Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Panevėžio lopšelio – darželio „Vyturėlis“ auklėtinių ir jų tėvelių parodos „Vyturio giesmė“ pristatymas Adomo Petrausko muziejuje

Visada viskas prasideda nuo idėjos. Ji kažkur gimsta, o ja dalinantis susitinka bendraminčiai.

Rasa Baltrūnienė – l/d „Vyturėlis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė, 21 – ius metus ugdanti darželio auklėtinius ir Jurgita Čiplytė – tautodailininkė, keramikė, vedanti edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus žmonėms, IĮ „Jurgitėlės amatai“ savininkė, bendradarbiaudamos dirbant su vaikais pabandė įgyvendinti mintį į savaitinius keramikos užsiėmimus prijungti ir tėvelius. Kaip tėvai, mes puikiai žinome, kad gyvenimo ritme lekiame, skubame ir daugelį dalykų atidedame vėlesniam laikui net ir pabuvimą su vaikais.

Pagrindinis šių užsiėmimų tikslas buvo sudaryti sąlygas tėveliams ir vaikams pabendrauti, praleisti laiką kitokioje aplinkoje, patirti malonumą kartu kuriant bendrus darbus, išgirsti vieniems kitus, džiaugtis savo sukurtais kūriniais. Informacinių technologijų amžiuje pedagogui tenka nuolat taikytis prie pokyčių, ieškoti naujų darbo formų su ugdytinių tėvais. Bendrauti tenka ne tik su naujos kartos vaikais, bet ir su naujos kartos tėvais, kurie yra mobilūs, labiau atviri naujovėms, nuolat besinaudojantys socialiniais tinklais. O ši idėja buvo – stabtelti, pabūti, įsiklausyti, išgirsti, patylėti, pasidžiaugti…

Keramika – kūrybiškas, raminantis ir malonus darbas su moliu. Molis – tai terapijos priemonė, kuri sugeria neigiamas emocijas, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti suteikia daug gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Ši kūrybos sritis išlaisvina fantaziją, lavina erdvinį pojūtį. Užsiėmimų metu vaikai susipažįsta su molio plastinėmis savybėmis, mokosi išploti, kočioti, pjauti, rašyti jame. Vaikai mokosi ne tik lipdymo meno, bet ir lavina ranką, vaizduotę. Lipdydami bendrauja, draugiškai aptaria kūrybos rezultatus.

Ką tai davė vaikams?

- atsirado didesnė motyvacija dirbti;

- jautėsi labai svarbūs, reikalingi, daug žinantys;

                                         - tapo savarankiškesni, išradingi, labiau mąstantys, atsiskleidė individualūs gebėjimai, kūrybiškumas.

Ką tai davė tėvams?

- pedagogo pastangos kelia tėvų pasitikėjimą;

                - „gyvi“, tikri įrodymai apie vaiko gebėjimus, pasiekimus,

 pažangą skatino tėvus įsitraukti į ugdymo procesą ir pateikti savo idėjų;

- džiaugėsi galėdami praleisti laiką su savo vaikučiu.

Ką tai davė pedagogėms?

- jos nuolat aptardavo, apmąstydavo, kas gali būti pasunkinta, o kas palengvinta, į ką atkreipti dėmesį, kad vaikas neprarastų motyvacijos. Tai buvo didelė patirtis ne tik vaikams, tėvams, bet ir joms. Ne tik vaikai, bet ir suaugę kartu „paaugo“;

- buvo noras dirbti, dalintis įspūdžiais... Juk šiais laikais tai pasiekti ypač sunku. Rezultatai pranoko visus lūkesčius. Ne žinios, bet vaikų kūrybiškumas, smalsumas pasiekė aukščiausią tašką. Juk vaikas yra kaip ta sėklytė, kurią augini ir lauki vaisių…

- sukurti darbeliai padėjo dar labiau pažinti vaikus, išryškino kiekvieno pasiekimų augimą.

- ir galiausiai džiaugtis tėvų ir vaikų emocijomis.

O tam, kad vaikai suprastų, kad jų darbeliai yra svarbūs, nelyginti kuris didesnis ar dailesnis, gimė idėja surengti parodą „Vyturio giesmė“ ir ją eksponuoti Adomo Petrausko muziejuje Uoginiuose. Parodos atidarymas ir pristatymas vyko labai gražią ir šiltą gegužės 18 dienos popietę, kurią dar labiau praskaidrino Paulinos Družaitės atliekami muzikiniai kūriniai. Parodą muziejuje galite aplankyti iki birželio 9 dienos. 

Rasa Baltrūnienė

Jurgita Čiplytė 

Fotografijos Jolantos Knizikevičienės

giesme1 

Renginio akimirka.

giesme2

Renginio akimirka.

giesme4

Parodą pristato lopšelio-darželio "Vyturėlis" ikimokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė Rasa Baltrūnienė ((iš kairės pirmoji) ir  keramikė Jurgita Čiplytė (iš kairės antroji).

giesme5 

Muzikinius kūrinius grojo Paulina Družaitė.

giesme6

Renginio akimirka.

Į savo rūpesčius įpink ir džiaugsmą

Gegužės 15 d. Virbališkių bendruomenės salėje vyko literatūrinė - muzikinė popietė ,,Į savo rūpesčius įpink ir džiaugsmą“, skirta Tarptautinei šeimos dienai. Gražiausius eilėraščių posmus apie Motiną, Tėvą, Vaikus, Šeimą skaitė renginio vedančiosios bibliotekininkė Lidija Mačiulienė ir muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Renginyje dalyvavo Kupiškio neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis "Prie Kupos" (vadovė Gendrutė Kliaugienė). Moterų atliekamos melodingos dainos, šypsenos jautriai palietė klausytojų širdis, sujungė į bendrą dainų ratą. O Kupiškio kultūros centro Jaunimo teatro studijos parodyta meninė kompozicija „Eilėraščio teatras" pagal V. Kukulo kūrybą (režisierė Vilija Morkūnaitė) sulaukė gausių plojimų bei susižavėjimo. Nuoširdžiai dėkojame svečiams į popietę įpynusiems džiaugsmo, šypsenų, jaunystės spindesio, gyvenimo vertės ir prasmės pajautimo.

Pristatyta paroda ,,Mūs močiutės auksarankės“. Joje eksponuojami Kazimieros Danutės Sokie-nės, Liucijos Vilkaitės, Laimos Čejauskienės, Rimos Baikauskienės, Irenos Mažeikienės, Elvyros Rasiulytės- Augulienės , Onos Augulytės- Vilkienės, Marijos Augulytės, rankdarbiai.

Smagu, kad mūsų bendruomenės žmonės rado laiko susitikti, padainuoti, pabendrauti...

Kviečiame pasigrožėti auksarankių moterų austais, siuvinėtais, nertais, megztais darbais dar visą gegužės mėn. Virbališkių buv. mokykloje, o birželio ir liepos mėn. – Laukminiškių kaimo muziejuje.

Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė

 1 Kupikio negalij draugijos vokalinis ansamblis Prie Kupos pirmoji i deins - vadov G. Kliaugien

Kupiškio neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis "Prie Kupos". Vad. G. Kliaugienė (iš dešinės pirmoji).

2 Kupikio kultros centro jaunimo teatro studijos pasirodymas

Kupiškio r. kultūros centro jaunimo teatro studijos pasirodymas.

3 Kupikio KC jaunimo teatro studijos aktoriai rado keli  irov irdis 

Kupiškio r. kultūros centro jaunimo teatro studijos pasirodymas.

8 Tautodailinink Liucija Vilkait stovi pasakojo apie savo  rankdarbius

Tautodailininkė Liucija Vilkaitė (stovi) pasakoja apie savo rankdarbius.

6 Kupikio kultros centro jaunimo teatro studija reisier Vilija  Morknait

 Kupiškio r. kultūros centro jaunimo teatro studija. Rež. V. Morkūnaitė.

5 Reisier Vilija Morknait diaugiasi jaunaisiais   aktoriais

Kupiškio r. kultūros centro režisierė Vilija Morkūnaitė.

7 Renginys sulauk daug irov ir svei

Renginio akimirka.

9 Parodoje eksponuoti R. Baikauskiens RORI aislai

Parodoje eksponuojami R. Baikauskienės RORI žaislai.

Knygos „Mes – Vilniaus KUPIŠKĖNAI“ pristatymas

IMGP0998Džiugu kai muziejų aplanko garbingi, šilti ir širdžiai mieli žmonės. Šių metų gegužės 10 d. Kupiškio etnografijos muziejus sulaukė svečių iš sostinės. Pas mus atvyko Vilniaus kupiškėnų klubo nariai, kurie pristatė knygą – „ Mes - Vilniaus KUPIŠKĖNAI“.

Pristatyti knygos ir trumpai papasakoti apie jos turinį, renginio vedėja muziejininkė Virginija Pakalniškienė, pakvietė knygos sudarytoją Filomeną Marčiulionienę ir redaktorę Vidą Žilinskienę.

 

IMGP1037Knygos autorė F. Marčiulionienė pasakojo kaip buvo renkama medžiaga, prisiminė, kad tai buvo tikrai ilgas ir nelengvas darbas. Medžiagą reikėjo surinkti ne vien kompiuteriu, o taip pat ir rašyti ranka. Knygoje yra daugiau kaip 130 biografijų apie kiekvieną klubo narį. Rašant apie kiekvieną buvo daugiausiai dėmesio kreipiama į tai, kur gyvena, ką dirba, kada gimė, kur mokėsi. Knygos sudarytoja širdingai dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie knygos leidybos, kurie dalinosi prisiminimais, nešė nuotraukas ir medžiagą. „Pagrindinis indėlis knygos leidybai – rėmėjai. Didelį ačiū tariame Kupiškio r. savivaldybei, kuri mielai sutiko paremti mūsų idėją. Už didžiausią prisidėjimą spausdinant knygą dėkojame UAB „Duventa“ direktoriui Rimantui Šaučiūnui, kurio pagalba knygoje yra atspausdintos spalvotos nuotraukos, taip pat LR seimo nariui Audriui Šimui, klasiokams ūkininkams Rimai ir Jonui Žilinskams, Jonui Zulonui, ir klubo nariui Žybartui Simonaičiui. Be jų būtų buvę tikrai sunku išleisti šia knygą. Jų visų pagalba, šiai dienai, po sunkių ir tikrai nelengvu darbų, turime 300 egzempliorių tiražą“, - pasakojo knygos sudarytoja F. Marčiulionienė ir dar kartą visiems padėkojo.

 

IMGP1043Pakviesta trumpam dialogui knygos redaktorė Vida Žilinskienėprisiminė keletą knygos biografijų ir jas mielai paskaitė. Kai kurios citatos nebuvo linksmos: „Mano gimimas tėvus labai nuvylė, ypač tėtį, kuris laukė sūnaus. Buvau trečias vaikas, trečia merga. Vaikystė ir paauglystė nebuvo linksmos. Kentėjau įvairias nesėkmes, vargau“, - skaitė redaktorė Onos Gasparavičienės prisiminimus.

Baigiantis renginiui, sveikinimo žodį tarė mūsų miesto meras Dainius Bardauskas, kuris labai šiltai bendrauja jau keleri metai su klubo nariais. Jis džiaugėsi, kad Kupiškio kraštas yra garsinamas tokiais leidiniais, kad žmonės stengiasi įvairiausiais būdais nepamiršti savo krašto ir jį puoselėja gražiais ir prasmingais darbais kaip ši knyga. Meras linkėjo nesustoti, o eiti pirmyn. Sveikinimo žodį taip pat tarė Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė ir istorikė, daktarė Aldona Vladislava Vasiliauskienė. Muzikinius kūrinius grojo Kupiškio meno mokyklos mokiniai su mokytoja Asta Petroniene.

„Vien tik norais nieko nepasieksi. Bet kai tavo vizija veda tave pirmyn, tu nori daryti tai, kas padėtų ją įgyvendinti. Tu neverti savęs per jėgą, tiesiog troškimas būna toks stiprus, kad imi daryti tai, ko anksčiau net nežinojai, kad sugebi“  (Spencer Johnson)

Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus kupiškėnų klubui už nuoširdų darbą, kuriuo garsina savo kraštą.

Muziejininkė Jurgita Malevičiūtė

Nuotraukos J. Malevičiūtės

 IMGP1018

Nuotrauka su Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentu Viliumi Bartuliu (ketvirtas iš dešinės), knygos sudarytoja Filomena Marčiulioniene (trečioji iė dešinės). Trečioji iš kairės Kupiškio meno mokyklos direktorė Daiva Šakickienė, antroji iš kairės istorikė, daktarė Aldona Vladislava Vaisiliauskienė.

IMGP1021

Nuotrauka atminimui.

IMGP1026 

Renginio vedėja muziejininkė Virginija Pakalniškienė.

IMGP1027

Foto akimirka. Iš kairės trečiasis Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas.

IMGP1030

Kupiškio meno mokyklos mokinys Povilas Uckus.

IMGP1045

Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis.

IMGP1047

Kupiškio meno mokyklos mokinė Gabrielė Būgaitė.

IMGP1050

Kupiškio meno mokyklos mokinės kartu su mokytoja Asta Petroniene.

IMGP1057

Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas.

IMGP1066

Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė.

IMGP1070

Istorikė, daktarė Aldona Vladislava Vasiliauskienė.

Vaikų Velykėlės Virbališkiuose

Pasinaudoję labdaros ir paramos fondo ,, Švieskime vaikus‘‘ kvietimu, dalyvavome ,,Vaikų Velykėlių‘‘ konkurse. Šventinis renginys vyko šių metų balandžio 24 d. Kupiškio socialinių paslaugų padalinyje Krizių centre. Labai dėkojame savo partneriams bei padėjusiems suorganizuoti renginį Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos Virbališkių skaitytojų aptarnavimo punkto bibliotekininkėms L. Čejauskienei ir L. Mačiulienei bei Laukminiškiu kaime esančio muziejaus muziejininkei J. Knizikevičienei. Saulėtoje pievelėje dekoravome 2 m aukščio ir 1 m pločio margutį, prie kurio puošimo prisidėjo visi vaikučiai bei mamytės. Klausėmės apie Vaikų Velykėlių tradicijas, dainavome, ridenome margučius ir rinkome gražiausiąjį. Kiekvienas vaikas gavo ,,Švieskime vaikus‘‘ labdaros ir paramos fondo dovanotas knygeles. Smagiai padirbėję, pasilinksminę visi vaišinosi saldumynais.

