, didžiulę pedagoginę patirtį sukaupusios mokytojos metodininkės Rita Laskauskienė ir Rima Kalinkienė.

Moksleiviai rengia parodas Kupiškio etnografijos muziejuje, miesto bibliotekoje, savo mokyklos patalpose, rajono mokyklose, savivaldybėje. Ruošia projektus, lanko parodas, dalyvauja edukacinėse programose. Rajono, šalies ir tarptautiniuose konkursuose dažnai tampa laureatais bei diplomantais.

Dailės skyrių lankantys moksleiviai išmoksta dailės abėcėlę ir kūrybiškai taikyti įvairias išraiškos priemones pasirinktuose dalykuose. Tai jauno žmogaus asmeninio gyvenimo kelio pradžia, nebūtinai susijusi su menine kūryba, tačiau maksimaliai atsiskleidžia kiekvieno savasis AŠ, o dailės ir meno pažinimas yra priemonė jo asmenybės tapsme.

Šiuo metu A. Petrausko muziejuje eksponuojama 1-5 dailės skyriaus klasių mokinių kūrybinių darbų paroda. Parodoje galima išvysti tapybos, keramikos, kompozicijos, grafikos darbus.

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.04.02 - 2016.04.30

Kraštiečiui Kaziui Babickui - 150 metų

 Agota Graiinait-Babickien Kariškis, inžinierius Kazys Babickas gimė 1901 m. balandžio 24 dLaukminiškių kaime. Jis buvo trečiasis vaikas darnioje Agotos ir Jurgio Babickų šeimoje. Unės, Petro ir Vytauto Babickų brolis.1912 m. Kazys baigė Kupiškio dviklasę mokyklą, 1914–1918 m. gyveno Petrograde, kur Šv. Kotrynos gimnazijoje baigė 6 klases. Grįžęs į Lietuvą eksternu išlaikė gimnazijos 8 klasės egzaminus. 1927-1928 studijavo LU Teisių fakultete. 1919 02 06 stojo savanoriu Lietuvos kariuomenėn, baigė Karo mokyklą ir Aukštuosius karo technikos kursus Kaune, kur įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę. 1919–1940 m. tarnavo įvairiuose kariuomenės daliniuose, pulkininkas leitenantas (nuo 1934 m.), 1928–1936 m. dėstė Karo mokykloje, 1937–1940 m. – Autorinktinės vadas. Pasitraukęs į atsargą 1940–1941 m. mokytojavo Vilniaus suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Išleido knygas: „Karo ryšiai ir transmisijos“ (1934), „Karo mokyklos vidaus tvarkos statutas“ (1935). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Čikagoje, turėjo maisto prekių parduotuvę, aktyviai dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje. Buvo didelis Lietuvos patriotas, išeivijoje niekada nepritapo ir iki mirties svajojo grįžti į tėvynę. Su žmona  Marta Pališaityte išaugino dukrą Gintrą ir sūnų Rytą. Mirė 1968 m. spalio 18 d, palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

                 Parodoje eksponuojamos Kazio Babicko ir šeimos nuotraukos, surinktų dokumentų kopijos, medžiaga gauta iš Unės Babickaitės- Milerienės.

                 Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje 2016.04.01-2016.04.30

Tarpukario velykinių atvirukų paroda

velyku 

TARPUKARIO VELYKINIAI ATVIRUKAI

 

Lietuvos muziejų fonduose gausu proginių atvirukų. Visur tendencija vienoda: velykinių atvirukų, lyginant su kalėdiniais, nėra daug. Ši paroda sukomplektuota iš Rokiškio krašto ir Kupiškio etnografijos muziejuose saugomų atvirukų rinkinio.

