Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Arūno Eduardo Paslaičio kūrybos darbų parodos „Lietuvos dvarų piešiniai“ atidarymas

2016 m. liepos 6 d. 11 val. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Kupiškio etnografijos muziejuje buvo atidaryta A. E. Paslaičio kūrybos darbų paroda „Lietuvos dvarų piešiniai“. Parodos atidaryme koncertavo Baltijos kamerinės operos solistai A. Bartkus ir J. Stanelytė. Klaipėdos noneto muzikantai atliko „Lui Špor Grand nonetas II dalis“, P. Čeikovskis „Lenskio arija iš operos Eugenijus Oneginas“ atliko Audrius Bartkus, Žorž Bize hamaneika iš operos „Harmen“ atliko Joana Stanelytė.

Edukacinę programą pristatė Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai „Sugrįžę gyventi“, apie grafų Tyzenhauzų giminės moteris. „Sugrįžę gyventi“ – tai literatūrinė kompozicija, kurios metu Rokiškio krašto muziejaus darbuotojos inscenizavo garsiausias Tyzenhauzų ir Ševdeckų grafų moteris pateikė savo gyvenimo veiklą, pristatė padarytus darbus, pastatytas bažnyčias, nutapytus paveikslus, parašytas knygas.

IMGP4676

Nuotraukoje Rokiškio krašto muziejaus muziejininkės, vaizduojančios Tyzenhauzų ir Ševdeckų grafų moteris.

Jau daugiau nei keturis dešimtmečius architektas ir Lietuvos paveldo steigėjas Arūnas Eduardas Paslaitis savo laisvu laiku fiksuoja Lietuvos dvarus, rūmus, bažnyčias, kaimus. Nuo studijų laikų Kauno politechnikos institute, kai architektūrinių objektų perpiešimas buvo viena iš sudedamųjų studijų dalių, jis važinėja po Lietuvą ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir įamžina dvarus ir dvarelius, liaudies architektūros statinius, piliakalnius.

 Arūnas Eduardas Paslaitis gimė 1942 m. spalio 17 d. Tryškiuose, Kuršėnų rajone. 1949-1960 m. mokėsi Joniškio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1960-1966 m. studijavo architektūrą Kauno politechnikos institute. 1966-1968 m. buvo akmenės rajono architektas. 1968-1992 m. dirbo projektų vyriausiuoju architektu Miestų statybos projektavimo institute. Nuo 1993 m. dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Nuo 1974 m. Arūnas Eduardas Paslaitis yra Lietuvos architektų sąjungos narys. Jis daugiausiai kūrė rekreacinių ir administracinių statinių projektus. Žymiausi jo statiniai: Lietuvos mokslų akademijos poilsinė Palangoje (1982); Narkologijos ligoninė su administracinėmis patalpomis Rasų g. Vilniuje (1983); Lietuvos Respublikos Seimo viešbutis Gedimino pr. Vilniuje (1997); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas Konstitucijos pr. Vilniuje (su T. Balčiūnu, V. Biekša, savo sūnumis Gediminu ir Arūnu, 2001-2004); Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinio pastato Vilniuje projektas (2008-2009).

IMGP4669

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Sovietiniais laikais Arūnas Eduardas Paslaitis piešdavo daugiau liaudies architektūros paminklus – kaimo bažnyčias, varpines, gyvenamuosius namus. Dvaruose tuo metu dažniausiai būdavo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, todėl buvo sudėtinga prieiti prie statinių. Menininkas ne tik fiksavo dvarų būklę, bet ir rinko apie juos informaciją knygose, archyvuose. Kalbindamas vietinius gyventojus, jis išgirsdavo  dvarus apipynusius pasakojimus ir mitus, kuriuose galima atrasti ir tikrų istorijos užuominų. Nors visi dvarai ir skiriasi savo architektūra, istorija, likimu, bet juos vienija bendras didingumas. Dvarų griuvėsiuose vis dar atsispindi turtingos ir klestinčios praeities žiburiai. Romantiška ir užburianti Arūno Eduardo Paslaičio piešinių scenografija sukuria melancholišką, bet jaukią atmosferą. Jo piešiniai yra tarp architektūros ir kūrybos, juose atspindėta realybė, kokia ji bebūtų. Menininkas atlieka svarbų ir vertingą darbą, nes dalis nupieštų objektų sparčiai nyksta, o kai kurių jau nebėra.

XIX-XX amžių sandūroje šalies teritorijoje buvo apie 3300 dvarų, iki mūsų dienų išliko apie 500. Keliaujant po Lietuvą galime matyti, kad buvę valstybės ekonominiai, kultūriniai centrai keliasi naujam gyvenimui. Mūsų uždavinys tęsti jų atkūrimą ir išsaugojimą. Muziejų kelyje „Dvarų kultūros atspindžiai“ įvairiausiomis formomis sužibo žmonių širdyse dvarų praeitis, jų vidaus ir išorės erdvės.

IMGP4680

Nuotraukoje Klaipėdos nonetas.

Prie dvarų, kaip kultūros paveldo objektų prisiliečia istorikai, architektai, restauratoriai. Dvarų istorijai tyrinėti taip pat labai svarbūs žmonės, kurie daug laiko praleidžia archyvuose. Renginio metu buvo pakviestas kalbėti ir menotyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas. Renginį vainikavo Lietuvos himnas.

IMGP4692

Nuotraukoje parodos atidarymo svečiai gieda Lietuvos himną.