Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Liepos 6 d. renginiai Kupiškio etnografijos muziejuje

Minėdami Lietuvos valstybės dieną ir ruošdamiesi valstybės šimtmečiui Kupiškio etnografijos muziejuje 2017 m. liepos 6 d. įvyko parodos „Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje“ ir „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“ pristatymai.

Kupiškėno Kazio Šimonio ir kitų XX a. pr. laikotarpio dailininkų tapybos darbuose įamžinta lietuvybė. Ypač Kaziui Šimoniui buvo artima liaudies kūryba, kaimo žmogaus buitis, tikėjimas, tautosaka. Kartu su dailininku Adomu Galdiku 1921 m. Kaune surengė pirmąją surinktų liaudies meno kūrinių parodą. Taip pat K. Šimonio vidinei pasaulėžiūrai, kūrybiniam matymui, didelę įtaką darė Vydūno filosofija, modernizmo kryptis. Dailininkas visą gyvenimą išliko ištikimas idėjai, kad grožis yra dailininko fantazijos vaisius, bet ne realybės perkėlimas į meno kūrinius.

Parodoje skirtoje Kazio Šimonio 130-osioms gimimo metinėms, jo kūrybos ieškojimus papildo harmoningai susijungusių mokytojų Justino Vienažinskio, Petro Kalpoko, Adomo Vaino, Viktoro Vižgirdo kūriniai, kurie atskleidžia ne tik krašto savitumą, tačiau parodo tarpukario Lietuvoje dailės modernėjimo procesus.

Darbuose žiūrovas įžvelgia artimą santykį su vaizduojamąja aplinka, lietuviška gamta. Tai lėmė dailininkų valstietiškos šaknys. Ne veltui peizažas tapo nacionaliniu žanru, padedančiu išreikšti vidinę menininko būseną. Tačiau ne tik peizažas padėjo atskleisti lietuvybę, bet ir natiurmortai, kuriuose išryškinti šventųjų medinės skulptūrėlės, įvairūs etnografiniai elementai ir kiti mūsų krašto kultūriniai ženklai.

Pasižiūrėti parodos, išgirsti dainininkės Veronikos Povilionienės atliktų dainų, seksofonisto Petro Vyšniausko muzikos ir poeto Vlado Braziūno eilių susirinko labai daug žiūrovų. Šio terceto koncerte visu grožiu, vidine harmonija, atskleistas tautiškumas, meilė savajam kraštui, išsaugotomis dvasinėmis vertybėmis.

Paroda „Letuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje“ Kupiškio etnografijos muziejuje bus eksponuojama iki rugsėjo 22 d.

Dar vienu lietuvybės ženklu Kupiškyje tapo neseniai išleistas mokslinis katalogas „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“. Jau prieš septynerius metus muziejininkų brandinta mintis išleisti leidinį, kuris reprezentuotų muziejaus rinkinius. Naujas leidinys 300 egz. tiražu buvo išleistas Lietuvos Kultūros ministerijos projektų fondo ir Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis.

Projekto vadovė Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė. Katalogo sudarytoja įvadinio straipsnio ir aprašų autorė, menotyrininkė Miglė Lebednykaitė, recenzentės etnografė Teresė Jurkuvienė ir dr. Lijana Štatavičiūtė – Natalevičienė, kolekcijos atrankos ir eksponatų aprašų  konsultantė, etnografė Dalia Bernotaitė – Bieliauskienė, 18 eksponatų aprašų ir brėžinių autorė Diana Tomkuvienė, fotografai Redijus Anikanovas ir Antanas Lukšėnas.

Mokslinio katalogo pristatymo metu menotyrininkė M. Lebednykaitė teigė, jog su muziejaus darbuotojais ir kitais knygos sudarytojais dirbo labai atsakingai ir kruopščiai. Iš muziejuje saugomų 600 seserų Glemžaičių surinktų eksponatų leidiniui reikėjo atrinkti geriausius. Leidinyje yra pateikiama virš 155 įvairių buities – etnografijos eksponatų. Publikuoti ne vien seserų Glemžaičių surinkti eksponatai. Senasis apavas, kuris papuolė į katalogą yra padovanotas kitų kupiškėnų. Sudarytojai leidinį iliustravo Balio Buračo ir Juozo Karazijos fotografijomis. Glemžaitės surinkusios kupiškėnų drabužius sugalvojo apvilkti jais miesto gyventojus ir paprašė nufotografuoti juos fotografo J. Karazijos. Lyg vedančioji leidinio gija – Onos Simonavičiūtės – Glemžienės išsaugota daina „Našlaitas daina“. Našlaitėlė kaip senovinių drabužių nešiotoja. Juos vilkėjo eidama į kapelius, sodindama darželius, ganydama jautelius, sėdėdama prie stalelių, bėgdama į bažnytėlę, tekėdama už bernužėlio.

Leidinio sudarytojams buvo įteikti Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko padėkos raštai. Katalogo tikslas – skleisti žinią visuomenei apie neįkainojamą seserų Glemžaičių palikimą Kupiškio etnografijos muziejuje. Tai pirmasis tokios apimties ir turinio, tiriamojo pobūdžio mokslinis leidinys muziejaus istorijoje. Seserų Glemžaičių surinkto XIX a. – XX a. I pusės tradicinės lietuvių aprangos (drabužių, galvos apdangalų, apavo) ir jų priedų rinkinio svarba ir reikšmė yra didelė tiek Kupiškio krašto, tiek ir Lietuvos kultūros kontekste.

IMGP8338

Nuotraukoje renginio vedėjos, iš kairės muziejininkė Donata Jutkienė ir Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

IMGP8447

Nuotraukoje iš kairės poetas Vladas Braziūnas, dainininkė Veronika Povilionienė ir seksofonistas Petras Vyšniauskas.

IMGP8450

Nuotrauka renginio metu.

IMGP8513

Nuotraukoje mokslinio katalogo "Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. - XX a. I pusė" įvadinio straipsnio ir aprašų autorė, menotyrininkė Miglė Lebednykaitė.

IMGP8590

Nuotraukoje mokslinio katalogo sudarytojų komanda ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė (centre).