Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

"Snieguolių klubo" kūrybos darbų parodos "Sau apie save" atidarymas.

2017 m. spalio 1 d. Adomo Petrausko muziejuje vyko "Snieguolių klubo" kūrybos darbų parodos atidarymas. Parodą pristatė ir svečius  pasveikino Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Susirinkusiems svečiams koncertavo ir jaukią aplinką sukūrė jaunieji Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos akordeonistai Domantas Vogulis ir Brigita Žemeckaitė, bei Kupiškio meno mokyklos akordeonistė Ernesta Knizikevičiūtė.

"Snieguolių klubas" - tai moterų klubas, kuriame jos per įvairias kūrybines veiklas atranda ir realizuoja save. Snieguolės Jurgita Čiplytė, Edita Revaitienė, Inesa Bagdzevičiūtė, Loreta Neliubšienė, Nijolė Jurkštienė - tai nebijančios savęs, ieškančios tobulėjimo, pasitikinčios savimi merginos.

Paroda "Sau apie save" - tai bandymas atrasti save, nusiimti kaukę ir būti tokia kokia esi, su savo trūkumais, svajonėmis, viltimis. Atrasti nuostabių savybių ir pražysti... Šioje parodoje eksponuojami keramikos ir tapybos darbai, pieštos mandalos.

Šventės metu išbandėme keletą saviraiškos užsiėmimų: kėglių žaidimą, muilo burbulų pūtimą, molinio suvenyro spalvinimą ir zumbos treniruotę, kurią pravedė zumbos trenerė Erika Vžesniauskienė. Renginyje dalyvavo daug meno mylėtojų "Snieguolių klubo" gerbėju ir draugų. 

55

Renginio dalyviai išbandė muilo burbulų pūtimą.

22

Vyksta edukacinis molinių magnetukų gaminimas.

33

Edukacinį molinių magnetukų gaminimą veda Jurgita Čiplytė (stovi kairėje).

44

Nuotraukoje kairėje "Jurgitėlės amatai" vadovė Jurgita Čiplytė, dešinėje Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

66

Nuotraukoje Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos jaunieji akordeonistai Domantas Vogulis ir Brigita Žemeckaitė.

77

Nuotraukoje iš kairės Loreta Neliubšienė, Inesa Bagdzevičiūtė, Jurgita Čiplytė, Edita Revaitienė, Nijolė Jurkšienė.

88

Parodos "Sau apie save" akimirka.

111

Sveikinimai klubo  vadovei Jurgitai Čiplytei.

122

Šventės dalyvius šokti mokina zumbos trenerė Erika Vžesniauskienė.

1233

Šventėje buvo galima išbandyti kėglių žaidimą.

 

Paminklinio akmens Salamiestyje įkurtai reformatų mokyklai įamžinti, atidengimas.

refor.2Minint Reformacijos 500 - tąsias metines, skulptorinės kompozicijos buvo sukurtos skulptorių plenere "Reformatų švietimo politika - pirmųjų parapinių mokyklų Biržų krašte steigimas", kuris buvo skirtas pirmųjų parapinių mokyklų Biržų krašte įamžinimui. Projektą iniciavo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija (pirmininkas Donatas Balčiauskas), o paraišką Lietuvos tarybai ir finansavimą gavo Biržų krašto muziejus "Sėla". Projekto partneriai - Kupiškio rajono savivaldybė ir Kupiškio etnografijos muziejus. 

XVI a. viduryje Salamiesčio miestelis ir aplink jį esantys kaimai, iki Pyvesos upės, perėjo į didikų Radvilų rankas. Salamiesčio miestelyje šios didikų giminės atstovas Kristupas Radvila Perkūnas pastatė Biržų kunigaikštystės palivarką. Dvaravietė buvo didelė, aptverta  medine tvora. 

Miestelis pradėjo kurtis atokiau nuo dvaro, iš abiejų pusių, prie prekybos kelio Vilnius - Ryga. Kupiškėnai jį vadino traktu.

refor.3

Prie paminklo Papilyje.  

Miestelio širdis - 1593 m. statyta reformatų bažnyčia iš prūsiško tinko. Šalia bažnyčios, kelio kryžkelėje 1595 m. buvo pastatyta ir parapijos vaikams skirta mokykla. Kaip ji atrodė, niekas nežino. Ši mokykla pati pirmoji ir seniausia Kupiškio rajone.

Skulptorių plenero metu iš aplinkinių kaimų atitemtas akmuo papuošė dabartinės mokyklos prieigas. Tautodailininkas Vytautas Jasinskas sukūrė labai unikalų, istorinę realybę atitinkantį akmeninį paminklą, kuris yra skirtas Salamiesčio mokyklos įkūrimui. Autorius apibūdino paminkle iškaltus simbolius: žvakes, prie kurių  tuo laiku mokėsi vaikai rašymo plunksna, o skaičiai ir raidės ant paminklo primena, ką svarbiausia buvo būtina išmokti - skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Paminklinio akmens pristatymo šventėje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, vicemerė Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktorius Gintaras Butkevičius ir pavaduotoja Edita Lansbergienė, Biržų reformatų parapijos kunigas Rimas Mikalauskas, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, Nemunėlio Radviliškio parapijos kunigė Sigita Veinzierl, seimo narys Audrys Šimas, Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius, Nemunėlio Radviliškio mokyklos direktorė Edita Timukienė. 

refor.4

Nuotraukoje Biržų evangelikų reformatų parapijos kunigas Rimas Mikalauskas.

Biržiečiai teigė, kad jiems neteko rūpintis akmens suradimu, atvežimu, pastatymu. Tik labai džiugu, kad talentingo liaudies meistro Vytauto Jasinsko ir jam talkinusių žmonių dėka, šalia Salamiesčio pagrindinės mokyklos atsirado paminklinis akmuo, kuris skirtas mokslo ir kultūros židiniui, kuriam šiandien jau yra 422 metai.

refor.5 

Nuotraukoje skulptorius Kęstutis Musteikis prie paminklo Biržuose.

Salamiesčio pagrindinės  mokyklos mokiniai sugiedojo mokyklos himną, kuriame ne kartą buvo minimi didikai Radvilai ir jų nuopelnai mokslui ir kultūrai.

Šios mokyklos direktorius kreipdamasis į auklėtinius sakė, kad toks vardas įpareigoja visus geriau mokytis, domėtis savo krašto istorija, būti stipriais, ryžtingais, darbščiais ir kartu pilietiškais. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė labai trumpai pristatė Salamiesčio reformatų bendruomenės  istoriją. Jai yra labai gera ir jautru kažkuo prisidėjus prie šio paminklinio akmens  pristatymo. Pasak jos, tai ne vieno žmogaus darbas. Ji dėkojo paminklo autoriui V. Jasinskui, kunigui R. Mikalauskui, Biržų rajono savivaldybei, krašto muziejui "Sėla", o ypač Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos seniūnei Ramintai Ribokaitei, savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojui Vytautui Knizikevičiui.

Salamiesčio miestelį būtina įtraukti į lankomų rajono objektų sąrašą, nes buvusi Radvilų kunigaikštystė garsėja savo istoriniu išskirtinumu visoje Lietuvoje. Tai - mažas Rytų Aukštaitijos Reformacijos kultūros ir mokslo idėjų šviesoje susikūręs miestelis.

Refor.1

Nuotraukoje iš kairės Biržų rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

refor.6 

Nuotraukoje prie Nemunėlio Radviliškio paminklo iš kairės Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius, Biržų rajono vice mere Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, seimo narys Audrys Šimas, Nemunėlio Radviliškio kunigė Sigita Veinzierl, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, Nemunėlio Radviliškio mokyklos direktorė Edita Timukienė, ir idėjos autorius Donatas Balčiauskas. 

refor.7

Bendra nuotrauka prie paminklo Salamiestyje.

Tautodailininko Alfonso Blažio jubiliejinė kūrybos darbų paroda.

 

bl2Šių metų spalio 4 d., Kupiškio kultūros centre įvyko jubiliejinė Alfonso Blažio kūrybos darbų paroda. Pasveikinti jubiliato susirinko Rokiškio, Ukmergės, Kupiškio tautodailininkai. Gražius palinkėjimus išsakė ir gėles teikė A. Blažio giminės, artimieji, draugai ir kaimynai. Pasveikinti ir nudžiuginti tautodailininko taip pat atvyko Kupiškio rajono meno mokyklos kanklininkių ansamblis, vadovaujamas Danutės Boverienės.

Žvelgiant į Alfonso Blažio kūrybos darbus, galime pastebėti, kad nutapytuose paveiksluose jis atkuria senovės papročius, žmonių buitį, amatus. Savo kūrinius tautodailininkas išdailina taip, kad matytųsi kiekviena lapo gyslelė, medžio žievės rievė, ar audinio klostė. Jis mėgsta ryškias spalvas. Galima teigti, kad šio tautodailininko kūryba atėjo per Kazachstano stepes. Gyvendamas toli nuo tėvynės, labai ilgėjos savosios gimtinės. Atvykęs paviešėti gėrėdavosi gimtojo krašto žaluma, paukščių čiulbėjimu, saulėlydžiais. Liaudies meistras savo kūryboje prisiliečia prie paprastos XIX a. pab. - XX a. pradžios lietuviškos buities. Mėgsta tapyti portretus, jūros vaizdus, žirgus. 

bl1

"Autoportretas" 2000 m. Kart., al.

Kalbintas jubiliatas teigė, kad kūryba jam yra dvasinė ramybė, prasmingas laisvalaikio praleidimas, ir nuolatinis darbas. A. Blažys įsitikinę: gyvenimas nieko nedalija veltui. Tik lopšį ir karstą sukala kiti, o kitkuo pačiam reikia pasirūpinti. Net išminties pamokos kainuoja sunkų vargą, ir pats gyvenimas kartais tampa kova dėl išlikimo. Surinkti tokį didelį kūrybinį kraitį jubiliatui padėjo talentas, tvirtas, užgrūdintas charakteris, pastabumas, meilė gimtinei ir jos praeities šaknų svarbos suvokimas.

70 metų kelias - tarsi aukštas, gražiai žaliuojantis, saulės spindulių užlietas kalnas, nuo kurio gerai matyti nueitas gyvenimo ir kūrybos kelias.

bl3

"Be pančių" 2010 m. Drb., al.

bl4

"Vyrų talka" 2007 m. Drb., al.

bl5

Nuotraukoje dešinėje  Alfonsas Blažys su Ukmergės miesto tautodailininkais.

bl6

Nuotraukoje kairėje A. Blažys su Petru (svainiu) ir Vita Markevičiais. 

bl7

Nuotraukoje dešinėje tautodailininkas pasakoja apie savo darbų kūrybą. Kairėje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

bl8

Nuotrauka renginio metu.

bl10

Nuotraukoje Kupiškio r. meno mokyklos jaunosios kanklininkės. (Vad. Danutė Boverienė).

bl11

Nuotraukoje tautodailininką A. Blažį (dešinėje antras) sveikina sesuo (antra iš kairės) ir sūnėnas Karolis.

bl14

Nuotraukoje Kupiškio r. tautodailininkai. Sveikinimą skaito Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė Virginija Jurevičienė.

bl12

Padėkos raštą įteikia Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. 

bl13

Bendra nuotrauka su tautodailininku Alfonsu Blažiu (sėdi trečias iš dešinės). 

 

Paroda bus ekponuojama nuo spalio 9 dienos iki lapkričio 4 dienos. Kviečiame visus apsilankyti ir pasigrožėti darbais.