Aktyviausią atvirukų leidybos laiką Lietuvoje muziejininkas Almantas Šlivinskas skiria į du etapus. Pirmasis bumas kilo apie 1905 metus, jau atgavus lietuvišką spaudą. Šie atvirukai dar nebuvo proginiai – dažniausiai su miestų vaizdais, etnografiniais elementais. Proginiai atvirukai atsiranda apie 1908–1910 metus. Antrasis atvirukų leidybos bumas pasikartojo po Pirmojo pasaulinio karo.

Beveik visi carinio laikotarpio atvirukai leisti užsienyje, Vakarų Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje), ant kai kurių puikuojasi lietuviškas užrašas, linkintis linksmų Šv. Velykų. Kiti į rinką ateidavo ir be lietuviškų užrašų.

Šventiniai atvirukai išsiskyrė juose vaizduojamais siužetais, atitinkančiais šventės simboliką ir metų laiką. Velykiniuose atvirukuose dažniausiai puikuojasi įvairūs augalai: žydinčios karklo ar lazdyno šakelės, žibutės pakalnutės, žydinčios obels šakelės, snieguolės, žibutės ir kt. Ypač užsienietiškuose atvirukuose dominuodavo viščiukai, zuikučiai. Marginami kiaušiniai matomi tik lietuviškuose atvirukuose. Vakarų šalių atvirukuose irgi yra kiaušinių, bet jie labai išdidinti, atrodo nenatūraliai, pompastiškai.

Dar viena iš Vakarų atkeliavusių atvirukų siužetų kategorija – sentimentalūs vaizdai, juose įamžintos nudailintos porelės, vaikai. Tokie atvirukai turėjo paklausą.

Įdomūs ir žaismingi maži atvirukai – vizitinių kortelių formato. Atskirą Šv. Velykų progą siųstų atvirukų grupę sudaro antspaudai, vaizduojantys Kristų, sėdintį Alyvų kalne, ganantį avių bandą ar laikantį ėriukus ant kelių. Neretai šios grupės atvirukuose pamatysime angeliukus su pavasarinių gėlių puokštėmis ir greta besiganančias aveles.  

Į pelningą proginių atvirukų verslą tarpukariu buvo įsijungę daug Lietuvos leidėjų, fotografų. Greta užsienio autorių pieštų atvirukų pasirodė ir lietuvių autorių: Adomo Varno, Adomo Galdiko, Pauliaus Galaunės. Jų piešiniai išsiskirdavo lietuvių liaudies ornamentikos darbams būdinga stilistika.

Paroda eksponuojama Kupiškio kultūros centre 2016 03 17 - 2016 04 17

Kviečiame apsilankyti ! 

 

 

Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS KŪRĖJAI

Nepriklausomybės – priklausomybės sąvokos mums yra gerai pažįstamos ir žinomos. Įvairiais laikotarpiais, būdami priklausomi nuo kitų, mūsų krašto šviesuoliai, inteligentai, menininkai kaip įmanydami stengėsi, kad Lietuva taptų Nepriklausoma ir savita valstybė, turėtų savo tradicijas, papročius, kalbą.

Jau XX a. pradžioje romantizmo ideologijos įtakoti to meto jaunieji dailininkai, tokie kaip Adomas Varnas (1879 – 1979), Petras Kalpokas (1880 – 1945), Alius Šimkūnas, Kazys Šimonis (1887 – 1978), Jonas Mackevičius (1872 – 1954) savita, jų ieškojimams būdinga stilistine maniera įamžino svarbias Lietuvos istorijos asmenybes, kurios dar prieš paskelbiant Nepriklausomybę padėjo svarius valstybingumo pamatus, tai:  istoriką, vieną iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simoną Daukantą (1973 – 1864), būsimojo Nepriklausomybės akto signatarą, pirmąjį „Aušros“ laikraščio redaktorių, mokslininką, gydytoją Joną Basanavičių (1851 – 1927), filosofą, rašytoją, publicistą, kultūros veikėją Vilhelmą Storostą – Vydūną (1868 – 1953), Vilniaus žinių leidėją, inžinierių, vieno iš pirmosios lietuvių dailės parodos organizatorių Petrą Vileišį (1851 – 1926), kalbininką Joną Jablonskį (1860 – 1930), aušrininką, humanitarinių ir teisės mokslų daktarą, politinį veikėją Joną Šliūpą (1861 – 1944) ir daugelį kitų. 

