Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Kupiškio rajono tautodailininkų 2017 m. ataskaitinės kūrybos darbų parodos pristatymas

Šių metų kovo 23 d. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko 2017 m. Kupiškio rajono tautodailininkų ataskaitinės parodos pristatymas, kurį vedė  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

Nors oficialios šimtmečio ceremonijos jau praėjo, bet visus šiuos metus mes kalbam apie tai, kaip budom iš baudžiavinio miego, prisimenam ir minim visus herojus, prisidėjusius prie valstybės atkūrimo. Ir tai labai gražu ir prasminga. Tačiau šiandien norisi kalbėti ne apie praeitį, o apie tęstinumą. Ir neblogąja prasme, kad ir prieš šimtą metų buvo tokių pat skaudulių kaip emigracija, nedarbas, kontrabanda ir žmonių nesusikalbėjimas. Galime pasidžiaugti, kad vis dar yra tęsiama liaudies meno tradicija, perduota iš kartos į kartą ir kad šie kūrėjai savo kūriniais prisideda prie senųjų amatų išsaugojimo ir populiarinimo.

Visus susirinkusius muzikiniais kūriniais sveikino Kupiškio kultūros centro Alizavos padalinio liaudiškos muzikos kapela „Brigadėla“. Didelio būrio tautodailininkų pasveikinti atvyko Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas bei Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Padėkos žodžius taip pat tarė Lietuvos Respublikos seimo narys Jonas Jarutis, Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė ir Lietuvos Respublikos seimo nario Audriaus Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė.

Tautodailininkai sulaukė begalės gražių žodžių ir padėkų, kad Kupiškio miestas yra garsinamas tokiais darbais, kurie keliauja po visą Lietuvą. Ypatingai visi dėkojo šios parodos iniciatorei, auksinių rankų turėtojai Kupiškio rajono tautodailininkų pirmininkei Virginijai Jurevičienei. Galime tik pasidžiaugti, kad šios tautodailininkės darbai keliauja ne tik po visą Lietuvą, bet jau ir pasiekė užsienį. Kaip sakė gerbiamas meras: „ ..tegu ir negrįžta, lai keliauja dar ilgai ilgai, bei garsina mūsų kraštą..“

Šiais metais savo tapybos, metalo, keramikos, akmens, pynimo, audimo, karpinių, medžio, mezgimo, nėrimo, grafikos, paprotinio meno darbus pristatė 24 kūrėjai.

Plačiau tautodailininkų praėjusių metų darbus pristatė Kupiškio rajono tautodailininkų pirmininkė Virginija Jurevičienė. Ji demonstravo skaidres apie nuveiktus darbus, kur ir kokios parodos buvo surengtos, kokius apdovanojimus pelnė.

Kad ir kokia nedidelė mūsų Lietuva, kad ir kokį kuklų vaidmenį ji užimtų pasaulio kontekste, visada reikia prisiminti, kad iš 1918 metų vasario 16-osios 20 signatarų rankų mes gavome ne tik laisvos valstybės pamatus, bet ir priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti. Jog tai vyksta, puikiai iliustruoja mūsų talentingi kupiškėnai. Mes turime kuo didžiuotis.

Nuotraukos A. Jonušytės.

IMG 0953

Kupiškėnai tautodailininkai Alfonsas Blažys (kairėje) ir Vyrautas Pastarnokas bendrauja su Kupiškio rajono viešosios bibliotekos direktoriumi Algirdu Venckumi ( iš dešinės pirmas). 

IMG 0957

Renginio metu.

IMG 0959

Iš kairės: Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė (kairėje) ir kupiškėnai tautodailininkai Aldona Ramanauskienė ir Vytautas Jasinskas. 

IMG 0972

Koncertuoja Kupiškio kultūros centro Alizavos padalinio liaudiškos muzikos kapela „Brigadėla“.

IMG 0981

Renginio metu prisegamos trispalvės juostelės. Iš kairės: Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jurgita Malevičiūtė,  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė. 

IMG 0989

Kupiškio etnografijos muziejaus  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (kairėje), tautodailininkė Aldona Ramanauskienė ir muziejininkė Jurgita Malevičiūtė.

IMG 0990

Kupiškio etnografijos muziejaus  fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (kairėje) ir Genutė Baniulienė.

IMG 1001

Kalba Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė.

IMG 1011

Kupiškėnai tautodailininkai Vytautas Pastarnokas ir Virginija Jurevičienė. 

IMG 1014

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Saulius Kronis. 

IMG 1018

Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. 

IMG 1026

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė įteikia Kupiškio rajono savivaldybės merui Dainiui Bardauskui leidinį. 

IMG 1036

LR Seimo narys Jonas Jarutis įteikia 100-mečio ženkliukus Kupiškio tautodailininkėms Irenai Vapšienei ir Virginijai Jurevičienei.

IMG 1040

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. 

IMG 1048

Sveikina LR Seimo nario Audriaus Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė.

IMG 1054

Tautodailininkės iš Rokiškio. 

IMG 1060

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Biržų skyriaus pirmininkas Kęstutis Preidžius.

 IMG 1064

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkas Rimantas Zinkevičius.

 IMG 1070

Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė. 

taut

Bendra Kupiškio rajono tautodailininkų nuotrauka atminimui.

 

Konferencija „Per kalbą į tėvynės širdį“

Kupiškio kultūros centre kovo 8-tąją vykusi konferencija „Per kalbą į tėvynės širdį“, buvo skirta kalbininkams kilusiems iš Kupiškio krašto. Pažintis su kalbininkais prasidėjo nuo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio „Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos“ literatūrinės kompozicijos „Didžiausia vertybė kalba mus gimtoji“. Vadovė Inga Dovydėnienė. Merginos pabrėžė gimtosios kalbos reikšmę ir svarbą tautos istorijoje, minėjo kalbininkų indėlį į jos puoselėjimą ir sklaidą.

Į mokslinę konferenciją atvyko, ir sveikinimo žodžius tarė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

Pirmasis pranešėjas dr. Laimutis Bilkis iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pristatė kalbininką, lituanistą, baltistą, kraštietį Aleksandrą Vanagą, kilusį iš Buivėnų kaimo, kaip žymiausią lietuvių vardyno tyrėją sakydamas: „kai 2004 metais Lietuvių kalbos institute vyko pirmoji tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija, į ją atvykti žadėjo daug žymių Lietuvos ir pasaulio kalbininkų, todėl tuometis instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Jutžentis po konferencijos nusprendė pakviesti į gimtąsias Aleksandro Vanago vietas ir ką nors įdomaus parodyti“. 

Dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė savo pranešimo „Prano Skardžiaus kalbotyros darbai“ pradžioje pasidžiaugė, kad Kupiškyje prabėgo keletas vaikystės vasarų ir jai šis miestas yra labai brangus. Gyvendama pas tetą eidavo pas jos drauges, užrašinėjo tautosaką. Apie Praną Skardžių iškilų kalbininką pradėjo nuo to, kad būdama antrame kurse ir studijuodama baltų filologijos įvadą pas profesorių Albertą Rosiną ir sudarinėjusį Prano Skardžiaus rinktinius raštus sužinojo apie žymųjį mokslininką. E. Žilinskaitė- Šinkūnienė apžvelgė P. Skardžiaus gimusio Subačiuje vaikystės, jaunystės metus, jo kalbotyros palikimą ne tik Lietuvoje bet ir Jungtinėse Amerikos valstijose, kur mokslininkas po Antrojo pasaulinio karo gyveno pasitraukęs iš Lietuvos.

P. Skardžius ėmėsi savo darbų nuo kalbos tyrimų. Pirmasis jo veikalas, su kuriuo buvo susijusi ir daktaro disertacija – skolinių tyrimai. Mokslininkas analizavo iš kokių slavų kalbų lietuviai daugiausia skolinosi žodžių, kaip jie varijavo. Jau gyvendamas Amerikoje parengė darbą apie tarptautinius žodžius ir lietuviškus atitikmenis, dėstė teorinės sintaksės kursą. 1950 metais kartu su kolegomis išleido „Lietuvių kalbos vadovą“. Vienas iš svariausių, laikomų lietuvių kalbos aukso fondo darbų: „Lietuvių kalbos žodžių daryba“.

Profesorius dr. Skirmantas Valentas įsijautęs deklamavo „Anykščių šilelio“ ištraukas, vis kviesdamas atkreipti dėmesį į įdomesnius žodžius sakydamas, kad toks skaitymas yra jo hobis. Profesoriaus paskaita vadinosi „Ką ošia Antano Baranausko Anykščių šilelis“. 1882 metų leidime A. Baranausko šilelis gerokai skiriasi nuo to ką mes įpratę matyti. Ir tuo labiau negalime lyginti su teksto skaitymu internete. Jis ne toks. Geriausiai skaityti iš plokštelės, kurioje šilelis įgarsintas ir skamba kaip poezija.

Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ pranešėja Lionė Lapinskienė skaitė pranešimą „Antanas Vireliūnas lietuvių kalbos ir mokyklos kelyje“ akcentuodama, kad kraštietis iš Vėžionių kaimo A. Vireliūnas per trumpą laiką sujungė kelias sritis: lituanistiką, pedagogiką, geografiją, ir etnologiją arba kraštotyrą. Nuo 1906 metų spaudos darbuotojas „Švietimo darbo“ redaktorius, buvo terminologijos komisijos sekretoriumi, dirbo vertėju, mokytoju, knygų leidybos sekretoriumi. Jis vienas kraštotyrinio sąjūdžio iniciatorių Lietuvoje.   

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja Rita Miknevičienė papasakojo apie gimnazistų lietuvių kalbos mažiau vartojamų žodžių sampratą ir jų lyginimą su dabar jaunimo kalboje vartojamais. Pasirodo, kad jaunuoliai daug žodžių reikšmių nežino ir juos interpretuoja savaip. Gimnazistams jau lietuvių kalbą reikia versti į lietuvių kalbą, kalbant apie pačius papraščiausius tekstus.

IMG 0791

Mokslinę konferenciją pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio "Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos" mokinės, kurios pristatė literatūrinę kompoziciją "Didžiausia vertybė kalba mūs gimtoji".

IMG 0792

Nuotraukoje Kupiškio rajono kultūros centro Subačiaus padalinio mėgėjų meno kolektyvo vadovai Irena Jėčiuvienė ir  Darius Jakštonis.

IMG 0797

Nuotraukoje Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

IMG 0802

Kupiškio rajono savivaldybės  Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

IMG 0807

Nuotraukoje Lietuvių kalbos ir literatūros instituto dr. Laimutis Bilkis.

IMG 0810

Nuotrauka renginio metu.

IMG 0818

Vilniaus universiteto dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė.

IMG 0821

Mokslinės konferencijos vedėja, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė.

IMG 0827

Prof. dr. Skirmantas Valentas.

IMG 0829

Komunikacijų centro "Kalba". "Knyga". Kūryba" pranešėja Lionė Lapinskienė.

IMG 0835

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja Rita Miknevičienė.

Popietė „Tautos, kaip ir medžio, stiprybė šaknyse“

 Vasario 14 d. gerai nusiteikę vaikai ir suaugę rinkosi į Virbališkių biblioteką, kur buvo organizuota popietė „Tautos, kaip ir medžio, stiprybė šaknyse“, skirta Lietuvos 100-mečiui. Kiekvienas dalyvis gavo dovanų rankų darbo tautinį aksesuarą.

   Renginys prasidėjo iškilmingai - nuskambėjo „Tautiška giesmė". Ateinančios jubiliejinės Vasario 16-osios šventės proga pasveikino bei pakvietė kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Paskutinės himno eilutės – svarus palinkėjimas, rimtas priesakas Lietuvos žmonėms. Žiūrėdami video ,,Atkurtai Lietuvai 100 metų“, priminėme Lietuvos istorijos momentus, kaip šalis siekė nepriklausomybės atkūrimo, koks sudėtingas buvo valstybės laisvės kovų kelias.

    Didžiuojamės savo gimtąja  kalba, todėl ir renginiui buvo pasirinkti gražiausi eilėraščiai apie gimtinę, Lietuvą, kuriuos skaitė bibliotekininkė Lidija ir jaunieji virbališkiečiai.

   Edukacinio užsiėmimo metu pasišnekučiuodami kūrėme Lietuvos šimtmečiui prisiminti knygelę ,,Širdies dalelė Lietuvai“. Žaismingai visi kartu darėme  trispalves gėles. Mažiesiems dalyviams talkino bibliotekininkės Laima ir Lidija. Kiekvienas norėjo  parsinešti spalvingus darbelius į namus, kad pasipuoštų šventei.

   Popietės dalyviai dalyvavo viktorinoje „Vasario 16- oji ". Muziejininkė Jolanta pakvietė vaikus domėtis savo valstybės istorija bei dalyvauti šventiniuose renginiuose, o nugalėtojams Samantai Daniuševičiūtei ir Rolandui Stanikui įteiktos austos tautinės juostelės.

   Viso renginio  metu skambėjo lietuviška, patriotiška muzika, dainos apie Tėvynę. O po visų jaudinančių akimirkų visi dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti arbata. Visus sužavėjo bibliotekininkės Lidijos Mačiulienės padarytas  trispalvis tortas, skirtas Lietuvos gimtadieniui.

    Vasario 16-oji tai šventė simbolizuojanti tautos vienybę, valią, tikėjimą. Taip kartu paminėjome šią visiems mums svarbią datą, kuri įkvepia stiprybės, atveria naują gyvenimo puslapį su prasmingais darbais ir nuoširdžia pagarba savo Tėvynei, žmonėms.

Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

Nuotraukos Jolantos Knizikevičienės ir Lidijos Mačiulienės

1 SAM 0483

Renginio dalyviai susirinko į edukacinę popietę.

medis

Visi įdėmiai žiūri video filmą "Atkurtai Lietuvai 100".

medis2

Gražiausi eilėraščiai skirti Lietuvai.

medis3

Nuotrauka renginio metu.

medis4

Visi renginio dalyviai buvo užimti edukacine veikla. 

medis5

Ačiū, Lietuva!

medis6

Mažųjų virbališkiečių sukurti darbeliai.

medis7

Renginio dalyviai.

medis8

Atkurtai Lietuvai 100! 

medis9

 

„Atminties karūna žmonėms ir laikui“

Šeštadienį kupiškėnai ir miesto svečiai rinkosi į Kupiškio etnografijos muziejuje vykusį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą renginį „Atminties karūna žmonėms ir laikui“. Aktoriai ir dainininkai pristatė muzikinį-literatūrinį saloną, kuriame buvo pasakojama apie žymiausius tarpukario Lietuvos politikus, poetus, dainininkus ir menininkus kilusius iš Kupiškio krašto. Renginį vedė ir pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė

Kultūriniai, meniniai, politiniai bendravimai labai svarbūs mūsų istorijoje, jie turi būti perduodami iš kartos į kartą, ir turi tęstis su savojo krašto žmonėmis. O jeigu prisiminsime ar rasime apie juos straipsnius spaudoje, tai sužinosime, kad tarpukariu svarbiausi renginiai Kupiškyje vykdavo Apšegos salėje. Joje 1938 metais buvo paminėta ir vasario 16-oji.