"Rytų Aukštaitija: Bunkerių paslaptis atskleidus"

Šių metų rugsėjo 29 dieną, Kupiškio etnografijos muziejus organizavo mokomąją - pažintinę ekskursiją: "Rytų Aukštaitija: Bunkerių paslaptis atskleidus" Utenos krašto partizanų vietomis. Į ekskursiją kartu vyko "Lauryno Stuokos - Gucevičiaus" 10 klasės gimnazistai, kartu su istorijos, etikos vyresn. mokytoja Lidija Galinienė, ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja, socialinių mokslų ir lietuvių kalbos skyriaus vedėja Asta Martinkienė. 

Atvykus į "Laisvės kovų" muziejų, mus pasitiko šio Utenos krašto muziejaus padalinio vadovė Regina Zapolskienė, ir vyr. fondų saugotoja Bronė Juknevičienė. Mokiniai turėjo puikią galimybę išgirsti istorijų apie siaurąjį geležinkelį, prievartinį karą, karą už laisvę, naująją vergiją. Buvo papasakota apie Utenos krašto žymiausio neoromantizmo poeto Antano Miškinio, bei partizano Antano Kraujelio - Siaubūno gyvenimo istorijos. Galėjome apžiūrėti naują ekspoziciją, kuri mus pasitiko tik įžengus į muziejų. Eksponatai pavaizduoti itin tikroviškai, todėl klausantis istorijos apie prievartinį karą, kaip buvo gabenami žmonės į Sibirą, atrodė, kad jos atgims, ir pačios papasakos apie 1944m. Mokiniai įdėmiai klausėsi apie naikinimo stovyklas, apie vykdytą holokaustą, kaip vyko pagrindiniai Vokietijos ir Sovietų Sąjungos mūšiai. Salėje, kurioje buvo  pasakojama apie okupaciją, moksleiviai klausėsi kaip prasidėjus Antrąjam pasauliniui karui, šalyje  dirbo milijonai beleisvių, kurie dėl įvairiausių priežasčių būdavo apkaltinti "liaudies priešais", ir dėl to juos išsiūsdavo į Sibiro koncentracijos stovyklas. Galėjome pamatyti vagoną, kuriuo buvo gabenami tremtiniai į Sibirą, ir turėjo baisiomis sąlygomis dirbti įvairiausius darbus, už menką atlygį. 

Lauke gimnazistų laukė edukacinis žaidimas " Kuriame partizanų būry", bei pasivaišinimas partizaniška koše ir šilta arbata.  Išvykus iš "Laisvės kovų" muziejaus, aplankėme Antano Kraujelio - Siaubūno kapą, pagerbėme tylos minute ir uždegėme žvakutę.

Antanas Kraujelis - Siaubūnas, gimęs 1928 m. spalio 28 d. Utenos kr., Aluntos vlsč., Kaniūkų k. Nuo 1950 m. kovojo Žėručio rajono Henriko Ruškulio - Liūto būryje, buvo žvalgybos viršininkas. 1955 - 1960 m. slapstėsi Molėtų - Utenos - Anykščių rajonų sandūroje. Sukūrė šeimą. 1960 m. Utenos rajone Papiškių k. pas svainį Antaną Pinkevičių  įsirengė bunkerį. 1965m. kovo 17 d. sodybą apsupo sovietinio saugumo darbuotojai. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, A. Kraujelis nusišovė. 1997 m. gruodžio 17 d. Antanui Kraujeliui - Siaubūnui buvo suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. apdovanotas 3 - iojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu, o 1998 birželio 10 d. gavo vyr. leitenanto laipsnį (po mirties).

part1

Nuotraukoje Utenos kraštotyros muziejaus " Laisvės kovų" muziejaus padalinio vadovė Regina Zapolskienė.

part2

Nuotraukoje ekspozicijos eksponatas.

part3

Nuotrauka iš ekspozicijų salės.

part4

Nuotraukoje Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronė Juknevičienė.

part5

Nuotrauka iš ekpozicijų salės.

part6

Ekspozicijų salė.

part7

Ekspozicijų salės eksponatas.

part8

Nuotrauka klausantis vadovės Reginos Zapolskienės. Stovi dešinėje.

part9

Nuotrauka iš ekspozicijų salės.

part10

Nuotraukoje gimnazistai žaidžia edukacinį žaidimą " Kuriame partizanų būrį". Kairėje stovi Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronė Juknevičienė.

part11

Nuotrauka edukacinio žaidimo "Kuriame partizanų būry" metu.

part15

Paminklas Antanui Kraujeliui - Siaubūnui atminti. 

part14

Bendra nuotrauka prie paminklo. Kairėje stovi "Lauryno Stuokos - Gucevičiaus" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja, socialinių mokslų ir lietuvių kalbos skyriaus vedėja Asta Martinkienė. Kairėje stovi istorijos, etikos vyresn. mokytoja Lidija Galinienė.

"Dešimt metų besileidžianti baltų genčių šviesa".

Gražią ir saulėtą rugsėjo 22 d. ant Kupiškio piliakalnio ir jo prieigose vyko "Dešimt metų besileidžianti baltų genčių šviesa" pristatymo šventė. 

Šventės metu veikė amatų kiemas, kur renginio dalyviai galėjo dalyvauti įvairiose edukacijose, apžiūrėti karinių amatų stovyklą, kurioje buvo Gyvosios istorijos klubų "Pilėnai" ir "Leitgiris" kariai, "Hospitalierių" ordinas bei laisvieji kariai su ginkluote. Šventės dalyviai ir svečiai galėjo nupinti krepšelį, ar iš odos pasiūti  piniginę. Buvo galimybė pasigaminti skudučių ir kitų muzikos instrumentų, pažiūrėti kaip vyksta kalvystės mokymai, juostų pynimas, midaus virimas ir ragavimas, ir žinoma paragauti tradicinės sriubos "Bliaukos". Vaikai žaidė etnografinius žaidimus, kuriuos vedė mūsų muziejaus muziejininkės Kristina Jokimienė ir Jurgita Malevičiūtė.

pil10

Nuotraukoje ragų ir daudyčių sąšauką pradeda Vilniaus folklorinis ansamblis "Dijuta".

Renginio vedėja Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro etnografė, pedagogė Alma Pustovaitienė vakarėjant visus pakvietė į ragų ir daudyčių sąšauką, bei paskelbė šventės atidarymą.  Uždegus ir pagarbinus ugnį, visi kartu susibūrė į sutartinių ir karo dainų ratą. Sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. Po sveikinimų vyko kovų demonstracija, šarvuotės, ginklų bei šalmų ekspozicija, masinės kautynės Saulės mūšiui atminti.

pil14

Nuotraukoje Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

pil12

Nuotraukoje šventę pristato Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro etnografė, pedagogė Alma Pustovaitienė.

pil13

Nuotraukoje ugnį įkuria Alytaus Všį organizacijos "Agrostudio" vadovas Tomas Sutkaitis.

pil15

Nuotraukoje karių kautynės Saulės mūšiui atminti.

pil16

Nuotraukoje karių kautynės Saulės mūšiui atminti.

Vakarėjant ir leidžiantis saulei, koncertavo folkloro kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos ir Prūsijos. Skambėjo sėlių, prūsų, žiemgalių, jotvingių, lietuvių genčių dainos. Klausantis koncerto sulaukėme rudens lygiadienio apeigų prie ąžuolo. Vyko ugnies sąšauka, laužo uždegimas. Šventės dalyviai ir svečiai galėjo pasigrožėti ugnies žonglierių programa.

pil18

Nuotraukoje Pabiržės folkloro ansamblis " Žemyna".

pil19

Nuotraukoje folklorinis ansamblis iš Latvijos Jumpravos miesto "Liepu laipa".

Norime širdingai padėkoti visiems šventės svečiams, folkloro ansambliams: "DIJUTA", "LIEPU LAIPA", "RAMOWE RIKOITO", "UZBONELS", "VERPETA", "KUPKĖMIS", "ZBITKAI", "VIJŪNYTĖ", "KUPOLĖ", "ŽEMYNA", Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos ir Salamiesčio pagrindinės mokyklos skyriaus, Antašavos mokyklos - daugiafunkcinio centro mokiniams, karinei amatų stovyklai , kuriuos sukvietė Všį "AGROSTUDIO" direktorius Tomas Sutkaitis, bei tautodailininkams - Irenai Vapšienei, Virginijai Jurevičienei, Violetai Laužikienei, Jurgitai Čiplytei, Vytautui Jasinskui, kupiškietei Valentinai Staniulienei, Gintarei Dusevičiūtei, Karoliui Vainikaičiui, Justei ir Dovydui Lapinskams, Ievai Ivanauskaitei,  Tomui Pasaičiui, Rūtai Bučinskaitei, Aurimui Rimkui už  edukacinius užsiėmimus ir mokymus. 

pil30

Nuotraukoje "Senąjį pynimą" rodo tautodailininkė Irena Vapšienė.

pil23

Nuotraukoje juostas pina tautodailininkė Violeta Laužikienė.

pil25

Nuotraukoje lipdyti iš molio mokina tautodailininkė Jurgita Čiplytė.

pil26

Nuotraukoje melato plastiko ateljė "Lietis" - lieta baltiška juvelyrika.

pil28

Nuotraukoje rodomas midaus virimas ir ragavimas.

pil27

Nuotrauka šventės metu.

 pil29

 Nuotraukoje dešinėje šventės vedėja Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro etnografė, pedagogė Alma Pustvaitienė kalbina hospitalierių  ordino  atstovus, kurie pristatė XIII amžiaus šarvuotę.

 

 

 

Mokslinė konferencija "Mes Baltai".

Šių metų rugsėjo 21 d. Kupiškio etnografijos muziejuje buvo vyko mokslinė konferencija "Mes Baltai". Konferenciją pradėjo Kupiškio kultūros centro sutartinių giedojimo grupės "Kupkėmis" moterys, vadovaujamos etnogtrafės Almos Pustovaitienės, ir folkloro pavedosaugos klubo "Jaunimo Romuva" merginos (vad. Daivos Palionienės). Sveikinimo žodi tarė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. Jis vaizdingai pristatė legendą apie Kupiškio piliakalnį, o Kupiškio r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė palinkėjo visiems darbinės nuotaikos, naujų žinių.

2017 m. Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais. Moklsinės konferencijos dieną sulaukėme ypatingų svečių - įžymių archeologų, kurie tyrinėja archeologijos paiminklus - piliakalnius.

Hum. m. dr. doc., archeologas Vykintas Vaitkevičius pristatė pranešimą "Piliakalnių, milžinkapių ir alkų padavimų pasaulis". Pranešimo metu konferencijos dalyviai susipažino su tautosakos rankraštyno ir padavimų istorijomis, plačiau sužinojo apie mitologinį kalną Dijokalnį, kaip apie mūsų rajono perlą, kuris apipintas įvairiais pasakojimais ir legendomis. Autorius leido suprasti, kad tiriamąją mitologinę medžiagą labai sunku surinkti, kadangi istorijų ir padavimų yra labai daug ir skirtingų. Tyrinėtojas gyvai papasakojo  apie savo atradimus, padovanojo muziejui staltiesę, kurią rado 2010 m. gegužės 22 d. Rubelninkų kaimo, Barysovo raj., Minsko srityje, apleistoje sodyboje, gyvenamąjame name. Tai vienas iš XIX a. pab. - XX a. išeivių iš Lietuvos ir Latvijos kaimas.Taip pat muziejui padovanojo knygą -  Lietuvių Pasakomoji Tautosaka "Stebuklinės Pasakos". 

