Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje vizitas Uoginių k. amatų centre

Liepos 20 d. Kupiškio rajone, Uoginių k. amatų centre apsilankė Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyohei Shigeeda, su žmona ponia Mishiko. Uoginių k. amatų centre buvo vesta bitininko Zenono Vezbergo edukacija „Bitininkavimas ne tik saldžios svajonės, bet ir karčios šaknys“. Edukacijoje dalyvavo ne tik svečiai iš Japonijos ambasados Lietuvoje, tačiau ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

jap1

Nuotraukoje iš kairės bitininkas Z.Vezbergas,centre  Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda su žmona Mishiko, dešinėje Kupiškio rajono meras D.Bardauskas.

Edukacininės pamokos metu svečiai buvo supažindinti su bitininkavimu, bičių šeima ir jos gyvenimu, bitininkavimo priemonėmis, bityno įkūrimo organizavimu ir bičių produktais.  T. Shigeeda buvo parodytas tikras korys, papasakotas bičių gyvenimas žiemą ir vasarą, medsukis (kurį išbandė ir pats ambasadorius), svečiai supažindinti su bičių veisimu ir prižiūrėjimu. Užsiėmimo metu buvo pavaišinti šviežiu medumi.

jap2

Nuotraukoje iš kairės bitininkas Z.Vezbergas,dešinėje  Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda su žmona Mishiko.

Edukacija buvo surengta neatsitiktinai. Japonijos ambasadorius T. Shigeeda mano, jog Kupiškėnai gali tapti puikiais partneriais siekiant skatinti tarptautinį verslą ir bičių produktų gaminiais plėsti prekybą Japonijoje.

Dėmesio visiems besidomintiems bitėmis ir bitininkavimu. Kviečiame registruotis ir užsisakyti Zenono Vezbergo edukaciją tel.: 8-699-26922.

jap3

Nuotraukoje Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda su žmona Mishiko.

jap4

Nuotraukoje iš kairės Japonijos ambasadorius T.Shigeeda, bitininkas Z.Vezbergas, ambasadoriaus žmona Mishiko bei Kupiškio rajono meras D.Bardauskas.

Tautodailininkės Saveros Agnės Paštukienės kūrybos darbų parodos pristatymas

Neįtikėtinai šiltą ir jaukią liepos 14 dienos popietę lankytojai rinkosi į V. Šleivytės paveikslų galeriją, kur buvo pristatyta tautodailininkės Saveros Agnės Paštukienės kūrybos darbų paroda. Į renginį susirinko gausus būrys tautodailininkės draugų, pažįstamų, artimųjų ir kaimynų. Visi jie sveikino parodos autorę ir linkėjo dar didesnio kūrybinio užsidegimo, sveikatos ir laimės.

V. Šleivytės paveikslų galerijos šeimininkė, muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pakvietė lankytojus pasiklausyti Almanto Totorio parengtos koncertinės programos. Pasveikinti parodos autorę ir prisiminti apie 2017-uosius tautinio kostiumo metus kvietė močiutė Lionė Totorienė, kuri pasidalino savo patirtimi, išmintimi ir savo jaunystės laikotarpio prisiminimais, o į renginį atvyko pasipuošusi tautiniu kostiumu išsiskiriančiu savo raštais ir spalvomis bei renginio pabaigoje vaišino svečius savo pačios gamintomis spurgomis.

Pasveikinti parodos autorę Saverą atvyko LTS Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininkė Virginija Jurevičienė, kartu su kitais tautodailininkais. Padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. S. A. Paštukienę sveikino ir ūkininkas, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys Zigmantas Aleksandravičius taip pat ir kiti svečiai.

Renginį pabaigė dainomis ir šokiais. Parodos autorė dėkojo susirinkusiems, už jos darbo įvertinimą bei dalyvavimą renginyje ir kiekvienam atvykusiam į jos šventę dovanojo pačios austus „Kupiškio“ skirtukus. Parodos pristatymo metu autorė teigė, jog audimo meno amatą perėmė iš mamos ir tikisi, jog jaunoji karta susidomės labiau ir perims šį unikalų, mūsų protėvių puoselėtą amatą, kuris šiais laikais, jau nebėra toks dažnas ir gerai žinomas jaunosios kartos tarpe.

P1

Nuotraukoje Almantas Totoris.

P2

Nuotraukoje Lionė Totorienė ir muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

P3

Nuotraukoje iš kairės LTS Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė Virginija Jurevičienė, centre Savera Agnė Paštukienė ir kiti tautodailininkai.

P4

Nuotraukoje iš kairės: muziejininkė Jolanta Knizikevičienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir Savera Agnė Paštukienė.

P5

Nuotraukoje parodos autorė S. A. Paštukienė.

P6

Nuotrauka renginio metu.

P7

Nuotraukoje parodos autorės S. A. Paštukienės darbai.

 

Birutės Gadišauskienės kūrybos darbų parodos „Tūkstantis mano gyvenimo spalvų“ pristatymas

2017 m. birželio 3 d. Adomo Petrausko muziejuje įvyko Birutės Gadišauskienės kūrybos darbų parodos "Tūkstantis mano gyvenimo spalvų" pristatymas. Mūsų kraštietė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Jonavoje, sukvietė ne tik visus neabejingus kūrybai, bet kartu ir seniai matytus, pažįstamus, gimines, klasės draugus. Kaip pati autorė teigė, savo darbais norėjo parodyti savo gimtojo krašto žmonėms, kad gyvenimas yra gražus, spalvotas ir mes galime jį tokį matyti bei kvietė pasidžiaugti gyvenimu kartu su ja.

Parodos metu ponia Birutė pasidalino su visais savo gyvenimo patirtimi, kaip jos gyvenime atsirado kūryba. Pats gyvenimo įdomumas prasidėjo perėjus į kitą gyvenimo etapą, sumažėjus tiesioginio darbo krūviui ir vaikams pradėjus savarankišką kelią. Atsiradus daugiau laisvo laiko ponia Birutė nuėjo į dailės pamokas ir kaip pati sako "užkibo". Taip prieš pusantrų metų atsivėrė naujas, įdomus pasaulis. Dabar teigia, esanti savo laiku, savo vietoje ir gyvenanti tikrąjį savo gyvenimą. Parodos pristatymo metu dalinosi žinia, kad niekada nevėlu keisti savo gyvenimą. Kvietė visus būti drąsiais ir tvirtais, nes tik taip svajonės nesensta, Nesvarbu, kiek žmogui metų, reikia tiesiog čiupti savo svajonių Paukštę ir lėkti į savo svajonių pasaulį.

BG1

BG2

BG3

BG4

BG5

Liepos 6 d. renginiai Kupiškio etnografijos muziejuje

Minėdami Lietuvos valstybės dieną ir ruošdamiesi valstybės šimtmečiui Kupiškio etnografijos muziejuje 2017 m. liepos 6 d. įvyko parodos „Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje“ ir „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“ pristatymai.

Kupiškėno Kazio Šimonio ir kitų XX a. pr. laikotarpio dailininkų tapybos darbuose įamžinta lietuvybė. Ypač Kaziui Šimoniui buvo artima liaudies kūryba, kaimo žmogaus buitis, tikėjimas, tautosaka. Kartu su dailininku Adomu Galdiku 1921 m. Kaune surengė pirmąją surinktų liaudies meno kūrinių parodą. Taip pat K. Šimonio vidinei pasaulėžiūrai, kūrybiniam matymui, didelę įtaką darė Vydūno filosofija, modernizmo kryptis. Dailininkas visą gyvenimą išliko ištikimas idėjai, kad grožis yra dailininko fantazijos vaisius, bet ne realybės perkėlimas į meno kūrinius.

Parodoje skirtoje Kazio Šimonio 130-osioms gimimo metinėms, jo kūrybos ieškojimus papildo harmoningai susijungusių mokytojų Justino Vienažinskio, Petro Kalpoko, Adomo Vaino, Viktoro Vižgirdo kūriniai, kurie atskleidžia ne tik krašto savitumą, tačiau parodo tarpukario Lietuvoje dailės modernėjimo procesus.

Darbuose žiūrovas įžvelgia artimą santykį su vaizduojamąja aplinka, lietuviška gamta. Tai lėmė dailininkų valstietiškos šaknys. Ne veltui peizažas tapo nacionaliniu žanru, padedančiu išreikšti vidinę menininko būseną. Tačiau ne tik peizažas padėjo atskleisti lietuvybę, bet ir natiurmortai, kuriuose išryškinti šventųjų medinės skulptūrėlės, įvairūs etnografiniai elementai ir kiti mūsų krašto kultūriniai ženklai.

Pasižiūrėti parodos, išgirsti dainininkės Veronikos Povilionienės atliktų dainų, seksofonisto Petro Vyšniausko muzikos ir poeto Vlado Braziūno eilių susirinko labai daug žiūrovų. Šio terceto koncerte visu grožiu, vidine harmonija, atskleistas tautiškumas, meilė savajam kraštui, išsaugotomis dvasinėmis vertybėmis.

Paroda „Letuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje“ Kupiškio etnografijos muziejuje bus eksponuojama iki rugsėjo 22 d.

Dar vienu lietuvybės ženklu Kupiškyje tapo neseniai išleistas mokslinis katalogas „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“. Jau prieš septynerius metus muziejininkų brandinta mintis išleisti leidinį, kuris reprezentuotų muziejaus rinkinius. Naujas leidinys 300 egz. tiražu buvo išleistas Lietuvos Kultūros ministerijos projektų fondo ir Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis.

Projekto vadovė Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė. Katalogo sudarytoja įvadinio straipsnio ir aprašų autorė, menotyrininkė Miglė Lebednykaitė, recenzentės etnografė Teresė Jurkuvienė ir dr. Lijana Štatavičiūtė – Natalevičienė, kolekcijos atrankos ir eksponatų aprašų  konsultantė, etnografė Dalia Bernotaitė – Bieliauskienė, 18 eksponatų aprašų ir brėžinių autorė Diana Tomkuvienė, fotografai Redijus Anikanovas ir Antanas Lukšėnas.

Mokslinio katalogo pristatymo metu menotyrininkė M. Lebednykaitė teigė, jog su muziejaus darbuotojais ir kitais knygos sudarytojais dirbo labai atsakingai ir kruopščiai. Iš muziejuje saugomų 600 seserų Glemžaičių surinktų eksponatų leidiniui reikėjo atrinkti geriausius. Leidinyje yra pateikiama virš 155 įvairių buities – etnografijos eksponatų. Publikuoti ne vien seserų Glemžaičių surinkti eksponatai. Senasis apavas, kuris papuolė į katalogą yra padovanotas kitų kupiškėnų. Sudarytojai leidinį iliustravo Balio Buračo ir Juozo Karazijos fotografijomis. Glemžaitės surinkusios kupiškėnų drabužius sugalvojo apvilkti jais miesto gyventojus ir paprašė nufotografuoti juos fotografo J. Karazijos. Lyg vedančioji leidinio gija – Onos Simonavičiūtės – Glemžienės išsaugota daina „Našlaitas daina“. Našlaitėlė kaip senovinių drabužių nešiotoja. Juos vilkėjo eidama į kapelius, sodindama darželius, ganydama jautelius, sėdėdama prie stalelių, bėgdama į bažnytėlę, tekėdama už bernužėlio.

