Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Mokinių dailės pleneras "Iš praeities-į dabartį" V. Šleivytės paveikslų galerijoje

Gegužės 19, 30 dienomis vyko  mokinių dailės pleneras skirtas mano tetos dailininkės Marcės Katiliūtės 105-ioms gimimo metinėms ir 80-osioms mirimo metinėms paminėti.  Pleneras organizuotas Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, Viktariškių kaime, nes abi dailininkės vienos iš ryškiausių, iš provincijos kilusios tarpukario Lietuvos jaunosios kartos menininkių, kartu mokėsi Kauno meno mokykloje ir buvo draugės. Jautrios sielos menininkė M. Katiliūtė savo valia pasitraukė iš gyvenimo, nesulaukus nei 25 metų. Sunku pasakyti, kas lėmė tokį desperatišką jos žingsnį: valdžios sprendimas neskirti stipendijos studijoms Prancūzijoje, skeptiškas visuomenės požiūris į moteris menininkes ar dar kai kas.... M. Katiliūtė paliko apie 500 darbų: linoraižinių, eskizų, piešinių, paveikslų. Sukūrė iliustracijų įvairioms knygoms. 1937 metais (jau po mirties) pasaulinėje parodoje Paryžiuje geriausieji M. Katiliūtės grafikos darbai apdovanoti aukso medaliu. 1940 m. balandžio 28 d. Kaune buvo surengta pomirtinė personalinė M. Katiliūtės darbų paroda, kurią  organizuojant  prisidėjo V. Šleivytė.

Jau keletas metų stengiuosi, kad Kupiškio krašto žmonės susipažintų su M. Katiliūtės darbais. Su Kupiškio etnografijos muziejaus pagalba į Kupiškį jau antrą kartą atkeliavo tetos personalinė paroda. Šiuo metu paroda ,, Menas – gyvenimo šviesa“, skirta dailininkės Marcės Katiliūtės (1912-1937) atminimui, veikia V. Šleivytė dailės galerijoje. Ji veiks iki birželio pabaigos. Kviečiu visus aplankyti parodą ir susipažinti su jos kūryba.

1p

 

Norėdama, kad kuo daugiau sužinotų apie šią dailininkę mokiniai, jos jubiliejų proga organizuoju mokinių dailės plenerus dailininkių V. Šleivytės, M. Katiliūtės tėviškėse. Šiemet organizuotame plenere Viktariškių k. dalyvavo visų Kupiškio rajono mokyklų ir Joniškio rajono Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokiniai bei mano anūkas, kuris šiuo metu mokosi Švedijoje. Plenere „Iš praeities – į ateitį“ dalyvavo 50 mokinių, 6 dailės mokytojai.   Gegužės 19 dieną mokiniai susipažino su M. Katiliūtės gyvenimo ir kūrybos istorija. Parodytas Gataučių M. Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokinių ir mokytojų sukurtas filmas ,,Mes – trumpos akimirkos šventėj... (Skirtas M. Katiliūtei.) Visi galėjo pamatyti originalius 28 dailininkės kūrybos darbus parvežtus iš Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

2p

 Parodai - konkursui pristatyti 35 kūrybinius darbus, kuriuos vertino komisija, pirmininkas dailininkas, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Šiam konkursui skyriau po 3 pinigines premijas. Mokinių darbai buvo vertinami 2 grupėse: 13-15 m. ir 16-18 m. Plenero - konkurso nugalėtojai 13-15 m. gr. : I vieta – Mantas Babachinas ( Alizavos pagrindinė mokykla ), už drąsų sprendimą; II vieta – Ronaldas Paleckas (Gataučių M. Katiliūtės pagrindinė mokykla, Joniškio r.);  III vieta – Milda Jankauskaitė ( Alizavos pagrindinė mokykla ). 16-18 m. gr. nugalėtojai: I vieta – Klaudija Bukytė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.) ; II vieta – Rugilė Žalkauskaitė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija); III vieta –  Anželika Kuliničiūtė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija ). Įsteigtą žiūrovų prizą pelnė Rugilė Žalkauskaitė ( Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija).

3p

Gegužės 30 d. mokinių konkurso- plenero darbų pristatymas, mokinių ir mokytojų apdovanojimas vyko V. Šleivytės paveikslų galerijoje Viktariškių kaime. Jo metu buvo pristatyta naujai išleista panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko biografinės apybraiža M. Katiliūtei atminti „Trumpas žydėjimas“. Šią knygą pristatė pats autorius. Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos mokiniai parodė kompoziciją apie M. Katiliūtę ( parengė bibliotekininkė V. Chmieliauskienė ), grojo Kupiškio meno mokyklos auklėtinės Gabrielė Bugaitė ( gitara ) ir Ernesta Knizikevičiūtė ( akordeonas). Darbus apibendrino komisijos pirmininkas Algirdas Venckus, renginį vedė muziejininkė Jolanta Knizikevičienė. Padėkos už dalyvavimą dailės plenere „Iš praeities – į ateitį“ įteiktos visiems mokiniams ir mokytojams. Renginyje dalyvavo Kupiškio r.  dailės mokytojai ir mokiniai, svečiai iš Joniškio r. Gataučių M. Katiliūtės pagrindinės mokyklos vadovaujami  dailės mokytojos Laimos Andruškevičienės, padėjo organizuoti plenerą Kupiškio etnogrfijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė, rajono dailės mokytojų metodinio būrelio vadovė Genia Vaičikauskienė, muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.

4p

Dėkoju visiems padėjusiems organizuojant šį renginį. Kviečiu apsilankyti Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje, kur galėsite susipažinti ne tik su žymių dailininkių Marcės Katiliūtės, Veronikos Šleivytės kūryba, bet ir puikiais mokinių darbais.

                                                                                                           Romualda Katiliūtė - Stovolos

                      

 

Mokinių dailės pleneras ant Stirniškio piliakalnio

Gegužės 26 d. Stirniškiuose susirinko Kupiškio rajono mokyklų mokiniai. Įvyko mokinių dailės pleneras, kurį organizavo Subačiaus gimnazijos dailės mokytoja G. Vaičikauskienė. Dalyvavo Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Subačiaus gimnazija, Kupiškio P. Matulionio progimnazija, Adomynės mokykla-daugiafunkcinis centras, Alizavos pagrindinė mokykla, Antašavos mokykla-daugiafunkcinis centras, Noriūnų J. Černiaus pagrindinė mokykla, Salamiesčio pagrindinė mokykla, Šimonių pagrindinė mokykla ir Skapiškio pagrindinė mokykla.

IMGP9645

IMGP9654

Mokiniai turėjo galimybę plačiau susipažinti su Stirniškiuose esančiu Komarų dvaru. Dvaro savininkė N. Milaknienė papasakojo dvaro ir savo šeimos istoriją bei aprodė savo valdas. Vėliau mokiniai ėjo link Stirniškių piliakalnio, o ant jo trumpa koncertinę programą parodė Subačiaus gimnazijos kolektyvas. Plačiau apie Stirniškio piliakalnį ir visai šalia esantį Stirniškių pilkapį dar žinomą ir Ožiakalnio vardu papasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Miglė Zakarauskaitė. Vėliau mokiniai pasidalino į keturias dirbtuves: „Žaidimai akvarele“ vadovės Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dailės mokytoja L. Zinienė ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos dailės mokytoja L. Riaubienė, „Audinio dažymas augalais“ vadovės Alizavos pagrindienės mokyklos dailės mokytoja A. Užtupienė, Salamiesčio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja S. Bernotienė, „Piešimas pastele“ vadovė Noriūnų J. Černiaus pagrindinės mokyklos dailės mokytoja S. Stukienė ir „Baltų papuošalai“ vadovės Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokytojos R. Kalinkienė ir R. Laskauskienė.

IMGP9655

IMGP9682

Mokiniai turėjo galimybę dirbti netradicinėje aplinkoje. Susipažinę su piliakalnio augalais galėjo juos panaudoti savo darbuose. Piešti akvarele aplinkui matomą peizažą išbandyti kūrybinius gebėjimus pastele arba prisiminti Baltų papuošalus, kurie labai siejasi su piliakalniu, o galbūt vis dar glūdi jo galmėse. 

P1010153

Nuotr. G. Vaičikauskienės.

IMGP9689

Europos muziejų naktis Kupiškio etnografijos muziejuje

Gegužės 20 d. Kupiškio etnografijos muziejus paminėjo svarbiausią metų renginį – Europos muziejų naktį. Šiemet muziejų naktis buvo skirta paminėti aktorės Unės Babickaitės Graičiūnienės – Bye 120-tąsias gimimo metines. „Meno aukštybių siekiančioji“ taip buvo pavadintas projektas, kurio metu viena iš projekto dalių buvo, įvykęs pleneras, kuriame profesionalūs dailininkai Arvydas Bagdonas, Arūnas Augutis, Silvija Drebickaitė, Alvydas Stauskas, Vytautas Poška ir Algirdas Venckus įamžino Unę, jai brangias ir su jos asmenybe susijusias vietas. O gegužės 20 d. įvyko parodos pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje.

IMG 6109 

Nuotraukoje iš dešinės vienas iš plenero dalyvių Arvydas Bagdonas piešia šaržą jaunosioms muziejaus lankytojoms.

Renginyje jau minėti profesionalūs dailininkai dovanojo lankytojams šaržus dailininko ir lankytojo dialoge „Gyvenimas kitu kampu“. Renginio metu buvo pakviesta VšĮ „Kultūros inovacijos“ vokalinė grupė iš Rokiškio „Bella Fa“. Neseniai atšventusios 5-ąjį grupės įkūrimo jubiliejų, pasirodymą surengė ir Kupiškio auditorijai. „Bella Fa“ atliko keletą lietuvių liaudies sutartinių, parodė džiazinį kanoną a capella ir sudainavo keletą visiems gerai žinomų dainų. Kiek vėliau pasirodė aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, kuri žiūrovams pristatė muzikinę – literatūrinę imperiją. Aktorė skaitė Unės Babickaitės laiškus, skirtus artimiausiems, jai brangiems žmonėms. Visai šalia literatūros valandėlės skambėjo dainininkės, mecosoprano Ritos Preikštaitės balsas, kartu su smuiko akordais, kuriais pasidalino Miglė Dikštaitienė. Joms pritarė pianistė Rūta Blaškytė.

Kupiškio etnografijos muziejus dėkoja rėmėjams, kurių dėka pavyko įgyvendinti projektą „Meno aukštybių siekiančioji. LR Seimo nariams V. Rinkevičiui ir A. Šimui, UAB Norgauda direktorei I. Dilienei, ūkininkui Z. Aleksandravičiui, UAB „Povilo Gurklio firmos“ direktoriui P. Gurkliui, kooperatyvui „Pieno puta“ ir direktorei J. Dovydėnienei, kulinarinio paveldo puoselėtojai S. Gabrėnaitei – Juknienei. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

IMG 6105

Nuotraukoje iš kairės ir dešinės plenero dalyviai, dailininkai Algirdas Venckus ir Arūnas Augutis. Centre renginio rėmėjas LR Seimo narys Audrys Šimas.