Vienus iš žymiausių krašto žmonių ministrą pirmininką Antaną Merkį pristatė aktorius Petras Venslovas, o  švietimo ministrą Kazimierą Jokantą, aktorė Virginija Kochanskytė. Buvo papasakota, kad Antanas Merkys gimė Bajoruose, Skapiškio valsčiuje, vienas žymiausių tarpukario politikų, kūrusių Lietuvos valstybę nuo pat nepriklausomybės kovų, krašto apsaugos ministras, Klaipėdos krašto gubernatorius, Kauno burmistras, vyriausybės įgaliotinis atgautame Vilniaus krašte, ir jam paskutiniais metais iki Antrojo pasaulinio karo, buvo lemta tapti Laisvos nepriklausomos Lietuvos paskutiniuoju ministru pirmininku.

Kazimieras Jokantas gimė Valiukiškio vienkiemyje Kupiškio parapijoje. K. Jokantas Antano Merkio vyriausybėje buvo paskirtas švietimo ministru. Paskutinieji metai iki Antrojo pasaulinio karo, kai grėsmės iš rytų ir vakarų jau artėjo, ir iškilo klausimas, likti ar pasitraukti vyriausybei, priešintis ar be kovos pasiduoti. Tuo metu buvusią padėtį perteikė aktorė Virginija Kochanskytė sakydama, kad respublikos prezidentas Antanas Smetona iš pradžių kalbėdamas pasiūlė priešintis, nesitraukti. Jam pritarė tik generolas Kazys Musteikis, valstybės kontrolierius Konstantinas Šakenis ir švietimo ministras Kazimieras Jokantas. Sužinojęs, kad labai daug žmonių nori pasitraukti iš Lietuvos, K. Jokantas buvo pasipiktinęs, jis niekur nesirengė bėgti. O kai šeimos atėjo suimti saugumiečiai, Kazimieras Jokantas pasilikusiųjų prašė melstis už Lietuvą. Ir buvo nužudytas Rusijoje.

P. Venslovui žiūrint į parodoje eksponuojamus Šimonio darbus iškilo Oskaro Milašiaus asmenybė, kuris buvo Lietuvos pirmasis atstovas Prancūzijoje. Nors ir nemokėjo lietuvių kalbos, bet skelbėsi lietuvių poetu ir daug darė, kad Memelis būtų Klaipėda, o Vilnius būtų sugrąžintas lietuviams. Ir dėka O. Milašiaus, mūsų kraštietis Kazys Šimonis buvo pristatytas Paryžiuje. O tokių mūsų krašto ir Lietuvos draugų buvo ne vienas. Renginio metu P. Venslovas pristatė Vytauto Mačernio draugą Mamertą Andriliūną žuvusį kaip ir daugelis partizanų, bet palikusį mums genieliai išverstą Oskaro Milašiaus eilėraštį, kurio daugiau niekas neverčia.

 V. Kochanskytės renginio metu buvo prisiminta Valstybės teatro solistė mezosopranas Vincė Jonuškaitė-Zaunienė gimusi Subačiuje, Panevėžio apskrityje, kuri muzikinę karjerą pradėjo dainuodama chore dar besimokydama Panevėžio gimnazijoje. 1915 metais kunigas ir poetas Maironis gyvendamas Panevėžyje pamatęs Vlado Paulausko choristų tarpe merginą su raudoną rože plaukuose sukūrė eilėraštį ir pasiūlė choro vadovui ir kompozitoriui sukurti apie tai ir dainą „Nesek sau rožės prie kasų“. Išgirdęs dainą, Maironis liko patenkintas, o minėta daina tapo žinomiausiu V. Paulausko kūriniu. Renginio metu Kupiškyje ją atliko solistė Rita Preikšaitė sudainavusi taip pat ir Žoržo Bizė operos ariją „Karmen“ kuri buvo viena iš mėgstamiausių V. Jonuškaitės-Zaunienės arijų.

Buvo pristatytas dainininkas Juozas Katelė gimęs Suvainių kaime. Kunigas Jonas Katelė pastebėjęs sūnėno Juozuko norą griežti smuiku, išsiuntė mokytis į grafienės Tyzenhauzienės muzikos mokyklą Rokiškyje. Dainininkas sukūrė keturiasdešimt pagrindinių vaidmenų, vėliau vargonavo Vytauto Didžiojo bažnyčioje, mokė jaunimą dainavimo.

Buvo prisimintas Jonas Graičiūnas gimęs Tbilisyje, kur jo tėvas tarnavo dragūnų pulke puskarininkiu. J. Graičiūno vaikystė prabėgo Grauželiškių kaime senelių sodyboje. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, dirbo radiofone Kaune. Vieną iš poeto sukurtų eilėraščių susirinkusiems skaitė A. Venslovas. Jis pristatė ir poetą Kazį Inčiūrą gimusį Vidugiriuose skaitydamas vieną iš poeto eilėraščių.

Renginio metu kalbėta apie aktorę Unę Babickaitę-Graičiūnienę, jos vyrą Vytautą Graičiūną, Unės brolį Petrą Babicką, dailininkę Veroniką Šleivytę, skulptorių Juozą Kėdainį palikusius ryškų pėdsaką mūsų šalies gyvenime ir garsinusius Lietuvą užsienyje.

Dalinantis prisiminimais apie mūsų kraštiečius, skambėjo dainos apie gimtinę, meilę, savo kraštą. Muzikinius kūrinius atliko ir solistas Mindaugas Zimkus. Solistams akomponavo pianistė Beata Vingraitė.

Muzikinio-literatūrinio salono pristatymo metu buvo galima susipažinti su žymiųjų kupiškėnų menininkų nuotraukomis, jų sukurtais darbais.

Renginio metu sveikinimo žodį tarė, ir Vasario 16-osios akto kopiją muziejui įteikė LR seimo nario Audrio Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė. Gėlių puokštę aktorei Virginijai Kochanskytei įteikė LR seimo narys Viktoras Rinkevičius.

Nuotraukos Aušros Jonušytės.

 IMG 0670

Renginį pristato Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 0678

Nuotraukoje LR Seimo nario Audriaus Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė (dešinėje) įteikia Kupiškio etnografijos muziejaus direktorei V. Aleknienei Vasario 16-osios akto kopiją.

IMG 0688

Nuotrauka renginio metu.Solistas Mindaugas Zimkus, okomponuoja Beata Vingraitė.

IMG 0694

Žiūrovai įdėmiai klausosi atliekmų kūrinių. Pirmoje eilėje sėdi (iš kairės antra) Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė ir kanaunininkas Vladas Rabašauskas.

IMG 0707

Solistai Rita Preikšaitė ir Mindaugas Zimkus. Okomponuoja Beata Vingraitė.

IMG 0729

 Renginio dalyviai ir svečiai. Iš kairės: LR Seimo narys Viktoras Rinkevičius, LR Seimo nario Audrio Šimo padėjėja Eglė Blaževičienė, kanauninkas Vladas Rabašauskas, Kupiškio rajono Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, pianistė Beata Vingraitė, solistė Rita Preikšaitė, solistas Mindaugas Zimkus, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, aktorius Petras Venslovas ir aktorė Virginija Kochanskytė.

IMG 0735

Renginio dalyviai ir svečiai. Iš kairės kanauninkas Vladas Rabašauskas, solistė Rita Preikšaitė, solistas MIndaugas Zimkus, pianistė Beata Vingraitė, aktorė Virginija Kochanskyte, aktorius Petras Venslovas ir kupiškėnas Kazys Stančikas.

Arvydo Každailio kūrybos darbų paroda "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių"

Šių metų vasario 16 d. Kupiškio rajono kultūros centre įvyko Arvydo Každailio parodos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ pristatymas. Parodą pristatė ir renginį vedė Kupiškio rajono kultūros centro informacijos ir sklaidos skyriaus vadovė Karolina Vaižmužytė ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.

Renginio metu, trumpai Arvydą Každailį publikai pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.  Apie pačią parodą plačiau pasakojo pats autorius Arvydas Každailis, kuris šiltai bendravo su publika, ir kvietė visus prisijungti prie diskusijos. Vykstant pokalbiams, šiltais smuiko ir gitaros  garsais džiugino Kauno kamerinio orkestro steigėjas Gediminas Dalinkevičius (smuikas), ir Simonas Bušma (gitara).

 A. Každailis yra grafikas, knygų iliustratorius. Gimė 1939 m. Baisiogaloje, Radviliškio raj. 1957 – 62 m. studijavo grafikos mokslus tuometiniame LTSR valstybiniame dailės institute. Šiuo metu gyvena Vilniuje. Parodose dalyvauja nuo 1968 m. A. Každailis atkūrė ir sukūrė virš šimto miestų ir miestelių herbų, vėliavų ir spaudų projektų, taip pat istorinę valstybės vėliavą, Lietuvos valstybės herbą. 1999 m. paskirtas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2002 m. apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.

Svarbiausi apdovanojimai: 1986 m. 54 iliustracijų ciklas Simono Daukanto knygai Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių apdovanotas Pabaltijo trianalės Didžiuoju gintaro prizu. Grafikas A. Každailis savo darbuose pavaizdavo S. Daukanto įgyvendinto Romantizmo epochos nuostatą, kad tautos istorijos šaltiniai yra ne tik rašytiniai dokumentai, bet ir žodinė tradicija, leidžianti pasiekti archajiškiausius praeities sluoksnius. Istorikas čia novatoriškai pasinaudoja lietuviškais tautosakiniais tekstais (patarlėmis, priežodžiais, dainomis, pasakomis). Daukantas su bendradarbiais rinko ir publikavo lietuvių tautosaką. Būde kultūros savitumą Daukantas susiejo su tautos gyvenamąją vieta, kraštovaizdžio ypatybėmis, klimato sąlygomis. Kultūrų įvairovė remiasi žmogaus prigimtiniu reikalavimu susisaistyti su ta vieta, "įsišaknyti".Veikale žmogaus kukltūra - savitas pasaulio supratimo ir gyvenimo jame būdas - kuriasi iš gamtos duotybių ir žmogaus poreikių sąveikos. Žmogus keičia kraštovaizdį, kraštovaizdis formuoja žmogų: Daukanto senovės lietuviai yra supanašėję su savo aplinka ir kūnu, ir dvasinėmis savybėmis. Senasis miškingas Lietuvos kraštovaizdis, Daukanto požiūriu, atitiko prigimtinį žmogaus laisvės poreikį (senieji lietuviai, įsikūrę tarp girių, turėjo daug erdvės ir laisvės), ugdė stojiškąsias jų charakterio savybes (ištvermę, fizinę ir dvasinę jėgą, santūrumą, nuosaikumą). Laisvė, Daukanto požiūriu, yra svarbi lietuvių charakterio savybė, akivaizdi iš laikysenos, kalbos ir "kiekvieno žingsnio".

Esame be galo dėkingi, kad tokią svarbią Vasario 16-osios minėjimo dieną grafikas Arvydas Každailis atvyko į mūsų miestą su noustabia paroda, kuri bus eksponuojama iki šių metų kovo 11 d. Kupiškio kultūros centre. Norime nuoširdžiai padėkoti, ir visus pakviesti aplankyti šią parodą, kurią tikrai verta pamatyti.

IMG 0596

Nuotrauka renginio metu. Visi galėjo pasivaišinti šimtmečio tortu.

IMG 05971

 Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė ir grafikas Arvydas Každailis.

IMG 0601

Foto akimirka.

IMG 0604

Renginio ir parodos vedėja Kupiškio kultūros centro informacijos ir sklaidos skyriaus vadovė Karolina Vaižmužytė.

IMG 0617

Renginį pristato Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.

IMG 0619

Nuotraukoje Kupiškio enografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 0620

Nuotrauka parodos pristatymo metu. 

IMG 0623

Nuotraukoje Kauno kamerinio orkestro steigėjas Gediminas Dalinkevičius (dešinėje pirmas), gitaristas Simonas Bušma (kairėje pirmas). Viduryje Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė (iš dešinės antra) ir muziejininkė Jurgita Malevičiūtė (iš kairės antra).

IMG 0625

Nuotrauka renginio metu.

IMG 0640

Apie parodą pasakoja pats autorius, grafikas, knygų iliustratorius Arvydas Každailis.

IMG 0643

Muzikos garsais šildė Kauno kamerinio orkestro steigėjas Gediminas Dalinkevičius (smuikas) ir gitaristas Simonas Bušma.

IMG 0656

Nuotraukoje A. Každailis (dešinėje pirmas) ir V. Knizikevičius.

IMG 0660

Foto akimirka.

Jautrus prisilietimas prie kraštietės J. Gabriūnaitės poezijos Virbališkiuose...

Tolyn tolyn

Tas vieškelis –

Pro Kupiškio bažnyčią,

Pro turgavietę,

Per Aukštupėnų kalnelius,

Link Pandėlio...

Per Mituvos tiltelį –

Ten, prie Mituvos,

Malūnas akmeninis senas,

Atmalęs savo, stovi.

Vieškelis tolyn...

Upelis ties Virbališkiais –

Taip ir vadinom – Upeliu –

Pavasariais su pašalu

Varvėdavo per vieškelį

Tolyn ir slėpdavos purienose

Vėliau, kai jos pražysdavo.

Kairėj juoduoja kapinaičių

Kryžiai... Vardai seniai jau

Perkelti per vieškelį

Gyvena...

Dešinėje nenukirsti

Rugiai kartoja savo dainą.

Tolyn tas vieškelis –

Link Pandėlio tolyn,

Artyn artyn

Per mano laiką –

Link namų...

    Mūsų krašto poetė, pedagogė Jadvyga Gabriūnaitė (1936 – 1990) savo eilėraščiuose mums svarbiais ir skambiais vietovardžiais nugairiavo kelią didžiai jautrios sielos žmogui, kunigui, poetui Justui Jasėnui, kuris vasario 7 d. atvyko į Virbališkių biblioteką ir atnešė labai brangią dovaną – naują eilėraščių knygą ,,Prisilietimas prie dilgelės“. Jis šios knygos leidybos iniciatorius ir rėmėjas.

    Popietės dalyvius susikaupimui nuteikė plokštelių muzika, nes poetei Jadvygai grįžus iš Šiaulių į Laukminiškių kaimą visas ,,muzikos pasaulis“ buvo senas patefonas, kurį labai mylėjo.