Pranešimą tema "Kupiškio piliakalnio žvalgymai - tyrinėjimai 20 a." skaitė istorikas Alvydas Totoris. Pranešėjas kalbėjo apie Kupiškio piliakalnį, nuo kada jis pradėtas žvalgyti ir minėtas istoriniuose šaltiniuose. Buvo paminėtos asmenybės, kurios aprašė mūsų krašto piliakalnius, jų tyrinėjimus: Povilas Matulionis, Juozas Tumas Vaižgantas, Fiodoras Pokrovskis, Antanas Vireliūnas ir kiti.

Hum. m. dr., archeologė,  Andra Simniškytė - Strimaitienė pristatė pranešimą "Kupiškio  (Aukštupėnų) piliakalnio pažinimo link (2017 m. geoarcheologinių žvalgymų rezultatai)". Pranešėja pateikė naujausias žinias apie Aukštupėnų piliakalnio archeologinius tyrinėjimus, matavimus.

Pranešimą "Sėlių aprangos ypatumai", skaitė archeologinio kostiumo tyrinėtoja, Všį "Vita Antiqua" direktorė, hum. m. dr., Daiva Steponavičienė. Pranešimo metu buvo pristatyti sėlių genties II - III a. kostiumai, atkurti remiantis Kupiškio apylinkių archeologine medžiaga. Daivos Steponavičienės rekonstruoti  vyro ir moters kostiumai bus eksponuojami Kupiškio etnografijos muziejuje.

Kupiškio r. savivaldybės Kultūros centro etnografė, pedagogė Alma Pustovaitienė skaitė pranešimą "Kupiškio krašto archeologinis, mitologinis paveldas", ir apibendrino mokslinę konferenciją. Pranešimo metu buvo parodyta vaizdinė medžiaga apie mūsų krašto piliakalnius, apžvelktas mitologinis paveldas. Baigiant konferenciją visi dalyviai sugiedojo sutartinę "Dijuto kalnali".

Pasibaigus oficialiąjai daliai, koncertavo prūsų neofolkloro grupė "Ramowe Rikoito", įkūrėjas Glabis Niktorius (Karaliaučius).

Šiemt jau paminėta 10 - oji Baltų vienybės diena Kupiškyje. Kupiškio etnografijos muziejus vykdė projektą "Dešimt metų besileidžianti baltų genčių šviesa", kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto vadovė Jolanta Knizikevičienė.

Nuoširdus ačiū visiems konferencijos "Mes Baltai" pranešėjams ir svečiams. 

baltai1

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro foklorinio ansamblio  "Kupkėmis" sutartinių giedotojos. Kairėje -  jų vadovė Alma Pustovaitienė.

baltai3

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro klubo "Jaunimo Romuva" sutartinių giedotojos, vad. Daiva Palionienė.

baltai4

Mokslinės konferencijos vedėja, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

baltai6

Nuotraukoje Kupiškio rajono savivaldybės  meras Dainius Bardauskas.

baltai14

Nuotraukoje Kupiškio r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

baltai16

Nuotraukoje iš kairės hum. m. dr. doc., archeologas Vykintas Vaitkečius, hum. m. dr., archeologė, Andra Simniškytė - Strimaitienė, hum. m. dr., archeologė Daiva Steponavičienė ir Kupiškio r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

baltai7

Nuotraukoje  hum. m. dr. doc., archeologas Vykintas Vaitkevičius.

baltai8

Nuotraukoje istorikas Alvydas Totoris.

baltai9

Nuotraukoje hum. m. dr., archeologė, Andra Simniškytė - Strimaitienė.

baltai10

Nuotraukoje archeologinio kostiumo tyrinėtoja, Všį "Vita Antiqua" direktorė, hum. m. dr., archeologė Daiva Steponavičienė.

baltai11

Nuotraukoje demonstruojama sėlių genties II - III a. kostiumai.

baltai12

Sėlių genties apranga iš nugaros.

baltai20

Sėlių genties vyro ir moters apavas.

baltai18

Nuotraukoje Kupiškio r. savivaldybės Kultūros centro etnografė, pedagogė Alma Pustovaitienė.

baltai19

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

baltai22

Prūsų neofolkloro grupė "Ramowe Rikoito". 

 

"Aukšžemės piliakalniai - praeities ir dabarties kronika"

Šių metų rugsėjo 15 d. vyko projekto "Aukšžemės piliakalniai - praeities ir dabarties kronikos" pristatymo šventė, kuri buvo skirta 2017 m. Europos paveldo dienoms paminėti Kupiškio rajone.

Nors ryte lietus pylė kaip iš kibiro, bet į mokomąją - pažintinę ekskursiją po Kupiškio - Kerelių - Vaduvų - Gaigalių - Stirniškių piliakalnius susirinko apie 97 mokinius ir 11 mokytojų. Jos metu padavimus apie piliakalnius pasakojo Kupiškio kultūros centro, etninės kultūros skyriaus vedėja - etnografė Alma Pustovaitienė, o Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas pristatė piliakalnių istorijas.. Nepabūgus žvarboko oro ir lietaus, vaikai su mokytojais užkopė ant Papilių piliakalnio. Ten buvo padarytas bendra nuotrauka.

Vad. V. Zavackas kiekvieno aplankyto piliakalnio metu, moksleiviams pateikė edukacines užduotis, kurios buvo sudarytos iš pasakojimų, legendų bei padavimų. Jaunimas atsakė į klausimus, o iš teisingai atsakytų klausimų sudėliojo pagrindinį atsakymą - "EUROPOS PAVELDO DIENOS".

Grįžus į Kupiškio kultūros centrą, mokiniams bei jų vadovams buvo rodomas filmas apie " Rytų Aukštaitijos Žiedą". Moksleiviai, mokytojai ir svečiai galėjo pasigrožėti Kupiškio r. bendrojo lavinimo mokyklų dailės plenero pristatymu. Muzikinę - literatūrinę kompoziciją "Senovę menantys protėvių ženklai" pristatė Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami Juros Jurėnienės ir Vaivos Mališauskienės.

Vaikai su susidomėjimu maloniai klausėsi paskaitos - diskusijos "Kas yra kultūrinis kraštovaizdis ir piliakalnių reikšmė visuomenei?".  Pranešimą skaitė ir diskusiją vedė Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistas Artūras Stepanovič. Klausantis paskaitos, mokiniai galėjo sužinoti apie piliakalnių atsiradimą, jų pavadinimus. Pranešėjas A. Stepanovič pasakojo, kad kultūrinis kraštovaizdis  - tai savotiška erdvinė istorinio laiko projekcija, kur susipynę vietovių ir žmonių tarpusavio ryšiai. Klausantis paskaitos išgirdome kaip iki šių dienų kūrėsi Lietuvos vaizdingos teritorijos, kad pastaraisiais metais yra tvarkomi svarbiausi Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio objektai - piliakalniai, dvarai, sodybos. Pranešimo autorius vaizdingai apibūdino kas tai yra piliakalnis. Sužinojome, kad tai labai plati sąvoka tiek teritoriniu, tiek chronologinius aspektu. Jo vaizdas priklauso nuo išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros. Išgirdom gražių ir vaizdingų istorijų apie raganų teismus, apie žmones apsėstus velnių bei jų išvarymo būdus. Tai buvo tikrai puiki paskaita- diskusija, kur mokiniai plačiai praplėtė akiratį ir papildė  žinias apie piliakalnius ir jų reikšmę mūsų visuomenei.

Pasibaigus visos dienos programai, mokiniai, mokytojai bei svečiai buvo vaišinami kareiviška koše.

Balt1

Padavimus pasakoja Kupiškio kultūros centro, etninės kultūros skyriaus vedėja -etnografė Alma Pustovaitienė.

Balt2

Keliaujant autobusu. Kairėje Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Vytis Zavackas ir mokiniai.

Balt3

Dešinėje Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas V. Zavackas dalina užduotis mokiniams.

Balt4 

Nuotrauka išvykos metu.

Balt5

Bendra nuotrauka ant Papilių piliakalnio.

Balt6

Nuotrauka renginio metu.

Balt7

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Balt8

Muzikinę - literatūrinę kompoziciją pristato Šepetos Almos Adamkienes pagrindinės mokyklos mokiniai.

Balt9

Paskaitą - diskusiją veda Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistas Artūras Stepanovič.

"Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje"

Kupiškio etnografijos muziejuje 2017m. rugsėjo 13d., vyko projekto "Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje" baigiamsis renginys - mokslinė konferencija.

Mokslinėje konferencijoje dalyvavo ir mokslinius pranešimus skaitė dr. Skaidrė Urbonienė, prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, dr. Skirmantė Smilingytė - Žeimienė, dr. Lijana Šatavičiūtė - Natalevičienė.

Dr. Skaidrės Urbonienės tema - "Križdirbystės paveldas K. Šimonio kūryboje: dokumentas ir lietuvybės ženklas". Autorė aptarė križdirbystės paveldą, kaip dokumentą ir lietuvybės ženklą. Klausantis ir stebint pranešimą, buvo galima aiškiai suprasti, kad K. Šimonio pieštuose stogastulpiuose, koplytstulpiuose aiškiai matomas dailininko įsijautimas į piešiamo objekto struktūrą. K. Šimonis ypatingai mokėjo perteikti paminklų charakterį.

Prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė skaitydama pranešimą "XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba nacionalinio romantizmo bangose", leido pažvelgti į tautiškumo problemą Lietuvos dailėje ir architektūroje.

Dr. Lijana Smilingytė - Žeimienė pristatydama temą "Gediminaičių stulpų vaizduosena tarpukariu - tautinio ir pilietinio kodo kūrimas", iškėlė stulpų, kaip vizualinės tautinės ir pilietinės tapatybės emblemos problematiką. Pristatydama vaizduojamąjį pranešimą, autorė išanalizavo K. Šimonio križdirbystės paminklus, ir kitus liaudies meno objektus, dailininko kūryboje.

Dr. Lijana Šatavičiūtė - Natalevičienė pristatė pranešimą "Tapatybės ženklai nacionalinio sąjūdžio laikotarpio interjeruose XX a. I pusėje". Klausantis autorės galėjome suprasti, jog istoriškai dizaino idėjos rutuliojosi ir sklido kartu su nacionalinės valstybės idėjomis. Todėl interjero dizaino istorija ir tyrinėjimas yra neatsiejama su nacionalumo diskursu. Tai tapo sklaidos ir palaikymo priemone, skirta įvertinti statusą viduje ir išorėje. Tai buvo žinia Lietuvai ir pasauliui.

Išklausius keturis pranešimus, apibendrinti konferenciją, pakvietėme Kupiškio viešosios bibliotekos direktorių Algirdą Venckų. Apibendrindamas mokslinę konferenciją A. Venckus labai gerai įvertino pranešimus. Jis pabrėžė, kad šis renginys vyksta to paties pavadinimo eksponuojamos parodos erdvėje, ir kad lengviau galima suvokti skaitomus pranešimus, kai matai prieš akis minėtų dailininkų kūrybos darbus.

Norime visiems pranešėjams ir konferencijos dalyviams labai padėkoti už dalyvavimą įgyvendinant muziejaus rengtą projektą, ir galimybę pamatyti Kazio Šimonio ir kitų dailininkų kūrybą.

 

Konf1

Kairėje Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Donata Jutkienė ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė.

Konf2

Sveikinimo žodį taria Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Konf3

Pranešimą pristato Vilniaus kolegijos dr. Skaidrė Urbonienė.

Konf4

Pranešimą pristato Lietuvos kultūros tyrimų instituto prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Konf5

Nuotrauka konferencijos metu.

Konf6

Skaito Lietuvos kultūros tyrimų instituto dr. Skirmantė Smilingytė - Žeimienė.