Aktorė Unė Babickaitė – Graičiūnienė, kurios tikrasis vardas Uršulė, gimė Kupiškio valsčiuje ūkininkų šeimoje. Artėjant Pirmajam pasauliniam karui būsima aktorė kartu su broliais Petru, Vytautu ir Kaziu pasitraukė į Petrogradą (dab. Sankt Peterburgas). Pabėgėlių stovykloje, kur virė intensyvus kultūrinis gyvenimas, ji sutiko bičiulį, rašytoją Balį Sruogą (1896 – 1947). Jo paskatinta 1914 m. būsima aktorė suvaidina pirmąjį savo vaidmenį spektaklyje „Lietuviškas pulkas“. Pamatęs U. Babickaitės talentą Balys Sruoga ir toliau skatino ją vaidinti, siekti aktorės profesijos bei karjeros. Netgi pakeitė jos tikrąjį vardą, ir nuo to laiko Uršulę Babickaitę visi žinojo kaip Unę.

                      Pirmieji Unės Babickaitės aktoriniai ir režisūriniai žingsniai Lietuvoje prasidėjo dar 1918 m., kada ji įkūrė Kauno apskrityje artistų dramos kuopą, tačiau veikla Lietuvoje truko neilgai. 1919 m. Unė Babickaitė išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, kur iškart įsitraukė į lietuvių išeivių kultūrinę ir meninę veiklą. Čia ji subūrė lietuvių dramos kursus, statė ir pati vaidino savo sukurtose pjesėse. Jos globėja tuo metu buvo ten gyvenusi rašytoja Julija Žemaitė (1845 – 1921).

                              IMG 6200

                              Nuotraukoje VšĮ "Kultūros inovacijos" vokalinė grupė "Bella Fa".

                Aktorei ir režisierei susipažinus su kino studijos Paramount Pictures vienu iš režisierių nusišypso laimė suvaidinti net trijose nebylaus kino juostose. Tačiau dėl Jungtinių Amerikos prezidento mylimosios vaidmens, emigrantei, ne amerikietei, teko pasitraukti.  Šiuo Amerikos periodu iš Uršulės Babickaitės ji patapo Une Bye.

1924 m. Unė Bye ištekėjo už savo pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno, su kuriuo išvyko kartu gyventi ir dirbti į Europą. Tuo metu Unė vaidino didžiosiose Londono ir Paryžiaus scenose. Į Lietuvą Unė su vyru sugrįžo 1936 m. Čia ji vadovavo Šaulių sąjungos teatrui bei dirbo Panevėžio teatre.

IMG 6244

Po Antrojo Pasaulinio karo dėl amerikietiškų pasų Graičiūnų šeima buvo apkaltina, laikanti Amerikos vėliavą savo bute. Vyrą, Vytautą Andrių Graičiūną, nuteisė 10 metų, o Unę – 5 metams tremties. Deja tremtyje būdamas  Unės vyras nusižudė. Aktorė ir režisierė labai išgyveno vyro mirtį, tačiau nepasidavė. Tuo metu ji gyveno uošvių namuose, Kaune. Unė Babickaitė mirė 1961 m. nuo kraujo užkrėtimo įsidūrusi į pirštą.

 IMG 6298 

                    Nuotraukoje dailininkas Arūnas Augutis persirengęs Baliu Sruoga. 

                              IMG 6344

                   Nuotraukoje iš kairės: renginio vedėja Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė K. Jokimienė, pianistė R. Blaškytė, smuikininkė M. Dikštaitienė, solistė R. Preikštaitė, aktorė, režisierė V. Kochanskytė.

                     Daugiau fotografijų: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1273913549393477

Eglės Ridikaitės parodos "Palikimas. Bobutas skaralas" pristatymas.

Balandžio 28 d. įvyko tapytojos Eglės Ridikaitės parodos „Palikimas. Bobutas sakralas“ pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje.  Parodą rengė  Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė ir architektė Gražina Pajarskaitė.  Parodą pristatė muziejininkė Donata Jutkienė.

Mintimis apie E. Ridikaitės kūrybą dalinosi menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, kuri paminėjo, jog paroda Kupiškyje eksponuota taip pat puikiai kaip ir Vilniuje ar netgi tarptautiniu mastu, taip pat, kad paroda labai glaudžiai susijusi ne tik su parodos autorės Eglės gimtaisiais kraštais, tačiau ir su Kupiškio etnografijos muziejumi bei jo palikimu.

IMGP9313

Centre parodos autorė Eglė Ridikaitė.

IMGP9323

Iš kairės architektė G. Pajarskaitė ir muziejininkė D. Jutkienė.

E. Ridikaitė savo kūryboje naudoja sudėtingą, išskirtinę, pačios susikurtą techniką. Pridengia drobę iš anksto sukurtais, savo pačios trafaretais ir ne tapo, o keliais sluoksniais purškia aerozolinius dažus, kol išgauna tinkamus atspalvius ir faktūrą. Panašiai, kaip šiandien yra kuriamas graffiti menas. Apie autorės kūrybą parodos metu buvo rodomas  Lino Augaičio filmas „Menininkė Eglė Ridikaitė. Atėjai pamatei išėjai. Kultūringos grindys.“

Kupiškio etnografijos muziejus direktorė Violeta Aleknienė  padėkojo autorei už surengtą parodą ir padovanojo neseniai pasirodžiusį „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai XIX a. – XX a. I pusė“ katalogą.

Eglė Ridikaitė yra kilusi iš Kupiškio krašto. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Jos darbai eksponuojami daugiau kaip 80-tyje grupinių parodų, menininkė yra surengusi 11 asmeninių parodų. O pačios autorės atmintyje vis dar išlikę senelės žodžiai „Nu, Egla, paduok švintinį skaralį, aisma turgun“.

IMGP9358

Iš kairės muziejininkė D. Jutkienė ir menotyrininkė R. Jurėnaitė.

IMGP9399

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Daugiau fotografijų galite rasti adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1250211035097062

Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada

Balandžio 28 d. Kupiškio etnografijos muziejuje apsilankė Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada. Kartu su ambasadoriumi atvyko ir LR Seimo narys, dr. Mantas Adomėnas. Svečius lydėjo Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka. Muziejuje svečius pasitiko Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, muziejininkės Jolanta Knizikevičienė ir Miglė Zakarauskaitė. 

Svečiai buvo priimti parodų salėje, vėliau muziejininkė J. Knizikevičienė papasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus istoriją, trumpai supažindino su ekspozicija. Muziejaus svečių knygoje ambasadorius rašė, jog buvo sužavėtas ekskursija. Taip pat, palinkėjo, kad Kupiškio krašto istorija ir toliau sėkmingai būtų saugoma ateities kartoms.

IMGP9234

Prieš mus iš kairės sėdi: Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje H. Mammadzada. Stovi muziejininkė J. Knizikevičienė. Kitoje pusėje sėdi, iš kairės: muziejaus direktorė V. Aleknienė, Kupiškio rajono vicemeras A. Martinka, LR Seimo narys M. Adomėnas.

IMGP9284

Iš kairės: LR Seimo narys M. Adomėnas, Kupiškio rajono vicemeras A. Martinka, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Azerbaidžiano ambasadorius Lietuvoje H. Mammadzada, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, muziejininkė J. Knizikevičienė.

Pasaulinė kultūros diena

Balandžio 14 d. Kupiškio kultūros centre, įvyko pasaulinės kultūros dienos minėjimas ir nominacijų „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“ įteikimas. Nominacijų statulėlės buvo įteiktos dviems Kupiškio etnografijos muziejininkėms.

IMGP8594

Nuotraukoje iš kairės aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo nariai A. Šimas ir V. Rinkevičius bei Seimo nario J. Jaručio atstovas P. Pranckūnas.

Muziejininkė Kristina Jokimienė puikių rezultatų pasiekė vykdydama edukacinę ir muziejinę veiklą.  K. Jokimienė yra parengusi 8 edukacines programas,  neformaliojo švietimo programos „Etno pavasarėlio papročiai“  vadovė, muziejinės nakties „Gegužinā pas Patrausko Adomų“ organizatorė. Ji renka ir tvarko nematerealaus Kupiškio krašto paveldo duomenis. Nominacija muziejininkei įteikta už etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, bendradarbiavimą su Kupiškio miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigomis.

IMGP8714

Nuotraukoje iš kairės antra aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo narys A. Šimas, P. Gurklys ir muziejininkė K. Jokimienė.

Už Kupiškio krašto garsinimą, monografijos „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ sudarymą nominacija įteikta muziejininkei Aušrelei Jonušytei. Svarbiausias A. Jonušytės indėlis į Kupiškio krašto kultūrą yra leidinių apie Kupiškio kraštą, jo žymius žmones ir kultūros paveldą, rengimas bei leidyba. Ji yra parengusi beveik dvi dešimtis įvairių leidinių. Nuo 2003 m. leidžiamo istorijos ir kultūros almanacho „Kupiškis“ ir Kupiškėnų enciklopedijos bendraautorė , rašo straipsnius rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“, rengia ir teikia projektus Lietuvos Kultūros tarybai ir kitiems fondams. 2016 m. išleisti du leidiniai bendradarbiaujant su Izraelio valstybės ambasadoriumi Lietuvoje, Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje organizuota konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Minėtos konferencijos pranešimai publikuoti to paties pavadinimo knygoje. Taip pat išleista Versmės leidyklos serijos „Valsčiai“, įspūdingos apimties – 1252 puslapiai, didelę išliekamąją vertę turinti monografija „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“. Nuo 2016 m. muziejininkė planuoja rengti antrą monografiją „Skapiškis“.

IMGP8768

Nuotraukoje iš kairės aktorė V. Kochanskytė, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, LR Seimo narys A. Šimas, A. Norkus ir muziejininkė A. Jonušytė

Nominuotos „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“: Kupiškio kultūros centro choreografė Joana Jankauskienė, moterų vokalinio ansamblio „Versmė“ bei vokalinio dueto „Duo“ vadovė Nidija Sankauskienė ir Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Jolita Pipynienė.

IMGP9029

Nuotraukoje iš kairės dainininkas L. Mikalauskas ir aktorė V. Kochanskytė.

Renginį organizavo Kupiškio kultūros centras ir Kupiškio rajono savivaldybė. Žavinga aktorė Virginija Kochanskytė vedė nominacijų teikimo ceremoniją, jai koncertinėje programoje talkino dainininkas Liudas Mikalauskas, akompaniatorė Virginija Unguraitytė ir arfininkė Aistė Baliunytė.