Leidinio sudarytojams buvo įteikti Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko padėkos raštai. Katalogo tikslas – skleisti žinią visuomenei apie neįkainojamą seserų Glemžaičių palikimą Kupiškio etnografijos muziejuje. Tai pirmasis tokios apimties ir turinio, tiriamojo pobūdžio mokslinis leidinys muziejaus istorijoje. Seserų Glemžaičių surinkto XIX a. – XX a. I pusės tradicinės lietuvių aprangos (drabužių, galvos apdangalų, apavo) ir jų priedų rinkinio svarba ir reikšmė yra didelė tiek Kupiškio krašto, tiek ir Lietuvos kultūros kontekste.

IMGP8338

Nuotraukoje renginio vedėjos, iš kairės muziejininkė Donata Jutkienė ir Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

IMGP8447

Nuotraukoje iš kairės poetas Vladas Braziūnas, dainininkė Veronika Povilionienė ir seksofonistas Petras Vyšniauskas.

IMGP8450

Nuotrauka renginio metu.

IMGP8513

Nuotraukoje mokslinio katalogo "Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. - XX a. I pusė" įvadinio straipsnio ir aprašų autorė, menotyrininkė Miglė Lebednykaitė.

IMGP8590

Nuotraukoje mokslinio katalogo sudarytojų komanda ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė (centre). 

"Saulė kyla ir leidžiasi Baltų genčių žemių piliakalnių viršūnėse"

                   Rytų Aukštaitijos kraštovaizdį puošia įvairių formų, aukščių piliakalniai. Tai natūraliai susiformavusios kalvos. Kai apie juos kalbame, širdyje iškyla jausmas, kad šie gamtos ir istorijos sukurti objektai, liudija šalies praeitį, istoriją. Šiuo metu piliakalniai yra archeologiniai paminklai, saugomi valstybės. Lietuvoje priskaičiuojama apie 900 piliakalnių, o Kupiškio rajone 12. Piliakalniai yra ir Vasario 16-osios ištaka. Ne veltui Jonas Basanavičius rašė, kad ant piliakalnių sutvirtėjo lietuviškumas.

        2017 metus LR Seimas paskelbė piliakalnių metais. Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkai siekdami populiarinti kultūros paveldą, analizuoti buvusią ir dabartinę reikšmę, skatinti Aukštaitijos miestų bendradarbiavimą, tautodailininkų kūrybiškumą, įgyvendino projektą „Saulė kyla ir leidžiasi Baltų genčių piliakalnių viršūnėse“.

                 Rytų Aukštaitijos tautodailininkų pleneras, kuriame dalyvavo tapytojai iš Kupiškio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos rajonų, vyko Kupiškyje. Penkias dienas penkiolika liaudies meistrų piešė burtų keliu atitekusį piliakalnį. Organizatoriai pirmąją plenero dieną organizavo pažintinę ekskursiją. Dalyvius su piliakalnių istorija supažindino muziejininkė Miglė Zakarauskaitė, o mitologiją apie piliakalnius pasakojo Kupiškio kultūros centro etninės kultūros skyriaus vedėja, etnografė Alma Pustovaitienė.

           Tautodailininkų kūrybinės minties niekas nevaržė. Patys plenero dalyviai teigė, kad ilgokai mąstė kokį metų laiką pasirinkti, kas gali būti pagrindinis piešinio akcentas, kokias pasirinkti spalvas.

        Nupieštų darbų technika viena – tapyba ant drobės, tik skirtingi dydžiai. Pirmosiomis dienomis net tarpusavyje tautodailininkės nenorėjo atskleisti savo kūrybinių paslapčių. Tačiau smalsumas, draugiškumas nugalėjo.

         Plenero dalyviai nutapė penkiolika Šiaurės Rytų Aukštaitijos piliakalnių – Regina Eidžiuvienė piešė Bakšėnų, Irena Vapšienė Gaigalių, Anelė Araminienė Daugailių I, Birutė Dudėnienė Papilių, Vytautas Pastarnokas Likalaukių, Alvyra Žemaitienė Kerelių, Genovaitė Adiklienė Narkūnų, Lialachan Jegorova Moškėnų, Alfonsas Blažys Kupiškio, Ramunė Černiauskienė Juodonių, Dangira Pyragaitė Šeimyniškėlių, Regina Sasnauskaitė Palatavio, Irena Stasikėlienė Stirniškių, Elena Jankauskienė Bugailiškių, Gita Kolosovienė Vaduvų piliakalnį.

         Prie tapybos darbų eksponuojama ir kiekvieno piliakalnio fotografijų paroda, fotografės muziejininkės Aušrelė Jonušytė ir Miglė Zakarauskaitė. Fotografijos parodai suteikia originalumą. Pažvelgus, tarsi prieš akis atsiveria upeliais, kalneliais, ežerėliais, svyruojančiais beržais pasipuošusi Šiaurės Rytų Aukštaitija.

         Projekto veikla turėjo du aspektus – žmogiškąjį ir materialinį. Liaudies meistrai nuoširdžiai bendravo, kartu diskutuodami suplanavo naujus projektus, praturtino savo vidinį pasaulį. Išliekamoji vertė – sukurtas video filmas „Šiaurės Rytų Lietuvos piliakalniai“, išleistas informacinis lankstinukas „Šiaurės Rytų Lietuvos piliakalnių žiedas“, penkiolika kūrybos darbų pasipildis muziejaus fondus. Piliakalnių paroda galėtų reprezentuoti Aukštaitijos regioną, bet kurioje pasaulio valstybėje.

         Projekto pristatymo šventėje koncertavo Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansamblis „Nalšia“. Šis ansamblis koncertuoti pakviestas neatsitiktinai. Jų repertuarą sudaro Rytų Aukštaitijos liaudies dainos, pasakojimai, muzika... Kaip teigia kolektyvo vadovė Audronė Vakarinienė, teigia jog visų pasirodymų vertintojai yra šio regiono žiūrovai.

IMGP9954

Nuotrauka renginio metu.

IMGP9958

Nuotraukoje miškų urėdijos folkloro ansamblis "Nalšia" (Vilnius).

IMGP9971

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

IMGP0069

Nuotraukoje iš kairės: Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, tautodailininkės  I. Stasikėlienė, L. Jegorova, B. Dudėnienė, G. Kolosovienė.

IMGP0082

Nuotraukoje iš kairės: Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Utenos rajono tautodailininkės, meno kūrėjos A. Araminienė, A. Žemaitienė, G. Adiklienė ir LTS Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė V. Jurevičirenė.

IMGP0120

Nuotraukoje projekto organizatoriai ir dalyviai.

Joninių šventė Uoginių k. amatų centre "Raganų sąšauka"

Suskubo raganos į vidurvasario šventę Rasų arba Joninių švęsti. Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio kultūros centras Uoginių k. Amatų centre, visai šalia A. Petrausko muziejaus, suorganizavo Joninių šventę – „Raganų sąšauką“, į šventę atkeliavo raganturgis, atrakcijos, burtai, virtas „Raganų viralas“, kepta Magiška Mero D. Bardausko kiaušinienė. Lankytojai turėjo progą užsukti ir į Aukštaitišką gryčią, ten įsigyti giros, nusipirkti duonos. Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės K. Jokimienė ir J. Knizikevičienė vedė edukacinius užsiėmimus „Pintinės juostos“ ir „Lauko akmenėlis – pirmas kūrinėlis“, buvo pinti vainikai iš žolynų, taip pat buvo galima įsigyti įvairių dirbinių, ne tik pasipuošti, tačiau ir kur nors buityje panaudoti. Buvo demonstruojamas žvakių liejimas, medžio apdirbimas, duonos kepimas ir kiti amatai.  Taip pat buvo galima ir aplankyti medžiotojų palapinę ten pamatyti sumedžiotus trofėjus, paragauti medžiotojų sriubos. O prie pat bokšto buvo įsikūrusi ragana, kuri ne vienam išbūrė likimą, šalia jos buvo galima grimuotis „Raganiška tematika“.

Aa1

Aa2

Aa3

Aa6

Renginį vedė Jonas Buziliauskas ir Inga Dovydėnienė. Šventės metu buvo galima aplankyti ir Adomo Petrausko muziejų, Amatų centre pamatyti tautinių drabužių parodą „Tradiciniai lietuviški drabužiai – tautinio kostiumo kūrimo šaltiniai“. Vakaro eigoje svečiai turėjo galimybę paklausyti koncertinės programos, kurioje dalyvavo: Kupiškio Kultūros centro Salamiesčio padalinio kapela „Dvaras“ (vad. A. Totoris), muzikos grupė „Nostalgija“ (vad. S. Laucius), Noriūnų laisvalaikio salės kapela „Iki ryto“ (vad. B. Pertoševičienė), Šepetos padalinio kapela „Kairabalė“ (vad. V. Mališauskienė), kapela „Daumantų muzikantai“ (vad. K. Švilpauskas), Subačiaus padalinio linijinių šokių kolektyvas „Arnika“ (vad. R. Paliulienė). Šventės metu buvo vainikuoti Jonai ir Janinos, vainikus teikė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo nariai A. Šimas ir V. Rinkevičius. Po vidurnakčio įvyko Kupiškio jaunimo centro organizuotas ugnies šou pasirodymas (vad. M. Skrupskis) ir šokiai jaunimui iki ryto. Jonines minint degė laužas, o kaip gi be paparčio žiedo, jį surado Edita Družaitė.

Aa5

Aa7

Aa8

Aa9

Aa10

Popietė "Kūrybos paukštė aplankė mane"

Gegužės 26 d.  Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, Viktariškių kaime, vyko popietė "Kūrybos paukštė aplankė mane".  Čia susirinko kuriantys ir puoselėjantys kūrybą, meną žmonės.

2

Renginio dalyviai  buvo pakviesti į parodos „Menas – gyvenimo šviesa" pristatymą, skirtą dailininkės Marcelės Katiliūtės (1912–1937 m.) atminimui. Su dailininkės biografija bei kūryba supažindino panevėžietis, istorikas Juozas Brazauskas. Buvo pristatyta jo šiemet išleista biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas" apie  Marcę Katiliūtę. Prisiminimais apie šią talentingą, bet tragiško likimo dailininkę dalinosi jos dukterėčia Romualda Katiliūtė - Stovolos.

3a

Renginio metu nuotaikingus muzikinius kūrinius dovanojo Almantas Totoris ir svečias iš Ramongalių – muzikantas Petras Matulis. Antašavos mokyklos - daugiafunkcio centro mokinės parodė literatūrinę kompoziciją „Palietus kūrybą...". Juos paruošė mokytoja Irėna Dugnienė.
Renginyje svečiavosi LR Seimo narys ir Antašavos miestelio bendruomenės krikštatėvis Viktoras Rinkevičius, kuris nustebino žiūrovus perskaitytomis savo kūrybos eilėmis, jo padėjėja Eglė Blaževičienė, poetė Genovaitė Koriznienė,  Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, aktyvus visuomenės veikėjas Albinas Vaižmužis ir Panevėžio rajono Geležių bendruomenės atstovai, kurie į popietę atsivežė trispalvį  Nepriklausomybės šaliką – kamuolį kaip  vienybės ir darnos simbolį. Svečiams buvo padovanoti simboliniai rankų darbo paukšteliai. Juos sukūrė auksarankė iš Antašavos – Angelika Lukošiūnienė.