Konf7

Nuotraukoje Lietuvos kultūros tyrimų instituto dr. Lijana Šatavičiūtė - Natalevičienė.

Konf8

Konferenciją apibendrina Kupiškio raj.savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus.

"Olkinų šeimos atminimo įamžinimas"

    Asociacija "Rokiškio teatras", Kupiškio muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir Rokiškio krašto muziejus 2016 m. bendradarbiavo Lietuvos kultūros remtame projekte "Nutildytos mūzos". Pagal muziejininkų surinktą medžiagą bei jaunos tarpukario laikų poetės Matildos Olkinaitės išlikusį dienoraštį buvo sukurtas scenarijus ir pastatytas spektaklis "Nutildytos mūzos" apie Panemunėlyje gyvenusių žydų Olkinų šeimos tragišką istoriją. Spektaklis respublikinėje mėgėjų teatrų apžiūroje - šventėje "Atspindžiai" pateko į geriausių 2015 - 2016 m. pastatymų dešimtuką. Jis buvo nominuotas net penkiose statulėlių "Tegyvuoja teatras" nominacijų ir vieną statulėlę laimėjo. 

Kuriant "Nutildytas mūzas" ir gilinantis į istorinę medžiagą paaiškėjo, kad itin vietinių mėgtos ir išskirtinai gerbtos Panemunėlio mecenato vaistininko Naumo Olkino šeimos tragiškos žūties vieta žinoma tik apytikriai, niekaip nepažymėta. Jaunos talentingos poetės Matildos Olkinaitės eilėraščių rinkinys taip niekada ir nebuvo išspausdintas. 2008 m. Rokiškio krašto kultūros žurnalas "Prie Nemunėlio" iš užmaršties prikėlė ir išspausdino per stebuklą išlikusio M. Olkinaitės dienoraščio tekstus. Dienoraštis ir eilėraščių rankraščiai šiuo metu yra literatūrologės prof. Irenos Veisaitės archyvuose. 

Rokiškio teatralai nusprendė neapsiriboti spektaklio sukūrimu ir tęsti Olkinų šeimos atminimo įprasminimo iniciatyvą. Spektaklio "Nutildytos mūzos" gastrolėse buvo renkamos aukos Olkinų kapavietės suradimo ir sutvarkymo darbams bei M. Olkinaitės eilėraščių rinkinio laidybai. LGGRTC archyvuose nerasta medžiagos apie šios konkrečios šeimos nužudymą, tad manoma, jog jis buvo įvykdytas savavališkai pasipelnymo tikslais ir įamžinant Olkinų atminimą tenka remtis Kupiškio ir Rokiškio muziejininkų užfiksuotais amžininkų prisiminimais.

Rokiškio r. savivaldybės sudaryta komisija nusprendė paženklinti miškelį, kuriame pagal liudininkų pasakojimus buvo sušaudyti 9 Olkinų ir Jofių šeimos nariai. Įvykdyti teritorijos tvarkymo darbai - iškirstas miškas, pastatytas paminklinis akmuo. Visuomenė buvo kviečiama į talką, kurios metu buvo išgrįsti takai, išvalytas miškelis. Netrukus šalia kelio atsiras oficiali nuoroda į lankytiną vietą. Kapavietė bus įraukta į adukacinį - pažintinį Rokiškio krašto literatūrinio kelio maršrutą "Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai". Šis Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos vykdomas projektas ką tik pasipildė dar vienu   objektu - Panemunėlio miestelyje pastatyta medžio drožėjo Vidmanto Zakarkos skulptūra M. Olkinaitei.

VŠĮ "Filmų Kopa" renka medžiagą apie Matildos istoriją, jau ne vienerius metus filmuoja amžininkų prisiminimus ir  planuoja kurti dokumentinį filmą "Dingę Sacharoje". Operatorius ir režisierius Saulius Beržinis fiksuos ir šiuos metu vykdomų darbų eigą ir filmuotą medžiagą naudos savo projekte.

Norime pasidalinti keliomis akimirkomis iš renginio, kurias įamžino mūsų muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė.

ausros 1

Stogastulpio skirto poetei Matildai Olkinaitei atidengimo metu, Panemunėlio geležinkelio stotyje.

ausros2

Asociacijos "Rokiškio teatralai"  spektaklio "Nutildytos mūzos" vaidintojai prie stogastulpio skirto poetei                     Matildai Olkinaitei . Panemunėlio gelež. stotyje.

ausros3

Nuotrauka renginio metu.

ausros4

Kalba stogastulpio autorius Vidmantas Zakarka.

ausros5

Stogastulpį atidengia Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė (kairėje) ir literatūrologė             profesorė Irena Veisaitė.

ausros6

Kalba Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

ausros7

Stogastulpio skirto poetei Matildai Olkinaitei atidengimo metu Panemunėlio geležinkelio stotyje.                                          Iš kairės: Philip S. Shapiro (JAV) ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas                                           Genadijus Kofmanas.

ausros8

Atidengus paminklą 1941 m. sušaudytoms Olkinų ir Jofių šeimoms kalba Philip S. Shapiro (JAV).

ausros10

Atidengus paminklą 1941 m. sušaudytoms Olkinų ir Jofių šeimoms.

Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje vizitas Uoginių k. amatų centre

Liepos 20 d. Kupiškio rajone, Uoginių k. amatų centre apsilankė Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyohei Shigeeda, su žmona ponia Mishiko. Uoginių k. amatų centre buvo vesta bitininko Zenono Vezbergo edukacija „Bitininkavimas ne tik saldžios svajonės, bet ir karčios šaknys“. Edukacijoje dalyvavo ne tik svečiai iš Japonijos ambasados Lietuvoje, tačiau ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

jap1

Nuotraukoje iš kairės bitininkas Z.Vezbergas,centre  Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda su žmona Mishiko, dešinėje Kupiškio rajono meras D.Bardauskas.

Edukacininės pamokos metu svečiai buvo supažindinti su bitininkavimu, bičių šeima ir jos gyvenimu, bitininkavimo priemonėmis, bityno įkūrimo organizavimu ir bičių produktais.  T. Shigeeda buvo parodytas tikras korys, papasakotas bičių gyvenimas žiemą ir vasarą, medsukis (kurį išbandė ir pats ambasadorius), svečiai supažindinti su bičių veisimu ir prižiūrėjimu. Užsiėmimo metu buvo pavaišinti šviežiu medumi.

jap2

Nuotraukoje iš kairės bitininkas Z.Vezbergas,dešinėje  Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda su žmona Mishiko.

Edukacija buvo surengta neatsitiktinai. Japonijos ambasadorius T. Shigeeda mano, jog Kupiškėnai gali tapti puikiais partneriais siekiant skatinti tarptautinį verslą ir bičių produktų gaminiais plėsti prekybą Japonijoje.

Dėmesio visiems besidomintiems bitėmis ir bitininkavimu. Kviečiame registruotis ir užsisakyti Zenono Vezbergo edukaciją tel.: 8-699-26922.

jap3

Nuotraukoje Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda su žmona Mishiko.

jap4

Nuotraukoje iš kairės Japonijos ambasadorius T.Shigeeda, bitininkas Z.Vezbergas, ambasadoriaus žmona Mishiko bei Kupiškio rajono meras D.Bardauskas.

Tautodailininkės Saveros Agnės Paštukienės kūrybos darbų parodos pristatymas

Neįtikėtinai šiltą ir jaukią liepos 14 dienos popietę lankytojai rinkosi į V. Šleivytės paveikslų galeriją, kur buvo pristatyta tautodailininkės Saveros Agnės Paštukienės kūrybos darbų paroda. Į renginį susirinko gausus būrys tautodailininkės draugų, pažįstamų, artimųjų ir kaimynų. Visi jie sveikino parodos autorę ir linkėjo dar didesnio kūrybinio užsidegimo, sveikatos ir laimės.

V. Šleivytės paveikslų galerijos šeimininkė, muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pakvietė lankytojus pasiklausyti Almanto Totorio parengtos koncertinės programos. Pasveikinti parodos autorę ir prisiminti apie 2017-uosius tautinio kostiumo metus kvietė močiutė Lionė Totorienė, kuri pasidalino savo patirtimi, išmintimi ir savo jaunystės laikotarpio prisiminimais, o į renginį atvyko pasipuošusi tautiniu kostiumu išsiskiriančiu savo raštais ir spalvomis bei renginio pabaigoje vaišino svečius savo pačios gamintomis spurgomis.

Pasveikinti parodos autorę Saverą atvyko LTS Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininkė Virginija Jurevičienė, kartu su kitais tautodailininkais. Padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. S. A. Paštukienę sveikino ir ūkininkas, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys Zigmantas Aleksandravičius taip pat ir kiti svečiai.

Renginį pabaigė dainomis ir šokiais. Parodos autorė dėkojo susirinkusiems, už jos darbo įvertinimą bei dalyvavimą renginyje ir kiekvienam atvykusiam į jos šventę dovanojo pačios austus „Kupiškio“ skirtukus. Parodos pristatymo metu autorė teigė, jog audimo meno amatą perėmė iš mamos ir tikisi, jog jaunoji karta susidomės labiau ir perims šį unikalų, mūsų protėvių puoselėtą amatą, kuris šiais laikais, jau nebėra toks dažnas ir gerai žinomas jaunosios kartos tarpe.

P1

Nuotraukoje Almantas Totoris.

P2

Nuotraukoje Lionė Totorienė ir muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

P3

Nuotraukoje iš kairės LTS Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė Virginija Jurevičienė, centre Savera Agnė Paštukienė ir kiti tautodailininkai.

P4

Nuotraukoje iš kairės: muziejininkė Jolanta Knizikevičienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir Savera Agnė Paštukienė.

P5

Nuotraukoje parodos autorė S. A. Paštukienė.

P6

Nuotrauka renginio metu.

P7

Nuotraukoje parodos autorės S. A. Paštukienės darbai.

 

Birutės Gadišauskienės kūrybos darbų parodos „Tūkstantis mano gyvenimo spalvų“ pristatymas

2017 m. birželio 3 d. Adomo Petrausko muziejuje įvyko Birutės Gadišauskienės kūrybos darbų parodos "Tūkstantis mano gyvenimo spalvų" pristatymas. Mūsų kraštietė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Jonavoje, sukvietė ne tik visus neabejingus kūrybai, bet kartu ir seniai matytus, pažįstamus, gimines, klasės draugus. Kaip pati autorė teigė, savo darbais norėjo parodyti savo gimtojo krašto žmonėms, kad gyvenimas yra gražus, spalvotas ir mes galime jį tokį matyti bei kvietė pasidžiaugti gyvenimu kartu su ja.

Parodos metu ponia Birutė pasidalino su visais savo gyvenimo patirtimi, kaip jos gyvenime atsirado kūryba. Pats gyvenimo įdomumas prasidėjo perėjus į kitą gyvenimo etapą, sumažėjus tiesioginio darbo krūviui ir vaikams pradėjus savarankišką kelią. Atsiradus daugiau laisvo laiko ponia Birutė nuėjo į dailės pamokas ir kaip pati sako "užkibo". Taip prieš pusantrų metų atsivėrė naujas, įdomus pasaulis. Dabar teigia, esanti savo laiku, savo vietoje ir gyvenanti tikrąjį savo gyvenimą. Parodos pristatymo metu dalinosi žinia, kad niekada nevėlu keisti savo gyvenimą. Kvietė visus būti drąsiais ir tvirtais, nes tik taip svajonės nesensta, Nesvarbu, kiek žmogui metų, reikia tiesiog čiupti savo svajonių Paukštę ir lėkti į savo svajonių pasaulį.

