Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Vandos Kubiliūnienės skiautinių paroda "Pavasario belaukiant"

V. KubiliunienesGimiau 1952 m. Kelmės raj. Kražių miestelyje. Vėliau su tėvais išvykome į Vilnių. Mokiausi M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1970 m. įstojau į Valstybinį Dailės institutą, tekstilės katedrą. 1977 m. jį baigiau įgydama dailininkės – tekstilininkės specialybę. Nuo 1980 m. dalyvauju respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Esu kūrusi nemažai gobelenų visuomeniniams ir individualiems interjerams. Jau 20 metų kaip susižavėjau skiautiniais. Skiautinys – tai širdies ir darbščių rankų kūrinys. Stengiuosi puoselėti tradicijas, kurias atspindi ir kūrinių temos, spalvos, formos. Margos skiautės dėliojamos, siuvamos, daigstomos, kol pavienės atraižėlės darniai susidėlioja ir virsta vientisu meniniu vaizdu, kur visos spalvos vienodai svarbios ir reikalingos. Ir visai nesvarbu, kiek laiko, širdies įdėjai į šį darbą – visada liks džiugus ir jaudinantis nerimas, kai pieštuku ant popieriaus lapo nedrąsiai ir neryškiai ima gulti pirmos būsimo skiautinio schemos – spalva ir faktūra, plokštuma ir erdvė. Viskas pirmiausiai turės paklusti mintims, po to – rankoms, o po to – užkariauti širdis visų, kurie žvilgsiu ar ranka prisilies prie to šilto ir švelnaus margumyno.

Su meile, Vanda Kubiliūnienė

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.04.02 - 2016.04.30

Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybinių darbų paroda

SamulionytesNiekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. Menas yra didysis žmoniškumo pranašas daiktų pasaulyje. Vydūnas.

Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius įkurtas 1989 m. mokyklos direktorės Erikos Mackelienės iniciatyva. Per visus pagrindinio ugdymo metus dailės skyriaus mokiniai mokosi šių disciplinų: piešimo, spalvos studijos, kompozicijos, grafikos, keramikos, dailėtyros. Šiuo metu dailės skyrių lanko 68 moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų bei gimnazijos, kuriems vadovauja dvi patyrusios, didžiulę pedagoginę patirtį sukaupusios mokytojos metodininkės Rita Laskauskienė ir Rima Kalinkienė.

Moksleiviai rengia parodas Kupiškio etnografijos muziejuje, miesto bibliotekoje, savo mokyklos patalpose, rajono mokyklose, savivaldybėje. Ruošia projektus, lanko parodas, dalyvauja edukacinėse programose. Rajono, šalies ir tarptautiniuose konkursuose dažnai tampa laureatais bei diplomantais.

Dailės skyrių lankantys moksleiviai išmoksta dailės abėcėlę ir kūrybiškai taikyti įvairias išraiškos priemones pasirinktuose dalykuose. Tai jauno žmogaus asmeninio gyvenimo kelio pradžia, nebūtinai susijusi su menine kūryba, tačiau maksimaliai atsiskleidžia kiekvieno savasis AŠ, o dailės ir meno pažinimas yra priemonė jo asmenybės tapsme.

Šiuo metu A. Petrausko muziejuje eksponuojama 1-5 dailės skyriaus klasių mokinių kūrybinių darbų paroda. Parodoje galima išvysti tapybos, keramikos, kompozicijos, grafikos darbus.

Paroda eksponuojama Uoginių k. amatų centre 2016.04.02 - 2016.04.30

Kraštiečiui Kaziui Babickui - 150 metų

 Agota Graiinait-Babickien Kariškis, inžinierius Kazys Babickas gimė 1901 m. balandžio 24 dLaukminiškių kaime. Jis buvo trečiasis vaikas darnioje Agotos ir Jurgio Babickų šeimoje. Unės, Petro ir Vytauto Babickų brolis.1912 m. Kazys baigė Kupiškio dviklasę mokyklą, 1914–1918 m. gyveno Petrograde, kur Šv. Kotrynos gimnazijoje baigė 6 klases. Grįžęs į Lietuvą eksternu išlaikė gimnazijos 8 klasės egzaminus. 1927-1928 studijavo LU Teisių fakultete. 1919 02 06 stojo savanoriu Lietuvos kariuomenėn, baigė Karo mokyklą ir Aukštuosius karo technikos kursus Kaune, kur įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę. 1919–1940 m. tarnavo įvairiuose kariuomenės daliniuose, pulkininkas leitenantas (nuo 1934 m.), 1928–1936 m. dėstė Karo mokykloje, 1937–1940 m. – Autorinktinės vadas. Pasitraukęs į atsargą 1940–1941 m. mokytojavo Vilniaus suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Išleido knygas: „Karo ryšiai ir transmisijos“ (1934), „Karo mokyklos vidaus tvarkos statutas“ (1935). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Čikagoje, turėjo maisto prekių parduotuvę, aktyviai dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje. Buvo didelis Lietuvos patriotas, išeivijoje niekada nepritapo ir iki mirties svajojo grįžti į tėvynę. Su žmona  Marta Pališaityte išaugino dukrą Gintrą ir sūnų Rytą. Mirė 1968 m. spalio 18 d, palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

                 Parodoje eksponuojamos Kazio Babicko ir šeimos nuotraukos, surinktų dokumentų kopijos, medžiaga gauta iš Unės Babickaitės- Milerienės.

                 Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje 2016.04.01-2016.04.30

Tarpukario velykinių atvirukų paroda

velyku 

TARPUKARIO VELYKINIAI ATVIRUKAI

 

Lietuvos muziejų fonduose gausu proginių atvirukų. Visur tendencija vienoda: velykinių atvirukų, lyginant su kalėdiniais, nėra daug. Ši paroda sukomplektuota iš Rokiškio krašto ir Kupiškio etnografijos muziejuose saugomų atvirukų rinkinio.

Aktyviausią atvirukų leidybos laiką Lietuvoje muziejininkas Almantas Šlivinskas skiria į du etapus. Pirmasis bumas kilo apie 1905 metus, jau atgavus lietuvišką spaudą. Šie atvirukai dar nebuvo proginiai – dažniausiai su miestų vaizdais, etnografiniais elementais. Proginiai atvirukai atsiranda apie 1908–1910 metus. Antrasis atvirukų leidybos bumas pasikartojo po Pirmojo pasaulinio karo.

Beveik visi carinio laikotarpio atvirukai leisti užsienyje, Vakarų Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje), ant kai kurių puikuojasi lietuviškas užrašas, linkintis linksmų Šv. Velykų. Kiti į rinką ateidavo ir be lietuviškų užrašų.

Šventiniai atvirukai išsiskyrė juose vaizduojamais siužetais, atitinkančiais šventės simboliką ir metų laiką. Velykiniuose atvirukuose dažniausiai puikuojasi įvairūs augalai: žydinčios karklo ar lazdyno šakelės, žibutės pakalnutės, žydinčios obels šakelės, snieguolės, žibutės ir kt. Ypač užsienietiškuose atvirukuose dominuodavo viščiukai, zuikučiai. Marginami kiaušiniai matomi tik lietuviškuose atvirukuose. Vakarų šalių atvirukuose irgi yra kiaušinių, bet jie labai išdidinti, atrodo nenatūraliai, pompastiškai.

Dar viena iš Vakarų atkeliavusių atvirukų siužetų kategorija – sentimentalūs vaizdai, juose įamžintos nudailintos porelės, vaikai. Tokie atvirukai turėjo paklausą.

Įdomūs ir žaismingi maži atvirukai – vizitinių kortelių formato. Atskirą Šv. Velykų progą siųstų atvirukų grupę sudaro antspaudai, vaizduojantys Kristų, sėdintį Alyvų kalne, ganantį avių bandą ar laikantį ėriukus ant kelių. Neretai šios grupės atvirukuose pamatysime angeliukus su pavasarinių gėlių puokštėmis ir greta besiganančias aveles.  

Į pelningą proginių atvirukų verslą tarpukariu buvo įsijungę daug Lietuvos leidėjų, fotografų. Greta užsienio autorių pieštų atvirukų pasirodė ir lietuvių autorių: Adomo Varno, Adomo Galdiko, Pauliaus Galaunės. Jų piešiniai išsiskirdavo lietuvių liaudies ornamentikos darbams būdinga stilistika.

Paroda eksponuojama Kupiškio kultūros centre 2016 03 17 - 2016 04 17

Kviečiame apsilankyti ! 

 

 

Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS KŪRĖJAI

Nepriklausomybės – priklausomybės sąvokos mums yra gerai pažįstamos ir žinomos. Įvairiais laikotarpiais, būdami priklausomi nuo kitų, mūsų krašto šviesuoliai, inteligentai, menininkai kaip įmanydami stengėsi, kad Lietuva taptų Nepriklausoma ir savita valstybė, turėtų savo tradicijas, papročius, kalbą.

Jau XX a. pradžioje romantizmo ideologijos įtakoti to meto jaunieji dailininkai, tokie kaip Adomas Varnas (1879 – 1979), Petras Kalpokas (1880 – 1945), Alius Šimkūnas, Kazys Šimonis (1887 – 1978), Jonas Mackevičius (1872 – 1954) savita, jų ieškojimams būdinga stilistine maniera įamžino svarbias Lietuvos istorijos asmenybes, kurios dar prieš paskelbiant Nepriklausomybę padėjo svarius valstybingumo pamatus, tai:  istoriką, vieną iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simoną Daukantą (1973 – 1864), būsimojo Nepriklausomybės akto signatarą, pirmąjį „Aušros“ laikraščio redaktorių, mokslininką, gydytoją Joną Basanavičių (1851 – 1927), filosofą, rašytoją, publicistą, kultūros veikėją Vilhelmą Storostą – Vydūną (1868 – 1953), Vilniaus žinių leidėją, inžinierių, vieno iš pirmosios lietuvių dailės parodos organizatorių Petrą Vileišį (1851 – 1926), kalbininką Joną Jablonskį (1860 – 1930), aušrininką, humanitarinių ir teisės mokslų daktarą, politinį veikėją Joną Šliūpą (1861 – 1944) ir daugelį kitų. 