1918 m. atkūrus Nepriklausomybę, menininkai, inteligentai entuziastingai prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę. Susikūrusios jaunos valstybės siekiai, visų pirma, siejosi su tautinės ideologijos skleidimu ir įtvirtinimu šalyje. Visų antra, buvo ieškoma savojo identiteto ir stengtasi modernėti, tačiau iš kitos pusės –  visa tai inspiravo šalies ir jos laimėjimų propagandą.  Naujosios valstybės įvaizdį kūrė politikai, žurnalistai, literatai, o jos siekius stengėsi atvaizduoti dailininkai. Įsitvirtinant jaunos valstybės pamatams buvo teigiama, kad menui turi būti skiriama itin svarbi ir tinkama vieta, nes meno kalbą supranta visi. Dėl tautinės ideologijos siekio ir savito identiteto ieškojimo ypatingai daug reprezentatyvių iškilių asmenybių portretų buvo sukurta XX a. 3-4 dešimtmečiuose, tuo metu itin buvo vertinami neoakademizmo ir realizmo principų sukurti dailininko Jono Mackevičiaus ir Zigmo Petravičiaus (1862 – 1955) karinio ir visuomeninio veikėjo pulkininko leitenanto Prano Liatuko (1876 – 1945), Lietuvos karinio veikėjo pulkininko Jono Griciaus (1884 – 1963), visuomenės veikėjo, Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko (1869 – 1942), miškininko, profesoriaus visuomeninio ir politinio veikėjo Povilo Matulionio (1860 – 1932), valstybės ir karinio veikėjo, pulkininko leitenanto Juozo Papečkio (1890 – 1942) ir daugelio kitų iškilių politinių ir visuomeninių veikėjų nutapyti portretai.           

Parodoje eksponuojami XX a. pradžios ir tarpukario dailininkų aliejinės tapybos technika nutapyti Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų portretai iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų. Parodą parengė Kupiškio etnografijos muziejus.  

 Basanaviius    A.imknas.JonasJablonskis.XXa.pr.drb.al

 Butkus    Daukantas 

Grinius 

Matulionis                  Ratikis

Vileiis                            Vydnas

Tapybos darbų paroda „Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai“ skirta Vasario 16-osios šventei eksponuojama Kupiškio kultūros centre iki 2016 kovo 10 d.

Parodos pristatymas vyks vasario 16 d. 12.30 h. Maloniai kviečiame dalyvauti ! 

TAU kūrybos darbų parodos atgarsiai

Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų kūrybos darbų paroda sulaukė didelio kupiškėnų ir svečių būrio.

Renginį pristatė ir autorius sveikino Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas pasidžiaugė gausia ir gražia paroda. Kalbėjo universiteto rektorė Alfreda Žiūkienė. Mintimis apie savo kūrybą dalinosi Aldona Ramanauskienė ir Janina Balčiūnienė, poezijos fakulteto dekanė Eugenija Katauskienė. Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnybos specialistė Aušra Vapšienė apibūdino įgyvendintus projektus, kurių rezultatas – kūrybos darbų paroda.

Renginio metu buvo pasirašyta Kupiškio etnografijos muziejaus ir Trečiojo amžiaus universiteto bendradarbiavimo sutartis. Koncertavo Kupiškio neįgaliųjų draugijos moterų ansamblis „Prie Kupos“. 

pens1

pens2

pens3

pens4  pens5

pens6pens7

pens8

pens9

pens10

 

„SĖLOS AKTAI. ACTA SELONIAE“

se1

Kupiškio etnografijos muziejuje vyko konferencija ir knygos „SĖLOS AKTAI.  ACTA SELONIAE“ pristatymas. Knygą pristatė ir pranešimą skaitė šio dokumentų rinkinio sudarytojas  ir vertėjas istorikas Tomas Baranauskas.

