Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Panevėžio lopšelio – darželio „Vyturėlis“ auklėtinių ir jų tėvelių parodos „Vyturio giesmė“ pristatymas Adomo Petrausko muziejuje

Visada viskas prasideda nuo idėjos. Ji kažkur gimsta, o ja dalinantis susitinka bendraminčiai.

Rasa Baltrūnienė – l/d „Vyturėlis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė, 21 – ius metus ugdanti darželio auklėtinius ir Jurgita Čiplytė – tautodailininkė, keramikė, vedanti edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus žmonėms, IĮ „Jurgitėlės amatai“ savininkė, bendradarbiaudamos dirbant su vaikais pabandė įgyvendinti mintį į savaitinius keramikos užsiėmimus prijungti ir tėvelius. Kaip tėvai, mes puikiai žinome, kad gyvenimo ritme lekiame, skubame ir daugelį dalykų atidedame vėlesniam laikui net ir pabuvimą su vaikais.

Pagrindinis šių užsiėmimų tikslas buvo sudaryti sąlygas tėveliams ir vaikams pabendrauti, praleisti laiką kitokioje aplinkoje, patirti malonumą kartu kuriant bendrus darbus, išgirsti vieniems kitus, džiaugtis savo sukurtais kūriniais. Informacinių technologijų amžiuje pedagogui tenka nuolat taikytis prie pokyčių, ieškoti naujų darbo formų su ugdytinių tėvais. Bendrauti tenka ne tik su naujos kartos vaikais, bet ir su naujos kartos tėvais, kurie yra mobilūs, labiau atviri naujovėms, nuolat besinaudojantys socialiniais tinklais. O ši idėja buvo – stabtelti, pabūti, įsiklausyti, išgirsti, patylėti, pasidžiaugti…

Keramika – kūrybiškas, raminantis ir malonus darbas su moliu. Molis – tai terapijos priemonė, kuri sugeria neigiamas emocijas, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti suteikia daug gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Ši kūrybos sritis išlaisvina fantaziją, lavina erdvinį pojūtį. Užsiėmimų metu vaikai susipažįsta su molio plastinėmis savybėmis, mokosi išploti, kočioti, pjauti, rašyti jame. Vaikai mokosi ne tik lipdymo meno, bet ir lavina ranką, vaizduotę. Lipdydami bendrauja, draugiškai aptaria kūrybos rezultatus.

Ką tai davė vaikams?

- atsirado didesnė motyvacija dirbti;

- jautėsi labai svarbūs, reikalingi, daug žinantys;

                                         - tapo savarankiškesni, išradingi, labiau mąstantys, atsiskleidė individualūs gebėjimai, kūrybiškumas.

Ką tai davė tėvams?

- pedagogo pastangos kelia tėvų pasitikėjimą;

                - „gyvi“, tikri įrodymai apie vaiko gebėjimus, pasiekimus,

 pažangą skatino tėvus įsitraukti į ugdymo procesą ir pateikti savo idėjų;

- džiaugėsi galėdami praleisti laiką su savo vaikučiu.

Ką tai davė pedagogėms?

- jos nuolat aptardavo, apmąstydavo, kas gali būti pasunkinta, o kas palengvinta, į ką atkreipti dėmesį, kad vaikas neprarastų motyvacijos. Tai buvo didelė patirtis ne tik vaikams, tėvams, bet ir joms. Ne tik vaikai, bet ir suaugę kartu „paaugo“;

- buvo noras dirbti, dalintis įspūdžiais... Juk šiais laikais tai pasiekti ypač sunku. Rezultatai pranoko visus lūkesčius. Ne žinios, bet vaikų kūrybiškumas, smalsumas pasiekė aukščiausią tašką. Juk vaikas yra kaip ta sėklytė, kurią augini ir lauki vaisių…

- sukurti darbeliai padėjo dar labiau pažinti vaikus, išryškino kiekvieno pasiekimų augimą.

- ir galiausiai džiaugtis tėvų ir vaikų emocijomis.

O tam, kad vaikai suprastų, kad jų darbeliai yra svarbūs, nelyginti kuris didesnis ar dailesnis, gimė idėja surengti parodą „Vyturio giesmė“ ir ją eksponuoti Adomo Petrausko muziejuje Uoginiuose. Parodos atidarymas ir pristatymas vyko labai gražią ir šiltą gegužės 18 dienos popietę, kurią dar labiau praskaidrino Paulinos Družaitės atliekami muzikiniai kūriniai. Parodą muziejuje galite aplankyti iki birželio 9 dienos. 

Rasa Baltrūnienė

Jurgita Čiplytė 

Fotografijos Jolantos Knizikevičienės

giesme1 

Renginio akimirka.

giesme2

Renginio akimirka.

giesme4

Parodą pristato lopšelio-darželio "Vyturėlis" ikimokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė Rasa Baltrūnienė ((iš kairės pirmoji) ir  keramikė Jurgita Čiplytė (iš kairės antroji).

giesme5 

Muzikinius kūrinius grojo Paulina Družaitė.

giesme6

Renginio akimirka.