6
Popietė  baigėsi sriubos virtos ant laužo ir močiutės Lionės Totorienės spurgų ragavimu bei nuoširdžiu pasibendravimu. Visiems, susirinkusiems po kūrybos paukštės sparnu, tas laikas praleistas kartu buvo tikra atgaiva nuo kasdienybės rūpesčių.

Renginio organiztoriai  Laisva Čiuliepienė (Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos Antašavos padalinys), Jolanta Knizikevičienė (Veronikos Šleivytės paveikslų galerija) ir Almantas Totoris (Kupiškio kultūros centro Antašavos laisvalaikio salė).

 Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė

12

Vinco Ramanausko fotografijų parodos "Tremties akimirkos 1955-1958 m." pristatymas

„Tremtis į Rytus, emigracija į Vakarus, rezistencija pogrindyje – pasipriešinimo, išbandymų ir tikėjimo laikmetis, suvienijęs tautą bendram Nepriklausomybės siekiui.“ – Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė. Taip prasidėjo Vinco Ramanausko fotografijų parodos pristatymas Kupiškio kultūros centre birželio 14 d. minint 76-ąsias tremties Lietuvoje metines.

IMGP9809

Nuotraukoje fotografas Vincas Ramanauskas.

Parodos pristatyme dalyvavo ir pats autorius Vincas Ramanauskas, kartu su sūnumi Vytautu. Fotografijų autorius pasidalino prisiminimais apie tremties laikus, nors jam pačiam tremties pavyko išvengti, kadangi sužinojus apie tuščius vagonus laukiančius stotyje, Vincas su tėvais susitarė, jog jam reikia pasilikti Lietuvoje ir remti šeimą siuntiniais, todėl su keliais kaimynais, taip pat vengiančiais tremties, pasitraukė į už kilometro buvusią Latviją, kadangi buvo kilęs iš Mažeikių apskrities. Kai grįžo į namus, rado tuščius.

IMGP9827

Nuotraukoje iš kairės Vincas Ramanauskas kartu su sūnumi Vytautu Ramanausku.

Vengiant pakartotino trėmimo, pradėjo gyventi nelegalų gyvenimą, slapstėsi pas gimines, kaimynus. 1952-1955 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, kur ir susidomėjo fotografija. Netrukus per vargus įsigijo ir pirmąjį fotoaparatą „Liubitel“. Tuo metu pradėtos rinkti ir dainos, išgirstos iš draugų, perrašomos iš dainų sąsiuvinių. Po kariuomenės Vinco niekas nelaukė Lietuvoje, todėl jis kartu su panašaus likimo draugais iškeliavo pas ištremtus tėvus, vargusius Krasnojarsko krašte. Nuvykęs ieškojosi geriau apmokamo darbo ir toliau rėmė šeimą, įsidarbino Nazarovo šiluminės elektrinės statyboje. Čia sutiko ir savo gyvenimo moterį – Angelę. Kartu jie susilaukė Aldonos, vėliau sugrįžę į Lietuvą Vytauto ir Aušros.

IMGP9771

Nuotraukoje renginio vedėja, režisierė Nijolė Ratkienė.

Sugrįžus į Mažeikius daug laiko atidavė kraštotyrai, talkininkaujant muziejininkams, fotografuojant. Atgimimo laikais laisvalaikis skirtas visuomeninei veiklai. Iki šiol Vincas yra nepalaužiamas optimistas, tikintis šviesia Lietuvos ateitimi. O sūnus Vytautas, taip pat dalyvavęs parodos pristatyme, pasirinko istoriko, fotografo kelią, šiuo metu dirba Mažeikių muziejaus vyr. muziejininku. Parodoje eksponuojamos temties akimirkos ir ištremtų žmonių gyvenimai, nes autoriui fotografuojant buvo svarbiausias žmogus.

IMGP9869

Nuotraukoje iš kairės fotografas Vincas Ramanauskas, sūnus Vytautas Ramanauskas ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Pasidalinus prisiminimais, Vincas su Vytautu kartu atliko keletą Lietuvių liaudies dainų. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė padėkojo autoriui, už galimybę surengti parodą Kupiškyje. Parodos pristatymą pabaigė žodžiais: „Tegul niekada nesikartoja tautos genocido reiškiniai. Pasakokime ir perteikime, nors ir labai skaudžiai išgyventus faktus, suluošintus gyvenimus“ Prisiminkime šią dieną ir pasimokykime iš istorijos, kol dar yra kas gali papasakoti apie šiuos įvykius, kol dar turime gyvų liudininkų. Juk dar pokario metais iškilusi svajonė apie Nepriklausomą Lietuvą -  šiandien yra mūsų realybė. Renginį vedė režisierė N. Ratkienė. Koncertavo Utenos kultūros centro styginių kvartetas „Arcato“.

Mokinių dailės pleneras "Iš praeities-į dabartį" V. Šleivytės paveikslų galerijoje

Gegužės 19, 30 dienomis vyko  mokinių dailės pleneras skirtas mano tetos dailininkės Marcės Katiliūtės 105-ioms gimimo metinėms ir 80-osioms mirimo metinėms paminėti.  Pleneras organizuotas Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, Viktariškių kaime, nes abi dailininkės vienos iš ryškiausių, iš provincijos kilusios tarpukario Lietuvos jaunosios kartos menininkių, kartu mokėsi Kauno meno mokykloje ir buvo draugės. Jautrios sielos menininkė M. Katiliūtė savo valia pasitraukė iš gyvenimo, nesulaukus nei 25 metų. Sunku pasakyti, kas lėmė tokį desperatišką jos žingsnį: valdžios sprendimas neskirti stipendijos studijoms Prancūzijoje, skeptiškas visuomenės požiūris į moteris menininkes ar dar kai kas.... M. Katiliūtė paliko apie 500 darbų: linoraižinių, eskizų, piešinių, paveikslų. Sukūrė iliustracijų įvairioms knygoms. 1937 metais (jau po mirties) pasaulinėje parodoje Paryžiuje geriausieji M. Katiliūtės grafikos darbai apdovanoti aukso medaliu. 1940 m. balandžio 28 d. Kaune buvo surengta pomirtinė personalinė M. Katiliūtės darbų paroda, kurią  organizuojant  prisidėjo V. Šleivytė.

Jau keletas metų stengiuosi, kad Kupiškio krašto žmonės susipažintų su M. Katiliūtės darbais. Su Kupiškio etnografijos muziejaus pagalba į Kupiškį jau antrą kartą atkeliavo tetos personalinė paroda. Šiuo metu paroda ,, Menas – gyvenimo šviesa“, skirta dailininkės Marcės Katiliūtės (1912-1937) atminimui, veikia V. Šleivytė dailės galerijoje. Ji veiks iki birželio pabaigos. Kviečiu visus aplankyti parodą ir susipažinti su jos kūryba.

1p

 

Norėdama, kad kuo daugiau sužinotų apie šią dailininkę mokiniai, jos jubiliejų proga organizuoju mokinių dailės plenerus dailininkių V. Šleivytės, M. Katiliūtės tėviškėse. Šiemet organizuotame plenere Viktariškių k. dalyvavo visų Kupiškio rajono mokyklų ir Joniškio rajono Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokiniai bei mano anūkas, kuris šiuo metu mokosi Švedijoje. Plenere „Iš praeities – į ateitį“ dalyvavo 50 mokinių, 6 dailės mokytojai.   Gegužės 19 dieną mokiniai susipažino su M. Katiliūtės gyvenimo ir kūrybos istorija. Parodytas Gataučių M. Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokinių ir mokytojų sukurtas filmas ,,Mes – trumpos akimirkos šventėj... (Skirtas M. Katiliūtei.) Visi galėjo pamatyti originalius 28 dailininkės kūrybos darbus parvežtus iš Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

2p

 Parodai - konkursui pristatyti 35 kūrybinius darbus, kuriuos vertino komisija, pirmininkas dailininkas, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Šiam konkursui skyriau po 3 pinigines premijas. Mokinių darbai buvo vertinami 2 grupėse: 13-15 m. ir 16-18 m. Plenero - konkurso nugalėtojai 13-15 m. gr. : I vieta – Mantas Babachinas ( Alizavos pagrindinė mokykla ), už drąsų sprendimą; II vieta – Ronaldas Paleckas (Gataučių M. Katiliūtės pagrindinė mokykla, Joniškio r.);  III vieta – Milda Jankauskaitė ( Alizavos pagrindinė mokykla ). 16-18 m. gr. nugalėtojai: I vieta – Klaudija Bukytė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.) ; II vieta – Rugilė Žalkauskaitė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija); III vieta –  Anželika Kuliničiūtė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija ). Įsteigtą žiūrovų prizą pelnė Rugilė Žalkauskaitė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija).

3p

Gegužės 30 d. mokinių konkurso- plenero darbų pristatymas, mokinių ir mokytojų apdovanojimas vyko V. Šleivytės paveikslų galerijoje Viktariškių kaime. Jo metu buvo pristatyta naujai išleista panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko biografinės apybraiža M. Katiliūtei atminti „Trumpas žydėjimas“. Šią knygą pristatė pats autorius. Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos mokiniai parodė kompoziciją apie M. Katiliūtę ( parengė bibliotekininkė V. Chmieliauskienė ), grojo Kupiškio meno mokyklos auklėtinės Gabrielė Bugaitė ( gitara ) ir Ernesta Knizikevičiūtė ( akordeonas). Darbus apibendrino komisijos pirmininkas Algirdas Venckus, renginį vedė muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Padėkos už dalyvavimą dailės plenere „Iš praeities – į ateitį“ įteiktos visiems mokiniams ir mokytojams. Renginyje dalyvavo Kupiškio r.  dailės mokytojai ir mokiniai, svečiai iš Joniškio r. Gataučių M. Katiliūtės pagrindinės mokyklos vadovaujami  dailės mokytojos Laimos Andruškevičienės, padėjo organizuoti plenerą Kupiškio etnogrfijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė, rajono dailės mokytojų metodinio būrelio vadovė Genia Vaičikauskienė, muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

4p

Dėkoju visiems padėjusiems organizuojant šį renginį. Kviečiu apsilankyti Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, kur galėsite susipažinti ne tik su žymių dailininkių Marcės Katiliūtės, Veronikos Šleivytės kūryba, bet ir puikiais mokinių darbais.

                                                                                                           Romualda Katiliūtė - Stovolos

                      

 

Mokinių dailės pleneras ant Stirniškio piliakalnio

Gegužės 26 d. Stirniškiuose susirinko Kupiškio rajono mokyklų mokiniai. Įvyko mokinių dailės pleneras, kurį organizavo Subačiaus gimnazijos dailės mokytoja G. Vaičikauskienė. Dalyvavo Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Subačiaus gimnazija, Kupiškio P. Matulionio progimnazija, Adomynės mokykla-daugiafunkcinis centras, Alizavos pagrindinė mokykla, Antašavos mokykla-daugiafunkcinis centras, Noriūnų J. Černiaus pagrindinė mokykla, Salamiesčio pagrindinė mokykla, Šimonių pagrindinė mokykla ir Skapiškio pagrindinė mokykla.