Kristinos Gaidžiūnienės kūrybos darbų paroda ,,Mano veltinis‘‘ ir vilnos vėlimo edukacinis užsiėmimas Virbališkiuose

     Pavasaris jau skuba puošti žemę... O  Virbališkių biblioteka pasipuošusi Kristinos Balčiūnaitės-Gaidžiūnienės veltinio kūrybos darbais. Čia surengta paroda ,,Mano veltinis“. Ji sulaukė didelio susidomėjimo. Parodoje eksponuojami gražūs, spalvingi ir šilti  rankdarbiai, išsaugoję  savyje vilnos švelnumą ir kūrėjos žavesį.

    Balandžio 7 diena buvo įsimintina, nes  renginio organizatorės bibliotekos darbuotojos Lidija Mačiulienė, Laima Čejauskienė ir Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pakvietė į parodos pristatymą ir edukacinį užsiėmimą virbališkiečius bei Kupiškio socialinių paslaugų centro Krizių centro padalinio gyventojus. Parodos autorę daugelis gerai pažįsta. Kristinos vaikystė prabėgo Virbališkiuose , o dabar gyvena Panevėžyje. Pristatant parodą ji papasakojo apie save ir savo kūrybą. Meniškos sielos darbštuolė vėlimo meno mokėsi savarankiškai. Ji įvairiais būdais velia riešines, rankogalius, rankines, skirtukus knygoms, šlepetes, veltinukus kūdikiams, batus suaugusiems, įvairius aksesuarus. Mėgsta ryškias spalvas. Kartais net spalva ,,pasako“ koks rankdarbis gims. Jie skiriami draugams, pažįstamiems, kurie vertina rankų darbą bei nori ryškiai išsiskirti iš aplinkos. Vėlimas – kūrybinis procesas, todėl darbai vienetiniai ir originalūs. Kūrybinis darbas jaunai moteriai yra galimybė pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių, o geriausias laisvalaikio leidimo būdas– išbandyti įvairias vėlimo iš vilnos galimybes.

1e

Nuotraukoje iš kairės bibliotekininkė L. Mačiulienė, Kupiškio meno mokyklos mokinė E. Knizikevičiūtė ir K. Gaidžiūnienė.

    Kristina mielai sutiko pravesti edukacinį vilnos vėlimo užsiėmimą. Daugumai moterų patinka rankdarbiai, bet su vilnos vėlimu dar mažai kas susipažinę. Renginio dalyvės atidžiai klausėsi vėlėjos mokymo, patarimų bei pastabų. Iš pradžių visos nedrąsiai stebėjo vilnos vėlimo proceso eigą, bet pabandžius vilna lyg užbūrė ir rankos švelniai glostė, vėlė pasirinktą rankdarbį. Kartu su Kristina mokėmės velti vilnos rutuliukus, knygos skirtukus, gėles, velykinius kiaušinius, riešines.

    Renginio metu nuotaikingus muzikinius kūrinius, grodama akordeonu, visiems dovanojo Kupiškio meno mokyklos auklėtinė Ernesta Knizikevičiūtė.

2e

Nuotraukoje edukacinio užsiėmimo metu, iš dešinės pirma K. Gaidžiūnienė.

    Smagiai ir turiningai praleidusios popietę, dalyvės išsinešė daug ne tik praktinių patarimų ir gerų įspūdžių, bet ir po savo pačių nuveltą darbelį. Parodos autorė yra sukūrusi daugiau kaip šimtą rankdarbių iš vilnos, bet visada nekantrauja padaryti ką nors nauja ir pasidalinti savo džiaugsmu, patirtimi.

    Tikimės, kad Kristina dar ne kartą apsilankys Virbališkių bibliotekoje ar Laukminiškių kaimo muziejuje ir visus norinčius  pamokys vilnos vėlimo meno.

3e

Nuotraukoje edukacinio užsiėmimo dalyvės ir rezultatai.

     Dar visą balandžio mėnesį kviečiame pasidžiaugti eksponuojama Kristinos Gaidžiūnienės kūrybos darbų paroda ,,Mano veltinis“ buvusioje Virbališkių mokykloje.

                           Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė Jolanta Knizikevičienė

Baibokai - rašytojo Balio Sruogos gimtinė

Praėjusį šeštadienį kovo 25 d. Kupiškio kultūros centre įvyko parodos „Baibokai – Balio Sruogos gimtinė“ pristatymas. Unės Babickaitės laiškus skaitė aktorė, teatro pedagogė, režisierė Virginija Kochanskytė dalyvavo smuikininkė Martyna Valaitytė ir Ligita Vizbaraitė. B. Sruogos ir Unės Babickaitės istoriją pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Unė Babickaitė renginyje buvo minėta visai neatsitiktinai, nes šiemet minimos 120-osios jos gimimo metinės, o taip pat lietuvių aktorė ir režisierė Unė Babickaitė turėjo gražią draugystės istoriją su Lietuvos poetu, prozininku, dramaturgu, teatrologu, literatūros ir tautosakos tyrinėtoju Baliu Sruoga.

IMGP8331

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė

Uršulė (Unė) Babickaitė buvo talentinga tačiau kartu ir nenuspėjama bei maištinga asmenybė. Kažkada Unė sakė: „Aš nieko daugiau netrokštu tik kasdienės laimės savo motutei, broliams ir draugams.“ Ištekėjo ji už pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno. Tačiau grįžtant į ankstesnius laikus vienas iš Unės gerbėjų buvo Balys Sruoga. Su juo susipažino Panevėžyje 1910 m. Unė nemanė, kad su Baliu ji būtų puiki pora ir atsisakė eiti su juo šokti. Gyvenimas bėgo Unė išvyko į Sankt Peterburgą, tačiau likimas juos suvedė ir svetimuose kraštuose. Balys Sruoga Unėje matė dainininkės, šokėjos, dramos artistės talentus, todėl rūpinosi, kad ji lankytų įvairius kursus, gautų stipendijas. Pirmasis B. Sruogos meilės laiškas jai padarė labai didelį įspūdį. „Karalaitė, balandėlė, auksaplaukė, tavo akys lyg dangaus žiburiai, tu Une esi gulbė...“, tačiau Unė savęs gulbe nelaikė. Balys Sruoga dovanojo Unei veneciško stiklo taurę, puokštę japoniškų chrizantemų, pusę butelio šampano, kaip manoma, jog tais laikais buvo priimtina dovanoti. Unė turėjo ir pilną kambarį gėlių ir gaudavo kitokių dovanų, o manė, kad tai dėl bičiulystės, tačiau Balys Sruoga taip nemanė. Balys Unei dovanojo žiedą laikė savo sužadėtine, o Unė tylėjo. Pasikvietė ją pasivažinėti rogėmis ir staiga visai netikėtai jai pasipiršo. Tačiau Unė atsakė „Aš tikrai netekėsiu už nieko. Net ir už tavęs“. 1918 m. po revoliucijos Unė grįžo į Kupiškį. Tačiau ir čia ji sutiko Balį Sruogą. Unė buvo dėkinga B. Sruogai už pagalbą Rusijoje, tačiau šiltesnių jausmų, kaip jis tikėjosi, ji jam nejautė. Netgi jos motina paniekinamai žiūrėjo į Unės bičiulį rėmusį ją sunkiais laikais Sankt Petreburge. Kartą sutikęs Unę su vyru Kaune, Balys sakė, jog negali jos pamiršt ir dėl to daug geria. Turbūt ir visą gyvenimą Balys Sruoga nepamiršo Unės.

IMGP8375

Nuotraukoje iš kairės V. Kochanskytė, L. Vizbaraitė, M. Valaitytė.

Renginio metu Viginija Kochanskytė sugrįžo į 3 praėjusio amžiaus dešimtmetį ir skaitė Unės Babickaitės laiškus skirtus Baliui Sruogai. M. Valaitytė griežė smuiku, o dainavo L. Vizbaraitė. Neatsitiktinai Kupiškio kultūros centro teatro festivalis „Art do“ buvo pavadintas Unės Babickaitės vardu, kuris pasiekė ir Tarptautinę teatro dieną. Aktorei V. Kochanskytei padėkojo Kupiškio kultūros centro direktorė J. Janušonienė,  perdavė padėką ir nuo Kupiškio rajono mero D. Bardausko, kuris renginyje dalyvauti negalėjo, aktorę taip pat sveikino ir seimo narys V. Rinkevičius. Renginį vedė N. Ratkienė.

IMGP8429

Nuotraukoje iš kairės seimo narys V. Rinkevičius, aktorė V. Kochanskybė, L. Vizbaraitė, M. Valaitytė, N. Ratkienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir Kupiškio kultūros centro direktorė J. Janušonienė.

Žymiam pasaulio semiotikui A. J. Greimui - 100

Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkai ruošdamiesi prisidėti prie Lietuvos šimtmečio paminėjimo, gimtojo krašto iškilių asmenybių, kurios savo gyvenimu ir veikla prisidėjo prie Nepriklausomos valstybės, lietuviškumo išsaugojimo, Lietuvos garsinimo visame pasaulyje parengė projektą „Lietuviškas ateities garantas – sugebėjimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti valstybę“ (Algirdas Julius Greimas). Projektas buvo skirtas žymaus pasaulyje semiotiko A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms, lietuvių kalbos dienų paminėjimui. Semiotikos kūrėjui, kalbininkui, lietuvių mitologijos tyrinėtojui A. J. Greimui Kupiškyje buvo skirta renginių programa, kuri vyko 2017 m. kovo 17 d.

IMGP7950

Prie Felicijos Jakutytės namo, kuriame ankščiau gyveno Greimų šeima.

Pirmoji stotelė A. J. Greimo pagerbimas prie mokytojos Felicijos Jakutytės namų, kur dar 1923 – 1925 m. gyveno garsusis semiotikas su šeima. Režisierė Vilija Morkūnaitė priminė, kad čia buvo susirinkę žmonės prieš dešimtmetį, minint 90-ąsias A. J. Greimo metines. Nors daugelis miestų Lietuvoje minėjo semiotiko 100-ąsias gimimo metines, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę programą. Pats Algirdas Julius Greimas yra sakęs „Kupiškis man daug reiškia, mielas senas Prieteliau. Tai mano graži vaikystė, tai mano vienintelis kontaktas su liaudimi, mūsų kaimu – iš to ir mano meilė folklorui.“ Režisierė V. Morkūnaitė teigė, kad Algirdas Julius Greimas turėjo stiprų ryšį su tėvu. Sūnus ir tėvas mėgdavo vaikščioti už miesto, jaunėlis vertino tylos pamokas – pasivaikščiojimus gamtoje nieko nekalbant, vienas kito netrukdant. Tėvas visuomet jaunąjam Greimui buvo didis autoritetas. Laikas praleistas Kupiškyje semiotikui paliko didžiausius ir ryškiausius prisiminimus. Susirinkę vietiniai kupiškėnai, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius A. Venckus ir Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorius V. Žilinskas pasiūlė įprasminti šią šventę Greimo vardu įsteigiant rajono bibliotekos pavadinimą ar skiriant klasę, pavadintą A. J. Greimo vardu, jo garbei, gimnazijoje. Į šį gražų minėjimą įsijungė ir jaunieji moksleiviai ir garbingo amžiaus Kupiškio gyventojai.

