Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

„Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys“ parodos pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje

         Šiek tiek šaltą ir tamsų gruodžio 20 d. vakarą, Kupiškio etnografijos muziejuje buvo pristatyta paroda „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys“ iš muziejuje saugomų eksponatų. Nors susirinkusiųjų būrelis nebuvo didelis, tačiau renginyje skambėjo Kupiškio rajono kultūros centro folkloro klubo „Jaunimo Romuva“ sutartinių giedotojų balsai kartu su vadove  D. Palioniene ir Kupiškio rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kupiškio krašto muzikontai“, kartu su vadove A. Pustovaitiene, kuri renginio metu dalinosi senosiosmis kupiškėnų tradicijomis. Taip pat parodos pristatymo metu kalbėjo Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokinė R. Vizbaraitė, kuri pristatė planuojamą kurti 5 minučių video filmuką apie garsiąją Glemžaičių šeimą. Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, apie parodą plačiau pasakojo muziejaus Vyr. Fondų saugotoja G. Zuozienė. Prisiminimais apie Glemžų šeimą dalinosi E. Urbonienė, renginį vainikavo kalėdiniai sveikinimai ir linkėjimai nuo Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos pavaduotojo V. Knizikevičiaus.

          IMGP6027

Nuotrauka iš ekspozicijos.

Viena pagrindinių muziejaus įkūrimo iniciatorių Stefanija Glemžaitė, antroji gausios – aštuonerių vaikų – Glemžų šeimos duktė. Įgijusi medicininį išsilavinimą Peterburgo Imperatorienės Marijos Fiodorovnos akušerijos mokykloje, 1919 m. Stefanija Glemžaitė (1885 – 1974) sugrįžo į Kupiškį ir čia medicinos įstaigose išdirbo iki pat 1957 m. 1920-1940 m. dirbdama Šimonyse, nuolat susidurdama su nėščiosiomis ir gimdyvėmis, greta savo tiesioginio darbo kaimo aplinkoje fiksavo įvairius prietarus ir burtus kartu su seserimi Elvyra parengė rankraščius, kurie saugomi mūsų muziejuje. Taip pat Stefanija garsėjo kaip liaudies dainų atlikėja. Ne tik rinko mūsų krašto liaudies dainas, tačiau ir pati jas įdainavo.

IMGP6084

Nuotraukoje Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos mokinė R. Vizbaraitė.

Kita garsi kraštotyrininkė ne tik Kupiškyje, bet ir Lietuvoje Mikalina Glemžaitė (1891 – 1985). Jau vaikystėje iš savo tėvų gavusi svarų dvasinį kraitį, norėjo daryti gera savo gimtinei, o beribis troškimas giliau pažinti krašto istoriją, papročius, tradicijas, tapo nuolatiniu jos gyvenimo palydovu. 1909 m. Mikalina Glemžaitė baigė Saulės mokytojų kursus, dirbo įvairiose vietose, o kartu ir pati mokėsi. 1915-1917 m. lankė pedagoginius kursus prie Peterburgo universiteto. 1928 m. Lietuvos Švietimo ministerija jai suteikė teisę dėstyti rankdarbių kursą.

Dirbdama pedagoginį darbą, Mikalina Glemžaitė nuolat rinko ir kaupė etnografinius eksponatus, dalyvavo ekspedicijose, užrašinėjo tautosaką, rengė tautodailės ir rankdarbių parodas. Pirmoji rankdarbių paroda, surengta Kupiškyje 1921 m., buvo išskirtinė paroda Lietuvoje. Vėliau, dirbdama Kauno Aušros mergaičių gimnazijoje ir Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, kartu su studentėmis rinko tautosaką, liaudies ornamentikos, dailės pavyzdžius. 

IMGP6116

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Pokario metais, dirbdama M. A. Istorijos ir etnografijos muziejuje, Mikalina surinko daug medžiagos apie linų auginimą, apdirbimą ir aprangą.

Per daugelį metų Mikalina sukaupė gausią medžiagą apie įvairių Lietuvos etnografinių regionų audinius, jų marginimą, audimo techniką, drabužius. Daug kas nufotografuota, padaryti brėžiniai, aprašymai. Iš tos gausios medžiagos parengta nemažai albumų su 30 000 pavyzdžių, kurie perduoti 13 Lietuvos Respublikos ir užsienio muziejų, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.

Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė (1893 – 1958) gyveno Kaune ir kitose Lietuvos vietose, retai kada atvykdavo į Kupiškį. Tačiau visada palaikė glaudų ryšį su seserimis. Apie 1950 m. Elvyra ėmėsi didžiulio darbo – išleisti knygą apie Kupiškio apylinkių etnografinius bruožus, tautosaką, papročius, tradicijas, istoriją. Ruošiant šį leidinį, didelę paramą jai teikė Stefanija ir Mikalina. Knygos išleidimas buvo labai komplikuotas dėl dviejų priežasčių: pirma, autorė jau sunkiai sirgo, antra, leidėjai labai nenoriai dirbo prie pirmo tokio pobūdžio leidinio, nes analogo jam dar nebuvo. Didelės apimties knyga Kupiškėnų senovė, išleista 1957 m., mokslininkų vertinimu prilygo tuometinei daktaro disertacijai. Leidinys buvo cenzūruojamas dėl to ne viskas išspausdinta. Tai, kas į knygą nesudėta yra saugoma Kupiškio etnografijos muziejuje ir Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.

IMGP6119

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro folkloro klubas "Jaunimo Romuva" kartu su vadove D. Palioniene.

Seserų Glemžaičių veikla labai artimai siejasi su Kupiškiu. Gana gausi etnografinė, tautosakinė, fotografinė medžiaga, surinkta Kupiškio apylinkėse, padėjo išgarsinti Kupiškio vardą visoje Lietuvoje. 1961 m. Kupiškyje, vidurinės mokyklos salėje, buvo surengta didelė seserų Stefanijos ir Mikalinos Glemžaičių etnografinių rinkinių paroda. Parodą sudarė tautiniai ir liaudies drabužiai, aksesuarai audiniai, senosios liaudies architektūros fotografijos. Parodoje eksponuota gausi rankraštinė medžiaga apie senąją kaimo buitį, mediciną, švietimą, verslus, istoriją. Šių lobių pakako Vilniaus, Kauno, taip pat ir Kupiškio muziejams atgaivinti. 1962 m. Kultūros ministerija iš šios parodos nupirko 500 eksponatų, kurie tapo  pirmaisiais atkuriamo Kupiškio kraštotyros muziejaus eksponatais.  

Ši  seserų Glemžaičių rinkinio, esančio muziejaus fonduose, paroda, parengta architektės Gražinos Pajarskaitės, išsiskiria savo originalumu: tekstilė, surinkta iš Kupiškio krašto apylinkių moterų, dėvinčių kasdienius ir išeiginius liaudies drabužius. Taip pat parodoje yra pirmą kartą eksponuojami aprangos (nuometų, prijuosčių, kelnių, nažutkų, sijonų) audinių skiaučių pavyzdžiai iš albumo, sudaryto Mikalinos ir Stefanijos Glemžaičių, „Kupiškio apylinkės, kaimiečių rūbai, vilkėti XIX a.“ (1948) ir rankdarbių pavyzdžiai iš „Mezginių, nėrinių ir siuvinėjimo pavyzdžių“ albumo, sudaryto M. Glemžaitės 1961 m.

IMGP6162

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

Vienoje iš ekspozicinių erdvių yra atkurtas Mikalinos Glemžaitės, tarpukariu gyvenusios Kaune, kambario fragmentas, kuris atskleidžia to laikotarpio dvasią ir svarbias tam laikmečiui tautiškumo, savitumo ir etniškumo paieškas.

Šiais metais, Kupiškio etnografijos muziejus rašė projektą „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys KEM“. Projekto vykdymo metu buvo nuodugniai ištyrinėtas seserų Glemžaičių sukauptas drabužių ir jų priedų rinkinys, atrinkti vertingiausi XIX a. – XX a. I pusės eksponatai. Visa ši medžiaga bus pateikta leidžiamame kataloge „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys KEM“, kuris bus pristatytas kitų metų pradžioje.

Viskas, kas yra seserų sukaupta ir surinkta, yra neįkainojama. Tai tapatybės ženklai, kurie sudaro ne tik Kupiškio etnografijos muziejaus, bet taip pat ir mūsų kultūros pagrindą. 

Paroda eksponuojama iki 2017 m. sausio 25 d.

Daugiau fotografijų galite pamatyti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1121919367926230