1918 m. atkūrus Nepriklausomybę, menininkai, inteligentai entuziastingai prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę. Susikūrusios jaunos valstybės siekiai, visų pirma, siejosi su tautinės ideologijos skleidimu ir įtvirtinimu šalyje. Visų antra, buvo ieškoma savojo identiteto ir stengtasi modernėti, tačiau iš kitos pusės –  visa tai inspiravo šalies ir jos laimėjimų propagandą.  Naujosios valstybės įvaizdį kūrė politikai, žurnalistai, literatai, o jos siekius stengėsi atvaizduoti dailininkai. Įsitvirtinant jaunos valstybės pamatams buvo teigiama, kad menui turi būti skiriama itin svarbi ir tinkama vieta, nes meno kalbą supranta visi. Dėl tautinės ideologijos siekio ir savito identiteto ieškojimo ypatingai daug reprezentatyvių iškilių asmenybių portretų buvo sukurta XX a. 3-4 dešimtmečiuose, tuo metu itin buvo vertinami neoakademizmo ir realizmo principų sukurti dailininko Jono Mackevičiaus ir Zigmo Petravičiaus (1862 – 1955) karinio ir visuomeninio veikėjo pulkininko leitenanto Prano Liatuko (1876 – 1945), Lietuvos karinio veikėjo pulkininko Jono Griciaus (1884 – 1963), visuomenės veikėjo, Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko (1869 – 1942), miškininko, profesoriaus visuomeninio ir politinio veikėjo Povilo Matulionio (1860 – 1932), valstybės ir karinio veikėjo, pulkininko leitenanto Juozo Papečkio (1890 – 1942) ir daugelio kitų iškilių politinių ir visuomeninių veikėjų nutapyti portretai.           

Parodoje eksponuojami XX a. pradžios ir tarpukario dailininkų aliejinės tapybos technika nutapyti Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų portretai iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų. Parodą parengė Kupiškio etnografijos muziejus.  

 Basanaviius    A.imknas.JonasJablonskis.XXa.pr.drb.al

 Butkus    Daukantas 

Grinius 

Matulionis                  Ratikis

Vileiis                            Vydnas

Tapybos darbų paroda „Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai“ skirta Vasario 16-osios šventei eksponuojama Kupiškio kultūros centre iki 2016 kovo 10 d.

Parodos pristatymas vyks vasario 16 d. 12.30 h. Maloniai kviečiame dalyvauti ! 

TAU kūrybos darbų parodos atgarsiai

Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų kūrybos darbų paroda sulaukė didelio kupiškėnų ir svečių būrio.

Renginį pristatė ir autorius sveikino Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas pasidžiaugė gausia ir gražia paroda. Kalbėjo universiteto rektorė Alfreda Žiūkienė. Mintimis apie savo kūrybą dalinosi Aldona Ramanauskienė ir Janina Balčiūnienė, poezijos fakulteto dekanė Eugenija Katauskienė. Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnybos specialistė Aušra Vapšienė apibūdino įgyvendintus projektus, kurių rezultatas – kūrybos darbų paroda.

Renginio metu buvo pasirašyta Kupiškio etnografijos muziejaus ir Trečiojo amžiaus universiteto bendradarbiavimo sutartis. Koncertavo Kupiškio neįgaliųjų draugijos moterų ansamblis „Prie Kupos“. 

pens1

pens2

pens3

pens4  pens5

pens6pens7

pens8

pens9

pens10

 

„SĖLOS AKTAI. ACTA SELONIAE“

se1

Kupiškio etnografijos muziejuje vyko konferencija ir knygos „SĖLOS AKTAI.  ACTA SELONIAE“ pristatymas. Knygą pristatė ir pranešimą skaitė šio dokumentų rinkinio sudarytojas  ir vertėjas istorikas Tomas Baranauskas.

Ši  knyga yra projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ tęsinys. Šio projekto tęsinio 2016 m. tema – rytinė Žiemgalos kaimynė Sėla, kurios dalybų aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. Šiais metais sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo. Kartu su šiuo aktu, visuomenei buvo pristatyti ir kiti Sėlos kraštui ypač svarbūs XIII a. dokumentai, tokie kaip Lietuvos karaliaus Mindaugo Sėlos dovanojimo Vokiečių ordinui aktas, popiežiaus Aleksandro IV bulė, Mindaugui priskiriami suklastoti Sėlos dovanojimo aktai, Sėlos ribų aprašymas ir panašiai.

Knygos ir  projekto pristatymo metu, projekto vykdytojai  Gražvydas Balčiūnaitis - Pasvalio krašto muziejaus muziejininkas, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas; Andrius Bitaitis - asociacijos Žiemių pradas "Simkala" vadovas supažindino su projekto tikslais ir muziejaus direktorei Violetai Aleknienei padovanojo svarbių Kupiškio kraštui  istorinių dokumentų įrėmintas fotokopijas. Visi norintys pamatyti šiuos dokumentus, apsilankykite mūsų muziejuje.

Renginio dalyvius ir svečius sveikino Kupiškio rajono mero pavaduotojas Aurimas Martinka. Senovines sutartines atliko „Kupkiemio“ sutartinių giedotojų grupė.

 se 2

se3  se 4 

se5

se6

 

TAU kūrybos darbų paroda

pens 

Maloniai kviečiame Jus į Trečiojo Amžiaus Universiteto kūrybos darbų parodos " Čia ir dabar" pristatymą, kuris įvyks Kupiškio etnogarfijos muziejuje 2016 m. sausio 15 d. 15 val. 

Koncertuos ansamblis "Prie Kupos". 

Paroda vyks 2016 01 15 -  2016 02 29 

Miesto aikštėje apsilankė Kalėda

 

kal5

Artėjančių Kalėdų proga Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje Kupiškio rajono turizmo ir verslo centro iniciatyva surengtoje šventinėje mugėje dalyvavo ir Etnografijos muziejaus specialistai. Muziejininkai kupiškėnus ir miesto svečius kvietė nusifotografuoti su Seniu Kalėda. Daugiau nei šimtas žmonių tą dieną įsiamžino su Kalėdų šventės pagrindiniu personažu, o jų atvaizdai buvo persiųsti į asmeninius elektorinius paštus.

Buvo šventės dalyvių, kurios ne tik fotografavosi atminčiai, bet ir pakvietė šokiui Senį Kalėdą. 

 

kal 1

kal 2

kal 4

kal3

  

Skulptoriaus J.Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu

                      Ne tik Kupiškio kraštas, bet ir visa Lietuva gali didžiuotis skulptoriumi Juozu Kėdainiu ir jo kūryba. Iki pat savo mirties menininkas palaikė glaudžius ryšius su gimtine. Todėl nėra jokio atsitiktinumo, kad kraštiečio pomirtinę valią vykdė sesuo Bronė Kėdainytė. Ji Kupiškio rajono savivaldybės viešajai  bibliotekai ir etnografijos muziejui saugoti perdavė skulptoriaus sukauptą archyvą ir kūrybinį palikimą.

Prisimenant iškilų kraštietį Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi vykdė projektą „Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu“. Projekto tikslas – pažiūrėti į žymų lietuvių skulptorių kitomis akimis, atskleisti, galbūt dar neatskleistas menininko kūrybos ir asmenybės puses.

Šių metų gruodžio 11 d. Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta J. Kėdainio jubiliejinė paroda, kurioje eksponuojama tik maža skulptoriaus palikimo dalis.

                      Parodos pristatyme dalyvavo J. Kėdainį pažinoję ir jo kūrybą tyrinėję meno pasaulio atstovai – dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė, buvę skulptoriaus studentai  - profesorė Daliutė Ona Matulaitė, Arūnas Sakalauskas, Petras Baronas ir kiti.

Leidinių kraitį apie Kupiškio kraštą papildė J. Kėdainio 100-osioms gimimo metinėms skirtas jubiliejinės parodos katalogas „Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu“. Leidinyje publikuojamas N. Nevčesauskienės straipsnis „Nepažinti Juozo Kėdainio kūriniai“, skulptūros, piešiniai, fotografijos, išleisti katalogai, sudarytas D. Jutkienės Kupiškio etnografijos muziejuje saugomų Juozo Kėdainio skulptūrų sąrašas. Leidinio leidyba rūpinosi Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pavaduotoja Lina Matiukaitė. Linos Matiukaitės rūpesčiu yra išleista J. Kėdainio laiškų knyga „Kūrybinė brolystė“. Renginį sušildė aktorės Virginijos Kochanskytės skaitomos skulptoriaus namiškiams rašytų laiškų ištraukos, jo interviu nuotrupos. Skambėjo Kupiškio kultūros centro vokalinio Nidijos Sankauskienės ir Sandros Gudienės dueto dainos..