BG1

BG2

BG3

BG4

BG5

Liepos 6 d. renginiai Kupiškio etnografijos muziejuje

Minėdami Lietuvos valstybės dieną ir ruošdamiesi valstybės šimtmečiui Kupiškio etnografijos muziejuje 2017 m. liepos 6 d. įvyko parodos „Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje“ ir „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“ pristatymai.

Kupiškėno Kazio Šimonio ir kitų XX a. pr. laikotarpio dailininkų tapybos darbuose įamžinta lietuvybė. Ypač Kaziui Šimoniui buvo artima liaudies kūryba, kaimo žmogaus buitis, tikėjimas, tautosaka. Kartu su dailininku Adomu Galdiku 1921 m. Kaune surengė pirmąją surinktų liaudies meno kūrinių parodą. Taip pat K. Šimonio vidinei pasaulėžiūrai, kūrybiniam matymui, didelę įtaką darė Vydūno filosofija, modernizmo kryptis. Dailininkas visą gyvenimą išliko ištikimas idėjai, kad grožis yra dailininko fantazijos vaisius, bet ne realybės perkėlimas į meno kūrinius.

Parodoje skirtoje Kazio Šimonio 130-osioms gimimo metinėms, jo kūrybos ieškojimus papildo harmoningai susijungusių mokytojų Justino Vienažinskio, Petro Kalpoko, Adomo Vaino, Viktoro Vižgirdo kūriniai, kurie atskleidžia ne tik krašto savitumą, tačiau parodo tarpukario Lietuvoje dailės modernėjimo procesus.

Darbuose žiūrovas įžvelgia artimą santykį su vaizduojamąja aplinka, lietuviška gamta. Tai lėmė dailininkų valstietiškos šaknys. Ne veltui peizažas tapo nacionaliniu žanru, padedančiu išreikšti vidinę menininko būseną. Tačiau ne tik peizažas padėjo atskleisti lietuvybę, bet ir natiurmortai, kuriuose išryškinti šventųjų medinės skulptūrėlės, įvairūs etnografiniai elementai ir kiti mūsų krašto kultūriniai ženklai.

Pasižiūrėti parodos, išgirsti dainininkės Veronikos Povilionienės atliktų dainų, seksofonisto Petro Vyšniausko muzikos ir poeto Vlado Braziūno eilių susirinko labai daug žiūrovų. Šio terceto koncerte visu grožiu, vidine harmonija, atskleistas tautiškumas, meilė savajam kraštui, išsaugotomis dvasinėmis vertybėmis.

Paroda „Letuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje“ Kupiškio etnografijos muziejuje bus eksponuojama iki rugsėjo 22 d.

Dar vienu lietuvybės ženklu Kupiškyje tapo neseniai išleistas mokslinis katalogas „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“. Jau prieš septynerius metus muziejininkų brandinta mintis išleisti leidinį, kuris reprezentuotų muziejaus rinkinius. Naujas leidinys 300 egz. tiražu buvo išleistas Lietuvos Kultūros ministerijos projektų fondo ir Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis.

Projekto vadovė Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė. Katalogo sudarytoja įvadinio straipsnio ir aprašų autorė, menotyrininkė Miglė Lebednykaitė, recenzentės etnografė Teresė Jurkuvienė ir dr. Lijana Štatavičiūtė – Natalevičienė, kolekcijos atrankos ir eksponatų aprašų  konsultantė, etnografė Dalia Bernotaitė – Bieliauskienė, 18 eksponatų aprašų ir brėžinių autorė Diana Tomkuvienė, fotografai Redijus Anikanovas ir Antanas Lukšėnas.

Mokslinio katalogo pristatymo metu menotyrininkė M. Lebednykaitė teigė, jog su muziejaus darbuotojais ir kitais knygos sudarytojais dirbo labai atsakingai ir kruopščiai. Iš muziejuje saugomų 600 seserų Glemžaičių surinktų eksponatų leidiniui reikėjo atrinkti geriausius. Leidinyje yra pateikiama virš 155 įvairių buities – etnografijos eksponatų. Publikuoti ne vien seserų Glemžaičių surinkti eksponatai. Senasis apavas, kuris papuolė į katalogą yra padovanotas kitų kupiškėnų. Sudarytojai leidinį iliustravo Balio Buračo ir Juozo Karazijos fotografijomis. Glemžaitės surinkusios kupiškėnų drabužius sugalvojo apvilkti jais miesto gyventojus ir paprašė nufotografuoti juos fotografo J. Karazijos. Lyg vedančioji leidinio gija – Onos Simonavičiūtės – Glemžienės išsaugota daina „Našlaitas daina“. Našlaitėlė kaip senovinių drabužių nešiotoja. Juos vilkėjo eidama į kapelius, sodindama darželius, ganydama jautelius, sėdėdama prie stalelių, bėgdama į bažnytėlę, tekėdama už bernužėlio.

Leidinio sudarytojams buvo įteikti Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko padėkos raštai. Katalogo tikslas – skleisti žinią visuomenei apie neįkainojamą seserų Glemžaičių palikimą Kupiškio etnografijos muziejuje. Tai pirmasis tokios apimties ir turinio, tiriamojo pobūdžio mokslinis leidinys muziejaus istorijoje. Seserų Glemžaičių surinkto XIX a. – XX a. I pusės tradicinės lietuvių aprangos (drabužių, galvos apdangalų, apavo) ir jų priedų rinkinio svarba ir reikšmė yra didelė tiek Kupiškio krašto, tiek ir Lietuvos kultūros kontekste.

IMGP8338

Nuotraukoje renginio vedėjos, iš kairės muziejininkė Donata Jutkienė ir Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

IMGP8447

Nuotraukoje iš kairės poetas Vladas Braziūnas, dainininkė Veronika Povilionienė ir seksofonistas Petras Vyšniauskas.

IMGP8450

Nuotrauka renginio metu.

IMGP8513

Nuotraukoje mokslinio katalogo "Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. - XX a. I pusė" įvadinio straipsnio ir aprašų autorė, menotyrininkė Miglė Lebednykaitė.

IMGP8590

Nuotraukoje mokslinio katalogo sudarytojų komanda ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė (centre). 

"Saulė kyla ir leidžiasi Baltų genčių žemių piliakalnių viršūnėse"

                   Rytų Aukštaitijos kraštovaizdį puošia įvairių formų, aukščių piliakalniai. Tai natūraliai susiformavusios kalvos. Kai apie juos kalbame, širdyje iškyla jausmas, kad šie gamtos ir istorijos sukurti objektai, liudija šalies praeitį, istoriją. Šiuo metu piliakalniai yra archeologiniai paminklai, saugomi valstybės. Lietuvoje priskaičiuojama apie 900 piliakalnių, o Kupiškio rajone 12. Piliakalniai yra ir Vasario 16-osios ištaka. Ne veltui Jonas Basanavičius rašė, kad ant piliakalnių sutvirtėjo lietuviškumas.

        2017 metus LR Seimas paskelbė piliakalnių metais. Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkai siekdami populiarinti kultūros paveldą, analizuoti buvusią ir dabartinę reikšmę, skatinti Aukštaitijos miestų bendradarbiavimą, tautodailininkų kūrybiškumą, įgyvendino projektą „Saulė kyla ir leidžiasi Baltų genčių piliakalnių viršūnėse“.

                 Rytų Aukštaitijos tautodailininkų pleneras, kuriame dalyvavo tapytojai iš Kupiškio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos rajonų, vyko Kupiškyje. Penkias dienas penkiolika liaudies meistrų piešė burtų keliu atitekusį piliakalnį. Organizatoriai pirmąją plenero dieną organizavo pažintinę ekskursiją. Dalyvius su piliakalnių istorija supažindino muziejininkė Miglė Zakarauskaitė, o mitologiją apie piliakalnius pasakojo Kupiškio kultūros centro etninės kultūros skyriaus vedėja, etnografė Alma Pustovaitienė.

           Tautodailininkų kūrybinės minties niekas nevaržė. Patys plenero dalyviai teigė, kad ilgokai mąstė kokį metų laiką pasirinkti, kas gali būti pagrindinis piešinio akcentas, kokias pasirinkti spalvas.

        Nupieštų darbų technika viena – tapyba ant drobės, tik skirtingi dydžiai. Pirmosiomis dienomis net tarpusavyje tautodailininkės nenorėjo atskleisti savo kūrybinių paslapčių. Tačiau smalsumas, draugiškumas nugalėjo.

         Plenero dalyviai nutapė penkiolika Šiaurės Rytų Aukštaitijos piliakalnių – Regina Eidžiuvienė piešė Bakšėnų, Irena Vapšienė Gaigalių, Anelė Araminienė Daugailių I, Birutė Dudėnienė Papilių, Vytautas Pastarnokas Likalaukių, Alvyra Žemaitienė Kerelių, Genovaitė Adiklienė Narkūnų, Lialachan Jegorova Moškėnų, Alfonsas Blažys Kupiškio, Ramunė Černiauskienė Juodonių, Dangira Pyragaitė Šeimyniškėlių, Regina Sasnauskaitė Palatavio, Irena Stasikėlienė Stirniškių, Elena Jankauskienė Bugailiškių, Gita Kolosovienė Vaduvų piliakalnį.

         Prie tapybos darbų eksponuojama ir kiekvieno piliakalnio fotografijų paroda, fotografės muziejininkės Aušrelė Jonušytė ir Miglė Zakarauskaitė. Fotografijos parodai suteikia originalumą. Pažvelgus, tarsi prieš akis atsiveria upeliais, kalneliais, ežerėliais, svyruojančiais beržais pasipuošusi Šiaurės Rytų Aukštaitija.

         Projekto veikla turėjo du aspektus – žmogiškąjį ir materialinį. Liaudies meistrai nuoširdžiai bendravo, kartu diskutuodami suplanavo naujus projektus, praturtino savo vidinį pasaulį. Išliekamoji vertė – sukurtas video filmas „Šiaurės Rytų Lietuvos piliakalniai“, išleistas informacinis lankstinukas „Šiaurės Rytų Lietuvos piliakalnių žiedas“, penkiolika kūrybos darbų pasipildis muziejaus fondus. Piliakalnių paroda galėtų reprezentuoti Aukštaitijos regioną, bet kurioje pasaulio valstybėje.

         Projekto pristatymo šventėje koncertavo Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansamblis „Nalšia“. Šis ansamblis koncertuoti pakviestas neatsitiktinai. Jų repertuarą sudaro Rytų Aukštaitijos liaudies dainos, pasakojimai, muzika... Kaip teigia kolektyvo vadovė Audronė Vakarinienė, teigia jog visų pasirodymų vertintojai yra šio regiono žiūrovai.

IMGP9954

Nuotrauka renginio metu.

IMGP9958

Nuotraukoje miškų urėdijos folkloro ansamblis "Nalšia" (Vilnius).

IMGP9971

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

IMGP0069

Nuotraukoje iš kairės: Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, tautodailininkės  I. Stasikėlienė, L. Jegorova, B. Dudėnienė, G. Kolosovienė.

IMGP0082

Nuotraukoje iš kairės: Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Utenos rajono tautodailininkės, meno kūrėjos A. Araminienė, A. Žemaitienė, G. Adiklienė ir LTS Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkė V. Jurevičirenė.

IMGP0120

Nuotraukoje projekto organizatoriai ir dalyviai.

