Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Apie Kupiškio tarpukario pastatus

Kupiškyje lankėsi TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ komanda. Buvo filmuojama laida apie įdomiausius Kupiškio architektūros pastatus statytus tarpukariu arba jau buvusius. Pasakota apie juose įsikūrusiais įstaigas ir organizacijas, maldos namus.

Laidos rengėjai iš Kauno, dirba trečius metus rodydami miestų ir miestelių modernizmą tarpukariu. Šiame, trečiajame sezone numatoma pristatyti penkiolika maršrutų tame tarpe ir Kupiškį su tam tikrais objektais, kuriuos rekomendavo doc. dr. Vaidas Petrulis rašęs straipsnį Architektūrinė ir urbanistinė Kupiškio raida sovietiniais metais“, monografijai „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“. 2012 metais rinkdamas medžiagą straipsniui, mokslininkas ne tik apžiūrėjo ir apibendrino sovietmečio architektūrą, bet ir domėjosi tarpukario pastatais, apie kuriuos jis ir pasakos laidoje pristatydamas Kupiškį.

Rudenį turėtų būti parodyti: Kupiškio geležinkelio stotis, buvusios Kupiškio įgulos, Karininkų ramovės, Žemės ūkio kooperatyvo ir banko, valsčiaus pastatai, Didžioji vasarinė sinagoga, Nochemo Šmidto malūnas. Atvykusiai laidos komandai: Rūtai Laukaitytei, Linai Pranaitytei, Ryčiui Titui talkino Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, istorikė Aušra Jonušytė pristatydama įdomesnius miesto istorijos faktus, pateikdama laidos kūrėjams senąsias nuotraukas iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo.

IMG 4057

Apie Kupiškio įgulos pastatus pasakoja doc. dr. Vaidas Petrulis (dešinėje), Rytis Titas, Rūta Laukaitytė ir Lina Pranaitytė.

IMG 4065

Apie Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo pastatą pasakoja doc. dr. Vaidas Petrulis (kairėje), Rytis Titas, Lina Pranaitytė ir Rūta Laukaitytė. 

IMG 4076

Filmavimo metu iš kairės: Lina Pranaitytė, Rūta Laukaitytė, Rytis Titas ir doc. dr. Vaidas Petrulis.

IMG 4078

Apie Nochemo Šmidto Kupiškiui tiektą elektros energiją pasakoja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, istorikė Aušra Jonušytė.

 

Paroda „Virgilijus Alekna – pasaulio lietuvybės ąžuolas

Liepos 5 d. Kupiškio etnografijos muziejuje svečiavosi kupiškėnas, lietuvių lengvaatletis, disko metikas, 2000 m. ir 2004 m. vasaros olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, du kart pasaulio rekordininkas, nacionalinis rekordininkas ir čempionas, keturis kartus geriausias Lietuvos sportininkas ir čempionas, Atėnų miesto ir Kupiškio rajono garbės pilietis Virgilijus Alekna.

Išorėje Virgilijus – tikras čempionas, bet viduje – kuklus ramus, kantrus žmogus. Ir kai mes aukštiname jo nuopelnus, Virgilijus viską priima kur kas kukliau – juk jis tiesiog dirbo savo darbą. Sportui jis atidavė dvidešimt gražiausių savo metų. Parodą „Virgilijus Alekna – pasaulio lietuvybės ąžuolas“ Kupiškio etnografijos muziejus parengė pirmą kartą. Žiūrovams buvo pateiktas klausimas: kodėl parodos pavadinimas yra „Virgilijus Alekna – pasaulio lietuvybės ąžuolas“. Dalis žiūrovų tai susiejo su olimpinėmis žaidynėmis. Ne kartą pasaulio stadionuose skambėjo Lietuvos himnas, kilo trispalvė. Virgilijus Alekna trispalvę nešė Lietuvos lengvaatlečių delegacijos priešakyje Londone.

Virgilijaus Aleknos gimtinė – Terpeikių kaimas, istoriniuose šaltiniuose minimas 1596 m. Ten pat, kur kaimyno Jono Jėčiaus sodyboje auga galingas, senas, šventu laikytas Terpeikių ąžuolas. Čempiono šeimoje auga ir trys atžalos. Sūnūs Mykolas ir Martynas bei dukra Gabrielė. Sūnūs nusprendė sekti tėčio pėdomis, pasirinko lengvosios atletikos šaką – disko metimą. Mažoji dukrelė dar nežino ko sieks. Jai arčiau širdelės sportas ar dainavimas. Žmona Kristina paminėjo, jog šeimoje vyro laimėjimai nėra akcentuojami ar kaip nors išaukštinami. Šeima myli Virgilijų už kitus darbus ir nuopelnus. Jis yra geras tėtis ir vyras. Pats Virgilijus renginio metu sakė, jog tokie olimpiniai pasiekimai nėra vien tik sėkmė. Tai didžiulio darbo ir fizinio pasirengimo rezultatas. Lengvaatletis pasidalino ir sėkmės paslaptimi, jog norint pasiekti didžiausią svajonę, reikia tyliai ir susikaupus dirbti, kuo mažiau apie tai kalbėti, tik tada sulauksime siekiamų rezultatų.

Geriausias ir tituluočiausias visų laikų Lietuvos lengvaatletis, kurio pavardė pasaulio atletikos istorijoje ne kartą įrašyta aukso raidėmis, galėjo tapti ir puikiu krepšininku, tačiau likimas lėmė, jog pasirinko lengvąją atletiką. Visai prieš pat 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes V. Alekna patyrė sunkią traumą, tačiau net ir netikėtai iškilę sunkumai Virgilijaus nesustabdė laimėti aukso medalio. 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse V. Alekna taip pat buvo tituluotas aukso medaliu. Taip pat Pekine 2008 m. olimpinių žaidynių žaidynių metu iškovojo 3-ąją vietą, Londone 2012 m. olimpinių žaidynių metu 4-oji vieta, dukart pasaulio čempionas Paryžiuje, 2003 m. ir Helsinkyje, 2005 m.; Europos čempionas Geteborge, 2006 m. Pasaulio taurę laimėjo Johanesburge, 1998 m. Daug kartų laimėjo įvairias tarptautines varžybas. 2005–2006 m. nugalėjo 19-oje tarptautinių turnyrų iš eilės. Asmeninis pasiektas rekordas – 73,88 m 2000 m. Kaune. Gaila, tačiau su aktyviu sportu teko atsisveikinti 2014 m. Virgilijus pripažįsta – kiekvienos varžybos jam buvo lyg šventė. Žiūrovai jo veide visada matydavo gerą nuotaiką, vidinį ramumą, susikaupimą. Treneriai stebėjosi Virgilijaus šaltu protu net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Virgilijus viename interviu yra sakęs: „Niekada negana ginti laisvę. Mes esame ta karta, kuri matė dvi skirtingas vėliavas, klausėsi dviejų skirtingų himnų. Po nepriklausomybės atkūrimo gimusiai kartai lengviau suprasti kas yra laisvė. Negalime jos esmės ir mes nesuprasti, gimę ir augę sovietmečiu.“ Renginio metu čempionas kalbėjo, jog atstovauti Lietuvą, bet kokiose varžybose yra didžiulė garbė ir atsakomybė.

Renginio metu koncertavo Kupiškio rajono kultūros centro Subačiaus padalinio moterų vokalinis kvartetas „Luknė“ (vad. Irena Jėčiuvienė). Čempioną sveikino Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras L. Apšega, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė I. Mockuvienė, Subačiaus gimnazijos direktorė Vida Šeškuvienė. Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorius V. Žilinskas, Lukonių bendruomenės pirmininkas A. Sutkus, Subačiaus seniūnijos seniūnas V. Paliulis, Kupiškio sporto veteranų klubo „Šaltinis“ atstovai R. Semėnas ir R. Baltrūnienė. Baigiantis renginiui žiūrovams pademonstruotas dokumentinis video filmas „Virgilijus Alekna širdžių čempionas“ (Filmą kūrė autorius S. Petkus, scenarijaus autorė G. Griškaitė, operatorius Ž. Petkus, montažo režisierius M. Stankevičius). Kraštiečiui ant galvos buvo uždėtas ąžuolų vainikas. Vainikas nupintas iš ąžuolo lapų, kuris buvo pasodintas muziejaus kiemelyje prasidėjus Lietuvos sąjūdžiui. Ten auga iki šios dienos.

Parodoje eksponuojami Virgilijaus Aleknos asmeniniai apdovanojimai – taurės, medaliai ir suvenyrai. Taip pat lankytojai gali pamatyti ir Alfredo Pledžio fotografijas, kuriose galime matyti įvairias V. Aleknos šlovės akimirkas.

Kupiškis didžiuojasi turėdamas tokį lietuvybės ąžuolą, kuris daug kartų garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Seniai norėjome parodyti gimtojo krašto žmonėms, Virgilijaus iškovotus laimėjimus. Tai labai prasminga dovana minint Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimą.

Renginio metu Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, muziejininkų vardu padėkojo Virgilijui Aleknai už nuostabią parodą, o linkėjimus išsakė eilėmis:

Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas

Tarytum medis tu šitoj žemėje esi,

Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas.

Kad jo darbais gėrėtųsi visi, visi.

 

Mes linkim, Virgilijau, ąžuolų žalių tvirtybės

Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos.

Tegul gyvena Tavyje galia jaunystės –

Kaip gyvena paukščiai miško ąžuoluos.

 

alekna1

Renginį veda Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

alekna2

 Nuotraukoje olimpinis čempionas Vilgilijus Alekna.

alekna3

 Renginio metu koncertavo Kupiškio r. kultūros centro Subačiaus padalinio moterų vokalinis ansamblis "Luknė" (vad. Irena Jėčiuvienė viduryje).

alekna4

Akimirka renginio metu.

alekna6

Čempioną sveikino Kupiškio r. savivaldybės tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Leonas Apšega (kairėje).

alekna7

Sveikinimo žodžius tarė Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė.

alekna8

Nuotraukoje Kupiškio sporto veteranų klubo "Šaltinis" atstovė Regina Baltrūnienė ir olimpinis čempionas Virgilijus Alekna.

alekna9

Nuoširdžius sveikinimo žodžius skyrė Subačiaus gimnazijos direktorė Vida Šeškuvienė.

alekna10

Nuotraukoje Kupiškio r.  Subačiaus seniūnijos seniūnas Vidmantas Paliulis ir disko metikas, rekordininkas Virgilijus Alekna.

alekna11

Nuotraukoje Kupiškio r.  Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius Virgilijus Žilinskas.

alekna12

Nuotraukoje dovanas teikia Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

alekna13

Nuotrauka atminimui su Kupiškio r. garbės piliečiu Virgilijumi Alekna. Dešinėje stovi Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

alekna14

Kupiškėnų dovana po pirmųjų Olimpinių žaidynių 2000 m. Gintarinis diskas.

alekna15

Kupiškėnas,  lietuvių lengvaatletis, disko metikas, 2000 m. 2004 m. vasaros olimpinių žaidinių čempionas ir rekordininkas, du kart pasaulio rekordininkas, nacionalinis rekordininkas ir čempionas, keturis kartus geriausias Lietuvos sportininkas  ir čempionas, Atėnų miesto ir Kupiškio r, garbės pilietis Virgilijus Alekna.

Popietė „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme“

Birželio 10 d. į Kupiškio etnografijos muziejų atvykusi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė Natalja Cheifec popietėje „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme“ aptarė žmogaus gyvenimo etapus iš tradicinio judaizmo perspektyvos. Papasakojo kiekvieno etapo pradžią lydinčias tam tikras apeigas ir tradicijas. Renginyje dalyvavo ir to paties muziejaus ryšių su visuomene ir edukacinio skyriaus vedėja Irina Pocienė, bei Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas atlikęs tradicines giesmes. Buvo rodomas filmas „Žydų vestuvės“ sukėlęs taip pat didžiulį susidomėjimą.

Natalja Cheifec kartu su vyru Šmueliu Jatomu jau pažįstami kupiškėnams. Jie 2017 metų pabaigoje dalyvavo konferencijoje „Kupiškio žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ ir pristatė edukacinį užsiėmimą apie Šabo tradicijas ir susidraugavo su kupiškėnais. Trečiojo amžiaus klausytojai lankėsi ir pas Natalją Vilniuje.

Natalja pasakojo apie žmogaus gimimą ir kaip jam gimus duodamas vardas. Jei gimsta mergaitės, tai vardas joms suteikiamas pirmą šeštadienį nuo gimimo dienos sinagogoje. Dalyvauja tėvai, rabinas ir visi kas joje yra. O su berniukais yra kitaip. Pas žydus vyras turi studijuoti Torą ir melstis, moteris – gali studijuoti, gali ir ne.

Renkant vardą vaikui, griežtai draudžiama jam duoti gyvo giminaičio vardą. Negali būti Abraomas Abraomo sūnus, jeigu tėvas gyvas, tas pats ir su mergaitėm. Labai dažnai yra duodami dvigubi vardai. Buityje vartojama idiš kalba ir ją žydai kalbasi tarpusavyje. Senais laikais vietoj idiš buvo kalbama aramėjų kalba. Idiš ir aramėjų kalba turi tą pačią abėcėlę kaip ir hebrajų kalba, bet žodžių reikšmės yra kitokios. Vardas gali būti Cvi Hirš, kadangi Cvi yra elnias, tai Hirš kaip vertimas iš idiš kalbos.

Sekantis įvykis, kuris yra labai svarbus berniuko gyvenime, tai apipjaustymas, apie kurį rašoma Toroje ir turi būti jo laikomasi. Žydams apipjaustymas – tai yra sąsaja tarp Dievo ir to berniuko, kuriam lemta studijuoti Torą. Mažylis turi būti išgyvenęs nors vieną šeštadienį, kai jam jau nebegresia pavojus gyvybei. O jeigu vaikas yra silpnas, ar dėl kitų priežasčių, tai padaryti galima ir vėliau.

Sulaukęs trejų metų berniukas eina į pradinę mokyklą ir turi mokėti skaityti ir rašyti, kad galėtų studijuoti Torą ir išmoktų melstis. Šešerių –į vidurinę mokyklą ir taip toliau. Po to mokosi religinėje mokykloje ješivoje ir joje jis gali mokytis visą gyvenimą. Sulaukę trylikos metų berniukai tampa pilnamečiais, o mergaitės – dvylikos. Jie turi tokia pačiais teises ir atsakomybes, kaip ir visi kiti suaugę žydai. Mergaitės pilnametystės metu susirenka tėvai arba sinagogoje arba namuose, būna vaišės. O berniukui – labai svarbus jo gyvenimo etapas, kadangi jis jau gali skaityti Torą. Ir tam, kad skaityti tam tikrą Toros dalį skirtą tai savaitei, jis mokosi apie metus laiko.

