Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

K.Šimonio parodos - konkurso atgarsiai

 

Kazys Šimonis (1887 – 1978) – unikalus tarpukario Lietuvos dailininkas, grafikas, tapytojas. Neturėjęs sisteminio meninio išsilavinimo, neįgijęs akademinio meninio pasirengimo Kazys Šimonis piešė pats, be niekieno vadovavimo.  Tai nesutrukdė jam tapti labiausiai komerciškai sėkmingu Lietuvos dailininku, kurio paveikslai itin vertinami bei perkami ir šiandien. Savo kūryboje K. Šimonis jungė moderno principus kartu su „folkloriniu mąstymu“, pakylėdamas tikrovės regimybę į fantazijos lygmenį. Jo kūryba (tapybos ir grafikos technikomis) įvairi visuomeninė ir kraštotyrinė veikla užima labai svarbią vietą Lietuvos kultūros ir meno istorijoje.

Iš Kupiškio krašto kilusio menininko vardui pagerbti Kupiškio etnografijos muziejuje rengiamos Aukštaitijos regiono tautodailininkų tapybos ir grafikos konkursinės parodos. Pirmoji konkursinė paroda įvyko 1999 m. Jos laureate tapo kupiškietė Genė Vaičikauskienė. Antroji premija atiteko panevėžiečiui Rimantui Skunčikui, trečioji – uteniškei Odetai Tumėnaitei – Bražėnienei. 2002 m. įvyko antroji konkursinė paroda, kurios laimėtoju tapo tautodailininkas iš Biržų Albertas Petkevičius. Trečioji konkursinė paroda buvo surengta 2004 m. Šį kartą laimėjo kupiškėnas Vytautas Pastarnokas. Ketvirtoji jubiliejinė konkursinė paroda, skirta dailininko Kazio Šimonio 120 – osioms gimimo metinėms paminėti įvyko 2007 m. Jos laureatu tapo vėlgi kupiškėnas Alfonsas Blažys.

Šiais metais rengiama jau penktoji konkursinė paroda, kurioje dalyvavo 40 tautodailininkų iš Biržų, Kupiškio, Kauno ir Utenos rajonų. Konkursui buvo pristatyti 141 daugiausia aliejinės tapybos technika sukurti buitinio žanro kūrybos darbai, peizažai. Taip pat ekspozicijos erdvę papildė keletas grafikos darbų, karpinių. Konkurso laureate tapo tautodailininkė iš Kauno Regina Kapočiūtė-Juodžbalienė. Kiti tautodailininkai buvo apdovanoti specialiais rėmėjų įsteigtais prizais. Susirinkusiems koncertavo 40-ies tarptautinių konkursų laureatas akordeonistas Tadas Motiečius ir baritonas Jonas Sakalauskas.

Renginį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

1  2 

3               4   

5 1  6 

7  8 1  

9   10  

11  1

 

Tautinių juostų paroda

 

 

 

TAUTINIŲ JUOSTŲ PARODA „KAS JUOSTA, VIS KITOKS ROŠTAS“

 

                      Lietuviškų tautinių juostų spalvų derinyje ir Italijos dvasinės kultūros raiškoje 2015 m. spalio 23 d. Kupiškio kultūros centre buvo pristatyta tautinių juostų paroda „Kas juosta, vis kitoks roštas“.

                      Paroda skirta folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ 20-ties metų jubiliejui paminėti.

                      Kodėl šiandien yra pristatoma tautinių juostų paroda „Kas juosta, vis kitoks roštas“? Todėl, kad juostos užima ypatingą vietą mūsų tautos kultūroje. Be to jos lydėjo žmogų nuo gimimo iki mirties. Renginio tikslas – žiūrovams ir svečiams iš Italijos Lodi miesto parodyti josios reikšmę, svarbą, paskirtį.

                      Parodoje buvo eksponuojamos dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos ir Dzūkijos juostos iš Alytaus, Rokiškio krašto, Utenos kraštotyros, Kupiškio etnografijos muziejų rinkinių.

                      Plačiau apie tautinės juostos reikšmę ir simboliką žiūrovus supažindino dr. etnografas Vytautas Tumėnas. Jis pabrėžė, kad lietuvių juostų ornamento simbolika – labai patrauklus reiškinys, gyvybingas, daugiaprasmis, įdomus tyrinėti, tačiau primirštas, nykstantis dalykas. Juostų raštai labai margi, įvairūs, jų nepaprastai daug. Ekspedicijų metu klausinėjamos audėjos retai galėjo paaiškinti juostų simboliką. Raštų pavadinimai – poetiniai simboliai.

                      Žinoma etnologė, žurnalistė Gražina Kadžytė pabrėžė, kad tautinė juosta – labai svarbi ir ypatinga. Gražiai jas aprašė E. Glemžaitė-Dulaitienė knygoje „Kupiškėnų senovė“, tačiau išsamiausiai jas apibūdino Juozas Tumas – Vaižgantas. Etnologė akcentavo, kad daugiausia juostų yra išdalinama per vestuves. Kupiškėnams tai yra labai svarbus ženklas, jų gyvenimo kodas, nes kupiškėniškos vestuvės visada buvo labai įspūdingos.

                      Parodos vedėja Violeta Aleknienė parodą užbaigė su saulės reikšmės paskirtimi juostoje ir žmogaus gyvenime. „Lietuviai juostų paskirtį sieja su gamtos reiškiniais. Vienas iš jų- saulė. Tai užlaužti kryžiaus galai, rombas su ataugėlėmis-vadinami rožele. Saulė sutapatinama su gyvybės medžio žiedais. Šis žiedas reiškia meilę, grožį, sveikatą, jaunystę. Todėl baigdama palinkėsiu visiems šviesos ir šilumos, gerumo ir meilės, atidumo ir pastabumo. Tegul saulės vertybių pripildytos širdys saugo, puoselėja ir skleidžia vieną iš gražiausių Lietuvos etninės kultūros vertybių – lietuvišką tautinę juostą“.

Kūrybinių darbų dėlionė

de    de 1

Martynas Juknys, 11 m.                                                                   Ema Kurulytė, 14 m.

Kupiškio meno mokykla, mokytojos Rita Laskauskienė ir Rima Kalinkienė

 

KUPIŠKIO MENO MOKYKLOS DAILĖS SKYRIAUS PARODA

 „KŪRYBINIŲ DARBŲ DĖLIONĖ“

Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius įkurtas 1989 m. mokyklos direktorės Erikos Mackelienės iniciatyva. Pagrindinis ugdymas trunka 4 metus. Nuo 2005 m. įvestas vienerių metų pradinis ugdymas. Dėstomi šie dalykai: piešimas, spalvos studija, kompozicija, grafika, keramika, dailėtyra, projektai. Dailės skyriuje šiuo metu kūrybingai darbuojasi dvi mokytojos: mokyt. metodininkė Rima Kalinkienė ir mokyt. metodininkė Rita Laskauskienė.

 

Dailės skyriaus moksleiviai rengia parodas Kupiškio etnografijos muziejuje, miesto bibliotekoje, savo mokyklos patalpose, rajono mokyklose, savivaldybėje. Ruošia projektus, lanko parodas, dalyvauja edukacinėse programose. Rajono, šalies ir tarptautiniuose konkursuose dažnai tampa laureatais bei diplomantais. Baigdami dailės skyrių moksleiviai atlieka kūrybinį darbą, kuriame atskleidžia savo žinias ir sugebėjimus. Nemaža dalis moksleivių tęsia dailės studijas šalies kolegijose ir aukštosiose mokyklose.

 

Dailės skyriaus moksleivių kūrybiniai darbai panaudoti iliustruojant K. K. Šiaulyčio 7 kl. dailės vadovėlį „Senųjų kultūrų šviesa“ 2003 m. bei K. K. Šiaulyčio darbo ir kūrybinės veiklos sąsiuvinį 7 kl. „Nuotykių kupina kelionė“ 2003 m. Mokytojos kasmet dalyvauja Kupiškio dailės mokytojų kūrybinių darbų parodoje “Kūrybos erdvė“. Moksleivių darbus pristato šalies mokytojų konferencijose, seminaruose, Vilniaus PPRC.

 

Dailės skyrių lankantys moksleiviai išmoksta dailės abėcėlę ir kūrybiškai taikyti įvairias išraiškos priemones pasirinktuose dalykuose. Tai jauno žmogaus asmeninio gyvenimo kelio pradžia, nebūtinai susijusi su menine kūryba, tačiau maksimaliai atsiskleidžia kiekvieno savasis AŠ, o dailės ir meno pažinimas yra priemonė jo asmenybės tapsme.

 

Parodoje „Kūrybinių darbų dėlionė“ eksponuojamos kaukės iš įvairiausių gamtinių medžiagų ir keramikinės skulptūrėlės-nykštukai, vazelės, lėkštutės ir pan. Tai tik maža 2 ir 4 klasės Meno mokyklos Dailės skyriaus kūrybinių darbų dalelė. 

 

 

Europos paveldo diena 2015m.

Kiekvienais metais, rugsėjo mėnesį, istorijai bei kultūrai neabejingus žmones suburia organizuojami Europos paveldo dienų renginiai. Pagrindinis Europos paveldo dienų tikslas yra supažindinti visuomenę su kultūros paveldu, kiekvienais metais pristatant vis kitą jos sritį. Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ Kupiškio etnografijos muziejaus iniciatyva „prakalbino“ nematerialųjį paveldą. Renginio prioritetu pasirinktas „Nematerialus kultūros paveldas – dvarų ir medinės architektūros – apsauga, puoselėjimas, aktualizavimas ir sklaida“.

Saulėtą rugsėjo 17 d. popietę susirinkta Kupiškio kultūros centre, kur Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė  trumpai supažindino su Europos paveldo dienomis, jų svarba. Šio renginio dalyviai turėjo progą apžiūrėti įdomią ir informatyvią Kupiškio rajono mokytojų ir moksleivių mažosios architektūros fotografijų, piešinių parodą „Kokia graži Aukštaitija – tik neužkelk joje langų“. Renginyje dalyvavęs Kupiškio savivaldybės mero pavaduotojas Aurimas Martinka džiaugėsi jaunimo aktyviu dalyvavimu, linkėjo visiems susirinkusiems nenusigręžti nuo savo karšto kultūros, papročių, skatino, kuo tvirčiau skleisti gerąją patirtį savo gimtinėje ir už jos ribų.

Šį kartą siekta visuomenės dėmesį sutelkti į šalia mūsų esantį nematerialinį paveldą, atskleidžiant  jo vertybes, todėl organizuota ir  viktorina „Kur eini, ten keliai, kur sustoji, ten namai“. Joje dalyvavo Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų 5-10 klasių mokiniai. Klausimynas sudarytas iš trijų šaltinių: Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė „Kupiškėnų senovė“, Angelė Vyšniauskaitė „Lietuvio namai“ ir Almanachas „Kupiškis – 2003“, Violeta Aleknienė „Augina mus ir sotina likimas praeities gyvas“. Akcentuota Kupiškio kraštui būdingi architektūros bruožai, gyvenviečių tipai, kaimai, senieji pastatai, jų paskirtis, interjero detalės, buities apyvokos daiktai ir pan. Vertinimo komisiją sudarė: mero pavaduotojas Aurimas Martinka, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė, Etnografijos muziejaus specialistė Donata Jutkienė.

Viktorina „Kur eini, ten keliai, kur sustoji, ten namai“ dalyviams neprailgo. Susirūpinusius komandų atstovus  Etnografijos muziejaus specialistė Kristina Jokimienė, pašmaikštaujant ir šiek tiek gelbėjant, vedė po dvidešimties klausimų  labirintus.  Įnirtingai kovėsi aštuonių Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų atstovai. Viktorinos nugalėtoja Antašavos pagrindinės mokyklos komanda, surinkusi 30 balų; antroji vieta – 26 balai, Subačiaus gimnazistai; trečioji – 25 balai, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos komanda.

 Renginio akimirkos

P1

 

P2

P3

P4

P5

P6

P7

Aukštaitijos regiono tautodailininkų Kazio Šimonio vardo paroda - konkursas

K. imonisKupiškio etnografijos muziejus 2015 m. spalio 15d. iki lapkričio 13 d. organizuoja Aukštaitijos regiono tautodailininkų Kazio Šimonio vardo parodą – konkursą.