    Susitikimo metu kunigas J. Jasėnas prisipažino, kad apie Jadvygą iki 2016 m. nieko nebuvo girdėjęs, bet kada dalyvavo J. Gabriūnaitės 80-ųjų gimimo metinių paminėjime ,,Per patį bulviakasį... ir reikėjo gi šitaip atsitikti...“ labai susidomėjo jos asmenybe ir eilėraščiais. Svečias susirinkusiems papasakojo apie nueitą ilgą kelią nuo eilėraščių rinkimo iki knygos išleidimo. Bendraudamas su virbališkiete Kazimiera Danute Sokiene bei rinkdamas medžiagą Laukminiškių kaimo ir Kupiškio etnografijos muziejuose, jis daug sužinojo apie  poetę, o eilėraščius padėjo surinkti Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbščios darbuotojos. Už išsakytus pastebėjimus, visokeriopą palaikymą leidybos iniciatorius dėkojo pedagogėms Kazimierai Danutei Sokienei ir Branguolei Šimkūnienei, leidyklai ,, Kamonada“, redaktoriui Vytautui Kazielai.  Dar kartą buvo atverstas poetės Jadvygos dienoraštis ir priminti svarbiausi gyvenimo įvykiai. Visi nuščiuvę klausėsi kunigo Justo skaitomų eilėraščių, kurie knygoje suskirstyti į tris skyrius: pirmas ,,Vardynos“ (eilėraščiai iš pirmojo poezijos rinkinio išleisto 1978 m.), antras – ,,Raudonos begonijos“ ir trečias – ,,Obuolių nuraškymas“. Ši knyga  tarsi pačios kūrėjos svajonės išsipildymas. Leidinio viršelyje –  J. Gabriūnaitės namų Laukminiškiuose nuotrauka (fotografavo Salvijus Žiūra), kurioje užkalti langai, užžėlęs kiemas, atvertos durys... tai lyg metafora ar tema diskusijai.

    Kai renginio svečias paklausė: ,,Kaip Jums tie eilėraščiai?“, išgirdome atsakymą: ,,Dažnai atrodo, kad sugrįžtam į tuos praėjusius laikus, nes pažinojom poetę ir bendravom.“

    Pro Jadvygos poezijos žodžius šviečia nostalgiškai rami, lyrinė poetės būsena. Ji visada arti gamtos ir žemės, gimtųjų vietų, žmogaus. Taip paprasta ir miela, jauku ir romantiška – tarsi prie namų besiglaudžianti žemė arba „tylus rūkas virš pievos“, „šviesi išsikyrimo šventė“... Renginio dalyviams įsiminė eilėraščiai, kuriuose daug šviesos ir daug tikro jausmo. Jie iš to laiko, kai poetų gilias mintis, jausmus, eilėraščio formas buvo galima  suprasti...

   Visi poezijos gerbėjai galėjo įsigyti poezijos knygą ,,Prisilietimas prie dilgelės“ su leidėjo autografu, o tokių norinčių turėti prisiminimą buvo daug. Ši knyga, įamžinanti poetės Jadvygos Gabriūnaitės atminimą, graži ir prasminga dovana Kupiškio krašto žmonėms. Už ją nuoširdžiai dėkojame kunigui Justui Jasėnui.            

 Jolanta Knizikevičienė ir Lidija Mačiulienė

 Nuotraukos Jolantos Knizikevičienės

gb1

Kunigas J. Jasėnas (sėdi dešinėje) pristato J. Gabriūnaitės knygą "Prisilietimas prie dilgėlės".

gb2

J. Gabriūnaitės poezijos gerbėjai Virbališkių bibliotekoje.

gb3

Kunigas J. Jasėnas skaito J. Gabriūnaitės sukurtus eilėraščius.

gb4

Susitikimas su kunigu J. Jasėnu Virbališkių bibliotekoje.

gb5

Kunigas, poetas Justas Jasėnas.

gb6

J. Gabriūnaitės poezijos gerbėjai įsigijo knygą "Prisilietimas prie dilgėlės" su kunigo J. Jasėno autografu.

gb7

Jadvygos Gabriūnaitės poezijos gerbėjai susirinkę Virbališkių bibliotekoje.

Lietuvos gimtadienis Adomo Petrausko muziejuje.

Vasario 9 dieną Adomo Petrausko muziejuje vyko renginys „Nors esi maža, bet esi didi...“. Šventės pradžioje skambėjo akordeono klavišų skleidžiama melodija „Žemėj Lietuvos“, kurią atliko Kupiškio meno mokyklos auklėtinė Ernesta Knizikevičiūtė. B. Brazdžionio eilėmis muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pasveikino dalyvius ateinančio šimtmečio ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ir palinkėjo puoselėti bendruomeniškumą, susitelkti bendram darbui ir gražiai Lietuvai kurti, kad vasario 16 – oji suteiktų stiprybės, tikėjimo savimi ir savo tauta.

Toliau renginį tęsė muziejininkė Laura Eižinienė pristatydama tautodailininkės Ritos Molienės karpinių parodą, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui. Parodos autorė džiaugėsi, jog kolektyvas ją paskatino surengti šią parodą ir savo darbuose parodyti Lietuvai ir Kupiškiui istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas. Autorė gyvena ir dirba Subačiuje, todėl nuostabos nesukėlė, jog žiūrovai atpažino iškarpytą Subačiaus grūdų sandėlį („magaziną“). Reikšmingus Lietuvai statinius, Gedimino ir Trakų pilis, dalyviai taip pat lengvai atpažino. Parodoje galima pamatyti ir Adomynės dvarą, Rokiškio bažnyčią, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią ir kitus darbus.

Tautodailininkę parodos atidarymo proga atvyko pasveikinti Subačiaus vaikų lopšelio – darželio kolektyvas ir vaikai, kurie deklamavo eilėraščius, dainavo daineles, auklėtoja Vilma Aleknienė akomponavo kanklėmis.

Kupiškio tautodailininkų vardu pasveikinti R. Molienės atvyko tautodailininkė Irena Vapšienė, kuri pasidžiaugė nauja ir aktyvia nare visai neseniai įstojusią į tautodailininkų gretas bei įsitraukusią į Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus liaudies meno studijos „Židinys“ veiklą.

Muziejaus kolektyvas padėkojo už gražią parodą, bendradarbiavimą, tautinio paveldo puoselėjimą. Palinkėjo kūrybinio polėkio, idėjų naujiems darbams ir parodoms, bei skyrė Fr. Alfidi  muzikinį kūrinį „Žalieji vandenys“, kurį atliko akordeonistė E. Knizikevičiūtė.

Renginio pabaigoje visi dalyviai buvo pakviesti į edukacinį užsiėmimą „Lietuvos valstybingumo ženklai“, kurio metu visi žiūrėjo trumpą filmą apie mūsų šalį, kūrė „Lietuvos 100 – mečio rankyčių medį“, liejo trispalves žvakeles, piešė ir spalvino valstybingumo ženklus.

Šventės dalyviai vaišinosi arbata, iškeptais keksiukais. Jų net šimtą su meile iškepė muziejaus darbuotoja Palmira Kamarauskienė. Visi susirinkusieji į renginį kartu smagiai pažino, kūrė,  šventė ateinantį Lietuvos gimtadienį.

Muziejininkės Laura Eižinienė ir Jolanta Knizikevičienė

Nuotraukos Jurgitos Malevičiūtės

uog1

Nuotraukoje 100 keksiukų, kuriuos iškepė muziejaus darbuotoja Palmira Kamarauskienė.

uog2

Renginio metu buvo pristatyta tautodailininkės Ritos Molienės karpinių paroda.

uog3

Renginį aplankė dvi nuostabios moterys G. Družienė (stovi dešinėje) ir I. Kirdienė.

uog4

Renginio ir parodos pristatymo dalyviai.

uog5

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos auklėtinė Ernesta Knizikevičiūtė atliko melodiją "Žemėj Lietuvos".

uog6

Renginio vedėjos Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė (sėdi kairėje) ir A. Petraukso muziejaus specialistė Laura Eižinienė.

uog7

Nuotraukoje tautodailininkė Rita Molienė (stovi kairėje) trumpai pristato savo karpinius. Dešinėje A. Petrausko muziejaus specialistė L. Eižinienė.

uog9

Tautodailininkės Ritos Molienės atvyko pasveikinti Subačiaus vaikų lopšelio-darželio auklėtiniai. Kanklėmis akomponavo auklėtoja Vilma Aleknienė.

uog10

Sveikinimo žodį tarė Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus liaudies meno studijos "Židinys" atstovė Irena Vapšienė.

uog11

Visi renginio dalyviai kartu kūrė "Lietuvos 100-mečio rankyčių medį".

uog14

Nuotrauka prie 100-mečio medžio.

uog15

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė su renginio dalyve.

uog16

Prie "Lietuvos 100-mečio rankyčių medžio" įsiamžino Subačiaus vaikų lopšelio-darželio kolektyvas ir vaikai.

uog17

Su Gimtadieniu, Lietuva!!!

uog18

Edukacinio užsiėmimo "Lietuvos valstybingumo ženklai"  metu reginio dalyviai ir svečiai galėjo išsilieti sau norimą žvakutę.

uog19

Nuotraukoje vaikai su savo išsilietomis žvakėmis.

Prancūzų grafikės Marie Noëlle de Rohozinskos darbų parodos pristatymo vakaras

Šių metų sausio 26 d. Kupiškio etnografijos muziejuje vyko prancūzų grafikės Marie Noëlle de Rohozinskos parodos atidarymas ir pristatymas

Marie Noëlle de Rohozinska yra tapytoja ir graverė iš Prancūzijos. Aistringa muzikos mylėtoja, puikiai groja fortepijonu, gilino žinias Muzikologijos universitete, Paryžiaus Sorbonos universitete. Žavėdamasi vizualiu menu, pasirinko grafiką. Savo darbus eksponuoja Prancūzijoje, Ispanijoje ir JAV.

 Grafikės kūrybos pagrindas – žmonijos laikinumas. Per atspaustų tekstūrų subtilumą, ji sumaištį paverčia vizualia poema. Kūrėja rėždama subtilias linijas ir jų tekstūras, pabrėžia trapumą ir žmonių darbų laikinumą: saulėgrąžos žiedlapį, kaimelio aptvarą, medieną drožėjo rankose.

 Parodą pristatė garsi fortepionistė Simona Zajančauskaitė ir pianistė Viktorija Vorobjovaitė.

S. Zajančauskaitė yra aštuonių respublikinių ir devynių tarptautinių konkursų laureatė, nuolatinė meistriškumo kursų dalyvė. Nuo 2007 m. kartu su seserimi Justina Zajančauskaite savo gimtajame mieste Rokiškyje rengia ir organizuoja „Rokiškio klasikinės muzikos festivalį“.

 Viktorija Vorobjovaitė yra jaunoji pianistė, kilusi iš Rokiškio raj. Pandėlio miestelio. Šiuo metu mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

 Salėje netilo plojimo garsai. Skambėjo nuostabūs kūriniai, kurie užbūrė ne vieną sėdėjusį žiūrovą. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė tardama padėkos žodžius,  paprašė visų vardu pakartoti dar keletą kūrinių. Likom visi sužavėti ir džiaugiamės, kad galėjome  šiek tiek prisiliesti prie klasikinės muzikos garsų.

IMG 0484

Nuotraukoje pianistė Viktorija Vorobjovaitė.

IMG 0491

Nuotrauka renginio metu.

IMG 0501

Nuotraukoje fortepionistė Simona Zajančauskaitė.

IMG 0475

Sveikinimo žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 0506

Nuotraukoje Viktorija Vorobjovaitė (stovi kairėje) ir Simona Zajančauskaitė.

Graži ir nuoširdi draugystė tęsiasi...

2017 m. lapkričio mėn. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kupiškio žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ metu kurią organizavo muziejininkė Aušra Jonušytė prasidėjusi pažintis su Natalja Cheifec – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatore, religinių judaizmo tekstų redaktore, ilgamete Vilniaus Choralinės sinagogos gide peraugo į nuoširdų bendravimą ir draugystę su kupiškėnų bendruomenės nariais ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais. Rektorė Marytė Semaškienė dar konferencijos metu po Nataljos edukacijos nutarė ją aplankyti Vilniuje. Pusė šimto kupiškėnų sausio 7-osios rytą išsiruošė į Vilnių pasimatyti su Natalja ir pasiklausyti jos naujos edukacijos „Vyro ir moters santykiai judaizme“.

Kupiškėnai į svečius pas Natalją atvyko ne tuščiomis rankomis. Atsivežė dovaną reikalingą buityje ir gražių raudonšonių obuolių iš Ažuožerių sodų.

Atvykus ekskursantams į muziejų, nors ir sirguliuodama, atskubėjo ir pati Natalja, kuri supažindino su muziejaus veikla, įvairiais leidiniais, kitokiomis dovanėlėmis kurias galima parvežti lauktuvių. Daugelis iš ekskursijos dalyvių noriai jas pirko. Edukatorė papasakojo apie 19 amžiaus pabaigoje pastatytą pastatą kuriame  buvo valgyklėlė neturtingiems žydams, kurie ateidavo labdaringų pietų. O Pirmojo pasaulinio karo metu ateidavo ne tik žydai, bet ir visi kiti žmonės kurie badavo. Po to įsikūrė Žydų kultūros centas, kuriame vykdavo koncertai, spektakliai, atvykdavo žydų kolektyvai. Tarpukario metais pastate įsikūrė kinoteatras „Pionierius“, o nuo 1989 metų jame veikia Žydų muziejus.

Ekskursantams jaukiai įsitaisius muziejaus konferencijų salėje Natalja Cheifec pradėjo nuo pasakojimo apie tradicinio judaizmo šeimas, kurias iš trijų tūkstančių Lietuvoje gyvenančių žydų galima suskaičiuoti ant pirštų ir kurios iš tikrųjų gyvena tradicinį žydų gyvenimą, apie tai ir pažadėjo plačiau papasakoti.

Išsaugoti gerus santykius tarp vyro ir žmonos ir kad vyras ją mylėtų, vyras neturi matyti jos fiziologinių dalykų. Daryti konfliktą iš to, kad vyras ir moteris nepanašus vienas į kitą charakteriais ir jų požiūriai yra skirtingi - neverta.

Toroje nėra šventųjų, o teisuoliai yra tik žmonės su savo trūkumais, savo ydomis ir nuodėmėmis. Judaizme nėra šventųjų, ir žmogus nėra dievinamas ir tai yra judaizmo pagrindas. Gerus santykius galima palaikyti moters kuklumu, išmintimi ir tyrumu. Šeimoje vyras moterį turi aprūpinti trimis dalykais: ji neturi būti alkana, privalo turėti kuo apsirengti, ir būti vyro labai mylima. Apskritai judaizmo tradicijoje ir vieno žmogaus reikšmė yra didžiulė. Neatsitiktinai dabartinėje Izraelio kariuomenėje patekus į nelaisvę kareivis turi pasakyti visas karines paslaptis, jeigu yra galimybė, kad jis liks gyvas. Žmogaus gyvybė yra aukščiau visko. Ir todėl Izraelio kariuomenei yra labai sudėtinga kovoti su priešais, kad priešai nevertina žmogaus gyvybės. Šachidai nevertina nei savo gyvybės, nei tuo labiau kitų žmonių gyvybės.

