Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Articles

Paroda „Algimanto apygardos partizanų atspindžiai“

PF2099-271944 m. vasarą kovai prieš Sovietų Sąjungos okupacinę valdžią Lietuvoje pradeda organizuotis pirmieji partizanų būriai. Antisovietinio pasipriešinimo karas tęsėsi 1944 – 1953 m., karo metu žuvo apie 30 tūkstančių partizanų ir jų rėmėjų visoje Lietuvoje. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio deklaracija, pasirašyta 1949 m. vasario 16 d., turėjo didelę politinę ir strateginę reikšmę pasipriešinimui, tačiau kovos su okupantais laimėti tuo metu nepavyko.

Algimanto apygardai priklausė dalis dabartinių Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių rajonų teritorijų, tuo metu pavadintų Žaliosios, Šarūno ir Kunigaikščio Margirio rinktinėmis. Algimanto apygarda buvo įkurta 1947 m. gegužės 1 d. Rytų Lietuvos srities partizanų vadų sprendimu. Panaikinta 1950 m. lapkričio 25 d. Šiaurės Rytų Lietuvos srities vado Antano Slučkos - Šarūno įsakymu ir prijungta prie Vytauto ir Vyčio apygardų. Pirmasis Algimanto apygardos vadas buvo Antanas Slučka – Šarūnas. 1948 m. spalį Šarūnui tapus Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadu, vadovavimą apygardai perėmė Antanas Starkus – Blinda, Montė.

2019-siais minime Algimanto apygardos antrojo vado Antano Starkaus Montės 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. A. Starkus – Montė (1919-1949 m.) gimė Zubiškių (dab. Vairiškių) k. Šimonių valsčiuje, Juliaus Starkaus šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą Adomynėje, gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Apie 1940 m. išėjo savanoriu tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai grįžo į tėviškę. 1941 m. suorganizavo partizanų būrį, kuris atkūrė lietuvišką valdžią Šimonių apylinkėje. 1941 m. rudenį išėjo savanoriu į vokiečių kariuomenę. 1944 m. pavasarį pasitraukė iš tarnybos ir grįžo į gimtinę, kur suorganizavo Šimonių valsčiuje veikusį partizanų būrį. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos laisvės armiją. Buvo išsiųstas į Rytų Prūsiją, kur kelis mėnesius mokėsi Abvero žvalgybos mokykloje. Po metų, sausio 21 d. buvo parskraidintas į gimtinę, tuo metu pasivadino Antanu Rickumi. Su aštuoniais desantininkais parašiutu nusileido Kupiškio apylinkėse. Šimonių girioje suorganizavo partizanų būrį ir jam vadovavo. Pasivadino Antano Blindos slapyvardžiu. Šimonių būriui įsijungus į Šarūno rinktinę, Antanas buvo Algirdo kuopos vadas. 1947 m. pradžioje kuopai priklausė aštuoni būriai, kurių partizanai veikė Viešintų, Šimonių, Kupiškio ir Skapiškio valsčiuose. Tais pačiais metais A. Starkus – Blinda tapo naujai įkurtos Algimanto apygardos vado A. Slučkos – Šarūno pavaduotoju, Šarūno rinktinės vadu. Nuo 1948 m. balandžio 15 d. tapo Algimanto apygardos štabo viršininku, spalį – apygardos vadu. Tapęs Algimanto apygardos vadu pasikeitė slapyvardį ir pasivadino Antanu Starkumi – Monte. Jo vadovaujami partizanai daugiausiai veikė dab. Anykščių rajono šiaurinėje dalyje – Šimonių girioje. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 3-iojo bataliono kareiviais. Apygardos vadas susisprogdino kartu su bendražygiais apsuptame štabo bunkeryje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje. Vėliau slapta perlaidoti Adomynės kapinėse.

IMGP1004Parodoje eksponuojamos Algimanto apygardos fotografijos, dokumentai ir partizanų buities daiktai iš Kupiškio etnografijos muziejaus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Obelių istorijos muziejaus, Utenos laisvės kovų muziejaus, Lietuvos istorijos instituto archyvų. Taip pat iš asmeninių Algirdo Stančiko, Algimanto Seibučio ir Andriaus Dručkaus archyvų.

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje iki birželio 24 d.