                      J Kėdainio asmenybę ir kūrybinį palikimą išsamiausiai apibūdina N. Nevčesauskienės mintys: „Kūrinių gausa ir įvairovė liudija nepaprastą jų autoriaus darbštumą, atsidavimą savo profesijai. Juozas Kėdainis kaip uolus artojas išrėžė labai unikalią vagą lietuvių skulptūros istorijoje. Menininko kūryba atspindi profesionaliosios lietuvių skulptūros bruožus, įprasminusius garsių Lietuvos istorijos ir valstybės veikėjų, kultūros, meno mokslo atstovų atminimą“...

IMG 9295 

IMG 9317 

IMG 9328  IMG 9331 

IMG 9342 IMG 9368 

IMG 9373

IMG 9384 IMG 9390 

IMG 9393  IMG 9395

 IMG 9420

 

 

 

Aš tikiu Kalėdų stebuklu

kaledu         Šv. Kalėdos yra svarbiausia ir gražiausia metų šventė. Tai šventinės akimirkos, mūsų gyvenimuose paliekančios pėdsaką. Džiugu, kai širdin nusėda visas būrys puikių akimirkų, o ypač kai tai nutinka mažųjų širdelėse. Juk tuo ir auga mūsų vaikai, tuo jie gražūs, išmintingi, nepakartojami. Džiaugiasi tomis akimirkomis patys mažieji, džiaugiamės ir mes, suaugusieji, esantys šalia jų, sąmoningai besistengiantys šias akimirkas jiems atverti, padėti atrasti, atpažinti. Po mažą džiaugsmą, po gerumo krislelį – žiūrėk ir pats gyvenimas susidėliojo... Džiugu, kai jame daug šviesių spalvų, paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam.

Paroda „Aš tikiu Kalėdų stebuklu“ patvirtina, jog tai nuostabus laikas, skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui. Visa Kupiškio rajono priešmokyklinio ugdymo įstaigų ir Meno mokyklos dailės skyriaus bendruomenė sukūrė gausybę darbelių ir nori pasidalinti su muziejaus lankytojais. Parodoje eksponuojami karpiniai, piešiniai, nuotraukos, kompozicijos, dekoratyviniai burbulai, keramikiniai nykštukai, besmegeniai ir, aišku, angelai... Visi darbeliai sukuria gražią Kalėdinę pasaką-stebuklą ir lankytojams primena, jog verta tikėti Kalėdų stebuklu!

K.Šimonio parodos - konkurso atgarsiai

 

Kazys Šimonis (1887 – 1978) – unikalus tarpukario Lietuvos dailininkas, grafikas, tapytojas. Neturėjęs sisteminio meninio išsilavinimo, neįgijęs akademinio meninio pasirengimo Kazys Šimonis piešė pats, be niekieno vadovavimo.  Tai nesutrukdė jam tapti labiausiai komerciškai sėkmingu Lietuvos dailininku, kurio paveikslai itin vertinami bei perkami ir šiandien. Savo kūryboje K. Šimonis jungė moderno principus kartu su „folkloriniu mąstymu“, pakylėdamas tikrovės regimybę į fantazijos lygmenį. Jo kūryba (tapybos ir grafikos technikomis) įvairi visuomeninė ir kraštotyrinė veikla užima labai svarbią vietą Lietuvos kultūros ir meno istorijoje.

Iš Kupiškio krašto kilusio menininko vardui pagerbti Kupiškio etnografijos muziejuje rengiamos Aukštaitijos regiono tautodailininkų tapybos ir grafikos konkursinės parodos. Pirmoji konkursinė paroda įvyko 1999 m. Jos laureate tapo kupiškietė Genė Vaičikauskienė. Antroji premija atiteko panevėžiečiui Rimantui Skunčikui, trečioji – uteniškei Odetai Tumėnaitei – Bražėnienei. 2002 m. įvyko antroji konkursinė paroda, kurios laimėtoju tapo tautodailininkas iš Biržų Albertas Petkevičius. Trečioji konkursinė paroda buvo surengta 2004 m. Šį kartą laimėjo kupiškėnas Vytautas Pastarnokas. Ketvirtoji jubiliejinė konkursinė paroda, skirta dailininko Kazio Šimonio 120 – osioms gimimo metinėms paminėti įvyko 2007 m. Jos laureatu tapo vėlgi kupiškėnas Alfonsas Blažys.

Šiais metais rengiama jau penktoji konkursinė paroda, kurioje dalyvavo 40 tautodailininkų iš Biržų, Kupiškio, Kauno ir Utenos rajonų. Konkursui buvo pristatyti 141 daugiausia aliejinės tapybos technika sukurti buitinio žanro kūrybos darbai, peizažai. Taip pat ekspozicijos erdvę papildė keletas grafikos darbų, karpinių. Konkurso laureate tapo tautodailininkė iš Kauno Regina Kapočiūtė-Juodžbalienė. Kiti tautodailininkai buvo apdovanoti specialiais rėmėjų įsteigtais prizais. Susirinkusiems koncertavo 40-ies tarptautinių konkursų laureatas akordeonistas Tadas Motiečius ir baritonas Jonas Sakalauskas.

Renginį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

1  2 

3               4   

5 1  6 

7  8 1  

9   10  

11  1

 

Tautinių juostų paroda

 

 

 

TAUTINIŲ JUOSTŲ PARODA „KAS JUOSTA, VIS KITOKS ROŠTAS“

 

                      Lietuviškų tautinių juostų spalvų derinyje ir Italijos dvasinės kultūros raiškoje 2015 m. spalio 23 d. Kupiškio kultūros centre buvo pristatyta tautinių juostų paroda „Kas juosta, vis kitoks roštas“.

                      Paroda skirta folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ 20-ties metų jubiliejui paminėti.

                      Kodėl šiandien yra pristatoma tautinių juostų paroda „Kas juosta, vis kitoks roštas“? Todėl, kad juostos užima ypatingą vietą mūsų tautos kultūroje. Be to jos lydėjo žmogų nuo gimimo iki mirties. Renginio tikslas – žiūrovams ir svečiams iš Italijos Lodi miesto parodyti josios reikšmę, svarbą, paskirtį.

                      Parodoje buvo eksponuojamos dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos ir Dzūkijos juostos iš Alytaus, Rokiškio krašto, Utenos kraštotyros, Kupiškio etnografijos muziejų rinkinių.

                      Plačiau apie tautinės juostos reikšmę ir simboliką žiūrovus supažindino dr. etnografas Vytautas Tumėnas. Jis pabrėžė, kad lietuvių juostų ornamento simbolika – labai patrauklus reiškinys, gyvybingas, daugiaprasmis, įdomus tyrinėti, tačiau primirštas, nykstantis dalykas. Juostų raštai labai margi, įvairūs, jų nepaprastai daug. Ekspedicijų metu klausinėjamos audėjos retai galėjo paaiškinti juostų simboliką. Raštų pavadinimai – poetiniai simboliai.

                      Žinoma etnologė, žurnalistė Gražina Kadžytė pabrėžė, kad tautinė juosta – labai svarbi ir ypatinga. Gražiai jas aprašė E. Glemžaitė-Dulaitienė knygoje „Kupiškėnų senovė“, tačiau išsamiausiai jas apibūdino Juozas Tumas – Vaižgantas. Etnologė akcentavo, kad daugiausia juostų yra išdalinama per vestuves. Kupiškėnams tai yra labai svarbus ženklas, jų gyvenimo kodas, nes kupiškėniškos vestuvės visada buvo labai įspūdingos.

                      Parodos vedėja Violeta Aleknienė parodą užbaigė su saulės reikšmės paskirtimi juostoje ir žmogaus gyvenime. „Lietuviai juostų paskirtį sieja su gamtos reiškiniais. Vienas iš jų- saulė. Tai užlaužti kryžiaus galai, rombas su ataugėlėmis-vadinami rožele. Saulė sutapatinama su gyvybės medžio žiedais. Šis žiedas reiškia meilę, grožį, sveikatą, jaunystę. Todėl baigdama palinkėsiu visiems šviesos ir šilumos, gerumo ir meilės, atidumo ir pastabumo. Tegul saulės vertybių pripildytos širdys saugo, puoselėja ir skleidžia vieną iš gražiausių Lietuvos etninės kultūros vertybių – lietuvišką tautinę juostą“.

Kūrybinių darbų dėlionė

de    de 1

Martynas Juknys, 11 m.                                                                   Ema Kurulytė, 14 m.

Kupiškio meno mokykla, mokytojos Rita Laskauskienė ir Rima Kalinkienė

 

KUPIŠKIO MENO MOKYKLOS DAILĖS SKYRIAUS PARODA

 „KŪRYBINIŲ DARBŲ DĖLIONĖ“

Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius įkurtas 1989 m. mokyklos direktorės Erikos Mackelienės iniciatyva. Pagrindinis ugdymas trunka 4 metus. Nuo 2005 m. įvestas vienerių metų pradinis ugdymas. Dėstomi šie dalykai: piešimas, spalvos studija, kompozicija, grafika, keramika, dailėtyra, projektai. Dailės skyriuje šiuo metu kūrybingai darbuojasi dvi mokytojos: mokyt. metodininkė Rima Kalinkienė ir mokyt. metodininkė Rita Laskauskienė.

 

Dailės skyriaus moksleiviai rengia parodas Kupiškio etnografijos muziejuje, miesto bibliotekoje, savo mokyklos patalpose, rajono mokyklose, savivaldybėje. Ruošia projektus, lanko parodas, dalyvauja edukacinėse programose. Rajono, šalies ir tarptautiniuose konkursuose dažnai tampa laureatais bei diplomantais. Baigdami dailės skyrių moksleiviai atlieka kūrybinį darbą, kuriame atskleidžia savo žinias ir sugebėjimus. Nemaža dalis moksleivių tęsia dailės studijas šalies kolegijose ir aukštosiose mokyklose.

