Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Ekspedicija "Partizanų kovų keliais"

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Jau 1944 m. rudenį susikūrę nedideli partizanų būriai ėmė jungtis į stambesnius junginius, vėliau – į apygardas. Apygardą sudarė 2–5 rinktinės, šios skirstėsi į kuopas (tėvūnijas), būrius, skyrius. 2–3 apygardos sudarė sritį. Savo veiklą partizanų junginiai reglamentavo atitinkamais statutais ir taisyklėmis, stojantieji į partizanų gretas duodavo priesaiką. Partizanai vilkėjo karines uniformas su skiriamaisiais ir pasižymėjimo ženklais.

1949 m., nors pasipriešinimas jau silpo, partizanai tęsė aktyvią kovą, ir pogrindžiui pavyko suvienyti Lietuvos patriotines jėgas į vieną organizaciją, sudaryti bendrą karinio ir politinio pasipriešinimo vadovybę. 1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), priimti kariniai ir politiniai dokumentai. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. priimta politinė deklaracija skelbė, kad aukščiausioji teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas.

Dešimt metų vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas Lietuvos karu, rezistencija, partizaniniu karu, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus: trukmę – (beveik 10 metų), visuotinumą (per visą laikotarpį aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir lietuvių partizanams nepalankų jėgų santykį. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų. (naudota http://genocid.lt/centras/lt/1486/a/ „Antisovietinis pasipriešinimas 1944-1953 m.“)

2016 m. spalio 13 d. Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Miglė Zakarauskaitė vykdė ekspediciją Lietuvos partizanų kovų keliais. Siekiant aplankyti ir įamžinti Lietuvos partizanams atminti pastatytų paminklų vietas Kupiškio rajone.

Par1

1. Kupiškio mieste, Ežerėlio gatvėje esantis kryžius, šioje vietoje buvusiems užkastiems 1949 m. sausio 27 d. Kupiškio apsk. Pogrindžio miške žuvusiems Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkui Baliui Vaškeliui – Kęstučiui, apsaugos būrio ir Algirdo kuopos vadui Vladui Velikoniui – Šernui, apsaugos grupės skyriaus vadui Steponui Bulovui, partizanams Bonifacui Dudai – Pisoriui, Domui Matulioniui – Eimučiui ir Vladai Matulionytei atminti.

Par2

2. Kupiškio mieste, Ežerėlio gatvėje esantis paminklas, Kupiškio apylinkėse žuvusiems Algimanto apygardos Vytenio rinktinės partizanams atminti.

Par3

3. Senosios Kupiškio miesto kapinės. Rūpintojėlis. 1991 m. birželio 10 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1949 m. sausio 27 d. Kupiškio apsk. Puodžgirio miške žuvusiems Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkui Baliui Vaškeliui – Kęstučiui, apsaugos būrio ir Algirdo kuopos vadui Vladui Velikoniui – Šernui, apsaugos grupės skyriaus vadui Steponui Bulovui, partizanams Bonifacui Dudai – Pisoriui, Domui Matulioniui – Eimučiui ir Vladai Matulionytei atminti.

Par7

4. Kupiškio rajono, Šimonių miestelio kryžkelė. Koplytstulpis. Šioje vietoje užkastiems 1945 m. birželio 21 d. Rokiškio apsk. Kamajų ir Šimonių valsčiuose NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo pulko 1-osios šaulių kuopos kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusiems Antano Starkaus – Blindos būrio partizanams Jurgiui Dapšiui, Jonui Mikėnui, Jonui Tubiui, Justinui Rimkui ir Jonui Sakalui atminti. 

Par4

5. Kupiškio rajono, Gindvilių k. kapinės, antkapinis paminklas. Šioje vietoje slapta palaidotiems 1947 m. vasario 14 d. žuvusiems Algimanto apygardos partizanams Jonui Viksvai, Lionginui Šalčiui ir Leonidui Stančikui atminti.

Par5

6. Kupiškio raj. Biriečių k. Šioje vietoje 1949 m. gegužės 1 d. susisprogdino Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai, du broliai Vilėniškiai. Taip pat netoliese žuvo kiti šio kaimo partizanai broliai Jonas ir Vytautas Sabuliai.

Par6

7. Kupiškio rajono, Subačiaus seniūnijos, Stačnių k. kapinės. Antkapinis paminklas ir Lietuvos kario kryžiai. 1990 – 1991 m. iš užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1945 m. gruodžio 11 d. Kupiškio apskr. Subačiaus vls. Žvirblionių k. apylinkėse Gitėnų miške įrengtame bunkeryje kautynėse žuvusiems būrio vadui Petrui Zuozai – Šlapkaičiui, jo pavaduotojui Povilui Tolušiui – Varnui ir trims partizanams, 1947 m. liepos 28 d. Panevėžio apsk. Raguvos vls. Traupio miestelyje žuvusiems dviem Vyčio apygardos A. Juozakėno – Liūto būrio partizanams, 1949 m. lapkričio 25 d. Kupiškio apsk. Subačiaus vls. Gitėnų miške kautynėse žuvusiems Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės būrio vadui Antanui Juškai – Vilkui, jo pavaduotojui Julijonui Stakei – Žydui ir penkiems partizanams, taip pat įamžintiems 1944 – 1954 m. Subačiaus apylinkėse žuvusiems Vyčio ir Algimanto apygardų partizanams atminti.