Pats įsimintiniausias įvykis – vestuvės. Pakviečiama daug žmonių, daug svečių, būna labai linksma. Žydams vestuvės yra Toros dovanojimo algoritmas. Jaunikis simbolizuoja Dievą, o nuotaka – žydų tautą. Rabinas surašo santuokos sutartį ir įteikia pirma jaunikiui, o po to jaunasis savo nuotakai. Santuokos sutartis turi būti patvirtinta dviejų liudytojų ir rabino. Jei jaunoji priima jie tampa vyru ir žmona. Jeigu žentas mokosi religinėje mokykloje, tai būsimais uošvis prisiima atsakomybę jį išlaikyti. Yra laikoma garbe turėti tokį žentą Toros žinovą.

Šokama atskirai, vyrai su vyrais, moterys su moterimis, sėdima per vestuves taip pat prie atskirų stalų.

Renginyje dalyvavusi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ryšių su visuomene ir edukacinio skyriaus vedėja Irina Pocienė padėkojo Kupiškio bičiuliams už gražią draugystę sakydama: „Natalja yra toks žmogus, kuriuo negalima nesižavėti ir nesiklausyti. O mes, muziejininkai, kaip ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, pradėsime čia važinėti pastoviai, nes čia yra labai jauku ir labai gera. Po tokių žodžių, viešnia iš Vilniaus perdavė knygą dovanų „Lietuva litvakų kūryboje“ apie parodą skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir kvietė dar kartą atvykti į Vilnių.

Buvo Kupiškio muziejininkų įteikta gėlių puokštė ir dovana Nataljai ir jos vyrui Šmueliui. Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė dėkojo renginio svečiams, o rektorato narė Aldona Ramanauskienė įteikė Kupiškio krašto gėlių puokštę Nataljai.

Po dviejų edukacinio užsiėmimo valandų, kupiškėnai dar valandą Nataljai uždavė įvairiausius klausimus į kuriuos moteris išsamiai atsakė. Svečiai lankėsi laisvamanių kapinėse kur žydai buvo nužudyti, žydų kapinėse ir sinagogoje, apžiūrėjo buvusios Kupiškio žydų bendruomenės pastatus, grožėjosi ir maudėsi Kupiškio mariose, pažadėdami dar kada nors grįžti.

IMG 3553

Kupiškio etnografijos muziejaus  muziejininkė Aušra Jonušytė pristato Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorę Natalją Cheifec (dešinėje).

IMG 3554

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė Natalja Cheifec.

IMG 3555

Renginio metu Kupiškio etnografijos muziejuje.

IMG 3556

Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

IMG 3570

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė Natalja Cheifec ir jos vyras Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas popietėje „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme“.

IMG 3575 

Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė (centre) dėkoja renginio svečiams, o rektorato narė Aldona Ramanauskienė (kairėje) įteikė Kupiškio gėlių puokštę Nataljai.

IMG 3581

Kupiškėnai turėjo daug klausimų ir po renginio Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorei Nataljai Cheifec.

IMG 3586

Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas rekonstruojamoje buvusioje sinagogoje. 

IMG 3587

Prie Kupiškio marių. 

Tautodailininko Vytauto Jasinsko jubiliejinės kūrybos darbų parodos pristatymas

IMGP9733Šių metų birželio 9 d. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko tautodailininko, akmentašio Vytauto Jasinsko jubiliejinės parodos atidarymas.

Parodos pristatymą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji prisiminė V. Jasinsko gyvenimą, kūrybą, jo tikslus ir svajones. Pristatydama keletą parodos kūrinių paminėjo trumpą ketureilį, kuris puikiai apibūdina V. Jasinsko gyvenimą:

 

 

„Per metus nutyso mano kelias,

Per metus išbėgęs ankstų rytą

Vis einu ir negaliu sustoti...

Radęs akmenėlių pilną lauką"

V. Jasinskas akmentašiu pradėjo dirbti nuo 1978 m. Pirmasis Kupiškio miesto herbas buvo iškaltas būtent V. Jasinsko. O iš paties meistro kiemo galima pamatyti prie Aukštupėnų piliakalnio stūksantį „Joną“ ir du pipkuojančius milžinus. Vykusiame tautodailininkų plenere „Žmogus ir vanduo“ kūrė ir prie Kupos upės tupdė „Driežą“, „Boružėlę ant lapo“ ir kt. Vieną svarbiausių ir naujausių savo darbų, V. Jasinskas įvardija unikalų akmeninį paminklą, kurtą Reformacijos 500-osioms metinėms Salamiestyje, kur buvo įkurta pirmoji Radvilų didikų mokykla 1595 m.

Šiltai pristačius jubiliato gyvenimą ir kūrybą, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė pakvietė patį meistrą tarti keletą žodžių ir papasakoti apie muziejaus parodų salėje eksponuojamą parodą.

V. Jasinskas į visus kreipėsi nuoširdžiai ir šiltai. Meistro kalba buvo šmaikšti, su anekdotais ir linksmais pavyzdžiais. Prašė visų įsijungti į pokalbį. Jis pasakojo, kad kiekvienas kurtas darbas turi savo istoriją ir savo mintį, o akmuo skirtingai reikalauja įdirbio, laiko ir minties ką norima iš jo sukurti. Tai yra menininko sąlytis su gamta, žeme.

Direktorė Violeta Aleknienė jubiliatą sveikino tinkamomis patarlėmis: „Būk stipresnis už akmenį. Akmenį dėk namo, o protą – gyvenimo pamatan. Niekada užantyje neturėk dvasinio akmens, ir juo nešerk žmogui. Krutėk savo darbuos, kaip kruta darbymetyje ir akmuo“.

Pristačius paroda, laukė būrys sveikintojų. Kiekvienas prieš pasakant žodį, turėjo rankoje palaikyti akmenį, ir pasakyti ką jaučia Panevėžio apskrities vieninteliam akmentašiui V. Jasinskui.

Vytautą Jasinską sveikino Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro direktorė J. Janušonienė, Kupiškio meno mokyklos direktorė D. Šakickienė, Kupiškio, Ukmergės, Biržų rajonų tautodailininkai, giminės, kaimynai, draugai. Linkėjo pačių prasmingiausių gyvenimo vertybių, sveikatos, išsaugoti akmens jėgą, stiprumą, išlaikyti santykį su gamta.

Šiltus ir jausmingus sveikinimus papildė Kupiškio meno mokyklos jaunųjų akordeonisčių kūriniai (vad. G. Bartaševičienė).

Dėkojame visiems, kurie dalyvavo jubiliejinės parodos pristatyme. Renginį apibendrino Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė žodžiais: „Savo kūryboje naudok Lietuvos akmenis, nes gyveni savo žemėje, ežioj, pėdoje...“

 IMGP9741

Draugai tautodailininkai apžiūri Vytauto Jasinsko kūrybos darbus.

IMGP9745

 Foto akimirka.

IMGP9750

Parodos pristatymą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMGP9754

Parodos pristatymo metu. Iš kairės antras Vytautas Jasinskas su drauge.

IMGP9767

Muzikinius kūrinius grojo Kupiškio meno mokyklos jaunosios akordeonistės (vad. G. Bartuševičienė). 

IMGP9773

Nuotrauka parodos atidarymo metu.

IMGP9777

Kupiškio meno mokyklos jaunoji akordeonistė (vad. G. Bartuševičienė).

IMGP9785

Tautodailininką Vytautą Jasinską sveikina Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė.

IMGP9788

Sveikina Kupiškio r. meno mokyklos direktorė Daiva Šakickienė (iš dešinės pirma) su kolege.

IMGP9796

V. Jasinską sveikina Biržų r. tautodailininkų skyriaus pirmininkas Kęstutis Preidžius.

IMGP9807

Ukmergės r. tautodailininkų atstovų sveikinimai V. Jasinskui.

IMGP9822

Sveikinimo žodį tarė dukra Erika Jusevičienė.

IMGP9830

Sveikina Kupiškio r. tautodailininkų atstovai.

IMGP9858

Sesers Vidos sveikinimai broliui.

IMGP9870

Kaimynų sveikinimai.

IMGP9875

Draugų sveikinimai V. Jasinskui.

IMGP9898

Kupiškio r. meno mokyklos jaunosios akordeonistės (vad. G. Bartuševičienė).

 

Padėkos popietė kupiškėnams

Keletą metų Kupiškio etnografijos muziejus ir muziejininkė Aušra Jonušytė padedama bendraminčių ir pagalbininkų vykdė nuoseklius žydų paveldo tyrinėjimus. Buvo rengiamos konferencijos, renginiai ir susitikimai skirti buvusiai Kupiškio žydų bendruomenei. 2016 ir 2017 metais išleistos dvi knygos. Nuveikti darbai neliko nepastebėti nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono. Garbus svečias nutarė pats aplankyti kupiškėnus ir padėkoti už atliktą darbą. Kalbėdamas ambasadorius akcentavo: „Nuo pat ambasados atidarymo čia Lietuvoje mes stengiamės perteikti, kad žydų tautybės žmonės gyveno kaip lietuviai ir dirbo vardan Lietuvos. Ir ne kiekvienas, ne kiekviena bendruomenė tai žino. Kupiškio bendruomenė stengiasi tyrinėti, savo praeities, savo visuomenės dalį, kaip viskas vyko, nes tai yra jūsų pačių žmonių istorija. Per pastaruosius tris metus Kupiškio bendruomenė padarė tikrai daug darbų tyrinėjant žydų bendruomenę kuri gyveno čia Kupiškyje. Ir tai yra puikus pavyzdys ir tikisi, kad kiti miestai ir kitos bendruomenės seks kupiškėnų pavyzdžiu. Aktyvus tolerancijos centras, rajono savivaldybė vadovaujama Dainiaus Bardausko ir tokie žmonės kaip Aušra, bei kiti jai padedantys“ – džiaugėsi ambasadorius. Žydų ir lietuvių bendruomenės gyveno vieni šalia kitų ir gražiai sutarė. Svarbu apie tai kalbėti ir visiems to mokytis, kad nepasikartotų tragedija. Ambasadorius užsiminė, kad prieš renginį lankėsi ir rekonstruojamoje sinagogoje. Baigdamas pokalbį akcentavo, kad žmonės yra svarbiausia. Kupiškyje gyvenantys žmonės yra ypatingi, ir už jų pasišventimą ir tą didžiulį darbą tarė nuoširdžią padėką.

Susitikime dalyvavo Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio kultūros centro režisierė Nijolė Ratkienė, „Ūkininko patarėjo“ žurnalistė Virginija Juškienė, leidinių apie Kupiškio žydų bendruomenę kalbos redaktorius Algirdas Petrulis, Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos direktorė Lina Kaušakienė, Kupiškio televizijos ir informacijos centro direktorius Povilas Vireliūnas, Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė, rektorato narė Aldona Ramanauskienė, ūkininkė Edita Kriaučiūnienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui  Juratė Biškauskaitė, mokytojos Nijolė Puzelienė, Jolanta Latvienė ir mokiniai. Į susitikimą atvyko ir Kupiškio rajono Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė, mokytojos Rasa Kaušakienė ir Auksė Jankevičienė, mokiniai. Dalyvavo Kupiškio rajono J. Černiaus pagrindinės mokyklos laikinai einanti direktorės pareigas Rita Grinevičienė ir mokytoja Jugasė Kovaliūnienė. Kupiškio meno mokyklos direktorė Daiva Šakickienė su mokytojomis Irena Pauriene, Asta Remeikiene, Edita Dobrickiene ir šauniaisiais mokiniais kurie surengė trumpą koncertą ir spontaniškai sugrojo žydų melodiją pritariant pačiam ambasadoriui.

Garbiam svečiui buvo įteiktos ne tik gėlių puokštės suskintos iš darželių ir pievų, bet ir nuolatinio renginių rėmėjo Jeronimo Čielio žmonos Birutės Kukenienės suspausti sūriai.

Susitikimo metu nestigo šypsenų ir džiugių akimirkų, kuriais suteikė nuoširdus nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono bendravimas daugelį frazių ir žodžių tariant lietuviškai. Buvo vaišinamasi „Upės kepyklėlės“ pateiktais gaiviaisiais gėrimais ir kava su saldumynais.

IMGP9257

Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ambasados spaudos vadovė Liana Jagniatinsky (viduryje) ir Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, istorikė Aušra Jonušytė rekonstruojamoje Kupiškio sinagogoje.

IMGP9277

Prie rekonstruojamos Kupiškio sinagogos. Iš kairės: Izraelio ambasados Lietuvoje spaudos vadovė Liana  Jagniatinsky, rekonstruojamos sinagogos statybos vadovas Erikas Stelmakovas, nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, istorikė Aušra Jonušytė.

IMGP9328

Padėkos popietės metu Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje. Kalba nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

IMGP9329

Padėkos susitikimo metu Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje.

IMGP9373

Padėkos susitikimo metu nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ambasados spaudos vadovė Liana Jagniatinsky.

IMGP9411

Nepaprastais ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas fotografuoja asmenukei.

IMGP9436

Koncertuoja Kupiškio meno mokyklos moksleiviai.

IMGP9453

Kupiškio meno mokyklos moksleiviai.

IMGP9454

Kupiškio meno mokyklos moksleivė groja žydų melodiją, o jai pritaria nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

IMGP9455 1

Nuoširdus bendravimas tęsėsi ir Kupiškio kultūros centro kiemelyje.

IMGP9456 1

Nuotrauka susitikimo metu.

IMGP9458

Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas su  Kupiškio meno mokyklos direktore Daiva Šakickiene (iš kairės antra), mokytojomis ir mokiniais.

IMGP9459

Trečiojo amžiaus universiteto rektorato narė Aldona Ramanauskienė įteikia ambasadoriui rugiagėlių puokštę.

IMGP9473

Nuotrauka atminčiai.

 

Edukacinė popietė „Lietuviškų žaislų istorija“

Gegužės 25-ąją dieną NVŠ programos „Amatai ir užsiėmimai -1“ dalyviai kartu su grupės vadove, muziejininke Kristina Jokimiene ir kolege Rūta Vite keliavo į Uoginius, Adomo Petrausko muziejų. Apsilankymas muziejuje buvo ypatingas - moksleiviai dalyvavo edukacinėje pamokoje „Lietuviškų žaislų istorija“.