 

Dailės skyriaus moksleivių kūrybiniai darbai panaudoti iliustruojant K. K. Šiaulyčio 7 kl. dailės vadovėlį „Senųjų kultūrų šviesa“ 2003 m. bei K. K. Šiaulyčio darbo ir kūrybinės veiklos sąsiuvinį 7 kl. „Nuotykių kupina kelionė“ 2003 m. Mokytojos kasmet dalyvauja Kupiškio dailės mokytojų kūrybinių darbų parodoje “Kūrybos erdvė“. Moksleivių darbus pristato šalies mokytojų konferencijose, seminaruose, Vilniaus PPRC.

 

Dailės skyrių lankantys moksleiviai išmoksta dailės abėcėlę ir kūrybiškai taikyti įvairias išraiškos priemones pasirinktuose dalykuose. Tai jauno žmogaus asmeninio gyvenimo kelio pradžia, nebūtinai susijusi su menine kūryba, tačiau maksimaliai atsiskleidžia kiekvieno savasis AŠ, o dailės ir meno pažinimas yra priemonė jo asmenybės tapsme.

 

Parodoje „Kūrybinių darbų dėlionė“ eksponuojamos kaukės iš įvairiausių gamtinių medžiagų ir keramikinės skulptūrėlės-nykštukai, vazelės, lėkštutės ir pan. Tai tik maža 2 ir 4 klasės Meno mokyklos Dailės skyriaus kūrybinių darbų dalelė. 

 

 

Europos paveldo diena 2015m.

Kiekvienais metais, rugsėjo mėnesį, istorijai bei kultūrai neabejingus žmones suburia organizuojami Europos paveldo dienų renginiai. Pagrindinis Europos paveldo dienų tikslas yra supažindinti visuomenę su kultūros paveldu, kiekvienais metais pristatant vis kitą jos sritį. Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ Kupiškio etnografijos muziejaus iniciatyva „prakalbino“ nematerialųjį paveldą. Renginio prioritetu pasirinktas „Nematerialus kultūros paveldas – dvarų ir medinės architektūros – apsauga, puoselėjimas, aktualizavimas ir sklaida“.

Saulėtą rugsėjo 17 d. popietę susirinkta Kupiškio kultūros centre, kur Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė  trumpai supažindino su Europos paveldo dienomis, jų svarba. Šio renginio dalyviai turėjo progą apžiūrėti įdomią ir informatyvią Kupiškio rajono mokytojų ir moksleivių mažosios architektūros fotografijų, piešinių parodą „Kokia graži Aukštaitija – tik neužkelk joje langų“. Renginyje dalyvavęs Kupiškio savivaldybės mero pavaduotojas Aurimas Martinka džiaugėsi jaunimo aktyviu dalyvavimu, linkėjo visiems susirinkusiems nenusigręžti nuo savo karšto kultūros, papročių, skatino, kuo tvirčiau skleisti gerąją patirtį savo gimtinėje ir už jos ribų.

Šį kartą siekta visuomenės dėmesį sutelkti į šalia mūsų esantį nematerialinį paveldą, atskleidžiant  jo vertybes, todėl organizuota ir  viktorina „Kur eini, ten keliai, kur sustoji, ten namai“. Joje dalyvavo Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų 5-10 klasių mokiniai. Klausimynas sudarytas iš trijų šaltinių: Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė „Kupiškėnų senovė“, Angelė Vyšniauskaitė „Lietuvio namai“ ir Almanachas „Kupiškis – 2003“, Violeta Aleknienė „Augina mus ir sotina likimas praeities gyvas“. Akcentuota Kupiškio kraštui būdingi architektūros bruožai, gyvenviečių tipai, kaimai, senieji pastatai, jų paskirtis, interjero detalės, buities apyvokos daiktai ir pan. Vertinimo komisiją sudarė: mero pavaduotojas Aurimas Martinka, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė, Etnografijos muziejaus specialistė Donata Jutkienė.

Viktorina „Kur eini, ten keliai, kur sustoji, ten namai“ dalyviams neprailgo. Susirūpinusius komandų atstovus  Etnografijos muziejaus specialistė Kristina Jokimienė, pašmaikštaujant ir šiek tiek gelbėjant, vedė po dvidešimties klausimų  labirintus.  Įnirtingai kovėsi aštuonių Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų atstovai. Viktorinos nugalėtoja Antašavos pagrindinės mokyklos komanda, surinkusi 30 balų; antroji vieta – 26 balai, Subačiaus gimnazistai; trečioji – 25 balai, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos komanda.

 Renginio akimirkos

P1

 

P2

P3

P4

P5

P6

P7

Aukštaitijos regiono tautodailininkų Kazio Šimonio vardo paroda - konkursas

K. imonisKupiškio etnografijos muziejus 2015 m. spalio 15d. iki lapkričio 13 d. organizuoja Aukštaitijos regiono tautodailininkų Kazio Šimonio vardo parodą – konkursą.

Dalyviai parodai – konkursui pateikia 3 – 4 tapybos ar grafikos darbus. Kūrybos darbų technika ir matmenys pasirenkami. Taip pat dalyviai pristato kūrybinę autobiografiją, darbų nuotraukas, jų metrikas ( ne mažesnes kaip 10 x 15 cm. formato).

Kūrinius ir kitą medžiagą parodos – konkurso dalyviai pristato į Kupiškio etnografijos muziejų iki 2015 m. rugsėjo 28 d.  adresu : Gedimino g. 2 Kupiškis.  Papildoma informacija teikiama tel. (8 459 35439, el.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. .

Tautodailininkų kūrybos darbus vertins sudaryta komisija. Laureatui numatoma skirti 579,24 € vertės piniginę premiją.

Parodos – konkurso uždarymo šventė 2015 m. lapkričio 13d. 15 val (Laikas gali keistis)

 

Parodos - konkurso nuostatai

 

Baltų vienybės diena

Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centras 2015m. rugsėjo 22 d. 18 val. ant Kupiškio piliakalnio organizuoja Baltų vienybės dieną, kurios metu bus pristatomi projektai „Baltiškieji amatai šiuolaikinėje Lietuvos etnografinių regionų kultūroje“ ir „Baltiškasis paveldas šiuolaikinėje Lietuvos etnografinių regionų kultūroje“.

Kasmet rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Renginio metu  koncertuos folkloro kolektyvai iš Lietuvos ir Latvijos, veiks amatų kiemas, edukacinė  karinė-amatų  stovykla. Ją pristato organizacija „Argostudio“ iš Alytaus ir  gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“. Dalyvaus amatininkai iš Rokiškio, Biržų ir muziejininkai iš Anykščių, jie ir pristatys senuosius baltų amatus. Vyks  rudens Lygiadienio apeigos: ąžuolo pagarbinimas, simbolinio ožio aukojimas, apeiginės duonos valgymas. Šventės dalyviai galės pasivaišinti tradicine medžiotojų sriuba ,,Bliauka“

Visi rugsėjo 22 d. 20 val.  Lietuvoje, Latvijoje bei visame pasaulyje dalyvaukime Baltų vienybės ugnies sąšaukoje ir uždekime ugnį prie piliakalnio. Kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją Baltijos pakrantėje įsikūrusioms tautoms, todėl dabar  vienu metu uždegama ugnis įgyja naują prasmę. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai. Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes. Prie degančio laužo vyks ugnies fakyrų pasirodymas.

baltu vienybe

Uoginių amatų centro atidarymo akimirkos

amat1

amat2

amat3

amat 4

amat 5

amat 6       amat 7

 

 amat 8        amat z

amat10    amat 9

amat 81

amat 82

amat 11

amat12

Tikimės nesibaiginačių veiklų, nuolat šurmuliuojančių ir besišypsančių žmonių Uoginiuose :) 

 

TARPTAUTINĖ MUZIEJŲ NAKTIS

TARPTAUTINĖ MUZIEJŲ NAKTIS „MUZIEJAI DARNIAI VISUOMENEI“

                      Kupiškio etnografijos muziejuje 2015 m. gegužės 18 dieną organizuota naktis susilaukė didžiulio jaunimo būrio ir vaikų. Pažintinė-mokomoji programa buvo skirta Lietuvos etnografinių regionų metams. Vykusi šventė buvo itin linksma ir triukšminga.

                      Kupiškio ugdymo įstaigų auklėtinei šventei pradėjo ruoštis daug anksčiau. Jie darė įvairius kūrybos darbus, kurie buvo eksponuoti didžiojoje muziejaus parodų salėje. Paroda „Po kūrėjo delnu“ skelbė, kad kiekvienas vaikas, paauglys, jaunuolis per kūrybą sugeba atskleisti tai, kas jam gyvenime brangiausia. Ypatingą atmosferą sukūrė jaunosios meno mokyklos fleitininkės. Iš viso parodoje buvo eksponuoti 374 mokinių kūrybos darbai.

                      Paroda nebuvo konkursas. Renginį vedusi režisierė Violeta Mičiulienė sugalvojo akciją – išdalino po lapelį popieriaus ir po pieštuką. Muziejaus nakties dalyviai rašė labiausiai patikusio piešinio, ar kito kūrinio pavadinimą. Muziejaus direktorė mokytojams įteikė padėkos raštus už jaunųjų talentų meninį ugdymą.

                      Tolesni muziejaus nakties renginiai dalyviams leido rinktis: ar žiūrėti koncertą „Lai jaunystė neduoda eksponatams miegoti“, ar dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose: „Pintinės juostos“ (vadovė K. Jokimienė), „Karpiniai“ (vadovė V. Jurevičienė), „Prakalbinkim senovę“ (vadovė G. Vaičikauskienė), tai yra piešti muziejaus eksponatus.