Kalbėdama apie Lietuvą tarpukario metais Natalja Cheifec atskleidė žydų gyvenimą. Vyrai dirbo, bet ne visi jeigu vyras buvo rabinas ar Toros žinovas. Jis turėjo ją studijuoti ir nedirbti. Dabar Izraelyje labai populiaru kad moterys dirbtų namuose prie kompiuterio, o jeigu dirba ofise tai patalpoje kur yra tik moterys, o jeigu yra vyrų, tai turi dirbti kur patalpoje jų dirba nevienas ir ne viena moteris. Pas žydus vyras eina priekyje o po to moteris. Ir visi tie sakymai, kad reikia išbandyti ar vyras liks ištikimas, neišliks, nes yra didelė pagunda ir jis galvos apie moterį jei jos graži figūra. Žydų vestuvėse moterys šoka su moterimis, vyrai su vyrais ir būna labai linksma. O jeigu bus galimybė dar kartą atvykti į Kupiškį, Natalja paminėjo, kad parodys filmą ir papasakos apie žydų vestuves. Susirinkusiųjų kupiškėnų buvo tam pritarta.

Vedžiodama po muziejų Natalja Cheifec berte bėrė žodžius apie žydų gyvenimą, produktų suderinamumą, kokie indai jiems naudojami ir kaip tai daroma. Pasakojo ir apie žydų Naujus metus kurie prasideda rudenį. „Jūs nuo manęs išprotėsite“ - nestokodama geros nuotaikos šypsojosi edukatorė.

Pasakojo apie Torą, kuri iš pradžių buvo siūloma kitoms tautoms, bet jos atsisakė kadangi 613 įsakymų nėra lengva laikytis. Natalja pasakojo apie lietuvio menininko sukurtą Mozės atvaizdą. Patiems žydams žmonių atvaizdų negalima kurti. Vertimuose rašoma, kai Mozė nusileido nuo Sinajaus kalno jis turėjo ragus, bet blogai išvertus iš hebrajų kalbos vietoj „spinduliai“ buvo parašyta „ ragai“. Apie tai pasakodama Natalja juokėsi.

Natalja Cheifec vedžiodama po muziejaus ekspozicijas ilgėliau apsistojo prie vilniečio gydytojo Petro Baublio kuris vokiečių okupacijos metais išgelbėjo daug žydų vaikų. Jis ir po karo išgydė žydės vaiką, nors ir kitiems tų medikamentų labai reikėjo, bet gydytojas sakė, kad žydei pavyko išgelbėti savo vaiką tokiame pragare, tai negi dabar jos vaikas turėtų mirti. Duos dievas išgyvens ir kiti vaikai. Taip ir buvo, visi sergantys vaikai išgijo.

Po edukacinės keturias valandas trukusios paskaitos, kupiškėnai turėjo galimybę susipažinti su vis dar šventiškai papuoštomis Rotušės ir Katedros aikščių eglėmis, įsisukti į šventinį stačiatikių Kalėdų šurmulį, pasigrožėti gražiausios Europoje Vilniaus eglės puošmenomis, pasėdėti jaukiose kavinukėse gurkšnojant kavą ar arbatą, bei skanaujant pyragaičius ar karštą šokoladą.

Straipsnio ir fotografijų autorė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė.

100 4604

Kupiškėnai klausosi Nataljos Cheifec edukacinės pamokos ,,Vyro ir moters santykiai judaizme".

100 4619

Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Marytė Semaškienė (stovi kairėje) įteikia nuo kupiškėnų dovaną Nataljai Cheifec.

100 4626

Natalja Cheifec supažindina su Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicijomis. 

100 4629

Muziejuje eksponuojama  Tora.

100 4633

Natalja Cheifec demonstruoja audeklą kurį vyrai užsideda ant galvos ir pečių.

100 4634

Susipažįstama su šabo indais. 

100 4636

Dalis ekskursijos dalyvių po edukacinės pamokos "Vyro ir moters santykiai judaizme"

100 4657

Prie Vilniaus eglės.

100 4661

Su rusų Šv. Kalėdų personažais.

100 4693

Gražioji Širvintų miesto eglė. 

Kupiškio mokyklos "Varpelis" 5-10 lavinamųjų klasių mokinių kūrybos darbų paroda "Jausmai"

Tapymas, piešimas - tai nuostabiausias būdas bendrauti su vaiku. Kurdamas vaikas išlaisvina susikaupusią įtampą, išsprendžia vidinius konfliktus, išreiškia jausmus. Kūrybinis procesas nuramina net didžiausią nenuoramą ir padeda prakalbinti labiausiai užsisklendusį vaiką. Tapyme vaikui su negalia esminis dalykas yra ne rezultatas, o procesas.

Kupiškio mokykloje "Varpelis" yra palanki aplinka vesti dailės veiklas, nes įrengti relaksacijos ir dailės terapijos kabinetai. Užsiėmimų metu visada skambėjo relakso muzika,  "pajungdavome" kvapus.  Išbandėme įvairiausius tapymo būdus. Vaikai liejo dažus ant šlapio popieriaus lapo, tapėme su kefyru, darėme spalvotus potėpius, naudojome pūtimą per šiaudelį, taškymą. Pabandėmė ir tapymą ant vandens ( ebru technika). Ji ramina mintis, išlaisvina jausmus, skatina kūrybiškumą, gerina emocinę ir fizinę sveikatą, veikia atpalaiduojančiai. Tapyba ant vandens - tai gyvas procesas, kuris, kaskart kinta ir pulsuoja skirtingais jausmais ir spalvomis. Nėra vienodų jausmų, nėra ir vienodų piešinių - kiekvienas iš jų unikalus ir savitas. Vaikams patiko toks atrastas spalvų džiaugsmas. Pabandėme ir pavyko. Tapydami ant vandens naudojome vonelę, ebru gamtinius dažus. Ištaškėme norimų spalvų foną, kuris gavosi panašus į marmuro raštą, formavome įvairius ornamentus, gautą piešinį nuo vandens perkėlėme  ant popieriaus lapo. Greitai gaunamas rezultatas ir teigiamas tapybos ant vandens poveikis pradžiugino vaikus. Kiekvienas rankos prisilietimas paliko asmeninį antspaudą ebru piešinyje, kuris, dėka kiekvieno vaiko, gavosi neįtikėtinai spalvingas, išmargintas įvairiausiais raštais. Po veiklos pasiūlėme vaikams (pagal jo galimybes) pasišnekėti apie spalvas, apie jo spalvomis išreikštus jausmus.

Per menus greičiau priartėjama prie vaiko esmės. Pasisemti teigiamų emocijų ir gauti nepakartojamus kūrinius daugumai pavyksta stebėtinai lengvai. Jauniesiems kūrėjams išbandyti įvairias technikas, atskleisti jausmus padėjo auklėtojos Nijolė Krasovskaja ir Irena Michalaivonienė. Joms buvo svarbu atskleisti patį vaiką, ką jis jaučia, ką išgyvena.

Visi vaikų darbai gražūs ir išskirtiniai: vieni traukė dėmesį savo originalia atlikimo technika, kiti - įdomia mintimi, treti viliojo spalvingumu ir žaismingumu. Kiekvienam jaunąjam kūrėjui yra svarbu, kad jo darbas būtų pastebėtas ir įvertintas. Todėl rengiame vaikų darbų parodėles tėvams, bendruomenei, visuomenei.

Nijolė Krasovskaja 

Paroda eksponuojama Virbališkių buvusioje mokykloje nuo 2018 m. sausio 2 d. iki vasario 28 d. 

Kviečiame visus apsilankyti ir pasigrožėti išskirtiniais, originaliais, spalvingais vaikų kūrybos darbais. 

Aist Zabukait 13 m. Jausmai. Guaas.30x21. 2017

Aistė Zabukaitė. 13 m. Jausmai. Guašas.

jausmai1

Gintarė Jakaitytė. 16 m. Jausmai. Ebru technika. 

jausmai2

Romaina Vilkūnaitė. 16 m. Jausmai. Ebru technika. 

jausmai3

Viktorija Vitkutė. 14 m. Jausmai. Akvarelė.

Kūrybinės dirbtuvės "Kalėdų belaukiant"

Artėjančios gražiausios žiemos šventės skatina sutikti jas šiltai ir puošniai. Gruodžio 6 d. Kupiškio viešosios bibliotekos Antašavos padalinio vyresnioji bibliotekininkė Laisva Čiuliepienė sukvietė visus, norinčius išmokti šiaudinio meno, į kūrybines dirbtuves „Kalėdų belaukiant" mokyklos aktų salėje. „Tėvų klubo" nariams ir mokiniams Skapiškio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Roma Bugailiškienė demonstravo dirbinius iš šiaudų. Viešnia papasakojo ir pamokė senovinio namų puošybos būdo.

    Susirinkusieji iš šiaudų kūrė kalėdinius eglutės žaisliukus bei girliandas. Mamos džiaugėsi, kad tokius dirbinius gaminosi pirmą kartą. Visos pagamintos girliandos ir žaisliukai iš šiaudų papuošė biblioteką. Po raminančio užsiėmimo laukė garuojanti arbata ir saldėsiai. Moterys kartu su muziejininke Jolanta Knizikevičiene dalijosi būsimų švenčių puošybos idėjomis ir gardžių valgių receptais. 

Laisva Čiuliepienė

Antašavos padalinio vyresn. bibliotekininkė

Vaida Arlauskienė

Antašavos mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja

Nuotraukos Jolantos Knizikevičienės

Ant1

Nuotrauka susitikimo metu.

Ant2

Vyksta pasiruošimo darbai.

Ant3

Foto akimirka.

Ant4

Roma Bugailiškienė (stovi viduryje) mokina pasidaryti šiaudinius  žaisliukus.

Ant5

Vyksta darbai...

Ant6

Darbas reikalaujantis kruopštumo ir rimties.

Ant7

Nuotraukoje Vaida Arlauskienė.

Ant8

Nuotraukoje Laisva Čiuliepienė.

Ant9

Šiaudinės eglutės puošmenos.

Edukacinė popietė "Žiemą būna gerai. Žiemą būna Šv. Kalėdos"

Šių metų gruodžio 15 d. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko nuostabi kalėdinė šventė „Žiemą būna gerai. Žiemą būna Šv. Kalėdos.“ 

Edukacinė popietė buvo skirta Kupiškio rajono lopšelių – darželių priešmokyklinių grupių auklėtiniams. Šventę vedė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė, kuri su savo pagalbininkėmis nykštukėmis pasveikino visus susirinkusius, ir pasiūlė visiems leistis į Kalėdinę kelionę. Nykštukės pasidalinusios į grupeles, pristatė 12 mėnesių, padeklamuodamos eilėraščius, kuriuos vaikai salėje turėjo atspėti koks tai mėnuo.

Susipažinę su visais nykštukais ir metų laikais, labiausiai sunerimo ruduo. Kalėdų senelis jau sužinojo kas ta vasara, ir jam buvo smagu svečiuotis, bet šiais metais panoro aplankyti Rudenį. Galvojo galvojo ir sumanė, kad smagiausias užsiėmimas yra grybauti. O tai geriausia žinojo Rokiškio rajono Pandėlio pradinės mokyklos mokiniai, kurie parodė Kalėdų Seneliui ir dalyviams vaidinimą „Grybų karas“ (vad. Renata Kiburienė). Pasodinę Kalėdą į krėslą, vaikai leidosi kartu į rudens pažinties kelionę. Vaikai vaidino šauniai ir linksmai. Salėje netruko nei juoko nei plojimų.  Vyriausiasis Lietuvos Kalėdų Senelis Kalėda buvo supažindintas su visais metų laikais, tik pavasario dar nematė, todėl vaikai jį mielai apkvietė atvykti kitais metais, kur susispažins su juo.

Po vaidinimo vaikai sulaukė saldžių dovanų ir knygų, kurias dovanojo Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Smagias programėles paruošė ir Kupiškio rajono priešmokyklinių grupių vaikučiai, kurie labai laukė Lietuvos vyriausiojo Kalėdų senelio Kalėdos. Daineles, eilėraščius ir trumpus vaidinimus rodė Kupiškio mokyklos „Varpelis“, vaikų lopšelių – darželių „Saulutė“ ir „Obelėlė“, P. Matulionio progimnazijos priešmokyklinukai, ir  Šv. Kazimiero vaikų globos namų auklėtiniai.

Visos grupės buvo apdovanotos saldžiomis dovanėlėmis ir knygelėmis, kurios laukė sudėtos po egle.

Renginuko vedėja Kristina Jokimienė, buvo begalo dėkinga savo padėjėjoms nykštukėms, kurios lanko NVŠ programą „Etno užsiėmimai“, todėl atsidėkodama joms, kiekvieną nykštukę pasveikino atskirai, o dovanėles įteikė vyriausias Lietuvos Kalėdų Senelis Kalėda. Sveikinimo žodį taip pat tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, pasveikindama visus susirinkusius, ypatingai vaikus. Direktorė negailėjo gražių žodžių ir linkėjimų Pandėlio pradinės mokyklos mokiniams ir jų mokytojai Renatai Kiburienei, bei visoms priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojoms. Vadovė palinkėjo visiem šiltų, ramių, jaukių Šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų Metų.  

Išdalinus dovanėles, sudainavus daineles, padeklamavus eilėraštukus Kalėdų Kalėda pasiėmęs armoniką  visus vaikus pakvietė smagiai pašokti.

Norime visiems labai padėkoti kurie dalyvavo ir atvažiavo į mūsų edukacinę popietę „Žiemą būna gerai. Žiemą būna Šv. Kalėdos“.

Tariame didelį ačiū mūsų rėmėjams : seimo nariams Audriui Šimui, Ramūnui Karbauskiui, ir įmonėms UAB „Dailista“, UAB „Norgauda“, AB“Agro Linas“, UAB „Narjanta“, UAB „Povilo Gurklio firma“.