Edukacinę pamoką vedė muziejininkė Laura Eižinienė, kuri pristatydama užsiėmimą pasakojo, jog lietuviško žaislo priešistorė siekia gilią senovę: „Pirmieji žaislai – tai iš degto molio pagaminti arkliukai, iš medžio, gintaro ar šiaudų – lėlės. Žaislai žadino, ugdė vaikų vaizduotę, tapo neatskiriama vaikystės dalimi. Dabartiniai žaislai pagaminti remiantis senųjų žaislų pavyzdžiais.“

Užsiėmimo metu vaikai buvo supažindinami ne tik su senųjų žaislų atsiradimo istorija, bet ir iš ko ir kas juos gamino. Taip pat galėjo pamatyti bei paliesti vaikų, gyvenusių Kupiškio apylinkėse praeitame amžiuje, turėtus žaislus, jų medžiagas ir, kaip žaislų išvaizda bei reikšmė įtakojo to meto aplinką. Ne visi žaislai vaikams buvo matyti, tačiau keletas prisipažino, jog jų tėveliai iki šiol namie turi išsaugoję senus, vaikystėje turėtus žaisliukus. Kiek vėliau, moksleiviai įsigilinę į unikalią lietuviškų žaislų reikšmę ir vertę, su didžiuliu džiaugsmu gaminosi juos ir patys, nuo primityvesnių iki įmantresnių formų.

Edukacijos metu vaikai išmoko, jog turime labai vertinti ir tausoti dar išlikusius senus žaislus, kurių atsiradimo istorija yra labai ypatinga. Grupės vadovė neslėpė džiaugsmo, jog užsiėmimas patiko ne tik ugdytiniams, bet ir jai su kolege, taip pat priduria, jog jis įdomus dėl svarbios tautinės, kultūrinės reikšmės, bet kartu ir kūrybiškai ugdantis, lavinantis mąstymą.

IMGP9223

Selfis su senovinėmis lelytėmis.

IMGP9229 1

NVŠ programos Amatai ir užsiėmimai-1“ ugdytinės su savo pagamintais žaislais.

„Muziejų naktis“ Kupiškyje

Kaip ir kasmet, jau vakarėjant, į Kupiškio etnografijos muziejaus sales ir kiemelį vykstant „Muziejų nakties“ renginiui, rinkosi ištikimiausi muziejaus bičiuliai, iš toliau atvykusieji svečiai ir buvę kupiškėnai.

Muziejininkai renginiui skyrė visą šeštadienio vakarą. Kiemelyje lūkuriuojantiems renginio dalyviams Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė papasakojo apie šventės pradžią sakydama: „Muziejus iš graikų kalbos reiškia — mūzų šventovė, bet tai yra atminties institucija, vieša, nesiekianti pelno, nuolat tarnaujanti visuomenei ir jos tobulėjimui, kuri renka, saugo, konservuoja populiarina ir eksponuoja materialines ir dvasines kultūros vertybes. Tokį apibrėžimą skelbia tarptautinė muziejaus taryba ICOM. Ir muziejininkams privalu to laikytis. Ta pati muziejų taryba kasmet kviečia švęsti tarptautinę muziejų dieną ( kuri buvo gegužės 18 d.), bei dalyvauti „Europos muziejų nakties“ renginiuose. Šios akcijos tikslas – parodyti muziejų arba eksponatus naktį ar vakare, kai paprastai muziejai nedirba. Šiemet mūsų muziejus lankytojams parengė fotografijų parodą apie modernėjantį Kupiškio etnografijos muziejų. Taip pat dalyviai bus supažindinti su partizaninio karo simbolių ir ženklų prasme dr. Aistės Petrauskienės paskaitoje. Apie paslaptis savo kūryboje papasakos menininkė Lina Jonikė. Vėliau kartu su menininke dalyvausite kūrybinėse dirbtuvėse. O renginį užbaigs bardas Giedrius Arbačiauskas“ – sakė muziejininkė. Koncertavo Kupiškio meno mokyklos mokinių kapela vadovaujama Birutės Petroševičienės.

                      Pakviesta kalbėti Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė akcentavo, kad: „nuotraukos parodai „Modernėjantis muziejus“ atrinktos iš muziejaus fondų ir atspindi jo kūrimosi istoriją įvairiais istorijos tarpsniais. Nuotraukose matysite vieną iš muziejaus įkūrėjų Stefaniją Glemžaitę su seserimis, pirmąjį pastatą Turgaus aikštėje kurio jau nėra, Kupiškio kulūros namus (buvusią sinagogą, kurios III aukšte duotos patalpos saugoti ir eksponuoti turimus etnografinius ir meno kūrinius), seserų Glemžaičių surengtos parodos vykusios 1960 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje fragmentus. 1823 metais statytą parapinės mokyklos pastatą, kuriame ir šiandien veikia Etnografijos muziejus vienintelis Lietuvoje įkurtas Antrojo pasaulinio karo metais“, svarbesnes muziejaus šventes ir renginius“ – džiaugėsi vadovė.

„Muziejų nakties“ metu didelio susidomėjimo sulaukė istorikės iš Vilniaus dr. Aistės Petrauskienės paskaita „ Simbolių reikšmė ir prasmė partizaniniame kare“ , kuri papildė naujomis žiniomis muziejuje dar veikiančią kaunietės tekstilininkės Linos Jonikės parodą atsispindinčią partizanų kovos temą. Po paskaitos, padedant L. Jonikės studentėms iš Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tekstilės katedros, buvo galima pasigaminti partizaninės simbolikos atspaudų.

Lankytojai su įdomumu klausėsi aktoriaus Giedriaus Arbačiausko koncerto pritariant muziejaus kiemelyje čiulbantiems paukščiams, kas suteikė koncertui dar daugiau romantikos ir žavesio.

IMG 2604

Koncertuoja Kupiškio meno mokyklos mokinių kapela vadovaujama Birutės Petroševičienės (iš dešinės ketvirta).

IMG 2607

Renginį veda Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (kairėje). Šalia stovi Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 2612

Nuotraukų parodą Modernėjantis muziejus pristato Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 2621

Nuotraukų paroda Modernėjantis muziejus“.

IMG 2622

Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros profesorė Genovaitė Dručkutė (dešinėje) su muziejaus renginio dalyve.

IMG 2625

Istorikė iš Vilniaus dr. Aistė Petrauskienė Muziejų nakties metu. Didelio susidomėjimo sulaukė jos paskaita Simbolių reikšmė ir prasmė partizaniniame kare.

IMG 2637

Muziejų nakties renginio idėjos autorė Donata Jutkienė (kairėje) ir Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

IMG 2638

Šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, tekstilininkė Lina Jonikė.

IMG 2645

Muziejų nakties metu. Iš kairės: Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio televizijos ir informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas ir dalyvė iš Kupiškio Asta Einorytė.

IMG 2648

Padedant Linai Jonikei ir studentėms iš Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tekstilės katedros, gaminami partizaninės simbolikos atspaudai.

IMG 2656

Muzieju nakties dalyvė gamina partizaninės simbolikos atspaudus.

IMG 2657

Gaminami partizaninės simbolikos atspaudai.

IMG 2660

Vienas iš pasigamintų partizaninės simbolikos atspaudų.

IMG 2663

Pasigaminti partizaninės simbolikos atspaudai.

IMG 2673

Koncertuoja aktorius Giedrius Arbačiauskas.

IMG 2698

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė dėkoja Giedriui Arbačiauskui.

 

Kupiškis atgimsta KŪRYBIŠKAI/Pašaukimo keliu

2018 m. gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Kupiškyje prasidėjo nacionalinis kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių iniciatyvų projektas „Lietuvos muziejų kelias“. Tai tarpsritinis trijų dienų renginys „Pašaukimo keliu“, vienijantis profesionalius bei pradedančius atlikimo ir vizualaus meno kūrėjus. Renginio sumanytoja ir vedėja Rūta Vitė visus susirinkusius kvietė į kitokį, nenusistovėjusio ir netradicinio renginio formatą. Viena didžiausių renginio staigmenų – Kupiškio etnografijos muziejaus partnerystė su Kupiškio rajono savivaldybės viešąja biblioteka ir kultūrinės patirties durų atvėrimas į lankytojams beveik nepažįstamas Kupiškio buvusias kareivines, kuriose netikėtam dialogui susitiko senoji tarpukario modernizmo architektūra ir šiuolaikiniai vizualieji menai. Ir vis tik joks kultūrinis-kūrybinis procesas nevyksta be kūrybingo žmogaus. Kūrybiškumo paieškose gelbėjo teatro pedagogas, Kauno miesto Kamerinio teatro režisierius Gytis Bernardas Padegimas. Remdamasis ilgamete savo kūrybinio bei visuomeninio darbo patirtimi, akcentavo apie primirštus esminius žmonių bendravimo dėsnius, asmeninės energetikos bei charizmos paiešką, materialinių vertybių dievinimą bei emigraciją, savo kūrybiškumo sužadinimą, jo ugdymą ir apie daugelį kitų dalykų, padedančių jauniems žmonėms suvokti save bei ieškoti savosios vietos šiandieninio gyvenimo labirintuose. Paskaita „Kaip uždegti kūrybinę ugnelę“ įtikino atsigręžti į save, kaip savojo gyvenimo kūrėją, o svarbiausius dalykus ar pasirinkimus rinktis atsakingai su vidiniu užsidegimu ir be prievartos.

Vėliau vyko trijų parodų pristatymai. Pristatydami save, kūrybinės tekstilininkų grupės TRY3 nariai (Aleksas Gailieša, Audrius Lašas, Vladas Daškevičius) akcentavo savo moto, jog užsiima ne tik lovatiesių audimu, bet taipogi analizuoja audinio proceso daugialypę prigimtį: savaip pateikdami siūlo, audinio, audimo būdo, audimo proceso, audimo garso, audiovizualinę raišką. Kūrybiniame procese akcentuoja tradicijų paiešką naujos kartos estetikos sampratoje. Naudodami tradicines audimo priemones, grupė, analizuoja šiuolaikinius, socialinius, visuomeninius, politinius audinius. Po Vlado Daškevičiaus kalbos, su jais kartu atvykusi atlikėja Rasuolė Andriukaitienė sudainavo du lietuviškos, dainuojamosios poezijos kūrinius. Kadangi ne visi parodų autoriai galėjo atvykti į atidarymą, parodų anotacijos buvo įrašytos, todėl tolimesnius pristatymus buvo klausomasi balso įrašo pagalba. Linos Praudzinskaitės paroda JAUNATIS yra fotografijos parodų ciklo „4 taškai“ (jaunatis, priešpilnis, pilnatis, delčia) dalis. Kūrėja pagrindinę ciklo mintį aiškina, kaip naujų kūrybinių idėjų paiešką, laiką svajonei, naujų darbų pradžiai: „Tai lyg kelionės pradžia be pabaigos. Per šį periodą formuojami ketinimai, kuriamos svajonės ir ramiai laukiamas metas.“ Petro Saulėno fotografijų paroda susideda iš septyniolikos kontaktinių atspaudų, kuriose vienijančia temos ašimi kaip tik ir yra jūros horizontas. Balso įraše buvo galima išgirsti fotomenininko mintis apie menines inspiracijas, kuriomis siekia iššaukti refleksiją, o tai svarbu gyvenime pačiam žiūrovui, – „Viskas, ką vykdome yra tarpusavyje susiję, viskas aplink mus yra tarsi viena bendra horizonto linija. Regimasis horizontas nubrėžia tam tikrą ribą, kur matymo laukas baigiasi. Žvelgdami į horizontą matome, kad pasaulis yra stabilus.“

Parodas galima aplankyti iki 2018 m. birželio 6 d.

20 val. renginio veiksmas persikėlė į etnografijos muziejaus kiemelį, kur vyko kinas po atviru dangumi. Ekrane – Donato Ulvydo istorinė drama „Emilija iš laisvės alėjos“. Tai sukrečiantis filmas apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje, kuomet 1972 m. Kaune susidegino Romas Kalanta. Pagrindinė filmo premjera įvyko 2017 m. vasario 16 d., per 99-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines. Filmas buvo nominuotas devyniose apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2017“ kategorijose. Kupiškėnai džiaugėsi galėdami pamatyti itin svarbų Lietuvos istorijai filmą.

Gegužės 21 d. pavakarę kupiškėnai turėjo galimybę nemokamai pamatyti dviejų dalių dokumentinį spektaklį apie prezidentą Kazį Grinių „Alksniškės“. O spektaklis gimė iš režisieriaus G. Padegimo stipraus noro prisidėti siekiant atskleisti istorinę tiesą ir sugriauti kai kuriuos ne visai teisingus mitus apie tautos praeitį, kuriais mes iki šiol tikime. Juk priminti ir kalbėti apie K. Griniaus asmenybę ir jo nuveiktus darbus, it pavyzdžius, yra be galo aktualu šiandien, kuomet demokratijai pasaulyje yra iškilęs realus pavojus. Dokumentinis liudijimas kurtas remiantis paties K. Griniaus rašytais prisiminimais, amžininkų atsiminimais apie prezidentą, taip pat visais įmanomais istorikų parašytais tekstais. Spektaklyje veiksmas vyksta K. Griniaus sesers Onos Griniūtės-Bacevičienės sodyboje Alksniškėse 1942-1944 m., kur iš Kauno atvykęs (tiksliau išremtas, dėl memorandumo prieš žydų genocidą) glaudžiasi Kazys Grinius. Sodyboje gyvenantis ir Onos sūnus karininkas Vytautas Bacevičius, nenorėjęs eiti į perversmui vadovavusio generolo P. Plechavičiaus provincišką armiją, o vėliau tapęs Suvalkų apygardos partizanų štabo Stirnos bataliono vadu. Nuošalioje vietelėje, sūnėnas ir dėdė kalbasi apie Lietuvos situaciją, istorines pamokas, Lietuvos klystkelius, klaidas ir pasiekimus. Prezidento dialoguose su giminaičiais ar gyvenimo bendraminčiais atsiskleidžia K. Griniaus išgyvenimai, filosofinė pozicija bei asmeniniai bruožai – išmintis, tolerancija, demokratiškumas.

Kultūros centro didžioje salėje, Kauno miesto Kamerinio teatro aštuoni aktoriai daugiau nei tris valandas atskleidė ne tik K. Griniaus asmenybę, bet ir svarbiausius tuometinius istorinius įvykius.

