Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Šviesos ir spalvų paslaptys

vaic7Šių metų lapkričio 17 d. Uoginių amatų centre įvyko tautodailininko tapytojo Kęstučio Virgilijaus Henriko Vaičiūno kūrybos darbų parodos uždarymo šventė Visus reginio dalyvius daina pasveikino Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis „Smile“ (vad. Irena Jėčiuvienė).

Renginio vedėja muziejininkė Jolanta Knizikevičienė trumpai pristatė eksponuojamą parodą. Ji pasakojo, kad tapytojas kartu su žmona, netikėtai praskaidrinę rudeninę nuotaiką ir pravėrę muziejaus duris, mielai patys darbavosi prie parodos rengimo ir ruošimo. Kiekvienas žmogus, kuris atėjo apžiūrėti parodos, galėjo nors trumpam pajausti darbų spinduliuojamą šilumą, laimę ir istoriją. Ilgomis kalbomis nevargindama renginio dalyvių, muziejininkė pradėjo dialogą su pačiu autoriumi.

Tapytojas K. V. H. Vaičiūnas teigė, kad kalbėti apie save nelegva, nors labai miela ir šilta prisiminti savo vaikystę. Jis trumpai prisiminė kaip mokėsi Skapiškio mokykloje, kokias išdaigas su draugais krėtė prie Skapiškio ežerėlio. Tapytojas studijavo fiziką. Ir į tą tikslųjį mokslą pastūmėjo tuometinis Skapiškio mokyklos direktorius. Ir tapybos jis niekada nepamiršo. Ši sritis traukė jau nuo vaikystės. Atskirai šio mokslo nėra kandęs, ir nebaigęs jokių mokslų. O fizikos mokslas labai pasitarnavo tapant. Ypatingai optikos skyrius dailininkams duoda daug žinių. „Tai yra šviesaeigis šviesos sklidimas, kuris paaiškina visus šiuos dėsnius“, - kalbėjo autorius.

Tapytojas K. V. H. Vaičiūnas tvirtino, kad būnant fiziku ir tapytoju, parinkti spalvas ir šviesas tikrai nesudėtinga. O kaip tik yra stimulas ir noras išgauti kažką naujo. Naujas spalvas ir atspalvius ir juos kartu derinti. Dėl to darbus galima padaryti arba labai ramius, arba labai rėksmingus, sukeliančius žiūrovui ir teigiamas ir neigiamas emocijas.

Parodos autorius dirbo labai įvairų darbą, kurį tekdavo keisti kas penkeri metai. Teko pabūti ir mokytoju, ir mokyklos direktoriumi. Su švietimo skyriumi kartu leido fizikos, matematikos vadovėlius. Ir tik vėliau atėjo šventas laikas, kaip sako pats autorius atgimimas. Labai aktyviai įsiliejo i Sąjūdžio veiklą . Stebėjo aktyvistus ir visus Kauno įvykius. Tai paliko labai didelį įspūdį ir tik vėliau suprato, kad Lietuva buvo kitokia. „Mokykloje buvome užglušinti, nes istorijos vadovėliai buvo labai ploni. Ir tik vėliau prasidėjo rimtesnis knygų skaitymas. Istorijos ieškojimas. Visa tai ir atitraukė nuo tapybos darbu. Dabar galiu daryti ką tik noriu“, - kalbėjo menininkas.

Į klausimą - Iš kur ta meninė gyslelė, autorius atsakė, kad tai iš mamos paveldėta. Mama labai mėgo karpyti. Buvo be galo kruopšti. Niekur nežiūrėdama ir nekopijuodama, iškarpydavo mums žvėrelius, paukštelius, gėles. Ir mes žaisdavome, nes žaislų tuo metu labai daug nebuvo. Reikėdavo patiems gamintis, o mama prie to prisidėdavo savo karpiniais“,- pasakojo tautodailininkas.

Neįmanoma buvo nepastebėti šalia sėdinčios žmonos Aldutės. Parodos autorius ją pristatė kaip savo mūzą, kuri visada prisideda prie jo darbų, padeda parengti parodas ir jų pristatymą. Nors pati žmona juokaudama prasitarė, kad ji daugiau yra „musė zirziaklė“. Pasak paties autoriaus, ji ir atvedė į meno pasaulį. „Studijuodami labai daug vaikščiodavome po parodas, galerijas. Patikdavo impresionistu darbai, spalvų mirgėjimas, šviesos sklidimas. Todėl ir pats naudoju šią techniką. Taip pat svajoju dar pabandyti tapyti mišria technika, kai naudojami skysti dažai ir pastelė“ – kalbėjo K. V. H. Vaičiūnas.

Paklaustas, kaip atsiranda tapybos tema, menininkas atsakė labai trumpai ir aiškiai -  keliaujant. Labai įkvepia pati Lietuva. Sąjūdžio laikai ir atgimimas. Tai suteikė mano darbams tikslumo. Šiuo metu Lietuvą palieka labai daug žmonių. O čia taip gražu, ir tikrai yra ką pamatyti. Apvažiuoti Lietuvą visada siūlau draugams. Ji labai prasminga, su labai gilia istorija“, - teigė parodos autorius.

Tai galėjo pamatyti kiekvienas apžiūrėti parodos užsukęs žmogus. Paveiksluose pavaizduotos istorinės vietos, įžymūs žmones. Žiūrovas galėjo pakeliauti istoriniais laikotarpiais, susipažinti su pilimis.

Per šventę tapytoją sveikino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Sauliu Kronis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus liaudies meno studijos Židinys“ pirmininkė Virginija Jurevičienė. Sveikinimo žodžius Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojų vardu tarė tautodailininkė Irena Vapšienė ir Jolanta Knizikevičienė, kuri renginį užbaigė žodžias tokiais žodžiais : „Gyvenimas kaip upė, plaukia ir nesustoja. Ateinam laiko tiltais, iš lėto, palengva. Kaip gera susutikti su tais, kurie nebijo keliauti, ieškoti. Kas diena, kas valanda. Negalima visko išsakyti žodžiais. Širdies virpuliukai visada išliks. Lai dailė ir muzika susilieja kartu“. Atsisveikinimo žodžius palydėjo Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis „Smile“ (vad. Irena Jėčiuvienė).

 vaic1

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis "Smile" (vadovė Irena Jėčiuvienė sėdi viduryje).

vaic2

Parodos "Praeitis dabartyje" autorius Kęstutis Virgilijus Henrikas Vaičiūnas su žmona Aldute.

vaic3

Renginio vedėja muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

vaic4

Sveikina Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Saulius Kronis.

vaic5

Sveikina Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė.

vaic6

Sveikinimo žodžius Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojų vardu tarė tautodailininkė Irena Vapšienė.