Kupiškio socialinių paslaugų centro padalinio Krizių centro soc. darbuotoja

Rasita Giedrienė

Nuotraukos J. Knizikevičienės.

vv

Smagu visiems kartu drayti puošmenas.

vv1

Apie Vaikų Velykėlių tradicijas pasakoja bibliotekininkė Lidija Mačiulienė.

vv2

Puošėme 2 metrų aukščio margutį...

vv3

Margučių ridenimas.

vv4

Vaikų Velykėlių margutis.

Velykų bobute, duok man margutį...

Sparčiai artėjant didžiausiai pavasario šventei, 2019 m. balandžio 6 dieną Uoginių amatų centre atidaryta paroda „Velykų bobute, duok man margutį!“. Susirinkę dalyviai grožėjosi tautodailininkių darbais – verbomis, skutinėtais ir vašku margintais margučiais. Vyko smagi edukacinė Velykinių dirbtuvėlių popietė.

Dalyviams verbų rišimo paslaptis atskleidė Violeta Laužikienė. Vašku kiaušinius marginti mokė Genutė Beniulienė, o su margučių skutinėjimo menu supažindino tautodailininkė Virginija Jurevičienė. Gerą nuotaiką ir muzikinius kūrinius dovanojo Paulina Družaitė.

Smagu buvo visiems kartu pasimokyti, pabūti, pasivaišinti, patirti bendrystės jausmą bei artėjančios šventės džiaugsmą.

Kviečiame aplankyti parodą, pasisemti margučių marginimo ir verbų rišimo idėjų Velykoms iki balandžio 30 dienos. 

vb1

Foto akimirka.

vb2

Genutė Družienė mokėsi rišti verbas.

vb3

Renginio akimirka.

vb6

Nuotraukoje Genutė Beniulienė (sėdi) mokė vašku marginti margučius. Už jos stovi Violeta Laužikienė, kuri atskleidė verbų rišimo paslaptis.

vb4

Renginio akimirka.

vb5

Foto akimirka.

vb7

 Darbas vyksta labai intensyviai.

vb9

Zita Kumpelienė mokėsi rišti verbas.

vb10

Su margučių skutinėjimo menu supažindina tautodailininkė Virginija Jurevičienė.

vb11

Muzikinius kūrinius grojo Paulina Družaitė.

 

Senojo mezgimo amato puoselėtojos Linos Bartašienės tradicinių Pasvalio krašto pirštinių parodo uždarymas

BART6Kovo 29 dienos popietę į Uoginių amatų centrą sugužėjo mezgimo amatą mylinčių žmonių būrys. Pavasarį pasitikome Linos Bartašienės tradicinių Pasvalio krašto pirštinių parodos uždarymu. Šią parodą visi norintys galėjo aplankyti nuo kovo 6 iki 29 dienos. Paskutinę parodos eksponavimo dieną po renginio dar buvo galimybė pasigrožėti įvairiausių spalvų, simbolių bei formų pirštinėmis, kuriomis puošėsi mūsų močiutės. Renginio metu buvo galimybė pabendrauti su parodos sudarytoja ir pirštinių autore Lina Bartašiene.

Į renginį atvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kupiškio rajono filialo teatro grupė ,,Akimirka“ (teatro vadovė Laura Rinkevičienė), kurie dalyviams pristatė linksmą komediją ,,Moteriški pašnekesiai“. Po smagios komedijos renginio vedėja Laura Eižinienė pasidalino mintimis apie uždaromą parodą: „Regis suvokiame, kad etninės kultūros, tautinės kūrybos, darnaus bendruomenės gyvenimo ar bendravimo tradicijų pažinimas plečia mūsų istorinę ir kultūrinę atmintį. Ugdo pozityvią būties pasaulėjautą, leidžia perimti ir plėtoti kultūrinį tautos palikimą suvokiant ankstesnių kartų indėlį. Garantuoja tautos, krašto kultūros tradicijų tęstinumą, žmogaus ir gamtos darną, tapatybės išsaugojimą ir nuolatinį vertybių kūrimą. Tačiau šiandien etninė kultūra ir visa, kas su ja susiję, tarsi nustumta į modernaus, tik masinę gamybą pripažįstančio gyvenimo pašalį sukaišiota į vadovėlius ir muziejų lentynėles, nors ir traktuojama kaip vertybė, bet jau praėjusio laiko nebeesanti, nebūsianti. Bet yra žmonių, kurie bando visa tai atgaivinti ir tai liudija ši paroda, kuriai surinkti ir sudaryti prireikė turbūt ne vienų metų... Žodis pirštinė, atrodo toks paprastas ir nesudėtingas, bet pasidomėjus plačiau, rodos net nesusimąstytum kokią plačią prasmę ir reikšmę jis turi. Išgirdus šį žodį iškart galvoje sukasi šiluma ir jaukumas. O pirmasis susitikimas su šios parodos autore būtent ir sudarė šilumos ir jaukumo įspūdį. Tad tikrai nenuostabu, kad šis žmogus domisi, renka, mezga ir kitiems dovanoja šilumą ir meilę pirštinėse. Gaila, kad reikia atsisveikinti su šia paroda, kuria džiaugiamės beveik visą mėnesį“ – kalbėjo renginio vedėja.

Uždaromą parodą sudarė autentiškos pirštinės surinktos iš vietinių Pasvalio gyventojų ir remiantis senaisiais raštais yra numegztos pačios parodos autorės, o seniausiai numegztoms pirštinėms yra apie šešiasdešimt metų. „Kuo smulkesni mezgimo siūlai, tuo senesnės pirštinės. Tokiais plonais siūlais dabar beveik niekas nebemezga. Kuo plonesni siūlai, tuo tankiau jie sumezgami, o pirštinės ilgiau tarnaudavo. Nuo pirštinių rašto priklauso, kiek laiko užtruks jas nusimegzti – pavyzdžiui, trijų-keturių spalvų, įmantraus rašto pirštinių porą gali tekti megzti iki kelių mėnesių“, – sako parodos sudarytoja ir autorė, sertifikuota tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo mezgimo amato puoselėtoja L. Bartašienė.

Moteris kilusi iš Šeduvos (Radviliškio r.), baigusi Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą. Įgijusi chorinio dirigavimo specialybę į Pasvalio kraštą persikėlė gyventi 1990 m. Šiuo metu dirba Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus administratore. Mezga nuo 12 metų. Megzti išmokė pradinių klasių mokytojas. Nuo 2005 metų pradėjusi rinkti ir domėtis tradicinėmis Pasvalio krašto pirštinėmis L. Bartašienė jau yra užfiksavusi apie 400 pirštinių pavyzdžių, iššifravusi šių pavyzdžių raštų schemas. Užpildytos anketos, padaryti garso įrašai, kuriuose gausu etnografinės medžiagos apie verpalus, verpimą, siūlų dažymą, audimą, žlugtą, raštus, pavadinimus, sąsaja su Latvija, taip pat vertingi pasakojimai apie pokario gyvenimo sąlygas, pastangas išsaugoti tradicinę krašto kultūrą sovietinės okupacijos metais. Ateityje planuojanti išleisti knygą „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“, kurioje būtų sudėta visa ši medžiaga.

Parodos autorę Kupiškio etnografijos muziejaus vardu pasveikino muziejininkė Jolanta Knizikevičienė, kuri įteikė katalogą „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“, palinkėjo stipraus siūlo, kūrybinio polėkio ir naujų atradimų. Adomo Petrausko muziejaus muziejininkė L. Eižinienė padėkojo už nuostabią parodą, šiltą bendravimą, amato puoselėjimą ir įteikdama nuo savęs dvi poras senojo mezgimo raštuotas pirštines palinkėjo, kad niekada nedingtų entuziazmas rinkti, saugoti, ieškoti.

Renginį užbaigė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kupiškio rajono filialo vokalinis ansamblis ,,Rugiagėlės“ (muzikos vadovas Vilius Matijosas). Dalyviai pasivaišinę kava, arbata ir pyragu, kuris daugeliui sukėlė nostalgiškus prisiminimus apie vaikystę, pakilia nuotaika patraukė namų link...

Muziejininkė Laura Eižinienė

Nuotraukos fotografo Antano Tušlos

BART

Nuotraukoje autorė ir sudarytoja Lina Bartašienė.

BART1 

Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė sveikina parodos autorę Liną Bartašienę.

BART3

Komedijos  ,,Moteriški pašnekesiai“ akimirka.

BART4

Muziejininkė Laura Eižinienė dėkoja parodos autorei ir sudarytojai Linai Bartašienei.
 
BART5
 
Renginio vedėja Laura Eižinienė dėkoja  Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kupiškio rajono filialo teatro grupės ,,Akimirka“ vadovei Laurai Rinkevičienei.

„Vaižgantas - vaikščiojanti ir spinduliuojanti Aukštaitija"

IMGP0608Juozą Tumą-Vaižgantą gerai žinome kaip Lietuvos rašytoją, žmonių mylimą kunigą, spaudos darbuotoją, literatūros istoriką, kritiką, visuomenės veikėją, pedagogą, muziejininką.

Šių metų kovo 6 d. Kupiškio etnografijos muziejus surengė tarptautinę konferenciją „Vaižgantas - vaikščiojanti ir spinduliuojanti Aukštaitija" skirtą lietuvių kalbos dienoms paminėti. Į konferenciją susirinko daugiau kaip 70 šio kunigo, rašytojo, pedagogo mylėtojų. Pranešimus skaitė ir istorine medžiaga dalinosi 7 pranešėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir svečiai iš kaimyninės Latvijos.

Konferenciją pradėjo ir ištrauką iš J. Tumo-Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ papasakojo Anykščių r. Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazistas Simonas Baronas (mokyt. Regina Žvirblienė).

Prieš pristatant pranešėjus sveikinimo žodį tarė Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Džiugu, kad kiekvienais metais vykstant kalbos dienoms mūsų nepamiršta miesto valdžios atstovai ir kartu palaiko Kupiškio etnografijos muziejaus rengiamas konferencijas.

Šiais metais sulaukėme ypatingai daug svečių. Pranešimus skaitė ir apie J. Tumo-Vaižganto gyvenimą ir kūrybą pasakojo Svėdasų krašto Vaižganto muziejaus kraštotyrininkas Vytautas Bagdonas, kuris trumpai papasakojo apie kūrėjo šeimą, jo darbus. Kaimyninės Latvijos atstovai iš Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus demonstravo skaidres tema „Lietuviai Mintautos gimnazijoje“.

IMGP0666Vykstant kavos pertraukėlei, konferencijos dalyviai ir svečiai turėjo puikią galimybę apžiūrėti parodą „Kupiškio krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“, apie kurią plačiau papasakojo Vilniaus universiteto mokslo darbuotojas Paulius Bagočiūnas.

Kaimynai panevėžiečiai Lionė Lapinskienė (Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“) ir Juozas Brazauskas – publicistas, istorikas trumpai pristatė Vaižganto biografiją, jo asmenybę, sąsajas su Kupiškio kraštu.

J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto – muziejaus muziejininkas Alfonsas Pakėnas pristatydamas temą „Vaižganto ir Juozo Keliuočio kūrybinė draugystė“ , kvietė toliau visus skaityti Vaižganto kūrybą, gilintis į tai kas dar likę paslaptimi... Nes tai viena ryškiausių ir spalvingiausių asmenybių. lietuvių kalbos kūryboje...

IMGP0612

Konferencijos vedėja muziejininkė Kristina Jokimienė.

IMGP0616

Gimnazistas Simonas Baronas (Anykščių r. Svėdasų Juozo-Tumo Vaižganto gimnazija).

IMGP0621

Nuotrauka renginio metu.

IMGP0632

Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas.

IMGP0635

Kupiškio r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

IMGP0639

Nuotraukoje publicistas, istorikas, fotografas Vytautas Bagdonas.

IMGP0641

Dr. Gints Putikis (Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus).

IMGP0647

Foto akimirka.

IMGP0657

Dovanos nuo Vilniaus universiteto mokslininkės Nijolės Klingaitės-Dasevičienės (dešinėje).

IMGP0664

Vilniaus universiteto mokslo darbuotojas Paulius Bagočiūnas.

IMGP0670

Nuotraukoje J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto - muziejaus muziejininkas Alfonsas Pakėnas.

IMGP0671

Nuotraukoje Komunikacijos centro "Kalba. Knyga. Kūryba" redaktorė  Lionė Lapinskienė.

2018 m. ataskaitinė kūrybos darbų paroda

Šių metų kovo 1 d. su atbundančiu pavasariu Kupiškio etnografijos muziejų sveikino Kupiškio r. tautodailininkų ataskaitinės kūrybos darbų parodos pristatymas ir atidarymas.

„Turtinga talentais Lietuvos žemė, gausu jų ir Kupiškio krašte. Lietuvių liaudies menas nuėjo ilgą, įsimintiną kelią, o mūsų tautodailininkai, būdami išradingi, tikrai auksarankiai, be darbo tikrai nesėdi“, – kalbėjo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė.

Šiais metais muziejuje Kupiškio r. tautodailininkų ataskaitinėje parodoje yra eksponuojama 16 tautodailininkų sąjungos narių ir meno mylėtojų darbai. Apsilankiusieji gali pamatyti Virginijos Jurevičienės, Ritos Molienės, Aldonos Ramanauskienės karpinius, Gintauto Tručinsko bei Romualdo Dobricko medžio dirbinius, Alfonso Blažio, Renės Sriubiškienės Vytauto Pastarnoko, Elenos Karpavičiūtės-Jankauskienės, Vidos Kaulakienės, Genios Vaičekauskienės tapytus paveikslus. Neįmanoma nesistebėti Irenos Vapšienės pintais gaminiais. O moteriško žavesio parodai suteikia Laimos Raišienės kurtos suknelės ir Irmos Alekienės velti gaminiai. Šiltumo ir jaukumo jausmą suteikia Birutos Jugulienės megztos pirštinės ir kojinės. Žiūrint į pintas Saveros Paštukienės ir Violetos Laužikienės juostas bei Janinos Varnienės išsiuvinėtas staltieses neatsistebėsite kruopštumu. Apie artėjančias Šv. Velykas jau primena Genutės Beniulienės numarginti margučiai ir Violetos Laužikienės verbos. Negalima nepastebėti ir virš galvų lėtai linguojančių iš šiaudų nupintų Ilonos Mikulėnienės sodų. Na o tvirtybės visai parodai suteikia Vytauto Jasinsko dirbiniai iš akmens.

Parodos ir renginio pristatymo metu visų metų veiklos darbus pristatė ir skaidres demonstravo Kupiškio r. tautodailininkų sąjungos Liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininkė Virginija Jurevičienė. Ji trumpai aptarė tautodailininkų veiklą. Skaidrėse renginio dalyviai galėjo pamatyti kokios parodos buvo surengtos, kokiuose miestuose eksponuojami buvo darbai. Po apžvelgtos ataskaitos pirmininkė V. Jurevičienė pasveikino labiausiai nusipelniusius tautodailininkus ir dar nedrąsiai žengiančius naujokus, pakviesdama juos tapti tautodailininkų sąjungos nariais.