IMGP7999

Iš dešinės režisierė, renginių vedėja V. Morkūnaitė ir Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos diektorius V. Žilinskas.

Antroji stotelė - Kupiškio rajono savivaldybė, kurioje muziejininkė Aušra Jonušytė parengė fotografijų parodą skirtą „Žymiam pasaulio semiotikui Algirdui Juliui Greimui – 100.“ Parodos pristatymo metu kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Rolandas Aidukas ir doc. Dr. Rimantas Astrauskas. Doc. Rolandas Aidukas džiaugėsi, jog fotografijų paroda glaudžiai susijusi su prof. Karolio Rimtauto Kašponio knyga „Greimas arti ir toli“ ir A. J. Greimo vaikystės ir jaunystės epizodais. A. J. Greimo gyvenimas Lietuvoje ypač jaunystės laikotarpio daugeliui yra mažai žinomas ir šiandien. Užsienio straipsniuose apie A. J. Greimą šiuo metu yra pateikiama daug netikslumų. Tačiau galime pasidžiaugti, jog tiksli, ištraukomis ir dokumentais paremta A. J. Greimo biografija yra pateikta prof. K. R. Kašponio knygoje „Greimas arti ir toli“. Profesoriaus surinktos fotografijos ir kiti dokumentai jau spėjo pabuvoti net Kinijoje. Doc. Dr. R. Astrauskas paminėjo, jog A. J. Greimas savyje išsaugojo labai didelę Kupiškio krašto tradicinės kultūros dalį, nes didžiausią įtaką A. J. Greimo asmenybės formavimosi procese turėjo jaunystės dienos praleistos Kupiškyje. Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas teigė, kad  savivaldybės pastate surengta paroda yra labai svarbi mūsų kraštui, ją pamatyti galės kiekvienas žmogus apsilankęs Kupiškio rajono savivaldybėje.

IMGP8045

Fotografijų "Žymiam pasaulio semiotikui A. J. Greimui-100" pristatymo metu Kupiškio rajono savivaldybėje. Iš kairės rež. V. Mokūnaitė, antroje eilėje Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio meno mokyklos direktorė D. Šakickienė, centre doc. R. Aidukas.

IMGP8061

Iš kairės Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio meno mokyklos direktorė D. Šakickienė, centre doc. dr. R. Astrauskas.

Trečioji stotelė  - Kupiškio kultūros centro vitražų salė. Joje vyko mokslinė konferencija „Lietuvos ateities garantas-sugebėjimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti valstybę“ (A. J. Greimas). Konferencijos metu sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas. Jis pasakė kad gimtosiose vietose Juodpėnuose ir Šimonyse savo laiku dirbo A. J. Greimo tėvas. J. Greimas buvo pirmasis lietuvis mokytojas. Taip pat meras padėkojo prof. K. R. Kašponiui, už pagalbą rengiant projektą.

IMGP8101

Mokslinės konferencijos "Lietuvos ateities garantas - sugebėjimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti valstybę" metu, Kupiškio meno mokyklos mokinių pasirodymas.

IMGP8106

Konferencijos metu sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas.

Doc. R. Aidukas skaitė pranešimą „Karolio Rimtauto Kašponio knygos „Greimas arti ir toli“ pristatymas“ pranešimo metu paminėta, kad knyga sulaukė labai didelio susidomėjimo ir planuojamas antras knygos leidimas. Knyga yra biografinio pobūdžio, iliustruota nuotraukomis, dokumentais, išversta į anglų ir prancūzų kalbas. Leidinyje galime rasti ir Greimų šeimos geneologijos medį. Minimi ne tik Greimai bet ir Stukai, Jakučiai ir Plūkai. Minėtas šeimas siejo bendros gyvenimo vertybės: laisvė, nepriklausomybė, pagarba praeičiai, mokslui, menui ir t.t. 

IMGP8119

Nuotraukoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. R. Aidukas skaito pranešimą "Karolio Rimtauto Kašponio knygos "Arti ir toli" pristatymas".

Prof. Dr. K. R. Kašponis skaitė pranešimą „Algirdas Julius Greimas ir semiotikos mokslas pasaulyje“. Jis apibendrino Greimo gyvenimo laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo. Taip pat išleistus leidinius. Pranešimo metu buvo paaiškinta ir semiotikos mokslo reikšmė ir prasmė pasauliui, kodėl tėvo ir sūnaus Greimų vardu buvo pavadintas tiltas per Nemuną Prienuose. 

IMGP8138

Nuotraukoje prof. dr. K. R. Kašponis skaito pranešimą "Algirdas Julius Greimas ir semiotikos mokslas pasaulyje".

O doc. Dr. R. Astrauskas skaitė pranešimą „Algirdo Juliaus Greimo lietuvių mitologijos studija „Apie dievus ir žmones“, kurio metu plačiau analizavo mitologiją kultūros prasme. Buvo paminėta A. J. Greimo sukurta mitologinė sistema ir kaip ji veikia šiandien, palygintas šiandienos tikėjimo supratimas su senuoju pagoniškuoju tikėjimu, akcentuota etninių procesų saugojimo svarba, paaiškinta saulės ir mėnulio vieta, kalendoriaus pradžia, katalikiškų ir pagoniškų švenčių skirtumai. Minėta, jog A. J. Greimas šią temą analizavo labai plačiai. 

IMGP8167

Nuotraukoje doc. dr. R. Astrauskas skaito pranešimą "A. J. Greimo lietuvių mitologijos studija "Apie dievus ir žmones".

Konferenciją apibendrino Kupiškio Povilo Matulionio lietuvių kalbos mokytoja, metodininkė Skaistutė Paulauskienė. Ji teigė, jog visi pranešimai parengti moksliškai, naudoti įvairūs istoriniai šaltiniai, lauko lokalinė medžiaga (žmonių prisiminimai). Apie A. J. Greimą ir semiotikos mokslą mažai žino ne tik kupiškėnai, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Mokantis universitete , paskaitose buvo užsimenama tik keliais faktais apie A. J. Greimo asmenybę ir jo nuopelnus semiotikos mokslui.

Baigiantis mokslinei konferencijai koncertavo M. K. Čiurlionio kvartetas. Žinoma, kad M. K. Čiurlionio muziką labai mėgo ir garsusis semiotikas. A. J. Greimo įamžinimo organizatorius R. Misiukevičius sudarė ir redagavo visus M. K. Čiurlionio kūrinius.

IMGP8275

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir M. K. Čiurlionio kvartetas.

Daugiau fotografijų iš renginio galite rasti paspaudę ant nuorodos: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1205222179595948

Tautodailininkų ataskaitinė paroda Kupiškio etnografijos muziejuje

Pavasariui įsibėgėjant, kovo 10 d. Kupiškio rajono tautodailininkai kartu su LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininke Virginija Jurevičiene, surengė ataskaitinę parodą Kupiškio etnografijos muziejuje.

Tautodailininkų pasveikinti atvyko ir Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, taip pat Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius. Sveikinimai taip pat buvo skirti ir nuo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės Violetos Aleknienės. Sveikinančių buvo ir daugiau, tai iš Rokiškio atvykę tautodailininkai ir Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovas bei kiti svečiai.

IMGP7632

Kupiškio rajono meras D. Bardauskas sveikina LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos "Židinys" pirmininkę V. Jurevičienę.

Parodoje galėjome išvyksti ne tik tapybos, bet ir medžio drožinių, akmens apdirbimo, pynimo, mezgimo, keramikos, karpymo ir kitų darbų. Parodoje esančių darbų autoriai: Virginija Jurevičienė, Savera Paštukienė, Irena Vapšienė, Violeta Laužikienė, Biruta Jugulienė, Gintas Vaitonis, Birutė Baltrėnienė, Gintautas Tručinskas, Renė Sriubiškienė, Vytautas Jasinskas, Elena Jankauskienė, Romualdas Dobrickas, Vytautas Pastarnokas, Genia Vaičikauskienė, Stasys Racevičius, Alfonsas Blažys, Laima Raišienė, Asta Šiaučiūnaitė, Liucija Vilkaitė, Rita Molienė, Danutė Vaškelienė.

Tautodailininkų pirmininkė Virginija parodos pristatymo metu džiaugėsi tautodailininkų jau nuveiktais darbais, plačiau aptarė praėjusių metų pasiekimus, įvardino apdovanotus mūsų krašto tautodailininkus. 

IMGP7646

Tautodailininkus pasveikinti atvyko Kupiškio rajono savivaldybės, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas V. Knizikevičius.

2016 metais buvo surengta „Aukso vainiko“ paroda Ukmergėje (G. Vaičikauskienė, V. Pastarnokas, I. Vapšienė, B.A.A. Jugulienė, V. Jurevičienė). Vaizduojamojo meno srityje III vieta V. Pastarnokui, V. Jurevičienei, taikomojo meno srityje I vieta Irenai Vapšienei. Respublikinė paroda LTS 50-mečiui Lietuvos Nacionaliniame muziejuje (I. Vapšienė, G. Vaičikauskienė, A. Blažys, V. Pastarnokas, V. Jurevičienė, R. Molienė), paroda Kėdainiuose Amatų name (17 tautodailininkų darbai), Truskavoje, Kėdainių raj. (R. Sriubiškienė, I. Vapšienė, A. Blažys) , darbų paroda Uoginių k. A. Petrausko muziejuje (R. Molienės, B. Baltrėnienės, D. Vaškelienės), mezginių paroda Kupiškio etnografijos muziejuje (B. A. A.  Jugulienės ir L. Raišienės), V. Jurevičienės karpinių paroda eksponuojama Dž. Britanijoje, dabar Rusijoje, Sankt Peterburge, kartu su kėdainiškiais bendra paroda Kupiškio kultūros centre (A. Mackevičienė, V. Kauprys).

IMGP7856

Padėkos žodį taria Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMGP7697

Tautodailininkų ataskaitinės parodos pristatymo metu.

Taip pat surengtos personalinės parodos I. Vapšienės, E. Jankauskienės, R. Sriubiškienės ir V. Jurevičienės. Tautodailininkai taip pat aktyviai dalyvavo ir pleneruose, kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi surengė plenerus „Adomynės dvaro labirintai“ ir „Tradicinė kalėdinės eglutės ir interjero puošyba. Dalyvavo renginiuose: „Visi keliai veda Šeškoturgin“, „Gegužina pas Patrausko Adomų“, Baltų dienos, keliavo į Švenčionis ir kt.