Po spektaklio „Alksniškės“ Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė dėkojo aktoriams užbaigusiems Muziejų kelias renginį, o Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė įteikė Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko pasirašytas padėkas. Jos atiteko renginio sumanytojai Rūtai Vitei ir, aišku, Kauno miesto Kamerinio teatro bendruomenei.


pk1

Renginio PAŠAUKIMO KELIU informaciniai laikraščiai.

pk2

Akimirkos iš parodos atidarymo.

pk3

Lietuviškos, dainuojamosios poezijos atlikėja Rasuolė Andriukaitienė ir kūrybinės tekstilininkų grupės TRY3 nariai.

pk4

Lietuviškos, dainuojamosios poezijos atlikėja Rasuolė Andriukaitienė.

pk5

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, renginio kuratorė Rūta Vitė.

pk6

Klaipėdos universiteto profesorius, teatro režisierius, lektorius Gytis Bernardas Padegimas.

pk7

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

pk8

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, renginio kuratorė Rūta Vitė ir miesto svečiai.

pk9

Kupiškio miesto svečiai, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus (stovi viduryje), Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės Rūta Vitė (iš kairės antra) ir Kristina Jokimienė (iš dešinės pirma).

pk10

Miesto svečiai ir jų šypsenos.

pk11

Kūrybinės tekstilininkų grupės TRY3 instaliacija 100m = 100000m“.

pk12

Akimirkos iš parodos atidarymo.

pk13

Akimirkos iš parodos atidarymo.

Mūsų laimė – tėvynėj...

   Gegužės 9 d. Virbališkių bibliotekoje vyko edukacinė popietė. Ją pradėjo bibliotekininkė Lidija Mačiulienė skaitydama Petro Babicko eilėraštį ,,Tu sakei“. Popietės dalyviai buvo pakviesti paminėti Petro Babicko 115-ąsias gimimo metines.

 Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pristatė šią neramios dvasios asmenybę nuo jo gimimo 1903 metais Kupiškio krašte, Laukminiškių kaime, iki mirties 1991 metais Duki di Kašio mieste, Rio de Žaneiro priemiestyje. Susirinkusieji pažiūrėjo dokumentinį filmą "Sugrįšiu", kurį sukūrė du patriotiškai nusiteikę žurnalistai-televizininkai kauniečiai Daiva ir Antanas Budriai, su savo kolegomis, taip pat LŽS nariais Svetlana Gužauskiene ir Viliumi Kaminsku, keliavę po Braziliją Petro Babicko keliais. Jaudinantys filmo vaizdai iš Petro Babicko tėviškės Lietuvoj, iš San Paulo bei Rio de Žaneiro, bei iš namelio, kur užgeso vienišo, pirmojo Lietuvos radijo balso, gyvybė.

Kalbant apie Petrą Babicką (1903-1991), galima drąsiai sakyti, kad jis buvo spaudos ir radijo žurnalistas, publicistas, rašytojas, poetas, kinematografininkas, fotografas, dailininkas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas. Jis noriai ir sėkmingai tarnavo įvairioms mūzoms.

   Publicistikos knygoje ,,Gyvenimas – laimė“ (1940) P. Babickas rašė: ,,Turime kurti gerovę ir laimę čia, savame krašte, o ne dangintis kur į Braziliją ar Argentiną vargo vargti.“ Deja, jam teko gyventi svetimame krašte, tačiau viskas, ką jis gyvendamas Brazilijoje darė, buvo skirta Lietuvai. Jis nuėjo ilgą, sunkų ir sudėtingą gyvenimo kelią.

   Jo knygos, kurios skirtos populiarinti Lietuvos istoriją, kultūrą, gamtą, leidžiamos ne tik lietuvių , bet ir kitomis – anglų, ispanų, portugalų kalbomis. Išleista apie 16 knygų įvairaus amžiaus skaitytojams. Atskirus straipsnius spausdino žurnalai ,, Židinys“, ,,Karys“, ,, Vairas“, ,,Naujoji Romuva“.

   Dabar P. Babickas sugrįžta per solidžiai išleistą Aldonos Ruseckaitės knygą „Petras Babickas. Archyvai“ (Kaunas.2010 m.), kurioje gausu nuotraukų, įvairių dokumentų, yra pluoštas spalvotų P. Babicko dailės kūrinių.

   Bibliotekos lankytojai susidomėję apžiūrėjo parodėlę skirtą Petrui Babickui, susipažino su jo išleistomis knygomis ir mielai sutiko dalyvauti jo kūrybos garsiniuose skaitymuose. Jie ir rinkosi skaityti knygas: ,,Toli nuo Tėvynės“ (eilėraščiai ir kelionių apybraiža ), ,,Dramblio kojos“( poezijos rinktinė), ,,Marių pasakos“, ,,Murziukas“ (iliustruota apysaka vaikams), ,, Tra-ta-ta“ (eilėraščiai vaikams).

   Ypatingas siurprizas visiems buvo susipažinimas su „Aukštaitijos ETNO kilimu". Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Rūta Vilkienė pristatė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos inicijuotą projektą „Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“, skirtą Panevėžio regiono jaunesniojo ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, šiuolaikinėmis IT. Sukurtas interaktyvus „kilimas“, pagrįstas mobilių aplikacijų naudojimu. Kilimui sukurta mobili programėlė pritaikyta „Android“ operacinės sistemos mobiliesiems įrenginiams. Mobilioje aplikacijoje, pasitelkus grafinio dizaino elementus, vaizdinę ir garsinę medžiagą vaikų pažinimui pristatomi daugiau nei10 svarbiausių regiono ETNO gamtinių objektų. Interaktyvaus „kilimo“ pagalba vykdomi edukaciniai užsiėmimai moksleiviams. Per padavimus, legendas ir sakmes edukaciniuose užsiėmimuose jie supažindinami su žymiausiais Aukštaitijos piliakalniais, gyvenvietėmis, šventvietėmis ir kitomis Aukštaitijos tapatumą atspindinčiomis vertybėmis. Naudodamiesi kilimu, vaikai mokosi ne tik etnografijos, mitologijos ar kitų žinių, bet ir sužino, kokias technologijas pasitelkiant buvo kurtas šis kilimas. Rūta parodė, kaip prisijungti prie norimo objekto, pamatyti jį 3D vaizdu ir išklausyti pasakojimą bei išrinkti teisingą atsakymą iš pateiktų testo klausimų. Mergaitės atsisiuntusios į savo mobilų įrenginį programėlę ,,Bitė“, išklausė pasakojimą apie Kupiškio piliakalnį, Karvės olą, Puntuko akmenį, Čičinsko kalną, Terpeikių ąžuolą ir kt. Suaugusieji taip pat susidomėję klausėsi. Naudodamiesi kilimu, sužinojo ne tik etnografijos, mitologijos žinių, bet ir susipažino kokias technologijas pasitelkiant buvo kurtas šis „kilimas". Dėkojame Rūtai už edukacinį užsiėmimą.

Malonus ir šiltas bendravimas tęsėsi prie arbatos puodelio.

Jolanta Knizikevičienė. Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė.

Nuotr. Lidijos Mačiulienės ir Jolantos Knizikevičienės

SAM 1044 L. Maiulien

Bibliotekininkė Lidija Mačiulienė pradeda edukacinę popietė skaitydama Petro Babicko eilėraštį  „ Tu sakei

IMG 20180509_153438_HDR

Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pristato Petro Babicko asmenybę nuo gimimo. 

IMG 20180509_153014_HDR

Visi įdėmiai klausosi poeto Petro Babicko kūrybos.

SAM 1046

Poezijos klausytojos. 

SAM 1051

Džiaugiamės, kad aktyviai dalyvavo vaikai.

SAM 1053  kopija

Šypsena suteikia daugiau šilumos.

SAM 1054

Iš vaikų lūpų poezija sklinda skambiau.

SAM 1058

Popietės dalyvė.

SAM 1077

Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Rūta Vilkienė (iš dešinės pirma) pristato Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės- BItės viešosios bibliotekos inicijuotą projektą  „ Aukštaitijos ETNO kilimas, skirtą Panevėžio regiono jaunesniojo ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, su šiuolaikinėmis IT.

SAM 1083

Vaikai su išmaniaisiais telefonais išbando  „ Aukštaitijos ETNO kilimo užduotis.

SAM 1092 Rta Vilkien

Bibliotekininkė R. Vilkienė padeda prisijungti prie užduočių. 

Milijonas ąžuolų Lietuvai

Visoje Lietuvoje nuvilnijo ąžuolų sodinimo banga, įgyvendinant projektą „Milijonas ąžuolų Lietuvai“. Kupiškio kraštas ne išimtis. 2018 m. gegužės 11 d. prie šios iniciatyvos prisidėjo Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė, kuri kartu pakvietė, Kupiškio lopšelio-darželio „Saulutė“ ir „Obelėlė atstovus, VŠĮ Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centrą, Uoginių k. bendruomenės narius, muziejaus darbuotojus, o taip pat pro šalį važiuojančius Kupiškio r. policijos patrulius, pasodinti po medį.

Ši iniciatyva yra skirta stiprinti mūsų ryšį su šeima, su Lietuva, su žeme. Kiekvienas ąžuolas turi turėti intencija: galbūt emigracijoje esantiems draugams, šeimai, artimiesiems tai yra kaip simbolis, kad jų šaknys čia – Lietuvoje. Galbūt tai šeimos medis, kur po daugelio metų anūkai ieškos šios vietos, ir šio medžio. Šia iniciatyva siekiama, kad kiekvienas pasodintas ąžuolas taptų tarsi traukos centru ar priežastimi sugrįžti.

Labai džiaugiamės, kad prie šios puikios idėjos jau yra prisidėjusi ir pati A. Petrausko muziejaus įkūrėjo dukra Onutė Karpienė su vyru Vidmantu Karpiu, kurie kiekvienais metais užsuka į Uoginių k. O šiais metais dar ir pasodino savo ąžuolą.

Milijoną ąžuolų pasodinti dideliems miškininkams- tai visai nedaug. Tačiau žmogui, šeimai, įstaigai, milijonas yra tikrai gana ambicinga idėja. Juolab, jog tinka tik senojo paprastojo lietuviško ąžuolo sodinukai.

Norime visiems nuoširdžiai padėkoti, kurie prisijungė prie šios iniciatyvos, pagrąžino Lietuvą, linkėjo Lietuvai ir artimiesiems šilčiausius linkėjimus.

IMGP9094

Medeliu sodinimo pagalbininkai.

IMGP9095

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (iš kairės pirma) su pagalbininkėmis

IMGP9096

Kiekvienas dalyvis turėjo savo medelį.

IMGP9097

Kiekvienas medelio sodintojas galėjo savo inicialus išdeginti ant medžio, kuris buvo pririštas prie  ąžuoliukų.

IMGP9099

Lopšelio-darželio "Saulutė" atstovė Melita Laucinavičiūtė.

IMGP9111

Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja G. Zuozienė kartu su Uoginių k. bendruomenės žmonėmis.

IMGP9115

Iš kairės stovi Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja, tautodailininkė Irena Vapšienė ir lopšelio-darželio "Obelėlė" atstovė, tautodailininkė Virginija Jurevičienė.

IMGP9121

Jaunieji sodintojai.

IMGP9132

Kiekvienas sodintojas pats kasė žemes, pylė vandenį.

IMGP9134

Kupiškio r. policijos atstovų pasodintas ąžuolas. 

IMGP9144

Visi dirbo ir padėjo.

IMGP9150

Darbščiosios ąžuoliukų sodintojos.

IMGP9160

Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė prie savo šeimos ąžuoliuko.

IMGP9179

Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja G. Zuozienė su būriu mažųjų pagalbininkų.

IMGP9196

Šeimos medis. VŠĮ Kupiškio r. turizmo ir verslo centro atstovė Vaida Laucinavičė su dukra Melita.

IMGP9199

Visi kartu darėme Lietuvą gražesnę.

Tėvų namus aplankę...

Paskutinį balandžio mėnesio šeštadienį į Adomo Petrausko muziejų atvyko muziejaus įkūrėjo dukra Onutė Karpienė su vyru Vidmantu Karpiu. Kaip ir kiekvienų metų balandį jie atvyksta iš Čikagos aplankyti savo gimtinės ir nuvažiuoja į Uoginių kaimo kapinaites, kuriose palaidotas A. Petrauskas. Šis apsilankymas gimtinėje buvo šiek tiek kitoks nei visada. Onutė ir Vidmantas norėdami sustiprinti savo šaknis ir sutvirtinti ryšį su Lietuva, su gimtuoju kraštu, pasodino savo sode (Panevėžyje) užaugintą ąžuoliuką. Šis didingas medis kuo puikiausiai įsiliejo prie kitų ąžuolų, kuriuos prieš keturis metus sodino šventės dalyviai minėdami Adomo Petrausko šimtąsias gimimo metinines.

A. Petrausko muziejininkė Laura Eižinienė

Nuotraukos muziejininkės Jolantos Knizikevičienės

SAM 0994

Muziejaus įkūrėjo dukra Onutė Karpienė.

SAM 0996

Onutė Karpienė su vyru Vidmantu Karpiu sodina ąžuoliuką.

SAM 1000

 

Linos Jonikės kūrybos darbų paroda „PASLAPTYS II“

Šių metų balandžio 27 d. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko menininkės Linos Jonikės kūrybos darbų parodos „Paslaptys II“ pristatymas, kurį vedė kuratorė Donata Jutkienė.

Lina Jonikė (g. 1969) menininkė, yra Kauno tekstilės katedros dėstytoja, Lietuvos Kultūros ir meno laureatė už viso gyvenimo nuopelnus, viena žymiausių Lietuvos tekstilininkių, bei pasaulinio lygio menininkė. Nuo pat kūrybinio kelio pradžios vienas svarbiausių L. Jonikės tikslų – tapatumo paieškos, atskleidžiamos skirtingų temų kūriniuose. Unikalus menininkės sprendimas – sukurti nuogą kūną dengiantį drabužį (apsiaustą, rankšluostį, vystyklą) ant perregimos plastiko plokštės, atitrauktos nuo fotografijos pagrindo. Pirmąjį šios technikos kūrinį „Tekstilė ir aš“ dailininkė įgyvendino 2001 metais.

Būti, o ne atrodyti, tampa savotiška Linos Jonikės menine aksioma. Menininkei svarbi estetika, santykis su kuriama istorija, išgyventa patirtis. Ir visada – paslaptis.