Kupiškio r. tautodailininkai labai artimai bendrauja ir su kitų rajonų bendražygiais. Vieni kitus lanko, sveikina. Pasveikinti su parodos atidarymu šiais metais atvyko Ukmergės r. tautodailininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Zinkevičius. Jis džiaugėsi, kad Kupiškio krašto žmonės turi tikrai didelį būrį tautodailininkų, kurių parodos būna tikrai aukšto lygio. Gaila, tačiau šiais metais ataskaitinė kūrybos darbų paroda sutapo su „Kaziuko muge“, todėl daugelis meno puoselėtojų buvo išvykę į sostinę garsinti savo kraštų.

Kupiškio etnografijos muziejus taip pat džiaugiasi, kad gali bendradarbiauti su ryškiais meno puoselėtojais ir kartu rengti parodas. Atsidėkodami už nuostabius kūrybos darbus Kupiškio etnografijos muziejaus l. e. direktorės pareigas vyr. fondų saugotojos vardu buvo įteiktos padėkos Renei Sriubiškienei už Kupiškio krašto garsinimą dalyvaujant respublikiniuose konkursuose, Virginijai Jurevičienei ir Genei Vaičikauskienei už produktyvią edukacinę ir parodinę veiklas.

Renginio dalyvius ir svečius dainomis džiugino Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis „Smile“ (vad Irena Jėčiuvienė).

Tariam didelį ačiū Kupiškio r. tautodailininkams už giliai formuojamą meninį stilių ir skonį.

Paroda eksponuojama iki šių metų kovo 30 d. Kupiškio etnografijos muziejuje.

Jurgita Malevičiūtė

atask1

 

atask2

atask3

Tautodailininkės Irenos Vapšienės pinti dirbiniai.

atask4

Renginio vedėja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Jurevičienė.

atask5

Koncertuoja Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis "Smile" (vad. I. Jėčiuvienė).

atask6

Nuotrauka renginio metu.

atask7

Ataskaitą apie 2018 m. nudirbtus darbus pristato Kupiškio r. tautodailininkų sąjungos pirmininkė Virginija Jurevičienė.

atask8

Nuotraukoje Ukmergės r. tautodailininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Zinkevičius.

atask9

Nuotraukoje labiausiai nusipelniusi tautodailininkė už Kupiškio krašto garsinimą Renė Sriubiškienė.

atask10

Bendra nuotrauka.

Vasario 16-osios minėjimas.

2019 m. Vasario 15 d. Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelyje vyko Vasario 16-osios minėjimas. Susirinkusius renginio dalyvius sveikino Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė, kuri visiems priminė: „Vasario 16-ąją švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Prieš šimtą metų ir vienerius metus pasirašytame valstybės atkūrimo akte šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa: Lietuvos valstybės istorija yra kuriama daugiau nei 1000 metų. Prieš 30 metų, 1989 m. Vasario 16-oji Kupiškio mieste buvo taip ypatingai paminėta. Buvo pirmasis viešas mitingas. Jo metu Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelyje buvo pasodintas ąžuoliukas. Pasodino jį Petras Kilsielius ir Algis Graužinis. Prisiminti visą tą istoriją buvo pakviestas to meto liudininkas Kazys Stančikas.“

Visus susirinkusius pasveikinti su Vasario 16-ąja ir sugiedoti Lietuvos himną sutiko Kupiškio r. kultūros centro folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ vyrai (vad. A. Pustovaitienė).

Baigiantis minėjimui, nepabūgus šaltam orui ir iškėlus tris spalvas į viršų, smagiais žodžiais renginį užbaigė P. Matulionio progimnazijos Kupos skyriaus 1 klasės moksleiviai, kurie deklamuodami eilėraštuką į dangų paleido balionus.

Vėliau visi buvo pakviesti į Kupiškio etnografijos muziejaus parodų salę, kur vyko A. Jonušytės fotografijų albumo „Kupiškio krašto vaizdai“ pristatymas.

Į albumą iš daugiau kaip 1,5 tūkstančio nuotraukų, buvo atrinktos tik 230 nuotraukos. Vartydami leidinį, galime pamatyti, kad fotografijos susijusios su istorija, meniškumu, žmonių gyvenimais ir Kupiškio kraštu.

A. Jonušytė trumpai papasakojo kaip buvo atrenkamos nuotraukos, ir kokiu būdu buvo jos gautos. Nuotraukas apibūdinti ir apie jas papasakoti, autorė pakvietė ir keletą pateikėjų: Algirdą Petrulį, Liną Matiukaitę Aldoną Ramanauskienę ir Viliją Morkūnaitę.

Kupiškio r. savivaldybės mero Dainiaus Bardausko padėkos raštą už Kupiškio krašto garsinimą įteikė Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

Renginio metu koncertavo Kupiškio r. kultūros centro folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ vyrai ir Salamiesčio padalinio kantri grupė „Lyja“ (vad. A. Totoris).

IMGP0408

Nuotrauka renginio metu.

IMGP0411

Foto akimirka.

IMGP0413

Renginio vedėja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė.

IMGP0427

Iš kairės Vilija Morkūnaitė, Kazys Stančikas ir Almina Kisielienė.

IMGP0433

Ąžuolas pasodintas prieš 30 metų.

IMGP0441

Nuotrauka minėjimo metu.

IMGP0443

Eiraštį drauge deklamuoja P. Matulionio progimnazijos Kupos skyriaus 1 klasės mokinės.

IMGP0446

Foto akimirka.

IMGP0450

Pristatomas A. Jonušytės fotografijų albumas.

IMGP0454

Nuotrauka renginio metu.

IMGP0460

Koncertuoja Kupiškio r. kultūros centro foklorinio ansamblio "Kupkėmis" vyrai (vad. A. Pustovaitienė).

IMGP0475

L. e. direktorės pareigas Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

IMGP0486

Koncertuoja Kupiškio r. kultūros centro Salamiesčio padalinio kantri muzikos grupe "Lyja" (vad. A. Totoris).

IMGP0521

Nuotraukoje Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

IMGP0513

Nuotraukoje Kupiškio trečiojo amžiaus iniversiteto atstovai.

IMGP0523

Nuotraukoje albumo autorė Aušra Jonušytė (kairėje) ir Elena Šimonytė.

Popietė skirta Sausio 13-ąjai atminti...

Šių metų Sausio 11-ąja  Kupiškio etnografijos muziejuje vyko popietė, skirta Sausio 13-ąjai paminėti "Atmintis gyva". 

Pristatydamą renginį, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė visiem priminė, kad 1991 m. sausio 12-osios išvakarėse iš Kupiškio išvažiavo 15 autobusų, su beveik 500 Kupiškio r. žmonių. Vyko Skapiškio, Noriūnų, Alizavos, Antašavos ir kitų rajonų gyventojai.

 

Renginio metu muziejininkė Aušrelė Jonušytė pristatė parodą, kurioje buvo eksponuojamos dar niekur neviešintos fotografijos iš tų dienų liūdytojo Algimanto Seibučio archyvo. 

Prisiminimais pasidalinti buvo pakviesti tų dienų liudytojai Rimgaudas Muntrimas ir Modestas Puišė. Renginio dalyviai turėjo galimybę išgirsti ką tuo metu jie patys išgyveno, bei paklausti kas labiausiai įstrigo. 

Renginio dalyviams,svečiams bei žuvusiems už Lietuvos laisvę muzikinius kūrinius skyrė Kupiškio r. meno mokyklos mokiniai.

IMGP0082

Nuotraukos iš Algimanto Seibučio archyvo.

IMGP0086

Nuotrauka renginio metu.

IMGP0090

Renginio vedėja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė.

IMGP0091

Koncertuoja Kupiškio r. meno mokyklos moksleivės.

IMGP0101

Nuotrauka renginio metu. Antroje eilėje pirmasis sėdi Kupiškio r. savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

IMGP0107

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė.

IMGP0116

Prisiminimais dalinasi Rimgaudas Muntrimas.

IMGP0124

Nuotraukoje Modestas Puišė.

IMGP0147

Nuotraukoje Kupiškio r. meno mokyklos moksleivė ir mokytoja Edita Dobriskienė.

 

„Tautiškos giesmės“ atodangos

Vasario 14 d. Kupiškio etnografijos muziejuje lankėsi viešnios iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos vartotojų aptarnavimo skyriaus - vyriausioji metodininkė Jolanta Sriubienė ir Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ona Peseckaitė. Edukatorės Kupiškio krašto švietimo ir ugdymo įstaigoms pristatė edukacinę programą „Tautiškos giesmės“ atodangos“.

J. Sriubienė ir O. Peseckaitė edukacinio užsiėmimo metu papasakojo Tautiškos giesmės pradžią ir jos kūrėjo - Vinco Kudirkos gyvenimo kelią. Vaikai turėjo galimybę pasižiūrėti ne tik dokumentinį filmuką, susipažinti su V. Kudirkos biografija, tačiau ir savo akimis pamatyti unikalų, mūsų vienų iš pirmųjų lietuviškų laikraščių „Varpo“ ir „Ūkininko“ numerių originalus, kurie yra atidžiai saugomi saugyklose. Po šilto ir išsamaus edukatorių pasakojimo, vaikai gavę šiek tiek teorinių žinių, galėjo jas pritaikyti praktikoje. Vaikams buvo duota užduotis iš žodžių ir sakinių fragmentų sudėti Tautišką giesmę.

Edukacijai baigiantis mažieji mūsų lankytojai buvo apdovanoti spalvinimui skirtais valstybiniais ženklais, iš siūlų vytomis tautiškomis apyrankėmis, ir minint Šv. Valentino dieną, viešnios vaikams padovanojo šokoladinių širdučių ir kvietė mylėti Tautišką giesmę, Lietuvą, save ir savo artimuosius, branginti Lietuvą ir jos taip sunkiai iškovotą laivę.

IMGP0321

Foto akimirka edukacinio užsiėmimo metu.

IMGP0336

Nuotraukoje Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ona Peseckaitė.

IMGP0341

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės - Bitės viešosios bibliotekos vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji metodininkė Jolanta Sriubienė.

IMGP0343

Foro akimirka.

IMGP0345

Foto akimirka užsiėmimo metu.

IMGP0350

Edukatorė O. Peseckaitė supažindina vaikus su teorine medžiaga.

IMGP0369

Kiekvienas vaikas gavo po spalvinimo bukletėlį.

IMGP0374

Vaikai sudėliojo Lietuvos himno fragmentą.

IMGP0377

Kiekvienas dalyvis gavo dovanų po juostelę ant rankos.

IMGP0393

Vaikų džiaugsmui - saldainiukai širdelės kiekvienam.

Atverk širdį gerumui...

Sausio 17 d. Virbališkiuose vyko muzikinė - literatūrinės popietė ,,Atverk širdį gerumui‘‘. Renginio pradžioje vedančiosios Lidijos Mačiulienės paskaityta pasaka apie gerumą paskatino visus susimąstyti iš kur atsiranda gerumas. Malonu buvo pristatyti popietės svečius iš Kupiškio socialinės globos namų. Skambėjo šių namų gyventojų kapelos „Žvangučiai“ (meno vadovai Sigitas Malinauskas ir Robertas Rutkauskas) smagios ir visiems gerai žinomos dainos, todėl susirinkusieji mielai dainavo kartu. Žiūrovų gausūs aplodismentai, šypsenos palaikė dainuojančius, o eilėraščių posmai apie gerumą, priminė visiems ,, Kiek dovanosi tu kitiems Gerumo, tiek iš kitų jo gausi pats...“ Duetų pasirodyme skambėjo populiariosios dainos, kurios niekada nesensta. Poezijos posmai, kapelos “Žvangučiai” šaunūs atlikėjai pripildė renginio dalyvių širdis gerumo, džiaugsmo. Tikimės, kad ne tik šventėje pastebėsime šalia esantį, pasidalinsime su kitu savo laiku, geru žodžiu, džiaugsmu, meile.

 Popietės metu Kupiškio socialinės globos namų gyventojų ir keramikų parodą „Keramikos menas žmogaus gerovei“ pristatė užimtumo specialistė Raminta Murnikova. Ji papasakojo apie vykusį projektą „Lipdau pasaulį ir save: keramikos menas žmogaus gerovei“. Keramikos darbai buvo jau eksponuojami Šepetoje, Vilniuje, Uoginiuose, mūsų bibliotekoje, o iki vasario mėn. pabaigos dar galėsime pasigrožėti Virbališkių buvusios mokyklos patalpose. Sužinojome, kad globos namų gyventojai noriai koncertuoja ir džiaugiasi galėdami aplankyti kitų bendruomenių organizuojamus renginius.

Po koncerto renginio organizatorės Virbališkių bibliotekos bibliotekininkės ir Laukminiškių kaimo muziejininkė visus vaišino kvapnia arbata, kava ir kaimišku sūriu. Laikas praleistas kartu širdis pripildė gerumo, ramybės ir pasitikėjimo.

Virbališkių kaimo ir Kupiškio socialinės globos namų bendruomenių, Laukminiškių kaimo muziejaus bendradarbiavimas tęsiamas. Džiugina užsimezgusi nuoširdi draugystė. Visada lauksime atvykstant svečių ir pasirodant su naujais darbais, koncertine programa. O ši popietė priminė, kad turime rasti laiko poezijai, muzikai, kūrybai, bendravimui ir gerai pasvarstyti, kokios vertybės mūsų gyvenime svarbiausios.

Dėkojame Kupiškio socialinės globos namų gyventojų kapelai „Žvangučiai“ ir bendruomenei, kad turėjome galimybę susipažinti su jų kūryba, kuri pripildo širdį šiluma, spalvomis, palieka šviesias mintis.

Virbališkių vyresn. bibliotekininkė Lidija Mačiulienė

 glob

Akimirka iš renginio Virbališkiuose.

glob1

Muzikinės - literatūrinės popietės "Atverk širdį gerumui" vedėja Lidija Mačiulienė.

glob2

Kupiškio r. socialinės globos namų užimtumo specialistė Raminta Murnikova ir meno vadovas Sigitas Malinauskas.

glob3

Kupiškio r. socialinės globos namų gyventojų kapela "Žvangučiai" (vad. Sigitas Malinauskas ir Robertas Rutkauskas).

glob4

Akimirka iš koncerto. Duetas.

glob5

Akimirka iš koncerto.

Jubiliejinė tautodailininkės Virginijos Jurevičienės kūrybos darbų paroda

Visi skubantys jau iš tolo galėjo matyti kaip apšviestuose languose kabo patys gražiausi tautodailininkės darbai. Atėję žmonės galėjo pasijusti tarsi atsidūrę baltoje pasakoje, kur širdy užlieja šilti prisiminimai apie paprastus žemiškus dalykus – miškus, vaikus, gimtinė, dainas ir moterų pasaulį...

V. Jurevičienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininkė. Gimė 1963 03 28 d. Daukniškių k., Panevėžio rajone. 1985 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo fakultetą įgydama aukštąjį išsilavinimą.

Parodos autorė nuo mažens mėgo piešti, o karpyti karpinius pradėjo jau baigusi mokslus ir pradėjusi dirbti. Nors po to, buvo ilgas laiko tarpas, kuomet tautodailininkė tuo nebeužsiėmė. Vėl karpyti ir dalyvauti parodose pradėjo nuo 2010 m. Jos darbai ne vieną kartą buvo eksponuoti tarptautinėse, respublikinėse parodose, Briuselyje (Belgija), Baltarusijoje, Lenkijoje, Turkijoje. Menininkė yra surengusi 22 autorines parodas.

Renginio atidarymą pradėjo Kupiškio etnografijos muziejaus l. e. direktorės pareigas vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.„Labai džiaugiuosi, kad mūsų krašto tautodailininkai vis auga ir tobulėja. Jie yra tie žmonės, kurie fiksuoja ir neleidžia mums pamiršti savo etninės kultūros, – kalbėjo renginio vedėja. Viena iš jų – auksinių rankų turėtoja Virginija Jurevičienė. Turbūt nėra Kupiškio mieste tokio žmogaus, kuris nepažinotų šios tautodailininkės kaip darželio auklėtojos, draugės, pedagogės, bičiulės, kolegės ir karpytojos".

Parodos vedėja G. Zuozienė pristatė karpinių meną. „Tai meno šaka, kuri artima grafikai. Jų menas gimė Rytuose, Kinijoje, kur buvo išrastas šiuolaikinis popierius. O Lietuvoje nuo 19 a. pabaigos juos naudojo namų puošybai – gražindavo lempų gaubtus, lentynas, langus. Margindavo velykinius kiaušinius, Šv. Kalėdoms karpydavo snaiges. Karpiniai buvo karpomi įvairiomis tematikomis“, – kalbėjo G. Zuozienė.

Tą pastebėti galėjo kiekvienas apsilankęs menininkės V. Jurevičienės parodoje, kur eksponuojama net 74 darbai. Akys tiesiog mirgėjo nuo išpuoselėto kruopštumo, tikslumo. Parodos autorės darbuose atsispindi Kupiškio krašto bažnyčios, metų kaita, šventės. Kai kuriuose darbuose galima net įžvelgti karpytojos išgyventus jausmus, prisiminimus, kuriuos žirklių pagalba perkelia ant balto popieriaus lapo.

Parodos atidarymo šventėje tautodailininkė sulaukė be galo daug svečių. Gėlės netilpo ant stalo, o nuo apkabinimų, šiltų ir nuoširdžių žodžių tautodailininkė V. Jurevičienė tiesiog švytėjo. Kai kurie svečiai padarė autorei staigmeną, atvykdami į jos jubiliejinę parodą. O viena ryškiausių svečių – Etninės kultūros globos tarybos administracijos vyriausioji specialistė Aukštaitijos regionui, Tradicinių amatų centro Reškutėnuose etninės veiklos skyriaus vedėja, hum. mokslų dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, kuri buvo įpareigota įteikti asmeninį padėkos raštą nuo LR Žemės ūkio ministro Giedriaus Spurlio.

Visi stebėjosi tautodailininkės V. Jurevičienės sugebėjimais, tačiau parodos atidarymo metu, visi sužinojome, kad ji turi dar vieną talentą – dainuoti. Kartu su Kupiškio lopšelio-darželio „Obelėlė“ moterų kolektyvu „Dainija“ (vad. L. Vaidilienė) visus renginio dalyvius džiugino dainomis.

„Lai kiekvienas linkėjimas, šypsena, apkabinimas giliai įsišaknija Jūsų širdyje, ir duoda daugybę gražių vaisių, kuriais mes galėtumėme gėrėtis“ – kalbėjo G. Zuozienė, ir dar kartą visus pakvietė apžiūrėti šią ažūrinę pasaką.

Paroda eksponuojama iki šių metų sausio 30 d. Kupiškio etnografijos muziejuje.

Muziejininkė Jurgita Malevičiūtė.

IMGP0058

Tautodailininkė, karpytoja Virginija Jurevičienė.

IMGP9876

Nuotrauka renginio metu.

IMGP9879

Nuotraukoje v. Jurevičienė ir Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja, l. e. direktorės pareigas Giedrė Zuozienė.

IMGP9884

Kupiškio lopšelio-darželio "Obelėlė" moterų ansamblis "Dainija" (vad. Laima Vaidilienė iš kairės pirmoji).

IMGP9892

Nuotraukoje karpytojos V. Jurevičienės tėvai Janina ir Antanas Čemeriai.

IMGP9909

Nuotraukoje Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Saulius Kronis. 

IMGP9916

Sveikina Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė.

IMGP9934

Kupiškio r. tautodailininkai su karpytoja Virginija Jurevičiene (pirmoje eilėje iš dešinės antroji).

virg1

Etninės kultūros globos tarybos vyriausioji specialistė Aukštaitijos regionui, Tradicinių amatų centro Reškutėnuose etninės veiklos skyriaus vedėja Regina Mikštaitė-Čičiurkienė (dešinėje) įteikia žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio padėkos raštą.

Kvepiančios Kalėdos

kk5Neseniai prasidėjęs Adventas – tai laukimo, rimties, vilties, maldos ir susikaupimo metas prieš Šv. Kalėdas. Adventu šis laikas ne veltui vadinamas. Tai lyg ir kvietimas permąstyti, išnagrinėti praeinančius metus, nuveiktus darbus. Tai laikas, kai atrodo, kad naujai susipažįsti su pačiu savimi, išgyvendamas vidinio susikaupimo džiaugsmą, maldos, gerų darbų darymo laiką. Per keturias advento savaites galime dalintis vieni su kitais meile, supratimu. Laikas daugiau ir dažniau dėkoti, mažiau ir rečiau reikalauti.

Susirinkusieji gruodžio 13 d. Virbališkiuose turėjo puikią galimybę susipažinti su vienu seniausių tradicinių amatų – žvakių liejimu ir jų gamyba. Vyko edukacinės-kūrybinės dirbtuvėlės ,,Kvepiančios Kalėdos". Atvyko viešnios iš Uoginių, kurios padovanojo žvakių gamybos iš natūralaus bičių vaško edukacinį užsiėmimą. Jį vedė A. Petrausko muziejaus muziejininkė Laura Eižinienė, o jai talkino Palmira Kamarauskienė. Užsiėmimo metu, kuris truko daugiau nei valandą, susirinkusieji susipažindinti su žvakių gamybos subtilybėmis ir įvairiais būdais: iš vaško plokštelių – susukant žvakę arba išspaudžiant norimos formos žaisliuką ant eglutės, liejimo būdu – tai įdomių formų žvakutės arba pakabinami žaisliukai. Įdomu patiems gamindami žvakes, prisilieti prie tikro kvepiančio vaško. Žvakių gamybos procesas, kaip terapija, sutelkia žmones gražiam bendravimui, meditacijai, poilsiui. Visoms dalyvėms labiausiai patiko karšto vaško pylimas į formeles, užburiantis jo kvapas. O tada nekantrus galutinio rezultato laukimas, kokios formos žvakutė, kurio įdomesnė... Lūkesčiai išsipildė su kaupu– dėka sumanių, kantrių dirbtuvėlių mokytojų dalyvės pasigamino ne po vieną natūralaus vaško žvakelę ir originalų eglutės žaisliuką.

Smagiai kartu praleista kūrybiška popietė tuo nesibaigė. Temstant apsilankė Kalėdų Senelis, kuris padėjo įžiebti eglę, pradžiugino mažus ir didelius, išdalindamas saldainius. Dangų nutvieskė įspūdingi fejerverkai.

Šiek tiek sušalę sėdome prie puošnaus stalo pasivaišinti karšta kava, arbata, kvapniais pyragais, sausainiais ir pasidalinti įspūdžiais apie nuveiktus darbus. Popietės organizatorės visiems linkėjo ramaus Advento ir gražaus Šv. Kalėdų laukimo, bei kūrybingų, prasmingų, sveikų Naujųjų 2019 metų. Kiekvienas gavo dovanų po riešutą su palinkėjimais. Te jie išsipildo...

Ačiū visiems dalyvavusiems.

Lidija Mačiulienė

kk

Edukacines - kūrybines dirbtuvėles vedė muziejininkė Laura Eižinienė (stovi), o jai talkino Palmira Kamarauskienė.

kk2

Smagu pačioms pasigaminti natūralaus vaško žvakes.

kk4

Akimirka kai vaškuolės darbščiosios rankose virsta žvakėmis.

kk8

Edukacijos dalyvės. 

Šv. Kalėdų šiluma mus visus suartina

pad1Kupiškio Etnografijos muziejus bene pirmasis Kupiškio rajone pradėjo kalėdinių renginių ciklą. Snieguotą gruodžio septintosios popietę į šventiškai išpuoštą parodų salę muziejininkai pakvietė visus savo darbuotojus, rajono vadovus, rėmėjus, geradarius ir Kupiškio visuomenę. Prie baltomis staltiesėmis užtiestų stalų šiltai mirkčiojant žvakučių liepsnelėms jaukiai įsitaisė virš penkiasdešimties svečių. Prasidėjo padėkos vakaras „Šv. Kalėdų šiluma mus visus suartina“.

...Spėriai bėga metai, nusinešdami skausmą, nusivylimą, širdžiai mielas akimirkas. Nepajuntama valandų tėkmė, nepastebimas dienų skrydis. Taip palydime nutolstančius metus. Iš jų visų kilimas nuostabus, kuriuo šiandien prabėgę metai vaikšto su rūpesčiais ir džiaugsmais, su įveiktom kliūtim ir dideliais darbais. Šį vakarą paversti maloniu stabtelėjimu kasdienių darbų ir rūpesčių sūkury, susimąstymo akimirka, ramybės palaima pakvietė renginio vedėja muziejininkė Virginija Pakalniškienė. Pristačiusi stebuklingąjį adventinį laikotarpį ji pabrėžė, kad jaukus Kalėdinis laikotarpis – tai ne tik džiugus švenčių laukimas, bet ir nuveiktų darbų įvertinimas, skolų „atsirokavimas“, pagarba geradariams. O gražių darbų šiemet nestigo. Yra kam šiandien nulenkti galvas ir nuoširdžiai AČIŪ ištarti. Atsilyginimui neturėdami brangių dovanų, muziejininkai svečiams skyrė šilčiausius padėkos žodžius ir dainų autoriaus ir atlikėjo panevėžiečio Sigito Stankūno muzikinius sveikinimus.

Gražiausi posmai ir atlikėjo dainos buvo skirti visų rajono ugdymo įstaigų darbuotojams bei jų ugdytiniams, kurie visada noriai dalyvauja visuose muziejaus organizuojamuose renginiuose bei projektuose. Už dalinamą gerumą ir meilę kitiems (kaip žinome, visada ką duodam – sugrįžta patiems) padėkota visiems meniniams rėmėjams - Kupiškio Kultūros centrui, Kupiškio Meno mokyklai, jų darbuotojams bei pedagogams, jų vadovaujamiems meno kolektyvams.

Begaliniame šių dienų skubėjime, kada jau nebėra laiko pastebėti pačių svarbiausių dalykų gyvenime, yra dar rajone verslininkų, įmonių vadovų, kurie suranda laiko ir galimybių paremti ir prisidėti prie renginio ar leidinio. Gera, kai apie muziejininkų darbus gali sužinoti visuomenė – visada pagalbos ranką tiesia informaciniai rėmėjai. Labai svarbu ir geri kaimynai bei giminiškos institucijos – Kupiškio Jaunimo centras, Viešoji biblioteka, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – pasitarti, paskatinti, pagalbos paprašyti visada yra kur kreiptis. Visada savi ir laukiami muziejuje visi Kupiškio tautodailininkai. Padėkota ir visiems muziejaus geradariams, kurie kas eksponatus padovanojo, kas prisiminimais pasidalino, kas savo buvimu ir dalyvavimu parodė, koks svarbus žmonėms yra muziejaus darbuotojų triūsas ir pasiekti rezultatai.

Tokių gražių rezultatų muziejus nebūtų galėjęs pasiekti be rajono vadovų paramos ir palaikymo. Tad patys gražiausi padėkos ženklai ir jautri S. Stankūno daina buvo skirti savivaldybės merui, savivaldybės administracijai, Kultūros, švietimo ir sporto skyriui.

„Tad dėkojam mes visiems – ir mažiems, ir dideliems,“ – bendrą moto vis kartojo mažosios nykštukės (muziejininkės Kristinos Jokimienės NVŠ programos dalyvės) dovanodamos savo rankomis sukurtas šventines dovanėles visiems padėkos vakaro svečiams. Užpūtę Kalėdų žvakeles, vėl gyvenimą pradėsime nuo sausio: vėl suksimės darbų verpetuose, vėl darysime gerus darbus, vėl kursime rytojų. Tvirtėsim, draugausim ir kursime kartu. Jaukių, džiaugsmingų, sveikų ir sėkme ir laime turtingų Šv. Kalėdų ir sėkmingų ateinančių Naujųjų visiems mūsų geradariams. Tegul Angelas, vidinė šiluma kaip purus baltas sniegas būna Jūsų širdyse. Muziejaus darbuotojams linkiu sveikatos, santarvės, pagarbos vienas kitam, kasdieniškos tolerancijos, kūrybinio polėkio – juk tik nuo mūsų pačių priklauso šios mažos gimtojo krašto kultūros įstaigos veidas.

 pad0

Renginio vedėja muziejininkė Virginija Pakalniškienė.

pad3

Nuotraukoje panevėžietis, dainų atlikėjas Sigitas Stankūnas.

pad4

Muziejininkės Kristinos Jokimienės NVŠ programos dalyvės - nykštukės.

„Refleksijos gyvenimo ir amžinybės tema“

Kupiškio etnografijos muziejus bendradarbiaudamas su Panevėžio miesto dailės galerija, šių metų lapkričio 23 d. atidarė neeilinę parodą „Aukštaitijos dailė 2018. Memento mori“. Čia eksponuojami 14-kos dailininkų darbai, sukurti per pastaruosius dvejus metus. Susirinkusius į parodos atidarymą gitaros garsais pasveikino Kupiškio meno mokyklos mokiniai Povilas Uckus ir Gabrielė Būgaitė (vad. Kęstutis Stankevičius).

Dailininkai buvo kviesti kurti natiurmortus su įvairiais „memento mori“ (atmink, kad mirsi) motyvais.  Paveiksluose gausiai atsispindi medžioklės, žūklės, derliaus gėrybėmis nukrauti stalai, kuries simbolizuoja žmogiškojo gyvenimo gerovę. Žvelgiant į kitus paveikslus, galima pastebėti, kad visa tai yra tik elementai. Galima pastebėti mintį, kad gyvenime viskas yra laikina. Pasaulyje užgyventas turtas nėra svarbus. Kažkam tai yra tuštybė, puikybė.  O didžiausią dėmesį reikia skirti  dvasiai, žmogiškiesiams ištekliams ir ruoštis tikrajam dangiškajam gyvenimui.

Kupiškio etnografijos muziejuje surengtoje parodoje savo kūrinius pristato autoriai, gyvenantys Aukštaitijoje ar siejantys save su šiuo regionu. Tai Arvydas Gudas, Vidmantas Jažauskas, Osvaldas Juška, Juozas Lebednykas, Darius Misiūnas, Irina Nosova, Nojus Petrauskas, Rūta Povilaitytė, Egidijus Radvenskas, Diana Rudokienė, Girmantas Rudokas, Jolanta Rudokienė, Antana Šeronas, Vytautas Tallat-Kelpša.

Panevėžio dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas teigė, kad atrinkti darbus, kurie bus eksponuojami jų galerijoje buvo be galo sunku. Vertinimai šiais metais dar griežtesni ir tikslingesni. Dailininkų prašyta kuriant darbus atsižvelgti į šiandieninį pasaulį, perteikti savo požiūrį į visuomenę, į besaikį vartojimą bėgant, nemastant, nematant, nevertinant. O sustoti irpamastyti.

„Vieni dailininkai į užduotį pažiūrėjo standartiškiau, antri – novatoriškiau. Šiųmetės parodos išskirtinumas – mažesnė žanrų įvairovė nei įprastai. Ekspozicijoje vyrauja tapyba, bet šalia jos matome ir kitas dailės šakas, iš kurių savo įtaigumu išsiskiria instaliacijos. Džiugu, kad paroda pasipildė ir naujais, jaunais autoriais, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius meno pasaulyje“ – kalbėjo parodos kuratorė Aurelija Seilienė.

Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuojami 15 skirtingų autorių darbai. „Kadangi jūsų muziejaus parodų salė mažesnė negu Panevėžio dailės galerijos, mes labai kruopščiai atrinkome tuos darbus, kuriuose dailininkai teptuko pagalba perteikia  šiuolaikinį paprasto žmogaus, gyvenimą ir jo svarbą. Taip pat  svarbu niekada nepamiršti, kad visa tai yra laikina“ – kalbėjo A. Seilienė.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė nuoširdžiai padėkojo Panevėžio miesto dailės galerijos direktoriui E. Žukauskui už suteiktą progą kupiškėnams pamatyti profesionalią parodą, kuri bus eksponuojama iki gruodžio 18 dienos.

mom

Kupiškio meno mokyklos mokiniai Povilas Uckus ir Gabrielė Būgaitė (vad. Kęstutis Stankevičius)

mom1

 

Panevėžio miesto dailės galerijos parodų kuratorė Aurelija Seilienė.

mom2 

Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas

Šviesos ir spalvų paslaptys

vaic7Šių metų lapkričio 17 d. Uoginių amatų centre įvyko tautodailininko tapytojo Kęstučio Virgilijaus Henriko Vaičiūno kūrybos darbų parodos uždarymo šventė Visus reginio dalyvius daina pasveikino Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis „Smile“ (vad. Irena Jėčiuvienė).

Renginio vedėja muziejininkė Jolanta Knizikevičienė trumpai pristatė eksponuojamą parodą. Ji pasakojo, kad tapytojas kartu su žmona, netikėtai praskaidrinę rudeninę nuotaiką ir pravėrę muziejaus duris, mielai patys darbavosi prie parodos rengimo ir ruošimo. Kiekvienas žmogus, kuris atėjo apžiūrėti parodos, galėjo nors trumpam pajausti darbų spinduliuojamą šilumą, laimę ir istoriją. Ilgomis kalbomis nevargindama renginio dalyvių, muziejininkė pradėjo dialogą su pačiu autoriumi.

Tapytojas K. V. H. Vaičiūnas teigė, kad kalbėti apie save nelegva, nors labai miela ir šilta prisiminti savo vaikystę. Jis trumpai prisiminė kaip mokėsi Skapiškio mokykloje, kokias išdaigas su draugais krėtė prie Skapiškio ežerėlio. Tapytojas studijavo fiziką. Ir į tą tikslųjį mokslą pastūmėjo tuometinis Skapiškio mokyklos direktorius. Ir tapybos jis niekada nepamiršo. Ši sritis traukė jau nuo vaikystės. Atskirai šio mokslo nėra kandęs, ir nebaigęs jokių mokslų. O fizikos mokslas labai pasitarnavo tapant. Ypatingai optikos skyrius dailininkams duoda daug žinių. „Tai yra šviesaeigis šviesos sklidimas, kuris paaiškina visus šiuos dėsnius“, - kalbėjo autorius.

Tapytojas K. V. H. Vaičiūnas tvirtino, kad būnant fiziku ir tapytoju, parinkti spalvas ir šviesas tikrai nesudėtinga. O kaip tik yra stimulas ir noras išgauti kažką naujo. Naujas spalvas ir atspalvius ir juos kartu derinti. Dėl to darbus galima padaryti arba labai ramius, arba labai rėksmingus, sukeliančius žiūrovui ir teigiamas ir neigiamas emocijas.

Parodos autorius dirbo labai įvairų darbą, kurį tekdavo keisti kas penkeri metai. Teko pabūti ir mokytoju, ir mokyklos direktoriumi. Su švietimo skyriumi kartu leido fizikos, matematikos vadovėlius. Ir tik vėliau atėjo šventas laikas, kaip sako pats autorius atgimimas. Labai aktyviai įsiliejo i Sąjūdžio veiklą . Stebėjo aktyvistus ir visus Kauno įvykius. Tai paliko labai didelį įspūdį ir tik vėliau suprato, kad Lietuva buvo kitokia. „Mokykloje buvome užglušinti, nes istorijos vadovėliai buvo labai ploni. Ir tik vėliau prasidėjo rimtesnis knygų skaitymas. Istorijos ieškojimas. Visa tai ir atitraukė nuo tapybos darbu. Dabar galiu daryti ką tik noriu“, - kalbėjo menininkas.

Į klausimą - Iš kur ta meninė gyslelė, autorius atsakė, kad tai iš mamos paveldėta. Mama labai mėgo karpyti. Buvo be galo kruopšti. Niekur nežiūrėdama ir nekopijuodama, iškarpydavo mums žvėrelius, paukštelius, gėles. Ir mes žaisdavome, nes žaislų tuo metu labai daug nebuvo. Reikėdavo patiems gamintis, o mama prie to prisidėdavo savo karpiniais“,- pasakojo tautodailininkas.

Neįmanoma buvo nepastebėti šalia sėdinčios žmonos Aldutės. Parodos autorius ją pristatė kaip savo mūzą, kuri visada prisideda prie jo darbų, padeda parengti parodas ir jų pristatymą. Nors pati žmona juokaudama prasitarė, kad ji daugiau yra „musė zirziaklė“. Pasak paties autoriaus, ji ir atvedė į meno pasaulį. „Studijuodami labai daug vaikščiodavome po parodas, galerijas. Patikdavo impresionistu darbai, spalvų mirgėjimas, šviesos sklidimas. Todėl ir pats naudoju šią techniką. Taip pat svajoju dar pabandyti tapyti mišria technika, kai naudojami skysti dažai ir pastelė“ – kalbėjo K. V. H. Vaičiūnas.

Paklaustas, kaip atsiranda tapybos tema, menininkas atsakė labai trumpai ir aiškiai -  keliaujant. Labai įkvepia pati Lietuva. Sąjūdžio laikai ir atgimimas. Tai suteikė mano darbams tikslumo. Šiuo metu Lietuvą palieka labai daug žmonių. O čia taip gražu, ir tikrai yra ką pamatyti. Apvažiuoti Lietuvą visada siūlau draugams. Ji labai prasminga, su labai gilia istorija“, - teigė parodos autorius.

Tai galėjo pamatyti kiekvienas apžiūrėti parodos užsukęs žmogus. Paveiksluose pavaizduotos istorinės vietos, įžymūs žmones. Žiūrovas galėjo pakeliauti istoriniais laikotarpiais, susipažinti su pilimis.

Per šventę tapytoją sveikino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Sauliu Kronis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus liaudies meno studijos Židinys“ pirmininkė Virginija Jurevičienė. Sveikinimo žodžius Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojų vardu tarė tautodailininkė Irena Vapšienė ir Jolanta Knizikevičienė, kuri renginį užbaigė žodžias tokiais žodžiais : „Gyvenimas kaip upė, plaukia ir nesustoja. Ateinam laiko tiltais, iš lėto, palengva. Kaip gera susutikti su tais, kurie nebijo keliauti, ieškoti. Kas diena, kas valanda. Negalima visko išsakyti žodžiais. Širdies virpuliukai visada išliks. Lai dailė ir muzika susilieja kartu“. Atsisveikinimo žodžius palydėjo Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis „Smile“ (vad. Irena Jėčiuvienė).

 vaic1

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis "Smile" (vadovė Irena Jėčiuvienė sėdi viduryje).

vaic2

Parodos "Praeitis dabartyje" autorius Kęstutis Virgilijus Henrikas Vaičiūnas su žmona Aldute.

vaic3

Renginio vedėja muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

vaic4

Sveikina Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Saulius Kronis.

vaic5

Sveikina Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė.

vaic6

Sveikinimo žodžius Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojų vardu tarė tautodailininkė Irena Vapšienė.

 

Tautodailininkės Genės Vaičikauskienės jubiliejinės parodos atidarymas

Už žalių miškelių,

Kur aukšta kalva,

Ten mano tėvynė,

Graži Lietuva...

Šiais žodžiais Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė pradėjo tautodailininkės Genės Vaičikauskienės parodos pristatymą, kuris vyko šių metų spalio 27 d. Kupiškio etnografijos muziejuje.

Genia Vaičikauskienė gimė 1953 m. rugsėjo 19 d. Paluodės kaime Zarasų r. 1961 m. pradėjo lankyti Salako vidurinę mokyklą. 1969 m. įstojo į Rokiškio kultūros mokyklą mokytis bibliotekininkystės. 1972 m. jau darbuojasi Kupiškio r. Subačiaus gyvenvietės bibliotekoje. Dailės mokytojos kelią pradėjo nuo 1975 m. 1982-1987 m. Šiaulių pedagoginiame universitete įgyja pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos specialybę. Nuo 1989 m. Subačiaus vidurinėje mokykloje jau dirba tik dailės mokytoja. 1996-1998 m. persikvalifikuoja į dailės mokytojos specialybę mokydamasi LPKI ir VDA. Dabar – dailės mokytoja ekspertė.

Šiuo metu dirba Subačiaus gimnazijoje. Visą savo gyvenimą pašventusi menui, savo mokiniams siekia ne tik suteikti naujų žinių, išmokyti naujų technikų, bet svarbiausia – skiepyti jautrumą grožiui, ugdyti meno pajautimą širdimi.

Tapytoja, keramikė, karpytoja – tokia dailininkės Genutės Vaičikauskienės kūrybinė paletė. Puikiai įvaldžiusi tas technikas, per pastaruosius metus surengė net 25 autorines parodas Kupiškyje, Zarasuose, Panevėžyje, Utenoje. Dalyvavo 29 pleneruose, simpoziumuose Molėtų Šiaulių, Panevėžio, Varėnos rajonuose, Latvijoje, Ispanijoje. Menininkė su Aukštaitijos tautodailininkais pateikė darbus net į 68 parodas. Apie pačią tautodailininkę ir jos darbus yra išspausdintos net 67 pačios įvairiausios publikacijos – laikraščiuose, žurnaluose, kataloguose.

Šių metų parodoje spalio 27 d. buvo pristatyti eksponuojami 8 tapybos darbai ir 12 grafikos darbų. Darbai labai moteriški ir lietuviški. Vyrauja paukščiai, gėlės, išraiškingos ir ryškios spalvos. Kaip sako pati autorė : „man pačios gražiausios palvos – tai rudens spalvos: raudona, geltona, oranžinė, ruda“. Tai suteikia jos darbams jaukumą ir šilumą. Tačiau žvalgydamiesi po ekspozicijų salę, galėjome pastebėti, kad šiuo metu tautodailininkės širdis labiau linksta prie keramikos. Darbų galėjome pamatyti pačių įvairiausių. Nuo ąsočių iki pačių išraiškingiausių dovanų dėžučių, kurios papuoštos įvairiausiais raštais.

Pati autorė prisipažino, kad didžiausias akstinas ruošiant parodas yra žmonės. Jų šypsenos, padėkos, apsikalbinimai. G. Vaičikauskienė pasakojo, kad kaip dailininkė ji pradėjo nuo tapybos. Šiandien tapyba mažiau užima jos veiklos, tačiau nesako, kad pamiršo. O didžiausią dėmesį skiria dabar skiria keramikai. Tautodailininkė pasakojo, kad parodas rengia pagal savo nuotaiką, pagal tai, kuo ji labai susižavi. „Kadangi esu pedagogė, tai nuolat turiu sugalvoti vis naujų idėjų, užsiėmimų, kad mokiniams ir žiūrovui nebūtų nuobodu. Žmones gali pritraukti tik naujais sumanymais,“ – teigė menininkė.

G. Vaičikauskienė paklausta kaip jai pavyksta nuolat šypsotis tiek akimis, tiek lupomis, teatsakė, kad tai turbūt genai, ir ji paprasčiausiai kitaip nemokanti.

Apie jos šypseną šiltai atsiliepė ir pasveikinti atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Jarutis. Jis be galo džiaugėsi, kad Kupiškyje yra tokių žmonių, kurie pilni naujų idėjų, kūrybingų minčių. O G. Vaičikauskienė yra viena iš tų, kuri niekada nestovi vietoje, o džiugina žmones savo darbais ir kūryba. Gražiausius padėkos žodžius tarė Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičiaus. Jis pabrėžė, kad minint Lietuvos 100-metį, galime prisidėti prie jo šiltais darbais, rengiant ir pristatant parodą. Gerbiamas V. Knizikevičius negailėjo gražių ir šiltų žodžių parodos autorei, prisimindamas, kad ji pirmoji Kupiškio r. mokytoja eksperte, kad ji atstovauja metodiniam būreliui. Nuoširdžiai dėkojo už tai, kad mokytoja su savo ugdytiniais labai solidžiai atstovavo Kupiškio r. 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardant tos...“, kada Vilniuje vaikų amatų miestelyje prie Valdovų rūmų vykdė įvairias veiklas, užsiėmimus. V. Knizikevičius pabrėžė, kad G. Vaičikauskienė be galo tolerantiška, labai rami ir atsakinga moteris, gražiai bendraujant ir su vaikais, ir su kolegomis.

Sveikintojų buvo labai didelis būrys, gėlės ir dovanos netilpo ant stalo, o salėje skambėjo patys gražiausi ir šilčiausi sveikinimai nuo kolegų, kaimynų, mokinių, Subačiaus bendruomenės narių, Subačiaus miestelio seniūno ir seniūnijos atstovų, draugų. Nuoširdžių sveikinimų pynę skambių melodijų kaspinu labai gražiai apjuosė Kupiškio r. technologijos ir verslo mokyklos merginų ansamblis (vad. Sandra Guginienė) savo atliekamomis dainomis.

Šiandieną besidžiaugdami tautodailininkės kūryba, lauksime naujų jos parodų pristatymų su dar įvairesniais darbais.

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje iki šių metų lapkričio 22 d.

Virginija Pakalniškienė ir Jurgita Malevičiūtė

Foto Jurgitos Malevičiūtės

gv1

Tautodailininkė, parodos autorė Genė Vaičikauskienė.

gv2

Nuotrauka parodos atidarymo metu. Iš kairės antras sėdi Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, trečiasis LRS narys Jonas Jarutis.

gv3

Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė (iš kairės pirmoji).

gv4

Parodos atidarymo metu koncertavo Kupiškio r. technologijos ir verslo mokyklos merginų vokalinis ansamblis (vad. Sandra Guginienė iš dešinės pirmoji).

gv5

Sveikina LRS narys Jonas Jarutis.

gv6

Nuotraukoje Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.

gv7

Pasveikinti meninikės atvyko Kupiškio r. Subačiaus miestelio seniūnas Vidmas Paliulis ir vyresnioji specialistė Laisva Čiuliepienė.

gv8

Patys šilčiausi sveikinimai mokytojai G. Vaičikauskienei nuo jos mokinių.

gv9

Pasveikinti vyriausios sesers atvyko brolis ir dar keturios seserys.

gv10

Pasveikinti parodos autorės atvyko keramikų atstovai iš visos Lietuvos.

gv11

Sveikina Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

gv12

Menininkė Genė Vaičikauskienė (iš dešinės trečioji) kartu su Kupiškio r. tautodailininkais.

Parodos „Keramikos menas žmogaus gerovei“ uždarymas

Rudenišką spalio 26 – osios rytą Adomo Petrausko muziejuje įvyko parodos „Keramikos menas žmogaus gerovei“ uždarymas. Parodą lankytojai galėjo pamatyti apsilankę muziejuje nuo rugsėjo septynioliktos dienos. Joje buvo pristatomi Kupiškio socialinės globos namų gyventojų keramikos darbai, sukurti kartu su žinomais keramikos menininkais – Jurgita Jasinskaite, Rimantu Inokaičiu bei Gvidu Raudoniumi.

Renginį pradėjo muziejininkė Laura Eižinienė, kuri pasisveikinusi su dalyviais pristatė eksponuojamą parodą. Mažo molio gabalėlio, paimto į žmogaus rankas, viduje pradeda plakti maža širdelė“. Tą supratau po pirmojo prisilietimo, pirmosios pažinties su moliu, su keramika. Ir žiūrint į Kupiškio socialinės globos namų gyventojų ir keramikų parodos „Keramikos menas žmogaus gerovei“ darbus. Atrodo, kad kiekvienas darbelis yra išglostytas, išmyluotas, kiekviena detalė apgalvota ir įdėta labai daug meilės ir šilumos jį darant.

Projekto veiklą pristatė Kupiškio socialinės globos namų užimtumo specialistė Raminta Murnikova. Ji pasakojo, kad tai tęstinis socialinio meno projektas, kuris vykdomas nuo 2016 m. Šiemet žinomi keramikai viešėjo keliuose Šiaurės Lietuvos socialinės globos namuose: Jurdaičiuose, Linkuvoje ir Kupiškyje, kuriuose buvo surengtos keramikos dirbtuvės, skirtos likimo nuskriaustiems jaunuoliams ir suaugusiems. Globos namų gyventojai buvo įtraukti į visus keraminės kūrybos procesus: nuo molio ir dažų paruošimo iki dirbinių sukūrimo, glazūravimo ir pristatymo visuomenei. Menininkai Jurgita, Rimantas ir Gvidas kartu su kūrybinių dirbtuvių dalyviais turėjo galimybę naudotis naujausia keramikos įranga – žiedimo staklėmis ir raku degimo krosnele. Šio projekto esmė – suteikti kūrybos sparnus, didesnį pasitikėjimą savimi tiems, kurių likimas susiklostė ne visada sėkmingai. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, UAB „Suvena“.

Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo Kupiškio socialinės globos namų gyventojų kapela „Žvangučiai“ su meno vadovais Sigitu Malinausku ir Robertu Rutkausku. Skambėjo visiems gerai žinomos Lietuvių liaudies dainos: „Saulutė teka rytuose“, „Kai aš turėjau kaime mergelę“, polka ir kt.

Už gražią parodą, šiltą bendravimą ir viešnagę Kupiškio socialinės globos namuose muziejininkė įteikė padėką R. Murnikovai ir padėkojo kapelos meno vadovams S. Malinauskui ir R. Rutkauskui. Renginio pabaigoje visi dalyviai vaišinosi šilta arbata ir kava. Buvo labai gaila atsisveikinti su šia paroda, nes ji šiuo niūriu laikotarpiu įnešė daug šviesos, šilumos ir spalvų.

Muziejininkė Laura Eižinienė.

Foto Jurgita Malevičiūtė

gl4

Parodos uždarymą pradėjo muziejininkė Laura Eižinienė.

gl5

Nuotrauka parodos uždarymo metu.

gl6

Nuotraukoje Kupiškio r. socialinės globos namų darbuotoja Raminta Murnikova trumpai pristatė vykdytą projektą.

gl2

Muziejininkės Lauros Eižinienės (iš dešinės pirmoji) padėka Kupiškio r. socialinės globos namų darbuotojai Ramintai Murnikovai už nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą rengiant ir pristatant parodą. 

gl7

Koncertuoja Kupiškio r. socialinės globos namų kapela "Žvangučiai" (vad. Sigitas Malinauskas ir Robertas Rutkauskas).

gl8

Kapelos "Žvangučiai" muzikantai. Vad. iš kairės pirmas Sigitas Malinauskas, iš dešinės pirmas Robertas Rutkauskas.

gl3

Po parodos uždarymo visi vaišinomės arbata ir sausainiais.

Atmintis išlieka gyva

Lietuvos ŠIMTMETIS sėkmės istorija, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės, mūsų proseneliai, seneliai, tėvai, mes. Minėdami atkurtos Lietuvos šimtmetį norime, kad kiekvienas rastume savo ryšį, asmeninę istoriją, savo šventės emociją ir tradiciją. 

Džiaugiamės, kad spalio 20 dieną į renginį ,,Atmintis išlieka gyva...‘ skirtą Lietuvos šimtmečiui paminėti, susirinko virbališkiečiai, jutkoniečiai, gindviliečiai, laukminiškiečiai ir svečiai iš kaimyninio Rokiškio rajono. Visus linksmino Juodupės kultūros centro kapela ,,Vyžuonta“ (vadovė Elinga Astrauskienė).

Pirmiausia vyko knygos ,,Jutkonys ir jutkoniečiai“, kurią sudarė ir parengė doc. dr. Linas Vidugiris sutiktuvės. Ši kraštiečio knyga – atminties paminklas gimtinei. L. Vidugiris neturėjo galimybės atvykti, bet jo artimųjų Arūno Vidugirio, Zofijos ir Rimanto Babickų šeimos dėka, buvo sukurtas vaizdo įrašas, kuriame autorius pristatė knygą. Joje pateikiami Kupiškio rajono Jutkonių kaimo istoriniai metmenys, Lietuvos ir kupiškėnų tarmių apžvalga, jutkoniečių, jų sutuoktinių, vaikų, vaikaičių biografinės žinios, nuotraukos, kaimynų prisiminimai apie Jutkonis.

Žodį tarė mokytoja, kraštotyrininkė K. D. Sokienė, kuri palinkėjo visiems ją perskaityti, nes tai didelė, išskirtinė dovana, ne tik jutkoniečiams. Renginio vedėja Lidija Mačiulienė kvietė pasidalinti prisiminimais senuosius Jutkonių kaimo gyventojus. Birutė Vaitiekūnaitė, kuri gimė ir dabar gyvena savo tėviškėje, pasidalino prisiminimais apie L. Vidugirį, pasakojo, kad atvykęs į kaimą, vaikystėje pavėžindavo savo ,,Pobieda“; Benjaminas Kiaulėnas – apie praleistą vaikystę Jutkonyse; Ženė Totorienė – palaiko glaudžius ryšius su knygos autoriumi jau apie penkiasdešimt metų.

Nėra kantresnio mokytojo, už knygą. Ji šviečia, lavina, taurina. Tikime, kad leidinys ,,Jutkonys ir jutkoniečiai“ suteiks daug malonių akimirkų, žinių, atgaivins prisiminimus. Dėkojame autoriui L. Vidugiriui už atliktą neįkainuojamą darbą savo tėviškei, Kupiškio kraštui, kruopščiai surinktas žinias, už istorinės atminties išsaugojimą mums ir ateities kartoms. Nepamirškime savo giminės šaknų, bendraukime su vyresnės kartos žmonėmis. Esam laisva šalis, atsimenanti savo tautos šaknis.

Paminėjome ne vieną datą, o šimto metų sėkmės istoriją, kurią kūrė žymūs kraštiečiai: Petras Babickas, Lionginas Vaitiekūnas, Vincas Vyčinas, Aldona Adelė Čiurlytė, Jonas Kęstutis Vaitiekūnas, Alfonsas Dešrius, Teofilis Čiurlys, Kalikstas Čiurlys, Linas Vidugiris, Algimantas Zolubas, Kazimiera Danutė Sokienė. Renginio vedėja Jolanta Knizikevičienė demonstruodama skaidres kvietė pažinti jų pasiekimus ir iššūkius. Išleistas Lietuvos valstybės šimtmečio proga lankstinukas ,,Žymių kraštiečių sukaktys“ (parengė bibliotekininkės L. Mačiulienė, L. Čejauskienė ir muziejininkė J. Knizikevičienė) buvo padovanotas žiūrovams.

Virbališkių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Katelienė informavo, kad bendruomenė įgyvendina Kupiškio rajono savivaldybės finansuotą projektą „Atmintis išlieka gyva“, kurio metu nupirktos reikalingos priemonės organizuojant renginius (projektorius, ekranas ir kt.).

Pirmininkė džiaugėsi, kad šiandien minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį, galime pasveikinti ir bendruomenės narius, kurie šventė arba dar švęs gražias sukaktis. Prieš 10 m. susikūrė Virbališkių kaimo bendruomenė. Tikim, kad ir ateinantis dešimtmetis bus prasmingas darbais, turiningais renginiais, nuoširdžiais susitikimais ir žiūrovų gausa. Norisi pasakyti „ačiū“ visiems, kurie kuria bei dalijasi gerumu su aplinkiniais, palinkėti gero ir šilto pasibuvimo visiems susirinkusiems.

Peržvelgėme, prisiminėme bendruomenės dešimtmečio renginių akimirkas praleistas kartu ir išsaugotas nuotraukose. Svečiai linkėjo bendruomenei išlikti tokiai pat stipriai, matomai, spręsti kartu iškilusias problemas ir pasidžiaugti savo pasiekimais.

Po sveikinimų, visų laukė staigmena – Virbališkių kaimo bendruomenės 10-mečiui V. Katelienės iškeptas didžiulis medaus tortas. Jubiliatai buvo apdovanoti gėlėmis, suvenyrais. Linksmai besišnekučiuojant, smagiai dainas bedainuojant, susirinkusieji net nepastebėjo, kaip greitai prabėgo laikas. Pasidalinę šiluma bei gerumu, padėkoję vieni kitiems, bendruomenės nariai skirstėsi namo neskubėdami – juk čia buvo drauge smagu, gera…

Lidija Mačiulienė, Jolanta Knizikevičienė                        

Nuotraukos Renatos Malinauskienės

 atm1

Labai ilgai laukta knyga, kurią sudarė ir parengė doc. dr. L. Vidugiris

atm2

Į renginį susirinko nemažas būrys Jutkonių, Virbališkių, Gintvilų, Laukminiškių gyventojų.

atm3

 K. D.Sokienė papasakojo apie knygą  "Jutkonys ir jutkoniečiai"

atm4

Benjaminas Kiaulėnas prisiminė vaikystę Jutkonyse ir pasveikinimo Virbališkių kaimo bendruomenę su 10 metų jubiliejumi.

atm5

Ženė Totorienė papasakojo apie knygos autorių L. Vidugirį.

atm6

Visus susirinkusius linksmino Juodupės kultūros centro kapela "Vyžuonta".

atm7

Pasveikinta Virbališkių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Katelienė.

atm8

Renginio organizatorės ir vedėjos.Iš dešinės L. Mačiulienė, J. Knizikevičienė ir bibliotekininkė L. Čejauskienė. 

Susitikimas su prof. Liudu Mažyliu

 

Susitikti su Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų atstovais Uoginių amatų centre muziejininkai pasikvietė vasario 16-osios akto suradėją Vokietijoje profesorių Liudą Mažylį. Vakare svečias bendravo su kupiškėnais Kupiškio r.  meno mokyklos salėje.

 

Renginio pradžioje parkelyje šalia Adomo Petrausko muziejaus ąžuoliukus sodino ne tik mokiniai su mokytojais, bet ir atvykęs svečias profesorius L. Mažylis kartu su Kupiškio rajono mero pavaduotoju Aurimu Martinka bei Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Irena Mockuviene. Ąžuoliukų sodinimo akcija buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir muziejaus įkūrėjui Adomui Petrauskui.

 

Sugužėję į Uoginių amatų centro salę pilietinio ir tautinio ugdymo projekto „Jaunoji karta Jono Basanavičiaus šviesoje“ pristatymo šventę, į kurią atvyko rajono meras Dainius Bardauskas ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, įdėmiai klausėsi Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės Violetos Aleknienės, pristačiusios profesorių L. Mažylį kaip kuklų ir paprastą žmogų, Laisvės alėjoje Kaune važinėjantį dviračiu. Šis kuklus žmogus Lietuvai surado  neįkainuojamą dovaną -  Lietuvos nepriklausomybės aktą. Kupiškėnai gali pasidžiaugti, kad žymiojo atradėjo šaknys yra iš mūsų rajono: Šileikiškio kaime gimė  jo senelis Pranas Mažylis.

 

Svečią sveikino Kupiškio rajono vadovas D. Bardauskas, džiaugdamasis, kad turi galimybę gyvai pabendrauti su atradėju. Jis teigė, kad susirinkusiam jaunimui reikėtų tuo pasinaudoti klausant pasakojimo apie atradimą ir jo reikšmę ar užduodant kausimus profesoriui. 

 

Kalbėdamas L. Mažylis priminė laikus, kai Lietuva buvo atitekusi carinei Rusijai ir buvo suskirstyta į gubernijas. Profesoriaus L. Mažylio archyve pirmas dokumentas, kuriame minima Mažylienės pavardė su įrašytu sūnauis vardu,  yra 1838 metų. Šiame dokumente sužinome, kad išeima Šileikiškio kaime turėjo kilnojamojo turto: pastatų, gyvulių, ūkio reikmenų. Pasakodamas svečias teiravosi, ar kas nors iš susirinkusių turi Mažylio pavardę, o nesulaukęs teigiamo atsakymo apgailestavo, nes minėta pavardė yra kilusi iš mūsų krašto.

 

Pasakodamas apie senelį Praną Mažylį, gimusį Šileikiškio kaime, užsiminė, kad jis buvęs kairiųjų pažiūrų, maištininkas, agituodavęs prieš carą. Dažniausiai po mišių sekmadieniais raitas jodinėdavo po įvairiais vietas. 1905 metų revoliucijos metu pateko į Ukmergės kalėjimą. Už didelį užstatą, kurį surinko senelio bendražygiai, buvo paleistas ir išvyko į tuometinei Austrijai-Vengrijai priklausiusią Krokuvą ir mokėsi medicinos, nors ir trūko lėšų pragyvenimui. Pirmasis pasaulinis karas Praną Mažylį užklupo Lenkijoje. Per jį žuvo tūkstančiai ir milijonai žmonių, o Lietuvai, kaip sakė L. Mažylis, „atsivėrė galimybių langelis, ir ji sugebėjo išlaviruoti taip, kad atstatė savo nepriklausomybę.

 

Profesorius L. Mažylis išskyrė žodį "formula", nuo kurios palyginti ilgą laiką - nuo 1917 iki 1918 metų - vyko diplomatinė kova su tuo metu Lietuvą valdžiusia Vokietija ir įvairiomis jos institucijomis. Ir patys lietuviai, kartais labai emocionaliai, ginčydavosi dėl Vasario 16-sios akto turinio. 1917-ųjų vasarą mažai kas dar tikėjo, kad Lietuva 1918 metais turės pirmąjį ministrų kabinetą. Būtent taip ir atsitiko. Vokiečiai pateikė planą, kad leis lietuviams išsirinkti atstovus, o tada tuos  dvidešimt žmonių  kaip įmanydami spaus, kad suderėtų kuo palankesnius sprendimus Vokietijai.

 

Iš pradžių, 2017 m. rugsėjo 1822 d., buvo surengta Lietuvių konferencija Vilniuje. Iš įvairių kraštų suvažiavo apie du šimtus delegatų, nors vokiečiai tuo metu draudė važinėti po Lietuvą dėl ligų ar dėl šnipų baimės. O dėl konferencijos dalyvių kelionių buvo padaryta išimtis. Konferencijoje priimta rezoliucija, kurioje užrašytas ir vienas labai svarbus sakinys, kurį citavo profesorius L. Mažylis: „Galutinai nustatyti nepriklausomos Lietuvos pamatus ir jos santykiams su kaimyninėmis valstybėmis turi būti sušauktas steigiamasis Lietuvos seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“. Konferencijoje buvo išrinkta dvidešimties atstovų taryba nepriklausomybei skelbti.

 

Pristatydamas dokumento atradimo istoriją, profesorius L. Mažylis atviravo, kad nėra labai ramus, greičiau esąs „įžūlaus charakterio ir nelabai norintis kampe sėdėti tyliai“, kas tikriausiai, jo manymu, ir padėjo surasti dokumentą Vokietijos archyve.

 

Po profesoriaus L. Mažylio paskaitos, susirinkę moksleiviai iš dešimties rajono bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų išsiskirstė į šešias komandas, kurios turėjo atsakyti į dvidešimt penkis klausimus, paruoštus rajono istorijos mokytojų. „Šis protų mūšis bus visos šios dienos refleksija,“  sakė prieš pateikdama klausimus Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja istorikė Giedrė Zuozienė. 

 

Laimėjo vienu balu daugiau už kitus surinkusi „Mažylių“ komanda, kuroą sudarė aštuoni dalyviai iš  Lauryno Stuokos-Gucevičiaus ir Subačiaus gimnazijų, Povilo Matulionio progimnazijos, Alizavos, Salamiesčio ir Skapiškio pagrindinių mokyklų.

 

Vakare muzikos mokykloje vyko susitikimas su profesoriumi L. Mažyliu. Žymusis svečias nuoširdžiai su visais bendravo. Nepamiršo pakviesti savo giminės narių ateiti arčiau į priekį, kvietė nesikuklinti, prašė papasakoti, gal jie daugiau žino apie savo giminę. L. Mažylis pasakojo apie nuotraukų parodą, kuriose matyti prosenelio J. Mažylio sūnus ir dvi dukros, būsimasis profesoriaus senelis P. Mažylis ir kiti artimieji. Priminė, kad ir „Klausimėlio“ žurnalistas Juras Jankevičius taip pat yra iš jų giminės. Buvo labai vaizdžiai papasakota apie trejų metų vaiko Liuduko kelionę 1957 metų vasarą į Šileikiškį, nepamirštant pasakyti, kad išvažiuojant iš Kauno jis mojavo rankoje laikydamas kvepalų buteliuko kamštelį. Ta nuotrauka yra išlikusi iki dabar. Pakeliui buvo sustoję prie Puntuko, nakvojo Šileikiškio kaime, aplankė kitus gimines, gal dar ir prie Skapiškio pas Zavadžius buvo. Ir šiek tiek vėliau, dar vieną kitą kartą buvo atvažiavę į Šileikiškį, kol jo sovietmečiu vykstant melioracijai nebeliko.

 

Profesorius prisiminė Mažylių giminės Aleksandros Jankevičienės dukrą Redą Jankevičiūtę, kuri lyg ambasadorė iš Kauno atvažiuodavo į visus giminės susitikimus. L. Mažylis pasakojo, kad studijavo chemiją Vinliuje, o paskui jį patraukė politikos mokslai, ir dabar dėsto Vytauto Didžiojo universitete Kaune Lietuvos politinę sistemą pirmakursiams bakalaurams. "Jiems tenka išklausyti Lietuvos nepriklausomybės akto atsiradimo aplinkybes. Jos labai susišaukia ir su mūsų dienomis, ir su buvusiais įvykiai,"  – baigdamas sakė profesorius. Jam buvo padėkota įteikiant gėlių puokštę, o „Kupkėmio“ ansambliečiai skyrė savo dainą.

 

l1

 Iš kairės: prof. Liudas Mažylis, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio r. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė ir Kupiškio r. mero pavaduotojas Aurimas Martinka.

l2

 Ąžuoliukų sodinimui renkasi Kupiškio r. bendrojo lavinimo mokykos.

l3

Ąžuoliuką ruošiasi sodinti ir prof. Liudas Mažylis. Kairėje stovi Kupiškio r. mero pavaduotojas Aurimas Martinka.

l4

Nuotraukoje prof. Liudas Mažylis (dešinėje) kartu Kupiškio r. mero pavaduotoju A. Martinka (iš kairės pirmas) ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė (iš kairės antra) kartu sodina ąžuolą A. Petrausko ąžuoliukų pievelėje.

l5

Nuotrauka ąžuoliukų sodinimo metu. Iš dešinės prof. Liudas Mažylis, miškininkas Vidmantas Markevičius, Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, ir Kupiškio r. mero pavaduotojas Aurimas Martinka.

l6

Nuotraukoje prof. Liudas Mažylis (priekyje) ir Kupiškio r. mero pavaduotojas A. Martinka.

l8

Nuotraukoje iš dešinės miškininkas Vidmantas Markevičius, prof Liudas Mažylis ir Kupiškio r. mero pavaduotojas Aurimas Martinka.

 l18

Nuotrauka susitikimo metu. Iš kairės Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas, Kupiškio r. mero pavaduotojas Aurimas Martinka ir prof. Liudas Mažylis. 

l19

Dovanos prof. Liudui Mažyliui (iš kairės pirmas) nuo Kupiškio r. mero Dainiaus Bardausko (iš dešinės pirmas). Viduryje stovi Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

l20

Sveikinimo žodį tarė Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas.

l21

Nuotraukoje linksmai nusiteikęs prof. Liudas Mažylis.

l22

Nuotraukoje prof. Liudas Mažylis ir Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas.

l23

Nuotraukoje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokinės pristato edukacinę ekskursiją - "Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos gyvenimo keliais".

l24

Susitikimą su prof. Liudu Mažyliu ir visuomene Kupiškio meno mokykloje vedė Kupiškio etnografijos muziejininkė Miglė Zakarauskautė.

l25

Sveikinimo žodžius prof. Liudui Mažyliui nuo Lietuvos Respublikos seimo nario Jono Jaručio tarė jo padėjėjas Paulius Pranckūnas (dešinėje).

l26

Prof. Liudą Mažylį sveikina Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus (dešinėje).

l27

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir prof. Liudas Mažylis.

„Užrašas ant vagono „Lietuvos geležinkeliai“

gs1Šių metų rugsėjo 21 d. Kupiškio rajone vyko 2018 m. Europos paveldo dienos. Kupiškio etnografijos muziejus kartu su Kupiškio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistu Vyčiu Zavacku vykdė projektą „Užrašas ant vagono „Lietuvos geležinkeliai“.

Nuo ankstyvo ryto prie Kupiškio bažnyčios rinkosi Kupiškio r. ugdymo įstaigų mokiniai su mokytojais. Sulaukėme arti 100. Buvo suorganizuota mokomoji – pažintinė ekskursija. Moksleiviai turėjo puikią galimybę susipažinti su Subačiaus, Panemunėlio, Skapiškio ir Kupiškio geležinkelių stočių istorijomis. Edukacinę ekskursiją vedė Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Dalius Vrubliauskas. Jis pasakojo apie geležinkelių didžiulę reikšmę to meto mažų miestelių ekonomikai, susisiekimui, kultūrai. Moksleiviai susipažino su geležinkelio ruožo Šiauliai-Daugpilis istorija, kaip kūrėsi gyvenvietės, kam buvo skirti šalia jų statomi vandens bokštai.

Doc. D. Vrubliauskas prie kiekvieno geležinkelio stotelės trumpai papasakojo, kas jose buvo svarbiausia, kada jos atsirado. Prie geležinkelio dirbo daug vietos gyventojų. Šis darbas jiems buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Doc. D. Vrubliausko senelis dirbo iešmininkų Panemunėlio geležinkelio stotyje, o jis visas vasaras praleisdavo pas juos. Todėl jis jaučia didelį ryšį su šiuo miesteliu.

Lankantis Subačiaus geležinkelio stotyje turėjome galimybę susitikti su buvusiu šios stoties viršininku Algirdu Mateika. Nors žmogus garbingo amžiaus, bet atmintis dar labai gyva. Jis trumpai papasakojo kaip Subačiaus geležinkelio stotis gyvavo po Antrojo pasaulinio karo, kad 1949 metais Subačiuje buvo perdavimo stotis. Čia stovėjo medinis barakas besikeičiančioms darbuotojų brigadoms laikinai apsistoti, medinė keleivių laukimo stotis. Pašnekovas prisiminė, kad geležinkeliečio darbas buvo tikrai labai sunkus ir atsakingas. Reikėjo nemažai mokytis. Trumpas dialogas tarp doc. D. Vrubliausko ir A. Mateikos vyko prie pirmojo pastatyto namoSubačiuje. Jame iki šios dienos gyvena A. Mateika.

Aplankę Subačiaus, Panemunėlio, Skapiškio geležinkelio stotis, ekskursantai vyko į galutinę stotelę – Kupiškio geležinkelio stoty. Čia EPD renginio dalyvių laukė puikiai nusiteikusios Kupiškio r. Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos moksleivės, kurios vadovaujamos direktorės pavaduotojos ugdymui Jūros Sigutės Jurėnienės pristatė literatūrinę – muzikinę kompoziciją „Gyvenimo kermošius geležinkelio stotyje“, o Kupiškio r. Šepetos laisvalaikio salės kultūrinės veiklos vadybininkė Vaiva Ladigaitė Mališauskienė visus užbūrė romansais apie pirmąją meilę geležinkelio stotyje, apie laukimą ir ilgesį prie vagonų.

Visus susirinkusius pasveikino ir padėkos raštus, kurie prisidėjo prie renginio organizavimo įteikė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Paroda „Geležinkelio ruožas Šiauliai-Daugpilis 1918-2018 m.“ buvo pristatyta neformalioje erdvėje – Kupiškio geležinkelio stotyje. Čia žmonės gali susipažinti su šio geležinkelio ruožo istorija. Paroda eksponuojama nuo 2018-09-21 iki 2018-10-05 d.

Fotografijos eksponuojamos iš muziejaus fondų. Nemažai jų pateikė istorijos mokytojos N. Puzelienė, J. Kavoliūnienė, R. Kaušakienė. Labai nuostabu, kad šioje pilietinėje akcijoje dalyvavo buvusi Kupiškio r. Noriūnų Jono Černiaus mokyklos mokytoja Ekaterina Vanagienė. Ji savo vaikystę praleido prie geležinkelio , o tėvelis daug metų dirbo prie šios traukinių magistralės.

Po renginio visi svečiai ir moksleiviai buvo pakviesti pasivaišinti šiltomis spurgomis su arbata, kad bent šiek tiek pajaustų to meto dvasią, kuri tvyrojo geležinkelio stotyse tarpukario Lietuvoje.

Nuotraukos muziejininkės Jurgitos Malevičiūtės

gs2

Nuotrauka mokomosios - pažintinės ekskursijos metu.

gs3

Nuotraukoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Dalius Vrubliauskas.

gs4

Didelis būrys moksleivių ir mokytojų klausosi doc. D. Vrubliausko pasakojimo apie Subačiaus geležineklio stotį.

gs5

Trumpą istoriją apie darbą geležinkelio stotyje pasakoja buvęs šios stoties viršininkas Algirdas Mateika (stovi dešinėje).

gs6

Atvykome į Panemunėlio geležinkelio stotį.

gs7

Nuotrauka mokomosios - pažintinės ekskursijos metu prie Panemunėlio geležinkelio stoties.

gs8

Dar viena sustojimo aikštelė - Skapiškio geležinkelio stotis.

gs9

Galutinė maršruto stotelė - Kupiškio geležinkelio stotis.

gs15

Nuotrauka renginio metu.

gs10

Literatūrinę - muzikinę kompoziciją " Gyvenimo kermošius geležinkelio stotyje" pristato Kupiškio r. Šepetos Almos Adamkienė pagrindinės mokyklos moksleivės, vadovaujamos direktorės pavaduotojos ugdymui Jūros Sigutės Jurėnienės.

gs11

Šiltais meilės romansais užbūrė Kupiškio r. Šepetos laisvalaikio salės kultūrinės veiklos vadybininkė Vaiva Ladigaitė Mališauskienė. 

gs13

Susirinkusius svečius ir moksleivius sveikino Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

gs14

Geležinkelių atsiradimo istoriją ir jų svarbą miesteliams pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Dalius Vrubliauskas.

gs16

Kupiškio geležinkelio stotyje eksponuojama paroda "Geležinkelio ruožas Šiauliai - Daugpilis 1918-2018 m."

Jubiliejinė skulptoriaus Henriko Orakausko paroda “Refleksijos“ Kupiškio etnografijos muziejuje

H22Šių metų rugsėjo 22 d. į Kupiškio etnografijos muziejų, kuriame vyko skulptoriaus Henriko Orakausko jubiliejinė kūrybos darbų paroda, rinkosi didelis būrys miesto gyventojų, draugų, pažįstamų, ir bičiulių. Visi skubėjo susitikti ir pasiklausyti paties skulptoriaus pasakojimo apie savo kūrybą, ateities planus.

Susitikimą Kupiškio etnografijos muziejuje su skulptoriumi Henriku Orakausku pradėjo literatė Genovaitė Koriznienė. Ji sukūrė ir padeklamavo eilėraštį skirtą parodos autoriui. Literatūrinėje potekstėje, lyg buvo pereita per šio žmogaus gyvenimo dienas.

Henrikas Orakauskas gimė 1948 m. rugsėjo 19 d. Vyžuonose ( Utenos raj.). 1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumo meninio metalo apdirbimo specialybę. Už Šv. Jonų centrinio altoriaus atrestauravimą, jam suteikta II- oji restauratoriaus metalisto kategorija. Nuo 2001 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Menininkas gyveno ir kūrė Vilniuje, Šiauliuose, Kupiškyje, šiuo metu gyvena Kernavėje. Menininko kūrybos sritys labai įvairios: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika, karikatūra. Henriko Orakausko kūrinių yra įsigiję: Aušros muziejus (Šiauliai), Lietuvos Respublikos Seimas, Šveicarijos ambasada, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Kupiškio, Zarasų miestai, Vyžuonų miestelis; privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje ( JAV, Olandija, Rusija, Anglija, Ispanija, Ukraina) ir kt.

Autorius aktyviai dalyvauja grupinėse parodose.

Studijoje-galerijoje „Šulinys“ Kernavėje (Vilniaus g. 8) galima pamatyti pastoviai veikiančią autoriaus kūrinių ekspoziciją.

 

H23Muziejaus direktorė Violeta Aleknienė tęsė dialogą su menininku perskaitydama jo paties apibūdinimą apie save: „Kiekvieno iš mūsų egzistavimas žemėje – tai santykis su žeme, gamta ir žmogumi. Siekiant gyvenimo prasmės žmogus stebi pasaulį ir ieško savęs. Žmogus turi sukurti sau atvarą, vidinę pasaulėžiūrą, ir kad to pasiekti galime mentaliniu darbu, kultūrine veikla. Jeigu nesinaudosi duotomis rankomis ir protu, gali kaltinti tik save.

Per savo gyvenimo dešimtmečius skulptorius Henrikas Orakauskas sukūrė daug puikių kūrinių, kurie į kiekvieno žmogaus dvasią įsilieja skirtingai. Mes to negalime nei pamatyti, nei justi. Tačiau pamatę jo kūrinius po atviru dangumi, liekame sužavėti.

Parodos autorius H. Orakauskas savo kūrinių neužkoduoja menine kalba. „Technologija nėra mano vėliava, svarbiausia mintis, pateikta gyvenimo prasmė“, - kalbėjo pats autorius.

Skulptoriui yra įteiktos įvairios nominacijos . Viena iš jų, kurią skiriant buvo įtrauktas platus visuomenės ratas – tai 2009 m. dienraščio „Respublika“ skaitytojų pasiūlyta nominacija „Nacionalinė vertybė – žmogus amžininkas“.

H20Skulptorius H. Orakauskas yra mylimas ir laukiamas Kupiškyje. Daug metų čia gyveno. Matydamas tuometinį Kupiškio miesto vardą, autorius yra pasakęs: „Kupiškis turi būti kitoks. Mano svajonė jį ištraukti iš mažų miestelių konteksto“. Šiandien šis mažas Rytų Aukštaitijos miestelis tapo muziejumi po atviru dangumi. Iš viso mieste H. Orakauskas yra sukūręs 28 skulptūras. Visos jos labai skirtingos. Tiek dydžiu, mintimi, erdviniu sprendimu. Į miestą atvykę svečiai ar skubantys pro šalį kupiškėnai gali pamatyti skulptūras „Angelas“, „Strutis“, Piemenukas su žąsele“ , „Kupa ir Lėvuo“. Autorius atskleidžia, kad net skulptūros vieta, įtakoja kuriamo darbo formą, mintį ir net medžiagą.

Šiuo metu autorius gyvendamas Kernavėje priima lankytojus iš visos Lietuvos, veda edukacinius užsiėmimus ir kuria toliau įgyvendindamas savo kūrybinius sumanymus.

Kuriančiam žmogui neįmanoma pasislėpti. Pas jį visada veda kūrybiniai ženklai.

H. Orakauskas jubiliejinę parodą pristato tose vietose, kurios susijusios su jo gyvenamąja vieta. Tai Utena, Kupiškis, Šiauliai, Vilnius. Be abejonės jos taip pat yra eksponuojamos ir labai garsiose galerijose. Parodose pristatoma H. Orakausko septynių dešimtmečių kūryba.

Autorius yra pasakęs: „Be galo svarbus dalykas būti miesto dailininku – ir miestui, ir dailininkui. Tau yra didelė atsakomybė ir tu esi priverstas būti sąžiningas. Kupiškis man darosi kaip platforma, ant kurios galėjau stovėt, ir jau tada ateina idėjos, kurios pasitvirtina kitur išvažiavus...“

Visos parodos pristatymo metu, kuomet vyko šiltas dialogas tarp autoriaus ir susirinkusios publikos, visus malonia muzikos nata ir dainomis džiugino Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ (vad. Nidija Sankauskienė). Lyg gyvenimo varpų skambesys tą dieną visos melodijos buvo skiriamos parodos autoriui Henrikui Orakauskui. Begalės gėlių puokščių taip pat gulė ant skulptoriaus rankų, o akys žibėjo nuo artimųjų, draugų, bičiulių skirtų sveikinimų.

Skulptorių sveikino Stankūnų šeima, buvęs bendradarbis H. Dauderys, Aušra Sriubiškienė, Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“ atstovais su vadove Alma Pustovaitiene, Kupiškio r. tautodailininkai, buvęs paminklosaugininkas Kazys Stančikas. Muziejininkų vardu padėkos žodžius tarė direktorė Violeta Aleknienė. Ji menininkui palinkėjo visada stovėti ant savo gyvenimo platformos. Nestokoti kūrybinių minčių, sveikatos, įkvėpimo, save dovanoti artimiesiems, su jais praleisti kiekvieną minutę.

 

O mes visi žinome, ir perduodame jaunajai kartai, kad skulptorius H. Orakauskas yra – „Kupiškio puošybos pradininkas ne tik dėl datos ir pirmo kūrinio, bet ir dėl noro įkūnyti vietą, erdvę, ieškoti tapatybės ženklų, išreikšti save ir tai, kas yra aplinkui“ – rašo menotyrininkė Donata Jutkienė.

 

H2

 

 

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

 

H3

 

Nuotraukoje literatė Genovaitė Koriznienė.

 

H4

 

 

Nuotrauka parodos pristatymo metu. Skulptorius Henrikas Orakauskas sėdi viduryje.

 

H18

 

Koncertuoja Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis "Versmė" (vad. Nidija Sankauskienė iš kairės pirmoji).

 

H7

 

Skulptorių H. Orakauską (iš dešinės pirmas) sveikina Stankūnų šeimyna. 

 

H10

 

Sveikina Kupiškio r. tautodailininkų atstovės Virginija Jurevičienė (kairėje)  ir Genutė Vaičikauskienė.

 

H11

 

Tarp sveikintojų buvęs paminklosaugininkas Kazys Stančikas.

 

H19

 

Sveikinimo žodžiai nuo Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblio "Kupkėmis" atstovų kartu su vadove Alma Pustovaitiene (iš kairės pirmoji).

 

H13

 

Sveikina Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė.

 

H14

 

Nuotraukoje buvęs skulptoriaus bendradarbis H. Dauderys.

 

H15

 

Nuotraukoje sveikinimo žodžius muziejininkų vardu tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

 

Ir gražus gi kraštas mūs gimtasis...

Trečiadienio popietę Virbališkių bibliotekoje apsilankė noriūnietė Aldona Ramanauskienė. Vyko jos parodos ,,Ir gražus gi kraštas mūs gimtasis...“pristatymas, kurį organizavo muziejininkė J. Knizikevičienė ir bibliotekininkės L. Mačiulienė, L. Čejauskienė.

Aldona yra kilusi iš Rokiškio rajono Norkūnų kaimo, tačiau jau daug metų gyvena Noriūnuose. Pamilo šį kraštą ir nekeistų gyvenamos vietos į jokią kitą, nes čia kūrėsi šeima, pačių rankomis išpuoselėta sodyba, sieja glaudus ryšys su Palėvene ir įspūdinga Šv. Dominyko bažnyčia. Ši aktyvi visuomenininkė ne tik pati puoselėja grožį, domisi savo krašto istorija, rūpinasi sakralinio meno išsaugojimu, populiarinimu, užsiima savanoriška veikla, bet ir noriai dalinasi žiniomis su visais besidominčiais, veda ekskursijas. Veikli moteris beveik neturi laisvalaikio, bet vertina visas gyvenimo dovanas, moka džiaugtis ir yra laiminga šeimoje bei tarp žmonių.

Susipažinome su Aldonos fotografijų paroda eksponuojama bibliotekoje. Muziejininkė J. Knizikevičienė pademonstravo nuotraukas iš parodos autorės sukaupto gausaus archyvo. Viešnia pakomentavo savo darbus, papasakojo jų atsiradimo istorijas. Visus klausytojus nustebino šiuo neblėstančiu pomėgiu. Jos parodos ir publikuojamos nuotraukos džiugina kupiškėnus. Tai fotografė- kraštotyrininkė, įamžinanti gimtinės gamtą, nepakartojamas renginių akimirkas, nors dėl to kartais tenka keisti dienotvarkę. Bet atpildas – užfiksuota akimirka, įspūdinga fotografija. Mėgstamiausios nuotraukos – gamtos vaizdai, Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčią ir kelionės. Grožį, išskirtinumą pastebi visur – susitikimuose su įdomiais žmonėmis, kelionėse, spalvingame saulėlydyje ir ryto žarose, rasotame gėlės žiede, šerkšno baltume... Jaučiamas rūpestis išsaugoti tai, ko niekada nebebus, pvz. gluosniais apsodintas kelias link Palėvenės. Kelininkai juos jau iškirto! Ačiū fotografei, kad bent nuotraukose jais pasidžiaugsime. Visam laikui nuostabus žiemos peizažas išlieka ,,Kupiškėnų enciklopedijos“ 2- ojo tomo viršelyje.

Naujai pažinom šią kūrėją– kelių talentų savininkę – drąsią, pareigingą, nebijančią jokio darbo, išbandymų, mokančią surasti gyvenime save , o žinias, gebėjimus perteikti šalia esantiems. Ji dalyvauja Kupiškio trečiojo amžiaus universiteto veikloje.

Neramios sielos moteris, kurios platus pomėgių ratas (fotografija, augalai, floristika, mezgimas, tapyba, karpiniai, siuvinėjimas ir kt.) nustebino ne vieną parodos lankytoją pasidalintais įspūdžiais lankantis įvairiose Lietuvos vietovėse, užsienyje bei nuoširdžiu bendravimu. Autorė pasidalino mintimis kaip pasirenkama darbų tematika, nepagailėjo patarimų kaip padaryti gerą fotografiją. Ji pažadėjo dar ne kartą atvykti, eksponuoti savo darbus bei pamokyti moteris įvairios kūrybinės veiklos. Visa tai padėjo sukurti betarpišką ryšį tarp parodos autorės ir žiūrovų bei paliko prasmingus prisiminimus.

Atsisveikinę su autore, ilgai šnekučiavome: kokia turtinga mūsų Lietuva talentingais, kūrybingais, veikliais, puoselėjančiais tikrąsias vertybes žmonėmis. Liko parodoje užfiksuotos akimirkos nuo Baltijos jūros iki mums pažįstamų ir brangių Kupiškio krašto kampelių. Paroda bus eksponuojama iki spalio 31d. Virbališkių bibliotekoje, Laukminiškių kaimo muziejuje. Kviečiame pasigrožėti!

 

 Jolanta Knizikevičienė

 Nuotraukos Renatos Malinauskienės

 ram

Nuotraukoje  A. Ramanauskienė.

ram1

Padėkos žodžiai A. Ramanauskienei nuo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės Jolantos Knizikevičienės.

ram2

Žiūrovai su dideliu susidomėjimu žiūri demostruojamas nuotraukas.

ram3

Nuotrauka parodos pristatymo metu.