Dalyviai parodai – konkursui pateikia 3 – 4 tapybos ar grafikos darbus. Kūrybos darbų technika ir matmenys pasirenkami. Taip pat dalyviai pristato kūrybinę autobiografiją, darbų nuotraukas, jų metrikas ( ne mažesnes kaip 10 x 15 cm. formato).

Kūrinius ir kitą medžiagą parodos – konkurso dalyviai pristato į Kupiškio etnografijos muziejų iki 2015 m. rugsėjo 28 d.  adresu : Gedimino g. 2 Kupiškis.  Papildoma informacija teikiama tel. (8 459 35439, el.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. .

Tautodailininkų kūrybos darbus vertins sudaryta komisija. Laureatui numatoma skirti 579,24 € vertės piniginę premiją.

Parodos – konkurso uždarymo šventė 2015 m. lapkričio 13d. 15 val (Laikas gali keistis)

 

Parodos - konkurso nuostatai

 

Baltų vienybės diena

Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centras 2015m. rugsėjo 22 d. 18 val. ant Kupiškio piliakalnio organizuoja Baltų vienybės dieną, kurios metu bus pristatomi projektai „Baltiškieji amatai šiuolaikinėje Lietuvos etnografinių regionų kultūroje“ ir „Baltiškasis paveldas šiuolaikinėje Lietuvos etnografinių regionų kultūroje“.

Kasmet rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Renginio metu  koncertuos folkloro kolektyvai iš Lietuvos ir Latvijos, veiks amatų kiemas, edukacinė  karinė-amatų  stovykla. Ją pristato organizacija „Argostudio“ iš Alytaus ir  gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“. Dalyvaus amatininkai iš Rokiškio, Biržų ir muziejininkai iš Anykščių, jie ir pristatys senuosius baltų amatus. Vyks  rudens Lygiadienio apeigos: ąžuolo pagarbinimas, simbolinio ožio aukojimas, apeiginės duonos valgymas. Šventės dalyviai galės pasivaišinti tradicine medžiotojų sriuba ,,Bliauka“

Visi rugsėjo 22 d. 20 val.  Lietuvoje, Latvijoje bei visame pasaulyje dalyvaukime Baltų vienybės ugnies sąšaukoje ir uždekime ugnį prie piliakalnio. Kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją Baltijos pakrantėje įsikūrusioms tautoms, todėl dabar  vienu metu uždegama ugnis įgyja naują prasmę. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai. Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes. Prie degančio laužo vyks ugnies fakyrų pasirodymas.

baltu vienybe

Uoginių amatų centro atidarymo akimirkos

amat1

amat2

amat3

amat 4

amat 5

amat 6       amat 7

 

 amat 8        amat z

amat10    amat 9

amat 81

amat 82

amat 11

amat12

Tikimės nesibaiginačių veiklų, nuolat šurmuliuojančių ir besišypsančių žmonių Uoginiuose :) 

 

TARPTAUTINĖ MUZIEJŲ NAKTIS

TARPTAUTINĖ MUZIEJŲ NAKTIS „MUZIEJAI DARNIAI VISUOMENEI“

                      Kupiškio etnografijos muziejuje 2015 m. gegužės 18 dieną organizuota naktis susilaukė didžiulio jaunimo būrio ir vaikų. Pažintinė-mokomoji programa buvo skirta Lietuvos etnografinių regionų metams. Vykusi šventė buvo itin linksma ir triukšminga.

                      Kupiškio ugdymo įstaigų auklėtinei šventei pradėjo ruoštis daug anksčiau. Jie darė įvairius kūrybos darbus, kurie buvo eksponuoti didžiojoje muziejaus parodų salėje. Paroda „Po kūrėjo delnu“ skelbė, kad kiekvienas vaikas, paauglys, jaunuolis per kūrybą sugeba atskleisti tai, kas jam gyvenime brangiausia. Ypatingą atmosferą sukūrė jaunosios meno mokyklos fleitininkės. Iš viso parodoje buvo eksponuoti 374 mokinių kūrybos darbai.

                      Paroda nebuvo konkursas. Renginį vedusi režisierė Violeta Mičiulienė sugalvojo akciją – išdalino po lapelį popieriaus ir po pieštuką. Muziejaus nakties dalyviai rašė labiausiai patikusio piešinio, ar kito kūrinio pavadinimą. Muziejaus direktorė mokytojams įteikė padėkos raštus už jaunųjų talentų meninį ugdymą.

                      Tolesni muziejaus nakties renginiai dalyviams leido rinktis: ar žiūrėti koncertą „Lai jaunystė neduoda eksponatams miegoti“, ar dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose: „Pintinės juostos“ (vadovė K. Jokimienė), „Karpiniai“ (vadovė V. Jurevičienė), „Prakalbinkim senovę“ (vadovė G. Vaičikauskienė), tai yra piešti muziejaus eksponatus.

                      Šventinį koncertą pradėjo Dranseikų šeima iš Molėtų. Jaunieji muzikantai kartu šokti ir dainuoti kvietė žiūrovus. Kupiškėnišką tarmę priminė jaunieji pasakoriai: E. Dzikavičius ir K. Briedis, dainininkė Ugnė Pranckūnaitė, P. Matulionio progimnazijos vaikų folkloro grupė „Zbitkai“, „Tyrulys“ iš Šepetos A. Adamkienės mokyklos, Salamiestėnų „Vyjūnytė“, L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir meno mokyklos merginos, „Račiupėlio“ jaunimo šokių kolektyvas taip pat įrodė, kad moka savo krašto tarmę ir brangina senelių palikimą – liaudies meną, papročius.

                      Kiemelyje išsišėlusių vaikų laukė staigmena – didžiuliame krepšyje sudėti raudoni maišeliai su saldumynais. Juos dovanojo Lietuvos Seimo narys Aleksandras Zeltinis.

                      Paskutinis renginio akcentas – Frederico Fonteyne.o filmas „Laisvės tango“.

                      Muziejininkai pasiekė sau keltus tikslus – su veikla supažindino darželinukus ir moksleivius, surado naujų bičiulių, bendraminčių ir nauja – žaisminga forma supažindino jaunimą su liaudies meno palikimu, įtraukė juos į edukacinius užsiėmimus.

IMG 3234

IMG 3253

IMG 3273

IMG 3338

IMG 3345

Amatininkų ir tautodailininkų mugė Uoginiuose birželio 4 d.

 

 

DĖL DALYVAVIMO PROJEKTO „AMATŲ CENTRO ĮKŪRIMAS UOGINIŲ KAIME, KUPIŠKIO RAJONE“ REZULTATŲ PRISTATYMO RENGINYJE 

 

 

Birželio 4 d. (ketvirtadienį) 15 val. Adomo Petrausko muziejuje (Muziejaus g. 3 A, Uoginių k., Kupiškio r.) organizuojamas projekto „Amatų centro įkūrimas Uoginių kaime, Kupiškio rajone“ rezultatų pristatymo baigiamasis renginys – amatų popietė.  

Maloniai kreipiamės, kviesdami bendradarbiauti, rengiant šią šventę ir prašome paraginti joje dalyvauti Jūsų institucijai žinomus tautodailininkus, amatininkus, turinčius ką parodyti ir parduoti.

Kontaktai registracijai/informacijai tautodailininkams, amatininkams:

Laura Eižinienė, A. Petrausko muziejaus specialistė,  8 610 01465 antradieniais – šeštadieniais nuo 8 iki 17 val.

 

Prekybos metu turėti su savimi pavedimo kvitą.

Registruotis būtina.

 

REIKALINGI DOKUMENTAI:

 

  • Verslo liudijimo kopija
  • Mokesčio pavedimo kvitas

 

Vietos mokestis 1,40 euro.

Lėšas pervesti:

Sąskaita – LT 24 7300 0101 1239 4300

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

Rinkliava už leidimą prekiauti viešose vietose,

Įmokos kodas – 53457

Suma eurais – 1,40 eurų.

 

 

Naujas edukacinis užsiėmimas A.Petrausko muziejuje !!!

2015-02-28 Duona 0010 1Jokių mielių ir E priedų, tik natūralus raugas, ruginiai miltai ir tyras vanduo, dar sauja kmynų, žiupsnelis druskos ir daug daug rankų darbo bei šilumos. Taip  kepama tikra ruginė duona. Raginame užsisakyti edukacinį užsiėmimą „Adomo Petrausko gryčia-duona kvepia“ (Adomo Petrausko muziejus, Uoginių kaimas,  Kupiškio rajonas).

Užsiėmimo metu jūs galėsite susipažinti su duonos kepimo paslaptimis, pamatyti kaip raugiama, maišoma bei kepama naminė duona. Patys dalyvauti kepimo procese – jo metu bus galima suformuoti savo kepaliuką, pašauti į duonkepę krosnį, luktelėti kol duonelė iškeps ir vėliau ją parsivežti namo.

                                                                  Edukacinė programa:

2015-02-28 Duona 00211. Pasakojimas apie ilgą duonos kelią nuo grūdo pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimą ant stalo;

2. Duonelės minkymas, savo kepaliuko formavimas  ir pašovimas į krosnį.

3. Laukdami kol iškeps duonelė galėsite pasivaišinti žolelių arbatos, medaus ir naminio sūrio, taip pat pasivaikščioti po Adomo Petrausko muziejų.

Užsiėmimo trukmė apie 2,5 valandos

Kaina: grupei iki 15 žmonių – 45 eurai;

                                                                grupei nuo 15 žmonių – 1 asm. 3 eurai.

2015-02-28 Duona 0023Užsiėmimą veda Sandra Gabrėnaitė-Juknienė

Tartis iš anksto telefonu 868443662

Maloniai kviečiame apsilankyti !!!

Ataskaitinė 2014 m. tautodailininkų paroda

kvietimas. 1

 

Nebuvo Kupiškio krašte tokio kampelio ir tokios kertelės, kur nebūtų gimęs liaudies meno kūrinys, daina, pasaka, legenda, patarlė, priežodis, rauda... Galbūt dėl to, kad mes pagal savo būdą niekados negyvenom uždarai ir tylomis: savo džiaugsmus ir sielvartus, rūpestį ir karčią gėlą, šviesesnio gyvenimo viltį, dalindamiesi su visais, liejom atvirai iš širdies. Šitaip ir gimė nepakartojamo grožio ir neišsemiamo turtingumo liaudies kūrybos lobiai, kuriuose lyg ryškiausiame veidrodyje atsispindi ir paties kupiškėno būdas, jo senelių ir prosenelių gyvenimas bei tradicijos. Ilgus dešimtmečius ir šimtmečius šitie lobiai ėjo iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį. Kai kas iš jų sunyko, pražuvo negrįžtamai; o kai kas išliko šviesiausių tautos žmonių užrašuose, įrašuose, mokslo ir kultūros židiniuose. Bet svarbiausia, šie lobiai sugrįžo į gyvenimą, suskambėjo naujais garsais ir sužėrėjo naujomis spalvomis. Tokio kultūrinio gyvenimo atgimimu galime laikyti kūrybingų, giliai jaučiančių tradicinį liaudies meną ir puoselėjančių kultūros paveldą Kupiškio rajono tautodailininkų keramikos, pynimo, karpinių, medžio, akmens, siuvinėjimo, mezgimo, nėrimo, tapybos darbus.

Šioje kasmetinėje ataskaitinėje Kupiškio rajono tautodailininkų parodoje eksponuojami Renės Sriubiškienės, Irenos Vapšienės, Alfonso Blažio, Vytauto Pastarnoko, Virginijos Jurevičienės, Jono Šmigelsko, Stasio Racevičiaus, Laimos Rišienės, Pauliaus Karpinsko, Vytauto Jasinsko, Elenos Jankauskienės, Danutės Palaimienės, Almos Norbutienės, Genios Vaičikauskienės, Romualdo Dobricko, Jono Grigalionio, Violetos Laužikienės, Vidos Kaulakienės, Nadieždos Vidžiunienės, Gintauto Tručinsko ir jaunojo kūrėjo Tito Jankausko (14 m.) kūrybos darbai.  

Lietuviai ir muzika Sibire

knygaKnygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškos ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. 

                                                   Justinas Marcinkevičius     

 

Knyga „Lietuviai ir muzika Sibire“ – tai dviejų muzikologių, Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės darbas, pareikalavęs ne tik kruopštumo ir atsakingo požiūrio į faktinę medžiagą, bet ir emocinės ištvermės. Šis veikalas neabejotinai yra reikšmingas tiek istoriniu, tiek edukaciniu požiūriu: jame atskleidžiami iki šiol neaptarti sovietų kultūrinio genocido aspektai.

