Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Parodos, renginiai en

Didžiausią išliekamąją vertę turinčių Kupiškio etnografijos muziejaus eksponatų yra surinkti seserų Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių. Viena pagrindinių muziejaus įkūrimo iniciatorių Stefanija Glemžaitė, antroji gausios – aštuonerių vaikų – Glemžų šeimos duktė. Įgijusi medicininį išsilavinimą Peterburgo Imperatorienės Marijos Fiodorovnos akušerijos mokykloje, 1919 m. Stefanija Glemžaitė (1885 – 1974) sugrįžo į Kupiškį ir čia medicinos įstaigose išdirbo iki pat 1957 m. 1920-1940 m. dirbdama Šimonyse, nuolat susidurdama su nėščiosiomis ir gimdyvėmis, greta savo tiesioginio darbo kaimo aplinkoje fiksavo įvairius prietarus ir burtus kartu su seserimi Elvyra parengė rankraščius, kurie saugomi mūsų muziejuje. Taip pat Stefanija garsėjo kaip liaudies dainų atlikėja. Ne tik rinko mūsų krašto liaudies dainas, tačiau ir pati jas įdainavo.
Kita garsi kraštotyrininkė ne tik Kupiškyje, bet ir Lietuvoje Mikalina Glemžaitė (1891 – 1985). Jau vaikystėje iš savo tėvų gavusi svarų dvasinį kraitį, norėjo daryti gera savo gimtinei, o beribis troškimas giliau pažinti krašto istoriją, papročius, tradicijas, tapo nuolatiniu jos gyvenimo palydovu. 1909 m. Mikalina Glemžaitė baigė Saulės mokytojų kursus, dirbo įvairiose vietose, o kartu ir pati mokėsi. 1915-1917 m. lankė pedagoginius kursus prie Peterburgo universiteto. 1928 m. Lietuvos Švietimo ministerija jai suteikė teisę dėstyti rankdarbių kursą.
Dirbdama pedagoginį darbą, Mikalina Glemžaitė nuolat rinko ir kaupė etnografinius eksponatus, dalyvavo ekspedicijose, užrašinėjo tautosaką, rengė tautodailės ir rankdarbių parodas. Pirmoji rankdarbių paroda, surengta Kupiškyje 1921 m., buvo išskirtinė paroda Lietuvoje. Vėliau, dirbdama Kauno Aušros mergaičių gimnazijoje ir Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, kartu su studentėmis rinko tautosaką, liaudies ornamentikos, dailės pavyzdžius.
Pokario metais, dirbdama M. A. Istorijos ir etnografijos muziejuje, Mikalina surinko daug medžiagos apie linų auginimą, apdirbimą ir aprangą.
Per daugelį metų Mikalina sukaupė gausią medžiagą apie įvairių Lietuvos etnografinių regionų audinius, jų marginimą, audimo techniką, drabužius. Daug kas nufotografuota, padaryti brėžiniai, aprašymai. Iš tos gausios medžiagos parengta nemažai albumų su 30 000 pavyzdžių, kurie perduoti 13 Lietuvos Respublikos ir užsienio muziejų, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.
Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė (1893 – 1958) gyveno Kaune ir kitose Lietuvos vietose, retai kada atvykdavo į Kupiškį. Tačiau visada palaikė glaudų ryšį su seserimis. Apie 1950 m. Elvyra ėmėsi didžiulio darbo – išleisti knygą apie Kupiškio apylinkių etnografinius bruožus, tautosaką, papročius, tradicijas, istoriją. Ruošiant šį leidinį, didelę paramą jai teikė Stefanija ir Mikalina. Knygos išleidimas buvo labai komplikuotas dėl dviejų priežasčių: pirma, autorė jau sunkiai sirgo, antra, leidėjai labai nenoriai dirbo prie pirmo tokio pobūdžio leidinio, nes analogo jam dar nebuvo. Didelės apimties knyga Kupiškėnų senovė, išleista 1957 m., mokslininkų vertinimu prilygo tuometinei daktaro disertacijai. Leidinys buvo cenzūruojamas dėl to ne viskas išspausdinta. Tai, kas į knygą nesudėta yra saugoma Kupiškio etnografijos muziejuje ir Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.
Seserų Glemžaičių veikla labai artimai siejasi su Kupiškiu. Gana gausi etnografinė, tautosakinė, fotografinė medžiaga, surinkta Kupiškio apylinkėse, padėjo išgarsinti Kupiškio vardą visoje Lietuvoje. 1961 m. Kupiškyje, vidurinės mokyklos salėje, buvo surengta didelė seserų Stefanijos ir Mikalinos Glemžaičių etnografinių rinkinių paroda. Ją sudarė tautiniai ir liaudies drabužiai, aksesuarai audiniai, senosios liaudies architektūros fotografijos. Parodoje eksponuota gausi rankraštinė medžiaga apie senąją kaimo buitį, mediciną, švietimą, verslus, istoriją. Šių lobių pakako Vilniaus, Kauno, taip pat ir Kupiškio muziejams atgaivinti. 1962 m. Kultūros ministerija iš šios parodos nupirko 500 eksponatų, kurie tapo pirmaisiais atkuriamo Kupiškio kraštotyros muziejaus eksponatais.
Ši jubiliejinė paroda išsiskiria savo originalumu: tekstilė, surinkta iš Kupiškio krašto apylinkių moterų, dėvinčių kasdienius ir išeiginius liaudies drabužius, fotografijos su seserų Glemžaičių veiklos ir įvairių švenčių akimirkomis, gausi rankraštinė medžiaga apie Kupiškio krašto papročius, paprastą kaimo gyvenimą, žmonių būtį ir buitį. Viskas, kas yra seserų sukaupta ir surinkta, yra neįkainojama. Tai tapatybės ženklai, kurie sudaro ne tik Kupiškio etnografijos muziejaus, bet taip pat ir mūsų kultūros pagrindą.

 IMGP8368    IMGP8374