Parodoje „Paslaptys II“ L. Jonikė pristato pastarųjų metų kūrybą, daugiausiai naujus, 2016-ais metais sudaigstytus kūrinius. Pristatydama savo darbus, menininkė dėkojo likimui, kad būtent čia, Kupiškio etnografijos muziejuje, turėjo galimybę atvežti savo parodą. L. Jonikė pristatė kiekvieną kūrinį, papasakodama trumpą istoriją kaip gimė jo idėja. Menininkė teigė, kad kiekvienas žmogus turi paslapčių, jos visos savaip įvairios, įdomios, su gilesne ir jautresne istorija. Pristatydama kūrinį „Senis Juzė“ autorė nutilo keliomis minutėmis... Tai vienas iš jautriausių jos kūrybos darbų. Jis yra labai stipriai išgyventas, išjaustas jos pačios vidaus. Senelio istorija palietė ne tik jos šeimą, bet ir daugelį kitų... Nutiestu gilzių taku galėjo pereiti kiekvienas parodos dalyvis, bei pajusti jų braškėjimą, išgirsti bauginantį garsą, kuris lydėjo partizanus kiekvieną kovos dieną.

Šioje parodoje eksponuojami kūriniai yra didelio formato. Didžiausias dėmesys teikiamas pamatyti paskutinį tekstilininkės darbui „Marškinių siuvėja“. Šiam kūriniui padarytos interaktyvios priemonėmis. Senolė siuvinio aureolėje, praturtintas jautriu partizanų marškinių siuvėjos Adelės Kalesinskienės (1921-2017) pasakojimu, kuris nukelia į tikro skausmo, baimės laikus. Užsidėjus ausines lankytojas išgirsta partizanų marškinių siuvėjos pasakojimą.

Baigdama pristatyti savo parodą, L. Jonikė be galo džiaugėsi, kad kartu atvyko ir jos miela draugė Erika Drungytė. Ji - vyriausioji žurnalo „Nemunas“ redaktorė, poetė, vertėja.

Poetė negailėjo gražių žodžių draugės kūrybai, mintims, idėjoms. Ji pasakojo, kad tekstilė prasideda nuo močiučių drobių, audeklų, lovatiesių. Kiekvienas dygsnis, įsiuvimas audinio, sudaro santykį labai šiltą tarp civilizacijos ir senojo amato. E. Drungytė šios parodos atidaryme, pristatė savo knygą „Patria“. Eilėraščius surinkti ją įkvėpė L. Jonikės sukurtas gilzių takas. Kaip minėjo pati poetė, jos knygos inspiratorė – Lina. Ją tai labai sujaudino. Parodos atidarymo metu E. Drungytė paskaitė poemą „ Nes nėra kito pasirinkimo“, skirtą partizanų atminimui.

Dalyvaujant parodos „Paslaptys II“ atidaryme, sužinojome,kad kūriniuose lankytojai gali rasti savo gyvenimo akimirkas. Šia paroda menininkė linki sau ir kitiems tokių paslapčių, kurios suteikia daugiau gyvenimo spalvų mums patiems ir artimiesiems.

Muziejininkė Jurgita Malevičiūtė.

Foto J. Malevičiūtės

IMGP8950

Senis Juzė. Šovinių gilzės, fotografija, plastikas, siuvinėjimas. Instaliacija. Foto: Rimantas Penkauskas.

IMGP8953

Nubučiuotasis Forografija, plastikas, siuvinėjimas. Foto: Rimantas Penkauskas.

IMGP8961

Parodos kuratorė Donata Jutkienė (kairėje) ir menininkė Lina Jonikė.

IMGP8968

Nuotrauka parodos atidarymo metu.

IMGP8970

Menininkė, tekstilininkė Lina Jonikė pristato savo kūrybos darbus.

IMGP8973

Parodos autorė Lina Jonikė kartu su vyriausiąja žurnalo Nemunas“ redaktore, poete ir vertėja Erika Drungyte.

IMGP8974

Parodos kuratorė Donata Jutkienė.

IMGP8982

Nuotraukoje poetė, vertėja Erika Drungytė.

IMGP8985

Sveikinimai menininkei Linai Jonikei.

IMGP8996

Padėkos žodžius tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMGP8999

Marškinių siuvėja. Skaitmeninė spauda, siuvinėjimas karoliukais, garso takelis, metalo plokštė, tūtelės. Foto: Rimantas Penkauskas.

IMGP9005

Kupiškio etnografijos muziejaus fondų saugotoja Giedrė Zuozienė eina gilzių taku.

IMGP9009

Svečiai apžiūri parodą. 

IMGP9015

Iš kairės: parodos kuratorė Donata Jutkienė, menininkė, tekstilininkė Lina Jonikė ir redaktorė, vertėja Erika Drungytė.

IMGP89577

 

„Nepriklausomybės ženklai Lietuvos muziejuose“

Lietuvos muziejų asociacijos rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos 21 mokslinėje konferencijoje Nepriklausomybės ženklai Lietuvos muziejuose vykusioje balandžio 24 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, dalyvavo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, istorikė Aušra Jonušytė skaičiusi pranešimą Sugrįžęs į Lietuvą žemės saujele (apie ministrą pirmininką Antaną Merkį). Jos surinkta medžiaga yra kelių metų darbas papildytas archyviniais šaltiniais, literatūra ir A. Merkio marčios Birutės Emilijos Merkienės turėtais dokumentais ir prisiminimais. Savo kalboje istorikė akcentavo A. Merkio, kaip  vadovo gabumus, kuriuos yra įvertinęs ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona viešai pagirdamas: Tamsta esi pats geriausias administratorius Lietuvoje!. Buvo pristatyta mūsų žemiečio A. Merkio veikla dirbant Krašto apsaugos ministru keliose vyriausybėse, Klaipėdos gubernatoriumi, Kauno burmistru, Vyriausybės vadovu ir trumpai Lietuvos Respublikos Prezidentu. Merkių šeimos likimas buvo nuspręstas  sovietų valdžiai juos represavus. 

Muziejininkei A. Jonušytei trumpam teko pabūti ir gide, sustojus prie prof. dr. Liudo Mažylio senelio, kraštiečio taip pat  prof. dr. Prano Mažylio daiktų ekspozicijos istorinėje Lietuvos Respublikos Prezitentūroje. Kolegos muziejininkai norėjo sužinoti daugiau  apie prof. dr. L. Mažylio senelį, todėl konferencijos pranešėją kalbino ir po renginio.

Buvo ir daugiau įdomių pranešimų. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė skaitė pranešimą Abipus objektyvo: Nepriklausomybės ženklai prieškario fotografijose pateikusi ir nuotraukų iš Kupiškio krašto, plačiau papasakojusi apie fotografo iš Subačiaus Povilo Šinskio darbus, juose užfiksuotus vaizdus.

Informatyvus buvo Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslininko dr. Igno Narbuto pranešimas Nepriklausomos Lietuvos valstybės ženklų kelias į muziejų pirmosios okupacijos metu (1940-1941): Nacionlinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus pavyzdys. Susirinkusiems įdomų pranešimą pristatė Palangos muziejaus mokslininkė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė XX a. pirmos pusės gintaro pramonės atspindžiai Palangos gintaro muziejaus rinkinyje, sukėlusi didelį ne tik moterų, bet ir vyrų susidomėjimą. Buvo ir daugiau įdomių ir darbui naudingų pranešimų kiekvienam muziejininkui, kurie į Kauną buvo susirinkę iš visos Lietuvos.

IMG 1710

 Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė

IMG 1712

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė

IMG 1713

LMA RMTS vadovas Dalius Avižinis ir Palangos muziejaus mokslininkė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė

IMG 1716

Aušra Jonušytė Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune prie prezidento Antanos Smetonos portreto

IMG 1720

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune su eksponatais supažindina muziejininkė Justina Minelgaitė

 IMG IMG_1722

Aušra Jonušytė prie profesoriaus Liudo Mažylio senelio profesoriaus Prano Mažylio asmeninių daiktų

IMG IMG_1723

Dalis konferencijos dalyvių

Akcija „DAROM“

Artėjantis pavasaris vis dažniau kviečia mus visus išeiti į lauką, pažaisti su vaikais ar pasivaikščioti bei pasidžiaugti gražiu oru. Balandžio 21 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracija kvietė visas įstaigas ir organizacijas prisijungti prie tvarios, švarios aplinkos kūrimo ir išsaugojimo vykdant akciją "DAROM". Šią akciją balandžio 20 d. vykdė ir Kupiškio etnografijos muziejus.  Šiltą penktadienio popietę visi įstaigos darbuotojai važiavo tvarkyti Adomo Petrausko muziejaus aplinkos. Buvo sugrėbti ir išvežti lapai, surinktos nukritusios ir sausos medžių šakos. Akciją "DAROM" užbaigėme mini pikniku lauke su karštomis bulvėmis ir kastiniu bei naminėmis obuolių sultimis.

Muziejininkė Jurgita Malevičiūtė. Nuotraukos Aušros Jonušytės.

IMG 1595

Muziejininkės Jurgita Malevičiūtė (kairėje) ir Jolanta Knizikevičienė.

IMG 1597

Vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (kairėje) ir salės prižiūrėtoja Irena Vapšienė.

IMG 1603

Muziejininkė Aušra Jonušytė.

IMG 1620

Muziejininkė Laura Eižinienė.

IMG 1622

 

IMG 1631

 

IMG 1647

IMG 1653

IMG 1655

IMG 1657

Gardžiosios bulvės. 

IMG 1658

Pasaulinė kultūros diena Kupiškyje

Kultūra yra žmogaus universalumas, lankstumas, unikalumas, atvirumas kaitai ir laisvei. Ji ugdo žmonių kūrybines galias, lavina skonių įvairovę. Dažniausiai tai yra net ir ne  kažkoks konkretus rezultatas. Tai procesas, būsena, refleksija.

Balandžio 15-ąją Kupiškio kultūros centre jau trečius metus iš eilės gražiai buvo paminėta Pasaulinė kultūros diena. Visus svečius muzikos garsais pasitiko Vilniaus mušamųjų duetas Artūras Maniušas ir Martynas Stonkus. 

Šventės metu buvo įteiktos šešios vardinės statulėlės Už nuopelnus kultūrai, kurių autorius - kalvis Audrius Laucius. Šventę vedė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, operos solistas Jonas Sakalauskas. Renginį režisavo Kupiškio kultūros centro koncertų, spektaklių organizatorė Neringa Danienė. Apdovanojimų ceremoniją pradėti buvo pakviestas Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas bei Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Išgirdome nuostabių žodžių bei palinkėjimų kultūros darbuotojams. Pristačius renginio pradžią muzikinį sveikinimą skyrė Vilniaus mušamųjų duetas. Šių dviejų muzikantų muzika skambėjo ir tarp nominacijų teikimo. 

Garbingas apdovanojimas buvo įteiktas Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio vadybininkei Ingai Dovydėnienei už reikšmingą kultūrinę veiklą. Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodpėnų padalinio bibliotekininkei Ritai Liogienei už kultūrines iniciatyvas. Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkei Ritai Senvaitienei už profesionalų bibliotekos lankytojų aptarnavimą ir kūrybiškas skaitymo skatinimo iniciatyvas. Kupiškio etnografijos muziejaus fondų saugotojai Giedrei Zuozienei už aktyvią kraštotyrinę veiklą, muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo projektų rengimą ir įgyvendinimą, apskaitos tvarkymą. Taip pat -  už informacinio katalogo Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai parengimą leidybai. Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro folkloriniam ansambliui Kupkėmis (vad. Alma Pustovaitienė) už Kupiškio krašto kultūros garsinimą ir reprezentavimą Lietuvoje ir užsienyje. Kupiškio rajono savivaldybės moterų vokaliniam ansambliui Versmė (vad. Nidija Sankauskienė) už Kupiškio vardo garsinimą, aktyvią koncertinę veiklą.

Įteikti nominacijas buvo pakviesti statulėlių Už nuopelnus kultūrai steigėjai: LR seimo nariai Audrius Šimas ir Viktoras Rinkevičius, Kupiškio rajono savivaldybė, verslininkas Augenijus Cecevičius, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Notkus, UAB Medienos sprendimai. Nominantus ir renginio svečius sveikino Vilniaus edukologijos univesiteto profesorius Algirdas Raslanas, o muzikiniais kūriniais publiką sušildė operos solistas Jonas Sakalauskas ir akordeonistas Laimonas Salijus. Po renginio baigiantis gražiam ir saulėtam sekmadieniui visi buvo pakviesti pasivaišinti tortu, ir maloniai pabendrauti prie kavos puodelio.

Lietuvos kultūros darbuotojai, tuo pačiu ir Kupiškio krašto, savo kūrybine veikla prisideda prie istorinės atminties puoselėjimo ir sklaidos, bei prasmingo visuomenės piliečių bendravimo. Lietuvos kultūra - Lietuvos valstybės pagrindas, kuris yra kūrybiškos ir atsakingos pilietinės visuomenės sąlyga. Kultūros darbuotojai sieks, kad mūsų kultūra taptų esminiu Lietuvos vertės ženklu, jos būties pagrindu, mūsų valstybės savitumo, svarbos įrodymu, visaverte pasaulio kultūrų dialogo partnere.

Muziejininkė Jurgita Malevičiūtė.

kd

Vilniaus mušamųjų duetas.

kd1

Nuotrauka renginio metu.

kd2

Dainuoja operos solistas Jonas Sakalauskas, akomponuoja akordeonistas Laimonas Salijus. 

kd3

Apdovanojimų ceremoniją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

kd4

Foto akimirka.

kd5

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės sveikino žodis.

kd6

Vilniaus mušamųjų duetas džiugino įspūdingais muzikiniais kūriniais.

kd7

Pradedamos teikti nominacijos. 

kd9 2

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio vadybininkei Ingai Dovydėnienei apdovanojimą įteikia verslininkas Augenijus Cecevičius.

kd10

Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodpėnų padalinio bibliotekininkei Ritai Liogienei apdovanojimą įteikia LR seimo narys Audrius Šimas.

kd11

Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkei Ritai Senvaitienei gėlių kompoziciją įteikia Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

kd13

Kupiškio etnografijos  muziejaus fondų saugotojai Giedrei Zuozienei apdovanojimą įteikia Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Notkus.

kd14

Apdovanojamas Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro folklorinis ansamblis Kupkėmis (vad. Alma Pustovaitienė).

kd115

Padėkos žodį  taria Kupiškio rajono savivaldybės moterų ansamblio Versmė (vad. Nidija Sankauskienė) atstovė. 

kd20

Kupiškio rajono savivaldybės mero Dainiaus Bardausko sveikinimo žodis Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorei Jolitai Janušonienei.

kd17

Nominantus ir renginio svečius sveikina Vilniaus edukologijos universiteto profesorius Algirdas Raslanas.

kd18

Muzikinius kūrinius publikai skyrė operos solistas Jonas Sakalauskas.

kd19

Akordeonistas Laimonas Salijus.

kd22

Šių metų nominantai  su nominacijų steigėjais.

kd23

Foto akimirka.