Skaitant pirmąją knygos dalį kvapą gniaužia bendro, o kartu ir skirtingo likimo pavyzdžiai, muzikų, vėliau tapusių žinomais, ir paprastų mėgėjų dvasinis grožis, neįtikėtina dainos ir noro dainuoti galia, kurią įskiepijo prieškarinės mokyklos mokytojai. Autentiškais pasakojimais bei rašytiniais šaltiniais grįsta ir antroji knygos dalis. Du skirtingo pobūdžio darbai sugulė į vieną dviejų dalių leidinį, grįstą tremtinių ir politinių kalinių pasakojimais (išgirstais gyvai ir paimtais iš publikuotų tremtinių atsiminimų), gausiais publikuotais leidiniais, archyvų, Genocido aukų muziejaus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro medžiaga, Laisvės kovų archyvo, leidinio „Sibiro Alma mater“ fragmentais ir daugybe kitų šaltinių.

 

Renginio metu vyks konferencija „Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių muzikavimas Sibire. Kupiškėnų tapatybės išsaugojimas“. Pranešimus skaitys etnomuzikologė, docentė Gaila Kirdienė, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Aušra Jonušytė. Apie liaudies muzikantą Jurgį Stankevičių atsiminimais dalinsis dukra Nida Vickuvienė ir folkloristė Alma Pustovaitienė.

Programoje koncertuos Kirdų šeimyna ir Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis “Kupkėmis“.

 

 

 

Edukaciniai užsiėmimai "Keramikos pasaulyje"

ciplyteJurgita Čiplytė yra aukštaitė,  gyvenanti Panevėžyje. Su keramikos amatu susipažinusi nuo 2000 metų,  2010 m. įstojusi į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.  Keletą metų savanoriavo gausių šeimų bendrijoje „Panevėžio šeimyna“, vedė vaikams edukacinius užsiėmimus apie keramikos amatą.

Vaikų darbeliai dalyvavo parodose Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių viešosiose bibliotekose. Dabar Jurgita savo žiniomis dalinsis su A. Petrausko muziejaus lankytojais.

 

Edukacinė programa „Keramikos pasaulyje“ (Veda tautodailininkė Jurgita Čiplytė, užsisakyti telefonu : 864050730)

Keramika – tai taikomosios dekoratyvinės dailės šaka. Jos atsiradimas siejamas su žmonijos civilizacijos pradžia. Keičiantis laikams, po truputi senosios gamybos tradicijos tobulėjo, keitėsi technologijos, o pažintis su kitomis kultūromis įnešė naujų vėjų. Bet žmogaus mintyse ir rankose vis vien gimsta iš molio pagaminti ir degti dirbiniai.

Edukacinių užsiėmimų metu susipažinsite su įvairiomis molio rūšimis. Kurdami darbelius iš rudojo molio, išbandysite kūrybines jėgas ir realizuosite savo svajones.

ciplyte 2  

Užsiėmimai : Patiems mažiausiems

Užsiėmimo metu kursime įvairias figūrėles, pasakų herojus.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 1 valanda

Kaina : 1 asmeniui  3 €

 

Pradinukams

Užsiėmimo metu išbandysime virvelinės keramikos ypatumus.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 1 valanda

Kaina : 1 asmeniui  3 €

 

Vyresnėliams

Užsiėmimo metu lipdysime nuostabią interjero detalę.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 1 valanda

Kaina : 1 asmeniui  3 €

 

Suaugusiems

Reikalingi du užsiėmimai. Pirmojo užsiėmimo metu lipdysime, o antrojo – glazūruosime.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 2 valandos

Kaina : 1 asmeniui  5 €

 

 

Senamiesčio menininkų galerijos kūrybos darbų paroda

jusku     

Senamiesčio menininkų galerija/dirbtuvė yra įsikūrusi Vilniaus centre – kadaise gyventame priemiestyje, Totorių gatvėje. Galerija/dirbtuvė – tai nedidelis dviejų aukštų namelis, statmenai prisišliejęs prie kito didesnio, atskiriančio kiemą nuo siauros gatvelės. Kiemelyje kaip kaime – žydi jurginai ir piliarožės, gulinėja katės, čirškia žvirbliai. Viduje – pirmajame aukšte – vyksta dailininkų užsiėmimai: tapoma, vedami įvairių sričių kursai, eksponuojamos parodos. Antrajame aukšte lyg muziejaus saugyklose sudėti paveikslai. Jų daug, jie skirtingų dydžių – nuo miniatiūrų iki monumentalių formatų. Šis namelis su šalčiu tvoskiančiais rūsiais, masyvoku, vieną kampą remiančiu kontraforsu, aukštai iškeltu čerpių stogu, frontone įrengtu langeliu bei tylus kiemas atskleidžia ir tam tikrus Senamiesčio menininkų grupuotės kūrybos bruožus.

         Ši dailininkų bendruomenė pavadinta grupuote todėl, kad skirtingai nuo daugelio meninių grupių, jų nevienija ideologinės pažiūros. Atvirkščiai – plastinė kiekvieno kalba yra skirtinga.

         Kūrybinė aplinka, tai yra, minėtasis namelis ir kiemas, atspindi iki šiol gyvą vilnietiško peizažo (ne tik natūralaus, bet ir kultūrinio) specifiką. Apie ją kadaise rašęs Janas Bułhakas yra pastebėjęs, kad Vilniuje nesuprasi, kur baigiasi miestas, o kur prasideda kaimas (tiksliau – kuklus bajoriškas dvarelis). Bandant aprėpti platesnį horizontą ir šią aksiomą pritaikyti Senamiesčio menininkams, verta atkreipti dėmesį, kad autorių darbuose dera Kauno ir Vilniaus tapybos mokyklos. Derėtų nusikelti į praeitą amžių ir prisiminti, kad šiuose dviejuose, skirtingoms valstybėms tarpukariu priklausiusiuose miestuose-sostinėse formavosi skirtingos tapybos sampratos. Laikinojoje sostinėje po ilgų peripetijų viršų paėmė postimpresionizmą, ekspresionizmą bei kritinį realizmą sutelkusi „ARS“ kryptis, kurios koloristinės ideologijos pagrindu vėliau formavosi pagrindiniai lietuviškos tapybos mokyklos postulatai. Vilniuje pozicijas išlaikė dar XVIII–XIX šimtmečiais susiformavusi moderniojo neoklasicizmo (su labai stipriais neoromantizmo bei realizmo, kubizmo bei art deco inkliuzais) atmaina. Kai kurių autorių darbuose galima įžvelgti dominuojančią vieną pakraipą, kitų – kitą.

         Abiejų aplinkos matymo bei perteikimo ypatybių jungiamoji grandis yra grožis. Kad ir kaip įpareigojančiai ir net pretenzingai skambėtų, tačiau grožis Senamiesčio menininkams – tai, kas atitinka esminius antikinės universalios grožio teorijos postulatus. Grožis – tai harmonijos ir simetrijos, darnos ir tarpusavio sąryšio kategorijos. Paprasčiausia elegancija. Totorių gatvėje dirbantys ir savo darbus eksponuojantys menininkai siekia kurti gražius paveikslus – tokius, kuriuose žiūrovo akies nerėžtų nereikalingos ir dirbtinai sugalvotos šokiruojančios temos bei motyvai. Kūrėjai ne tik tęsia Vilniaus ar Kauno tapybos mokyklų tradicijas, bet ir semiasi įkvėpimo iš klasikinės antikos, brandžiųjų viduramžių, prerafaeliškojo bei leonardiškojo renesanso.

         Tad senamiesčio menininkų bendruomenės kūrybai būdingas universalaus grožio imperatyvo siekis ir stipri estetizmo dozė – savybės, kurios išskiria šiuos menininkus iš lokalaus bei platesnio šiandienos konteksto. 

Dr. Vidas Poškus

Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis

Kupiškio etnografijos muziejus parengė projektą „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos partizaninio judėjimo atminties išsaugojimo, jaunosios kartos patriotinio ir  tautinio ugdymo. Todėl įgyvendinant projektą,  kartu su VšĮ Kupiškio televizijos ir informacijos centru ( direktorius Povilas Vireliūnas) buvo sukurtas video filmas „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Šio filmo režisierė Vilija Morkūnaitė.

Kodėl pasirinktas Salamiesčio partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis Dėdė?  Todėl, kad yra nemažai surinkta medžiagos. Krikšto sūnus Rimvydas Tindžiulis gyvena tėviškėje ir yra išsaugojęs jo asmeninius daiktus, fotografijas. 2002 metais Vytautas Jakšys savo sodyboje Suvainių kaime surado unikalų radinį ir  muziejui perdavė A. Tindžiulio cheminiu pieštuku rašytus sąsiuvinius. Iki suradimo, sąsiuviniai buvo sudėti puodynėje, kuri V. Jakšio tėvų namuose antrame aukšte po spaliais išgulėjo 56  metus. Per ilgą laiką popierius sudūlėjo, tekstas išbluko. Retu radiniu susidomėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – genocido aukų muziejus. Sutvarkius perdavimo formalumus A. Tindžiulio archyvas atiteko šiai įstaigai. Kupiškio etnografijos muziejus gavo dokumentų kopijas.

Video filmo „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“ premjera numatoma 2015 metais vasario 16 dieną.

Atgaivinti dailininkės V. Šleivytės gyvenimo puslapiai


Kupiškio etnografijos muziejus šiais metais vykdė projektą „Dailininkės Veronikos Šleivytės gyvenimo puslapiai“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba,
kultūros ministerija ir Kupiškio rajono savivaldybė. Projektas buvo skirtas muziejaus struktūrinio padalinio, V. Šleivytės galerijos, esančios Viktariškių kaime, gryčios bei klėtyse esančių ekspozicijų atnaujinimui.

V. Šleivytės paveikslų galerija įkurta 1984 m. Viktariškių kaime, Kupiškio rajone dar esant gyvai pačiai menininkei. Galerijos medinių pastatų kompleksą sudaro: Jono Šleivio (kalvio) gyvenamoji troba, pirtis-kalvė, klėtis, du pastatai, kuriuose buvo eksponuojami dailininkės paveikslai. Čia vyksta įvairūs vaikams ir jaunimui skirti projektai, plenerai, edukaciniai užsiėmimai; bendruomenės narių bei suaugusių žmonių susibūrimai, vedamos ekskursijos įvairaus amžiaus ir specialiųjų poreikių grupių nariams. Kadangi ekspozicinių erdvių pastatų būklė yra itin prasta, ekspozicijos nebuvo atraktyvios ir pritaikytos šiuolaikinės visuomenės poreikiams.

         Dailininkė Veronika Šleivytė gimė 1906 m. gruodžio 6 d. gausioje Šleivių šeimoje. Tėvas Jonas Šleivys (1858 – 1945) buvo bežemis kalvis, mama Barbor(1870– 1950) – pribuvėja. Jie susilaukė 14 vaikų, iš kurių yra žinomi: 5 mergaitės (Ona, Paulina, Mikalina, Veronika, Marijona) ir 5 berniukai (Petras, Povilas, Juozas, Antanas, Steponas). Veronika Šleivytė buvo viso Viktariškių kaimo spindulys, visur buvo mėgiama, visų laukiama bei visų mylima. Begyvendama Kaune, ji dažnai čia grįždavo, mėgo savo šeimynykščius fotografuoti, įamžinti įvairius šeimos susibūrimus. Dėl to neatsiejama menininkės gyvenimo dalis yra susijusi su šia vieta. Dar būdama gyva dailininkė dovanojo savo kūrinių Kupiškio etnografijos muziejui. Po jos mirties beveik visi asmeniniai daiktai buvo parvežti iš buto Kaune, kur menininkė gyveno.

         Siekdami V. Šleivytės galeriją, esančią atokioje kaimo vietovėje paversti patrauklia profesionaliojo meno sklaidos erdve, kartu su dizaineriais Vyliumi Deveikiu ir Violeta Balčiūnaite sukūrėme ir atskleidėme gerai žinomos Lietuvos menininkės, XX a. I pusės Kauno visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo veikėjos asmenybę, jos kūrybinį palikimą ir indėlį į Lietuvos dailės istoriją.