                      Šventinį koncertą pradėjo Dranseikų šeima iš Molėtų. Jaunieji muzikantai kartu šokti ir dainuoti kvietė žiūrovus. Kupiškėnišką tarmę priminė jaunieji pasakoriai: E. Dzikavičius ir K. Briedis, dainininkė Ugnė Pranckūnaitė, P. Matulionio progimnazijos vaikų folkloro grupė „Zbitkai“, „Tyrulys“ iš Šepetos A. Adamkienės mokyklos, Salamiestėnų „Vyjūnytė“, L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir meno mokyklos merginos, „Račiupėlio“ jaunimo šokių kolektyvas taip pat įrodė, kad moka savo krašto tarmę ir brangina senelių palikimą – liaudies meną, papročius.

                      Kiemelyje išsišėlusių vaikų laukė staigmena – didžiuliame krepšyje sudėti raudoni maišeliai su saldumynais. Juos dovanojo Lietuvos Seimo narys Aleksandras Zeltinis.

                      Paskutinis renginio akcentas – Frederico Fonteyne.o filmas „Laisvės tango“.

                      Muziejininkai pasiekė sau keltus tikslus – su veikla supažindino darželinukus ir moksleivius, surado naujų bičiulių, bendraminčių ir nauja – žaisminga forma supažindino jaunimą su liaudies meno palikimu, įtraukė juos į edukacinius užsiėmimus.

IMG 3234

IMG 3253

IMG 3273

IMG 3338

IMG 3345

Amatininkų ir tautodailininkų mugė Uoginiuose birželio 4 d.

 

 

DĖL DALYVAVIMO PROJEKTO „AMATŲ CENTRO ĮKŪRIMAS UOGINIŲ KAIME, KUPIŠKIO RAJONE“ REZULTATŲ PRISTATYMO RENGINYJE 

 

 

Birželio 4 d. (ketvirtadienį) 15 val. Adomo Petrausko muziejuje (Muziejaus g. 3 A, Uoginių k., Kupiškio r.) organizuojamas projekto „Amatų centro įkūrimas Uoginių kaime, Kupiškio rajone“ rezultatų pristatymo baigiamasis renginys – amatų popietė.  

Maloniai kreipiamės, kviesdami bendradarbiauti, rengiant šią šventę ir prašome paraginti joje dalyvauti Jūsų institucijai žinomus tautodailininkus, amatininkus, turinčius ką parodyti ir parduoti.

Kontaktai registracijai/informacijai tautodailininkams, amatininkams:

Laura Eižinienė, A. Petrausko muziejaus specialistė,  8 610 01465 antradieniais – šeštadieniais nuo 8 iki 17 val.

 

Prekybos metu turėti su savimi pavedimo kvitą.

Registruotis būtina.

 

REIKALINGI DOKUMENTAI:

 

  • Verslo liudijimo kopija
  • Mokesčio pavedimo kvitas

 

Vietos mokestis 1,40 euro.

Lėšas pervesti:

Sąskaita – LT 24 7300 0101 1239 4300

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

Rinkliava už leidimą prekiauti viešose vietose,

Įmokos kodas – 53457

Suma eurais – 1,40 eurų.

 

 

Naujas edukacinis užsiėmimas A.Petrausko muziejuje !!!

2015-02-28 Duona 0010 1Jokių mielių ir E priedų, tik natūralus raugas, ruginiai miltai ir tyras vanduo, dar sauja kmynų, žiupsnelis druskos ir daug daug rankų darbo bei šilumos. Taip  kepama tikra ruginė duona. Raginame užsisakyti edukacinį užsiėmimą „Adomo Petrausko gryčia-duona kvepia“ (Adomo Petrausko muziejus, Uoginių kaimas,  Kupiškio rajonas).

Užsiėmimo metu jūs galėsite susipažinti su duonos kepimo paslaptimis, pamatyti kaip raugiama, maišoma bei kepama naminė duona. Patys dalyvauti kepimo procese – jo metu bus galima suformuoti savo kepaliuką, pašauti į duonkepę krosnį, luktelėti kol duonelė iškeps ir vėliau ją parsivežti namo.

                                                                  Edukacinė programa:

2015-02-28 Duona 00211. Pasakojimas apie ilgą duonos kelią nuo grūdo pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimą ant stalo;

2. Duonelės minkymas, savo kepaliuko formavimas  ir pašovimas į krosnį.

3. Laukdami kol iškeps duonelė galėsite pasivaišinti žolelių arbatos, medaus ir naminio sūrio, taip pat pasivaikščioti po Adomo Petrausko muziejų.

Užsiėmimo trukmė apie 2,5 valandos

Kaina: grupei iki 15 žmonių – 45 eurai;

                                                                grupei nuo 15 žmonių – 1 asm. 3 eurai.

2015-02-28 Duona 0023Užsiėmimą veda Sandra Gabrėnaitė-Juknienė

Tartis iš anksto telefonu 868443662

Maloniai kviečiame apsilankyti !!!

Ataskaitinė 2014 m. tautodailininkų paroda

kvietimas. 1

 

Nebuvo Kupiškio krašte tokio kampelio ir tokios kertelės, kur nebūtų gimęs liaudies meno kūrinys, daina, pasaka, legenda, patarlė, priežodis, rauda... Galbūt dėl to, kad mes pagal savo būdą niekados negyvenom uždarai ir tylomis: savo džiaugsmus ir sielvartus, rūpestį ir karčią gėlą, šviesesnio gyvenimo viltį, dalindamiesi su visais, liejom atvirai iš širdies. Šitaip ir gimė nepakartojamo grožio ir neišsemiamo turtingumo liaudies kūrybos lobiai, kuriuose lyg ryškiausiame veidrodyje atsispindi ir paties kupiškėno būdas, jo senelių ir prosenelių gyvenimas bei tradicijos. Ilgus dešimtmečius ir šimtmečius šitie lobiai ėjo iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį. Kai kas iš jų sunyko, pražuvo negrįžtamai; o kai kas išliko šviesiausių tautos žmonių užrašuose, įrašuose, mokslo ir kultūros židiniuose. Bet svarbiausia, šie lobiai sugrįžo į gyvenimą, suskambėjo naujais garsais ir sužėrėjo naujomis spalvomis. Tokio kultūrinio gyvenimo atgimimu galime laikyti kūrybingų, giliai jaučiančių tradicinį liaudies meną ir puoselėjančių kultūros paveldą Kupiškio rajono tautodailininkų keramikos, pynimo, karpinių, medžio, akmens, siuvinėjimo, mezgimo, nėrimo, tapybos darbus.

Šioje kasmetinėje ataskaitinėje Kupiškio rajono tautodailininkų parodoje eksponuojami Renės Sriubiškienės, Irenos Vapšienės, Alfonso Blažio, Vytauto Pastarnoko, Virginijos Jurevičienės, Jono Šmigelsko, Stasio Racevičiaus, Laimos Rišienės, Pauliaus Karpinsko, Vytauto Jasinsko, Elenos Jankauskienės, Danutės Palaimienės, Almos Norbutienės, Genios Vaičikauskienės, Romualdo Dobricko, Jono Grigalionio, Violetos Laužikienės, Vidos Kaulakienės, Nadieždos Vidžiunienės, Gintauto Tručinsko ir jaunojo kūrėjo Tito Jankausko (14 m.) kūrybos darbai.  

Lietuviai ir muzika Sibire

knygaKnygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškos ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. 

                                                   Justinas Marcinkevičius     

 

Knyga „Lietuviai ir muzika Sibire“ – tai dviejų muzikologių, Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės darbas, pareikalavęs ne tik kruopštumo ir atsakingo požiūrio į faktinę medžiagą, bet ir emocinės ištvermės. Šis veikalas neabejotinai yra reikšmingas tiek istoriniu, tiek edukaciniu požiūriu: jame atskleidžiami iki šiol neaptarti sovietų kultūrinio genocido aspektai.

Skaitant pirmąją knygos dalį kvapą gniaužia bendro, o kartu ir skirtingo likimo pavyzdžiai, muzikų, vėliau tapusių žinomais, ir paprastų mėgėjų dvasinis grožis, neįtikėtina dainos ir noro dainuoti galia, kurią įskiepijo prieškarinės mokyklos mokytojai. Autentiškais pasakojimais bei rašytiniais šaltiniais grįsta ir antroji knygos dalis. Du skirtingo pobūdžio darbai sugulė į vieną dviejų dalių leidinį, grįstą tremtinių ir politinių kalinių pasakojimais (išgirstais gyvai ir paimtais iš publikuotų tremtinių atsiminimų), gausiais publikuotais leidiniais, archyvų, Genocido aukų muziejaus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro medžiaga, Laisvės kovų archyvo, leidinio „Sibiro Alma mater“ fragmentais ir daugybe kitų šaltinių.

 

Renginio metu vyks konferencija „Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių muzikavimas Sibire. Kupiškėnų tapatybės išsaugojimas“. Pranešimus skaitys etnomuzikologė, docentė Gaila Kirdienė, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Aušra Jonušytė. Apie liaudies muzikantą Jurgį Stankevičių atsiminimais dalinsis dukra Nida Vickuvienė ir folkloristė Alma Pustovaitienė.

Programoje koncertuos Kirdų šeimyna ir Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis “Kupkėmis“.

