Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Konferencija „Per kalbą į tėvynės širdį“

Kupiškio kultūros centre kovo 8-tąją vykusi konferencija „Per kalbą į tėvynės širdį“, buvo skirta kalbininkams kilusiems iš Kupiškio krašto. Pažintis su kalbininkais prasidėjo nuo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio „Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos“ literatūrinės kompozicijos „Didžiausia vertybė kalba mus gimtoji“. Vadovė Inga Dovydėnienė. Merginos pabrėžė gimtosios kalbos reikšmę ir svarbą tautos istorijoje, minėjo kalbininkų indėlį į jos puoselėjimą ir sklaidą.

Į mokslinę konferenciją atvyko, ir sveikinimo žodžius tarė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

Pirmasis pranešėjas dr. Laimutis Bilkis iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pristatė kalbininką, lituanistą, baltistą, kraštietį Aleksandrą Vanagą, kilusį iš Buivėnų kaimo, kaip žymiausią lietuvių vardyno tyrėją sakydamas: „kai 2004 metais Lietuvių kalbos institute vyko pirmoji tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija, į ją atvykti žadėjo daug žymių Lietuvos ir pasaulio kalbininkų, todėl tuometis instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Jutžentis po konferencijos nusprendė pakviesti į gimtąsias Aleksandro Vanago vietas ir ką nors įdomaus parodyti“. 

Dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė savo pranešimo „Prano Skardžiaus kalbotyros darbai“ pradžioje pasidžiaugė, kad Kupiškyje prabėgo keletas vaikystės vasarų ir jai šis miestas yra labai brangus. Gyvendama pas tetą eidavo pas jos drauges, užrašinėjo tautosaką. Apie Praną Skardžių iškilų kalbininką pradėjo nuo to, kad būdama antrame kurse ir studijuodama baltų filologijos įvadą pas profesorių Albertą Rosiną ir sudarinėjusį Prano Skardžiaus rinktinius raštus sužinojo apie žymųjį mokslininką. E. Žilinskaitė- Šinkūnienė apžvelgė P. Skardžiaus gimusio Subačiuje vaikystės, jaunystės metus, jo kalbotyros palikimą ne tik Lietuvoje bet ir Jungtinėse Amerikos valstijose, kur mokslininkas po Antrojo pasaulinio karo gyveno pasitraukęs iš Lietuvos.

P. Skardžius ėmėsi savo darbų nuo kalbos tyrimų. Pirmasis jo veikalas, su kuriuo buvo susijusi ir daktaro disertacija – skolinių tyrimai. Mokslininkas analizavo iš kokių slavų kalbų lietuviai daugiausia skolinosi žodžių, kaip jie varijavo. Jau gyvendamas Amerikoje parengė darbą apie tarptautinius žodžius ir lietuviškus atitikmenis, dėstė teorinės sintaksės kursą. 1950 metais kartu su kolegomis išleido „Lietuvių kalbos vadovą“. Vienas iš svariausių, laikomų lietuvių kalbos aukso fondo darbų: „Lietuvių kalbos žodžių daryba“.

Profesorius dr. Skirmantas Valentas įsijautęs deklamavo „Anykščių šilelio“ ištraukas, vis kviesdamas atkreipti dėmesį į įdomesnius žodžius sakydamas, kad toks skaitymas yra jo hobis. Profesoriaus paskaita vadinosi „Ką ošia Antano Baranausko Anykščių šilelis“. 1882 metų leidime A. Baranausko šilelis gerokai skiriasi nuo to ką mes įpratę matyti. Ir tuo labiau negalime lyginti su teksto skaitymu internete. Jis ne toks. Geriausiai skaityti iš plokštelės, kurioje šilelis įgarsintas ir skamba kaip poezija.

Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ pranešėja Lionė Lapinskienė skaitė pranešimą „Antanas Vireliūnas lietuvių kalbos ir mokyklos kelyje“ akcentuodama, kad kraštietis iš Vėžionių kaimo A. Vireliūnas per trumpą laiką sujungė kelias sritis: lituanistiką, pedagogiką, geografiją, ir etnologiją arba kraštotyrą. Nuo 1906 metų spaudos darbuotojas „Švietimo darbo“ redaktorius, buvo terminologijos komisijos sekretoriumi, dirbo vertėju, mokytoju, knygų leidybos sekretoriumi. Jis vienas kraštotyrinio sąjūdžio iniciatorių Lietuvoje.   

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja Rita Miknevičienė papasakojo apie gimnazistų lietuvių kalbos mažiau vartojamų žodžių sampratą ir jų lyginimą su dabar jaunimo kalboje vartojamais. Pasirodo, kad jaunuoliai daug žodžių reikšmių nežino ir juos interpretuoja savaip. Gimnazistams jau lietuvių kalbą reikia versti į lietuvių kalbą, kalbant apie pačius papraščiausius tekstus.

IMG 0791

Mokslinę konferenciją pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio "Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos" mokinės, kurios pristatė literatūrinę kompoziciją "Didžiausia vertybė kalba mūs gimtoji".

IMG 0792

Nuotraukoje Kupiškio rajono kultūros centro Subačiaus padalinio mėgėjų meno kolektyvo vadovai Irena Jėčiuvienė ir  Darius Jakštonis.

IMG 0797

Nuotraukoje Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

IMG 0802

Kupiškio rajono savivaldybės  Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

IMG 0807

Nuotraukoje Lietuvių kalbos ir literatūros instituto dr. Laimutis Bilkis.

IMG 0810

Nuotrauka renginio metu.

IMG 0818

Vilniaus universiteto dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė.

IMG 0821

Mokslinės konferencijos vedėja, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė.

IMG 0827

Prof. dr. Skirmantas Valentas.

IMG 0829

Komunikacijų centro "Kalba". "Knyga". Kūryba" pranešėja Lionė Lapinskienė.

IMG 0835

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja Rita Miknevičienė.