Joninių šventė Uoginių k. amatų centre "Raganų sąšauka"

Suskubo raganos į vidurvasario šventę Rasų arba Joninių švęsti. Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio kultūros centras Uoginių k. Amatų centre, visai šalia A. Petrausko muziejaus, suorganizavo Joninių šventę – „Raganų sąšauką“, į šventę atkeliavo raganturgis, atrakcijos, burtai, virtas „Raganų viralas“, kepta Magiška Mero D. Bardausko kiaušinienė. Lankytojai turėjo progą užsukti ir į Aukštaitišką gryčią, ten įsigyti giros, nusipirkti duonos. Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės K. Jokimienė ir J. Knizikevičienė vedė edukacinius užsiėmimus „Pintinės juostos“ ir „Lauko akmenėlis – pirmas kūrinėlis“, buvo pinti vainikai iš žolynų, taip pat buvo galima įsigyti įvairių dirbinių, ne tik pasipuošti, tačiau ir kur nors buityje panaudoti. Buvo demonstruojamas žvakių liejimas, medžio apdirbimas, duonos kepimas ir kiti amatai.  Taip pat buvo galima ir aplankyti medžiotojų palapinę ten pamatyti sumedžiotus trofėjus, paragauti medžiotojų sriubos. O prie pat bokšto buvo įsikūrusi ragana, kuri ne vienam išbūrė likimą, šalia jos buvo galima grimuotis „Raganiška tematika“.

Aa1

Aa2

Aa3

Aa6

Renginį vedė Jonas Buziliauskas ir Inga Dovydėnienė. Šventės metu buvo galima aplankyti ir Adomo Petrausko muziejų, Amatų centre pamatyti tautinių drabužių parodą „Tradiciniai lietuviški drabužiai – tautinio kostiumo kūrimo šaltiniai“. Vakaro eigoje svečiai turėjo galimybę paklausyti koncertinės programos, kurioje dalyvavo: Kupiškio Kultūros centro Salamiesčio padalinio kapela „Dvaras“ (vad. A. Totoris), muzikos grupė „Nostalgija“ (vad. S. Laucius), Noriūnų laisvalaikio salės kapela „Iki ryto“ (vad. B. Pertoševičienė), Šepetos padalinio kapela „Kairabalė“ (vad. V. Mališauskienė), kapela „Daumantų muzikantai“ (vad. K. Švilpauskas), Subačiaus padalinio linijinių šokių kolektyvas „Arnika“ (vad. R. Paliulienė). Šventės metu buvo vainikuoti Jonai ir Janinos, vainikus teikė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo nariai A. Šimas ir V. Rinkevičius. Po vidurnakčio įvyko Kupiškio jaunimo centro organizuotas ugnies šou pasirodymas (vad. M. Skrupskis) ir šokiai jaunimui iki ryto. Jonines minint degė laužas, o kaip gi be paparčio žiedo, jį surado Edita Družaitė.

Aa5

Aa7

Aa8

Aa9

Aa10

Popietė "Kūrybos paukštė aplankė mane"

Gegužės 26 d.  Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, Viktariškių kaime, vyko popietė "Kūrybos paukštė aplankė mane".  Čia susirinko kuriantys ir puoselėjantys kūrybą, meną žmonės.

2

Renginio dalyviai  buvo pakviesti į parodos „Menas – gyvenimo šviesa" pristatymą, skirtą dailininkės Marcelės Katiliūtės (1912–1937 m.) atminimui. Su dailininkės biografija bei kūryba supažindino panevėžietis, istorikas Juozas Brazauskas. Buvo pristatyta jo šiemet išleista biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas" apie  Marcę Katiliūtę. Prisiminimais apie šią talentingą, bet tragiško likimo dailininkę dalinosi jos dukterėčia Romualda Katiliūtė - Stovolos.

3a

Renginio metu nuotaikingus muzikinius kūrinius dovanojo Almantas Totoris ir svečias iš Ramongalių – muzikantas Petras Matulis. Antašavos mokyklos - daugiafunkcio centro mokinės parodė literatūrinę kompoziciją „Palietus kūrybą...". Juos paruošė mokytoja Irėna Dugnienė.
Renginyje svečiavosi LR Seimo narys ir Antašavos miestelio bendruomenės krikštatėvis Viktoras Rinkevičius, kuris nustebino žiūrovus perskaitytomis savo kūrybos eilėmis, jo padėjėja Eglė Blaževičienė, poetė Genovaitė Koriznienė,  Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, aktyvus visuomenės veikėjas Albinas Vaižmužis ir Panevėžio rajono Geležių bendruomenės atstovai, kurie į popietę atsivežė trispalvį  Nepriklausomybės šaliką – kamuolį kaip  vienybės ir darnos simbolį. Svečiams buvo padovanoti simboliniai rankų darbo paukšteliai. Juos sukūrė auksarankė iš Antašavos – Angelika Lukošiūnienė.

6
Popietė  baigėsi sriubos virtos ant laužo ir močiutės Lionės Totorienės spurgų ragavimu bei nuoširdžiu pasibendravimu. Visiems, susirinkusiems po kūrybos paukštės sparnu, tas laikas praleistas kartu buvo tikra atgaiva nuo kasdienybės rūpesčių.

Renginio organiztoriai  Laisva Čiuliepienė (Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos Antašavos padalinys), Jolanta Knizikevičienė (Veronikos Šleivytės paveikslų galerija) ir Almantas Totoris (Kupiškio kultūros centro Antašavos laisvalaikio salė).

 Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė

12

Vinco Ramanausko fotografijų parodos "Tremties akimirkos 1955-1958 m." pristatymas

„Tremtis į Rytus, emigracija į Vakarus, rezistencija pogrindyje – pasipriešinimo, išbandymų ir tikėjimo laikmetis, suvienijęs tautą bendram Nepriklausomybės siekiui.“ – Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė. Taip prasidėjo Vinco Ramanausko fotografijų parodos pristatymas Kupiškio kultūros centre birželio 14 d. minint 76-ąsias tremties Lietuvoje metines.

IMGP9809

Nuotraukoje fotografas Vincas Ramanauskas.

Parodos pristatyme dalyvavo ir pats autorius Vincas Ramanauskas, kartu su sūnumi Vytautu. Fotografijų autorius pasidalino prisiminimais apie tremties laikus, nors jam pačiam tremties pavyko išvengti, kadangi sužinojus apie tuščius vagonus laukiančius stotyje, Vincas su tėvais susitarė, jog jam reikia pasilikti Lietuvoje ir remti šeimą siuntiniais, todėl su keliais kaimynais, taip pat vengiančiais tremties, pasitraukė į už kilometro buvusią Latviją, kadangi buvo kilęs iš Mažeikių apskrities. Kai grįžo į namus, rado tuščius.

IMGP9827

Nuotraukoje iš kairės Vincas Ramanauskas kartu su sūnumi Vytautu Ramanausku.

Vengiant pakartotino trėmimo, pradėjo gyventi nelegalų gyvenimą, slapstėsi pas gimines, kaimynus. 1952-1955 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, kur ir susidomėjo fotografija. Netrukus per vargus įsigijo ir pirmąjį fotoaparatą „Liubitel“. Tuo metu pradėtos rinkti ir dainos, išgirstos iš draugų, perrašomos iš dainų sąsiuvinių. Po kariuomenės Vinco niekas nelaukė Lietuvoje, todėl jis kartu su panašaus likimo draugais iškeliavo pas ištremtus tėvus, vargusius Krasnojarsko krašte. Nuvykęs ieškojosi geriau apmokamo darbo ir toliau rėmė šeimą, įsidarbino Nazarovo šiluminės elektrinės statyboje. Čia sutiko ir savo gyvenimo moterį – Angelę. Kartu jie susilaukė Aldonos, vėliau sugrįžę į Lietuvą Vytauto ir Aušros.

IMGP9771

Nuotraukoje renginio vedėja, režisierė Nijolė Ratkienė.

Sugrįžus į Mažeikius daug laiko atidavė kraštotyrai, talkininkaujant muziejininkams, fotografuojant. Atgimimo laikais laisvalaikis skirtas visuomeninei veiklai. Iki šiol Vincas yra nepalaužiamas optimistas, tikintis šviesia Lietuvos ateitimi. O sūnus Vytautas, taip pat dalyvavęs parodos pristatyme, pasirinko istoriko, fotografo kelią, šiuo metu dirba Mažeikių muziejaus vyr. muziejininku. Parodoje eksponuojamos temties akimirkos ir ištremtų žmonių gyvenimai, nes autoriui fotografuojant buvo svarbiausias žmogus.

IMGP9869

Nuotraukoje iš kairės fotografas Vincas Ramanauskas, sūnus Vytautas Ramanauskas ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Pasidalinus prisiminimais, Vincas su Vytautu kartu atliko keletą Lietuvių liaudies dainų. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė padėkojo autoriui, už galimybę surengti parodą Kupiškyje. Parodos pristatymą pabaigė žodžiais: „Tegul niekada nesikartoja tautos genocido reiškiniai. Pasakokime ir perteikime, nors ir labai skaudžiai išgyventus faktus, suluošintus gyvenimus“ Prisiminkime šią dieną ir pasimokykime iš istorijos, kol dar yra kas gali papasakoti apie šiuos įvykius, kol dar turime gyvų liudininkų. Juk dar pokario metais iškilusi svajonė apie Nepriklausomą Lietuvą -  šiandien yra mūsų realybė. Renginį vedė režisierė N. Ratkienė. Koncertavo Utenos kultūros centro styginių kvartetas „Arcato“.

Mokinių dailės pleneras "Iš praeities-į dabartį" V. Šleivytės paveikslų galerijoje

Gegužės 19, 30 dienomis vyko  mokinių dailės pleneras skirtas mano tetos dailininkės Marcės Katiliūtės 105-ioms gimimo metinėms ir 80-osioms mirimo metinėms paminėti.  Pleneras organizuotas Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, Viktariškių kaime, nes abi dailininkės vienos iš ryškiausių, iš provincijos kilusios tarpukario Lietuvos jaunosios kartos menininkių, kartu mokėsi Kauno meno mokykloje ir buvo draugės. Jautrios sielos menininkė M. Katiliūtė savo valia pasitraukė iš gyvenimo, nesulaukus nei 25 metų. Sunku pasakyti, kas lėmė tokį desperatišką jos žingsnį: valdžios sprendimas neskirti stipendijos studijoms Prancūzijoje, skeptiškas visuomenės požiūris į moteris menininkes ar dar kai kas.... M. Katiliūtė paliko apie 500 darbų: linoraižinių, eskizų, piešinių, paveikslų. Sukūrė iliustracijų įvairioms knygoms. 1937 metais (jau po mirties) pasaulinėje parodoje Paryžiuje geriausieji M. Katiliūtės grafikos darbai apdovanoti aukso medaliu. 1940 m. balandžio 28 d. Kaune buvo surengta pomirtinė personalinė M. Katiliūtės darbų paroda, kurią  organizuojant  prisidėjo V. Šleivytė.

Jau keletas metų stengiuosi, kad Kupiškio krašto žmonės susipažintų su M. Katiliūtės darbais. Su Kupiškio etnografijos muziejaus pagalba į Kupiškį jau antrą kartą atkeliavo tetos personalinė paroda. Šiuo metu paroda ,, Menas – gyvenimo šviesa“, skirta dailininkės Marcės Katiliūtės (1912-1937) atminimui, veikia V. Šleivytė dailės galerijoje. Ji veiks iki birželio pabaigos. Kviečiu visus aplankyti parodą ir susipažinti su jos kūryba.