Ši  knyga yra projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ tęsinys. Šio projekto tęsinio 2016 m. tema – rytinė Žiemgalos kaimynė Sėla, kurios dalybų aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. Šiais metais sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo. Kartu su šiuo aktu, visuomenei buvo pristatyti ir kiti Sėlos kraštui ypač svarbūs XIII a. dokumentai, tokie kaip Lietuvos karaliaus Mindaugo Sėlos dovanojimo Vokiečių ordinui aktas, popiežiaus Aleksandro IV bulė, Mindaugui priskiriami suklastoti Sėlos dovanojimo aktai, Sėlos ribų aprašymas ir panašiai.

Knygos ir  projekto pristatymo metu, projekto vykdytojai  Gražvydas Balčiūnaitis - Pasvalio krašto muziejaus muziejininkas, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas; Andrius Bitaitis - asociacijos Žiemių pradas "Simkala" vadovas supažindino su projekto tikslais ir muziejaus direktorei Violetai Aleknienei padovanojo svarbių Kupiškio kraštui  istorinių dokumentų įrėmintas fotokopijas. Visi norintys pamatyti šiuos dokumentus, apsilankykite mūsų muziejuje.

Renginio dalyvius ir svečius sveikino Kupiškio rajono mero pavaduotojas Aurimas Martinka. Senovines sutartines atliko „Kupkiemio“ sutartinių giedotojų grupė.

 se 2

se3  se 4 

se5

se6

 

TAU kūrybos darbų paroda

pens 

Maloniai kviečiame Jus į Trečiojo Amžiaus Universiteto kūrybos darbų parodos " Čia ir dabar" pristatymą, kuris įvyks Kupiškio etnogarfijos muziejuje 2016 m. sausio 15 d. 15 val. 

Koncertuos ansamblis "Prie Kupos". 

Paroda vyks 2016 01 15 -  2016 02 29 

Miesto aikštėje apsilankė Kalėda

 

kal5

Artėjančių Kalėdų proga Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje Kupiškio rajono turizmo ir verslo centro iniciatyva surengtoje šventinėje mugėje dalyvavo ir Etnografijos muziejaus specialistai. Muziejininkai kupiškėnus ir miesto svečius kvietė nusifotografuoti su Seniu Kalėda. Daugiau nei šimtas žmonių tą dieną įsiamžino su Kalėdų šventės pagrindiniu personažu, o jų atvaizdai buvo persiųsti į asmeninius elektorinius paštus.

Buvo šventės dalyvių, kurios ne tik fotografavosi atminčiai, bet ir pakvietė šokiui Senį Kalėdą. 

 

kal 1

kal 2

kal 4

kal3

  

Skulptoriaus J.Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu

                      Ne tik Kupiškio kraštas, bet ir visa Lietuva gali didžiuotis skulptoriumi Juozu Kėdainiu ir jo kūryba. Iki pat savo mirties menininkas palaikė glaudžius ryšius su gimtine. Todėl nėra jokio atsitiktinumo, kad kraštiečio pomirtinę valią vykdė sesuo Bronė Kėdainytė. Ji Kupiškio rajono savivaldybės viešajai  bibliotekai ir etnografijos muziejui saugoti perdavė skulptoriaus sukauptą archyvą ir kūrybinį palikimą.

Prisimenant iškilų kraštietį Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi vykdė projektą „Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu“. Projekto tikslas – pažiūrėti į žymų lietuvių skulptorių kitomis akimis, atskleisti, galbūt dar neatskleistas menininko kūrybos ir asmenybės puses.

Šių metų gruodžio 11 d. Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta J. Kėdainio jubiliejinė paroda, kurioje eksponuojama tik maža skulptoriaus palikimo dalis.