Nuotraukos Jurgitos Malevičiūtės.

kl1

Renginio "Žiemą būna gerai. Žiemą būna Šv. Kalėdos" vedėja, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė.

kl2

Renginio vedėja K. Jokimienė su savo pagalbininkėmis nykštukėmis.

kl3

Nuotrauka renginio metu.

kl4

Sulaukėme didelio būrio vaikų. 

kl5

Nykštukės pasitinka Lietuvos vyriausiąjį Kalėdų senelį Kalėdą.

kl6

Kalėdų Kalėda su savo pagalbininkėmis.

kl7

Akimirka iš renginio.

kl8

Nuotraukoje Pandėlio pradinės mokyklos mokiniai vaidina vaidinimą "Grybų karas" (vad. Renata Kiburienė).

kl9

Akimirka iš vaidinimo.

kl10

Nuotrauka pasirodymo metu.

kl11

Foto akimirka.

kl12

Šaunieji Pandėlio pradinės mokyklos mokiniai.

kl13

Nuotraukoje Kalėdų Kalėda sveikina Pandėlio pradinės mokyklos mokytoją Renatą Kiburienę, už puikiai paruoštą vaidinimą "Gybų karas".

kl14

Padėkos žodius R. Kiburienei taria Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

kl15

Nuotrauka šventės metu.

kl16

Kupiškio rajono mokyklos "Varpelis" auklėtiniai su renginio vedėja Kristina Jokimiene (stovis kairėje pirmoji) ir Lietuvos vyriausiuoju Kalėdų seneliu Kalėda.

kl17

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė ir Kalėdų Kalėda.

kl18

Šaunus duetas.

kl19

Nuotraukoje su Kalėdų Kalėda įsiamžinę Kupiškio rajono lopšelio - darželio "Saulutė" auklėtiniai.

kl20

Nuotraukoje Kupiškio rajono lopšelio - darželio "Obelėlė" auklėtiniai.

kl21

Su Kalėda įsiamžino ir Kupiškio rajono Povilo Matulionio progimnazijos priešmokyklinukai.

kl22

Nuotraukoje Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namų auklėtiniai.

kl23

Sveikinimo žodį visiems susirinkusiems tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

kl24

Nuotraukoje vyriausiasis Lietuvos Kalėdų senelis Kalėda ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

kl25

Nuotraukoje Kalėdų Kalėda visus linksmino su armonika.

Kūrybinės dirbtuvėlės "Vai atvažiuoja Šv.Kalėda"

Metai sukasi ratu. Ir vėl adventas. Žodis iš lotynų k. –adventas – atėjimas – keturių savaičių laikas prieš   Šv. Kalėdas. Tai laukimo, ramybės, susikaupimo, ruošos metas.  Praėjo didieji darbymečiai. Pati gamta sutrumpino dienas, dažniausiai dangų apdengia paslaptinga  prietema, dulksna, retai leisdama pasirodyti šviesos karalienei – saulei.

   Mikalojus Katkus 1862 m. rašė, kad: ,,Advente sietynas eina dangumi tuo keliu, kuriuo vidurvasary saulė“. Kaip jis dabar nustebtų, pažvelgęs į pasikeitusį mūsų gyvenimą, papročius. ,,...kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją, tą gadynę, kada Lietuvos svietas balana švietėsi, vyža avėjo, spragilu kūlė, dūminėse gryčiose gyveno, daug dainavo, daug meldėsi, daug dirbo...“

   Virbališkių kaimo bendruomenės moterys pakviestos bibliotekos ir muziejaus darbuotojų, susibūrė buv. mokyklos salėje, tęsti lietuviškų papročių.

   Ištrūkusios nuo kasdieninių darbų ir rūpesčių kelias valandas paskyrė kūrybinei veiklai – Advento vainikų pynimui.

   Muziejininkė Jolanta supažindino su šio užsiėmimo svarba, jo kilme, prasme. Yra daug aiškinimų, kaip atsirado Advento vainiko tradicija ir kodėl ji per pusantro šimto metų išplito po visą pasaulį. Kai kas mano, kad Advento vainikas - tai senovės pagonių ritualo, kuris buvo švenčiamas gruodžio mėnesį, tęsinys. Jis yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Tokia forma išreiškia Kristaus paslaptį. Vainikas puošiamas raudonomis arba violetinėmis juostomis: raudona arba rožinė spalva yra Jėzaus, tapusio žmogumi, meilės simbolis; violetinė - atgailos ir pasiruošimo Jo atėjimui ženklas. Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites.    Žvakės yra dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir grįžimą pas Viešpatį, rožinė - džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui.

    Floristė Gema Ivanauskaitė (buvusi Virbališkių mokyklos mokinė) nuoširdžiai patarė, pamokė, kaip reikia dirbti, pateikė jos iš anksto padarytų pavyzdžių.

   Tai buvo ne konkursas, kuri gražiau ar geriau mokės pinti. Ne viena kūrėja šį darbą atliko pirmą kartą. Labai įdomu stebėti nusiteikusias kūrybai moteris. Jos paskendę pušų, eglių, kadagių ir kitų žalumynų kvapuose, putinų, šermukšnių, gudobelės, įvairių džiovintų žolelių žiedų. spalvose, savo mikliomis rankomis nardė, rinko, rišo į vainiką, dailino jį kad parnešusios į namus pradžiugintų šeimą. Vienos svarstė, kad padės vidury stalo, kitos žadėjo kabinti ant durų. Kaip džiugu bus sulaukus vaikų ir vyrų grįžtančių iš mokslų ar darbų, o ir paskui visą mėnesį laukti švenčių.

   Kokios įdomios ir kūrybingos mūsų moterys! Iš pradžių tokios nedrąsios, o vėliau įsijautusios į savo veiklą, akyse  uždegusios savajį pasitikėjimą grožio supratimui, tampa tikromis kūrėjomis.

   Įdomu, kad vienos įpina tik lietuviškus augalus, kuriuos išaugino mūsų žemė, kitos, ieškodamos ryškesnių spalvų. Svarbu, kad susirinkome prasmingai praleisti laiką.

   Po kūrybinio darbo visos susėdo prie puošnaus stalo pasivaišinti kava ar arbata, pasikalbėti, pasidalinti mintimis. Kalėdų visi labai laukia, todėl šią dieną renginio dalyvės gavo po mažą dovanėlę su palinkėjimu.

   Dėkingos Laimai, Lidijai, Jolantai, Virginijai už organizuotą renginį, o Gemai už norą dalintis savo darbų grožiu, už pažintį su floristikos Kalėdiniais darbais, nuoširdžią pagalbą mums. Nuoširdžiai dėkojam Violetai Ivanauskienei už idėją šiemet pinti Advento vainiką, pasiūliusiai kartu kurti su dukra Gema, kuri išmano floristikos meną.

   Pasižadame kitąmet daugiau pasiruošti, prisirinkti įvairių augalų, prisidžiovinti žolelių. 

Bibliotekininkės pristatė geriausių 2017 m. renkamų knygų penketuką suaugusiųjų. kategorijoje. Kvietė visus susipažinti ir perskaityti, o vasario mėn. atvykti į diskusiją - aptarimą Knyga–tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri“. Priminė, kad vyksta akciją ,,Knygų Kalėdos“ – padovanok knygą savo bibliotekai.

Išsiskirstėme, linkėdamos gražaus ir ramaus Šv. Kalėdų laukimo.

Dalyvių vardu - Kazimiera Danutė Sokienė

Nuotr. Jolanta Knizikevičienės

sv1

G. Ivanauskaitės sukurtos šventinės puošmenos.

sv2 

Vainikus ruošiasi pinti Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė (stovi pirmoji kairėje).

sv3 

Akimirka renginio metu.

sv4

Pradedami vainiko pynimui pasiruošimo darbai.

sv5

Floristė Gema Ivanauskaitė.

sv6

Renginio dalyviai kartu su G. Ivanauskaite (pirmoji dešinėje) mokinasi pinti Advento vainikus.

sv9

Jau nupintas Advento vainikas.

sv10

Dar vienas nuotabus kūrinys.

sv11

Advento vainikas puošia stalą.

sv13

Renginio dalyviai pozuoja su savo nupintais Advento vainikais.

sv14

Iš kairės Violeta Ivanauskienė ir Gema Ivanauskaitė.

sv15

Floristė G. Ivanaukaitė padovanojo kalėdinę kompoziciją.

sv16

Bendrai nuotraukai nusifotografavo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė (stovi kairėje) ir floristė Gema Ivanauskaitė. 

"Kupiškio diena" Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičiūtės - Bitės viešojoje bibliotekoje.

Šių metų gruodžio 5 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičiūtės – Bitės viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „ Kupiškio diena“.

Konferencijoje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono savivaldybės vice meras Aurimas Martinka, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Sveikinimo žodį nuo Kupiškio rajono savivaldybės mero Dainiaus Bardausko perskaitė Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Programą pagyvino „Kupos“ pradinio ugdymo skyriaus mokiniai ir armonininkai.

Programą pradėjo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė su pranešimu „Kupiškio kraštas ir tarmė“. K. Jokimienė išmoningai papasakojo , kaip kupiškėnai balsus bei kirčius kaitalioja. Buvo galimybė pasiklausyti, kaip tą patį tekstą skaitė kupiškėniškai ir panevėžietiškai.

Konferencijos metu dalyvavo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos Kupos pradinio ugdymo skyriaus lėlių teatras „Rygailio“ , kurie parodė spektakliuką „Kėp lopa aglalį kirto“ (vad. Dalia Kaktienė).

Etnologė Alma Pustovaitienė skaitė pranešimą „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ – ar jos taps UNESCO nematerialaus paveldo saugoma vertybe? Buvo demonstruojamas nuometo rišimas.

Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė pristatė katalogą „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje“, bei fotografijų parodą, skirtą Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios šimtmečiui.

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė skaitė pranešimą „ Žydų materialus ir kultūrinis palikimas Kupiškyje“. Pranešimas sulaukė labai didelio susidomėjimo, kadangi jį lydėjo unikalios fotografijos, menančios tyrinėjamą muziejininkės laikotarpį.

Konferencijų salę papuošė Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus A. Venckaus tapybos ir fotografijų paroda „Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiandien“.

Po renginio panevėžiečiai skanaudami kupiškėnišką sūrį širdingai dėkojo G. Petkevičiūtės – Bitės bibliotekai už suorganizuotą Kupiškio dieną.

Pan1 

Pranešimą skaito Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė

pan2

Nuotrauka renginio metu.

pan3

Nuotraukoje iš dešinės pirmoji sėdi Kupiškios rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, antras iš dešinės Kupiškio rajono savivaldybės vice meras Aurimas Martinka.

pan4

Nuometą Kupiškio rajono kultūros centro direktorei Jolitai Janušonienei riša Kupiškio rajono kultūros centro etninės kultūros skyriaus vedėja - etnografė Alma Pustovaitienė.

pan5

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

pan6

Akimirka renginio metu. 

Konferencija "Kupiškio žydų bendruomenės pastatai ir paminklai"

Lapkričio 29 d. Kupiškio etnografijos muziejaus organizuota tarptautinė konferencija „Kupiškio žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ sulaukė gausaus būrio dalyvių ir svečių susidomėjimo.

                      Konferencijos pradžioje projekto vadovė, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, istorikė Aušra Jonušytė pasveikino susirinkusius ir perskaitė nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiro Maimono kalbą konferencijos dalyviams. Jo ekselencija ambasadorius per beveik trejus kadencijos metus aplankė daugumą šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais. Ir visur, kur benuvyktų, pradėdavo savo viešnagę aplankydamas vietines žydų kapines Lietuvoje jų yra daugybė. Daugiau nei du šimtai, didelių ir mažų, kai kurios gana gerai išsilaikiusios, kitos, dėja, apverktinos būklės. Kai kurios jų yra visiškai sunaikintos, ir vienintelis akmuo težymi kapinių vietą, kartais tai būna grupė antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito...

Amiras Maimonas neskubėdamas apžiūrinėdavo juos skaitydavo ant antkapių užrašus, kur jie išlikę. Raidės pasakodavo ištisą istoriją. Žmogaus vardą, profesiją, kokio būdo jis ar ji buvo, taip pat ir metus, kuomet ši istorija pasibaigė... Keliaudamas po Lietuvą ambasadorius atiduoda pagarbą ir žiauriai nužudytiems žydams bendrose kapavietėse.

Konferencijos metu buvo pristatytas leidinys „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė. Iš konferencijos metu pristatomos knygos pranešimus skaitė: Dr. Marija Rupeikienė. Pristatydama pranešimą "Kupiškio rajono žydų kultūros paveldas", ji kartu su vyru Antanu Rupeika surinko daug medžiagos ir nuotraukų apie žydų pastatus, Kupiškyje ir rajono miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo.

Dr. Lara Lempertienė pristatė savo straipsnį apie "Akmenyse saugoma atmintis: Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapinės". Mokslininkė paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone, o studijuojant istorines kapines, galima susidaryti vaizdą apie daugelį miestelio šeimų. Kai kurios epitafijos mini asmenų profesiją, kilmę ar įtaką bendruomenėje.

Pranešimus skaitė ir Kupiškio rajono Skapiškio pagrindinės mokyklos mokytojos Auksė Jankevičienė „Kupiškio krašto istorijos pėdsakai amžininkų lūpose“, Rasa Kaušakienė - Projektas „Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai“. Renginį vedė ir svečius pristatė Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro režisierė Nijolė Ratkienė, sveikino LR Seimo narys Jonas Jarutis, pats būdamas kupiškėnas džiaugėsi aktyviu miesto istorikų ir rajono gyventojų domėjimusi žydų bendruomenės istorija ir išleistu antru nauju leidiniu.

Susirinkusius konferencijos dalyvius sveikino Kupiškio kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė perduodama ir Kupiškio rajono savivaldybės mero Dainiaus Bardausko sveikinimą. Skyriaus vedėja įteikė padėką istorikei Aušrai Jonušytei ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriui Jašai Markui Zingeriui už bendradarbiavimą.

Kupiškio meno mokyklos moksleivės grojo žydų melodijas, o jiems pasiruošti padėjo mokytoja Asta Petronienė.

Konferenciją apibendrino Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, dėkodamas už dviejų knygų išleidimą apie žydų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo kupiškėnams, istorikams, ir ypač muziejininkei istorikei Aušrai Jonušytei. Taip pat Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas kvietė išspręsti problemą susijusią su kelio nutiesimu iki Subačiaus „Paryžės“ žydų kapinių.

                      Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė Natalja Cheifec pristatė edukacinį užsiėmimą „Viena diena Viešpačiui“, kurio metu kupiškėnai ir miesto svečiai galėjo sužinoti kodėl ir kada švenčiamas Šabas? Kas ir kodėl draudžiama Šabo dieną? Kaip ruošiamasi Šabui? Užsiėmimo metu buvo pristatytos Šabo ištakos, tradiciniai Šabo etapai ir aptarti valgiai. Buvo ragaujama tradicinė Šabo duona chala iškepta „Upės kepyklėlės“ kepėjų. Edukacinio užsiėmimo metu giedojo kantorius Šmuelis Jatomas. Po renginio kupiškėnai dar ilgai nesiskirstė, vis užduodami klausimus Nataljai Cheifec ir pažadėdami ją aplankyti Vilniuje.  

zyd1

Konferencijos vadovės, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės  Aušros Jonušytės autorinė knyga.

zyd2

Konferenciją vedė Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro režisierė Nijolė Ratkienė.

zyd3

Nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimą skaito Aušra Jonušytė.

zyd4

Sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys Jonas Jarutis.

zyd9

Sveikinimo ir padėkos žodį nuo Kupiškio rajono savivaldybės mero Dainiaus Bardausko Aušrai Jonušytei (pirmoji kairėje), perdavė ir taip pat sveikino Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.(pirmoji dešinėje).

zyd5

Akimirka renginio metu.

zyd6

Kupiškio meno mokyklos mokinė Radvilė Aleknaitė grojo žydų melodiją " Havah nagilach" (vad. Asta Petronienė).

zyd7

Kupiškio meno mokyklos instrumentinis trio pagrojo tango "Por uno Cabeza" (vad. Asta Petronienė).

zyd8

Kupiškio meno mokyklos mokinė Viltė Jakubkaitė sudainavo lietuvių liaudies dainą "Oj tu liepele" (Vad. Asta Petronienė).

zyd10

Kupiškio meno mokyklos fleitų duetas pagrojo "Airiškas maršas" (Vad. Asta Petronienė).

zyd11

Nuotraukoje Dr. Marija Rupeikenė.

zyd12

Nuotraukoje Dr. Lara Lempertienė.

zyd13

Pranešimą skaito Kupiškio rajono Skapiškio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Auksė Jankevičienė.

zyd14

Pranešimą pristato Kupiškio rajono Skapiškio pagrindinės mokyklos istorijos, geografijos mokytoja Rasa Kaušakienė.

zyd15

Konferenciją apibendrino Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

zyd19

Nuotraukoje gieda kantorius Šmuelis Jatomas. Pirmoji iš dešinės Natalja Cheifec - Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatorė, religinių judaizmo tekstų redaktorė, sertifikuota košerinio maisto technologijų specialistė , ilgametė Vilniaus Choralinės sinagogos gidė. 

zyd16

Nuotrauka edukacijos "Viena diena Viešpačiui" metu.

zyd17

Nuotraukoje  apdengtos chalos su žydų šventu audeklu.

zyd20

Nuotraukoje Natalja Cheifec laimina Šabo duoną - chalą.

zyd21

Nuotraukoje tradicinė Šabo duona - chala.