         Šiuo projektu buvo sutvarkytos 5 klėties patalpos, kuriose yra parodomas menininkės gyvenimas Kaune: studijos Kauno meno mokykloje, dalyvavimas pirmosiose fotomegėjų meno parodose, pirmosios moterų dailininkių parodos ir moterų dailininkių draugijos vykdoma veikla; atskleidžiama menininkės asmenybė meninėse fotografijose, pastelės ir grafikos darbuose. Taip pat yra sutvarkyta ir kalvio šeimos gyvenamojoje gryčioje esančios ekspozicijos, kuriose perteikiama, kaip gyveno Jono ir Barboros Šleivių šeimyna gausi šeimyna.

Šis projektas, leido sukurti vientisą bendrą visumą, kuri atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius, prisideda prie profesionalaus meno populiarinimo ir sklaidos ypatingai jaunosios kartos tarpe, etninės kultūros tradicijų tęstinumo Kupiškio krašte.

 

 

 

 GEK19252  18825                                                                           Šleivių  šeima 1907 m.                                                M.Šleivytės vestuvės XXa. II deš.

GEK16189   GEK16147 1  GEK16188

V.Šleivytė 1927 m.                          V.Šleivytė 1932 m.                                             V. ŠLeivytė 1930. 

GEK16208   GEK16139

V. Šleivytė 1930m.                                               Šleivių šeima Viktariškiuose 1935 m. 

18395  GEK16269

Kaune  moterys dailininkės XX a. IV deš. V. Šleivytė centre.                         V. ŠLeivytė kopose. 

 

28 1  GEK16272  17171

V.Šleivytė                                                                  V.Šleivytė                                                  V.Šleivytė

 

 lrkm.logo          ltkt logo            muziejaus logo_

 

"Greimas arti ir toli"

greimas015Kupiškio etnografijos muziejuje 2014 m. lapkričio 15 d. 13 val. vyks Karolio Rimtauto Kašponio  parodos ir knygos  „Greimas arti ir toli“ pristatymas. Kodėl ši knyga ir paroda pristatoma  Kupiškyje?

Kaip ir daugeliui žmonių tenka gyventi įvairiose vietose, taip ir žymus semiotikos kūrėjas kartu su tėvais vaikystę praleido Kupiškyje nuo1919m iki  1927m. Nuo 1906 m. septynerius metus tėvas Jurgis Greimas mokytojavo Šimonių ir Juodpėnų pradžios mokyklose.

 Knygoje chronologine tvarka yra apžvelgta Algirdo Juliaus Greimo gyvenimas ir mokslinė veikla. Žymaus mokslininko gyvenimo ir darbų kelyje svarbiausią vaidmenį suvaidino prancūzų kultūra su savo pasaulinę šlovę pelniusiu mokslu, literatūra, menu, būtent ji daugiausia nulėmė reikšmingiausius mokslinės veiklos rezultatus. Tačiau gyvenimo periodas Lietuvoje irgi buvo svarbus.  Šio žmogaus nepamiršo ir  Lietuva. Atminimo lentos įamžinant A. J.Greimo vardą buvo atidengtos Kupiškyje, Marijampolėje, Kunigiškiuose, Šiauliuose o Prienuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Greimų vardas suteiktas tiltui per Nemuną.

Knygos „Greimas arti ir toli“ pristatyme dalyvaus autorius D. R. Kašponis, muzikos ir teatro docentas Rolandas Eidukas. Koncertuos Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“.

Maloniai kviečiame visus dalyvauti ! 

Jaunųjų talentų dovana Adomui Petrauskui

Kupiškio etnografijos muziejaus filiale Adomo Petrausko muziejuje buvo įgyvendintas gražus ir prasmingas projektas, skirtas paminėti A. Petrausko 100 – ąsias gimimo metines bei paskatinti moksleivius domėtis etnine kultūra. O taip pat buvo labai įdomu pamatyti, patirti kaip muziejus atrodo jaunosios kartos akimis. 

Šiame projekte dalyvavo : Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokiniai, Šepetos Almos Adamkienės pagr. m- klos,  Subačiaus, Pandėlio gimnazijos, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos  ir  Geležių pagr. m – klos mokiniai.                                                                           

Birželio mėnesį vyko apžvalginė ekskursija muziejuje, kurios metu moksleiviai turėjo galimybę susipažinti su Adomo Petrausko asmenybe, jo sukauptais rinkiniais, muziejaus ekspozicijomis.

Antrasis projekto etapas, kūrybinė stovykla, vyko rugsėjį. Veiklos vyko trijose sekcijose: lituanistų, fotografų ir dailininkų. Mokiniai, dalyvavę projekte, su didžiuliu ūpu kibo į darbus – ieškojo įdomių kadrų, eskizavo gražiausius muziejaus fragmentus, rinko medžiagą laikraštukams.  

Šiandien galime pasidžiaugti puikiais rezultatais, aplankydami parodą A. Petrausko muziejaus bokšte.   Patys įsitikinsite, jog čia kūrė tikri talentai, ir padovanojo Adomui didžiulę dovaną.  Ačiū visiems mokiniams, Ačiū ir jų mokytojams.

 Didžiausia dovana A. Petrauskui  yra tai,  kad mes visi renkamės ir domimės jo sukurta aplinka,  surinktais eksponatais ir nuveiktais darbais.

 O Adomas sėdi ant debesėlio, maskatuoja kojytėm, glosto sau barzda ir šypsosi :) 

Akimirkos iš projekto baigiamojo renginio.

adomo

adomo1 

 adomo 2

adomo 3 

adomo 4

 adomo 5

 adomo 6

 

 

 

Meno ir dvasinės maldos galybė

Konferenciją  „Meno ir dvasinės maldos galybė“, kuri buvo skirta Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubiliejui paminėti, organizavo Kupiškio etnografijos muziejus. Į šį renginį susirinkę parapijiečiai sužinojo apie bažnyčios istoriją, apie bažnytinės muzikos ir parapijos vaidmenį tikinčiojo gyvenime.

Apie bažnyčios istoriją pasakojo dr. Aldona Vasiliauskienė.

Menotyrininkė Dalia Klajumienė, tyrinėjusi šią vasarą  Kupiškio bažnyčios architektūrą ir dailės paminklus, skaitė pranešimą apie surinktą medžiagą.

Dr. Kun. Vilius Sikorskis savo pranešime „Bažnyčios muzikos tradicijų įtaka katalikų tikėjimo raiškai“ apibendrindamas giesmes jis akcentavo , kad sakralinei muzikai lietuvių liaudies dainų įtaka  yra labai maža. V. Sikorskis priminė, kad svarbiausias giedotojas yra kunigas.

Dr. Kun. Gediminas Jankūnas pranešime „Parapinės bažnyčios vaidmuo tikinčiojo gyvenime“ kalbėjo apie tai, jog parapija – tai žmonių, kuriuos vienija tikėjimas, kaiminystė – nėra atgyvena. Ji turi būti lanksti ir turėti sąlytį su šeimos ir tautos gyvenimu.

Konferencija yra projekto „Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – sakralinio meno lobynas“. Renginyje dalyvavo kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai, parapijiečiai. 

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia - sakralinio meno lobynas

                      Po Kupiškio parapijos didžiųjų Sargų Angelų atlaidų kupiškėnai rinkosi į muziejų. Čia vyko paskutinis renginys skirtas Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubiliejui. Buvo pristatoma fotografijų ir eksponatų paroda ,,Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – sakralinio meno lobynas”.

                      Menotyrininkė Donata Jutkienė muziejinių vertybių pagalba erdvėje išdėstė mažo provincijos miestelio bažnyčios istoriją. Nuotraukose parodos lankytojai pamato dabartinės Kupiškio bažnyčios statybą 1903 – 1912m. Kylanti į aukštį ir besiplečianti erdvėje parapijos bažnyčia buvo apdėta pastoliais. Dabar jos ilgis sudaro 60 metrų, plotis 43 metrus, aukštis nuo grindų iki skliautų – 20 metrų. Jos statyba vyko 1900 – 1914m. Kilus karui, apdailos darbai nutrūko, o 1915m. rusų valdžia išvežė tris bažnyčios varpus. 1915m. rugpjūčio 27d. rusų artilerijai apšaudant vokiečių užimtą miestą, septyni sviediniai pataikė į bažnyčią ir pramušė sieną, apgadino skliautus, varpinę. Vokiečiai bažnyčioje įkūrė karo ligoninę, o žuvusiuosius nuo žandarų laidojo prie šventoriaus įrengtose kapinėse. Vokiečiai niokojo bažnyčią: ardė ir kūreno grindis, vargonus, altorius. 1919m. vasarą Kupiškyje įsitvirtinus Lietuvos Respublikos valdžiai, pradėtos likviduoti bažnyčios niokojimo pasekmės.

                      Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia dominuoja beveik kiekvienoje tarpukario fotografų Juozo Karazijos ir Balio Buračo darytose nuotraukose. Labai įspūdingos yra B. Buračo nuotraukos. Jose autorius įamžino į bažnyčią iš Byčių kaimo einančias ir pareinančias moteris, pilną Gedimino gatvę, pristatytą arklių su vežimais ir aplink šurmuliuojančiais parapijiečiais. Fotografija, kurioje mokytojas Stanislovas Zoza prie bažnyčios sėdi lineikoje su arkliu, tapo kupiškėnų talismanu. Ji yra publikuojama įvairiuose leidiniuose, puošia knygų viršelius, daromi atvirukai.     J. Karazija savo fotografijose įamžino tarpukario metu žygiuojančius karių paradus.

                      Parodoje eksponuojamos jaunimo būrelio ,,Anapus tvoros” nuotraukos. Jose senasis vaizdas susilieja su XXIa. pradžia. Paulius Briedis nuotraukose įamžino bažnyčios šiuolaikinį interjerą. Bažnyčios centre yra Aleksandro Zaborskio Šiauliuose darytas Didysis altorius iš ąžuolinio medžio, papuoštas mažomis kolonomis, statulomis, įvairiais drožiniais. Altoriaus viduryje A. Pšeslanskio tapybos paveikslas ,,Kristaus Žengimo į dangų”. Šalia paveikslo stovi Šv. Petro ir Povilo statulos, žemiau eilė mažesnių statulėlių. Pačiame altoriaus viršuje, nišoje – Švč. Jėzaus širdies statula.

                      Dešinėje bažnyčios pusėje yra Angelų Sargų altorius. Jis savo stiliumi panašus į Didijį altorių. Angelo Sargo paveikslas pieštas to paties A. Pšeslanskio 1914m. aukštai virš altoriaus Šv. Antano, o šalia paveikslo – Šv. Stanislovo ir Šv. Kazimiero statulos.

                      Kairėjė bažnyčios pusėje stovi altorius, kuris nuo dešiniojo skiriasi tik paveikslu ir statulomis. Viduryje altoriaus yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas.

                      Bažnyčios vidų puošia vietinio meistro Jono Jakučio padaryti suolai, o bokšte kiekvieną dieną prieš Šv. Mišias skamba trys varpai – didysis sveriantis 1507 kg. pavadintas Šv. Onos vardu, Angelo Sargo – 931 kg. ir Šv. Jono – 655 kg.

                      Nepriklausomos Lietuvos paskutinius dešimtmečius iliustruoja Vilijos Grigienės fotografijos. Ji yra Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios metraštininkė, nes asmeninį archyvą sudaro keli šimtai su bažnytine veikla susijusių nuotraukų. Jose Vilija įamžina bažnytines procesijas, šventes, atlaidus ir t.t. Visų žvilgsnis krypsta į nuotrauką darytą 2012m. vasario 16 dieną. Joje nuo bažnyčios skliauto iki žemės nutiesta Lietuvos Respublikos vėliava.

                      Senąsias ir naująsias fotografijas papildo iš bažnyčios archyvo iškelti ir eksponuojami liturginiai drabužiai, mišiolai, maldaknygės, knygos, laikraščiai. Parodoje rasime labai vertingų eksponatų,  tokių kaip – laikraščiai ,,Pasirengimas mišioms”, spausdinti 1860 Varšuvoje, Antano Baranausko ,,Pasikalbėjimas Giesmininko su Lietuva”, spausdinta 1908m., maldaknygė išleista 1879m., mažas nešiojamas altorėlis su šventojo religija, liturginis indas naudojamas eucharistiniam vynui, vartojamas mišių liturgijoje, portatilis ir kt.

                      Didingai atrodo Paulinos Petrulytės 1955m. bažnyčiai nupirktas mišiolas, už Elžbietos Kavaliauskienės lėšas pasiūtas 1934m. arnotas.

