Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Articles

Tautodailininkės Liucijos Vilkaitės kūrybos darbų paroda

Liucija Vilkait. Nerta linin stalties.110x110. 1990Liucija Vilkaitė gimė 1944 m.  lapkričio 28 d. Virbališkių kaime, Kupiškio rajone, ūkininkų Onos ir Kazimiero Vilko šeimoje.  Augo su vyresne sese Kazimiera Danute.  Baigusi Kupiškio raj. Virbališkių septynmetę mokyklą, mokėsi Anykščių raj. Viešintų vidurinėje. 1961 m. įstojo mokytis į Šiaulių pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros- muzikos specialybę. Baigusi  dirbo Kupiškio raj. Juodpėnų aštuonmetėje mokykloje mokytoja, vėliau beveik 10 metų VRM sistemoje, nepilnamečių reikalų tarnyboje Kupiškio ir Šiaulių rajono VRS. 1980 m. buvo pakviesta „raštininkauti“ Šiaulių ir Palangos miestų savivaldybėse. Paskutinius 3 metus iki pensijos dirbo Palangos „Baltijos“ vidurinėje mokykloje su specialiųjų poreikių vaikais. 2003 metais, baigusi darbinę „karjerą“, sugrįžo gyventi į Virbališkius.

 Liucija prisimena: ,,Mūsų nedidelėje gryčioje su šiaudiniu stogu esant reikalui tilpdavo mamos ratelis, staklės, tėvelio varstotas. Labai rūpėdavo paimti mamos mezgamą kojinę ar pirštinę ir išversti nors keletą akių, svarbiausia, kad ji nebardavo, jei mezginyje likdavo skylė nuslydus nuo virbalo nors vienai akelei.

Mergaitės buvo pratinamos dirbti nuo pat mažens. Net ganydamos gyvulius nešėsi vąšelį, kad galėtų nerti, karbatkas, pynė juostas ir pan.

Tada galiojo nerašyta taisyklė, kad visos moterys turi mokėti šiuos darbus, o labiausiai buvo vertinamos ir gerbiamos tos, kurios juos atlikdavo tvarkingai, kruopščiai sugebėjo skoningai pritaikyti puošybos elementus.

Mūsų namuose dažnai svečiuodamasi ir vasarodavo tetos Marija ir Emilija Augulytės, mokytojos, dėsčiusios savo mokiniams darbelius, todėl dažnai ir mus nudžiugindavo, padovanodamos gražių ir meniškų daiktų, pamokydavo, kaip juos pasidaryti.

Ši tradicija ateina iš prosenelių, kai gerbė liną, pačių užaugintą ir „iškankintą“, avyčių vilnas. Tokia buvo ir mūsų bobutė Domincelė Čeknytė- Augulienė, kuri kaip ir visos kaimo moterys sukrovė kraitį 4 dukroms ir 2 sūnums, nes nebuvo už ką ir kur pirkti.

Aplinka padaro nemažą įtaką formuojant jaunų žmonių skonį, supratimą apie tikras vertybes ir pigų kičą. Daug prisidėjo sesė Danutė, ugdydama visos šeimos skonį, liaudies meno supratimą.“

Dar vaikystėje Liucija pamėgo rankdarbius – siuvinėjo, mezgė. Namuose , kuriuose augo,  staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai, pagalvių galai buvo apnerti. Mama visuomet pasakydavo, kad štai anas raštas prastas, nelietuviškas, o ,,voriukai“, ,,žvaigždutės“ – mūsų krašto raštai, tinkama, gražu. Matyt, mergaitė dėjosi į galvą mamos pamokymus ir tapusi patyrusia mezgėja labai subtiliai parenka raštus, spalvas. Jaunystėje Liucija žurnaluose, įvairiuose  leidiniuose ieškodavo naujų modelių, raštų, patarimų ir nusimegzdavo drabužius, įvairius priedus.   

Palangoje kūrėja bendraudavo su tautodailininkais, lankydavosi parodų paviljone ir plačiau susipažino su liaudies meistrų kūrybą. Buvo pakviesta dalyvauti parodoje, kurią kasmet rengdavo kurortinio sezono atidarymo proga. Komisijai teigiamai įvertinus darbus, Liucija Vilkaitė 1990 m. buvau priimta į Lietuvos Tautodailininkų sąjungą (Klaipėdos skyrius). Paskui nuolat  eksponuodavo savo darbus liaudies meistrų parodose.

Gyvendama Virbališkiuose kartu su kupiškėnais tautodailininkais  kaip mezgėja Liucija dalyvauja    rajoninėse, zoninėse (Panevėžyje) parodose. Ji nemėgsta margumynų, o derina švelnias spalvas, paprastus raštus. Darbuose vyrauja užbaigtumas, subtilumas, paprastumas.

Moteris mėgsta savo darbais papuošti artimuosius, draugus. Jie džiaugiasi, kad lietuviška, puošnu ir šilta. Remdamasi senais mamos, močiutės, prosenelių darbais, tautodailininkė kuria rankdarbius. Juos galima suskirstyti pagal paskirtį: drabužiai (šalikai, skaros, kepurės, palaidinukės, liemenės, sijonai, suknelės, paltai)   ir  buitiniai (staltiesės, servetėlės, pagalvėlės, prijuostės, krepšeliai ir kitos mielos smulkmenėlės). Darbams dažniausiai naudojami natūralių pluoštų vilnoniai, medvilniniai, lininiai siūlai.

Kviečiame apsilankyti Laukminiškių kaimo muziejuje ir pasigrožėti tautodailininkės Liucijos Vilkaitės siuvinėtais, nertais, megztais rankdarbiais.

 Paroda eksponuojama Laukminiškių k. muziejuje iki 2017 m. iki rugpjūčio 31 d.