IMGP9645

IMGP9654

Mokiniai turėjo galimybę plačiau susipažinti su Stirniškiuose esančiu Komarų dvaru. Dvaro savininkė N. Milaknienė papasakojo dvaro ir savo šeimos istoriją bei aprodė savo valdas. Vėliau mokiniai ėjo link Stirniškių piliakalnio, o ant jo trumpa koncertinę programą parodė Subačiaus gimnazijos kolektyvas. Plačiau apie Stirniškio piliakalnį ir visai šalia esantį Stirniškių pilkapį dar žinomą ir Ožiakalnio vardu papasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Miglė Zakarauskaitė. Vėliau mokiniai pasidalino į keturias dirbtuves: „Žaidimai akvarele“ vadovės Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dailės mokytoja L. Zinienė ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos dailės mokytoja L. Riaubienė, „Audinio dažymas augalais“ vadovės Alizavos pagrindienės mokyklos dailės mokytoja A. Užtupienė, Salamiesčio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja S. Bernotienė, „Piešimas pastele“ vadovė Noriūnų J. Černiaus pagrindinės mokyklos dailės mokytoja S. Stukienė ir „Baltų papuošalai“ vadovės Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokytojos R. Kalinkienė ir R. Laskauskienė.

IMGP9655

IMGP9682

Mokiniai turėjo galimybę dirbti netradicinėje aplinkoje. Susipažinę su piliakalnio augalais galėjo juos panaudoti savo darbuose. Piešti akvarele aplinkui matomą peizažą išbandyti kūrybinius gebėjimus pastele arba prisiminti Baltų papuošalus, kurie labai siejasi su piliakalniu, o galbūt vis dar glūdi jo galmėse. 

P1010153

Nuotr. G. Vaičikauskienės.

IMGP9689

Europos muziejų naktis Kupiškio etnografijos muziejuje

Gegužės 20 d. Kupiškio etnografijos muziejus paminėjo svarbiausią metų renginį – Europos muziejų naktį. Šiemet muziejų naktis buvo skirta paminėti aktorės Unės Babickaitės Graičiūnienės – Bye 120-tąsias gimimo metines. „Meno aukštybių siekiančioji“ taip buvo pavadintas projektas, kurio metu viena iš projekto dalių buvo, įvykęs pleneras, kuriame profesionalūs dailininkai Arvydas Bagdonas, Arūnas Augutis, Silvija Drebickaitė, Alvydas Stauskas, Vytautas Poška ir Algirdas Venckus įamžino Unę, jai brangias ir su jos asmenybe susijusias vietas. O gegužės 20 d. įvyko parodos pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje.

IMG 6109 

Nuotraukoje iš dešinės vienas iš plenero dalyvių Arvydas Bagdonas piešia šaržą jaunosioms muziejaus lankytojoms.

Renginyje jau minėti profesionalūs dailininkai dovanojo lankytojams šaržus dailininko ir lankytojo dialoge „Gyvenimas kitu kampu“. Renginio metu buvo pakviesta VšĮ „Kultūros inovacijos“ vokalinė grupė iš Rokiškio „Bella Fa“. Neseniai atšventusios 5-ąjį grupės įkūrimo jubiliejų, pasirodymą surengė ir Kupiškio auditorijai. „Bella Fa“ atliko keletą lietuvių liaudies sutartinių, parodė džiazinį kanoną a capella ir sudainavo keletą visiems gerai žinomų dainų. Kiek vėliau pasirodė aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, kuri žiūrovams pristatė muzikinę – literatūrinę imperiją. Aktorė skaitė Unės Babickaitės laiškus, skirtus artimiausiems, jai brangiems žmonėms. Visai šalia literatūros valandėlės skambėjo dainininkės, mecosoprano Ritos Preikštaitės balsas, kartu su smuiko akordais, kuriais pasidalino Miglė Dikštaitienė. Joms pritarė pianistė Rūta Blaškytė.

Kupiškio etnografijos muziejus dėkoja rėmėjams, kurių dėka pavyko įgyvendinti projektą „Meno aukštybių siekiančioji. LR Seimo nariams V. Rinkevičiui ir A. Šimui, UAB Norgauda direktorei I. Dilienei, ūkininkui Z. Aleksandravičiui, UAB „Povilo Gurklio firmos“ direktoriui P. Gurkliui, kooperatyvui „Pieno puta“ ir direktorei J. Dovydėnienei, kulinarinio paveldo puoselėtojai S. Gabrėnaitei – Juknienei. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

IMG 6105

Nuotraukoje iš kairės ir dešinės plenero dalyviai, dailininkai Algirdas Venckus ir Arūnas Augutis. Centre renginio rėmėjas LR Seimo narys Audrys Šimas.

Aktorė Unė Babickaitė – Graičiūnienė, kurios tikrasis vardas Uršulė, gimė Kupiškio valsčiuje ūkininkų šeimoje. Artėjant Pirmajam pasauliniam karui būsima aktorė kartu su broliais Petru, Vytautu ir Kaziu pasitraukė į Petrogradą (dab. Sankt Peterburgas). Pabėgėlių stovykloje, kur virė intensyvus kultūrinis gyvenimas, ji sutiko bičiulį, rašytoją Balį Sruogą (1896 – 1947). Jo paskatinta 1914 m. būsima aktorė suvaidina pirmąjį savo vaidmenį spektaklyje „Lietuviškas pulkas“. Pamatęs U. Babickaitės talentą Balys Sruoga ir toliau skatino ją vaidinti, siekti aktorės profesijos bei karjeros. Netgi pakeitė jos tikrąjį vardą, ir nuo to laiko Uršulę Babickaitę visi žinojo kaip Unę.

                      Pirmieji Unės Babickaitės aktoriniai ir režisūriniai žingsniai Lietuvoje prasidėjo dar 1918 m., kada ji įkūrė Kauno apskrityje artistų dramos kuopą, tačiau veikla Lietuvoje truko neilgai. 1919 m. Unė Babickaitė išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, kur iškart įsitraukė į lietuvių išeivių kultūrinę ir meninę veiklą. Čia ji subūrė lietuvių dramos kursus, statė ir pati vaidino savo sukurtose pjesėse. Jos globėja tuo metu buvo ten gyvenusi rašytoja Julija Žemaitė (1845 – 1921).

                              IMG 6200

                              Nuotraukoje VšĮ "Kultūros inovacijos" vokalinė grupė "Bella Fa".

                Aktorei ir režisierei susipažinus su kino studijos Paramount Pictures vienu iš režisierių nusišypso laimė suvaidinti net trijose nebylaus kino juostose. Tačiau dėl Jungtinių Amerikos prezidento mylimosios vaidmens, emigrantei, ne amerikietei, teko pasitraukti.  Šiuo Amerikos periodu iš Uršulės Babickaitės ji patapo Une Bye.

1924 m. Unė Bye ištekėjo už savo pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno, su kuriuo išvyko kartu gyventi ir dirbti į Europą. Tuo metu Unė vaidino didžiosiose Londono ir Paryžiaus scenose. Į Lietuvą Unė su vyru sugrįžo 1936 m. Čia ji vadovavo Šaulių sąjungos teatrui bei dirbo Panevėžio teatre.

IMG 6244

Po Antrojo Pasaulinio karo dėl amerikietiškų pasų Graičiūnų šeima buvo apkaltina, laikanti Amerikos vėliavą savo bute. Vyrą, Vytautą Andrių Graičiūną, nuteisė 10 metų, o Unę – 5 metams tremties. Deja tremtyje būdamas  Unės vyras nusižudė. Aktorė ir režisierė labai išgyveno vyro mirtį, tačiau nepasidavė. Tuo metu ji gyveno uošvių namuose, Kaune. Unė Babickaitė mirė 1961 m. nuo kraujo užkrėtimo įsidūrusi į pirštą.

 IMG 6298 

                    Nuotraukoje dailininkas Arūnas Augutis persirengęs Baliu Sruoga. 

                              IMG 6344

                   Nuotraukoje iš kairės: renginio vedėja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė K. Jokimienė, pianistė R. Blaškytė, smuikininkė M. Dikštaitienė, solistė R. Preikštaitė, aktorė, režisierė V. Kochanskytė.

                     Daugiau fotografijų: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1273913549393477

Eglės Ridikaitės parodos "Palikimas. Bobutas skaralas" pristatymas.

Balandžio 28 d. įvyko tapytojos Eglės Ridikaitės parodos „Palikimas. Bobutas sakralas“ pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje.  Parodą rengė  Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė ir architektė Gražina Pajarskaitė.  Parodą pristatė muziejininkė Donata Jutkienė.

Mintimis apie E. Ridikaitės kūrybą dalinosi menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, kuri paminėjo, jog paroda Kupiškyje eksponuota taip pat puikiai kaip ir Vilniuje ar netgi tarptautiniu mastu, taip pat, kad paroda labai glaudžiai susijusi ne tik su parodos autorės Eglės gimtaisiais kraštais, tačiau ir su Kupiškio etnografijos muziejumi bei jo palikimu.

IMGP9313

Centre parodos autorė Eglė Ridikaitė.

IMGP9323

Iš kairės architektė G. Pajarskaitė ir muziejininkė D. Jutkienė.

E. Ridikaitė savo kūryboje naudoja sudėtingą, išskirtinę, pačios susikurtą techniką. Pridengia drobę iš anksto sukurtais, savo pačios trafaretais ir ne tapo, o keliais sluoksniais purškia aerozolinius dažus, kol išgauna tinkamus atspalvius ir faktūrą. Panašiai, kaip šiandien yra kuriamas graffiti menas. Apie autorės kūrybą parodos metu buvo rodomas  Lino Augaičio filmas „Menininkė Eglė Ridikaitė. Atėjai pamatei išėjai. Kultūringos grindys.“

Kupiškio etnografijos muziejus direktorė Violeta Aleknienė  padėkojo autorei už surengtą parodą ir padovanojo neseniai pasirodžiusį „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai XIX a. – XX a. I pusė“ katalogą.

Eglė Ridikaitė yra kilusi iš Kupiškio krašto. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Jos darbai eksponuojami daugiau kaip 80-tyje grupinių parodų, menininkė yra surengusi 11 asmeninių parodų. O pačios autorės atmintyje vis dar išlikę senelės žodžiai „Nu, Egla, paduok švintinį skaralį, aisma turgun“.

IMGP9358

Iš kairės muziejininkė D. Jutkienė ir menotyrininkė R. Jurėnaitė.

IMGP9399

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Daugiau fotografijų galite rasti adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1250211035097062

Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada

Balandžio 28 d. Kupiškio etnografijos muziejuje apsilankė Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada. Kartu su ambasadoriumi atvyko ir LR Seimo narys, dr. Mantas Adomėnas. Svečius lydėjo Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka. Muziejuje svečius pasitiko Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, muziejininkės Jolanta Knizikevičienė ir Miglė Zakarauskaitė. 

Svečiai buvo priimti parodų salėje, vėliau muziejininkė J. Knizikevičienė papasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus istoriją, trumpai supažindino su ekspozicija. Muziejaus svečių knygoje ambasadorius rašė, jog buvo sužavėtas ekskursija. Taip pat, palinkėjo, kad Kupiškio krašto istorija ir toliau sėkmingai būtų saugoma ateities kartoms.

IMGP9234

Prieš mus iš kairės sėdi: Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje H. Mammadzada. Stovi muziejininkė J. Knizikevičienė. Kitoje pusėje sėdi, iš kairės: muziejaus direktorė V. Aleknienė, Kupiškio rajono vicemeras A. Martinka, LR Seimo narys M. Adomėnas.