1p

 

Norėdama, kad kuo daugiau sužinotų apie šią dailininkę mokiniai, jos jubiliejų proga organizuoju mokinių dailės plenerus dailininkių V. Šleivytės, M. Katiliūtės tėviškėse. Šiemet organizuotame plenere Viktariškių k. dalyvavo visų Kupiškio rajono mokyklų ir Joniškio rajono Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokiniai bei mano anūkas, kuris šiuo metu mokosi Švedijoje. Plenere „Iš praeities – į ateitį“ dalyvavo 50 mokinių, 6 dailės mokytojai.   Gegužės 19 dieną mokiniai susipažino su M. Katiliūtės gyvenimo ir kūrybos istorija. Parodytas Gataučių M. Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokinių ir mokytojų sukurtas filmas ,,Mes – trumpos akimirkos šventėj... (Skirtas M. Katiliūtei.) Visi galėjo pamatyti originalius 28 dailininkės kūrybos darbus parvežtus iš Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

2p

 Parodai - konkursui pristatyti 35 kūrybinius darbus, kuriuos vertino komisija, pirmininkas dailininkas, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Šiam konkursui skyriau po 3 pinigines premijas. Mokinių darbai buvo vertinami 2 grupėse: 13-15 m. ir 16-18 m. Plenero - konkurso nugalėtojai 13-15 m. gr. : I vieta – Mantas Babachinas ( Alizavos pagrindinė mokykla ), už drąsų sprendimą; II vieta – Ronaldas Paleckas (Gataučių M. Katiliūtės pagrindinė mokykla, Joniškio r.);  III vieta – Milda Jankauskaitė ( Alizavos pagrindinė mokykla ). 16-18 m. gr. nugalėtojai: I vieta – Klaudija Bukytė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.) ; II vieta – Rugilė Žalkauskaitė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija); III vieta –  Anželika Kuliničiūtė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija ). Įsteigtą žiūrovų prizą pelnė Rugilė Žalkauskaitė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija).

3p

Gegužės 30 d. mokinių konkurso- plenero darbų pristatymas, mokinių ir mokytojų apdovanojimas vyko V. Šleivytės paveikslų galerijoje Viktariškių kaime. Jo metu buvo pristatyta naujai išleista panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko biografinės apybraiža M. Katiliūtei atminti „Trumpas žydėjimas“. Šią knygą pristatė pats autorius. Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos mokiniai parodė kompoziciją apie M. Katiliūtę ( parengė bibliotekininkė V. Chmieliauskienė ), grojo Kupiškio meno mokyklos auklėtinės Gabrielė Bugaitė ( gitara ) ir Ernesta Knizikevičiūtė ( akordeonas). Darbus apibendrino komisijos pirmininkas Algirdas Venckus, renginį vedė muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Padėkos už dalyvavimą dailės plenere „Iš praeities – į ateitį“ įteiktos visiems mokiniams ir mokytojams. Renginyje dalyvavo Kupiškio r.  dailės mokytojai ir mokiniai, svečiai iš Joniškio r. Gataučių M. Katiliūtės pagrindinės mokyklos vadovaujami  dailės mokytojos Laimos Andruškevičienės, padėjo organizuoti plenerą Kupiškio etnogrfijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė, rajono dailės mokytojų metodinio būrelio vadovė Genia Vaičikauskienė, muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

4p

Dėkoju visiems padėjusiems organizuojant šį renginį. Kviečiu apsilankyti Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, kur galėsite susipažinti ne tik su žymių dailininkių Marcės Katiliūtės, Veronikos Šleivytės kūryba, bet ir puikiais mokinių darbais.

                                                                                                           Romualda Katiliūtė - Stovolos

                      

 

Mokinių dailės pleneras ant Stirniškio piliakalnio

Gegužės 26 d. Stirniškiuose susirinko Kupiškio rajono mokyklų mokiniai. Įvyko mokinių dailės pleneras, kurį organizavo Subačiaus gimnazijos dailės mokytoja G. Vaičikauskienė. Dalyvavo Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Subačiaus gimnazija, Kupiškio P. Matulionio progimnazija, Adomynės mokykla-daugiafunkcinis centras, Alizavos pagrindinė mokykla, Antašavos mokykla-daugiafunkcinis centras, Noriūnų J. Černiaus pagrindinė mokykla, Salamiesčio pagrindinė mokykla, Šimonių pagrindinė mokykla ir Skapiškio pagrindinė mokykla.

IMGP9645

IMGP9654

Mokiniai turėjo galimybę plačiau susipažinti su Stirniškiuose esančiu Komarų dvaru. Dvaro savininkė N. Milaknienė papasakojo dvaro ir savo šeimos istoriją bei aprodė savo valdas. Vėliau mokiniai ėjo link Stirniškių piliakalnio, o ant jo trumpa koncertinę programą parodė Subačiaus gimnazijos kolektyvas. Plačiau apie Stirniškio piliakalnį ir visai šalia esantį Stirniškių pilkapį dar žinomą ir Ožiakalnio vardu papasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Miglė Zakarauskaitė. Vėliau mokiniai pasidalino į keturias dirbtuves: „Žaidimai akvarele“ vadovės Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dailės mokytoja L. Zinienė ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos dailės mokytoja L. Riaubienė, „Audinio dažymas augalais“ vadovės Alizavos pagrindienės mokyklos dailės mokytoja A. Užtupienė, Salamiesčio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja S. Bernotienė, „Piešimas pastele“ vadovė Noriūnų J. Černiaus pagrindinės mokyklos dailės mokytoja S. Stukienė ir „Baltų papuošalai“ vadovės Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokytojos R. Kalinkienė ir R. Laskauskienė.

IMGP9655

IMGP9682

Mokiniai turėjo galimybę dirbti netradicinėje aplinkoje. Susipažinę su piliakalnio augalais galėjo juos panaudoti savo darbuose. Piešti akvarele aplinkui matomą peizažą išbandyti kūrybinius gebėjimus pastele arba prisiminti Baltų papuošalus, kurie labai siejasi su piliakalniu, o galbūt vis dar glūdi jo galmėse. 

P1010153

Nuotr. G. Vaičikauskienės.

IMGP9689

Europos muziejų naktis Kupiškio etnografijos muziejuje

Gegužės 20 d. Kupiškio etnografijos muziejus paminėjo svarbiausią metų renginį – Europos muziejų naktį. Šiemet muziejų naktis buvo skirta paminėti aktorės Unės Babickaitės Graičiūnienės – Bye 120-tąsias gimimo metines. „Meno aukštybių siekiančioji“ taip buvo pavadintas projektas, kurio metu viena iš projekto dalių buvo, įvykęs pleneras, kuriame profesionalūs dailininkai Arvydas Bagdonas, Arūnas Augutis, Silvija Drebickaitė, Alvydas Stauskas, Vytautas Poška ir Algirdas Venckus įamžino Unę, jai brangias ir su jos asmenybe susijusias vietas. O gegužės 20 d. įvyko parodos pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje.

IMG 6109 

Nuotraukoje iš dešinės vienas iš plenero dalyvių Arvydas Bagdonas piešia šaržą jaunosioms muziejaus lankytojoms.

Renginyje jau minėti profesionalūs dailininkai dovanojo lankytojams šaržus dailininko ir lankytojo dialoge „Gyvenimas kitu kampu“. Renginio metu buvo pakviesta VšĮ „Kultūros inovacijos“ vokalinė grupė iš Rokiškio „Bella Fa“. Neseniai atšventusios 5-ąjį grupės įkūrimo jubiliejų, pasirodymą surengė ir Kupiškio auditorijai. „Bella Fa“ atliko keletą lietuvių liaudies sutartinių, parodė džiazinį kanoną a capella ir sudainavo keletą visiems gerai žinomų dainų. Kiek vėliau pasirodė aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, kuri žiūrovams pristatė muzikinę – literatūrinę imperiją. Aktorė skaitė Unės Babickaitės laiškus, skirtus artimiausiems, jai brangiems žmonėms. Visai šalia literatūros valandėlės skambėjo dainininkės, mecosoprano Ritos Preikštaitės balsas, kartu su smuiko akordais, kuriais pasidalino Miglė Dikštaitienė. Joms pritarė pianistė Rūta Blaškytė.

Kupiškio etnografijos muziejus dėkoja rėmėjams, kurių dėka pavyko įgyvendinti projektą „Meno aukštybių siekiančioji. LR Seimo nariams V. Rinkevičiui ir A. Šimui, UAB Norgauda direktorei I. Dilienei, ūkininkui Z. Aleksandravičiui, UAB „Povilo Gurklio firmos“ direktoriui P. Gurkliui, kooperatyvui „Pieno puta“ ir direktorei J. Dovydėnienei, kulinarinio paveldo puoselėtojai S. Gabrėnaitei – Juknienei. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

IMG 6105

Nuotraukoje iš kairės ir dešinės plenero dalyviai, dailininkai Algirdas Venckus ir Arūnas Augutis. Centre renginio rėmėjas LR Seimo narys Audrys Šimas.

Aktorė Unė Babickaitė – Graičiūnienė, kurios tikrasis vardas Uršulė, gimė Kupiškio valsčiuje ūkininkų šeimoje. Artėjant Pirmajam pasauliniam karui būsima aktorė kartu su broliais Petru, Vytautu ir Kaziu pasitraukė į Petrogradą (dab. Sankt Peterburgas). Pabėgėlių stovykloje, kur virė intensyvus kultūrinis gyvenimas, ji sutiko bičiulį, rašytoją Balį Sruogą (1896 – 1947). Jo paskatinta 1914 m. būsima aktorė suvaidina pirmąjį savo vaidmenį spektaklyje „Lietuviškas pulkas“. Pamatęs U. Babickaitės talentą Balys Sruoga ir toliau skatino ją vaidinti, siekti aktorės profesijos bei karjeros. Netgi pakeitė jos tikrąjį vardą, ir nuo to laiko Uršulę Babickaitę visi žinojo kaip Unę.

                      Pirmieji Unės Babickaitės aktoriniai ir režisūriniai žingsniai Lietuvoje prasidėjo dar 1918 m., kada ji įkūrė Kauno apskrityje artistų dramos kuopą, tačiau veikla Lietuvoje truko neilgai. 1919 m. Unė Babickaitė išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, kur iškart įsitraukė į lietuvių išeivių kultūrinę ir meninę veiklą. Čia ji subūrė lietuvių dramos kursus, statė ir pati vaidino savo sukurtose pjesėse. Jos globėja tuo metu buvo ten gyvenusi rašytoja Julija Žemaitė (1845 – 1921).

                              IMG 6200

                              Nuotraukoje VšĮ "Kultūros inovacijos" vokalinė grupė "Bella Fa".

                Aktorei ir režisierei susipažinus su kino studijos Paramount Pictures vienu iš režisierių nusišypso laimė suvaidinti net trijose nebylaus kino juostose. Tačiau dėl Jungtinių Amerikos prezidento mylimosios vaidmens, emigrantei, ne amerikietei, teko pasitraukti.  Šiuo Amerikos periodu iš Uršulės Babickaitės ji patapo Une Bye.

1924 m. Unė Bye ištekėjo už savo pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno, su kuriuo išvyko kartu gyventi ir dirbti į Europą. Tuo metu Unė vaidino didžiosiose Londono ir Paryžiaus scenose. Į Lietuvą Unė su vyru sugrįžo 1936 m. Čia ji vadovavo Šaulių sąjungos teatrui bei dirbo Panevėžio teatre.

IMG 6244

Po Antrojo Pasaulinio karo dėl amerikietiškų pasų Graičiūnų šeima buvo apkaltina, laikanti Amerikos vėliavą savo bute. Vyrą, Vytautą Andrių Graičiūną, nuteisė 10 metų, o Unę – 5 metams tremties. Deja tremtyje būdamas  Unės vyras nusižudė. Aktorė ir režisierė labai išgyveno vyro mirtį, tačiau nepasidavė. Tuo metu ji gyveno uošvių namuose, Kaune. Unė Babickaitė mirė 1961 m. nuo kraujo užkrėtimo įsidūrusi į pirštą.