                      Parodos pristatyme dalyvavo J. Kėdainį pažinoję ir jo kūrybą tyrinėję meno pasaulio atstovai – dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė, buvę skulptoriaus studentai  - profesorė Daliutė Ona Matulaitė, Arūnas Sakalauskas, Petras Baronas ir kiti.

Leidinių kraitį apie Kupiškio kraštą papildė J. Kėdainio 100-osioms gimimo metinėms skirtas jubiliejinės parodos katalogas „Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu“. Leidinyje publikuojamas N. Nevčesauskienės straipsnis „Nepažinti Juozo Kėdainio kūriniai“, skulptūros, piešiniai, fotografijos, išleisti katalogai, sudarytas D. Jutkienės Kupiškio etnografijos muziejuje saugomų Juozo Kėdainio skulptūrų sąrašas. Leidinio leidyba rūpinosi Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pavaduotoja Lina Matiukaitė. Linos Matiukaitės rūpesčiu yra išleista J. Kėdainio laiškų knyga „Kūrybinė brolystė“. Renginį sušildė aktorės Virginijos Kochanskytės skaitomos skulptoriaus namiškiams rašytų laiškų ištraukos, jo interviu nuotrupos. Skambėjo Kupiškio kultūros centro vokalinio Nidijos Sankauskienės ir Sandros Gudienės dueto dainos..

                      J Kėdainio asmenybę ir kūrybinį palikimą išsamiausiai apibūdina N. Nevčesauskienės mintys: „Kūrinių gausa ir įvairovė liudija nepaprastą jų autoriaus darbštumą, atsidavimą savo profesijai. Juozas Kėdainis kaip uolus artojas išrėžė labai unikalią vagą lietuvių skulptūros istorijoje. Menininko kūryba atspindi profesionaliosios lietuvių skulptūros bruožus, įprasminusius garsių Lietuvos istorijos ir valstybės veikėjų, kultūros, meno mokslo atstovų atminimą“...

IMG 9295 

IMG 9317 

IMG 9328  IMG 9331 

IMG 9342 IMG 9368 

IMG 9373

IMG 9384 IMG 9390 

IMG 9393  IMG 9395

 IMG 9420

 

 

 

Aš tikiu Kalėdų stebuklu

kaledu         Šv. Kalėdos yra svarbiausia ir gražiausia metų šventė. Tai šventinės akimirkos, mūsų gyvenimuose paliekančios pėdsaką. Džiugu, kai širdin nusėda visas būrys puikių akimirkų, o ypač kai tai nutinka mažųjų širdelėse. Juk tuo ir auga mūsų vaikai, tuo jie gražūs, išmintingi, nepakartojami. Džiaugiasi tomis akimirkomis patys mažieji, džiaugiamės ir mes, suaugusieji, esantys šalia jų, sąmoningai besistengiantys šias akimirkas jiems atverti, padėti atrasti, atpažinti. Po mažą džiaugsmą, po gerumo krislelį – žiūrėk ir pats gyvenimas susidėliojo... Džiugu, kai jame daug šviesių spalvų, paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam.

Paroda „Aš tikiu Kalėdų stebuklu“ patvirtina, jog tai nuostabus laikas, skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui. Visa Kupiškio rajono priešmokyklinio ugdymo įstaigų ir Meno mokyklos dailės skyriaus bendruomenė sukūrė gausybę darbelių ir nori pasidalinti su muziejaus lankytojais. Parodoje eksponuojami karpiniai, piešiniai, nuotraukos, kompozicijos, dekoratyviniai burbulai, keramikiniai nykštukai, besmegeniai ir, aišku, angelai... Visi darbeliai sukuria gražią Kalėdinę pasaką-stebuklą ir lankytojams primena, jog verta tikėti Kalėdų stebuklu!

Šventinė edukacinė programa Uoginių amatų centre

KUCIU SKRAJUTE 1 1

Lolita Braza "Protėvių pėdsakai"

Lolita Braza 2015 Anyksciai poster copy