IMGP9284

Iš kairės: LR Seimo narys M. Adomėnas, Kupiškio rajono vicemeras A. Martinka, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje H. Mammadzada, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, muziejininkė J. Knizikevičienė.

Pasaulinė kultūros diena

Balandžio 14 d. Kupiškio kultūros centre, įvyko pasaulinės kultūros dienos minėjimas ir nominacijų „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“ įteikimas. Nominacijų statulėlės buvo įteiktos dviems Kupiškio etnografijos muziejininkėms.

IMGP8594

Nuotraukoje iš kairės aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo nariai A. Šimas ir V. Rinkevičius bei Seimo nario J. Jaručio atstovas P. Pranckūnas.

Muziejininkė Kristina Jokimienė puikių rezultatų pasiekė vykdydama edukacinę ir muziejinę veiklą.  K. Jokimienė yra parengusi 8 edukacines programas,  neformaliojo švietimo programos „Etno pavasarėlio papročiai“  vadovė, muziejinės nakties „Gegužinā pas Patrausko Adomų“ organizatorė. Ji renka ir tvarko nematerealaus Kupiškio krašto paveldo duomenis. Nominacija muziejininkei įteikta už etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, bendradarbiavimą su Kupiškio miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigomis.

IMGP8714

Nuotraukoje iš kairės antra aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo narys A. Šimas, P. Gurklys ir muziejininkė K. Jokimienė.

Už Kupiškio krašto garsinimą, monografijos „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ sudarymą nominacija įteikta muziejininkei Aušrelei Jonušytei. Svarbiausias A. Jonušytės indėlis į Kupiškio krašto kultūrą yra leidinių apie Kupiškio kraštą, jo žymius žmones ir kultūros paveldą, rengimas bei leidyba. Ji yra parengusi beveik dvi dešimtis įvairių leidinių. Nuo 2003 m. leidžiamo istorijos ir kultūros almanacho „Kupiškis“ ir Kupiškėnų enciklopedijos bendraautorė , rašo straipsnius rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“, rengia ir teikia projektus Lietuvos Kultūros tarybai ir kitiems fondams. 2016 m. išleisti du leidiniai bendradarbiaujant su Izraelio valstybės ambasadoriumi Lietuvoje, Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje organizuota konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Minėtos konferencijos pranešimai publikuoti to paties pavadinimo knygoje. Taip pat išleista Versmės leidyklos serijos „Valsčiai“, įspūdingos apimties – 1252 puslapiai, didelę išliekamąją vertę turinti monografija „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“. Nuo 2016 m. muziejininkė planuoja rengti antrą monografiją „Skapiškis“.

IMGP8768

Nuotraukoje iš kairės aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo narys A. Šimas, A. Norkus ir muziejininkė A. Jonušytė

Nominuotos „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“: Kupiškio kultūros centro choreografė Joana Jankauskienė, moterų vokalinio ansamblio „Versmė“ bei vokalinio dueto „Duo“ vadovė Nidija Sankauskienė ir Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Jolita Pipynienė.

IMGP9029

Nuotraukoje iš kairės dainininkas L. Mikalauskas ir aktorė V. Kochanskytė.

Renginį organizavo Kupiškio kultūros centras ir Kupiškio rajono savivaldybė. Žavinga aktorė Virginija Kochanskytė vedė nominacijų teikimo ceremoniją, jai koncertinėje programoje talkino dainininkas Liudas Mikalauskas, akompaniatorė Virginija Unguraitytė ir arfininkė Aistė Baliunytė.

Kristinos Gaidžiūnienės kūrybos darbų paroda ,,Mano veltinis‘‘ ir vilnos vėlimo edukacinis užsiėmimas Virbališkiuose

     Pavasaris jau skuba puošti žemę... O  Virbališkių biblioteka pasipuošusi Kristinos Balčiūnaitės-Gaidžiūnienės veltinio kūrybos darbais. Čia surengta paroda ,,Mano veltinis“. Ji sulaukė didelio susidomėjimo. Parodoje eksponuojami gražūs, spalvingi ir šilti  rankdarbiai, išsaugoję  savyje vilnos švelnumą ir kūrėjos žavesį.

    Balandžio 7 diena buvo įsimintina, nes  renginio organizatorės bibliotekos darbuotojos Lidija Mačiulienė, Laima Čejauskienė ir Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pakvietė į parodos pristatymą ir edukacinį užsiėmimą virbališkiečius bei Kupiškio socialinių paslaugų centro Krizių centro padalinio gyventojus. Parodos autorę daugelis gerai pažįsta. Kristinos vaikystė prabėgo Virbališkiuose , o dabar gyvena Panevėžyje. Pristatant parodą ji papasakojo apie save ir savo kūrybą. Meniškos sielos darbštuolė vėlimo meno mokėsi savarankiškai. Ji įvairiais būdais velia riešines, rankogalius, rankines, skirtukus knygoms, šlepetes, veltinukus kūdikiams, batus suaugusiems, įvairius aksesuarus. Mėgsta ryškias spalvas. Kartais net spalva ,,pasako“ koks rankdarbis gims. Jie skiriami draugams, pažįstamiems, kurie vertina rankų darbą bei nori ryškiai išsiskirti iš aplinkos. Vėlimas – kūrybinis procesas, todėl darbai vienetiniai ir originalūs. Kūrybinis darbas jaunai moteriai yra galimybė pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių, o geriausias laisvalaikio leidimo būdas– išbandyti įvairias vėlimo iš vilnos galimybes.

1e

Nuotraukoje iš kairės bibliotekininkė L. Mačiulienė, Kupiškio meno mokyklos mokinė E. Knizikevičiūtė ir K. Gaidžiūnienė.

    Kristina mielai sutiko pravesti edukacinį vilnos vėlimo užsiėmimą. Daugumai moterų patinka rankdarbiai, bet su vilnos vėlimu dar mažai kas susipažinę. Renginio dalyvės atidžiai klausėsi vėlėjos mokymo, patarimų bei pastabų. Iš pradžių visos nedrąsiai stebėjo vilnos vėlimo proceso eigą, bet pabandžius vilna lyg užbūrė ir rankos švelniai glostė, vėlė pasirinktą rankdarbį. Kartu su Kristina mokėmės velti vilnos rutuliukus, knygos skirtukus, gėles, velykinius kiaušinius, riešines.

    Renginio metu nuotaikingus muzikinius kūrinius, grodama akordeonu, visiems dovanojo Kupiškio meno mokyklos auklėtinė Ernesta Knizikevičiūtė.

2e

Nuotraukoje edukacinio užsiėmimo metu, iš dešinės pirma K. Gaidžiūnienė.

    Smagiai ir turiningai praleidusios popietę, dalyvės išsinešė daug ne tik praktinių patarimų ir gerų įspūdžių, bet ir po savo pačių nuveltą darbelį. Parodos autorė yra sukūrusi daugiau kaip šimtą rankdarbių iš vilnos, bet visada nekantrauja padaryti ką nors nauja ir pasidalinti savo džiaugsmu, patirtimi.

    Tikimės, kad Kristina dar ne kartą apsilankys Virbališkių bibliotekoje ar Laukminiškių kaimo muziejuje ir visus norinčius  pamokys vilnos vėlimo meno.

3e

Nuotraukoje edukacinio užsiėmimo dalyvės ir rezultatai.

     Dar visą balandžio mėnesį kviečiame pasidžiaugti eksponuojama Kristinos Gaidžiūnienės kūrybos darbų paroda ,,Mano veltinis“ buvusioje Virbališkių mokykloje.

                           Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė

Baibokai - rašytojo Balio Sruogos gimtinė

Praėjusį šeštadienį kovo 25 d. Kupiškio kultūros centre įvyko parodos „Baibokai – Balio Sruogos gimtinė“ pristatymas. Unės Babickaitės laiškus skaitė aktorė, teatro pedagogė, režisierė Virginija Kochanskytė dalyvavo smuikininkė Martyna Valaitytė ir Ligita Vizbaraitė. B. Sruogos ir Unės Babickaitės istoriją pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Unė Babickaitė renginyje buvo minėta visai neatsitiktinai, nes šiemet minimos 120-osios jos gimimo metinės, o taip pat lietuvių aktorė ir režisierė Unė Babickaitė turėjo gražią draugystės istoriją su Lietuvos poetu, prozininku, dramaturgu, teatrologu, literatūros ir tautosakos tyrinėtoju Baliu Sruoga.

IMGP8331

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė

Uršulė (Unė) Babickaitė buvo talentinga tačiau kartu ir nenuspėjama bei maištinga asmenybė. Kažkada Unė sakė: „Aš nieko daugiau netrokštu tik kasdienės laimės savo motutei, broliams ir draugams.“ Ištekėjo ji už pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno. Tačiau grįžtant į ankstesnius laikus vienas iš Unės gerbėjų buvo Balys Sruoga. Su juo susipažino Panevėžyje 1910 m. Unė nemanė, kad su Baliu ji būtų puiki pora ir atsisakė eiti su juo šokti. Gyvenimas bėgo Unė išvyko į Sankt Peterburgą, tačiau likimas juos suvedė ir svetimuose kraštuose. Balys Sruoga Unėje matė dainininkės, šokėjos, dramos artistės talentus, todėl rūpinosi, kad ji lankytų įvairius kursus, gautų stipendijas. Pirmasis B. Sruogos meilės laiškas jai padarė labai didelį įspūdį. „Karalaitė, balandėlė, auksaplaukė, tavo akys lyg dangaus žiburiai, tu Une esi gulbė...“, tačiau Unė savęs gulbe nelaikė. Balys Sruoga dovanojo Unei veneciško stiklo taurę, puokštę japoniškų chrizantemų, pusę butelio šampano, kaip manoma, jog tais laikais buvo priimtina dovanoti. Unė turėjo ir pilną kambarį gėlių ir gaudavo kitokių dovanų, o manė, kad tai dėl bičiulystės, tačiau Balys Sruoga taip nemanė. Balys Unei dovanojo žiedą laikė savo sužadėtine, o Unė tylėjo. Pasikvietė ją pasivažinėti rogėmis ir staiga visai netikėtai jai pasipiršo. Tačiau Unė atsakė „Aš tikrai netekėsiu už nieko. Net ir už tavęs“. 1918 m. po revoliucijos Unė grįžo į Kupiškį. Tačiau ir čia ji sutiko Balį Sruogą. Unė buvo dėkinga B. Sruogai už pagalbą Rusijoje, tačiau šiltesnių jausmų, kaip jis tikėjosi, ji jam nejautė. Netgi jos motina paniekinamai žiūrėjo į Unės bičiulį rėmusį ją sunkiais laikais Sankt Petreburge. Kartą sutikęs Unę su vyru Kaune, Balys sakė, jog negali jos pamiršt ir dėl to daug geria. Turbūt ir visą gyvenimą Balys Sruoga nepamiršo Unės.

IMGP8375

Nuotraukoje iš kairės V. Kochanskytė, L. Vizbaraitė, M. Valaitytė.