 IMG 6298 

                    Nuotraukoje dailininkas Arūnas Augutis persirengęs Baliu Sruoga. 

                              IMG 6344

                   Nuotraukoje iš kairės: renginio vedėja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė K. Jokimienė, pianistė R. Blaškytė, smuikininkė M. Dikštaitienė, solistė R. Preikštaitė, aktorė, režisierė V. Kochanskytė.

                     Daugiau fotografijų: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1273913549393477

Eglės Ridikaitės parodos "Palikimas. Bobutas skaralas" pristatymas.

Balandžio 28 d. įvyko tapytojos Eglės Ridikaitės parodos „Palikimas. Bobutas sakralas“ pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje.  Parodą rengė  Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė ir architektė Gražina Pajarskaitė.  Parodą pristatė muziejininkė Donata Jutkienė.

Mintimis apie E. Ridikaitės kūrybą dalinosi menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, kuri paminėjo, jog paroda Kupiškyje eksponuota taip pat puikiai kaip ir Vilniuje ar netgi tarptautiniu mastu, taip pat, kad paroda labai glaudžiai susijusi ne tik su parodos autorės Eglės gimtaisiais kraštais, tačiau ir su Kupiškio etnografijos muziejumi bei jo palikimu.

IMGP9313

Centre parodos autorė Eglė Ridikaitė.

IMGP9323

Iš kairės architektė G. Pajarskaitė ir muziejininkė D. Jutkienė.

E. Ridikaitė savo kūryboje naudoja sudėtingą, išskirtinę, pačios susikurtą techniką. Pridengia drobę iš anksto sukurtais, savo pačios trafaretais ir ne tapo, o keliais sluoksniais purškia aerozolinius dažus, kol išgauna tinkamus atspalvius ir faktūrą. Panašiai, kaip šiandien yra kuriamas graffiti menas. Apie autorės kūrybą parodos metu buvo rodomas  Lino Augaičio filmas „Menininkė Eglė Ridikaitė. Atėjai pamatei išėjai. Kultūringos grindys.“

Kupiškio etnografijos muziejus direktorė Violeta Aleknienė  padėkojo autorei už surengtą parodą ir padovanojo neseniai pasirodžiusį „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai XIX a. – XX a. I pusė“ katalogą.

Eglė Ridikaitė yra kilusi iš Kupiškio krašto. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Jos darbai eksponuojami daugiau kaip 80-tyje grupinių parodų, menininkė yra surengusi 11 asmeninių parodų. O pačios autorės atmintyje vis dar išlikę senelės žodžiai „Nu, Egla, paduok švintinį skaralį, aisma turgun“.

IMGP9358

Iš kairės muziejininkė D. Jutkienė ir menotyrininkė R. Jurėnaitė.

IMGP9399

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Daugiau fotografijų galite rasti adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1250211035097062

Pasaulinė kultūros diena

Balandžio 14 d. Kupiškio kultūros centre, įvyko pasaulinės kultūros dienos minėjimas ir nominacijų „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“ įteikimas. Nominacijų statulėlės buvo įteiktos dviems Kupiškio etnografijos muziejininkėms.

IMGP8594

Nuotraukoje iš kairės aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo nariai A. Šimas ir V. Rinkevičius bei Seimo nario J. Jaručio atstovas P. Pranckūnas.

Muziejininkė Kristina Jokimienė puikių rezultatų pasiekė vykdydama edukacinę ir muziejinę veiklą.  K. Jokimienė yra parengusi 8 edukacines programas,  neformaliojo švietimo programos „Etno pavasarėlio papročiai“  vadovė, muziejinės nakties „Gegužinā pas Patrausko Adomų“ organizatorė. Ji renka ir tvarko nematerealaus Kupiškio krašto paveldo duomenis. Nominacija muziejininkei įteikta už etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, bendradarbiavimą su Kupiškio miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigomis.

IMGP8714

Nuotraukoje iš kairės antra aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo narys A. Šimas, P. Gurklys ir muziejininkė K. Jokimienė.

Už Kupiškio krašto garsinimą, monografijos „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ sudarymą nominacija įteikta muziejininkei Aušrelei Jonušytei. Svarbiausias A. Jonušytės indėlis į Kupiškio krašto kultūrą yra leidinių apie Kupiškio kraštą, jo žymius žmones ir kultūros paveldą, rengimas bei leidyba. Ji yra parengusi beveik dvi dešimtis įvairių leidinių. Nuo 2003 m. leidžiamo istorijos ir kultūros almanacho „Kupiškis“ ir Kupiškėnų enciklopedijos bendraautorė , rašo straipsnius rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“, rengia ir teikia projektus Lietuvos Kultūros tarybai ir kitiems fondams. 2016 m. išleisti du leidiniai bendradarbiaujant su Izraelio valstybės ambasadoriumi Lietuvoje, Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje organizuota konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Minėtos konferencijos pranešimai publikuoti to paties pavadinimo knygoje. Taip pat išleista Versmės leidyklos serijos „Valsčiai“, įspūdingos apimties – 1252 puslapiai, didelę išliekamąją vertę turinti monografija „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“. Nuo 2016 m. muziejininkė planuoja rengti antrą monografiją „Skapiškis“.

IMGP8768

Nuotraukoje iš kairės aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo narys A. Šimas, A. Norkus ir muziejininkė A. Jonušytė

Nominuotos „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“: Kupiškio kultūros centro choreografė Joana Jankauskienė, moterų vokalinio ansamblio „Versmė“ bei vokalinio dueto „Duo“ vadovė Nidija Sankauskienė ir Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Jolita Pipynienė.

IMGP9029

Nuotraukoje iš kairės dainininkas L. Mikalauskas ir aktorė V. Kochanskytė.

Renginį organizavo Kupiškio kultūros centras ir Kupiškio rajono savivaldybė. Žavinga aktorė Virginija Kochanskytė vedė nominacijų teikimo ceremoniją, jai koncertinėje programoje talkino dainininkas Liudas Mikalauskas, akompaniatorė Virginija Unguraitytė ir arfininkė Aistė Baliunytė.

Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada

Balandžio 28 d. Kupiškio etnografijos muziejuje apsilankė Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada. Kartu su ambasadoriumi atvyko ir LR Seimo narys, dr. Mantas Adomėnas. Svečius lydėjo Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka. Muziejuje svečius pasitiko Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, muziejininkės Jolanta Knizikevičienė ir Miglė Zakarauskaitė. 

Svečiai buvo priimti parodų salėje, vėliau muziejininkė J. Knizikevičienė papasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus istoriją, trumpai supažindino su ekspozicija. Muziejaus svečių knygoje ambasadorius rašė, jog buvo sužavėtas ekskursija. Taip pat, palinkėjo, kad Kupiškio krašto istorija ir toliau sėkmingai būtų saugoma ateities kartoms.

IMGP9234

Prieš mus iš kairės sėdi: Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje H. Mammadzada. Stovi muziejininkė J. Knizikevičienė. Kitoje pusėje sėdi, iš kairės: muziejaus direktorė V. Aleknienė, Kupiškio rajono vicemeras A. Martinka, LR Seimo narys M. Adomėnas.

IMGP9284

Iš kairės: LR Seimo narys M. Adomėnas, Kupiškio rajono vicemeras A. Martinka, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje H. Mammadzada, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, muziejininkė J. Knizikevičienė.

Kristinos Gaidžiūnienės kūrybos darbų paroda ,,Mano veltinis‘‘ ir vilnos vėlimo edukacinis užsiėmimas Virbališkiuose

     Pavasaris jau skuba puošti žemę... O  Virbališkių biblioteka pasipuošusi Kristinos Balčiūnaitės-Gaidžiūnienės veltinio kūrybos darbais. Čia surengta paroda ,,Mano veltinis“. Ji sulaukė didelio susidomėjimo. Parodoje eksponuojami gražūs, spalvingi ir šilti  rankdarbiai, išsaugoję  savyje vilnos švelnumą ir kūrėjos žavesį.

    Balandžio 7 diena buvo įsimintina, nes  renginio organizatorės bibliotekos darbuotojos Lidija Mačiulienė, Laima Čejauskienė ir Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pakvietė į parodos pristatymą ir edukacinį užsiėmimą virbališkiečius bei Kupiškio socialinių paslaugų centro Krizių centro padalinio gyventojus. Parodos autorę daugelis gerai pažįsta. Kristinos vaikystė prabėgo Virbališkiuose , o dabar gyvena Panevėžyje. Pristatant parodą ji papasakojo apie save ir savo kūrybą. Meniškos sielos darbštuolė vėlimo meno mokėsi savarankiškai. Ji įvairiais būdais velia riešines, rankogalius, rankines, skirtukus knygoms, šlepetes, veltinukus kūdikiams, batus suaugusiems, įvairius aksesuarus. Mėgsta ryškias spalvas. Kartais net spalva ,,pasako“ koks rankdarbis gims. Jie skiriami draugams, pažįstamiems, kurie vertina rankų darbą bei nori ryškiai išsiskirti iš aplinkos. Vėlimas – kūrybinis procesas, todėl darbai vienetiniai ir originalūs. Kūrybinis darbas jaunai moteriai yra galimybė pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių, o geriausias laisvalaikio leidimo būdas– išbandyti įvairias vėlimo iš vilnos galimybes.

1e

Nuotraukoje iš kairės bibliotekininkė L. Mačiulienė, Kupiškio meno mokyklos mokinė E. Knizikevičiūtė ir K. Gaidžiūnienė.

    Kristina mielai sutiko pravesti edukacinį vilnos vėlimo užsiėmimą. Daugumai moterų patinka rankdarbiai, bet su vilnos vėlimu dar mažai kas susipažinę. Renginio dalyvės atidžiai klausėsi vėlėjos mokymo, patarimų bei pastabų. Iš pradžių visos nedrąsiai stebėjo vilnos vėlimo proceso eigą, bet pabandžius vilna lyg užbūrė ir rankos švelniai glostė, vėlė pasirinktą rankdarbį. Kartu su Kristina mokėmės velti vilnos rutuliukus, knygos skirtukus, gėles, velykinius kiaušinius, riešines.

    Renginio metu nuotaikingus muzikinius kūrinius, grodama akordeonu, visiems dovanojo Kupiškio meno mokyklos auklėtinė Ernesta Knizikevičiūtė.

2e

Nuotraukoje edukacinio užsiėmimo metu, iš dešinės pirma K. Gaidžiūnienė.

    Smagiai ir turiningai praleidusios popietę, dalyvės išsinešė daug ne tik praktinių patarimų ir gerų įspūdžių, bet ir po savo pačių nuveltą darbelį. Parodos autorė yra sukūrusi daugiau kaip šimtą rankdarbių iš vilnos, bet visada nekantrauja padaryti ką nors nauja ir pasidalinti savo džiaugsmu, patirtimi.

    Tikimės, kad Kristina dar ne kartą apsilankys Virbališkių bibliotekoje ar Laukminiškių kaimo muziejuje ir visus norinčius  pamokys vilnos vėlimo meno.

3e

Nuotraukoje edukacinio užsiėmimo dalyvės ir rezultatai.

     Dar visą balandžio mėnesį kviečiame pasidžiaugti eksponuojama Kristinos Gaidžiūnienės kūrybos darbų paroda ,,Mano veltinis“ buvusioje Virbališkių mokykloje.

                           Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė