Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Articles

Mokytojos, kraštotyrininkės Kazimieros Danutės Sokienės jubiliejinė paroda „Gyvenimo ir kūrybos atspindžiai“

Kazimiera Danutė Vilkaitė - Sokienė gimė 1938 03 03 Virbališkių k. Kupiškio r., valstiečių Onos Augulytės ir Kazimiero Vilkų šeimoje. Kazimiera Danutė – vyresnioji, o Liucija – jaunesnioji sesuo gimė 1944 11 24 m.

   Šį pasaulį išvysti labai lauktai pirmagimei padėjo garsioji kraštotyrininkė akušerė kupiškėnė Stefanija Glemžaitė. Tą virsmo valandą, matyt, skyrė užduotį sekti jos pėdomis: kraštotyrinės medžiagos kaupimas – pareiga.

   Kazimiera Danutė 1963 m. sukūrė šeimą su kolega Alfonsu Petru Soku (g. 1932 m.) ir užaugino tris sūnus: Arnoldą, Modestą ir Viktorą.

   Su tėvais ( Ona ir Kazimieru Vilkais) ir savąja šeima visą laiką gyveno tėviškėje, Virbališkiuose. Našlė nuo 1987 m.

   Kazimiera Danutė 1945 – 1952 m. mokėsi Kupiškio r. Virbališkių septynmetėje, 1953 – 1957 m. – Viešintų vidurinėje mokykloje (Anykščių r.), 1957 – 1962 m. studijavo Šiaulių PI Filologijos fakultete lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Įgijo mokytojos kvalifikaciją.

1962 - 1978 m. Virbališkių ašt. mokyklos mokytoja, o 1978 - 1993 09 01 tos mokyklos direktorė.

Kartu su vyru A. P. Soku visus darbingiausius ir kūrybingiausius metus padovanojo gimtinės krašto mokinių mokymui ir auklėjimui.

   Dalyvavo aktyvioje kraštotyrinėje veikloje, ne vienoje ekspedicijoje asmeniškai ir su jaunaisiais kraštotyrininkais (apie 30 m.). Šią veiklą pavertė ilgamete kasdiene. Įkurtas ir praturtintas mokyklos muziejus, o mokiniai uždegti šiai veiklai. Dalyvauta respublikinėje kraštotyrininkų konferencijose, parodose, respublikiniuose renginiuose.

   Nieko neliko užsklęsta aplankuose. Kartu su kitomis mokytojomis 1978 m. įkurtas etnografinis ansamblis, kuris buvo labai populiarus, dalyvavo respublikinėse dainų šventėse. Jis gyvavo, kol buvo gyva mokykla, t. y. apie 40 metų.

   K. D. Sokienės namuose sukaupta gausybė senojo kaimo gyvenimą, žmonių buitį, tradicijas ir papročius, aplinkinių kaimų istoriją liudijančių nuotraukų, dokumentų, kraštotyrinės medžiagos. Talkino rengiant medžiagą ,,Kupiškėnų žodynui“, ,,Kupiškėnų enciklopedijai“. Kraštotyriniai straipsniai spausdinti šiose knygose: „Keliai veda Kupiškin“ ( I-IV dalys).

   Gražus pluoštas apdovanojimų: Garbės kraštotyrininkė (1995 m.), LŠM ženklelis „Švietimo pirmūnas“ (1970); Garbės ženklo ordinas (1976); Garbės bei Padėkos raštai ir kt.

   Be darbo mokykloje labai mėgo skirti laiką rankdarbiams – mezgimui, siuvinėjimui, aplinkos tvarkymui. Manyčiau, kad tai iš giminės, iš mamos pamokymų, pasakojimų, patarimų, mezginių, audinių (jos rankomis sukurtų) pavyzdžių. Rankdarbius įpindavo į kasdieninių žemės ūkio darbų sūkurį, kaip šviesų kūrybinį poilsį.

   Tėveliai nė minutės nebuvo be darbo. Net žiemomis po ruošos darbų ūkyje vakarais kaukšėdavo tėvelio plaktukas, mamos staklės. Neleido ir mažiems ar paaugusiems vaikams būti be darbo. Ėmėsi virbalų, vąšelio, siūlo. Mama vis primindavo prosenelės pamokymą: „Vaikai, reikia dirbt... Niekam niekas unt akmanų neauga...“ Visada atmintyje viešnagė pas senelius, Domicelę Čeknytę ir Petrą Augulius, kai bobulė naktį verpdavo linus palangėje mėnulio šviesoje arba prie aliejinės lemputės, išskaptuotos iš buroko, pripildytos avies lajaus.

     Tetos – mokytojos visada patardavo: kaip išsirinkti darbą, kad amžina vertybė linas, vilna; kad gražiausieji raštai atrasti liaudies kūrėjų kraičio skryniose, juostų pynėse, audinių rietimuose ir t. t.

Buvo dalijamasi raštais su bendraamžėmis kaimynėmis. Atsakymų ieškota apie liaudies meną kalbančioje literatūroje.

   Surinktos kolekcijos „Giminės moterų skarelės“, „Kaklaryšiai“, ,,Apavas“, ,,Stiklo gaminiai“ ir kt. svarbu todėl, kad jos pasakoja istoriją apie buvusius žmones, praeitį, kuri įdomi, svarbi, miela širdžiai.

   Parodoje eksponuojama dalis kraštotyrinių darbų, rankdarbiai, giminės moterų skarelės. Skarelės visos skirtingos, įvairiausių raštų, spalvų, medžiagų, net formų, siuvimo ir mezgimo būdų. Kai kurios pirktos, kai kurios namuose siūtos, dovanų gautos ar prieš karą iš Amerikos parsiųstos. Kiekvienas daiktas, fotografija, rankdarbis turi savo istoriją, kurias mielai pasakoja seserys Kazimiera Danutė ir Liucija.

Paroda eksponuojama buvusioje Virbališkių mokykloje nuo šių metų kovo 1 d. iki balandžio 30 d.