Tautvilio Užos knygos "Viešintų kraštas, kaimai ir žmonės" sutiktuvės

uzos10Lietuvių literatūros klasikas Vaižgantas yra pasakęs labai prasmingus žodžius ,,Kas gražu atsilieps, kas teisinga, nemirs, nors vandenin, kalnais apklotum“. Šis posakis labai tinka apibūdinat Viešintų krašto  šviesuolį, kraštotyrininką, penkių knygų autorių Tautvilį Užą. Tai – žmogus dovana ne tik Viešintų kraštui, bet ir visai Lietuvai. Retai kur dabar galima sutikti tokių Vaižganto vadinamų deimančiukų. Tautvilas Uža gimė Laičiuose, Anykščių r. Viešintų apylinkėse. 1961 m. baigęs Viešintų vidurinę mokyklą įstojo į Panevėžio hidromelioracijos  technikumą. Įgijo mechaniko specialybę. Pirmasis jo pomėgis buvo fotografuoti, ir viską kaupti į archyvą. Tautvilis Uža įamžindavo šventes, vietovių vaizdus, draugus, savo nuotraukas publikavo parodose ir spaudoje.

Lapkričio 17 d. Kupiškio etnografijos muziejaus edukacinėje klasėje vyko penktosios Tautvilio Užos knygos - ,,Viešintų kraštas, kaimai ir žmonės“ sutiktuvės. Šioje knygoje kalbama apie Viešintų krašte gimusius ir gyvenčiaus žmones. T. Uža lieka ištikimas savo tikslui – kuo daugiau ir platesnės  informacijos surinkti apie Viešintų ir pasirinktų kaimų , pradinių mokyklų istoriją.

Knygos sutiktuves pradėjo vaikų lopšelio – darželio „Obelėlė“ moterų ansamblis „Dainija“. (vad. Laima Vaidilienė). Jos atliko dainą „Mūsų kraštas“. Pristatant knygą, apie Tautvilį Užą šiltai kalbėjo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji pasakojo, kad šioje knygoje kalba patys Viešintų krašte gimę ir augę žmonės, kad daug žmonių, ištisų giminių gyvenimo istorijas nusinešė Viešinta. Tačiau ji yra perduodama sąvajai  genčiai įvairiomis formomis. V. Aleknienė paminėjo, kad ši knyga yra skiriama Balio Buračo 120 – osioms metinėms paminėti.

Pakviestas tarti žodį Tautvilis Uža plačiau papasakojo apie save, savo šeimą ir pomėgį fotografijai. Iš T. Užos pasakojimų galėjome suprasti, kad jis kruopščiai surenka kaimų, mokyklų, žmonių istorijas, kurias vaizdingai pateikia jau penktoje savo knygoje.

Apie knygos autorių pratarmę rašė buvusi Kupiškio P. Matulionio mokyklos mokytoja Eugenija Katauskienė. Jos pratarmės sakiniai skaitytojui pasako ką sužinosime ir pajusime ją skaitydami. Ponia E. Katauskienė gražiai valdydama gimtosios kalbos žodį dėkojo už galimybę gyvenime sutikti ir taip artimai pažinti knygos autorių.

Buvęs Noriūnų pagrindinės mokyklos direktorius Vilius Grigaliūnas pasidalino trumpais  prisiminimais  apie Jurgiškio pradinės mokyklos mokytoją Emiliją Sereikienę, Vytautas Kavoliūnas trumpai papasakojo apie draugystę su autoriumi, apie mokytojus Kazę ir Igną Grigaliūnus, bei Antalinos mokyklą.

Labai išsamius ir šiltus prisiminimus apie jaunystę papasakojo šviesuolė, kraštotyrininkė, lituanistė, buvusi Virbališkių mokyklos direktorė Danutė Sokienė.

Visos Tautvilio Užos penkios parašytos ir parengtos knygos – ne tik Viešintų krašto, bet ir visos Lietuvos vertybės, įprasminančios dalelytę Aukštaitijos krašto istorijos. Rašytojo V. Baltrėno parašyta eilėraščio dalis: ,,Kas nusilenks Tėvynei? Tėvynei lenkiasi ir lenksis kiekvienas kartos suvokiantis gyvenimo prasmę žmogus“, labai tiksliai apibūdina šio renginio prasmę. Galime tik nuoširdžiai padėkoti ir pasakyti autoriui : ,,Jūs savo darbais – nusilenkiate Tėvynei“.

uzos1

 Nuotraukoje Kupiškio lopšelio - darželio "Obelėlė" moterų kolektyvas "Dainija"  (vad. Laima Vaidilienė pirmoji kairėje).

uzos2

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė trumpai papasakojo apie autorių ir jo knygą.

uzos3

Nuotraukoje knygos "Viešintų kraštas, kaimai ir žmonės" autorius Tautvilis Uža.

uzos4

Nuotrauka renginio metu.

uzos5

Nuotrauka renginio metu.

uzos6

Šiltus žodžius ir linkejimus kalbėjo buvusi Kupiškio P. Matulionio mokyklos mokytoja Eugenija Katauskienė.

uzos7

Nuotraukoje buvęs Noriūnų pagrindinės mokyklos direktorius Vilius Grigaliūnas.

uzos8

Nuotraukoje prisiminimais dalinasi Vytautas Kavoliūnas.

uzos9

Bendra nuotrauka atminimui su knygos autoriumi Tautviliu Uža (sėdi trečias iš dešinės).

 

 

Tautodailininkės Virginijos Jurevičienės karpinių paroda "Mano kraštas brangiausias"

Šią savaitę (lapkričio 14 d.) Seimo narys, parodos iniciatorius Audrys Šimas Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) pristatė Seimo Jungiamojoje galerijoje eksponuojamą tautodailininkės iš Kupiškio Virginijos Jurevičienės karpinių parodą „Mano kraštas brangiausias".

,,Šilti ir lankytojo akiai įdomūs Gerbiamos Virginijos Jurevičienės karpinių darbai, kuriuose įamžintos Kupiškio krašto bažnyčios, padavimai ir legendos'', – pristatydamas parodą susirinkusiems kalbėjo Seimo narys Audrys Šimas.
„Karpau tik žirklutėmis. Idėjų semiuosi tyrinėdama lietuvių liaudies tradicijas, Kupiškio krašto praeitį, stebėdama gamtą. Ir visuose darbuose stengiuosi sudėti, tai, kas brangiausia ir gražiausia savo kraštui. Atidaviau duoklę ir savo tėvams – tėčiui ir mamai. Parodai atvežiau ir jų paveikslus. Viskas, kas manyje yra gero ir gražaus, atėjo iš vaikystės, paveldėjau iš savo tėvelių, – jautriai kalbėjo parodos atidaryme pati jos autorė V.Jurevičienė.
Tautodailininkė V. Jurevičienė parodose dalyvauja nuo 2010 m. Jos darbai buvo eksponuoti respublikinėse ir tarptautinėse parodose Belgijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Turkijoje. Menininkė yra surengusi 18 autorinių parodų. Ši paroda jau 19-oji.
2011 m. karpinių meistrės paveikslai sertifikuoti kaip tautinis paveldas. 2015 m. suteiktas tautinio paveldo tradicinių amatų meistro vardas. 2011 m. nominacijų konkurse „Kupiškio rajono metų geriausieji" apdovanota nominacija „Už tautinio paveldo puoselėjimą". 2014 m. tapo regioninio konkurso „Aukso vainikas" III vietos laimėtoja. 2015 m. išrinkta Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininke.
Pasveikinti tautodailinkės V.Jurevičienės į Lietuvos Respublikos Seimą atvyko gražus būrys svečių iš Kupiškio – rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, tautodailininkė Irena Vapšienė. V.Aleknienė pasidžiaugė Seimo nario Audrio Šimo iniciatyva, kad jis suteikė galimybę regionui pamatyti daugiau šviesos., parodyti jo talentingus žmones. O juk menininkui svarbiausia – jį pastebėti ir įvertinti. J.Janušonienė pabrėžė, kad labai gerai, jog yra galimybė tautodailininkės darbus eksponuoti Lietuvos Respublikos Seime. Pasak kultūros centro direktorės, V.Jurevičienės darbuose daug meilės gimtajam kraštui ir tikėjimo šviesesniu, geresniu, gražesniu gyvenimu.
Renginio dalyviams gerą nuotaiką dovanojo Kupiškio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Duo'', dainininkės Nidija Sankauskienė ir Sandra Guginienė ir koncertmeisterė Edita Dobrickienė. Šis duetas – daugkartinis respublikinių vokalinių ansamblių konkursų mažųjų ansamblių kategorijos nugalėtojas. Skambėjo „Barkarolė" Žakas Ofenbachas, ,,Keleiviai" Darius Paliukaitis,, ,Oi,užkilokit vartelius" Balys Dvarionas, Eglės ir Mirtos duetas iš operos ,,Pilėnai" Vytautas Klova, ,,Namų šviesa'' Afanasev.
Paroda Seimo rūmų Jungiamojoje galerijoje bus eksponuojama iki gruodžio 10 d.

Virginija 1

 Savo parodą pristato Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė

Virginija 2

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis "Duo" dainininkės Nidija Sankauskienė ( pirmoji dešinėje) ir Sandra Gugienė (pirmoji kairėje)

Virginija 3

Nuotraukoje  V. Jurevičienės darbai

Virginija 4

V. Jurevičienei sveikinimai nuo Kupiškio rajono savivaldybės  kultūros centro direktorės Jolitos Janušonienės (pirmoji dešinėje)

Virginija 6

Sveikinimo žodį tarė ir sekmės linkėjo Seimo narys, parodos iniciatorius Audrys Šimas (pirmasis dešinėje)

Virginija 7

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė

Virginija 8

Sveikinimo žodį taria Kupiškio tautodailininkų bendrijos "Židinys" atstovė Irena Vapšienė

 

"Aukso vainikas " Kupiškyje

Lietuvos liaudies meno konkursas "Aukso vainikas" skirtas palaikyti ir gaivinti nykstančias tautodailės sritis, atskleisti ir pagerbti talentingiausius meistrus. Jie remdamiesi liaudies meno tradicijomis atgaivina užmirštas technikas bei technologijas, pritaiko jas šiandienos poreikiams.

Į Kupiškį susirinkę Panevėžio regiono tautodailininkų bendrijos tautodailininkai, turėjo galimybę susitikti su bedraminčiais, susipažinti su savo kolegų darbais, kurie visą mėnesį buvo eksponuojami Kupiškio etnografijos muziejuje. Jame veikė respublikinė konkursinė Panevėžio regiono liaudies meno paroda "Aukso vainikas", kuriai savo darbus pateikė 32 tautodailininkai iš 7 Panevėžio skyrių: Anykščių, Biržų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės ir Kupiškio.

Susirinkusius meno mylėtojus ir parodos autorius į Kupiškio kultūros centro Vitražų salę sveikino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė. Ji pristatė renginio konsepciją. Pirmininkė paminėjo, kad tokios konkursinės parodos 2015 m. vyko Biržuose, 2016 m. Ukmergėje, o šiais metais pasiekė Kupiškį. Mūsų mieste  parodą parengė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio tautodailininkų bendrija, parėmė Kupiškio etnografijos muziejus.

Susirinkusius šventės dalyvius sveikino Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji linkėjo kurti savo darbus remiantis iš kartų į kartas perduodama liaudies meno tradicija. Puoselėti ir branginti, perduoti iš kartos į kartą.

Kokie darbai ir jų kūrėjai buvo išskirti ir apdovanoti, kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vedėja Teresė Jurkuvienė. Atrenkant darbus komisijoje taip pat dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vyresnioji specialistė Darija Čiuželytė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio tautodailininkų bendrijos pirmininkas Saulius Kronis, Biržų  rajono tautodailininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Preidžius, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. 

Vaizdinės liaudies  dailės kategorijoje apdovanoti medžio drožėjai: pirma vieta skirta kupiškėnui Romualdui Dobrickui, antroji vieta pasvaliečiui Vytautui Jackūnui, trečioji - rokiškėnui Juozui Čepuliui ir panevėžiečiui Albertui Valikoniui.

Taikomosios liaudies dailės kategorijoje pirma vieta skirta Vigintai Jakubonienė iš Panevėžio rajono, už kalvystės darbus, antroji vieta atiteko vytelių pynėjai Irenai Vapšienei iš Kupiško, trečioji vieta vabalninkietei margučių marginimo meistrei Vytenei Repšienei ir ukmergiškei mezgėjai Reginai Žvirblienei eksponavusiai įvairiaspalves pirštines.

Kryždirbystės kategorijoje laimėjo meno kūrėjo statusą turintis ukmergiškis Rimantas Zinkevičius, antroji vieta atiteko taip pat meistrui iš Ukmergės Valentui Butkui.

Kupiškyje apdovanotų laureatų darbai bus eksponuojami "Aukso vainiko" respublikiniame ture, kuris dar šiemet vyks Rokiškyje.

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės Jurgita Malevičiūtė, Aušrelė Jonušytė ir Kupiškio rajono tautodailininkų skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė parengė leidybai informacinį katalogą "Aukso vainikas". Leidinukas renginio pristatymo metu buvo įteiktas konkurso dalyviams. 

Šventėje koncertavo Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio kapela "Ciongas", vadovaujamas Dariaus Jakštonio. Smagia liaudies muzika ir daina muzikantai emocingai sušildė ir papildė vykusį renginį.