                      Parodos pristatymo šventei išskirtinį grožį, dvasingumą suteikė styginių kvarteto ,,Adora” atliekama sakralinė muzika ir garsios dainininkės Irenos Milkevičiūtės giedamos giesmės, dainuojamos arijos iš operų bei liaudies dainos. I. Milkevičiūtė atlikusi ,,Avia Marija” pasakė, kad ji dainuodama meldėsi už savo artimuosius ir visus Kupiškio parapijos tikinčiuosius. Muzikantai ir dainininkai labai džiaugėsi žiūrovais, priimančius į savo širdį profesionalų meną.

                      Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, atšventusi  100 metų jubiliejų, toliau rašys savo gyvenimo istoriją ir liks visų kartų žmonėms brangiausia, garbingiausia vieta gyvenime. 

baz

baz 1

baz 2

baz 3

Fotografijos iš www.temainfo.lt

Daugiau informacijos  http://www.temainfo.lt/simtamete-kupiskio-baznycios-ir-zmogaus-bendryste/

 

Europos paveldo dienos

Europos paveldo dienų renginius organizuoja  visa Europa. Šie renginiai yra skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu. Ypač siekiama sudominti moksleivius bei paskatinti domėtis savo krašto, o taip pat ir visos Europos kultūra, istorija bei kultūros paveldu.

Jau tapo tradicija, kad Kupiškio etnografijos muziejus rengia tokius renginius kupiškėnams.  Rugsėjo 17 dieną Kupiškio bei rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai vyko pasižvalgyti po Rokiškio krašto muziejų, įsikūrusį didikų Tyzenhauzų dvare, apžiūrėti Nepriklausomybės aikštę, Šv. apaštalo Evangelisto  Mato bažnyčią bei Rokiškio geležinkelio stotį.  Prie dvaro sutikę mokinius, lydimus pedagogų ir pakvietę į vidų, Rokiškio muziejininkai Lina Daščiorienė, Rasa Mikalajūnienė ir Valius Kazlauskas papasakojo miesto vardo atsiradimo istoriją, kilusią iš medžiotojo Roko, kai jis, čia atvykęs iššaudė daug kiškių, ir sudėjus du žodžius vietovę pradėta vadinti Rokiškiu. Dvaro rūmuose mokiniai susipažino su didikų drabužių ir baldų kolekcija, apžiūrėjo valgomąjį. Aplankė medžio drožėjo Liongino Šepkos darbų ekspoziciją bei visą dvaro aplinką. Rokiškio centre, mokiniai stabtelėjo Nepriklausomybės aikštėje, kurios simbolis - 1931 metais Lietuvos nepriklausomybei pastatytas paminklas (skulptorius Robertas Antinis).  Neogotikinė Rokiškio bažnyčia ekskursijos dalyvius sužavėjo savo krištoliniais skliautais, ažūrine raudonų plytų puošyba, medžio dirbiniais, vitražais ir bronzinėmis skulptūromis, bronziniu paauksuotu altoriumi ir labiausiai – po presbiterija įrengta fundatorių kripta, kurioje ilsisi kunigaikščiai Krošinskiai, grafai Tyzenhauzai ir Pšezdeckiai.

                      Rugsėjo 18 dieną moksleiviai klausėsi kupiškėnų gidų Andriaus Kleniausko, Kazio Stančiko ir  Nijolės Puzelienės pasakojimų apie senąją Kupiškio praeitį, sustodami ties žymesnėmis miesto vietomis: Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Kupiškio etnografijos muziejumi, valsčiaus namais, buvusiu kalėjimu, Nochemo Šmidto malūnu, Laisvamanių  kapinėmis, Lauryno-Gucevičiaus aikšte, buvusia, Sinagoga ir kitais objektais.  Po pažintinės ekskursijos, moksleiviai rinkosi Kupiškio kultūros centro vitražų salėje, kur vyko moksleivių surinktų fotografijų (su kultūros paveldo objektais ar atskiromis jų detalėmis) parodos „Sėlių krašto XX a. pradžios įvairiapusis kultūros paveldas“  pristatymas. Vėliau visos renginio dalyvių komandos dalyvavo viktorinoje „Kupiškio miesto labirintai“, kurios tikslas buvo įtvirtinti ekskursijos metu įgytas žinias. Kiekviena komanda iš pradžių turėjo originaliai prisistatyti. Po prisistatymo visos komandos, stebint akylai komisijai, atsakinėjo į istoriko Aurimo Martinkos klausimus. Atsakę į juos teisingai, emocijų neslėpė ne tik mokiniai, bet ir juos ruošę mokytojai.  Susumavus viktorinos rezultatus daugiausia taškų pelnė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos mokiniai, kuriems pasiruošti padėjo ir juos konsultavo mokytoja Rimutė Nekrašinskienė.

Istorinį palikimą kone  kasdien gali išvysti kiekvienas iš mūsų. Tačiau, kad jis netaptų vien tik fiziškai apčiuopiamas pavidalas, būtina jį aktualizuoti, plėsti žmonių ratą, kuriems žinios apie jų artimą aplinką taptų suprantamos ir svarbios.

Tikimės, jog šis renginys leido ne tik pažvelgti į  svarbiausius Rokiškio ir Kupiškio miestų kultūros paveldo objektus, bet ir nors žingsneliu arčiau prieiti prie istorinio palikimo, susipažįstant su jo kilme; o galbūt kažkas atrado net artimas asmenines sąsajas.

 paveldo

paveldo 1

paveldo 2

paveldo 3

 

 

 

 

 

Baltų vienybės diena

baltu 1

„VIDURAMŽIAI SĖLIŲ KRAŠTE“

 

                      Šiandien nors ir sunku pripažinti, tačiau kai kuriuos papročius bei amatus reikia prikelti naujam gyvenimui. Todėl Kupiškio etnografijos specialistai Baltų vienybės dienai paminėti parengė edukacinį projektą „Viduramžiai sėlių krašte“. Šventė vykstanti septynis metus ant Kupiškio piliakalnio padeda šio krašto visuomenei, o ypač jaunajai kartai susipažinti su baltų genčių sukurtu ir tęsiamu dvasiniu ir materialiniu paveldu.

                      Nuo Kupiškio piliakalnio, kurį Povilas Matulionis prilygina nuo „amžių žemėsna įklimpusio didžiulio meškino nugara“, prasideda Sėlių genties teritorijoje esančio miestelio istorija. Čia, ant aukšto kalno, kurį juosia šimtamečiai ąžuolai ir liepos 2014 m. rugsėjo 22 d. Salamiesčio pagrindinės mokyklos etnografinio ansamblio „Vyjūnytė“ dalyvių pučiamų ragų gausmas skelbė didelės, kupiškėnams jau įprastos Baltų vienybės dienos šventės pradžią. Židinyje užkuriama ugnis, kuri sutvirtina visų baltų genčių vienybę. Visi dalyviai susiburia į sutartinių ratą. Šventinę nuotaiką temdė visą dieną pliaupiantis lietus. Viduramžių amatų miestelis, karinė stovykla įsikūrė Kupiškio kultūros centro prieigose ir vidaus patalpose.

                      Šventę paskelbė Kauno karo istorijos klubo karys iš viduramžių laikų bombardos išauta salvė. Kupos upėje plaukiojančios antys nuo garso nuskrido į kitą krantą. Šio klubo nariai demonstravo LDK karių aprangą, mokė dalyvius žaisti karinius žaidimus. Visi labai norėjo paragauti bajoriško troškinio.

                      Vitražų salėje, buvo atkurtas viduramžių amatininkų miestelis. LDK valdovų rūmų edukatoriai šventės dalyvius mokė siūti odinius krepšelius, vėliavėles, popieriaus lape iš iškarpytų paveikslų detalių atkurti LDK valdovų rūmų vaizdą. Šventės dalyvius sudomino ant bačkos dugno žaidžiamas žaidimas. Jis vadinasi „Kvirkatas“, atkurtas pagal LDK valdovų rūmų archeologinius radinius.

                      Lietuvos puodžių karaliumi tituluotas Vytautas Valiušis jaunimą mokė iš molio sukurti pasirinktą buities interjero detalę. Suvalkiečiai amatininkai iš Alytaus kartu su dalyviais pynė ir audė juostas, kalė monetas, iš vielos grandžių siuvo marškinius. Šis amatas viduramžiais vadinosi „žalmarškiniai“.

                      Šventinį koncertą pradėjo Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos jaunųjų trombonininkų ansamblis, vadovaujamas Algirdo Šumino. Trombonininkai grojo viduramžių laikotarpio muzikos kūrinius, o muziejininkė Vida Kaunienė susirinkusius dalyvius mokė šokti minėto laikotarpio šokį „Pavaną“. Šokis yra ispaniškos kilmės. Buvo šokamas iškilmingai. Pats pavadinimas sako „akurat povai“.

                      Etnografinio ansamblio „Kupkėmis“ dalyviai pakrikštijo Kupiškio P. Matulionio progimnazijos folkloro kolektyvą. Šis naujai susikūręs kolektyvas išsirinko linksmą vardą „Zbitkai“ (vadovė Daiva Pavilionienė).

                      Koncertą tęsė Salamiesčio pagrindinės mokyklos mokinių etnografinis ansamblis „Vyjūnytė“ (vadovė Alma Pustovaitienė). Vedančioji etnografė Alma Pustovaitienė priminė, kad tarp kitko „Vyjūnytės“ krikštynos vyko per Rudenio lygiadienį Adomo Petrausko muziejuje prieš 14 metų.

                      Salamiestėnus pakeitė vaikų folkloro ansamblis „Dijūta“ iš Biržų (vadovė Jūratė Garalkienė).

                      Šaunus jaunimas iš Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, savo kolektyvą pavadinę „Uzbonėliu“ į Kupiškį atvyko ketvirtą kartą. Jų tarmiškai atliekami muzikiniai kūriniai džiugino dalyvius (vadovas Sigitas Paliulis).

                      Jaunuosius žemgalius iš Pasvalio pakeitė vėl biržiečiai. Folklorinio ansamblio „SEUDELA“ (vadovė Jūratė Garnelienė). Dalyviai šioje šventėje dalyvavo pirmą kartą. Tokios puikios šventės, kuri skirta Baltų vienybės dienai paminėti Aukštaitijoje jie dar niekur nebuvo matę.

                      Sulaukta svečių iš tolimosios Žemaitijos - tai Skuodo rajono Ylakių miestelio folkloro ansamblis „ALDA“ (vadovės Eglė Ereminė ir Virginija Žičkuvienė). Eglė Ereminė paaiškino „ALDA“ pavadinimo reikšmę: pasak Simono Daukanto alduoti, aldoti – reiškia dainuoti, vadinas alda – daina.

                      Dažni svečiai, kupiškėnams gerai žinomi Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus vaikų folkloro ansamblio (vadovė Lina Bartaškienė) dalyviai atliko savo krašto sutartines, liaudiškus kūrinius.

                      Galiausiai prisistatė sėliai – Rokiškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Gąstauta“ (vadovai Nida Lungienė ir Giedrius Viduolis). Traukė rokiškėnai iš širdies, salėje neliko jokio šurmulio. Šventės pabaiga susieta su rudeninio lygiadienio apeigų atlikimu. Giesmėmis prūsų, latvių ir lietuvių kalbomis pagarbintas ąžuolas po kuriuo šaknimis – protėvių kapai. Dar prieš antrosios renginio dalies pradžią kitų metų derliaus vardan pelenais virto piliakalnį puošusi šiaudinė ožio skulptūra.

                      Folkloro ansamblius į vieną būrį pakvietė folkloristė Alma Pustovaitienė. Ji vedė ir šventę „Viduramžiai sėlių krašte“, kadangi Kupiškio kultūros centras yra šio projekto partneris.

                      Nauja erdvė, jaunimo folkloro ansamblių ir amatininkų pasirodymai prisidėjo prie jauno žmogaus vertybių nuostatų ugdymo: kaip mylėti, pažinti, perimti, kas priimtina visai tautai!