Edukacinis užsiėmimas „Aš gyvenimo rate“

Balandžio 14 dienos popietė Adomo Petrausko muziejuje prasidėjo kūrybiškai ir žaismingai. Vyko edukacinis užsiėmimas "Aš gyvenimo rate". Užsiėmimą vedė tautodailininkė iš Panevėžio Jurgita Čiplytė. Kad būtų lengviau bendrauti  su dalyviais, edukacinio užsiėmimo vedėja pasiūlė pažaisti žaidimą, kuris padėtų išlaisvinti vaizduotę, įsikūnijant į ištrauktą personažą. Taip po truputi visi kartų pradėjo kūrybinę veiklą.

Sunku tiksliai pasakyti kada ir kuri iš senųjų kultūrų pirmoji pradėjo kurti mandalas. Pavadinimai bei kūrimo tikslai kiekvienoje šalyje buvo ir yra saviti bei skirtingi, o šiandien šiuos piešinius priimta vadinti bendru sanskrito žodžiu - mandala. Senoji mandalų kūrimo tradicija susijusi su įvairiais  ritualais, taip pat kuriamos siekiant teikti apsaugą, sėkmę, skleisti harmoniją. Mandalos buvo kuriamos ir Lietuvoje - metaliniai saulės kryžiai, prieverpsčių bei velykinių margučių puošimas saulėmis mena seną, pagonišką mandalos - saulės kūrimo tradiciją. Šią mandalų kūrimo tradiciją bandė pratęsti ir edukacinio užsiėmimo "Aš gyvenimo rate" dalyviai. Kiekvienas per mandalą bandė atskleisti ir pažinti save, ant drobės nutapė po savo asmeninę mandalą. Popietės metu kiekvienas dalyvis šventę kūrė sau. 

Kartais mums reikia pabėgti, pabūti su savimi, priimti svarbius sprendimus, geriau pažinti save. Blaškomi abejonių, vis nutoliname šį laiką, pasinerdami į šeimos. draugų, pažįstamų bėdas, svajones. Niekada nevėlu sustoti ir rasti laiko sau, atsakyti į klausimus: o kas aš esu, ko aš noriu, siekiu..? Mandalos kūrimas - tai yra laikas sau, savęs atradimo pradžia. Tikimės, kad šios popietės metu dalyviai leidosi į smagią savęs pažinimo kelionę, kuri praturtino ir leido išlaisvinti vaizduotę. 

A. Petrausko muziejaus muziejininkė Laura Eižinienė.

mand3

Edukacinio užsiėmimo vedeja Jurgita Čiplytė.

mand2

Vyksta susipažinimas su dalyviais.

mand4

Susipažinimo žaidimo metu.

mand1

Jurgita Čiplytė pasakojo nuo ko prasideda mandalų piešimas ir kūrimas.

mand5

Prasideda kūrybinis darbas.

mand6

Muziejininkė Laura Eižinienė padeda paruošti dažus.

mand7

Spalvų gausybė ir įvairovė.

mand8

Paruošiamieji darbai.

mand9

Edukacinio užsiėmimo dalyvės nupiešta mandala.

mand10

Dalyvė su savo pačios sukurta mandala.

mand11

Dar vienas nuostabus grožis dalyvės rankose.

mand12

Mandala.

mand

Bendra nuotrauka su edukacio užsiėmimo vedėja Jurgita Čiplyte ( kairėje antra) ir su savo kurtomis mandalomis.

mand13

Foto akimirka. 

Popietė Vilniaus kupiškėnų klube

Balandžio 8 d. Vilniaus mokytojų namų Svetainėje vyko Vilniaus kupiškėnų popietė, kurioje buvo pristatyta Unės Babickaitės gyvenimas ir kūryba, bei poetės Jadvygos Gabriūnaitės (1936-1990) eilėraščių knygelė „Prisilietimas prie dilgėlės“.

Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis renginio dalyvius pasveikino Atvelykio proga, o kupiškėnus sugiedoti savo krašto himną užvedė Valdereza Simonaitienė. Tylos minute pagerbtas kupiškėno, muzikos teoretiko, choro dirigento, pedagogo, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaro, aktyvaus Vilniaus kupiškėnų klubo nario Karolio Rimtauto Kašponio atminimas.

   Parodą „Unė Babickaitė dailėje“ pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Direktorė trumpai papasakojo apie šios vienos žymiausių lietuvių tarpukario aktorės, režisierės gyvenimą ir trumpai pristatė parodą, kurią Kupiškio etnografijos muziejus parengė pagal projektą, skirtą aktorės Unės Babickaitės - Graičiūnienės (1897-1961) 120-osioms metinėms paminėti „Meno aukštybių siekiančioji“. 2017 m. vasarą plenero metu šeši profesionalūs dailininkai –Arvydas Bagdonas, Arūnas Augutis, Silvija Drebickaitė, Alvydas Stauskas, Vytautas Poška, Algirdas Venckus įamžino aktorę Unę Babickaitę ir su jos asmenybe susijusias vietas.

   Su Kupiškio krašto pedagogės, poetės Jadvygos Gabriūnaitės (1936-1990) asmenybe supažindino Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Ji pristatė poetės dienoraštį, poeziją ir demonstravo skaidres. Virbališkietė mokytoja, kraštotyrininkė Kazimiera Danutė Sokienė pasidalino prisiminimais apie vaikystės draugę Jadvygą ( gimusia Laukminiškių k., Kupiškio r.) ir pristatė naują eilėraščių knygą „Prisilietimas prie dilgėlės“. Knygos leidybos iniciatorius ir rėmėjas – kunigas, poetas Justas Jasėnas, parašęs ir įvadinį straipsnį apie poetę. Šis leidinys tarsi pačios kūrėjos svajonės išsipildymas. Tai kartu dovana Kupiškio krašto žmonėms.

   Popietėje smagias melodijas griežė Kupiškio kultūros centro kapelija "Kupiškio krošto muzikontai". Vadovė Alma Pustovaitienė.

   Gražiausius bendrystės jausmus žadina šurmuliuojantys kraštiečių susibūrimai. Džiaugiamės puoselėjamais Vilniuje gyvenančių kupiškėnų ir Kupiškio krašto žmonių ryšiais, kad nepamiršta savo šaknų, gimtųjų vietų, tarmės. Dėkojame vilniečiams už šiltą priėmimą.

Nuotraukos Jolantos Knizikevičienės ir Vidmanto Tubelio (Viulniaus Kupiškėnų klubas, redaktorius)

vl1

Kupiškėnų himną užveda Valdereza Simonaitienė. 

vl2

Giedamas kupiškėnų himnas.

vl3

Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis.

vl4

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė į svečius atvyko ne tuščiomis. Sūris - dovana iš Virbališkių k. Vilniaus kupiškėnams, kurį pagamino Lidija Mačiulienė.

vl5

Parodos pristatymas.

vl6

Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė papasakojo ir parodė skaidres apie poetę Jadvygą Gabriūnaitę.

vl8

Mokytoja Kazimiera Danutė Sokienė ir muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pristato J. Gabriūnaitės eilėraščių rinkinį "Prisilietimas prie dilgėlės".

vl9

Pedagogė Kazimiera Danutė Sokienė iš Virbališkių pasidalino prisiminimais apie poetę Jadvygą Gabriūnaitę. 

vl10

Klube koncertavo "Kupiškio krošto muzikantai" (vad. Alma Pustovaitienė kairėje pirma).

vl12

Alma Pustovaitienė. Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro kapelos "Kupiškio krošto muzikontai" vadovė.

vl13

Nuotrauka renginio metu.

vl16

Bendra nuotrauka atminimui.

vl17

Unė Babickaitė-Graičiūnienė. 

Paroda „Unė Babickaitė dailėje“ pristatymas.

Kovo 20 d. į Kupiškį sugrįžo Unės Babickaitės Lietuvos profesionalių teatrų festivalis "Art do". Tai  tęstinis, trečią kartą vykstantis festivalis pavadintas iškilios Kupiškio krašto režisierės ir aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės garbei bei skirtas profesionalaus meno sklaidai.

Kupiškio etnografijos muziejus parengė projektą, skirtą Unės Babickaitės-Graičiūnienės (1897-1961) 120-metinėms "Meno aukštybių siekiančioji". Viena iš projekto dalių, 2017 m. vasarą įvykęs pleneras, kuriame 6 profesionalūs dailininkai - Algirdas Venckus, Arvydas Bagdonas, Arūnas Augutis, Silvija Drebickaitė, Alvydas Stauskas, Vytautas Poška (Takas) įamžino Unę, jai brangias ir su jos asmenybe susijusias vietas. 

Tęsiant Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalį "Art do", kovo 22 d. Kupiškio kultūros centre buvo pristatyta paroda "Unė Babiskaitė dailėje". Parodos pristatymą pradėjo Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Sandros Guginienės. Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė parodą pristatė žodžiais: "paslaptingiausia žmoguje yra dvasinė energija, virstanti kūryba. Ta pati rašymui, scenai, drobei, balsui, garsui, minčiai ir meilei. Prigimties duomenys , nemaitinami dvasinės energijos, ir kaip tobulėjimo pastangos sunyksta. O dvasinės energijos švytėjimas išlieka.."

Unė Babickaitė-Graičiūnienė - viena žymiausių lietuvių tarpukario aktorių, taip pat režisierė. Slapyvardis - Unė Baye (tikrasis vardas Uršulė). Lietuvių kultūros istorijai svarbi kaip žymi aktorė, režisierė, Lietuvos vardo ambasadorė užsienyje - dirbusi JAV bei įvairiose Europos šalyse. 

Unės Babickaitės Graičiūnienės likime jaučiame esant unikalią sudėtingą asmenybę, dvasios švytėjimą, veikianti pagal išskirtinės prigimties programą. Pati tai žinojo ir jautė - siekė aiškintis pati save, norėjo save suprasti, išreikšti, kas glūdėjo giliai, jautė turinti pritraukiančią, tarsi pavergiančią jėgą. 

Meno pasaulis neretai buvo pagrindinis aktorės pasaulis, iš čia ir  u. Babiskaitės credo: "Grožis - tai mano gyvenimo Alfa ir Omega..." Deja, jokių spektaklių, kuriuose Unė Babiskaitė atlieka pagrindinius vaidmenis, vaizdo įrašų nėra išlikę, tačiau pasikliaudami amžininkais, teatro afišomis galime manyti, kad tai viena pirmųjų tarptautiniu mastu pripažintų Lietuvos aktorių. 

Unė Babickaitė buvo spalvinga asmenybė. Įspūdingų galimybių žmogus. Gimusi Laukminiškių kaime. Vaidinusi Amerikos, Paryžiaus, Londono teatruose, Kaune, kalėjusi sovietiniame lageryje.

Parodos pristatyme sutiko dalyvauti menininkas, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus.  Jis vienas, iš projekto " Meno aukštybių siekiančioji" dalyvis.                A. Venckus trumpai papasakojo apie plenerą, kaip vyko darbai, ir kaip švelniu rankos mostu su teptuku ant drobės gulė spalvos, siekiančios išryškinti aktorės gyvenimą. Juk kas geriau supras meniniką ir įvertins jo kūrybą, jei ne jis pats? 

Paroda "Unė Babickaitė dailėje", tai dailininkų revereransas garsiajai aktorei.

IMGP8705

IMGP8706

IMGP8710

Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos merginų vokalinis ansamblis (vad. Sandra Guginienė, kairėje pirma).

 jolant

Parodos vedėja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejinininkė Jolanta Knizikevičienė.

ziurovai

Nuotrauka parodos pristatymo metu.

IMGP8724

Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus.

 

„Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukime Lietuvai“

Praėjusį penktadienį Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Jį gavo ir mūsų kraštietė dr. Aldona Vladislava Vasiliauskienė. Pasveikinti mokslininkę, iš Kupiškio atvyko Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė ir pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, būrys kultūros ir švietimo darbuotojų. Sveikino Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius dr. kunigas Gediminas Jankūnas ir Pandėlio Šv. Mergelės Marijos vardo bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius.

Iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, mokslo ir mokymo, kultūros įstaigų 2018 metais nominacijai buvo pristatyti 42 kandidatai. Seimo kanclerio įsakymu sudaryta kandidatų vertinimo komisija, apsvarsčiusi pateiktas kandidatūras išrinko 16 Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ nominantų. Medalius įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Dr. Aldona Vladislava Vasiliauskienė buvo apdovanota „Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes“. Renginio vedėjo, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus Albino Kėlerio buvo pristatyta ir kaip Lietuvos katalikų mokslo akademijos narė, katalikų bažnyčios istorijos tyrėja, pirmoji atvėrusi bazilijonų ordino istoriją Lietuvoje ir Ukrainoje, savo knygose iš nebūties prikėlusi arkivyskupus Mečislovą Reinį ir Juozapą Skverecką, vyskupą Pranciškų Būčį, daugelį vienuolių ir kunigų, o tarp jų ir šviesaus atminimo, panevėžiečiams gerai žinomą monsinjorą Joną Juodelį. Buvo pabrėžta, kad niekas kitas Lietuvoje taip nepopuliarina Lietuvos ir Ukrainos katalikų intelektinio sąjūdžio kaip daktarė Aldona Vasiliauskienė. Ji yra parašiusi per du šimtus mokslo straipsnių. Iš jų daugiau kaip ketvirtadalis ukrainistikos temomis. Šalia mokslo darbų Aldona Vasiliauskienė nepamiršta ir gimtojo Skapiškio. Čia daktarė dažnai vieši su ukrainiečių vienuoliais Bazilijonais, dovanoja knygas miestelio bibliotekai, gyventojus aprūpina dienraščiu „Lietuvos aidas“.

Tardama žodį dr. A.V. Vasiliauskienė kreipėsi katalikiškai: „Garbė Jėzui Kristui. Sveikinu visus susirinkusius, nuoširdžiai dėkodama kiekvienam čia esančiam. Pirmiausia padėka visai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ komisijai rinkusiai mane šiam įvertinimui. Dr. Aldona kalbėdama sakė, kad yra ypač dėkinga Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijai Panevėžyje už rūpestį ir globą darbuojantis Panevėžio vyskupijos kurijoje bei kituose Lietuvos archyvuose.

