Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Popietė Vilniuje. Profesoriaus Karolio Rimtauto Kašponio 85 metų sukakčiai paminėti

Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje 2018 m. liepos 25 d. susirinko prof. Karolio Rimtauto Kašponio buvę mokiniai, kupiškėnai gyvenantys sostinėje, ir Kupiškio r. atstovai. Čia vyko profesoriaus K.R. Kašponio (a.a.) 85-metų jubiliejaus paminėjimo šventė. Renginį organizavo VŠĮ „Tarptautinė socialinė akademija“, vadovė Angelė Bajorienė.

Doc. dr. Rolandas Eidukas perskaitė pranešimą „Karolio Kašponio gyvenimo ir kūrybos kelias“. Jame labai išsamiai buvo atskleistas šios unikalios asmenybės indėlis Lietuvos kultūrai per atskirus gyvenimo įvykius, iliustruotas nuotraukomis.

Beveik kiekvienas renginyje dalyvavęs žmogus turėjo ką pasakyti apie prof. R. K. Kašponį.

Doc. Romualdas Misiukevičius, paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais globojęs profesorių, prisiminė labai vieną turbūt dėstytojo gyvenimo svarbiausią savybę – meilę ir pagarbą savo mokiniams. Jis sugebėjo kiekvienam jaunam absolventui numatyti, kur jis yra labiausiai reikalingas. Petrą Bingelį išsiuntė dirbti į Kauną. Šiandien prof. P. Bingelis žinomas Lietuvoje kaip dirigentas, Kauno valstybinio choro vadovas. „Jis manimi labai pasitikėjo, tačiau visą laiką turėjo savo nuomonę, kiek sveikata leido dirbo savo darbus“.

Muzikos sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė kartu su kolegomis renka įvairią medžiagą apie žymiausias šios srities asmenybes. Tai – neišsenkantis šaltinis jaunimo pilietiniam ir tautiniam auklėjimui. Tik reikia ieškoti įvairių būdų , kad su žymių asmenybių veikla galėtų susipažintų jauni žmonės, ypač akademinis jaunimas. Muzikų sąjungos darbuotojai jau surinko medžiagą apie keturiasdešimt įžymių muzikų.

A. Bajorienė teigė, jog su prof. R. K. Kašponiu pažįstami nuo to laiko, kai jis persikėlė gyventi į Prienų globos namus. Juose nemažai gyvena senjorų, kurių gyvenimas buvo susietas su sportu. Pasak pašnekovės, kartu diskutuojant su prof. K.R. Kašponiu kilo mintis pastatyti pencioną, kuris būtų skirtas muzikinį išsilavinimą turintiems senjorams. Kartu gyvenant vienos profesijos žmonėms yra lengviau bendrauti, dalintis prisiminimais, organizuoti laisvalaikį. Per šią veiklą radome daug atsakymų į įvairius socialinius klausimus. Birštone jau yra žemės sklypas, sudarytas planas, tik trūksta 7 milijonų eurų.

Gyvendamas Prienų globos namuose profesorius sustiprėjo, įgavo naujų jėgų, išmoko dirbti su kompiuteriu. Įstaigos personalas labai nuoširdžiai padėjo savo globotiniui. Vertė elektroninius laiškus į vokiečių, prancūzų, anglų kalbasir t.t...

Klasės ir suolo draugas Pranas Jankauskas prisiminė jaunystę. Jie kartu su Rimtautu nuo 1948 m. sėdėjo viename suole. Kodėl jie tapo suolo draugais jis atsakymo neranda iki šios dienos. Tai gyvenimo likimas. Pašnekovas teigė, kad kiekvieno iš mūsų pradžia yra šeimoje. Kašponių šeima buvo rami, darbšti, tolerantiška. Ypač ramus buvo jo tėvas Balys Kašponis. Pirmasis suolo draugo mokytojas buvo tėvas.

K. R. Kašponis grojo smuiku, akordionu. Kupiškio gimnazijos mokytojas Puronas paskatino sukurti klasės muzikinį orkestrą. Pirmasis klasės orkestro pasirodymas – tapo gimnazijos įvykiu. Kitais metais orkestras padidėjo ir tapo visos gimnazijos muzikiniu kolektyvu. R. K. Kašponis orkestrui kūrė muziką , parinkdavo dainas, ruošdavo programas. Išvykus jaunajam orkestro vadovui mokytis į Vilnių, vadovavimą perėmė brolis Jaunius Kašponis. Suolo draugas buvo be galo ramus, tolerantiškas, imlus, gabus visiems dėstomiems dalykams. Toks išliko iki gyvenimo paskutinės akimirkos.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė kalbėjo apie neilgą, tačiau labai įsimintiną bendravimą su įžymiuoju muziku. V. Aleknienė su profesoriumi bendravo muziejuje, įvairiuose renginiuose. Kalbėta ne vien apie darbą, bet ir prisiliesta prie asmeninių gyvenimo akimirkų. R. K. Kašponis muziejui perdavė apie tėvą Balį Kašponį rašytą rankraštį. Du kartus šia tema buvo rašytas projektas Lietuvos kultūros tarybai, bet finansavimo nesulaukta. Knygos leidimu sutiko rūpintis Vidmantas Jankauskas.

Dalis kupiškėnų pritarė Algirdo Juliaus Greimo paminklo statymui. To labai norėjo R. K. Kašponis. Tik jo dėka Lietuvoje ir pasaulyje buvo plačiau prisimintas vienas žymiausias pasaulio semiotikas A. J. Greimas. Šis sumanymas neišsipildė. Gal ateis laikas ir prie Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stovės paminklas A. J. Greimui. Vienas svarbus žingsnis žengtas – Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje įkurta A. J. Greimo klasė. Renginio dalyviai džiaugėsi ir tiki, kada apie šią asmenybę žinos kiekvienas gimnazijos auklėtinis. K. R. Kašponis labai prisidėjo prie A. J. Greimo 100-mečio renginių organizavimo Kupiškio mieste 2017 m. Organizuotų renginių išliekamąja verte tapo išleistas mokslinės konferencijos pranešimų leidinys „ Algirdo Juliaus Greimo 100-mečio ženklai“.

Prof. P. Bingelis teigė, kad visas savo gyvenimo vertybes mokytojas atsinešė iš tarpukario Lietuvos. Politiniai įvykiai jo neišmušė iš pusiausvyros. Mėgo labai bendrauti su jaunimu, kolegomis, švęsti jubiliejus. Kalbėdavo ilgai – monologo būdu. Įvairių temų dėstyme atsiskleisdavo gilus, loginis mąstymas. Tokio mąstymo šiuolaikinėje Lietuvoje labai trūksta. Dėstytojas sugebėdavo suvienyti katedros dėstytojus. Visiems kurso studentams parašydavo programas. Niekada nemėgo girtis, liko be jokių apdovanojimų. Tik profesoriaus rūpesčiu buvo pastatytas paminklas A. J. Greimui Kaune. Reikėjo ir mano pastangų. Dėstytojas labai daug padėjo kuriant Kauno valstybinį chorą.

Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus teigė, jog yra siūloma miesto bibliotekai suteikti A. J. Greimo vardą. Šiuo klausimu būtina dar diskutuoti, nes Kupiškio krašte yra daug įžymių žmonių. Bibliotekos darbuotojai kartu su mokinių grupe keliavo A. J. Greimo gyvenimo vietomis. Tai buvo puiki galimybė jauniems žmonėms susipažinti su šia asmenybe. Projekto medžiaga bus apibendrinta ir pristatyta visuomenei.

Prof. K. R. Kašponis visą gyvenimą labai daug dirbo. Judėjimas, ieškojimas – tai tarsi gyvenimo kredo. Buvo be galo kuklus žmogus, spinduliavo neišsenkama vidine jėga, neapsiribojo kasdienybe, parašė ir išleido mokslinių leidinių. Jo parašytas „Solfedžio“ vadovėlis yra perleistas 12 kartų ir naudojamas įvairiose ugdymo įstaigose.

Paskutiniuosius dešimtmečius prof. paskyrė A. J. Greimo gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimui. Taip susiklostė, kad R. K. Kašponio gyvenimas kai kada stebėtinai kirtosi su A. J. Greimo šeima.

Visų atminimo popietėje dalyvavusių žmonių viltis – Lietuvos jaunimas. Privalome įžvelgti kiekvienoje kartoje žmonių darbo prasmę, perimti jų patyrimą, žmogiškąsias vertybes, kuriant ateities Lietuvą, panaudoti jų dvasinį ir materialinį palikimą.

DSC01377

Nuotraukoje VŠĮ "Tarptautinė socialinė akademija" vadovė Angelė Bajorienė (iš kairės pirma).

DSC01379

 Nuotrauka susitikimo metu.

DSC01380

Nuotraukoje doc. dr. Rolandas Eidukas.

DSC01403

Muzikos sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

DSC01409

Nuotrauka renginio metu.

DSC01421

Nuotraukoje renginio organizatore, VŠĮ "Tarptautinė socialinė akademija" vadovė Angelė Bajorienė.

DSC01441 2

Buvęs profesoriaus K. R. Kašponio suolo ir klasės draugas Pranas Jankauskas.

DSC01461

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

DSC01482

Nuotraukoje Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus.

DSC01491

Nuotraukoje prof. Petras Bingelis.

DSC01501

Nuotraukoje Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis (stovi iš dešinės pirmas).