IMG 9982

Nuotraukoje sveikinimo žodį taria Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė (pirmoji dešinėje).

IMG 9939

"Aukso vainiko" dalyvius sveikina Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMG 9984

Komisijos narės (iš dešinės pirmoji) Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vedėja Teresė Jurkuvienė ir vyresnioji specialistė Darija Čiuželytė.

IMG 9925

Nuotrauka renginio metu.

IMG 9942

Konkurso dalyviams buvo įteikti katalogai "Aukso vainikas".

IMG 9944

Akimirka renginio metu.

IMG 9970

Nuotraukoje kryždirbystės kategorijoje pirmą vietą laimėjęs Rimantas Zinkevičius.

IMG 9980

 "Aukso vainiko" dalyvių bendra nuotrauka atminimui.

IMG 9997

Koncertuoja Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio kapela "Ciongas", vadovaujamas Dariaus Jakštonio.

Vakaronė "Buvo gera gaspadinė..." Virbališkiuose

 Spalio 27 d. į Virbališkius susirinko Kupiškio seniūnijos bendruomenių atstovės iš Antašavos, Uoginių, Virbališkių. Buvo pakviesta ir Šepetos bendruomenė, kuri deja neatvyko. Virbališkių kaimo bendruomenė, jos pirmininkė Virginija Katelienė,Virbališkių biblioteka, bibliotekininkės Laima Čejauskienė, Lidija Mačiulienė, Laukminiškių kaimo muziejus, muziejininkė Jolanta Knizikevičienė, organizavo labai nuotaikingą, gražią vakaronę "Buvo gera gaspadinė..." Visus besirenkančius į šventę džiugino rudens gėrybių paroda.

    Vakaronėje dalyvavo ir sveikinimo žodį, nešinas šakočiu, tarė Seimo narys Raimundas Martinėlis, bei Seimo nario Audrio Šimo, Viktoro Rinkevičiaus padėjėja Eglė Blaževičienė, kuri perdavė Seimo narių gausias dovanas organizatoriams, bei šeimininkėms už išradingus patiekalus. Taip pat sveikinimo žodį, geriausius linkėjimus išsakė Kupiškio rajono „Sodžius“ ūkininkių draugijos buvusi koordinatorė Palmira Penkauskienė su visai neseniai naujai išrinkta koordinatore Regina Skemundriene. Sveikinimus ir originalų didelį klevo lapą su žvakutėmis iš gretimo Rokiškio rajono nuo Lailūnų kaimo bendruomenės, Martynonių bibliotekos perdavė kultūros centro vadovė Regina Lukošiūnienė.

     Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Laisva Čiuliepienė pristatė projektą ,,Kartu mes jėga“ , skirtą remti bendruomeninę veiklą savivaldybėje. Jis apjungė keturias Kupiškio seniūnijos bendruomenes. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pirmininkė padovanojo Lietuvos vėliavas visoms bendruomenėms.

    Į renginį atvykusius linksmino, smagias dainas dainavo šaunioji Paliūniškio liaudiškos muzikos kapela "Kaimynai", vadovas Jonas Kepalas. Taip pat visus juokino šmaikščiosios Antašavos moteriškės Ona Pauliukienė ir Vanda Murolienė. Savo žiniomis ir patirtimi su svečiais dalinosi žolininkė Renata Montvilienė.

    Jaukioje bendruomenės salėje po rudens darbų pabaigtuvių susirinkęs gausus šeimininkių būrys stalą nuklojo gausiais varžytuvių patiekalais: pagal senovinius receptus slėgtais sūriais, gardžiausiais tortais, pasakiško skonio spurgomis, moderniais, mūsų kraštuose vos prieš keletą metų atsiradusiais patiekalais, tokiais, kaip bazilikų užtepėlė.

   Prisistatė bendruomenės, varžėsi puikios šeimininkės, ne tik skaniais, įdomiais patiekalais, bet taip pat turėjo atlikti įvairias šmaikščias užduotis: kuo greičiau surinkti salėje išbarstytas bulves, įminti kuo daugiau mįslių, iš kvapo ir skonio atpažinti prieskonius, atspėti bei padainuoti dainą.

   Išrinkta komisija, kurią sudarė Seimo narys Raimundas Martinėlis, Seimo narių padėjėja Eglė Blaževičienė, viešnia iš Lailūnų k. Regina Lukošiūnienė, tikrai turėjo pasukti galveles, nes visi patiekalai pagal nominacijas: mieliausio gomuriui, spalvingiausio, paprasčiausio, bet neprasčiausio, išradingiausio, senoviškiausio, sveikuoliškiausio, smaližių laimės buvo verti nugalėti.

    Antašavos miestelio, Uoginių kaimo ir Virbališkių kaimo bendruomenėms už dalyvavimą, idėjas buvo įteiktos vakaronės organizatorių padėkos, šiam renginiui išleisti 2018 m. ,,Kupiškio seniūnijos bendruomenės“ kalendorius, lankstinukas ,,Gimtinės takais...“, ženkliukas ,,Virbališkiai“ , įvairūs naudingi prizai, bei Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus dovanėlės išradingoms šeimininkėms. Geriausios gaspadinės titulą tarp daugelio jo vertų pretendenčių komisija nusprendė skirti itin gardų, spalvingą sūrį varžytuvėms pristačiusiai šeimininkei Zitai Kaušakienei iš Uoginių.

   Vakaronės dalyviai galėjo pasigrožėti Domicelės Petrulytės-Baikauskienės ir jos dukros Linos Štilinienės rankdarbių paroda. Nepailstančios rankos kuria gėrį, grožį. Akį patraukia žaismingos rankdarbių spalvos, jų deriniai, raštai. Apie savo ir mamos darbus pasakojo Lina, kuri dabar gyvena Rokiškyje.

  Nuoširdžiausiai dėkojame bendruomenėms už dalyvavimą vakaronėje, linkėdami visokeriopos sėkmės, tolimesnėje veikloje, darnos darbuose.

                                                Lidija Mačiulienė, Jolanta Knizikevičienė, Eglė Blaževičienė

1 Vakaron ved Jolanta Knizikeviien ir Lidija Maiulien

Vakaronę veda Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė (stovi kairėje) ir Lidija Mačiulienė (stovi dešinėje).

2 a Antaavos miestelio bendruomens pirminink Laisva iuliepien pristat projekt Kartu mes jga pirma i deins

Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Laisva Čiuliepienė pristatė projekta " Kartu mes jėga" (pirma iš dešinės).

3 Uogini kaimo bendruomens pirminink Zita Kauakien ir Lina emerien

Uoginių kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Kaušakienė (kairėje) ir Lina Čemerienė (dešinėje).

4 Virbaliki kaimo bendruomens pirminink Virginija Katelien pristat bendruomen ir patiekalus. Nuotraukoje i kairs Virginija Ktelien Vilija VilkienBirut Deriuvien

Virbališkių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Katelienė pristatė bendruomenę ir patiekalus. Nuotraukoje iš kairės Virginija Katelienė, Vilija Vilkienė, Birutė Dešriuvienė.

5 Palinikio liaudikos muzikos kapela Kaimynai vadovas Jonas Kepalas

Paliūniškio liaudiškos muzikos kapela "Kaimynai" ( vad. Jonas Kepalas).

7 eimininki varytuvi akimirka

Šeimininkių varžytuvių akimirka.

9 a olinink Renata Montvilien pasidalino savo patirtimi ir oleli paslaptimis

Žolininkė Renata Montvilienė pasidalino patirtimi iš žolelių paslaptimis. Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė, žolininkė Renata Montvilienė, Lidija Mačiulienė.

10 b Patiekalus ragavo ir gaspadini gaspadin  rinko komisija

Patiekalus ragavo ir gaspadinių gaspadinę rinko komisija: iš dešinės Regina Lukošiūnienė, Seimo narių A. Šimo ir V. Rinkevičiaus padėjėja Eglė Blaževičienė, Seimo narys Raimundas Martinėlis.

11 teikta padka Linai tilinienei  pirmoji i deins u rankdarbi parod

Įteikta padėka Linai Štilinienei ( pirmoji iš dešinės) už rankdarbių parodą.

12 Nuotraukoje  i deinsSeimo narys Raimondas Martinlis patarja Egl Blaeviien Regina Lukoinien

Nuotraukoje iš dešinės Seimo narys Raimundas Martinėlis, Seimo narių A. Šimo ir V. Rinkevičiaus padėjėja Eglė Blaževičienė ir Regina Lukošiūnienė.

13 Vakarons akimirka

Vakaronės akimirka.

Domicels Petrulyts-Baikauskiens ir jos dukros Linos tiliniens rankdarbi paroda. Nuotraukoje parodos autor Lina tilinien

Domicelės Petrulytės - Baikauskienės ir jos dukros Linos Štilinienės rankdarbių paroda. Nuotraukoje parodos autorė Lina Štilinienė.

Gaspadini gaspadine irinkta Zita Kauakien i Uogini  u skanausi graiausi sr  antroji i kairs

Gaspadinių gaspadine išrinkta Zita Kaušakienė iš Uoginių k. už skaniausią, gražiausią sūrį ( antroji iš kairės).

"Draugystė su Kėdainių krašto tautodailininkais".

Uoginių amatų centre ir A. Petrausko muziejuje 2017 m. nuo rugpjūčio 4 d. iki rugsėjo 30 d. buvo eksponuojama Kėdainių r. tautodailininkų darbų paroda. Aštuoniolika tautodailininkų eksponavo juostas, keramikos, tapybos darbus. Ši paroda kupiškėnams  ypač svarbi, nes tautodailės darbais atskleidžia Kėdainių krašto savitumus. Ji išskiria autorių ir darbų gausą, aukštu meniniu lygiu. Sulaukta didelio lankytojų dėmesio.

Jos uždarymo metu įvyko prasmingas Kėdainių ir Kupiškio r. tautodailininkų susitikimas. Jį lydėjo malonus bedravimas, gera nuotaika, šypsenos. Svečius sutiko, renginį vedė ir padėkojo už surengtą parodą Kupiškio etnografijos muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Susirinkusiems koncertavo ir jaukią aplinką kūrė jaunieji Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos akordeonistai Brigita Žemeckaitė ir Domantas Vogulis, bei Kupiškio meno mokyklos  akordeonistė Ernesta Knizikevičiūtė. Kiekvienam parodos dalyviui prisiminimui apie parodą, apsilankymą Kupiškio krašte Genutė Vaičikauskienė įteikė nupintas iš molio švilpynes - paukštukus.

Lietuvos  tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė Virginija Jurevičienė sukvietė kupiškėnus susipažinti ir pabendrauti su Kėdainių r. tautodailininkais. 2016 m. nuo rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 30 d. Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name veikė Kupiškio tautodailininkų darbų paroda "Kupiškėniški motyvai". Eksponuoti 17 autorių darbai: juostos, mezginiai, verbos, keramika, pinti dirbiniai, drožiniai, kalvystė, akmens ir tapybos darbai.

Iniciatyvūs kupiškėnai tautodailininkai ne tik kuria ir savo kūryba džiugina parodų lankytojus, bet ir veda edukacines programas, dalyvauja pleneruose, įsirenginėja savo būstinę Kupiškyje, kur galės bet kada susirinkti pasikalbėti, aptarti reikalus, rengti edukacines programas, eksponuoti tautodailininkų darbus.Kupiškio skyriaus tautodailininkų gretos mažesnės, daugelis yra garbaus amžiaus, tačiau noriai dalyvauja parodose, yra aktyvūs. Džiaugiamasi, kai įsijungia nauji nariai. 

Kėdainių rajono tautodailininkų draugijos pirmininkė Albina Mackevičienė pristatė savo krašto tautodailininkus. Papasakojo apie tai, kuo jie gyvena. Pirmininkė džiaugėsi kiekvienu tautodailininku, jų iniciatyvomis, noru dalyvauti įvairiuose renginiuose. Tautodailininkai negailėjo gražių žodžių Albinai Mackevičienei. Ji - veikli vadovė: dažną menininką paskatina kurti, dalyvauti pleneruose, parodose, kurias kėdainiečiai rengia itin aktyviai. Kėdainių krašto dailės draugijos projekto - tapybos plenero "Mūsų piliakalniai" kūrybos darbai džiugino Uoginių amatų centro lankytojusnet du mėnesius.

Tokie susitikimai ir bendravimas skatina bendradarbiavimą kultūros srityje. Tautodailininkai ieško įvairių būdų ir erdvių, kad galėtų supažindinti plačiąją visuomenę su meno kūriniais. Tikimės, kad užmegzti ryšiai su Kėdainių r. tautodailininkais tik stiprės. Lauksime naujų parodų ir susitikimų.

Ked.1

Susitikimas su Kėdainių r, tautodailininkais.

Ked.2

Nuotrauka parodos uždarymo metu.

Ked.3

Keramikos darbais džiaugiasi Genutė Vaičikauskienė.

Ked.5

Į parodos uždarymą susirinko didelis būrys tautodailininkų. 

Ked.6

Groja Kupiškio meno mokyklos akordeonistė Ernesta Knizikevičiūtė.

Ked.7

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos jaunieji akordeonistai Domantas Vogulis ir Brigita Žemeckaitė.

Ked.8

Nuotraukoje LTS Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė Virginija Jurevičienė.

Ked.10

Padėka ir sveikinimai Kėdainių r.  tautodailininkams. Nuotraukoje dešinėje LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė, kairėje Kėdainių r. tautodailininkų draugijos pirmininkė Albina Mackevičienė.

Ked.11

Nuotraukoje kairėje padėkos žodį taria Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Dešinėje Kėdainių r. tautodailininkų bendrijos pirmininkė Albina Mackevičienė.

Ked.13

Bendra nuotrauka prisiminimui.

 

"Snieguolių klubo" kūrybos darbų parodos "Sau apie save" atidarymas.

2017 m. spalio 1 d. Adomo Petrausko muziejuje vyko "Snieguolių klubo" kūrybos darbų parodos atidarymas. Parodą pristatė ir svečius  pasveikino Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Susirinkusiems svečiams koncertavo ir jaukią aplinką sukūrė jaunieji Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos akordeonistai Domantas Vogulis ir Brigita Žemeckaitė, bei Kupiškio meno mokyklos akordeonistė Ernesta Knizikevičiūtė.

"Snieguolių klubas" - tai moterų klubas, kuriame jos per įvairias kūrybines veiklas atranda ir realizuoja save. Snieguolės Jurgita Čiplytė, Edita Revaitienė, Inesa Bagdzevičiūtė, Loreta Neliubšienė, Nijolė Jurkštienė - tai nebijančios savęs, ieškančios tobulėjimo, pasitikinčios savimi merginos.

Paroda "Sau apie save" - tai bandymas atrasti save, nusiimti kaukę ir būti tokia kokia esi, su savo trūkumais, svajonėmis, viltimis. Atrasti nuostabių savybių ir pražysti... Šioje parodoje eksponuojami keramikos ir tapybos darbai, pieštos mandalos.