IMGP7585

Tautodailininkų sąjungos pirmininkė V. Jurevičienė.

Apie parodą tautodailininkų pirmininkė V. Jurevičienė sakė: „Kaip visada labai skoningai išeksponuota ir už tai esu labai dėkinga muziejaus darbuotojams. Stebint kai kurių darbus labai nustebino, bet ir nuliūdino“. O susirinkę svečiai, džiaugėsi paroda, negailėjo sveikinimų tiek tautodailininkų pirmininkei, tiek ir patiems tautodailininkams.

O muziejus gali pasidžiaugti savo darbuotoja, taip pat tautodailininke Irena Vapšiene, kuri buvo įvertinta už praėjusius ir už šiuos metus kaip aktyviausia tautodailininkė, kuri gavo tautinio paveldo sertifikatą. 

IMGP7782

Iš kairės tautodailininkų sąjungos pirmininkė V. Jurevičienė ir tautodailininkė, muziejaus darbuotoja I. Vapšienė.

Daugiau nuotraukų galite pamatyti adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1199819620136204

„Tai nuo Jūsų čia taip šviesu, nuo žodžio kitaip pasakyto, nuo pagalvojimo balsu...“

Prasidėjus pavasariui, į susitikimą – konferenciją „Tai nuo Jūsų čia taip šviesu, nuo žodžio kitaip pasakyto, nuo pagalvojimo balsu...“ susirinko gausus būrys ne tik lietuvių kalbos mokytojų, bet ir valdžios atstovų, muziejininkų, bibliotekininkų, kultūros centro specialistų. Režisierė Vilija Morkūnaitė ir Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija, pagal Jadvygos Gabriūnaitės eiles parengė ir pristatė literatūrinę kompoziciją. Sveikinimo žodžius tarė Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

IMGP7227

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija.

                   Pirmąjį pranešimą apie poetę kraštietę J. Gabriūnaitę parengė ir pristatė muziejininkė Jolanta Knizikevičienė ir bibliotekininkė Lidija Mačiuliene. „Nuo pirmojo žydėjimo Laukminiškiuose, ligi sodraus brandumo Šiauliuose“ remtasi poetės dienoraščio fragmentais. Poetė J. Gabriūnaitė buvo rašiusi: „Mokymasis pareiga. (...) Išleistuvių vakarą pamečiau prisegtą gėlę – ieškojau iki suradau... Suradau – prisisegiau. O išleistuvės baigėsi. Gal panašiai atsitiks ir gyvenime? Gal kažką pamesiu ir gal klaidžiosiu, ieškosiu... O „šventė“ baigsis? Gal panašiai ir atsitiko. Ar ne per ilgas buvo klaidžiojimų ir ieškojimų kelias? Ar jį jau suradau? O gal vis dar ieškau?“.

IMGP7252

Nuotraukoje iš kairės renginio vedėja K. Jokimienė ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas.

IMGP7278

Nuotraukoje Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė.

                   Kad geriau pažintume savo kraštietę J. Gabriūnaitę, pakvietėme prisiminimais apie poetę pasidalinti buvusią Virbališkių mokyklos direktorę, aktyvią muziejaus pagalbininkę, Kazimierą Danutę Sokienę, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, Šiaulių Maironiečių draugijos pirmininkę Branguolę Šimkūnienę.

IMGP7309

Nuotraukoje iš kairės muziejininkė J. Knizikevičienė ir bibliotekininkė  L. Mačiulienė.

                     Kadangi profesorius Skirmantas Valentas susirgo ir neatvyko į konferenciją, teko koreguoti programą ir pakviesti taip pat šiaulietį, poetą, 10-ies poezijos knygų bei istorinės dramos autorių Jaunių Kulnį, kuris pasidalino savo kūryba ir įtraukė į poezijos posmų eilutes.

                      Konferenciją apibendrino ir organizatoriams dėkojo Kupiškio P. Matulionio progimnazijos, lietuvių kalbos mokytoja Skaistutė Paulauskienė. Konferencija buvo skirta prisiminti kraštietę poetę Jadvygą Gabriūnaitę ir susipažinti su poeto Jauniaus Kulnio kūryba.

IMGP7385

Nuotraukoje iš kairės lituanistė B. Šimkūnienė ir poetas J. Kulnys.

IMGP7493

Nuotraukoje (sėdi) buvusi Virbališkių mokyklos direktorė D. Sokienė, iš kairės antroje eilėje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, muziejininkė J. Knizikevičienė, lituanistė B. Šimkūnienė, poetas J. Kulnys, bibliotekininkė L. Mačiulienė.

Vasario 16-ąją prisiminus...

Vasario 16 dieną Kupiškio etnografijos muziejaus organizuoti renginiai prasidėjo nuo Sofijos Kanaverskytės parodos pristatymo Kupiškio kultūros centre. Renginių vedėjas V. V. Jevsejevas  pakvietė Kupiškio kultūros centro kamerinį chorą „Cantus Vita“, vėliau muziejininkę Miglę Zakarauskaitę pristatyti parodą. Po parodos pristatymo kūrinį atliko Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai. Parodos autorė S. Kanaverskytė: „Pirmuosius Barboros Radvilaitės portretus pradėjau kurti jau labai seniai. 2007 m. aplikavimo ir siuvinėjimo būdu sukūriau dekoratyvinį Barboros atvaizdą, esantį ir šioje parodoje. Pirmasis serijos kūrinys inspiravo kitus – skirtus Žygimantui Augustui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Juos rodžiau Klaipėdos dailininkų parodoje „Vakarų vėjai“ 2008 m.

Per pastaruosius trejus metus sukūriau visą galeriją darbų, eksponuojamų šioje parodoje. Tai apibendrinti valdovų atvaizdai, juose nesiekiau portretinio panašumo. To ir neįmanoma, naudojant dekoratyvinio aplikavimo techniką. 
Audinių skiautėmis, mezginiais, spalvotomis ir auksinėmis juostelėmis, karoliukais, siuvinėjimais norėjau atskleisti istorinės prabangos spindesį. Kaip teatre paprastomis priemonėmis „apgaunamas“ žiūrovas, taip ir čia kūriau menamą istorinę tiesą. Siekiau dekoratyvaus poetiškumo, spalvinio charakterių perteikimo, taiklaus detalės panaudojimo. Ši paroda – mano giesmė didingai Lietuvos praeičiai. Tai noras išreikšti meilę Lietuvai, kurios praeities garbę bando savintis kaimynai. Taip aš kovoju už LIETUVĄ.“

IMGP6687

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro kamerinis choras "Cantus Vita".

IMGP6695

Nuotraukoje muziejininkė Miglė Zakarauskaitė pristatant parodą.

Vėliau po šventinio koncerto, buvo pristatyta A. Jonušytės monografija „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“. Renginyje dalyvavo knygos straipsnių autoriai: Dr. Gediminas Motuza, Anykščių rajono vicemeras Sigutis Obelevičius, Dr. Egidijus Bukelskis, Dr. Gintautas Zabiela, Gediminas Grina, Dr. Dalia Klajumienė, Dr. Marija Rupeikienė, Dr. Aldona Vasiliauskienė, Simonas Jurkštaitis, Dr. Arūnas Bubnys, Dr. Jonas Minkevičius, Dr. Gaila Kirdienė, Dr. Genovaitė Dručkutė, Renė Sankauskienė, Alvydas Totoris, Minijus Pučėta, Danutė Baronienė, Aldona Ramanauskienė, Lina Matiukaitė, Eleonora Vaičeliūnienė, Algirdas Petrulis. Dalyviai glaustai pristatė savo straipsnių tematiką, A. Jonušytė ir V. Aleknienė muziejaus vardu dėkojo autoriams ir dovanojo monografiją. Monografijos autorę išleidus knygą pasveikino Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė ir kiti svečiai. Smuikais grojo G. Kirdienė ir A. Mulevičius.

IMGP6853

Nuotraukoje iš kairės knygos autorė A. Jonušytė ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas.

IMGP7071

Nuotraukoje monografijos straipsnių autoriai ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė (1 eilė, 4 iš kairės).

Baigiant vasario 16-osios renginių ciklą, grįžome į Kupiškio etnografijos muziejų, kur buvo pristatyta „Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai ir puoselėtojai kupiškėnai – profesorius Bronius Dundulis ir akademikas Vytautas Merkys“ fotografijų, leidinių ir spaudinių paroda. Parodoje smuikais grojo G. Kirdienė ir A. Mulevičius. Parodą pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė. Prisiminimais apie profesorių Bronių Dundulį dalinosi dukterys Daiva Dundulytė – Senulienė ir Ieva Dundulytė – Šenavičienė.

      Bronius Dundulis (1909 – 2000 m.) istorikas Profesorius tyrinėjo maždaug tūkstančio metų Lietuvos istorijos laikotarpį nuo Normanų iki Napoleono. B. Dundulio parengtos monografijos: „Napoleon et la Lituanie en 1812“ (1940), „Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje“ (1960), „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a.“ (1968), Lietuvos užsienio politika XVI a.“ (1971), „Normanai ir baltų kraštai IX-XI a.“ (1982), „Lietuvos kovos dėl Baltijos jūros“ (1985), „Lietuva laisvės kovų sukūriuose (IX – XIX a.)“ (1990), „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a.“ (1993). 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2000 metais įteiktas Prancūzijos nacionalinių nuopelnų Komandoro laipsnio ordinas už nuopelnus istoriografijos mokslui ir publikacijas skirtas Napoleono kompanijai ir jo žygiui į Lietuvą, už Lietuvos istorinių ryšių su Europos valstybėmis, o ypač su Prancūzija atskleidimą.

        IMGP7143

          Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė kartu su profesoriaus B. Dundulio dukromis Daiva ir Ieva.

       O apie akademiką Vytautą Merkį plačiau papasakojo žmona Irena Regina Merkienė.

       Vytautas Merkys (1929 – 2012 m.) humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Mokslų akademijos akademikas, Gardino universiteto garbės daktaras. Parašė 15 knygų, Lietuvos istorijos vadovėlių vidurinėms mokykloms. Iš jų svarbesni: „Simonas Daukantas“ (1972,1991), „Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ (1982), „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. 1864-1904“ (1994), „Knygnešių laikai 1864-1905“ (1994), „Atminties prošvaistės“ (2009) ir kt. Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

        IMGP7182

        Nuotraukoje iš kairės V. Merkio žmona,  Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir muziejaus darbuotoja, tautodailininkė I. Vapšienė.

           Daugiau fotografijų rasite: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1177761769008656 

„Mūsų širdžių dovana Lietuvai šalelei“

„Johano Volfgango Gėtės žodžiais tariant, kiekvieno menininko kūriniai – tai jis pats, ir jei menininkas nori ką nors sukurti – turi kuo nors būti. Būdami lietuviais, gyvendami čia, Lietuvoje, kiekvienas parodos kūrėjas semiasi įkvėpimo iš to, kas mums visiems yra svarbu – iš mūsų gamtos, mūsų istorijos ir mūsų kultūros. Mūsų krašte iš tiesų yra tiek daug kuriančių, talentingų jaunųjų menininkų, kurie savo darbais garsina Kupiškio vardą ne tik Lietuvos mastu, bet ir sėkmingai dalyvauja ir kitų šalių rengiamose vaikų kūrybos parodose bei konkursuose. Savo darbais ir iniciatyva prisideda prie mūsų krašto kultūrinio gyvenimo, į jį įneša naujų spalvų, formų ir nuotaikos. Atsiskleisti įdomų, savitą, pilną fantazijos, širdies ir svajonių jaunųjų menininkų pasaulį padeda mokytojos metodininkės Rita Laskauskienė ir Rima Kalinkienė.

IMGP6590

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė.

Vasario 16-osios išvakarėse Uoginių amatų centre naujai atvertoje Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus jaunųjų talentų parodoje „Mūsų širdžių dovana Lietuvai šalelei“ simboliškai eksponuojami 16 kūrybos darbų, kurie sukurti įvairia technika – tapybos, grafikos, piešimo. Kiekviename iš jų žaidžia vaizdiniai, spalvos ir nuotaikos, jie džiugina ir kartu skatina atrasti naujas erdves.“ – Irma Šemetaitė.

IMGP6618

Nuotraukoje Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos folkloro ansamblis "Kupolė" ir vadovė A. Remeikienė.

Minint vasario 16-ąją, išvakarėse įvyko Kupiškio meno mokyklos  dailės skyriaus mokinių kūrybos darbų parodos pristatymas ir koncertas. Dalyvavo Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė, svečiai mokinius vaišino šakočiu. Į renginį atvažiavo net 4 mokyklos: Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazija, P. Matulionio progimnazija, Skapiškio pagrindinė mokykla ir Šepetos A. Adamkienės pagrindinė mokykla. Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės I. Šemetaitė ir M. Zakarauskaitė.

IMGP6629

Nuotraukoje Skapiškio pagrindinės mokyklos mokinės kartu su mokytoja.

Kartu giedojome Lietuvos himną, prisiminėme vasario 16-osios istoriją. Mokiniai galėjo plačiau susipažinti su nepriklausomybės akto atsiradimu ir signatarais. Kupiškio meno mokyklos mokiniai žiūrovams dovanojo nuostabų koncertą. Kiekviena mokykla pasiruošė ir pristatė programą skirtą vasario 16-ąjai paminėti.  Kas piešė, kas dainavo, kas skaitė eiles skirtas valstybės dienai paminėti. Renginį sveikinimo žodžiais baigė Kupiškio meno mokyklos direktorė D. Šakickienė, padėkojo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

IMGP6636

Nuotraukoje Kupiškio P. Matulionio mokiniai deklamavo eiles.

IMGP6641

Nuotraukoje Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinės kartu su mokytoja.

Daugiau fotografijų iš renginio: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1177592659025567

A. Jonušytės "Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos" pirmą kartą pristatyta kupiškėnams

 Vėlyvą vasario 3-iosios vakarą, prieš pat režisierės N. Danienės spektaklį „Nutildytos mūzos“ Kupiškyje pirmą kartą pristatyta Kupiškio etnografijos muziejaus, muziejininkės A. Jonušytės knyga „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Knyga buvo išleista dar 2016 m. rudenį.

IMGP6484

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos gitaristė.

Renginyje koncertavo Kupiškio meno mokyklos gitaristė. Spektaklio režisierė N. Danienė pasidalino Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono mintimis: „Aš visuomet pabrėžiu tai, jog mes atsimename ne tik kada ir kaip mūsų draugas ar mylimas žmogus mirė, bet pirmiausia gerbiame juos gyvus ir prisimename talentingus, geros širdies, savitus, protingus, besijuokiančius ir dainuojančius, didžiuojamės jų pasiekimais, jų kūriniais, esam dėkingi už tokių žmonių pagalbą ir gerumą“.

IMGP6486

Nuotraukoje režisierė N. Danienė.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė supažindino su žydų istorija, jos reikšme ne tik Kupiškiui, bet ir visai Lietuvai. Taip pat dėkojo muziejininkei A. Jonušytei už leidinį. Muziejaus direktorė šia tema dar kiek ankščiau rinko istorinę, lauko lokalinę medžiagą (žmonių prisiminimus) rengiant knygas „Lietuvos valsčiai“ ir „Panemunėlis“. Pati Aušra pristatė savo sudarytą leidinį, papasakojo kaip buvo sudaryta knyga, įvardino ir dėkojo prisidėjusiems prie knygos sudarymo ir  išleidimo: A. Maimon, S. Jurkštaičiui, A. Bubniui, A. Vasiliauskinei, N. Puzelienei ir J. Latvienei. Tiesa mokytojos N. Puzelienė ir J. Latvienė dalyvavo pristatyme ir papasakojo, kaip kartu su mokiniais rinko medžiagą apie Kupiškio žydų istoriją.

IMGP6500

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Iš Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės V. Aleknienės kalbos: „Žydų tautos istorija yra neatsiejama nuo pasaulio taip pat ir mūsų Lietuvos. Kiekviena tauta turi savo istorinį kelią, kuris pažymėtas taikos arba karo įvykiais. Iki 1940 m. beveik kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje tautinės mažumos integravosi į kultūrinį ir ekonominį gyvenimą. Teisus yra Izraelio ambasadorius Lietuvoje A. Maimonas, sakydamas, kad jie buvo ir yra Lietuvos valstybės žmonės. Tokio įvykio kaip holokaustas neišvengė ir Kupiškis, šios tautybės žmonės buvo išžudyti, bet neištrinti iš atminties. Lietuvoje yra trys vietos, kur galima rasti žuvusių holokausto metu žydų vardus. Jie įamžinti atminimo lentose Kupiškyje, Kėdainiuose, Plungėje. 816 žuvusiųjų pavardžių šiuo metu galima rasti atminimo lentoje, kurių pavardes surinko seserys Glemžaitės. Šiuo metu atminimo lenta perkelta iš Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos į Kupiškio etnografijos muziejų.“

 

Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais vadovaujamas A. Hitlerio ir nacistinės Vokietijos. Lietuvoje nuo 1941 - 1944 m. nužudyta 190 tūkt. Žydų, tai apie 96% visų Lietuvos žydų. Gyvi išliko tik 9 tūkst. Holokausto metu sunaikinta savita Lietuvos žydų kultūra.

 

IMGP6508

Nuotraukoje knygos autorė A. Jonušytė.

1991 m. sausio 13-tąją prisimenant...

2016 m. sausio 13 d. minėjome 26-ąsias laisvės gynėjų dienos metines. Neatsitiktinai pasirinkome Leonido Chardino fotografijas. Lionius Leonidas Chardinas – kaunietis, gimęs 1947 m. gegužės 25 d. Jo dėdės buvo ištemti, o pats Leonidas kartu su senele turėjo palikti namus, slapstytis, gyventi svetimuose nuomuojamuose butuose. Mokėsi Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, taip pat Kauno profesinėje mokykloje, kurioje įgijo elektriko specialybę. Studijavo Kauno politechnikos institute, virš 40 metų dirbo radijo gamykloje. Atšilus politiniam klimatui, dėdžių paskatintas, stojo į savanorių kariuomenę, kur tęsė savo veiklą pagal sugebėjimus.

- 24

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos kanklininkių ansamblis.

1990 kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. pradžioje kilus sovietinei agresijai Leonidas Chardinas buvo parlamento gynėju, už nuopelnus apdovanotas sausio 13-osios medaliu. Reikšmingas jo, kaip parlamento gynėjo indėlis – istorinės 1991 m. fotografijos darytos asmeniniu fotoaparatu. Parodoje eksponuojamose nuotraukose įamžinta parlamento gynėjų kasdienybė: įtampos ir nerimo valandos laukiant sovietų kariuomenės puolimo, gynėjų išsidėstymas parlamento rūmuose, gynėjų rikiuotės laisvalaikis. Šios eksponuojamos istorinės nuotraukos svarbus ir reikšmingas ikonografinis paveldas.

                     23

Nuotraukoje muziejininkė Miglė Zakarauskaitė.

Parodą pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė. Parodos atidarymo metu skambėjo Kupiškio meno mokyklos kanklininkių ansamblio  atliekami lietuvių liaudies kūriniai.

                   255  

 Nuotraukoje P. Matulionio progimnazijos mokiniai.

 Taip pat sausio 13-osios proga buvo organizuota edukacija mokiniams „Sausio 13-oji gyva atmintyje“, vesta Salamiesčio pagrindinėje mokykloje, Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje ir Šimonių pagrindinėje mokykloje. Edukacijos metu mokiniai buvo supažindinti su vaizdine medžiaga ir muziejininkės M. Zakarauskaitės pasakojimu apie sausio 13 dieną. Buvo rodomas video filmas, aptarti 14 žuvusiųjų, plačiau panagrinėtos jų biografijos. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti ir L. Chardino fotografijų archyvą iš 1991 m. įvykių.

 

Sausio 13-osios minėjimas

Kupiškio etnografijos muziejus taip pat prisidėjo prie visuotinės pilietinės iniciatyvos "atmintis gyva, nes liudija", sausio 13-osios, laisvės gynėjų dienos minėjimo ir 8 val. ryto uždegė žvakutes languose.

IMGP6454

„Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys“ parodos pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje

         Šiek tiek šaltą ir tamsų gruodžio 20 d. vakarą, Kupiškio etnografijos muziejuje buvo pristatyta paroda „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys“ iš muziejuje saugomų eksponatų. Nors susirinkusiųjų būrelis nebuvo didelis, tačiau renginyje skambėjo Kupiškio rajono kultūros centro folkloro klubo „Jaunimo Romuva“ sutartinių giedotojų balsai kartu su vadove  D. Palioniene ir Kupiškio rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kupiškio krašto muzikontai“, kartu su vadove A. Pustovaitiene, kuri renginio metu dalinosi senosiosmis kupiškėnų tradicijomis. Taip pat parodos pristatymo metu kalbėjo Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokinė R. Vizbaraitė, kuri pristatė planuojamą kurti 5 minučių video filmuką apie garsiąją Glemžaičių šeimą. Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, apie parodą plačiau pasakojo muziejaus Vyr. Fondų saugotoja G. Zuozienė. Prisiminimais apie Glemžų šeimą dalinosi E. Urbonienė, renginį vainikavo kalėdiniai sveikinimai ir linkėjimai nuo Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos pavaduotojo V. Knizikevičiaus.

