Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Popietė „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme“

Birželio 10 d. į Kupiškio etnografijos muziejų atvykusi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė Natalja Cheifec popietėje „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme“ aptarė žmogaus gyvenimo etapus iš tradicinio judaizmo perspektyvos. Papasakojo kiekvieno etapo pradžią lydinčias tam tikras apeigas ir tradicijas. Renginyje dalyvavo ir to paties muziejaus ryšių su visuomene ir edukacinio skyriaus vedėja Irina Pocienė, bei Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas atlikęs tradicines giesmes. Buvo rodomas filmas „Žydų vestuvės“ sukėlęs taip pat didžiulį susidomėjimą.

Natalja Cheifec kartu su vyru Šmueliu Jatomu jau pažįstami kupiškėnams. Jie 2017 metų pabaigoje dalyvavo konferencijoje „Kupiškio žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ ir pristatė edukacinį užsiėmimą apie Šabo tradicijas ir susidraugavo su kupiškėnais. Trečiojo amžiaus klausytojai lankėsi ir pas Natalją Vilniuje.

Natalja pasakojo apie žmogaus gimimą ir kaip jam gimus duodamas vardas. Jei gimsta mergaitės, tai vardas joms suteikiamas pirmą šeštadienį nuo gimimo dienos sinagogoje. Dalyvauja tėvai, rabinas ir visi kas joje yra. O su berniukais yra kitaip. Pas žydus vyras turi studijuoti Torą ir melstis, moteris – gali studijuoti, gali ir ne.

Renkant vardą vaikui, griežtai draudžiama jam duoti gyvo giminaičio vardą. Negali būti Abraomas Abraomo sūnus, jeigu tėvas gyvas, tas pats ir su mergaitėm. Labai dažnai yra duodami dvigubi vardai. Buityje vartojama idiš kalba ir ją žydai kalbasi tarpusavyje. Senais laikais vietoj idiš buvo kalbama aramėjų kalba. Idiš ir aramėjų kalba turi tą pačią abėcėlę kaip ir hebrajų kalba, bet žodžių reikšmės yra kitokios. Vardas gali būti Cvi Hirš, kadangi Cvi yra elnias, tai Hirš kaip vertimas iš idiš kalbos.

Sekantis įvykis, kuris yra labai svarbus berniuko gyvenime, tai apipjaustymas, apie kurį rašoma Toroje ir turi būti jo laikomasi. Žydams apipjaustymas – tai yra sąsaja tarp Dievo ir to berniuko, kuriam lemta studijuoti Torą. Mažylis turi būti išgyvenęs nors vieną šeštadienį, kai jam jau nebegresia pavojus gyvybei. O jeigu vaikas yra silpnas, ar dėl kitų priežasčių, tai padaryti galima ir vėliau.

Sulaukęs trejų metų berniukas eina į pradinę mokyklą ir turi mokėti skaityti ir rašyti, kad galėtų studijuoti Torą ir išmoktų melstis. Šešerių –į vidurinę mokyklą ir taip toliau. Po to mokosi religinėje mokykloje ješivoje ir joje jis gali mokytis visą gyvenimą. Sulaukę trylikos metų berniukai tampa pilnamečiais, o mergaitės – dvylikos. Jie turi tokia pačiais teises ir atsakomybes, kaip ir visi kiti suaugę žydai. Mergaitės pilnametystės metu susirenka tėvai arba sinagogoje arba namuose, būna vaišės. O berniukui – labai svarbus jo gyvenimo etapas, kadangi jis jau gali skaityti Torą. Ir tam, kad skaityti tam tikrą Toros dalį skirtą tai savaitei, jis mokosi apie metus laiko.

Pats įsimintiniausias įvykis – vestuvės. Pakviečiama daug žmonių, daug svečių, būna labai linksma. Žydams vestuvės yra Toros dovanojimo algoritmas. Jaunikis simbolizuoja Dievą, o nuotaka – žydų tautą. Rabinas surašo santuokos sutartį ir įteikia pirma jaunikiui, o po to jaunasis savo nuotakai. Santuokos sutartis turi būti patvirtinta dviejų liudytojų ir rabino. Jei jaunoji priima jie tampa vyru ir žmona. Jeigu žentas mokosi religinėje mokykloje, tai būsimais uošvis prisiima atsakomybę jį išlaikyti. Yra laikoma garbe turėti tokį žentą Toros žinovą.

Šokama atskirai, vyrai su vyrais, moterys su moterimis, sėdima per vestuves taip pat prie atskirų stalų.

Renginyje dalyvavusi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ryšių su visuomene ir edukacinio skyriaus vedėja Irina Pocienė padėkojo Kupiškio bičiuliams už gražią draugystę sakydama: „Natalja yra toks žmogus, kuriuo negalima nesižavėti ir nesiklausyti. O mes, muziejininkai, kaip ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, pradėsime čia važinėti pastoviai, nes čia yra labai jauku ir labai gera. Po tokių žodžių, viešnia iš Vilniaus perdavė knygą dovanų „Lietuva litvakų kūryboje“ apie parodą skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir kvietė dar kartą atvykti į Vilnių.

Buvo Kupiškio muziejininkų įteikta gėlių puokštė ir dovana Nataljai ir jos vyrui Šmueliui. Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė dėkojo renginio svečiams, o rektorato narė Aldona Ramanauskienė įteikė Kupiškio krašto gėlių puokštę Nataljai.

Po dviejų edukacinio užsiėmimo valandų, kupiškėnai dar valandą Nataljai uždavė įvairiausius klausimus į kuriuos moteris išsamiai atsakė. Svečiai lankėsi laisvamanių kapinėse kur žydai buvo nužudyti, žydų kapinėse ir sinagogoje, apžiūrėjo buvusios Kupiškio žydų bendruomenės pastatus, grožėjosi ir maudėsi Kupiškio mariose, pažadėdami dar kada nors grįžti.

IMG 3553

Kupiškio etnografijos muziejaus  muziejininkė Aušra Jonušytė pristato Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorę Natalją Cheifec (dešinėje).

IMG 3554

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė Natalja Cheifec.

IMG 3555

Renginio metu Kupiškio etnografijos muziejuje.

IMG 3556

Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

IMG 3570

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė Natalja Cheifec ir jos vyras Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas popietėje „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme“.

IMG 3575 

Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė (centre) dėkoja renginio svečiams, o rektorato narė Aldona Ramanauskienė (kairėje) įteikė Kupiškio gėlių puokštę Nataljai.

IMG 3581

Kupiškėnai turėjo daug klausimų ir po renginio Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorei Nataljai Cheifec.

IMG 3586

Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas rekonstruojamoje buvusioje sinagogoje. 

IMG 3587

Prie Kupiškio marių.