                      Renginys tarsi penkių amžių kelionė atgal, į mūsų valstybės viduramžius, kai šiaurietiška kultūra tuo metu stebino visus atvykėlius iš Europos. 

baltu 2

 

baltu

 

baltu 3

Fotografijos iš www.temainfo.lt

Daugiau informacijos http://www.temainfo.lt/baltu-vienybes-diena-kupiskyje/

 

Profesionalių dailininkų dovana Kupiškio miestui

PROFESIONALIŲ DAILININKŲ DOVANA KUPIŠKIO MIESTUI

 

 

Kupiškis – tai nedidelis Šiaurės Rytų Lietuvos miestelis. Manoma, kad pirmą kartą Kupiškio vardas buvo paminėtas 1480 m. Krokuvos universiteto metraštyje, studento Stanislovo Jono iš Kupiškio vardu. Tačiau kituose šaltiniuose kaip Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Senojo valdos miestelis buvo pažymėtas 1529 m. Nuo to laiko iki mūsų dienų prabėgo 485 metai.

Muziejininkai miesto jubiliejui kaip dovaną parengė ir įgyvendino dailininkų – profesionalų tapybos plenerą „Kupiškio miestas dailininko žvilgsniu“. Plenere dalyvavo aštuoni dailininkai profesionalai: Arvydas Bagdonas, Ieva Bunokaitė, Lionė Grigaliūnaitė, Algimantas Stanislovas Kliauga, Sigita Klemkaitė, Sigitas Daščioras, Valė Vaitkuvienė, Gražina Murelytė-Ajauskienė.  Per dvi dienas svečiams buvo parodytas Kupiškio miestas ir patraukliausi krašto kultūros objektai. Dailininkus sužavėjo Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Palėvenės domininkonų vienuolynas, Komarų dvaras, Kupos upės slėnio parkas, Henriko Orakausko skulptūros, Adomo Petrausko muziejus, Veronikos Šleivytės paveikslų galerija, Kupiškio marios.

Per tris dienas, pasirinkdami kelionių metu matytus skirtingus Kupiškio krašto motyvus bei elementus, perteikė ir įamžino per savo kūrybos prizmę.

Valė Vaitkuvienė nutapė Palėvenės Šv. Domininko bažnyčią. Vienuolyno du paveikslus jungia nuo Lėvens upės į kalną besidriekiantys vaizdai.

Arvydas Bagdonas įamžino mariose esančią ir netradiciniu vardu vadinamą salą „Uošvės liežuvis“. Kitame paveiksle trys angelai apgaubia negotikinio stiliaus bažnyčią.

Sigitos Klėmkaitės kūryboje vyrauja šviesios spalvos. Ji plenero metu sukūrė tris darbus: Kupiškio bažnyčią, Noriūnų dvarą, Komarų dvarą. Šie trys kultūros objektai šviesios saulės apšviesti tarytum atsispindi horizonto tolyje.

Sigitui Daščiorui pavyko Henriko Orakausko skulptūrą „Gyvybės medis“ įkomponuoti į triptiką „Medis“, „Kupa“, „Paukštis“. Šiltų, šviesių spalvų linijoje šis medis įsilieja į artimiausią miesto vaizdą - Kupos slėnį. Visus juos jungia vaivorykštė, ant kurios nutūpęs paukštis.

Gražinos Murelytės-Ajauskienės paveiksluose „Vakaras“, „Bokšto svečias“, „Lietus ir vėjas“ dominuoja pro bažnyčios bokšto langą matomas iš dangaus atklydęs angelas ir šešėlyje  skirtingu kampu tarytum leidžiantis į žemę bokštas.

Abstrakcijų meistrė Lionė Grigaliūnaitė Lėvens upės atodangą esančią prie Paulionkos sulygino su undine pasislėpusia mėlynoje erdvėje ir tiesiančia rankas į  horizonte atsispindinčią žalumą. Savo tapymo stiliumi išsiskiria „Peizažas su bažnyčia“.

Algimantas Kliauga savo darbuose „Sekmadienio rytą“, „Senasis Kupiškis“, „Piliakalnis“ besimainančių sodžių spalvų žaisme įamžino senojo Kupiškio vaizdus. Vienintelė išlikusi akmenimis grįsta gatvelė bei vaizdai miesto vaizdai dvelkia rūsčia realybe ir išlikusia lemtimi.

Prie Lionės Grigaliūnaitės „Laukinių gėlių“ ir „Natiurmorto su smilgomis“ nuostabiai dera Ievos Bunokaitės „Komarų dvaro“ triptikas bei įspūdinga Palėvenės bažnyčia. Lauko pievų gėlių puokštės lyg primena, kad dvaro griūvėsiai dar įspūdingesni ir puošnesni pievoje žydinčių gėlių panoramoje.

Kartu su mama plenere dalyvavo Emilija Klėmkaitė. Jaunoji menininkė nutapė pievose besiganantį avinuką, jaunos mergaitės portretą.

Plenero pristatyme kartu su dailininkais ir žiūrovais buvo diskutuota apie profesionalaus meno sklaidą regionuose, išliekamąją jo vertę.

Arvydas Bagdonas, šio plenero vienas iš organizatorių, sodriu balsu kalbėjo, kad žiūrėdamas į paveikslus tiesiog skrieja. Tą dvasinį skrydį sukūrė pasirinkti stiprūs kūrybine plotme kolegos. Dirbti teko tris dienas. Kūrybinės energijos suteikė geros darbo sąlygos, nuostabios vietos ir aišku susibendravę žmonės. Projektas tikrai yra prasmingas.

Norėtųsi, kad pleneras taptų tradiciniu Kupiškio krašto renginiu. Tokie puikūs sumanymai padeda regionuose puoselėti ir skleisti profesionalų meną – drobėse įamžinti ko nepastebi paprastas žmogus.

Vienintelė Kupiškio krašte gimusi ir augusi dailininkė Lionė Grigaliūnaitė teigė, kad atvykimas į tėviškę buvo labai lauktas ir nepakartojamas. Visą plenero laiką gyvenau tik gimtine. Platesnei kūrybai labai trūko laiko. Tačiau savo kūrybinius sumanymus pavyko realizuoti.

Patyręs dailininkas A. Kliauga prisiminė, kad šiame krašte jis vieši trečią kartą. Studijų metais buvo atvykęs į kolūkius piešti stendų, studijuojant pristatyti jaunųjų menininkų parodą. Per keturiasdešimt metų mažas Kupiškio miestelis labai pakeitė savo veidą. Šio krašto vaizdą pakeitė marios, sutvarkytos jų prieigos. Miestelis tvarkingas, skęsta žydinčių gėlių žieduose.

Aldona Ramanauskienė visiems priminė, kad Palėvenė yra graži, nepakartojama visais metų laikais. Būtina ateityje dailininkų plenerą skirti vien Palėvenės domininkonų vienuolyno įamžinimui. Ji iš Palėvenės pietų dailininkei Ievai Bunokaitei įteikė laukinių gėlių puokštę.

Direktorė Violeta Aleknienė džiaugėsi, jog pavyko laimėti šį projektą. Jo autorė muziejininkė-menotyrininkė Donata Jutkienė. Tai gražiausia ir vertingiausia dovana minint Kupiškio miesto 485-ąsias įkūrimo metines. Aštuoni darbai papildys muziejaus fondus. V. Aleknienė priminė, kad šis renginys garsių Kupiškio krašte gimusių dailininkų Boleslovo Adomo Motuzos-Matuzevičiaus, Vytauto Palaimos, Bronislavos Jacevičiūtės-Jėčiūtės, Veronikos Šleivytės ir kitų menininkų kūrybos tąsa susijusi su Kupiškio kraštu.

Plenero „Kupiškio miestas dailininko žvilgsniu“ metu miestas atsiskleidė kitu kampu. Skirtinga, savita stilistine maniera menininkų vizualiai įamžinti Kupiškio krašto vietovių fragmentai parodė, koks iš tiesų yra mūsų miestas kitomis, dailininko akimis. Renginio metu koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Šv. Kristupo pučiamųjų kvintetas (vadovas Giedrius Gelgotas). Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Kupiškio etnografijos muziejuje paroda bus eksponuojama iki 2014 m. rugpjūčio 30 dienos.

 

 

Karpinių edukaciniai užsiėmimai

Virginijos Jurevičienės kūrybinė biografija

Virginija JureviienGimė 1963 03 28 d. Daukniškių k. Panevėžio r. Apie 1969m. atsikėlė gyventi į Kupiškio r. Antašavos kolūkį. Baigusi Antašavos aštuonmetę m –klą, mokėsi Kupiškio Vl. Rekašiaus mokykloje. Lankė ir muzikos mokyklą. 1985 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo fakultetą. Grįžo į Kupiškį ir šiuo metu dirba vaikų lopšelyje – darželyje „Obelėlė“ priešmokyklinio ugdymo pedagoge.

Tautodailė Virginiją lydi nuo pat vaikystės : močiutė gražiai audė, mama piešė, siuvinėjo bei siuvo, tėtis taip pat piešė, tekino iš medžio, užsiiminėjo kalvyste bei savarankiškai išmoko groti bandonija. Nuo mažens Virginija piešė, mezgė, karpė snaigutes, darė įvairiausius rankų darbelius. Karpinius pamėgo baigusi mokslus, kuomet susipažino su tautodailininkės Birutės Urbonienės karpiniais.

Savo darbams Virginija semiasi idėjų tyrinėdama lietuvių liaudies tradicijas, Kupiškio krašto praeitį, stebėdama gamtą. 

2011 metais Tradicinių gaminių sertifikavimo ekspertų komisijos nutarimu karpiniai – paveikslai sertifikuoti kaip tautinis paveldas. Tais pačiais metais V. Jurevičienė tapo tautodailininke.

Jos darbai puošia darbovietės sienas, draugų namus. Karpymo meno moko savo auklėtinius – priešmokyklinukus. Veda seminarus apie popieriaus karpymą pedagogams. 

Nuo šiol visi norintieji  turi galimybę išmokti karpyti, pasirinkę tam tikrą tematiką arba sudėtingumo lygį.  

 

kaledele

Užsiėmimo metu pasimokysime  karpymo meno pagrindų. Belaukiant Kalėdų, pasidarysime  atvirukų, langų, eglutės papuošimų, kirpsime angelą. Darbeliais galėsite papuošti savo namus, ugdymo įstaigas, atvirukais pasveikinti artimuosius. Turėti mažas žirklutes, sausus klijus.

Amžius: priešmokyklinio amžiaus ir 1-5 klasių vaikams.

Grupės dydis: 15-20 dalyvių.

Laikas: 1 valanda

Kaina : suagusiems 3 €, vaikams 1  € 

Laikas: pagal individualų susitarimą.

Vieta : A. Petrausko muziejus Uoginiuose, Kupiškio rajone.

 

 

 

velyku belaukiantUžsiėmimo metu  pasimokysime iškirpti velykinį atviruką,  iš popieriaus pasigaminti velykinio stalo papuošimus, pasimokysime papuošti margutį karpiniais. Turėti mažas  žirklutes, sausus klijus,  1-2 virtus  kiaušinius.

Amžius: priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1-5 klasių  mokiniams.

Grupės dydis: 15-20 dalyvių.

Trukmė: 1 valanda

Kaina: suaugusiems 3  € , vaikams 1  € 

Laikas: pagal susitarimą.

Vieta: A. Petrausko muziejus Uoginiuose Kupiškio rajone.

 

 

gyvybes medisUžsiėmimo metu susipažinsime su karpymo ir iš popieriaus meno pagrindais, sužinosime  apie Gyvybės medžio reikšmę  lietuvių liaudies mene. Kirpsime karpinius, panaudojant gėlių, medžių, gyvūnų motyvus. Turėti mažas žirklutes, sausus klijus.

Amžius: 5-12 klasės moksleiviai.

Grupės dydis: 15-20 dalyvių.

Trukmė:1,5 val.

Kaina: suaugusiems 3  € , vaikams 1  € 

Laikas: pagal susitarimą.

Vieta: A. Petrausko muziejuje Uoginiuose, Kupiškio rajone.

 


 

uzuolaiduUžsiėmimo metu pasimokysime sudėtingesnių karpinių kūrimo technikų.  Kirpsime langų užuolaidėles, paveikslus su žmonių figūromis, angelais. Susipažinsime su siužetiniais karpiniais. Apžvelgsime, kur galima karpinius panaudoti. Turėti mažas žirklutes, sausų klijų.

Amžius: vyresnio amžiaus  moksleiviai.

Grupės dydis: iki 15 dalyvių.

Trukmė: 1,5 val.

Kaina: suaugusiems 3 €,  vaikams 1   € 

Laikas: pagal susitarimą.

Vieta: A. Petrausko muziejus Uoginiuose, Kupiškio rajone.