          IMGP6027

Nuotrauka iš ekspozicijos.

Viena pagrindinių muziejaus įkūrimo iniciatorių Stefanija Glemžaitė, antroji gausios – aštuonerių vaikų – Glemžų šeimos duktė. Įgijusi medicininį išsilavinimą Peterburgo Imperatorienės Marijos Fiodorovnos akušerijos mokykloje, 1919 m. Stefanija Glemžaitė (1885 – 1974) sugrįžo į Kupiškį ir čia medicinos įstaigose išdirbo iki pat 1957 m. 1920-1940 m. dirbdama Šimonyse, nuolat susidurdama su nėščiosiomis ir gimdyvėmis, greta savo tiesioginio darbo kaimo aplinkoje fiksavo įvairius prietarus ir burtus kartu su seserimi Elvyra parengė rankraščius, kurie saugomi mūsų muziejuje. Taip pat Stefanija garsėjo kaip liaudies dainų atlikėja. Ne tik rinko mūsų krašto liaudies dainas, tačiau ir pati jas įdainavo.

IMGP6084

Nuotraukoje Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos mokinė R. Vizbaraitė.

Kita garsi kraštotyrininkė ne tik Kupiškyje, bet ir Lietuvoje Mikalina Glemžaitė (1891 – 1985). Jau vaikystėje iš savo tėvų gavusi svarų dvasinį kraitį, norėjo daryti gera savo gimtinei, o beribis troškimas giliau pažinti krašto istoriją, papročius, tradicijas, tapo nuolatiniu jos gyvenimo palydovu. 1909 m. Mikalina Glemžaitė baigė Saulės mokytojų kursus, dirbo įvairiose vietose, o kartu ir pati mokėsi. 1915-1917 m. lankė pedagoginius kursus prie Peterburgo universiteto. 1928 m. Lietuvos Švietimo ministerija jai suteikė teisę dėstyti rankdarbių kursą.

Dirbdama pedagoginį darbą, Mikalina Glemžaitė nuolat rinko ir kaupė etnografinius eksponatus, dalyvavo ekspedicijose, užrašinėjo tautosaką, rengė tautodailės ir rankdarbių parodas. Pirmoji rankdarbių paroda, surengta Kupiškyje 1921 m., buvo išskirtinė paroda Lietuvoje. Vėliau, dirbdama Kauno Aušros mergaičių gimnazijoje ir Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, kartu su studentėmis rinko tautosaką, liaudies ornamentikos, dailės pavyzdžius. 

IMGP6116

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Pokario metais, dirbdama M. A. Istorijos ir etnografijos muziejuje, Mikalina surinko daug medžiagos apie linų auginimą, apdirbimą ir aprangą.

Per daugelį metų Mikalina sukaupė gausią medžiagą apie įvairių Lietuvos etnografinių regionų audinius, jų marginimą, audimo techniką, drabužius. Daug kas nufotografuota, padaryti brėžiniai, aprašymai. Iš tos gausios medžiagos parengta nemažai albumų su 30 000 pavyzdžių, kurie perduoti 13 Lietuvos Respublikos ir užsienio muziejų, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.

Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė (1893 – 1958) gyveno Kaune ir kitose Lietuvos vietose, retai kada atvykdavo į Kupiškį. Tačiau visada palaikė glaudų ryšį su seserimis. Apie 1950 m. Elvyra ėmėsi didžiulio darbo – išleisti knygą apie Kupiškio apylinkių etnografinius bruožus, tautosaką, papročius, tradicijas, istoriją. Ruošiant šį leidinį, didelę paramą jai teikė Stefanija ir Mikalina. Knygos išleidimas buvo labai komplikuotas dėl dviejų priežasčių: pirma, autorė jau sunkiai sirgo, antra, leidėjai labai nenoriai dirbo prie pirmo tokio pobūdžio leidinio, nes analogo jam dar nebuvo. Didelės apimties knyga Kupiškėnų senovė, išleista 1957 m., mokslininkų vertinimu prilygo tuometinei daktaro disertacijai. Leidinys buvo cenzūruojamas dėl to ne viskas išspausdinta. Tai, kas į knygą nesudėta yra saugoma Kupiškio etnografijos muziejuje ir Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.

IMGP6119

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro folkloro klubas "Jaunimo Romuva" kartu su vadove D. Palioniene.

Seserų Glemžaičių veikla labai artimai siejasi su Kupiškiu. Gana gausi etnografinė, tautosakinė, fotografinė medžiaga, surinkta Kupiškio apylinkėse, padėjo išgarsinti Kupiškio vardą visoje Lietuvoje. 1961 m. Kupiškyje, vidurinės mokyklos salėje, buvo surengta didelė seserų Stefanijos ir Mikalinos Glemžaičių etnografinių rinkinių paroda. Parodą sudarė tautiniai ir liaudies drabužiai, aksesuarai audiniai, senosios liaudies architektūros fotografijos. Parodoje eksponuota gausi rankraštinė medžiaga apie senąją kaimo buitį, mediciną, švietimą, verslus, istoriją. Šių lobių pakako Vilniaus, Kauno, taip pat ir Kupiškio muziejams atgaivinti. 1962 m. Kultūros ministerija iš šios parodos nupirko 500 eksponatų, kurie tapo  pirmaisiais atkuriamo Kupiškio kraštotyros muziejaus eksponatais.  

Ši  seserų Glemžaičių rinkinio, esančio muziejaus fonduose, paroda, parengta architektės Gražinos Pajarskaitės, išsiskiria savo originalumu: tekstilė, surinkta iš Kupiškio krašto apylinkių moterų, dėvinčių kasdienius ir išeiginius liaudies drabužius. Taip pat parodoje yra pirmą kartą eksponuojami aprangos (nuometų, prijuosčių, kelnių, nažutkų, sijonų) audinių skiaučių pavyzdžiai iš albumo, sudaryto Mikalinos ir Stefanijos Glemžaičių, „Kupiškio apylinkės, kaimiečių rūbai, vilkėti XIX a.“ (1948) ir rankdarbių pavyzdžiai iš „Mezginių, nėrinių ir siuvinėjimo pavyzdžių“ albumo, sudaryto M. Glemžaitės 1961 m.

IMGP6162

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

Vienoje iš ekspozicinių erdvių yra atkurtas Mikalinos Glemžaitės, tarpukariu gyvenusios Kaune, kambario fragmentas, kuris atskleidžia to laikotarpio dvasią ir svarbias tam laikmečiui tautiškumo, savitumo ir etniškumo paieškas.

Šiais metais, Kupiškio etnografijos muziejus rašė projektą „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys KEM“. Projekto vykdymo metu buvo nuodugniai ištyrinėtas seserų Glemžaičių sukauptas drabužių ir jų priedų rinkinys, atrinkti vertingiausi XIX a. – XX a. I pusės eksponatai. Visa ši medžiaga bus pateikta leidžiamame kataloge „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys KEM“, kuris bus pristatytas kitų metų pradžioje.

Viskas, kas yra seserų sukaupta ir surinkta, yra neįkainojama. Tai tapatybės ženklai, kurie sudaro ne tik Kupiškio etnografijos muziejaus, bet taip pat ir mūsų kultūros pagrindą. 

Paroda eksponuojama iki 2017 m. sausio 25 d.

Daugiau fotografijų galite pamatyti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1121919367926230

Advento popietė „Pasibūkim kartu“ Virbališkiuose

  2016 m. gruodžio 9 d. Virbališkių bibliotekoje vyko Advento  popietė „Pasibūkim kartu“, kurią organizavo  bibliotekininkės Lidija Mačiulienė ir Laima Čejauskienė bei Laukminiškių kaimo muziejaus specialistė Jolanta Knizikevičienė. Artėjant didžiosioms metų šventėms, vertiname ir branginame laukimo laiką – adventą, kad galėtume dar daug ką nuveikti tobulindami save, augdami dvasia, puoselėdami grožį. Į renginį atvyko Rokiškio raj. Lailūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Lukošiūnienė, Martynonių bibliotekininkė Rita Inčiūrienė. Gausiai susiriko Virbališkių kaimo bendruomenės moterys mėgstančios rankdarbius ir laisvalaikiu kuriančios įvairius mielus daiktus. Visos grožėjosi Daivos Lukošiūnienės atsivežtais pintais darbais iš popieriaus: įvairiomis kraitelėmis, pintinėlėmis, eglute, ir kt. Jie  yra panašūs į iš vytelių pintus gaminius, gana tvirti, gražūs.

111

   Auksarankė Daiva mielai dalinosi savo patirtimi, mokė pinti iš popieriaus įvairius daiktus, kurie yra jaukūs, visur derantys ir nereikalaujantys didelių išlaidų, nes pynimui panaudojami seni laikraščiai. Miklios Daivos rankos suko popierinius vamzdelius ir pynė, o susižavėjusios moterys bandė neatsilikti. Pynimo būdai tokie patys  kaip iš vytelių. Pinti nėra paprastatam reikią įgūdžių. Pabandyti naujas  rankdarbių technikas ne tik įdomus, bet ir praktiškas kūrybinis procesas. Pamokėlės dalyvės džiaugėsi, kad galės sukurti įvairiausių daiktų ne tik sau, bet ir dovanų savo draugams ar artimiesiems. Nuoširdžiai dėkojame Daivai už kūrybinių darbų pamokėlę, linkime naujų kūrybinių iššūkių, kuo geriausios kūrybinės ir asmeninės kloties.   

222

     Visoms moterims  staigmena buvo Advento koncertas, kurį padovanojo jaunieji muzikantai Dominyka Malinauskaitė (saksofonas, pianinas), Matas Sankauskas (gitara), Ernesta Knizikevičiūtė (akordeonas, pianinas). Muzikos garsai išsklaidė žiemos niūrumą, nunešė į jaunystės prisiminimus.

333

 

    Gera buvo susėsti kartu prie gražaus adventinio vaišių stalo ir  pasidalinti įspūdžiais, kūrybiniais suma-nymais, ką kilnaus ir gražaus galime nuveikti per adventą, kad išgyventume tikrąsias Kalėdas. Renginio organizatorių visoms popietės dalyvėms dovanoti angeliukai nešė palinkėjimus sveikatos, meilės, užuojautos, pagalbos, dosnumo, ištvermės, tikėjimo, vilties...  Tikimės, kad auksarankės iš Lailūnų k. apsilankys dar ne kartą ir pamokys rankdarbių. ,,Tikiuosi, kad nors maža dalele kažkiek prisidėjau ir padėjau perprasti šios pynimo technikos subtilybes. Nuoširdžiai dėkojame už be galo šiltas ir maloniai praleistas akimirkas“,  kalbėjo Daiva Lukošiūnienė. O  mūsų kaimo moterims teks nepamiršti pamokų ir surengti kūrybinę parodą  Virbališkių bibliotekoje ar Laukminiškių  kaimo muziejuje.