 

 

 

Edukaciniai užsiėmimai "Keramikos pasaulyje"

ciplyteJurgita Čiplytė yra aukštaitė,  gyvenanti Panevėžyje. Su keramikos amatu susipažinusi nuo 2000 metų,  2010 m. įstojusi į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.  Keletą metų savanoriavo gausių šeimų bendrijoje „Panevėžio šeimyna“, vedė vaikams edukacinius užsiėmimus apie keramikos amatą.

Vaikų darbeliai dalyvavo parodose Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių viešosiose bibliotekose. Dabar Jurgita savo žiniomis dalinsis su A. Petrausko muziejaus lankytojais.

 

Edukacinė programa „Keramikos pasaulyje“ (Veda tautodailininkė Jurgita Čiplytė, užsisakyti telefonu : 864050730)

Keramika – tai taikomosios dekoratyvinės dailės šaka. Jos atsiradimas siejamas su žmonijos civilizacijos pradžia. Keičiantis laikams, po truputi senosios gamybos tradicijos tobulėjo, keitėsi technologijos, o pažintis su kitomis kultūromis įnešė naujų vėjų. Bet žmogaus mintyse ir rankose vis vien gimsta iš molio pagaminti ir degti dirbiniai.

Edukacinių užsiėmimų metu susipažinsite su įvairiomis molio rūšimis. Kurdami darbelius iš rudojo molio, išbandysite kūrybines jėgas ir realizuosite savo svajones.

ciplyte 2  

Užsiėmimai : Patiems mažiausiems

Užsiėmimo metu kursime įvairias figūrėles, pasakų herojus.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 1 valanda

Kaina : 1 asmeniui  3 €

 

Pradinukams

Užsiėmimo metu išbandysime virvelinės keramikos ypatumus.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 1 valanda

Kaina : 1 asmeniui  3 €

 

Vyresnėliams

Užsiėmimo metu lipdysime nuostabią interjero detalę.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 1 valanda

Kaina : 1 asmeniui  3 €

 

Suaugusiems

Reikalingi du užsiėmimai. Pirmojo užsiėmimo metu lipdysime, o antrojo – glazūruosime.

Grupės dydis : 15 dalyvių

Trukmė : 2 valandos

Kaina : 1 asmeniui  5 €

 

 

Senamiesčio menininkų galerijos kūrybos darbų paroda

jusku     

Senamiesčio menininkų galerija/dirbtuvė yra įsikūrusi Vilniaus centre – kadaise gyventame priemiestyje, Totorių gatvėje. Galerija/dirbtuvė – tai nedidelis dviejų aukštų namelis, statmenai prisišliejęs prie kito didesnio, atskiriančio kiemą nuo siauros gatvelės. Kiemelyje kaip kaime – žydi jurginai ir piliarožės, gulinėja katės, čirškia žvirbliai. Viduje – pirmajame aukšte – vyksta dailininkų užsiėmimai: tapoma, vedami įvairių sričių kursai, eksponuojamos parodos. Antrajame aukšte lyg muziejaus saugyklose sudėti paveikslai. Jų daug, jie skirtingų dydžių – nuo miniatiūrų iki monumentalių formatų. Šis namelis su šalčiu tvoskiančiais rūsiais, masyvoku, vieną kampą remiančiu kontraforsu, aukštai iškeltu čerpių stogu, frontone įrengtu langeliu bei tylus kiemas atskleidžia ir tam tikrus Senamiesčio menininkų grupuotės kūrybos bruožus.

         Ši dailininkų bendruomenė pavadinta grupuote todėl, kad skirtingai nuo daugelio meninių grupių, jų nevienija ideologinės pažiūros. Atvirkščiai – plastinė kiekvieno kalba yra skirtinga.

         Kūrybinė aplinka, tai yra, minėtasis namelis ir kiemas, atspindi iki šiol gyvą vilnietiško peizažo (ne tik natūralaus, bet ir kultūrinio) specifiką. Apie ją kadaise rašęs Janas Bułhakas yra pastebėjęs, kad Vilniuje nesuprasi, kur baigiasi miestas, o kur prasideda kaimas (tiksliau – kuklus bajoriškas dvarelis). Bandant aprėpti platesnį horizontą ir šią aksiomą pritaikyti Senamiesčio menininkams, verta atkreipti dėmesį, kad autorių darbuose dera Kauno ir Vilniaus tapybos mokyklos. Derėtų nusikelti į praeitą amžių ir prisiminti, kad šiuose dviejuose, skirtingoms valstybėms tarpukariu priklausiusiuose miestuose-sostinėse formavosi skirtingos tapybos sampratos. Laikinojoje sostinėje po ilgų peripetijų viršų paėmė postimpresionizmą, ekspresionizmą bei kritinį realizmą sutelkusi „ARS“ kryptis, kurios koloristinės ideologijos pagrindu vėliau formavosi pagrindiniai lietuviškos tapybos mokyklos postulatai. Vilniuje pozicijas išlaikė dar XVIII–XIX šimtmečiais susiformavusi moderniojo neoklasicizmo (su labai stipriais neoromantizmo bei realizmo, kubizmo bei art deco inkliuzais) atmaina. Kai kurių autorių darbuose galima įžvelgti dominuojančią vieną pakraipą, kitų – kitą.

         Abiejų aplinkos matymo bei perteikimo ypatybių jungiamoji grandis yra grožis. Kad ir kaip įpareigojančiai ir net pretenzingai skambėtų, tačiau grožis Senamiesčio menininkams – tai, kas atitinka esminius antikinės universalios grožio teorijos postulatus. Grožis – tai harmonijos ir simetrijos, darnos ir tarpusavio sąryšio kategorijos. Paprasčiausia elegancija. Totorių gatvėje dirbantys ir savo darbus eksponuojantys menininkai siekia kurti gražius paveikslus – tokius, kuriuose žiūrovo akies nerėžtų nereikalingos ir dirbtinai sugalvotos šokiruojančios temos bei motyvai. Kūrėjai ne tik tęsia Vilniaus ar Kauno tapybos mokyklų tradicijas, bet ir semiasi įkvėpimo iš klasikinės antikos, brandžiųjų viduramžių, prerafaeliškojo bei leonardiškojo renesanso.

         Tad senamiesčio menininkų bendruomenės kūrybai būdingas universalaus grožio imperatyvo siekis ir stipri estetizmo dozė – savybės, kurios išskiria šiuos menininkus iš lokalaus bei platesnio šiandienos konteksto. 

Dr. Vidas Poškus

Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis

Kupiškio etnografijos muziejus parengė projektą „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos partizaninio judėjimo atminties išsaugojimo, jaunosios kartos patriotinio ir  tautinio ugdymo. Todėl įgyvendinant projektą,  kartu su VšĮ Kupiškio televizijos ir informacijos centru ( direktorius Povilas Vireliūnas) buvo sukurtas video filmas „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Šio filmo režisierė Vilija Morkūnaitė.

Kodėl pasirinktas Salamiesčio partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis Dėdė?  Todėl, kad yra nemažai surinkta medžiagos. Krikšto sūnus Rimvydas Tindžiulis gyvena tėviškėje ir yra išsaugojęs jo asmeninius daiktus, fotografijas. 2002 metais Vytautas Jakšys savo sodyboje Suvainių kaime surado unikalų radinį ir  muziejui perdavė A. Tindžiulio cheminiu pieštuku rašytus sąsiuvinius. Iki suradimo, sąsiuviniai buvo sudėti puodynėje, kuri V. Jakšio tėvų namuose antrame aukšte po spaliais išgulėjo 56  metus. Per ilgą laiką popierius sudūlėjo, tekstas išbluko. Retu radiniu susidomėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – genocido aukų muziejus. Sutvarkius perdavimo formalumus A. Tindžiulio archyvas atiteko šiai įstaigai. Kupiškio etnografijos muziejus gavo dokumentų kopijas.

Video filmo „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“ premjera numatoma 2015 metais vasario 16 dieną.

Atgaivinti dailininkės V. Šleivytės gyvenimo puslapiai


Kupiškio etnografijos muziejus šiais metais vykdė projektą „Dailininkės Veronikos Šleivytės gyvenimo puslapiai“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba,
kultūros ministerija ir Kupiškio rajono savivaldybė. Projektas buvo skirtas muziejaus struktūrinio padalinio, V. Šleivytės galerijos, esančios Viktariškių kaime, gryčios bei klėtyse esančių ekspozicijų atnaujinimui.

V. Šleivytės paveikslų galerija įkurta 1984 m. Viktariškių kaime, Kupiškio rajone dar esant gyvai pačiai menininkei. Galerijos medinių pastatų kompleksą sudaro: Jono Šleivio (kalvio) gyvenamoji troba, pirtis-kalvė, klėtis, du pastatai, kuriuose buvo eksponuojami dailininkės paveikslai. Čia vyksta įvairūs vaikams ir jaunimui skirti projektai, plenerai, edukaciniai užsiėmimai; bendruomenės narių bei suaugusių žmonių susibūrimai, vedamos ekskursijos įvairaus amžiaus ir specialiųjų poreikių grupių nariams. Kadangi ekspozicinių erdvių pastatų būklė yra itin prasta, ekspozicijos nebuvo atraktyvios ir pritaikytos šiuolaikinės visuomenės poreikiams.

