Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Vilniuje pristatytas filmas apie A. Tindžiulį - Dėdę

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė gruodžio 4 d. Vilniaus kupiškėnų klube pristatė „Aviacijos kapitono Albino Tindžiulio Dėdės“ filmą. Buvo parengtas projektas, kurio tikslas – prisidėti prie Lietuvos partizaninio judėjimo atminties išsaugojimo, jaunosios kartos patriotinio ir tautinio ugdymo. Todėl įgyvendinant projektą, kartu su VŠĮ Kupiškio televizijos ir informacijos centru (direktorius Povilas Vireliūnas), buvo sukurtas video filmas „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Filmo režisierė Vilija Morkūnaitė.

DSC02554

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

 Tindiulis A. aviac. kapitonas2

Nuotraukoje Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis - Dėdė.

Kodėl pasirinktas Salamiesčio partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis Dėdė?  Todėl, kad yra nemažai surinkta medžiagos. Krikšto sūnus Rimvydas Tindžiulis gyvena tėviškėje ir yra išsaugojęs jo asmeninius daiktus, fotografijas. 2002 metais Vytautas Jakšys savo sodyboje Suvainių kaime surado unikalų radinį ir  muziejui perdavė A. Tindžiulio cheminiu pieštuku rašytus sąsiuvinius. Iki suradimo, sąsiuviniai buvo sudėti puodynėje, kuri V. Jakšio tėvų namuose antrame aukšte po spaliais išgulėjo 56  metus. Per ilgą laiką popierius sudūlėjo, tekstas išbluko. Retu radiniu susidomėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – genocido aukų muziejus. Sutvarkius perdavimo formalumus A. Tindžiulio archyvas atiteko šiai įstaigai. Kupiškio etnografijos muziejus gavo dokumentų kopijas. 

DSC02624     

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė kartu su Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choru "Laisvė".              

Po video filmo peržiūr0s ir išsamaus Violetos Aleknienės pasakojimo apie Albino Tindžiulio gyvenimą, partizaninę veiklą ir filmo kūrimą; labai įtaigiai nuskambėjo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro “Laisvė“ dainos apie tremtį, partizanus Choro įkūrimo iniciatorė buvo tremtinė operos solistė, Nijolė Ambrozaitytė. Pirmoji choro vadove tapo Paulina Grigaliūnienė. Tai buvo 1988m. Jau sekančiais metais choras pirmą kartą koncertuoja Vilniaus profsąjungos rūmuose Motinos dienos proga. Šiandien choro koncertai skaičiuojami šimtais. Choras dainavo miestuose ir kaimuose, giedojo bažnyčiose, jo dainų klausėsi moksleiviai ir studentai. Choras turi įrašęs nevieną diską, apie dainininkus sukurti keli video filmai. Antrasis choro dirigentas buvo Bronislovas Jankauskas, o dabartinis –Gintaras Skapas. Mums choras dainavo diriguojamas ketvirto kurso studentės-praktikantės, kupiškietės Deimantės Stanionytės. Ji puikiai susitvarkė su savo pareigomis, o kai jos mostas nukrypo į salės pusę, žiūrovai liko neabejingi ir bendrai traukė gerai žinomas partizanų dainas. 

R. Naujokaitienė

DSC02641

Nuotraukoje Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choras "Laisvė".

DSCF7760

Nuotraukoje filmo pristatymo metu susirinkę svečiai.