Garbingi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ buvo įteikti ir visam būriui jo nusipelniusių žmonių: literatūrinių projektų kuratorei ir mecenatei Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei, verslininkui Ruslanui Linevui, kultūros veikėjai Karolinai Masiulytei-Paliulienei, senovinės technikos muziejaus įkūrėjui Justinui Stoniui, LRT kultūros laidų redakcijos vyriausiajai redaktorei Jolantai Kryževičienei ir LRT radijo vyresniajai muzikos redaktorei Jūratei Katinaitei bei daugeliui kitų.

Renginio metu koncertavo Tomas Pavilionis ir Eugenijus Chrebtovas, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos moksleiviai. O mūsų žemietė dr. Aldona Vladislava Vasiliauskienė kupiškėnų buvo apdovanota gėlių puokštėmis.

Nuotraukos A. Jonušytės

IMG 1120

Panevėžio Juozo Balčikonios gimnazijos moksleivės.

IMG 1131

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, dr. Aldona Vladislava Vasiliauskienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.

IMG 1175

Nuotraukoje dr. Aldona Vladislava Vasiliauskienė renginio metu.

IMG 1230

Dr. Aldonai Vladislavai Vasiliauskienei Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį "Tarnaukite Lietuvai" įteikia Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis (dešinėje) ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

IMG 1252

Renginį veda Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

IMG 1259

 Apdovanotieji Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai" su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku.

IMG 1264

Dr. Aldona Vladislava Vasiliauskienė kupiškėnų apdovanota gėlių puokštėmis.

„Lietuva, gimtine mano“

 

„Lita mekorati“ (liet. „Lietuva, gimtine mano“) praėjusią savai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų diasporai Lietuvoje. Bibliotekos Judaikos tyrimų centras surinko visos Lietuvos žmones, kurie tyrinėja praeities šalį žydų apgyventą Lietuvą, siekia pažvelgti į šiandien išlikusius jų pėdsakus. Tyrinėtojų atradimai pateikiami knygose, straipsniuose, dokumentiniuose filmuose, kuriami vizualūs atminimo ženklai. Dalyvavo Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė Aušra Jonušytė kartu su aštuoniais pranešėjais iš įvairių Lietuvos vietų.

Pasisakė Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.  Jis priminė, kad A. Jonušyžydų bendruomenės tyrinėjimo darbus pradėjo seniai, dar dirbdama su muziejininkais Lauryno Stuokos- Gucevičiaus gimnazijoje, o jos mokinių užrašyti prisiminimai ir dabar naudojami besidominčiųjų žydų tema.

 

Pradėdama renginį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė priminė svarbiausias žydų šventes. Du kartus per žydų Naujus Metus ir per Pesasch (žydų Velykas) žydai nuodugniai valydavo savo namus. „Visi namų apyvokos daiktai: spintos, komodos, kušetės buvo išnešami į lauką. Lietuvos žydai taip darė lyg ruoštųsi naujam išėjimui Egipto. Tai reiškė ne vien tik namų išvalymą, bet ir vidinį, dvasinį išvalymą, išlaisvinimą nuo dvasią apgaubusio purvo. Tas švarumas reiškė gyvenimą be nuoskaudų ir pykčio. Žmonės prašė vieni kitų atleidimo. Vieni kitiems atleisdavo ir taip atversdavo naują santykių puslapį“, sakė renginio vedėja. Šiemet lietuvių Velykos ir žydų Pesach beveik sutapo.

Kaip tos dvi šventės, taip ir šioje auditorijoje susitiko žydai ir lietuviai, atsigręžę į praeitį, tyrinėjantys neatrastus, mažai žinomus visuomenei dalykus. Judaikos tyrimo centras, kaip pabrėžė L. Lempertienė, taip pat norėjo paminėti Lietuvos šimtmetį ir parodyti žydų indėlį į Lietuvos valstybės kūrimo procesą. Tai bus naujų leidinių, įdomių objektų pristatymas, dalis kurių buvo nežinomi ar labai mažai žinomi.

Pristatydama pranešėją Aušrą Jonušytę, L. Lempertienė pasidžiaugė, kad istorikė sugebėjo tyrinėdama Kupiškio žydų istoriją įtraukti savo miesto   visuomenę,   vietos intelektualias pajėgas, jaunimą, Lietuvos mokslininkus, tyrinėjančius žydų bendruomenės palikimą. Rezultatas puiki dviejų tomų knyga „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, išleista 2016 m., ir „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, išleisti 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis.

Muziejininkė A. Jonušytė pristatydama leidinius apžvelgė žydų įsikūrimą Kupiškyje, pateikė duomenų apie išlikusius jų pastatus Kupiškyje, paminėjo Kupiškio viršaičio Domo Vaitkūno ir Nochemo Šmidto draugystę.

Pasak istorikės, žydai ne tik dalyvavo savo visuomeninių organizacijų veikloje, bet ir įsijungdavo į kupiškėnų organizuotus judėjimus, savanorių gaisrininkų veiklą. Pranešėja apžvelgė Kupiškio žydų palikuonių indėlį įamžinant nužudytų protėvių atminimą, džiaugėsi prasmingu bendradarbiavimu su Izraelio valstybės ambasada Lietuvoje, jos nepaprastuoju ir įgaliotoju ambasadoriumi Lietuvoje Amiru Maimonu, kuris abiem leidiniams parašė pratarmes. A. Jonušytė sakė, kad tyrinėjant Kupiškio žydų bendruomenės palikimą, jaučianti rajono Savivaldybės mero Dainiaus Bardausko, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės paramą.

Pranešimo pabaigoje buvo pristatytas naujas A. Jonušytės parengtas lankstinukas su nuotraukomis apie Kupiškio žydų bendruomenės paliki„Kupiškio žydų keliais“. Autorė džiaugėsi, kad tokiai minčiai pritarė ir dviejų institucijų Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro l. e. vadovės pareigas Vaida Laučinavičė ir Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 1088_

Renginį vedė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

IMG 1094_ 

Šilalės savivaldybės paveldosaugininkė Jurgita Viršilienė.

IMG 1100

Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas.

IMG 1102_

Gidė ir istorikė iš Kauno Asia Gutermanaitė.

IMG 1108

Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

IMG 1111_

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.

IMG 1116_

Dalis pranešėjų po renginio. Iš kairės: Kotryna ir Kęstutis Lingiai iš Kauno turizmo ir informacijos centro, Šilalės savivaldybės paveldosaugininkė Jurgita Viršilienė, INIT televizijos žurnalistas Sigitas Valadka, gidė ir istorikė Asia Gutermanaitė iš Kauno, Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.

Kupiškio rajono tautodailininkų 2017 m. ataskaitinės kūrybos darbų parodos pristatymas

Šių metų kovo 23 d. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko 2017 m. Kupiškio rajono tautodailininkų ataskaitinės parodos pristatymas, kurį vedė  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

Nors oficialios šimtmečio ceremonijos jau praėjo, bet visus šiuos metus mes kalbam apie tai, kaip budom iš baudžiavinio miego, prisimenam ir minim visus herojus, prisidėjusius prie valstybės atkūrimo. Ir tai labai gražu ir prasminga. Tačiau šiandien norisi kalbėti ne apie praeitį, o apie tęstinumą. Ir neblogąja prasme, kad ir prieš šimtą metų buvo tokių pat skaudulių kaip emigracija, nedarbas, kontrabanda ir žmonių nesusikalbėjimas. Galime pasidžiaugti, kad vis dar yra tęsiama liaudies meno tradicija, perduota iš kartos į kartą ir kad šie kūrėjai savo kūriniais prisideda prie senųjų amatų išsaugojimo ir populiarinimo.

Visus susirinkusius muzikiniais kūriniais sveikino Kupiškio kultūros centro Alizavos padalinio liaudiškos muzikos kapela „Brigadėla“. Didelio būrio tautodailininkų pasveikinti atvyko Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas bei Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Padėkos žodžius taip pat tarė Lietuvos Respublikos seimo narys Jonas Jarutis, Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė ir Lietuvos Respublikos seimo nario Audriaus Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė.

Tautodailininkai sulaukė begalės gražių žodžių ir padėkų, kad Kupiškio miestas yra garsinamas tokiais darbais, kurie keliauja po visą Lietuvą. Ypatingai visi dėkojo šios parodos iniciatorei, auksinių rankų turėtojai Kupiškio rajono tautodailininkų pirmininkei Virginijai Jurevičienei. Galime tik pasidžiaugti, kad šios tautodailininkės darbai keliauja ne tik po visą Lietuvą, bet jau ir pasiekė užsienį. Kaip sakė gerbiamas meras: „ ..tegu ir negrįžta, lai keliauja dar ilgai ilgai, bei garsina mūsų kraštą..“

Šiais metais savo tapybos, metalo, keramikos, akmens, pynimo, audimo, karpinių, medžio, mezgimo, nėrimo, grafikos, paprotinio meno darbus pristatė 24 kūrėjai.

Plačiau tautodailininkų praėjusių metų darbus pristatė Kupiškio rajono tautodailininkų pirmininkė Virginija Jurevičienė. Ji demonstravo skaidres apie nuveiktus darbus, kur ir kokios parodos buvo surengtos, kokius apdovanojimus pelnė.

Kad ir kokia nedidelė mūsų Lietuva, kad ir kokį kuklų vaidmenį ji užimtų pasaulio kontekste, visada reikia prisiminti, kad iš 1918 metų vasario 16-osios 20 signatarų rankų mes gavome ne tik laisvos valstybės pamatus, bet ir priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti. Jog tai vyksta, puikiai iliustruoja mūsų talentingi kupiškėnai. Mes turime kuo didžiuotis.

Nuotraukos A. Jonušytės.

IMG 0953

Kupiškėnai tautodailininkai Alfonsas Blažys (kairėje) ir Vyrautas Pastarnokas bendrauja su Kupiškio rajono viešosios bibliotekos direktoriumi Algirdu Venckumi ( iš dešinės pirmas). 

IMG 0957

Renginio metu.

IMG 0959

Iš kairės: Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė (kairėje) ir kupiškėnai tautodailininkai Aldona Ramanauskienė ir Vytautas Jasinskas. 

IMG 0972

Koncertuoja Kupiškio kultūros centro Alizavos padalinio liaudiškos muzikos kapela „Brigadėla“.

IMG 0981

Renginio metu prisegamos trispalvės juostelės. Iš kairės: Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jurgita Malevičiūtė,  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė. 

IMG 0989

Kupiškio etnografijos muziejaus  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (kairėje), tautodailininkė Aldona Ramanauskienė ir muziejininkė Jurgita Malevičiūtė.

IMG 0990

Kupiškio etnografijos muziejaus  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (kairėje) ir Genutė Baniulienė.

IMG 1001

Kalba Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė.

IMG 1011

Kupiškėnai tautodailininkai Vytautas Pastarnokas ir Virginija Jurevičienė. 

IMG 1014

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Saulius Kronis. 

IMG 1018

Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. 

IMG 1026

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė įteikia Kupiškio rajono savivaldybės merui Dainiui Bardauskui leidinį. 

IMG 1036

LR Seimo narys Jonas Jarutis įteikia 100-mečio ženkliukus Kupiškio tautodailininkėms Irenai Vapšienei ir Virginijai Jurevičienei.

IMG 1040

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. 

IMG 1048

Sveikina LR Seimo nario Audriaus Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė.

IMG 1054

Tautodailininkės iš Rokiškio. 

IMG 1060

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Biržų skyriaus pirmininkas Kęstutis Preidžius.

 IMG 1064

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkas Rimantas Zinkevičius.

 IMG 1070

Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė. 

taut

Bendra Kupiškio rajono tautodailininkų nuotrauka atminimui.

 

Popietė „Tautos, kaip ir medžio, stiprybė šaknyse“

 Vasario 14 d. gerai nusiteikę vaikai ir suaugę rinkosi į Virbališkių biblioteką, kur buvo organizuota popietė „Tautos, kaip ir medžio, stiprybė šaknyse“, skirta Lietuvos 100-mečiui. Kiekvienas dalyvis gavo dovanų rankų darbo tautinį aksesuarą.

   Renginys prasidėjo iškilmingai - nuskambėjo „Tautiška giesmė". Ateinančios jubiliejinės Vasario 16-osios šventės proga pasveikino bei pakvietė kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Paskutinės himno eilutės – svarus palinkėjimas, rimtas priesakas Lietuvos žmonėms. Žiūrėdami video ,,Atkurtai Lietuvai 100 metų“, priminėme Lietuvos istorijos momentus, kaip šalis siekė nepriklausomybės atkūrimo, koks sudėtingas buvo valstybės laisvės kovų kelias.

    Didžiuojamės savo gimtąja  kalba, todėl ir renginiui buvo pasirinkti gražiausi eilėraščiai apie gimtinę, Lietuvą, kuriuos skaitė bibliotekininkė Lidija ir jaunieji virbališkiečiai.

   Edukacinio užsiėmimo metu pasišnekučiuodami kūrėme Lietuvos šimtmečiui prisiminti knygelę ,,Širdies dalelė Lietuvai“. Žaismingai visi kartu darėme  trispalves gėles. Mažiesiems dalyviams talkino bibliotekininkės Laima ir Lidija. Kiekvienas norėjo  parsinešti spalvingus darbelius į namus, kad pasipuoštų šventei.

   Popietės dalyviai dalyvavo viktorinoje „Vasario 16- oji ". Muziejininkė Jolanta pakvietė vaikus domėtis savo valstybės istorija bei dalyvauti šventiniuose renginiuose, o nugalėtojams Samantai Daniuševičiūtei ir Rolandui Stanikui įteiktos austos tautinės juostelės.

   Viso renginio  metu skambėjo lietuviška, patriotiška muzika, dainos apie Tėvynę. O po visų jaudinančių akimirkų visi dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti arbata. Visus sužavėjo bibliotekininkės Lidijos Mačiulienės padarytas  trispalvis tortas, skirtas Lietuvos gimtadieniui.

    Vasario 16-oji tai šventė simbolizuojanti tautos vienybę, valią, tikėjimą. Taip kartu paminėjome šią visiems mums svarbią datą, kuri įkvepia stiprybės, atveria naują gyvenimo puslapį su prasmingais darbais ir nuoširdžia pagarba savo Tėvynei, žmonėms.

Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

Nuotraukos Jolantos Knizikevičienės ir Lidijos Mačiulienės

1 SAM 0483

Renginio dalyviai susirinko į edukacinę popietę.

medis

Visi įdėmiai žiūri video filmą "Atkurtai Lietuvai 100".

medis2

Gražiausi eilėraščiai skirti Lietuvai.

medis3

Nuotrauka renginio metu.

medis4

Visi renginio dalyviai buvo užimti edukacine veikla. 

medis5

Ačiū, Lietuva!

medis6

Mažųjų virbališkiečių sukurti darbeliai.

medis7

Renginio dalyviai.

medis8

Atkurtai Lietuvai 100! 

medis9

 

Konferencija „Per kalbą į tėvynės širdį“

Kupiškio kultūros centre kovo 8-tąją vykusi konferencija „Per kalbą į tėvynės širdį“, buvo skirta kalbininkams kilusiems iš Kupiškio krašto. Pažintis su kalbininkais prasidėjo nuo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio „Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos“ literatūrinės kompozicijos „Didžiausia vertybė kalba mus gimtoji“. Vadovė Inga Dovydėnienė. Merginos pabrėžė gimtosios kalbos reikšmę ir svarbą tautos istorijoje, minėjo kalbininkų indėlį į jos puoselėjimą ir sklaidą.

Į mokslinę konferenciją atvyko, ir sveikinimo žodžius tarė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

Pirmasis pranešėjas dr. Laimutis Bilkis iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pristatė kalbininką, lituanistą, baltistą, kraštietį Aleksandrą Vanagą, kilusį iš Buivėnų kaimo, kaip žymiausią lietuvių vardyno tyrėją sakydamas: „kai 2004 metais Lietuvių kalbos institute vyko pirmoji tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija, į ją atvykti žadėjo daug žymių Lietuvos ir pasaulio kalbininkų, todėl tuometis instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Jutžentis po konferencijos nusprendė pakviesti į gimtąsias Aleksandro Vanago vietas ir ką nors įdomaus parodyti“. 

Dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė savo pranešimo „Prano Skardžiaus kalbotyros darbai“ pradžioje pasidžiaugė, kad Kupiškyje prabėgo keletas vaikystės vasarų ir jai šis miestas yra labai brangus. Gyvendama pas tetą eidavo pas jos drauges, užrašinėjo tautosaką. Apie Praną Skardžių iškilų kalbininką pradėjo nuo to, kad būdama antrame kurse ir studijuodama baltų filologijos įvadą pas profesorių Albertą Rosiną ir sudarinėjusį Prano Skardžiaus rinktinius raštus sužinojo apie žymųjį mokslininką. E. Žilinskaitė- Šinkūnienė apžvelgė P. Skardžiaus gimusio Subačiuje vaikystės, jaunystės metus, jo kalbotyros palikimą ne tik Lietuvoje bet ir Jungtinėse Amerikos valstijose, kur mokslininkas po Antrojo pasaulinio karo gyveno pasitraukęs iš Lietuvos.

P. Skardžius ėmėsi savo darbų nuo kalbos tyrimų. Pirmasis jo veikalas, su kuriuo buvo susijusi ir daktaro disertacija – skolinių tyrimai. Mokslininkas analizavo iš kokių slavų kalbų lietuviai daugiausia skolinosi žodžių, kaip jie varijavo. Jau gyvendamas Amerikoje parengė darbą apie tarptautinius žodžius ir lietuviškus atitikmenis, dėstė teorinės sintaksės kursą. 1950 metais kartu su kolegomis išleido „Lietuvių kalbos vadovą“. Vienas iš svariausių, laikomų lietuvių kalbos aukso fondo darbų: „Lietuvių kalbos žodžių daryba“.

Profesorius dr. Skirmantas Valentas įsijautęs deklamavo „Anykščių šilelio“ ištraukas, vis kviesdamas atkreipti dėmesį į įdomesnius žodžius sakydamas, kad toks skaitymas yra jo hobis. Profesoriaus paskaita vadinosi „Ką ošia Antano Baranausko Anykščių šilelis“. 1882 metų leidime A. Baranausko šilelis gerokai skiriasi nuo to ką mes įpratę matyti. Ir tuo labiau negalime lyginti su teksto skaitymu internete. Jis ne toks. Geriausiai skaityti iš plokštelės, kurioje šilelis įgarsintas ir skamba kaip poezija.

Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ pranešėja Lionė Lapinskienė skaitė pranešimą „Antanas Vireliūnas lietuvių kalbos ir mokyklos kelyje“ akcentuodama, kad kraštietis iš Vėžionių kaimo A. Vireliūnas per trumpą laiką sujungė kelias sritis: lituanistiką, pedagogiką, geografiją, ir etnologiją arba kraštotyrą. Nuo 1906 metų spaudos darbuotojas „Švietimo darbo“ redaktorius, buvo terminologijos komisijos sekretoriumi, dirbo vertėju, mokytoju, knygų leidybos sekretoriumi. Jis vienas kraštotyrinio sąjūdžio iniciatorių Lietuvoje.   

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja Rita Miknevičienė papasakojo apie gimnazistų lietuvių kalbos mažiau vartojamų žodžių sampratą ir jų lyginimą su dabar jaunimo kalboje vartojamais. Pasirodo, kad jaunuoliai daug žodžių reikšmių nežino ir juos interpretuoja savaip. Gimnazistams jau lietuvių kalbą reikia versti į lietuvių kalbą, kalbant apie pačius papraščiausius tekstus.

IMG 0791

Mokslinę konferenciją pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio "Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos" mokinės, kurios pristatė literatūrinę kompoziciją "Didžiausia vertybė kalba mūs gimtoji".

IMG 0792

Nuotraukoje Kupiškio rajono kultūros centro Subačiaus padalinio mėgėjų meno kolektyvo vadovai Irena Jėčiuvienė ir  Darius Jakštonis.

IMG 0797

Nuotraukoje Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

IMG 0802

Kupiškio rajono savivaldybės  Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

IMG 0807

Nuotraukoje Lietuvių kalbos ir literatūros instituto dr. Laimutis Bilkis.

IMG 0810

Nuotrauka renginio metu.

IMG 0818

Vilniaus universiteto dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė.

IMG 0821

Mokslinės konferencijos vedėja, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė.

IMG 0827

Prof. dr. Skirmantas Valentas.

IMG 0829

Komunikacijų centro "Kalba". "Knyga". Kūryba" pranešėja Lionė Lapinskienė.

IMG 0835

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja Rita Miknevičienė.

„Atminties karūna žmonėms ir laikui“

Šeštadienį kupiškėnai ir miesto svečiai rinkosi į Kupiškio etnografijos muziejuje vykusį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą renginį „Atminties karūna žmonėms ir laikui“. Aktoriai ir dainininkai pristatė muzikinį-literatūrinį saloną, kuriame buvo pasakojama apie žymiausius tarpukario Lietuvos politikus, poetus, dainininkus ir menininkus kilusius iš Kupiškio krašto. Renginį vedė ir pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė

Kultūriniai, meniniai, politiniai bendravimai labai svarbūs mūsų istorijoje, jie turi būti perduodami iš kartos į kartą, ir turi tęstis su savojo krašto žmonėmis. O jeigu prisiminsime ar rasime apie juos straipsnius spaudoje, tai sužinosime, kad tarpukariu svarbiausi renginiai Kupiškyje vykdavo Apšegos salėje. Joje 1938 metais buvo paminėta ir vasario 16-oji.

Vienus iš žymiausių krašto žmonių ministrą pirmininką Antaną Merkį pristatė aktorius Petras Venslovas, o  švietimo ministrą Kazimierą Jokantą, aktorė Virginija Kochanskytė. Buvo papasakota, kad Antanas Merkys gimė Bajoruose, Skapiškio valsčiuje, vienas žymiausių tarpukario politikų, kūrusių Lietuvos valstybę nuo pat nepriklausomybės kovų, krašto apsaugos ministras, Klaipėdos krašto gubernatorius, Kauno burmistras, vyriausybės įgaliotinis atgautame Vilniaus krašte, ir jam paskutiniais metais iki Antrojo pasaulinio karo, buvo lemta tapti Laisvos nepriklausomos Lietuvos paskutiniuoju ministru pirmininku.

Kazimieras Jokantas gimė Valiukiškio vienkiemyje Kupiškio parapijoje. K. Jokantas Antano Merkio vyriausybėje buvo paskirtas švietimo ministru. Paskutinieji metai iki Antrojo pasaulinio karo, kai grėsmės iš rytų ir vakarų jau artėjo, ir iškilo klausimas, likti ar pasitraukti vyriausybei, priešintis ar be kovos pasiduoti. Tuo metu buvusią padėtį perteikė aktorė Virginija Kochanskytė sakydama, kad respublikos prezidentas Antanas Smetona iš pradžių kalbėdamas pasiūlė priešintis, nesitraukti. Jam pritarė tik generolas Kazys Musteikis, valstybės kontrolierius Konstantinas Šakenis ir švietimo ministras Kazimieras Jokantas. Sužinojęs, kad labai daug žmonių nori pasitraukti iš Lietuvos, K. Jokantas buvo pasipiktinęs, jis niekur nesirengė bėgti. O kai šeimos atėjo suimti saugumiečiai, Kazimieras Jokantas pasilikusiųjų prašė melstis už Lietuvą. Ir buvo nužudytas Rusijoje.

P. Venslovui žiūrint į parodoje eksponuojamus Šimonio darbus iškilo Oskaro Milašiaus asmenybė, kuris buvo Lietuvos pirmasis atstovas Prancūzijoje. Nors ir nemokėjo lietuvių kalbos, bet skelbėsi lietuvių poetu ir daug darė, kad Memelis būtų Klaipėda, o Vilnius būtų sugrąžintas lietuviams. Ir dėka O. Milašiaus, mūsų kraštietis Kazys Šimonis buvo pristatytas Paryžiuje. O tokių mūsų krašto ir Lietuvos draugų buvo ne vienas. Renginio metu P. Venslovas pristatė Vytauto Mačernio draugą Mamertą Andriliūną žuvusį kaip ir daugelis partizanų, bet palikusį mums genieliai išverstą Oskaro Milašiaus eilėraštį, kurio daugiau niekas neverčia.

 V. Kochanskytės renginio metu buvo prisiminta Valstybės teatro solistė mezosopranas Vincė Jonuškaitė-Zaunienė gimusi Subačiuje, Panevėžio apskrityje, kuri muzikinę karjerą pradėjo dainuodama chore dar besimokydama Panevėžio gimnazijoje. 1915 metais kunigas ir poetas Maironis gyvendamas Panevėžyje pamatęs Vlado Paulausko choristų tarpe merginą su raudoną rože plaukuose sukūrė eilėraštį ir pasiūlė choro vadovui ir kompozitoriui sukurti apie tai ir dainą „Nesek sau rožės prie kasų“. Išgirdęs dainą, Maironis liko patenkintas, o minėta daina tapo žinomiausiu V. Paulausko kūriniu. Renginio metu Kupiškyje ją atliko solistė Rita Preikšaitė sudainavusi taip pat ir Žoržo Bizė operos ariją „Karmen“ kuri buvo viena iš mėgstamiausių V. Jonuškaitės-Zaunienės arijų.

Buvo pristatytas dainininkas Juozas Katelė gimęs Suvainių kaime. Kunigas Jonas Katelė pastebėjęs sūnėno Juozuko norą griežti smuiku, išsiuntė mokytis į grafienės Tyzenhauzienės muzikos mokyklą Rokiškyje. Dainininkas sukūrė keturiasdešimt pagrindinių vaidmenų, vėliau vargonavo Vytauto Didžiojo bažnyčioje, mokė jaunimą dainavimo.

Buvo prisimintas Jonas Graičiūnas gimęs Tbilisyje, kur jo tėvas tarnavo dragūnų pulke puskarininkiu. J. Graičiūno vaikystė prabėgo Grauželiškių kaime senelių sodyboje. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, dirbo radiofone Kaune. Vieną iš poeto sukurtų eilėraščių susirinkusiems skaitė A. Venslovas. Jis pristatė ir poetą Kazį Inčiūrą gimusį Vidugiriuose skaitydamas vieną iš poeto eilėraščių.

Renginio metu kalbėta apie aktorę Unę Babickaitę-Graičiūnienę, jos vyrą Vytautą Graičiūną, Unės brolį Petrą Babicką, dailininkę Veroniką Šleivytę, skulptorių Juozą Kėdainį palikusius ryškų pėdsaką mūsų šalies gyvenime ir garsinusius Lietuvą užsienyje.

Dalinantis prisiminimais apie mūsų kraštiečius, skambėjo dainos apie gimtinę, meilę, savo kraštą. Muzikinius kūrinius atliko ir solistas Mindaugas Zimkus. Solistams akomponavo pianistė Beata Vingraitė.

Muzikinio-literatūrinio salono pristatymo metu buvo galima susipažinti su žymiųjų kupiškėnų menininkų nuotraukomis, jų sukurtais darbais.

Renginio metu sveikinimo žodį tarė, ir Vasario 16-osios akto kopiją muziejui įteikė LR seimo nario Audrio Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė. Gėlių puokštę aktorei Virginijai Kochanskytei įteikė LR seimo narys Viktoras Rinkevičius.

Nuotraukos Aušros Jonušytės.

 IMG 0670

Renginį pristato Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 0678

Nuotraukoje LR Seimo nario Audriaus Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė (dešinėje) įteikia Kupiškio etnografijos muziejaus direktorei V. Aleknienei Vasario 16-osios akto kopiją.

IMG 0688

Nuotrauka renginio metu.Solistas Mindaugas Zimkus, okomponuoja Beata Vingraitė.

IMG 0694

Žiūrovai įdėmiai klausosi atliekmų kūrinių. Pirmoje eilėje sėdi (iš kairės antra) Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė ir kanaunininkas Vladas Rabašauskas.

IMG 0707

Solistai Rita Preikšaitė ir Mindaugas Zimkus. Okomponuoja Beata Vingraitė.

IMG 0729

 Renginio dalyviai ir svečiai. Iš kairės: LR Seimo narys Viktoras Rinkevičius, LR Seimo nario Audrio Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė, kanauninkas Vladas Rabašauskas, Kupiškio rajono Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, pianistė Beata Vingraitė, solistė Rita Preikšaitė, solistas Mindaugas Zimkus, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, aktorius Petras Venslovas ir aktorė Virginija Kochanskytė.

IMG 0735

Renginio dalyviai ir svečiai. Iš kairės kanauninkas Vladas Rabašauskas, solistė Rita Preikšaitė, solistas MIndaugas Zimkus, pianistė Beata Vingraitė, aktorė Virginija Kochanskyte, aktorius Petras Venslovas ir kupiškėnas Kazys Stančikas.