         Dailininkė Veronika Šleivytė gimė 1906 m. gruodžio 6 d. gausioje Šleivių šeimoje. Tėvas Jonas Šleivys (1858 – 1945) buvo bežemis kalvis, mama Barbor(1870– 1950) – pribuvėja. Jie susilaukė 14 vaikų, iš kurių yra žinomi: 5 mergaitės (Ona, Paulina, Mikalina, Veronika, Marijona) ir 5 berniukai (Petras, Povilas, Juozas, Antanas, Steponas). Veronika Šleivytė buvo viso Viktariškių kaimo spindulys, visur buvo mėgiama, visų laukiama bei visų mylima. Begyvendama Kaune, ji dažnai čia grįždavo, mėgo savo šeimynykščius fotografuoti, įamžinti įvairius šeimos susibūrimus. Dėl to neatsiejama menininkės gyvenimo dalis yra susijusi su šia vieta. Dar būdama gyva dailininkė dovanojo savo kūrinių Kupiškio etnografijos muziejui. Po jos mirties beveik visi asmeniniai daiktai buvo parvežti iš buto Kaune, kur menininkė gyveno.

         Siekdami V. Šleivytės galeriją, esančią atokioje kaimo vietovėje paversti patrauklia profesionaliojo meno sklaidos erdve, kartu su dizaineriais Vyliumi Deveikiu ir Violeta Balčiūnaite sukūrėme ir atskleidėme gerai žinomos Lietuvos menininkės, XX a. I pusės Kauno visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo veikėjos asmenybę, jos kūrybinį palikimą ir indėlį į Lietuvos dailės istoriją.

         Šiuo projektu buvo sutvarkytos 5 klėties patalpos, kuriose yra parodomas menininkės gyvenimas Kaune: studijos Kauno meno mokykloje, dalyvavimas pirmosiose fotomegėjų meno parodose, pirmosios moterų dailininkių parodos ir moterų dailininkių draugijos vykdoma veikla; atskleidžiama menininkės asmenybė meninėse fotografijose, pastelės ir grafikos darbuose. Taip pat yra sutvarkyta ir kalvio šeimos gyvenamojoje gryčioje esančios ekspozicijos, kuriose perteikiama, kaip gyveno Jono ir Barboros Šleivių šeimyna gausi šeimyna.

Šis projektas, leido sukurti vientisą bendrą visumą, kuri atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius, prisideda prie profesionalaus meno populiarinimo ir sklaidos ypatingai jaunosios kartos tarpe, etninės kultūros tradicijų tęstinumo Kupiškio krašte.

 

 

 

 GEK19252  18825                                                                           Šleivių  šeima 1907 m.                                                M.Šleivytės vestuvės XXa. II deš.

GEK16189   GEK16147 1  GEK16188

V.Šleivytė 1927 m.                          V.Šleivytė 1932 m.                                             V. ŠLeivytė 1930. 

GEK16208   GEK16139

V. Šleivytė 1930m.                                               Šleivių šeima Viktariškiuose 1935 m. 

18395  GEK16269

Kaune  moterys dailininkės XX a. IV deš. V. Šleivytė centre.                         V. ŠLeivytė kopose. 

 

28 1  GEK16272  17171

V.Šleivytė                                                                  V.Šleivytė                                                  V.Šleivytė

 

 lrkm.logo          ltkt logo            muziejaus logo_

 

"Greimas arti ir toli"

greimas015Kupiškio etnografijos muziejuje 2014 m. lapkričio 15 d. 13 val. vyks Karolio Rimtauto Kašponio  parodos ir knygos  „Greimas arti ir toli“ pristatymas. Kodėl ši knyga ir paroda pristatoma  Kupiškyje?

Kaip ir daugeliui žmonių tenka gyventi įvairiose vietose, taip ir žymus semiotikos kūrėjas kartu su tėvais vaikystę praleido Kupiškyje nuo1919m iki  1927m. Nuo 1906 m. septynerius metus tėvas Jurgis Greimas mokytojavo Šimonių ir Juodpėnų pradžios mokyklose.

 Knygoje chronologine tvarka yra apžvelgta Algirdo Juliaus Greimo gyvenimas ir mokslinė veikla. Žymaus mokslininko gyvenimo ir darbų kelyje svarbiausią vaidmenį suvaidino prancūzų kultūra su savo pasaulinę šlovę pelniusiu mokslu, literatūra, menu, būtent ji daugiausia nulėmė reikšmingiausius mokslinės veiklos rezultatus. Tačiau gyvenimo periodas Lietuvoje irgi buvo svarbus.  Šio žmogaus nepamiršo ir  Lietuva. Atminimo lentos įamžinant A. J.Greimo vardą buvo atidengtos Kupiškyje, Marijampolėje, Kunigiškiuose, Šiauliuose o Prienuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Greimų vardas suteiktas tiltui per Nemuną.

Knygos „Greimas arti ir toli“ pristatyme dalyvaus autorius D. R. Kašponis, muzikos ir teatro docentas Rolandas Eidukas. Koncertuos Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“.

Maloniai kviečiame visus dalyvauti ! 

Jaunųjų talentų dovana Adomui Petrauskui

Kupiškio etnografijos muziejaus filiale Adomo Petrausko muziejuje buvo įgyvendintas gražus ir prasmingas projektas, skirtas paminėti A. Petrausko 100 – ąsias gimimo metines bei paskatinti moksleivius domėtis etnine kultūra. O taip pat buvo labai įdomu pamatyti, patirti kaip muziejus atrodo jaunosios kartos akimis. 

Šiame projekte dalyvavo : Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokiniai, Šepetos Almos Adamkienės pagr. m- klos,  Subačiaus, Pandėlio gimnazijos, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos  ir  Geležių pagr. m – klos mokiniai.                                                                           

Birželio mėnesį vyko apžvalginė ekskursija muziejuje, kurios metu moksleiviai turėjo galimybę susipažinti su Adomo Petrausko asmenybe, jo sukauptais rinkiniais, muziejaus ekspozicijomis.

Antrasis projekto etapas, kūrybinė stovykla, vyko rugsėjį. Veiklos vyko trijose sekcijose: lituanistų, fotografų ir dailininkų. Mokiniai, dalyvavę projekte, su didžiuliu ūpu kibo į darbus – ieškojo įdomių kadrų, eskizavo gražiausius muziejaus fragmentus, rinko medžiagą laikraštukams.  

Šiandien galime pasidžiaugti puikiais rezultatais, aplankydami parodą A. Petrausko muziejaus bokšte.   Patys įsitikinsite, jog čia kūrė tikri talentai, ir padovanojo Adomui didžiulę dovaną.  Ačiū visiems mokiniams, Ačiū ir jų mokytojams.

 Didžiausia dovana A. Petrauskui  yra tai,  kad mes visi renkamės ir domimės jo sukurta aplinka,  surinktais eksponatais ir nuveiktais darbais.

 O Adomas sėdi ant debesėlio, maskatuoja kojytėm, glosto sau barzda ir šypsosi :) 

Akimirkos iš projekto baigiamojo renginio.

adomo

adomo1 

 adomo 2

adomo 3 

adomo 4

 adomo 5

 adomo 6

 

 

 

Meno ir dvasinės maldos galybė

Konferenciją  „Meno ir dvasinės maldos galybė“, kuri buvo skirta Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubiliejui paminėti, organizavo Kupiškio etnografijos muziejus. Į šį renginį susirinkę parapijiečiai sužinojo apie bažnyčios istoriją, apie bažnytinės muzikos ir parapijos vaidmenį tikinčiojo gyvenime.

Apie bažnyčios istoriją pasakojo dr. Aldona Vasiliauskienė.

Menotyrininkė Dalia Klajumienė, tyrinėjusi šią vasarą  Kupiškio bažnyčios architektūrą ir dailės paminklus, skaitė pranešimą apie surinktą medžiagą.

Dr. Kun. Vilius Sikorskis savo pranešime „Bažnyčios muzikos tradicijų įtaka katalikų tikėjimo raiškai“ apibendrindamas giesmes jis akcentavo , kad sakralinei muzikai lietuvių liaudies dainų įtaka  yra labai maža. V. Sikorskis priminė, kad svarbiausias giedotojas yra kunigas.

Dr. Kun. Gediminas Jankūnas pranešime „Parapinės bažnyčios vaidmuo tikinčiojo gyvenime“ kalbėjo apie tai, jog parapija – tai žmonių, kuriuos vienija tikėjimas, kaiminystė – nėra atgyvena. Ji turi būti lanksti ir turėti sąlytį su šeimos ir tautos gyvenimu.

Konferencija yra projekto „Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – sakralinio meno lobynas“. Renginyje dalyvavo kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai, parapijiečiai. 

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia - sakralinio meno lobynas

                      Po Kupiškio parapijos didžiųjų Sargų Angelų atlaidų kupiškėnai rinkosi į muziejų. Čia vyko paskutinis renginys skirtas Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubiliejui. Buvo pristatoma fotografijų ir eksponatų paroda ,,Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – sakralinio meno lobynas”.

                      Menotyrininkė Donata Jutkienė muziejinių vertybių pagalba erdvėje išdėstė mažo provincijos miestelio bažnyčios istoriją. Nuotraukose parodos lankytojai pamato dabartinės Kupiškio bažnyčios statybą 1903 – 1912m. Kylanti į aukštį ir besiplečianti erdvėje parapijos bažnyčia buvo apdėta pastoliais. Dabar jos ilgis sudaro 60 metrų, plotis 43 metrus, aukštis nuo grindų iki skliautų – 20 metrų. Jos statyba vyko 1900 – 1914m. Kilus karui, apdailos darbai nutrūko, o 1915m. rusų valdžia išvežė tris bažnyčios varpus. 1915m. rugpjūčio 27d. rusų artilerijai apšaudant vokiečių užimtą miestą, septyni sviediniai pataikė į bažnyčią ir pramušė sieną, apgadino skliautus, varpinę. Vokiečiai bažnyčioje įkūrė karo ligoninę, o žuvusiuosius nuo žandarų laidojo prie šventoriaus įrengtose kapinėse. Vokiečiai niokojo bažnyčią: ardė ir kūreno grindis, vargonus, altorius. 1919m. vasarą Kupiškyje įsitvirtinus Lietuvos Respublikos valdžiai, pradėtos likviduoti bažnyčios niokojimo pasekmės.