Renginio metu Viginija Kochanskytė sugrįžo į 3 praėjusio amžiaus dešimtmetį ir skaitė Unės Babickaitės laiškus skirtus Baliui Sruogai. M. Valaitytė griežė smuiku, o dainavo L. Vizbaraitė. Neatsitiktinai Kupiškio kultūros centro teatro festivalis „Art do“ buvo pavadintas Unės Babickaitės vardu, kuris pasiekė ir Tarptautinę teatro dieną. Aktorei V. Kochanskytei padėkojo Kupiškio kultūros centro direktorė J. Janušonienė,  perdavė padėką ir nuo Kupiškio rajono mero D. Bardausko, kuris renginyje dalyvauti negalėjo, aktorę taip pat sveikino ir seimo narys V. Rinkevičius. Renginį vedė N. Ratkienė.

IMGP8429

Nuotraukoje iš kairės seimo narys V. Rinkevičius, aktorė V. Kochanskybė, L. Vizbaraitė, M. Valaitytė, N. Ratkienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir Kupiškio kultūros centro direktorė J. Janušonienė.

Žymiam pasaulio semiotikui A. J. Greimui - 100

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkai ruošdamiesi prisidėti prie Lietuvos šimtmečio paminėjimo, gimtojo krašto iškilių asmenybių, kurios savo gyvenimu ir veikla prisidėjo prie Nepriklausomos valstybės, lietuviškumo išsaugojimo, Lietuvos garsinimo visame pasaulyje parengė projektą „Lietuviškas ateities garantas – sugebėjimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti valstybę“ (Algirdas Julius Greimas). Projektas buvo skirtas žymaus pasaulyje semiotiko A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms, lietuvių kalbos dienų paminėjimui. Semiotikos kūrėjui, kalbininkui, lietuvių mitologijos tyrinėtojui A. J. Greimui Kupiškyje buvo skirta renginių programa, kuri vyko 2017 m. kovo 17 d.

IMGP7950

Prie Felicijos Jakutytės namo, kuriame ankščiau gyveno Greimų šeima.

Pirmoji stotelė A. J. Greimo pagerbimas prie mokytojos Felicijos Jakutytės namų, kur dar 1923 – 1925 m. gyveno garsusis semiotikas su šeima. Režisierė Vilija Morkūnaitė priminė, kad čia buvo susirinkę žmonės prieš dešimtmetį, minint 90-ąsias A. J. Greimo metines. Nors daugelis miestų Lietuvoje minėjo semiotiko 100-ąsias gimimo metines, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę programą. Pats Algirdas Julius Greimas yra sakęs „Kupiškis man daug reiškia, mielas senas Prieteliau. Tai mano graži vaikystė, tai mano vienintelis kontaktas su liaudimi, mūsų kaimu – iš to ir mano meilė folklorui.“ Režisierė V. Morkūnaitė teigė, kad Algirdas Julius Greimas turėjo stiprų ryšį su tėvu. Sūnus ir tėvas mėgdavo vaikščioti už miesto, jaunėlis vertino tylos pamokas – pasivaikščiojimus gamtoje nieko nekalbant, vienas kito netrukdant. Tėvas visuomet jaunąjam Greimui buvo didis autoritetas. Laikas praleistas Kupiškyje semiotikui paliko didžiausius ir ryškiausius prisiminimus. Susirinkę vietiniai kupiškėnai, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius A. Venckus ir Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorius V. Žilinskas pasiūlė įprasminti šią šventę Greimo vardu įsteigiant rajono bibliotekos pavadinimą ar skiriant klasę, pavadintą A. J. Greimo vardu, jo garbei, gimnazijoje. Į šį gražų minėjimą įsijungė ir jaunieji moksleiviai ir garbingo amžiaus Kupiškio gyventojai.

IMGP7999

Iš dešinės režisierė, renginių vedėja V. Morkūnaitė ir Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos diektorius V. Žilinskas.

Antroji stotelė - Kupiškio rajono savivaldybė, kurioje muziejininkė Aušra Jonušytė parengė fotografijų parodą skirtą „Žymiam pasaulio semiotikui Algirdui Juliui Greimui – 100.“ Parodos pristatymo metu kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Rolandas Aidukas ir doc. Dr. Rimantas Astrauskas. Doc. Rolandas Aidukas džiaugėsi, jog fotografijų paroda glaudžiai susijusi su prof. Karolio Rimtauto Kašponio knyga „Greimas arti ir toli“ ir A. J. Greimo vaikystės ir jaunystės epizodais. A. J. Greimo gyvenimas Lietuvoje ypač jaunystės laikotarpio daugeliui yra mažai žinomas ir šiandien. Užsienio straipsniuose apie A. J. Greimą šiuo metu yra pateikiama daug netikslumų. Tačiau galime pasidžiaugti, jog tiksli, ištraukomis ir dokumentais paremta A. J. Greimo biografija yra pateikta prof. K. R. Kašponio knygoje „Greimas arti ir toli“. Profesoriaus surinktos fotografijos ir kiti dokumentai jau spėjo pabuvoti net Kinijoje. Doc. Dr. R. Astrauskas paminėjo, jog A. J. Greimas savyje išsaugojo labai didelę Kupiškio krašto tradicinės kultūros dalį, nes didžiausią įtaką A. J. Greimo asmenybės formavimosi procese turėjo jaunystės dienos praleistos Kupiškyje. Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas teigė, kad  savivaldybės pastate surengta paroda yra labai svarbi mūsų kraštui, ją pamatyti galės kiekvienas žmogus apsilankęs Kupiškio rajono savivaldybėje.

IMGP8045

Fotografijų "Žymiam pasaulio semiotikui A. J. Greimui-100" pristatymo metu Kupiškio rajono savivaldybėje. Iš kairės rež. V. Mokūnaitė, antroje eilėje Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio meno mokyklos direktorė D. Šakickienė, centre doc. R. Aidukas.

IMGP8061

Iš kairės Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio meno mokyklos direktorė D. Šakickienė, centre doc. dr. R. Astrauskas.

Trečioji stotelė  - Kupiškio kultūros centro vitražų salė. Joje vyko mokslinė konferencija „Lietuvos ateities garantas-sugebėjimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti valstybę“ (A. J. Greimas). Konferencijos metu sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas. Jis pasakė kad gimtosiose vietose Juodpėnuose ir Šimonyse savo laiku dirbo A. J. Greimo tėvas. J. Greimas buvo pirmasis lietuvis mokytojas. Taip pat meras padėkojo prof. K. R. Kašponiui, už pagalbą rengiant projektą.

IMGP8101

Mokslinės konferencijos "Lietuvos ateities garantas - sugebėjimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti valstybę" metu, Kupiškio meno mokyklos mokinių pasirodymas.

IMGP8106

Konferencijos metu sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas.

Doc. R. Aidukas skaitė pranešimą „Karolio Rimtauto Kašponio knygos „Greimas arti ir toli“ pristatymas“ pranešimo metu paminėta, kad knyga sulaukė labai didelio susidomėjimo ir planuojamas antras knygos leidimas. Knyga yra biografinio pobūdžio, iliustruota nuotraukomis, dokumentais, išversta į anglų ir prancūzų kalbas. Leidinyje galime rasti ir Greimų šeimos geneologijos medį. Minimi ne tik Greimai bet ir Stukai, Jakučiai ir Plūkai. Minėtas šeimas siejo bendros gyvenimo vertybės: laisvė, nepriklausomybė, pagarba praeičiai, mokslui, menui ir t.t. 

IMGP8119

Nuotraukoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. R. Aidukas skaito pranešimą "Karolio Rimtauto Kašponio knygos "Arti ir toli" pristatymas".

Prof. Dr. K. R. Kašponis skaitė pranešimą „Algirdas Julius Greimas ir semiotikos mokslas pasaulyje“. Jis apibendrino Greimo gyvenimo laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo. Taip pat išleistus leidinius. Pranešimo metu buvo paaiškinta ir semiotikos mokslo reikšmė ir prasmė pasauliui, kodėl tėvo ir sūnaus Greimų vardu buvo pavadintas tiltas per Nemuną Prienuose. 

IMGP8138

Nuotraukoje prof. dr. K. R. Kašponis skaito pranešimą "Algirdas Julius Greimas ir semiotikos mokslas pasaulyje".

O doc. Dr. R. Astrauskas skaitė pranešimą „Algirdo Juliaus Greimo lietuvių mitologijos studija „Apie dievus ir žmones“, kurio metu plačiau analizavo mitologiją kultūros prasme. Buvo paminėta A. J. Greimo sukurta mitologinė sistema ir kaip ji veikia šiandien, palygintas šiandienos tikėjimo supratimas su senuoju pagoniškuoju tikėjimu, akcentuota etninių procesų saugojimo svarba, paaiškinta saulės ir mėnulio vieta, kalendoriaus pradžia, katalikiškų ir pagoniškų švenčių skirtumai. Minėta, jog A. J. Greimas šią temą analizavo labai plačiai. 

IMGP8167

Nuotraukoje doc. dr. R. Astrauskas skaito pranešimą "A. J. Greimo lietuvių mitologijos studija "Apie dievus ir žmones".

Konferenciją apibendrino Kupiškio Povilo Matulionio lietuvių kalbos mokytoja, metodininkė Skaistutė Paulauskienė. Ji teigė, jog visi pranešimai parengti moksliškai, naudoti įvairūs istoriniai šaltiniai, lauko lokalinė medžiaga (žmonių prisiminimai). Apie A. J. Greimą ir semiotikos mokslą mažai žino ne tik kupiškėnai, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Mokantis universitete , paskaitose buvo užsimenama tik keliais faktais apie A. J. Greimo asmenybę ir jo nuopelnus semiotikos mokslui.

Baigiantis mokslinei konferencijai koncertavo M. K. Čiurlionio kvartetas. Žinoma, kad M. K. Čiurlionio muziką labai mėgo ir garsusis semiotikas. A. J. Greimo įamžinimo organizatorius R. Misiukevičius sudarė ir redagavo visus M. K. Čiurlionio kūrinius.

IMGP8275

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir M. K. Čiurlionio kvartetas.

Daugiau fotografijų iš renginio galite rasti paspaudę ant nuorodos: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1205222179595948

Tautodailininkų ataskaitinė paroda Kupiškio etnografijos muziejuje

Pavasariui įsibėgėjant, kovo 10 d. Kupiškio rajono tautodailininkai kartu su LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininke Virginija Jurevičiene, surengė ataskaitinę parodą Kupiškio etnografijos muziejuje.

Tautodailininkų pasveikinti atvyko ir Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, taip pat Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius. Sveikinimai taip pat buvo skirti ir nuo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės Violetos Aleknienės. Sveikinančių buvo ir daugiau, tai iš Rokiškio atvykę tautodailininkai ir Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovas bei kiti svečiai.

IMGP7632

Kupiškio rajono meras D. Bardauskas sveikina LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkę V. Jurevičienę.

Parodoje galėjome išvyksti ne tik tapybos, bet ir medžio drožinių, akmens apdirbimo, pynimo, mezgimo, keramikos, karpymo ir kitų darbų. Parodoje esančių darbų autoriai: Virginija Jurevičienė, Savera Paštukienė, Irena Vapšienė, Violeta Laužikienė, Biruta Jugulienė, Gintas Vaitonis, Birutė Baltrėnienė, Gintautas Tručinskas, Renė Sriubiškienė, Vytautas Jasinskas, Elena Jankauskienė, Romualdas Dobrickas, Vytautas Pastarnokas, Genia Vaičikauskienė, Stasys Racevičius, Alfonsas Blažys, Laima Raišienė, Asta Šiaučiūnaitė, Liucija Vilkaitė, Rita Molienė, Danutė Vaškelienė.