Šventės metu išbandėme keletą saviraiškos užsiėmimų: kėglių žaidimą, muilo burbulų pūtimą, molinio suvenyro spalvinimą ir zumbos treniruotę, kurią pravedė zumbos trenerė Erika Vžesniauskienė. Renginyje dalyvavo daug meno mylėtojų "Snieguolių klubo" gerbėju ir draugų. 

55

Renginio dalyviai išbandė muilo burbulų pūtimą.

22

Vyksta edukacinis molinių magnetukų gaminimas.

33

Edukacinį molinių magnetukų gaminimą veda Jurgita Čiplytė (stovi kairėje).

44

Nuotraukoje kairėje "Jurgitėlės amatai" vadovė Jurgita Čiplytė, dešinėje Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

66

Nuotraukoje Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos jaunieji akordeonistai Domantas Vogulis ir Brigita Žemeckaitė.

77

Nuotraukoje iš kairės Loreta Neliubšienė, Inesa Bagdzevičiūtė, Jurgita Čiplytė, Edita Revaitienė, Nijolė Jurkšienė.

88

Parodos "Sau apie save" akimirka.

111

Sveikinimai klubo  vadovei Jurgitai Čiplytei.

122

Šventės dalyvius šokti mokina zumbos trenerė Erika Vžesniauskienė.

1233

Šventėje buvo galima išbandyti kėglių žaidimą.

 

Tautodailininko Alfonso Blažio jubiliejinė kūrybos darbų paroda.

 

bl2Šių metų spalio 4 d., Kupiškio kultūros centre įvyko jubiliejinė Alfonso Blažio kūrybos darbų paroda. Pasveikinti jubiliato susirinko Rokiškio, Ukmergės, Kupiškio tautodailininkai. Gražius palinkėjimus išsakė ir gėles teikė A. Blažio giminės, artimieji, draugai ir kaimynai. Pasveikinti ir nudžiuginti tautodailininko taip pat atvyko Kupiškio rajono meno mokyklos kanklininkių ansamblis, vadovaujamas Danutės Boverienės.

Žvelgiant į Alfonso Blažio kūrybos darbus, galime pastebėti, kad nutapytuose paveiksluose jis atkuria senovės papročius, žmonių buitį, amatus. Savo kūrinius tautodailininkas išdailina taip, kad matytųsi kiekviena lapo gyslelė, medžio žievės rievė, ar audinio klostė. Jis mėgsta ryškias spalvas. Galima teigti, kad šio tautodailininko kūryba atėjo per Kazachstano stepes. Gyvendamas toli nuo tėvynės, labai ilgėjos savosios gimtinės. Atvykęs paviešėti gėrėdavosi gimtojo krašto žaluma, paukščių čiulbėjimu, saulėlydžiais. Liaudies meistras savo kūryboje prisiliečia prie paprastos XIX a. pab. - XX a. pradžios lietuviškos buities. Mėgsta tapyti portretus, jūros vaizdus, žirgus. 

bl1

"Autoportretas" 2000 m. Kart., al.

Kalbintas jubiliatas teigė, kad kūryba jam yra dvasinė ramybė, prasmingas laisvalaikio praleidimas, ir nuolatinis darbas. A. Blažys įsitikinę: gyvenimas nieko nedalija veltui. Tik lopšį ir karstą sukala kiti, o kitkuo pačiam reikia pasirūpinti. Net išminties pamokos kainuoja sunkų vargą, ir pats gyvenimas kartais tampa kova dėl išlikimo. Surinkti tokį didelį kūrybinį kraitį jubiliatui padėjo talentas, tvirtas, užgrūdintas charakteris, pastabumas, meilė gimtinei ir jos praeities šaknų svarbos suvokimas.

70 metų kelias - tarsi aukštas, gražiai žaliuojantis, saulės spindulių užlietas kalnas, nuo kurio gerai matyti nueitas gyvenimo ir kūrybos kelias.

bl3

"Be pančių" 2010 m. Drb., al.

bl4

"Vyrų talka" 2007 m. Drb., al.

bl5

Nuotraukoje dešinėje  Alfonsas Blažys su Ukmergės miesto tautodailininkais.

bl6

Nuotraukoje kairėje A. Blažys su Petru (svainiu) ir Vita Markevičiais. 

bl7

Nuotraukoje dešinėje tautodailininkas pasakoja apie savo darbų kūrybą. Kairėje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

bl8

Nuotrauka renginio metu.

bl10

Nuotraukoje Kupiškio r. meno mokyklos jaunosios kanklininkės. (Vad. Danutė Boverienė).

bl11

Nuotraukoje tautodailininką A. Blažį (dešinėje antras) sveikina sesuo (antra iš kairės) ir sūnėnas Karolis.

bl14

Nuotraukoje Kupiškio r. tautodailininkai. Sveikinimą skaito Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė Virginija Jurevičienė.

bl12

Padėkos raštą įteikia Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. 

bl13

Bendra nuotrauka su tautodailininku Alfonsu Blažiu (sėdi trečias iš dešinės). 

 

Paroda bus ekponuojama nuo spalio 9 dienos iki lapkričio 4 dienos. Kviečiame visus apsilankyti ir pasigrožėti darbais.

Paminklinio akmens Salamiestyje įkurtai reformatų mokyklai įamžinti, atidengimas.

refor.2Minint Reformacijos 500 - tąsias metines, skulptorinės kompozicijos buvo sukurtos skulptorių plenere "Reformatų švietimo politika - pirmųjų parapinių mokyklų Biržų krašte steigimas", kuris buvo skirtas pirmųjų parapinių mokyklų Biržų krašte įamžinimui. Projektą iniciavo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija (pirmininkas Donatas Balčiauskas), o paraišką Lietuvos tarybai ir finansavimą gavo Biržų krašto muziejus "Sėla". Projekto partneriai - Kupiškio rajono savivaldybė ir Kupiškio etnografijos muziejus. 

XVI a. viduryje Salamiesčio miestelis ir aplink jį esantys kaimai, iki Pyvesos upės, perėjo į didikų Radvilų rankas. Salamiesčio miestelyje šios didikų giminės atstovas Kristupas Radvila Perkūnas pastatė Biržų kunigaikštystės palivarką. Dvaravietė buvo didelė, aptverta  medine tvora. 

Miestelis pradėjo kurtis atokiau nuo dvaro, iš abiejų pusių, prie prekybos kelio Vilnius - Ryga. Kupiškėnai jį vadino traktu.

refor.3

Prie paminklo Papilyje.  

Miestelio širdis - 1593 m. statyta reformatų bažnyčia iš prūsiško tinko. Šalia bažnyčios, kelio kryžkelėje 1595 m. buvo pastatyta ir parapijos vaikams skirta mokykla. Kaip ji atrodė, niekas nežino. Ši mokykla pati pirmoji ir seniausia Kupiškio rajone.

Skulptorių plenero metu iš aplinkinių kaimų atitemtas akmuo papuošė dabartinės mokyklos prieigas. Tautodailininkas Vytautas Jasinskas sukūrė labai unikalų, istorinę realybę atitinkantį akmeninį paminklą, kuris yra skirtas Salamiesčio mokyklos įkūrimui. Autorius apibūdino paminkle iškaltus simbolius: žvakes, prie kurių  tuo laiku mokėsi vaikai rašymo plunksna, o skaičiai ir raidės ant paminklo primena, ką svarbiausia buvo būtina išmokti - skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Paminklinio akmens pristatymo šventėje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, vicemerė Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktorius Gintaras Butkevičius ir pavaduotoja Edita Lansbergienė, Biržų reformatų parapijos kunigas Rimas Mikalauskas, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, Nemunėlio Radviliškio parapijos kunigė Sigita Veinzierl, seimo narys Audrys Šimas, Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius, Nemunėlio Radviliškio mokyklos direktorė Edita Timukienė. 

refor.4

Nuotraukoje Biržų evangelikų reformatų parapijos kunigas Rimas Mikalauskas.

Biržiečiai teigė, kad jiems neteko rūpintis akmens suradimu, atvežimu, pastatymu. Tik labai džiugu, kad talentingo liaudies meistro Vytauto Jasinsko ir jam talkinusių žmonių dėka, šalia Salamiesčio pagrindinės mokyklos atsirado paminklinis akmuo, kuris skirtas mokslo ir kultūros židiniui, kuriam šiandien jau yra 422 metai.

refor.5 

Nuotraukoje skulptorius Kęstutis Musteikis prie paminklo Biržuose.

Salamiesčio pagrindinės  mokyklos mokiniai sugiedojo mokyklos himną, kuriame ne kartą buvo minimi didikai Radvilai ir jų nuopelnai mokslui ir kultūrai.

Šios mokyklos direktorius kreipdamasis į auklėtinius sakė, kad toks vardas įpareigoja visus geriau mokytis, domėtis savo krašto istorija, būti stipriais, ryžtingais, darbščiais ir kartu pilietiškais. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė labai trumpai pristatė Salamiesčio reformatų bendruomenės  istoriją. Jai yra labai gera ir jautru kažkuo prisidėjus prie šio paminklinio akmens  pristatymo. Pasak jos, tai ne vieno žmogaus darbas. Ji dėkojo paminklo autoriui V. Jasinskui, kunigui R. Mikalauskui, Biržų rajono savivaldybei, krašto muziejui "Sėla", o ypač Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos seniūnei Ramintai Ribokaitei, savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojui Vytautui Knizikevičiui.

Salamiesčio miestelį būtina įtraukti į lankomų rajono objektų sąrašą, nes buvusi Radvilų kunigaikštystė garsėja savo istoriniu išskirtinumu visoje Lietuvoje. Tai - mažas Rytų Aukštaitijos Reformacijos kultūros ir mokslo idėjų šviesoje susikūręs miestelis.

Refor.1

Nuotraukoje iš kairės Biržų rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

refor.6 

Nuotraukoje prie Nemunėlio Radviliškio paminklo iš kairės Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius, Biržų rajono vice mere Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, seimo narys Audrys Šimas, Nemunėlio Radviliškio kunigė Sigita Veinzierl, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, Nemunėlio Radviliškio mokyklos direktorė Edita Timukienė, ir idėjos autorius Donatas Balčiauskas. 

refor.7

Bendra nuotrauka prie paminklo Salamiestyje.

"Rytų Aukštaitija: Bunkerių paslaptis atskleidus"

Šių metų rugsėjo 29 dieną, Kupiškio etnografijos muziejus organizavo mokomąją - pažintinę ekskursiją: "Rytų Aukštaitija: Bunkerių paslaptis atskleidus" Utenos krašto partizanų vietomis. Į ekskursiją kartu vyko "Lauryno Stuokos - Gucevičiaus" 10 klasės gimnazistai, kartu su istorijos, etikos vyresn. mokytoja Lidija Galinienė, ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja, socialinių mokslų ir lietuvių kalbos skyriaus vedėja Asta Martinkienė. 

Atvykus į "Laisvės kovų" muziejų, mus pasitiko šio Utenos krašto muziejaus padalinio vadovė Regina Zapolskienė, ir vyr. fondų saugotoja Bronė Juknevičienė. Mokiniai turėjo puikią galimybę išgirsti istorijų apie siaurąjį geležinkelį, prievartinį karą, karą už laisvę, naująją vergiją. Buvo papasakota apie Utenos krašto žymiausio neoromantizmo poeto Antano Miškinio, bei partizano Antano Kraujelio - Siaubūno gyvenimo istorijos. Galėjome apžiūrėti naują ekspoziciją, kuri mus pasitiko tik įžengus į muziejų. Eksponatai pavaizduoti itin tikroviškai, todėl klausantis istorijos apie prievartinį karą, kaip buvo gabenami žmonės į Sibirą, atrodė, kad jos atgims, ir pačios papasakos apie 1944m. Mokiniai įdėmiai klausėsi apie naikinimo stovyklas, apie vykdytą holokaustą, kaip vyko pagrindiniai Vokietijos ir Sovietų Sąjungos mūšiai. Salėje, kurioje buvo  pasakojama apie okupaciją, moksleiviai klausėsi kaip prasidėjus Antrąjam pasauliniui karui, šalyje  dirbo milijonai beleisvių, kurie dėl įvairiausių priežasčių būdavo apkaltinti "liaudies priešais", ir dėl to juos išsiūsdavo į Sibiro koncentracijos stovyklas. Galėjome pamatyti vagoną, kuriuo buvo gabenami tremtiniai į Sibirą, ir turėjo baisiomis sąlygomis dirbti įvairiausius darbus, už menką atlygį. 

Lauke gimnazistų laukė edukacinis žaidimas " Kuriame partizanų būry", bei pasivaišinimas partizaniška koše ir šilta arbata.  Išvykus iš "Laisvės kovų" muziejaus, aplankėme Antano Kraujelio - Siaubūno kapą, pagerbėme tylos minute ir uždegėme žvakutę.

Antanas Kraujelis - Siaubūnas, gimęs 1928 m. spalio 28 d. Utenos kr., Aluntos vlsč., Kaniūkų k. Nuo 1950 m. kovojo Žėručio rajono Henriko Ruškulio - Liūto būryje, buvo žvalgybos viršininkas. 1955 - 1960 m. slapstėsi Molėtų - Utenos - Anykščių rajonų sandūroje. Sukūrė šeimą. 1960 m. Utenos rajone Papiškių k. pas svainį Antaną Pinkevičių  įsirengė bunkerį. 1965m. kovo 17 d. sodybą apsupo sovietinio saugumo darbuotojai. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, A. Kraujelis nusišovė. 1997 m. gruodžio 17 d. Antanui Kraujeliui - Siaubūnui buvo suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. apdovanotas 3 - iojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu, o 1998 birželio 10 d. gavo vyr. leitenanto laipsnį (po mirties).

part1

Nuotraukoje Utenos kraštotyros muziejaus " Laisvės kovų" muziejaus padalinio vadovė Regina Zapolskienė.

part2

Nuotraukoje ekspozicijos eksponatas.

part3

Nuotrauka iš ekspozicijų salės.

part4

Nuotraukoje Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronė Juknevičienė.

part5

Nuotrauka iš ekpozicijų salės.

part6

Ekspozicijų salė.

part7

Ekspozicijų salės eksponatas.

part8

Nuotrauka klausantis vadovės Reginos Zapolskienės. Stovi dešinėje.

part9

Nuotrauka iš ekspozicijų salės.

part10

Nuotraukoje gimnazistai žaidžia edukacinį žaidimą " Kuriame partizanų būrį". Kairėje stovi Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronė Juknevičienė.

part11

Nuotrauka edukacinio žaidimo "Kuriame partizanų būry" metu.

part15

Paminklas Antanui Kraujeliui - Siaubūnui atminti. 

part14

Bendra nuotrauka prie paminklo. Kairėje stovi "Lauryno Stuokos - Gucevičiaus" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja, socialinių mokslų ir lietuvių kalbos skyriaus vedėja Asta Martinkienė. Kairėje stovi istorijos, etikos vyresn. mokytoja Lidija Galinienė.