 


 

 

 

Edukacinius užsiėmimus užsisakyti telefonu 8 611 39286

Kviečiame dalyvauti !!!

 

Muziejus kviečia būti savanoriais!

Nesimokai?

Nedirbi?

Šis projektas kaip tik Tau!

Jei esi nuo 16 iki 29 metų ir nori save išbandyti naujoje srityje - BŪK SAVANORIU!!!  

 

sav      savanor 001

Daugiau informacijos telefonu  + 370 682 38046  www.buksavanoriu.lt/jst

Kupiškio etnografijos muziejus +370 459 35439

 

"Menų dūzgės"

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su Ugdymo plėtotės centru, siekdami įgyvendinti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ iškeltas idėjas, Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos nuostatas, organizuoja meno edukacijos kultūros erdvėse savaitę „Menų dūzgės“, kur vyks šių metų balandžio 14 – 18 d. Ši meno edukacijos savaitė yra skirta meninio ugdymo pedagogams.

Kupiškio etnografijos muziejus, prisidėdamas prie „Menų dūzgių“ organizuojamos savaitės, balandžio 15 – 18 d. siūlo šias edukacines programas: 

 

Lietuviškų žaislų istorija   

paukstis is siaudu

Žaislo priešistorė siekia gilią senovę. Pirmieji žaislai –  tai iš degto molio pagaminti arkliukai, iš medžio, gintaro ar šiaudų – lėlės. Žaislai žadino, ugdė vaikų vaizduotę, tapo neatskiriama vaikystės dalimi. Vaikai pamėgdžiodavo tiek namuose, tiek laukuose a dirbančius tėvus ir todėl kai kurie valstiečiai prašydavo meistrų, kad padarytų žaislinius darbo įrankius, kad  vaikai galėtų „dirbti”  kartu su tėvais. Įvairūs komandiniai žaidimai padėdavo berniukams ne tik sustiprinti, bet ir mokė juos bendravimo įgūdžių.

Primityvias žaislų formas ilgainiui keitė sudėtingesnės, įmantresnės. Jie įgijo ne tik ugdomąją, kultūrinę, tautinę, bet ir meninį pavidalą ir reikšmę. Dabartiniai žaislai pagaminti remiantis senųjų žaislų pavyzdžiais, juos patobulinus, būtent dėl šios priežasties turime labai vertinti ir tausoti dar išlikusius senus žaisliukus, kurių atsiradimo istorija yra labai ypatinga.

Užsiėmimo metu sužinosite senųjų žaislų atsiradimo istoriją, iš ko ir kas juos gamino. Turėsite galimybę susipažinti su vaikų, gyvenusių Kupiškio apylinkėse praeitame amžiuje, žaislais,  jų medžiagomis ir, kaip žaislų išvaizdą bei reikšmę įtakojo to meto aplinka. O taip pat pabandysite pasigaminti žaislų patys.

Užsiėmimas vyks A. Petrausko muziejuje, Uoginių k., Kupiškio r. Šių metų balandžio 15 d. 10.00 val. Trukmė 1.30 val. Užsiėmimą veda specialistė Laura Čemerytė 8 610 01465

Kelionė po Henriko Orakausko skulptūrų muziejų po atviru dangumi

h o

Skulptorius Henrikas Orakauskas gimė 1948 m. Vyžuonose, Utenos rajone. 1974 m. baigęs Telšių dailės technikumo meninio metalo apdirbimo specialybę iki 1980-ųjų dirbo Vilniaus paminklų restauravimo treste. Vėliau, iki 1985 m., skulptorius gyveno ir kūrė Šiauliuose. Henriko Orakausko skulptūrų galima sutikti ir Panevėžyje, Utenoje, Vyžuonose, Vilniuje, Zgieže (Lenkija), Kernavėje, Kupiškyje.  Jis kuria ne tik skulptūras, tačiau ir grafikos darbus, yra gerai žinomas kaip karikatūristas. Menininkas personalines parodas rengia nuo 1986 m.

Henrikas Orakauskas į Kupiškį atvyko 1986 m. pakviestas tuometinio miesto vyriausiojo architekto Algirdo Graužinio.  Čia skulptorius nuo pat pirmųjų dienų iki 2007 m. sukūrė ir įgyvendino daugiau nei 39 skulptūrines kompozicijas bei eksterjero dekoro idėjas, iš jų du – tapyti pano. Skulptoriaus pavienių skulptūrų ir skulptūrinių kompozicijų yra ne tik pačiame Kupiškyje, tačiau taip pat ir rajone, privačiose kolekcijose

Kurdamas skirtingos paskirties, pobūdžio, rūšies bei technikos skulptūras Henrikas Orakauskas miestui parodė estetinių ir istorinių orientyrų kryptis. Teisėtai galima laikyti skulptorių Kupiškio puošybos pradininku ne tik dėl datos ir pirmo anksčiausiai sukurto darbo, tačiau ir dėl noro įkūnyti vietą, erdvę, ieškoti tapatybės ženklų, meno kūrinyje išreikšti save ir tai, kas yra aplinkui.

Ekskursijos metu susipažinsite su skulptoriaus H. Orakausko asmenybe, aplankysite Kupiškio mieste esančias skulptūras, sužinosite jų simbolių, metaforų ir ženklų reikšmes. Susipažinę su trimatės formos kūriniais, pamėginsite į meno kūrinius pažvelgti profesionalų akimis bei atlikti  analitinę/praktinę užduotį.

Edukacinė ekskursija pradedama nuo Kupiškio etnografijos muziejaus (Gedimino g. 2, Kupiškis) šių  metų balandžio 16 d. 10. 00 val. Trukmė 1,30 val. Veda specialistė Donata Jutkienė 8 459 35439. 

Ką reiškia būti dailininku Nepriklausomybę praradusioje Lietuvoje?

koliazas

Sovietmetis Lietuvoje, trukęs daugiau nei keturis dešimtmečius yra nevienalytis įvairiais aspektais.

Kintant diktatoriams, kito visuomenės gyvenimo sąlygos ir menininko padėtis joje. Tačiau nepaisant to,  neretu atveju, menininkas privalėjo laviruoti, tarp to, ko reikalavo valdžia, ir to, ką jautė, kuo tikėjo, kad galėtų (iš)gyventi, išlikti bei kurti.

Edukacinio užsiėmimo metu yra analizuojama ir gvildenama dailininko padėtis Nepriklausomybę praradusioje Lietuvoje ir kaip ji kito. Analizuojama apie menininkus, kurie yra vadinami „konformistais“, „semi-konformistais“ bei „non-komformistus“, jų padėtį valdžios bei visuomenės atžvilgiu. Aiškinamasi lietuvių dailės modernėjimo bei modernizacijos procesai, kaip vystėsi lietuvių modernioji dailė. Susipažinę su sovietinio laikotarpio Lietuvos dailės peripetijomis, bei menininko padėtimi aptariamuoju laikotarpiu, atliksime praktinę užduotį.

Užsiėmimas vyks Kupiškio etnografijos muziejuje (Gedimino g. 2, Kupiškis) šių metų balandžio 17 d. 10.00val. Trukmė 1.00val. Veda specialistė Donata Jutkienė. 

 

Skulptoriaus Juozo Kėdainio gyvenimas ir kūryba

ked

Juozas Kėdainis (1915 – 1998) gimė ir augo Karaliūniškio kaime, Kupiškio rajone devynių vaikų šeimoje. Tėvas Justinas ir mama Angelė buvo darbštūs, meniškos sielos žmonės. Mama ausdavo, tėtis dirbo kalviu, darydavo roges, vežėčias. Kadangi popieriaus namuose dažnai nebūdavo, dėl to teko piešti ir papjaustinėti ant tėvo nupjaustytų lentelių. Baigęs Kupiškio progimnaziją ir paskatintas savo pradžios mokytojo Felikso Žikario 1933 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Skulptūrą Kauno meno mokykloje J. Kėdainiui dėstė skulptoriai Juozas Zikaras (1881 – 1994) ir Juozas Mikėnas (1901 – 1964).

Antrojo pasaulio karus metus Juozas Kėdainis praleido savo gimtinėje, Karaliūniškio kaime. Tuo metu mirė skulptoriaus motina, o tėvas susižeidė, dėl to teko sunkiai dirbti ūkio darbus. Nepaisant visų negandų J. Kėdainis niekur nesiskyrė su popieriaus lapu ir pieštuku. Piešė gyvūnus, dirbančius žmones; studijavo gyvūnų anatomiją. Pasibaigus karui, 1945 – 1946 m. skulptorius Kauno vidurinėje mokykloje dėstė piešimą; 1946 – 1951 m. Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute – piešimą ir skulptūrą. Vėliau, nuo 1951 m. -1989 m. J. Kėdainis dirbo LTSR dailės institute (dab. Vilniaus dailės akadamija) dėstytoju (nuo 1970 m. skulptorius buvo LTSR dailės instituto profesorius). Mirė 1998 m., palaidotas Kaune.

Etnografijos muziejuje yra saugoma apie 100 skulptoriaus sukurtų įvairiausių skulptūros rūšių. 

Dalyvaudami šiame užsiėmime susipažinsite su J. Kėdainio gyvenimu ir kūrybos ypatumais. O taip pat turėsite galimybę pažinti skulptoriaus naudojamus įrankius bei jų paskirtį. Lyginimo metodu sužinosite kokios yra skulptūros rūšys, kuo panašios ir kuo jos skiriasi. Praktinėje – kūrybinėje dalyje realizuosite savo kūrybines idėjas.

Užsiėmimas vyks Kupiškio etnografijos muziejuje (Gedimino g. 2, Kupiškis) šių metų balandžio 18 d. 10.00val. Trukmė 1.00val. Veda specialistė Donata Jutkienė. 

Edukacinių užsiėmimų kaina – grupei 10 Lt. 

Būtina išankstinė registracija "Ugdymo plėtotės centro" registravimo sistemoje

http://www.ugdymas.upc.smm.lt/duomenys/index.php 

Kupiškėnų klėtys ir klėtelės

                      Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos iš dalies finansavo 2012–2013 metais vykdytą Kupiškio etnografijos muziejaus projektą „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės“. Jo metu buvo susisteminta medžiaga apie klėtis ir klėteles esanti Kupiškio etnografijos muziejuje. Surinkta ir apibendrinta medžiaga apie šiuo metu esančias klėtis ir klėteles iš visų Kupiškio rajono seniūnijų: Alizavos, Kupiškio, Noriūnų, Skapiškio, Subačiaus ir Šimonių. Įdomiausios iš jų nufotografuotos ir išmatuotos, bei sugrupuotos, pagal svarbą vietos bendruomenėms, Kupiškio kraštui ir Lietuvos istorijai, (Knygnešių spaudos slėpimas, gegužinės pamaldos, dailininko Kazio Šimonio piešta klėtelė ir panašiai).

                      Apie vykdomus projektus sužinoję sodiečiai talkino muziejininkei Aušrai Jonušytei tikslinant metrikas, užrašant pastatų priklausomybę, įdomesnius juose ar su jais susijusius istorijos tarpsnius.

                      Paruoštas ir atspausdintas 64 puslapių albumas „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės“ su apibendrinančiais profesoriaus Jono Minkevičiaus „Klėčių architektūra“ ir istorikės Aušros Jonušytės „Klėčių ir klėtelių įvairovė“ straipsniais. Jono Minkevičiaus „Klėčių architektūra“ ir istorikės Aušros Jonušytės „Klėčių ir klėtelių įvairovė“ straipsnių santraukos, bei albumo nuotraukų pavadinimų vertimu į anglų kalbą.

 kletys   klty

klt       klet

kle    klet

Seserų Glemžaičių surinkti eksponatai – muziejaus išskirtinumas ir pradžia

Projektas „Seserų Glemžaičių surinkti eksponatai – muziejaus išskirtinumas ir pradžia buvo skirtas Kupiškio etnografijos muziejaus 70 – ties metų jubiliejui paminėti. Seserys Glemžaitės išgarsino Kupiškio kraštą savo darbais, kurie šiandien saugomi ir vertinami kai neįkainojama vertybė. Jie sudaro muziejaus išskirtinumą ir pradžią. Todėl minint muziejaus jubiliejų buvo parengta seserų Glemžaičių fotografijų ir surinktų eksponatų paroda. Turtingus XIX a. pab. – XX a. pr. buities – etnografijos, tekstilės rinkinius privalėjo pamatyti plati, įvairaus amžiaus visuomenės dalis. Parodą rengė menotyrininkė Donata Jutkienė.