Tautodailininkų pirmininkė Virginija parodos pristatymo metu džiaugėsi tautodailininkų jau nuveiktais darbais, plačiau aptarė praėjusių metų pasiekimus, įvardino apdovanotus mūsų krašto tautodailininkus. 

IMGP7646

Tautodailininkus pasveikinti atvyko Kupiškio rajono savivaldybės, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas V. Knizikevičius.

2016 metais buvo surengta „Aukso vainiko“ paroda Ukmergėje (G. Vaičikauskienė, V. Pastarnokas, I. Vapšienė, B.A.A. Jugulienė, V. Jurevičienė). Vaizduojamojo meno srityje III vieta V. Pastarnokui, V. Jurevičienei, taikomojo meno srityje I vieta Irenai Vapšienei. Respublikinė paroda LTS 50-mečiui Lietuvos Nacionaliniame muziejuje (I. Vapšienė, G. Vaičikauskienė, A. Blažys, V. Pastarnokas, V. Jurevičienė, R. Molienė), paroda Kėdainiuose Amatų name (17 tautodailininkų darbai), Truskavoje, Kėdainių raj. (R. Sriubiškienė, I. Vapšienė, A. Blažys) , darbų paroda Uoginių k. A. Petrausko muziejuje (R. Molienės, B. Baltrėnienės, D. Vaškelienės), mezginių paroda Kupiškio etnografijos muziejuje (B. A. A.  Jugulienės ir L. Raišienės), V. Jurevičienės karpinių paroda eksponuojama Dž. Britanijoje, dabar Rusijoje, Sankt Peterburge, kartu su kėdainiškiais bendra paroda Kupiškio kultūros centre (A. Mackevičienė, V. Kauprys).

IMGP7856

Padėkos žodį taria Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMGP7697

Tautodailininkų ataskaitinės parodos pristatymo metu.

Taip pat surengtos personalinės parodos I. Vapšienės, E. Jankauskienės, R. Sriubiškienės ir V. Jurevičienės. Tautodailininkai taip pat aktyviai dalyvavo ir pleneruose, kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi surengė plenerus „Adomynės dvaro labirintai“ ir „Tradicinė kalėdinės eglutės ir interjero puošyba. Dalyvavo renginiuose: „Visi keliai veda Šeškoturgin“, „Gegužina pas Patrausko Adomų“, Baltų dienos, keliavo į Švenčionis ir kt.

IMGP7585

Tautodailininkų sąjungos pirmininkė V. Jurevičienė.

Apie parodą tautodailininkų pirmininkė V. Jurevičienė sakė: „Kaip visada labai skoningai išeksponuota ir už tai esu labai dėkinga muziejaus darbuotojams. Stebint kai kurių darbus labai nustebino, bet ir nuliūdino“. O susirinkę svečiai, džiaugėsi paroda, negailėjo sveikinimų tiek tautodailininkų pirmininkei, tiek ir patiems tautodailininkams.

O muziejus gali pasidžiaugti savo darbuotoja, taip pat tautodailininke Irena Vapšiene, kuri buvo įvertinta už praėjusius ir už šiuos metus kaip aktyviausia tautodailininkė, kuri gavo tautinio paveldo sertifikatą. 

IMGP7782

Iš kairės tautodailininkų sąjungos pirmininkė V. Jurevičienė ir tautodailininkė, muziejaus darbuotoja I. Vapšienė.

Daugiau nuotraukų galite pamatyti adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1199819620136204

„Tai nuo Jūsų čia taip šviesu, nuo žodžio kitaip pasakyto, nuo pagalvojimo balsu...“

Prasidėjus pavasariui, į susitikimą – konferenciją „Tai nuo Jūsų čia taip šviesu, nuo žodžio kitaip pasakyto, nuo pagalvojimo balsu...“ susirinko gausus būrys ne tik lietuvių kalbos mokytojų, bet ir valdžios atstovų, muziejininkų, bibliotekininkų, kultūros centro specialistų. Režisierė Vilija Morkūnaitė ir Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija, pagal Jadvygos Gabriūnaitės eiles parengė ir pristatė literatūrinę kompoziciją. Sveikinimo žodžius tarė Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

IMGP7227

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija.

                   Pirmąjį pranešimą apie poetę kraštietę J. Gabriūnaitę parengė ir pristatė muziejininkė Jolanta Knizikevičienė ir bibliotekininkė Lidija Mačiuliene. „Nuo pirmojo žydėjimo Laukminiškiuose, ligi sodraus brandumo Šiauliuose“ remtasi poetės dienoraščio fragmentais. Poetė J. Gabriūnaitė buvo rašiusi: „Mokymasis pareiga. (...) Išleistuvių vakarą pamečiau prisegtą gėlę – ieškojau iki suradau... Suradau – prisisegiau. O išleistuvės baigėsi. Gal panašiai atsitiks ir gyvenime? Gal kažką pamesiu ir gal klaidžiosiu, ieškosiu... O „šventė“ baigsis? Gal panašiai ir atsitiko. Ar ne per ilgas buvo klaidžiojimų ir ieškojimų kelias? Ar jį jau suradau? O gal vis dar ieškau?“.

IMGP7252

Nuotraukoje iš kairės renginio vedėja K. Jokimienė ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas.

IMGP7278

Nuotraukoje Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė.

                   Kad geriau pažintume savo kraštietę J. Gabriūnaitę, pakvietėme prisiminimais apie poetę pasidalinti buvusią Virbališkių mokyklos direktorę, aktyvią muziejaus pagalbininkę, Kazimierą Danutę Sokienę, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, Šiaulių Maironiečių draugijos pirmininkę Branguolę Šimkūnienę.

IMGP7309

Nuotraukoje iš kairės muziejininkė J. Knizikevičienė ir bibliotekininkė  L. Mačiulienė.

                     Kadangi profesorius Skirmantas Valentas susirgo ir neatvyko į konferenciją, teko koreguoti programą ir pakviesti taip pat šiaulietį, poetą, 10-ies poezijos knygų bei istorinės dramos autorių Jaunių Kulnį, kuris pasidalino savo kūryba ir įtraukė į poezijos posmų eilutes.

                      Konferenciją apibendrino ir organizatoriams dėkojo Kupiškio P. Matulionio progimnazijos, lietuvių kalbos mokytoja Skaistutė Paulauskienė. Konferencija buvo skirta prisiminti kraštietę poetę Jadvygą Gabriūnaitę ir susipažinti su poeto Jauniaus Kulnio kūryba.

IMGP7385

Nuotraukoje iš kairės lituanistė B. Šimkūnienė ir poetas J. Kulnys.

IMGP7493

Nuotraukoje (sėdi) buvusi Virbališkių mokyklos direktorė D. Sokienė, iš kairės antroje eilėje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, muziejininkė J. Knizikevičienė, lituanistė B. Šimkūnienė, poetas J. Kulnys, bibliotekininkė L. Mačiulienė.

Vasario 16-ąją prisiminus...

Vasario 16 dieną Kupiškio etnografijos muziejaus organizuoti renginiai prasidėjo nuo Sofijos Kanaverskytės parodos pristatymo Kupiškio kultūros centre. Renginių vedėjas V. V. Jevsejevas  pakvietė Kupiškio kultūros centro kamerinį chorą „Cantus Vita“, vėliau muziejininkę Miglę Zakarauskaitę pristatyti parodą. Po parodos pristatymo kūrinį atliko Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai. Parodos autorė S. Kanaverskytė: „Pirmuosius Barboros Radvilaitės portretus pradėjau kurti jau labai seniai. 2007 m. aplikavimo ir siuvinėjimo būdu sukūriau dekoratyvinį Barboros atvaizdą, esantį ir šioje parodoje. Pirmasis serijos kūrinys inspiravo kitus – skirtus Žygimantui Augustui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Juos rodžiau Klaipėdos dailininkų parodoje „Vakarų vėjai“ 2008 m.

Per pastaruosius trejus metus sukūriau visą galeriją darbų, eksponuojamų šioje parodoje. Tai apibendrinti valdovų atvaizdai, juose nesiekiau portretinio panašumo. To ir neįmanoma, naudojant dekoratyvinio aplikavimo techniką. 
Audinių skiautėmis, mezginiais, spalvotomis ir auksinėmis juostelėmis, karoliukais, siuvinėjimais norėjau atskleisti istorinės prabangos spindesį. Kaip teatre paprastomis priemonėmis „apgaunamas“ žiūrovas, taip ir čia kūriau menamą istorinę tiesą. Siekiau dekoratyvaus poetiškumo, spalvinio charakterių perteikimo, taiklaus detalės panaudojimo. Ši paroda – mano giesmė didingai Lietuvos praeičiai. Tai noras išreikšti meilę Lietuvai, kurios praeities garbę bando savintis kaimynai. Taip aš kovoju už LIETUVĄ.“

IMGP6687

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro kamerinis choras "Cantus Vita".

IMGP6695

Nuotraukoje muziejininkė Miglė Zakarauskaitė pristatant parodą.

Vėliau po šventinio koncerto, buvo pristatyta A. Jonušytės monografija „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“. Renginyje dalyvavo knygos straipsnių autoriai: Dr. Gediminas Motuza, Anykščių rajono vicemeras Sigutis Obelevičius, Dr. Egidijus Bukelskis, Dr. Gintautas Zabiela, Gediminas Grina, Dr. Dalia Klajumienė, Dr. Marija Rupeikienė, Dr. Aldona Vasiliauskienė, Simonas Jurkštaitis, Dr. Arūnas Bubnys, Dr. Jonas Minkevičius, Dr. Gaila Kirdienė, Dr. Genovaitė Dručkutė, Renė Sankauskienė, Alvydas Totoris, Minijus Pučėta, Danutė Baronienė, Aldona Ramanauskienė, Lina Matiukaitė, Eleonora Vaičeliūnienė, Algirdas Petrulis. Dalyviai glaustai pristatė savo straipsnių tematiką, A. Jonušytė ir V. Aleknienė muziejaus vardu dėkojo autoriams ir dovanojo monografiją. Monografijos autorę išleidus knygą pasveikino Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė ir kiti svečiai. Smuikais grojo G. Kirdienė ir A. Mulevičius.

IMGP6853

Nuotraukoje iš kairės knygos autorė A. Jonušytė ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas.

IMGP7071

Nuotraukoje monografijos straipsnių autoriai ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė (1 eilė, 4 iš kairės).

Baigiant vasario 16-osios renginių ciklą, grįžome į Kupiškio etnografijos muziejų, kur buvo pristatyta „Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai ir puoselėtojai kupiškėnai – profesorius Bronius Dundulis ir akademikas Vytautas Merkys“ fotografijų, leidinių ir spaudinių paroda. Parodoje smuikais grojo G. Kirdienė ir A. Mulevičius. Parodą pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė. Prisiminimais apie profesorių Bronių Dundulį dalinosi dukterys Daiva Dundulytė – Senulienė ir Ieva Dundulytė – Šenavičienė.

      Bronius Dundulis (1909 – 2000 m.) istorikas Profesorius tyrinėjo maždaug tūkstančio metų Lietuvos istorijos laikotarpį nuo Normanų iki Napoleono. B. Dundulio parengtos monografijos: „Napoleon et la Lituanie en 1812“ (1940), „Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje“ (1960), „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a.“ (1968), Lietuvos užsienio politika XVI a.“ (1971), „Normanai ir baltų kraštai IX-XI a.“ (1982), „Lietuvos kovos dėl Baltijos jūros“ (1985), „Lietuva laisvės kovų sukūriuose (IX – XIX a.)“ (1990), „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a.“ (1993). 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2000 metais įteiktas Prancūzijos nacionalinių nuopelnų Komandoro laipsnio ordinas už nuopelnus istoriografijos mokslui ir publikacijas skirtas Napoleono kompanijai ir jo žygiui į Lietuvą, už Lietuvos istorinių ryšių su Europos valstybėmis, o ypač su Prancūzija atskleidimą.

        IMGP7143

          Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė kartu su profesoriaus B. Dundulio dukromis Daiva ir Ieva.

       O apie akademiką Vytautą Merkį plačiau papasakojo žmona Irena Regina Merkienė.

       Vytautas Merkys (1929 – 2012 m.) humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Mokslų akademijos akademikas, Gardino universiteto garbės daktaras. Parašė 15 knygų, Lietuvos istorijos vadovėlių vidurinėms mokykloms. Iš jų svarbesni: „Simonas Daukantas“ (1972,1991), „Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ (1982), „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. 1864-1904“ (1994), „Knygnešių laikai 1864-1905“ (1994), „Atminties prošvaistės“ (2009) ir kt. Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

        IMGP7182

        Nuotraukoje iš kairės V. Merkio žmona,  Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir muziejaus darbuotoja, tautodailininkė I. Vapšienė.

           Daugiau fotografijų rasite: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1177761769008656 

„Mūsų širdžių dovana Lietuvai šalelei“

„Johano Volfgango Gėtės žodžiais tariant, kiekvieno menininko kūriniai – tai jis pats, ir jei menininkas nori ką nors sukurti – turi kuo nors būti. Būdami lietuviais, gyvendami čia, Lietuvoje, kiekvienas parodos kūrėjas semiasi įkvėpimo iš to, kas mums visiems yra svarbu – iš mūsų gamtos, mūsų istorijos ir mūsų kultūros. Mūsų krašte iš tiesų yra tiek daug kuriančių, talentingų jaunųjų menininkų, kurie savo darbais garsina Kupiškio vardą ne tik Lietuvos mastu, bet ir sėkmingai dalyvauja ir kitų šalių rengiamose vaikų kūrybos parodose bei konkursuose. Savo darbais ir iniciatyva prisideda prie mūsų krašto kultūrinio gyvenimo, į jį įneša naujų spalvų, formų ir nuotaikos. Atsiskleisti įdomų, savitą, pilną fantazijos, širdies ir svajonių jaunųjų menininkų pasaulį padeda mokytojos metodininkės Rita Laskauskienė ir Rima Kalinkienė.

IMGP6590

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė.

Vasario 16-osios išvakarėse Uoginių amatų centre naujai atvertoje Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus jaunųjų talentų parodoje „Mūsų širdžių dovana Lietuvai šalelei“ simboliškai eksponuojami 16 kūrybos darbų, kurie sukurti įvairia technika – tapybos, grafikos, piešimo. Kiekviename iš jų žaidžia vaizdiniai, spalvos ir nuotaikos, jie džiugina ir kartu skatina atrasti naujas erdves.“ – Irma Šemetaitė.

IMGP6618

Nuotraukoje Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos folkloro ansamblis "Kupolė" ir vadovė A. Remeikienė.

Minint vasario 16-ąją, išvakarėse įvyko Kupiškio meno mokyklos  dailės skyriaus mokinių kūrybos darbų parodos pristatymas ir koncertas. Dalyvavo Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė, svečiai mokinius vaišino šakočiu. Į renginį atvažiavo net 4 mokyklos: Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazija, P. Matulionio progimnazija, Skapiškio pagrindinė mokykla ir Šepetos A. Adamkienės pagrindinė mokykla. Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės I. Šemetaitė ir M. Zakarauskaitė.

IMGP6629

Nuotraukoje Skapiškio pagrindinės mokyklos mokinės kartu su mokytoja.

Kartu giedojome Lietuvos himną, prisiminėme vasario 16-osios istoriją. Mokiniai galėjo plačiau susipažinti su nepriklausomybės akto atsiradimu ir signatarais. Kupiškio meno mokyklos mokiniai žiūrovams dovanojo nuostabų koncertą. Kiekviena mokykla pasiruošė ir pristatė programą skirtą vasario 16-ąjai paminėti.  Kas piešė, kas dainavo, kas skaitė eiles skirtas valstybės dienai paminėti. Renginį sveikinimo žodžiais baigė Kupiškio meno mokyklos direktorė D. Šakickienė, padėkojo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMGP6636

Nuotraukoje Kupiškio P. Matulionio mokiniai deklamavo eiles.

IMGP6641

Nuotraukoje Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinės kartu su mokytoja.

Daugiau fotografijų iš renginio: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1177592659025567

1991 m. sausio 13-tąją prisimenant...

2016 m. sausio 13 d. minėjome 26-ąsias laisvės gynėjų dienos metines. Neatsitiktinai pasirinkome Leonido Chardino fotografijas. Lionius Leonidas Chardinas – kaunietis, gimęs 1947 m. gegužės 25 d. Jo dėdės buvo ištemti, o pats Leonidas kartu su senele turėjo palikti namus, slapstytis, gyventi svetimuose nuomuojamuose butuose. Mokėsi Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, taip pat Kauno profesinėje mokykloje, kurioje įgijo elektriko specialybę. Studijavo Kauno politechnikos institute, virš 40 metų dirbo radijo gamykloje. Atšilus politiniam klimatui, dėdžių paskatintas, stojo į savanorių kariuomenę, kur tęsė savo veiklą pagal sugebėjimus.

- 24

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos kanklininkių ansamblis.

1990 kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. pradžioje kilus sovietinei agresijai Leonidas Chardinas buvo parlamento gynėju, už nuopelnus apdovanotas sausio 13-osios medaliu. Reikšmingas jo, kaip parlamento gynėjo indėlis – istorinės 1991 m. fotografijos darytos asmeniniu fotoaparatu. Parodoje eksponuojamose nuotraukose įamžinta parlamento gynėjų kasdienybė: įtampos ir nerimo valandos laukiant sovietų kariuomenės puolimo, gynėjų išsidėstymas parlamento rūmuose, gynėjų rikiuotės laisvalaikis. Šios eksponuojamos istorinės nuotraukos svarbus ir reikšmingas ikonografinis paveldas.

                     23

Nuotraukoje muziejininkė Miglė Zakarauskaitė.

Parodą pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė. Parodos atidarymo metu skambėjo Kupiškio meno mokyklos kanklininkių ansamblio  atliekami lietuvių liaudies kūriniai.

                   255  

 Nuotraukoje P. Matulionio progimnazijos mokiniai.

 Taip pat sausio 13-osios proga buvo organizuota edukacija mokiniams „Sausio 13-oji gyva atmintyje“, vesta Salamiesčio pagrindinėje mokykloje, Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje ir Šimonių pagrindinėje mokykloje. Edukacijos metu mokiniai buvo supažindinti su vaizdine medžiaga ir muziejininkės M. Zakarauskaitės pasakojimu apie sausio 13 dieną. Buvo rodomas video filmas, aptarti 14 žuvusiųjų, plačiau panagrinėtos jų biografijos. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti ir L. Chardino fotografijų archyvą iš 1991 m. įvykių.

 

A. Jonušytės "Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos" pirmą kartą pristatyta kupiškėnams

 Vėlyvą vasario 3-iosios vakarą, prieš pat režisierės N. Danienės spektaklį „Nutildytos mūzos“ Kupiškyje pirmą kartą pristatyta Kupiškio etnografijos muziejaus, muziejininkės A. Jonušytės knyga „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Knyga buvo išleista dar 2016 m. rudenį.

IMGP6484

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos gitaristė.

Renginyje koncertavo Kupiškio meno mokyklos gitaristė. Spektaklio režisierė N. Danienė pasidalino Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono mintimis: „Aš visuomet pabrėžiu tai, jog mes atsimename ne tik kada ir kaip mūsų draugas ar mylimas žmogus mirė, bet pirmiausia gerbiame juos gyvus ir prisimename talentingus, geros širdies, savitus, protingus, besijuokiančius ir dainuojančius, didžiuojamės jų pasiekimais, jų kūriniais, esam dėkingi už tokių žmonių pagalbą ir gerumą“.

IMGP6486

Nuotraukoje režisierė N. Danienė.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė supažindino su žydų istorija, jos reikšme ne tik Kupiškiui, bet ir visai Lietuvai. Taip pat dėkojo muziejininkei A. Jonušytei už leidinį. Muziejaus direktorė šia tema dar kiek ankščiau rinko istorinę, lauko lokalinę medžiagą (žmonių prisiminimus) rengiant knygas „Lietuvos valsčiai“ ir „Panemunėlis“. Pati Aušra pristatė savo sudarytą leidinį, papasakojo kaip buvo sudaryta knyga, įvardino ir dėkojo prisidėjusiems prie knygos sudarymo ir  išleidimo: A. Maimon, S. Jurkštaičiui, A. Bubniui, A. Vasiliauskinei, N. Puzelienei ir J. Latvienei. Tiesa mokytojos N. Puzelienė ir J. Latvienė dalyvavo pristatyme ir papasakojo, kaip kartu su mokiniais rinko medžiagą apie Kupiškio žydų istoriją.

IMGP6500

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Iš Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės V. Aleknienės kalbos: „Žydų tautos istorija yra neatsiejama nuo pasaulio taip pat ir mūsų Lietuvos. Kiekviena tauta turi savo istorinį kelią, kuris pažymėtas taikos arba karo įvykiais. Iki 1940 m. beveik kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje tautinės mažumos integravosi į kultūrinį ir ekonominį gyvenimą. Teisus yra Izraelio ambasadorius Lietuvoje A. Maimonas, sakydamas, kad jie buvo ir yra Lietuvos valstybės žmonės. Tokio įvykio kaip holokaustas neišvengė ir Kupiškis, šios tautybės žmonės buvo išžudyti, bet neištrinti iš atminties. Lietuvoje yra trys vietos, kur galima rasti žuvusių holokausto metu žydų vardus. Jie įamžinti atminimo lentose Kupiškyje, Kėdainiuose, Plungėje. 816 žuvusiųjų pavardžių šiuo metu galima rasti atminimo lentoje, kurių pavardes surinko seserys Glemžaitės. Šiuo metu atminimo lenta perkelta iš Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos į Kupiškio etnografijos muziejų.“

 

Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais vadovaujamas A. Hitlerio ir nacistinės Vokietijos. Lietuvoje nuo 1941 - 1944 m. nužudyta 190 tūkt. Žydų, tai apie 96% visų Lietuvos žydų. Gyvi išliko tik 9 tūkst. Holokausto metu sunaikinta savita Lietuvos žydų kultūra.

 

IMGP6508

Nuotraukoje knygos autorė A. Jonušytė.

Sausio 13-osios minėjimas

Kupiškio etnografijos muziejus taip pat prisidėjo prie visuotinės pilietinės iniciatyvos "atmintis gyva, nes liudija", sausio 13-osios, laisvės gynėjų dienos minėjimo ir 8 val. ryto uždegė žvakutes languose.

IMGP6454