                      Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia dominuoja beveik kiekvienoje tarpukario fotografų Juozo Karazijos ir Balio Buračo darytose nuotraukose. Labai įspūdingos yra B. Buračo nuotraukos. Jose autorius įamžino į bažnyčią iš Byčių kaimo einančias ir pareinančias moteris, pilną Gedimino gatvę, pristatytą arklių su vežimais ir aplink šurmuliuojančiais parapijiečiais. Fotografija, kurioje mokytojas Stanislovas Zoza prie bažnyčios sėdi lineikoje su arkliu, tapo kupiškėnų talismanu. Ji yra publikuojama įvairiuose leidiniuose, puošia knygų viršelius, daromi atvirukai.     J. Karazija savo fotografijose įamžino tarpukario metu žygiuojančius karių paradus.

                      Parodoje eksponuojamos jaunimo būrelio ,,Anapus tvoros” nuotraukos. Jose senasis vaizdas susilieja su XXIa. pradžia. Paulius Briedis nuotraukose įamžino bažnyčios šiuolaikinį interjerą. Bažnyčios centre yra Aleksandro Zaborskio Šiauliuose darytas Didysis altorius iš ąžuolinio medžio, papuoštas mažomis kolonomis, statulomis, įvairiais drožiniais. Altoriaus viduryje A. Pšeslanskio tapybos paveikslas ,,Kristaus Žengimo į dangų”. Šalia paveikslo stovi Šv. Petro ir Povilo statulos, žemiau eilė mažesnių statulėlių. Pačiame altoriaus viršuje, nišoje – Švč. Jėzaus širdies statula.

                      Dešinėje bažnyčios pusėje yra Angelų Sargų altorius. Jis savo stiliumi panašus į Didijį altorių. Angelo Sargo paveikslas pieštas to paties A. Pšeslanskio 1914m. aukštai virš altoriaus Šv. Antano, o šalia paveikslo – Šv. Stanislovo ir Šv. Kazimiero statulos.

                      Kairėjė bažnyčios pusėje stovi altorius, kuris nuo dešiniojo skiriasi tik paveikslu ir statulomis. Viduryje altoriaus yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas.

                      Bažnyčios vidų puošia vietinio meistro Jono Jakučio padaryti suolai, o bokšte kiekvieną dieną prieš Šv. Mišias skamba trys varpai – didysis sveriantis 1507 kg. pavadintas Šv. Onos vardu, Angelo Sargo – 931 kg. ir Šv. Jono – 655 kg.

                      Nepriklausomos Lietuvos paskutinius dešimtmečius iliustruoja Vilijos Grigienės fotografijos. Ji yra Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios metraštininkė, nes asmeninį archyvą sudaro keli šimtai su bažnytine veikla susijusių nuotraukų. Jose Vilija įamžina bažnytines procesijas, šventes, atlaidus ir t.t. Visų žvilgsnis krypsta į nuotrauką darytą 2012m. vasario 16 dieną. Joje nuo bažnyčios skliauto iki žemės nutiesta Lietuvos Respublikos vėliava.

                      Senąsias ir naująsias fotografijas papildo iš bažnyčios archyvo iškelti ir eksponuojami liturginiai drabužiai, mišiolai, maldaknygės, knygos, laikraščiai. Parodoje rasime labai vertingų eksponatų,  tokių kaip – laikraščiai ,,Pasirengimas mišioms”, spausdinti 1860 Varšuvoje, Antano Baranausko ,,Pasikalbėjimas Giesmininko su Lietuva”, spausdinta 1908m., maldaknygė išleista 1879m., mažas nešiojamas altorėlis su šventojo religija, liturginis indas naudojamas eucharistiniam vynui, vartojamas mišių liturgijoje, portatilis ir kt.

                      Didingai atrodo Paulinos Petrulytės 1955m. bažnyčiai nupirktas mišiolas, už Elžbietos Kavaliauskienės lėšas pasiūtas 1934m. arnotas.

                      Parodos pristatymo šventei išskirtinį grožį, dvasingumą suteikė styginių kvarteto ,,Adora” atliekama sakralinė muzika ir garsios dainininkės Irenos Milkevičiūtės giedamos giesmės, dainuojamos arijos iš operų bei liaudies dainos. I. Milkevičiūtė atlikusi ,,Avia Marija” pasakė, kad ji dainuodama meldėsi už savo artimuosius ir visus Kupiškio parapijos tikinčiuosius. Muzikantai ir dainininkai labai džiaugėsi žiūrovais, priimančius į savo širdį profesionalų meną.

                      Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, atšventusi  100 metų jubiliejų, toliau rašys savo gyvenimo istoriją ir liks visų kartų žmonėms brangiausia, garbingiausia vieta gyvenime. 

baz

baz 1

baz 2

baz 3

Fotografijos iš www.temainfo.lt

Daugiau informacijos  http://www.temainfo.lt/simtamete-kupiskio-baznycios-ir-zmogaus-bendryste/

 

Europos paveldo dienos

Europos paveldo dienų renginius organizuoja  visa Europa. Šie renginiai yra skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu. Ypač siekiama sudominti moksleivius bei paskatinti domėtis savo krašto, o taip pat ir visos Europos kultūra, istorija bei kultūros paveldu.

Jau tapo tradicija, kad Kupiškio etnografijos muziejus rengia tokius renginius kupiškėnams.  Rugsėjo 17 dieną Kupiškio bei rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai vyko pasižvalgyti po Rokiškio krašto muziejų, įsikūrusį didikų Tyzenhauzų dvare, apžiūrėti Nepriklausomybės aikštę, Šv. apaštalo Evangelisto  Mato bažnyčią bei Rokiškio geležinkelio stotį.  Prie dvaro sutikę mokinius, lydimus pedagogų ir pakvietę į vidų, Rokiškio muziejininkai Lina Daščiorienė, Rasa Mikalajūnienė ir Valius Kazlauskas papasakojo miesto vardo atsiradimo istoriją, kilusią iš medžiotojo Roko, kai jis, čia atvykęs iššaudė daug kiškių, ir sudėjus du žodžius vietovę pradėta vadinti Rokiškiu. Dvaro rūmuose mokiniai susipažino su didikų drabužių ir baldų kolekcija, apžiūrėjo valgomąjį. Aplankė medžio drožėjo Liongino Šepkos darbų ekspoziciją bei visą dvaro aplinką. Rokiškio centre, mokiniai stabtelėjo Nepriklausomybės aikštėje, kurios simbolis - 1931 metais Lietuvos nepriklausomybei pastatytas paminklas (skulptorius Robertas Antinis).  Neogotikinė Rokiškio bažnyčia ekskursijos dalyvius sužavėjo savo krištoliniais skliautais, ažūrine raudonų plytų puošyba, medžio dirbiniais, vitražais ir bronzinėmis skulptūromis, bronziniu paauksuotu altoriumi ir labiausiai – po presbiterija įrengta fundatorių kripta, kurioje ilsisi kunigaikščiai Krošinskiai, grafai Tyzenhauzai ir Pšezdeckiai.

                      Rugsėjo 18 dieną moksleiviai klausėsi kupiškėnų gidų Andriaus Kleniausko, Kazio Stančiko ir  Nijolės Puzelienės pasakojimų apie senąją Kupiškio praeitį, sustodami ties žymesnėmis miesto vietomis: Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Kupiškio etnografijos muziejumi, valsčiaus namais, buvusiu kalėjimu, Nochemo Šmidto malūnu, Laisvamanių  kapinėmis, Lauryno-Gucevičiaus aikšte, buvusia, Sinagoga ir kitais objektais.  Po pažintinės ekskursijos, moksleiviai rinkosi Kupiškio kultūros centro vitražų salėje, kur vyko moksleivių surinktų fotografijų (su kultūros paveldo objektais ar atskiromis jų detalėmis) parodos „Sėlių krašto XX a. pradžios įvairiapusis kultūros paveldas“  pristatymas. Vėliau visos renginio dalyvių komandos dalyvavo viktorinoje „Kupiškio miesto labirintai“, kurios tikslas buvo įtvirtinti ekskursijos metu įgytas žinias. Kiekviena komanda iš pradžių turėjo originaliai prisistatyti. Po prisistatymo visos komandos, stebint akylai komisijai, atsakinėjo į istoriko Aurimo Martinkos klausimus. Atsakę į juos teisingai, emocijų neslėpė ne tik mokiniai, bet ir juos ruošę mokytojai.  Susumavus viktorinos rezultatus daugiausia taškų pelnė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos mokiniai, kuriems pasiruošti padėjo ir juos konsultavo mokytoja Rimutė Nekrašinskienė.

Istorinį palikimą kone  kasdien gali išvysti kiekvienas iš mūsų. Tačiau, kad jis netaptų vien tik fiziškai apčiuopiamas pavidalas, būtina jį aktualizuoti, plėsti žmonių ratą, kuriems žinios apie jų artimą aplinką taptų suprantamos ir svarbios.

Tikimės, jog šis renginys leido ne tik pažvelgti į  svarbiausius Rokiškio ir Kupiškio miestų kultūros paveldo objektus, bet ir nors žingsneliu arčiau prieiti prie istorinio palikimo, susipažįstant su jo kilme; o galbūt kažkas atrado net artimas asmenines sąsajas.

 paveldo

paveldo 1

paveldo 2

paveldo 3