2013 lapkričio 29 d. muziejuje vyko 70 – ties metų jubiliejaus paminėjimo šventė. Muziejininkai sulaukė buvusių kupiškėnų iš Vilniaus ir Kauno, Kupiškio rajono savivaldybės mero J. Jaručio, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo R. Jociaus, muziejininkų iš Rokiškio, Utenos, Pasvalio, Panevėžio, kolegų iš ugdymo ir kultūros įstaigų.

Šventę vedė Kupiškio r. A. Adamkienės pagr. m – klos mokinės, kurias rengė pavaduotoja ugdymui Jūra Sigutė Jurėnienė. Seserų Glemžaičių surinktų drabužių kolekcijas demonstravo Rokiškio choreografijos m - klos šokėjos( vadovė Snieguolė Skardžiuvienė). Kraštiečių bei svečių pasakojimus ir prisiminimus sušildė A. Kirdos vadovaujama folkloro grupė. Prisiminimais dalijosi seserų Glemžaičių sūnėnas Jonas Glemža, buvusi istorikė Irena Eigelienė, gyd. Gediminas Kaluina, prof. Jonas Minkevičius, buvęs muziejaus direktorius A. Jasaitis.

Muziejaus direktorė V. Aleknienė padėkojo visiems šventės dalyviams. Kaip istorijos simbolį, užversdama senovinį kuparėlį pasakė, kad muziejininkai toliau stoja į darbo stakles ir tęsia muziejinę veiklą.

8670       8636-1

8584    8709-1  

glemz                 glem

Keramikos pasaulyje

2013 m. Kupiškio etnografijos muziejus kartu su keramiku Romualdu Aleliūnu vykdė projektą „Keramikos pasaulyje“, kurį finansavo kultūros ministerija. Projekte dalyvavo Šepetos A. Adamkienės ir Noriūnų J. Černiaus pagrindinių mokyklų 6-10 klasių moksleiviai kartu su mokytojomis Ingrida Pučėtiene ir Silvija Stukiene. Projekto veiklos pradžioje visi kartu vykome į didžiojo Lietuvos puodžiaus Vytauto Valiušio keramikos muziejų Aleliūnuose (Utenos r.). Kelionės metu keramikas R. Aleliūnas pasakojo, ką reiškia molis, jo specifika, modernioji keramika, kokia yra kūrybos svarba. Keramikos muziejuje dalyviai sužinojo kas yra puodininkystė, tradicinė keramika, jos istorija.

         Vėliau, kūrybinių užsiėmimų metu R. Aleliūno dirbtuvėse dalyviai lipdė, padėdami keramiko bandė įgyvendinti savo kūrybines idėjas, mokėsi glazūruoti.

         Kūrybines idėjas bei užsiėmimų įgyvendinimo etapus, fiksavo Paulius Briedis, kurio fotografijų dėka Kupiškio etnografijos muziejuje buvo surengta užfiksuotų akimirkų bei projekto dalyvių sukurtų darbų paroda.

         Projekto uždarymo metu visi projekto dalyviai susirinko į uždarą renginį, kurio metu dalinosi mintimis, apie projektą, kūrybines idėjas, jų įgyvendinimo subtilybes bei patirtį.

Viso projekto metu dviejų mokyklų skirtingų socialinių ir amžiaus grupių moksleiviai kartu bendravo ir bendradarbiavo, mokėsi vieni kitus suprasti ir išklausyti. Taip pat buvo skatinama jų saviraiška, kūrybiškumas, keramikos kaip meno ir kaip amato domėjimasis. Dalyviai turėjo galimybę pasijausti svarbiais kūrėjais: patys prisidėti prie darbų eksponavimo, pristatymo; jų darbus matė ir aplankė vietiniai gyventojai. Buvo ugdomi mentaliniai ir verbaliniai dalyvių įgūdžiai, pagarba.

 pas aleliu           pas valiusi               

 

keramika dirbtuves 7        keramika dirbtuves 12      keramika dirbtuves 10

 

Plačiau :  http://www.temainfo.lt/pabuvojo-keramikos-pasaulyje-ir-juo-susizavejo/

               http://www.temainfo.lt/keramikos-darbai-igavo-spalva/

              http://www.temainfo.lt/kupiskio-rajono-moksleiviai-keramikos-pasaulyje/

 

 

Tarmės – gyvoji tautos versmė

Projektas „tarmės – gyvoji tautos versmė“ skirtas tarmių metams, kurio įgyvendinimas susidėjo iš dviejų dalių. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti visuomenę fiksuoti, domėtis, mokytis ir mylėti tarmes ir bandyti kuo ilgiau jas išlaikyti, ir žinoma gražinti bei turtinti.

Pirmiausiai Kupiškio etnografijos muziejus kartu su Kupiškio kultūros centru bei Salamiesčio pagr. m - kla parengė kupiškėnų tarmės geografinio regiono viktoriną „Kupiškio tarmas lobiai“. Joje dalyvavo Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos, Kupiškio r. Šepetos A. Adamkienės pagr. m - klos, Alizavos pagr. m - klos, Salamiesčio pagr m - klos mokinių komandos. Viktorinos metu dalyviai pateiktas užduotis pristatė kupiškėniška tarme. Visoms komandoms netrūko išradingumo, linksmumo, žinių ir gebėjimų. Tačiau vertinimo komisijai reikėjo išrinkti vieną, pačią geriausią komandą. Nugalėtojais tapo Salamiesčio pagr. m – klos mokinių komanda. Dovanas viktorinos dalyviams įteikė Salamiesčio mokyklos direktorius Dalius Žvybas ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

pondelio mergiotassalamiscio  

 

Antrojoje projekto dalyje vyko muziejuje surengta mokslinė konferencija „ Tarmės – gyvoji tautos versmė“.

Konferenciją pradėjo Kupiškio r. Šepetos A. Adamkienės pagr. m – klos mokinės, kalbėdamos kupiškėniška tarme. Jos parodė literatūrinę kompoziciją „ Kaip laumas lauminėjo“. Merginoms pasiruošti padėjo mokytojos Jūra Sigutė Jurėnienė ir Ramutė Kežienė.

Konferencijoje pranešimus skaitė lietuvių kalbos instituto ir Klaipėdos universiteto specialistės, šiomis temomis:

* Prof.dr. Danguolė Mikulėnienė „Tarmių raida, vertė ir savivertė“;

* Dr. Violeta Meiliūnaitė „Skaitmeninės tarmių gyvenimo prielaidos“;

* Doc. Dr. Asta Balčiūnienė „Šiandieninė kupiškėnų pratarmės sklaida: realijos, problemos, perspektyvos“;

* Dr. Klementina Vosylytė Kupiškėnų tarmės leksika“.

Konferencijoje dalyvavo Rokiškio r. ir Kupiškio rajonų ugdymo bei kultūros įstaigų darbuotojai. Renginį apibendrino Šepetos A.Adamkienės pagr. m – klos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Ramutė Kežienė.

tarm 3  tarm 1  tarm 2

Sėlių žemė baltų genčių sąšaukoje

Kupiškio etnografijos muziejaus parengtas projektas „Senoji sėlių žemė baltų genčių sąšaukoje“ vyko nuo 2013 rugsėjo 13 d. iki 2013 rugsėjo 22d. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti visuomenę, ypač jaunimą geriau pažinti baltų genčių etninės kultūros paveldą, jį susieti su šiandienos poreikiais, prisidėti prie vietos bendruomenės tradicijų tęstinumo ir savitumo, jų išlaikymo, puoselėjimo o taip pat ir sklaidos. Pasiekti tikslus padėjo aktyvūs darbo metodai neformalioje aplinkoje.

2013 rugsėjo 13 d. Kupiškio etnografijos muziejuje vyko konferencija „ Sėlių žemės mįslė“. Rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams bei mokytojams pranešimą skaitė archeologas Gintautas Zabiela. Po renginio konferencijos dalyviai vyko į pažintinę – mokomąją ekskursiją. 99 mokiniai aplankė Kupiškio, Kerelių, Papilių ir Gaigalių piliakalnius, kuriuos išsamiai pristatė jau minėtas archeologas.

 

 konf  6364

2013 rugsėjo 22d. Kupiškio piliakalnio papėdėje vyko Baltų vienybės dienos šventė. Jos metu senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ to laikotarpio kontekste surengė amatininkų XII – XIII a. gyvenvietę. Kurioje demonstravo kario raitelio ginkluotę, įvairius kovos menus, sėlių genties moters kostiumą, senuosius amatus, organizavo žaidimus susirinkusiesiems. Dalyviai individualiai ir grupėmis noriai dalyvavo mokomojoje - pažintinėje veikloje.

Koncertavo Lietuvos ir Latvijos stilizuoto folkloro kolektyvai.

Kaip ir kiekvieną syk, baltų vienybės dienoje buvo verdama medžiotojų sriuba „bliauka“, kurios išdalinta apie 300 dubenėlių šventės dalyviams. Iš to galima spręsti, kiek dalyvių apsilankė Baltų vienybės dienoje.

sduvos tauras      baltaplaukis

1863-1864 m. sukilimo keliu po Šiaurės Rytų Aukštaitiją

„1863-1864 m. sukilimo keliu po Šiaurės Rytų Aukštaitiją“

Ko gero, nėra Lietuvoje tokios vietovės, kurios vienaip ar kitaip nebūtų palietęs 1863 - 1864 m. sukilimas. Rytų Aukštaitija ir Kupiškio kraštas - ne išimtis.

Minint 150-ąsias 1863 - 1864 m. sukilimo metines Kupiškio etnografijos muziejus parengė ir vykdė projektą „1863-1864 m. sukilimo keliu po Šiaurės Rytų Aukštaitiją“, kurį finansavo Kultūros rėmimo fondas. Jo metu buvo surengta kilnojamoji fotografijų paroda ir sukurta edukacinė programa „1863 – 1864 m. sukilimo keliu po Šiaurės Rytų Aukštaitiją“. Paroda ir edukaciniai užsiėmimai buvo pristatomi ir vedami mūsų muziejuje bei trijose Kupiškio rajono mokyklose. Visą šį laikotarpį Kupiškio krašto gyventojai, svečiai ir ypatingai moksleiviai, istorijos mokytojai plačiau bei išsamiau susipažino su Šiaurės Rytų Aukštaitijos vietovėmis, paženklintomis 1863 - 1864 m. sukilimo bei to laikotarpio ginklais. Mokyklos buvo pasirinktos tų Kupiškio rajono vietų, kuriose vyko reikšmingi 1863 m. sukilimo įvykiai, tai: Noriūnų pagr. m – kla , Skapiškio pagr. m - kla bei Antašavos pagr. m – kla.

      Siekdami skatinti visuomenę domėtis savo krašto ir Lietuvos istorija, tuo pačiu siekiame pratęsti jau ne vienerius metus Kupiškio etnografijos muziejaus vykdomą profesionaliojo meno sklaidą. Kartu su Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus XIX a. II p. ginklais buvo eksponuojamos fotomenininko Alvydo Ivoškaus užfiksuotos sukilimo paliestos vietos. Vizualiniam pasakojimui sukurti meninė fotografija buvo pasirinkta kaip simbolis, menininkui Eliziejui Liutkvečiui pagerbti ir atminti. Parodos pristatymo metu mūsų muziejuje sukilėlių ir karo dainas atliko grupė „Ugniavijas“.

Taip pat paroda buvo pristatoma Skapiškio kultūros namuose teatrų festivalio „Pienių medus“ metu. Norime pasidžiaugti, kad iš viso šią kilnojamąją parodą aplankė 650 lankytojų; o edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavo daugiau nei 430 moksleivių. Edukacinių užsiėmimų pagrindu buvo surengta Kupiškio viešojoje bibliotekoje viktorina „ Ką žinai apie 1863 – 1864 m. sukilimą?“.

Šiai progai atminti taip pat buvo išleistas ir parodos katalogas, kuris bus įteiktas kiekvienai Kupiškio rajono mokyklai.

      Sukurta edukacinė programa „1863 – 1864 m. sukilimo keliu po Šiaurės Rytų Aukštaitiją“ tapo nuolatinė, kuri buvo lankomiausia 2013 metais. Kviečiame apsilankyti!

 

A      b

 

sukileliai    sukilimas edukacija3