555

    Svarbiausia, kad Advento popietė neprailgo: pasibuvome kartu, pabendravome, išmokome pinti iš laikraščių, pasidalinome savo rūpesčiais.

    Virbališkių bibliotekos lankytojus dar ilgai džiugins atvežta Lailūnų kaimo bendruomenės sukurta ,,Linksmųjų besmegenių‘‘ parodėlė.

                                                              Laukminiškių kaimo muziejaus specialistė  Jolanta Knizikevičienė

666

 

Tradicinių kalėdinių žaisliukų ir interjero puošyba

Šv. Kalėdos yra svarbiausia ir gražiausia metų šventė. Šios šventinės akimirkos, mūsų gyvenimuose paliekančios pėdsaką. Po mažą džiaugsmą, po gerumo krislelį – žiūrėk ir pats gyvenimas susidėliojo... Džiugu, kai jame daug šviesių spalvų, paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam ir tradicijoms...

IMGP6042

 Visiems norintiems sužinoti apie senuosius šv. Kalėdų papročius ir kokiais tradiciniais žaisliukais buvo puošiama eglutė Kupiškio rajono tautodailininkų sąjunga kartu su etnografijos muziejaus bendruomene sumanė parengti projektą „Tradiciniai kalėdinių žaisliukai ir interjero puošyba“. Sumanymas gimė ne tik teoriškai apie tai kalbėti, bet rengti du praktinius edukacinius užsiėmimus ir sukurtais kalėdiniais žaisliukais papuošti etnografijos muziejaus interjerą.  

IMGP6045

Tautodailininkė, karpymo meistrė Virginija Jurevičienė mokė kaip pasigaminti tradicinius eglutės žaisliukus ar papuošti interjerą iš popieriaus. Muziejininkė Kristina Jokimienė visiems pasakojo apie kalėdinius papročius ir būtinus darbus, o vėliau kvietė pasidaryti tradicinius žaisliukus iš šiaudų. Žaisliukus iš šiaudų pagelbėjo gaminti ir tautodailininkė Irena Vapšienė. Veiklos vyko Kupiškio lopšelyje-darželyje „Obelėlė“, mokykloje „Varpelis“, taip pat Kupos pradinėje mokykloje ir Kupiškio etnografijos muziejuje. Jose dalyvavo mokiniai ir suaugusieji, o kaip jiems sekėsi įveikti praktinius užsiėmimus galite pamatyti Kupiškio etnografijos muziejuje. Visų projekte dalyvavusių darbeliai puošia muziejaus interjerą ir dvi kalėdines eglutes. 

Kviečiame pasigrožėti rankų darbo kūrinėliais!

IMGP6061

IMGP6033

 

Vilniuje pristatytas filmas apie A. Tindžiulį - Dėdę

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė gruodžio 4 d. Vilniaus kupiškėnų klube pristatė „Aviacijos kapitono Albino Tindžiulio Dėdės“ filmą. Buvo parengtas projektas, kurio tikslas – prisidėti prie Lietuvos partizaninio judėjimo atminties išsaugojimo, jaunosios kartos patriotinio ir tautinio ugdymo. Todėl įgyvendinant projektą, kartu su VŠĮ Kupiškio televizijos ir informacijos centru (direktorius Povilas Vireliūnas), buvo sukurtas video filmas „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Filmo režisierė Vilija Morkūnaitė.

DSC02554

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

 Tindiulis A. aviac. kapitonas2

Nuotraukoje Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis - Dėdė.

Kodėl pasirinktas Salamiesčio partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis Dėdė?  Todėl, kad yra nemažai surinkta medžiagos. Krikšto sūnus Rimvydas Tindžiulis gyvena tėviškėje ir yra išsaugojęs jo asmeninius daiktus, fotografijas. 2002 metais Vytautas Jakšys savo sodyboje Suvainių kaime surado unikalų radinį ir  muziejui perdavė A. Tindžiulio cheminiu pieštuku rašytus sąsiuvinius. Iki suradimo, sąsiuviniai buvo sudėti puodynėje, kuri V. Jakšio tėvų namuose antrame aukšte po spaliais išgulėjo 56  metus. Per ilgą laiką popierius sudūlėjo, tekstas išbluko. Retu radiniu susidomėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – genocido aukų muziejus. Sutvarkius perdavimo formalumus A. Tindžiulio archyvas atiteko šiai įstaigai. Kupiškio etnografijos muziejus gavo dokumentų kopijas. 

DSC02624     

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė kartu su Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choru "Laisvė".              

Po video filmo peržiūr0s ir išsamaus Violetos Aleknienės pasakojimo apie Albino Tindžiulio gyvenimą, partizaninę veiklą ir filmo kūrimą; labai įtaigiai nuskambėjo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro “Laisvė“ dainos apie tremtį, partizanus Choro įkūrimo iniciatorė buvo tremtinė operos solistė, Nijolė Ambrozaitytė. Pirmoji choro vadove tapo Paulina Grigaliūnienė. Tai buvo 1988m. Jau sekančiais metais choras pirmą kartą koncertuoja Vilniaus profsąjungos rūmuose Motinos dienos proga. Šiandien choro koncertai skaičiuojami šimtais. Choras dainavo miestuose ir kaimuose, giedojo bažnyčiose, jo dainų klausėsi moksleiviai ir studentai. Choras turi įrašęs nevieną diską, apie dainininkus sukurti keli video filmai. Antrasis choro dirigentas buvo Bronislovas Jankauskas, o dabartinis –Gintaras Skapas. Mums choras dainavo diriguojamas ketvirto kurso studentės-praktikantės, kupiškietės Deimantės Stanionytės. Ji puikiai susitvarkė su savo pareigomis, o kai jos mostas nukrypo į salės pusę, žiūrovai liko neabejingi ir bendrai traukė gerai žinomas partizanų dainas. 

R. Naujokaitienė

DSC02641

Nuotraukoje Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choras "Laisvė".

DSCF7760

Nuotraukoje filmo pristatymo metu susirinkę svečiai.

 

Aušros Jonušytės knygos „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ sutiktuvės.

Lapkričio 3 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo surengtos Kupiškio etnografijos muziejaus specialistės istorikės Aušros Jonušytės knygos „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ sutiktuvės.

5

Sveikina Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys, mokytojos Nijolė Puzelienė ir Jolanta Latvienė su mokiniais. 

Kupiškėnams jau tapęs bičiuliu renginyje dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, jo asistentė Ana Maizel. Į renginį atvyko Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys, leidinio autoriai  ir kūrėjai: Simonas Jurkštaitis, dr. Arūnas Bubnys, dr. Aldona Vasiliauskienė, P. Matulionio progimnazijos mokytojos Nijolė Puzelienė, Jolanta Latvienė, dailininkė Giedrė Ringelevičienė, kalbos redaktorius Algirdas Petrulis. 

17

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Nuotrauka atminčiai. Priekyje Povilo Matulionio progimnazijos mokiniai. Antroje eilėje iš kairės: Nijolė Puzelienė, Jolanta Latvienė, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio meno mokyklos muzikantės. Trečioje eilėje antra iš kairės: dailininkė Giedrė Ringelevičienė, dr. Arūnas Bubnys, kalbos redaktorius Algirdas Petrulis, leidinio sudarytoja Aušra Jonušytė, nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas (Amir Maimon), dr. Aldona Vasiliauskienė, Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys. Paskutinėje eilėje centre Simonas Jurkštaitis. 

Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimonas užsiminė, kad su kupiškėnais jį sieja nuoširdūs ryšiai, kurie laikui bėgant tik stiprėja –ypač tada, kai vykdomi įvairūs projektai, susiję su tarpukaryje gausia Kupiškio žydų bendruomene. Renginių gausa Kupiškyje parodo, kokį didžiulį darbą atlieka miesto valdžia ir žydų istorijos tyrimams pasišventę vietiniai istorikai. Tai byloja ir labai gera knyga, kuriai atsirasti padėjo ne tik istorikai iš Vilniaus, bet ir P. Matulionio progimnazijos mokiniai bei mokytojos, o jis pats parašė leidiniui pratarmę.

13

 

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. 

Kupiškio rajono meras D.Bardauskas dėkojo organizatoriams už galimybę dalyvauti tokiame renginyje ir pasidalinti mintimis apie nuveiktų darbų svarbą ir jų palikimą ateičiai. Rajono vadovas priminė: vyksta Kupiškio viešosios bibliotekos (buvusios žydų sinagogos) renovacija, ruošiami dokumentai Nochemo Šmidto malūnui tvarkyti. Kupiškio rajono meras dėkojo istorikei A. Jonušytei parengusiai leidinį „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, bei įteikė dovaną ambasadoriui, neseniai tapusiam seneliu. Vilniaus kupiškėnų klubo viceprezidentas dr. Vilius Bartulis dėkojo Aušrai Jonušytei sakydamas: „Dirbant nuoširdžiai ir su atsidavimu padaromi dideli darbai, kurie bus reikšmingi ne tik Kupiškio kraštui, bet ir Lietuvos bei Izraelio valstybių istorijai“. Renginio metu buvo dėkota kalbos redaktoriui Algirdui Petruliui ir dalininkei Giedrei Ringelevičienei įdėjusiems daug darbo, kad leidinys atrodytų patraukliai ir išvaizdžiai. Sveikino garbius svečius ir leidinio kūrybinę grupę, Kupiškio meno mokyklos mokinės su mokytojomis surengę šaunų koncertą, kurio pabaigoje savo tautos liaudišką dainą dainavo ir ambasadorius, pritariant gausiam susirinkusių renginio dalyvių būriui plojimais. Pasibaigus renginiui ambasadorius pasirašė naujai išleistoje knygoje visiems norintiems, bei atsakė į regioninės „Kupiškėnų studijos“ direktoriaus Povilo Vireliūno klausimus.

Aušra Jonušytė

1

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas (Amir Maimon) ir jo asistentė Ana Maizel. 

12

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Groja Kupiškio meno mokyklos mokinės su mokytoja. 

Ekspedicija "Partizanų kovų keliais"

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Jau 1944 m. rudenį susikūrę nedideli partizanų būriai ėmė jungtis į stambesnius junginius, vėliau – į apygardas. Apygardą sudarė 2–5 rinktinės, šios skirstėsi į kuopas (tėvūnijas), būrius, skyrius. 2–3 apygardos sudarė sritį. Savo veiklą partizanų junginiai reglamentavo atitinkamais statutais ir taisyklėmis, stojantieji į partizanų gretas duodavo priesaiką. Partizanai vilkėjo karines uniformas su skiriamaisiais ir pasižymėjimo ženklais.

1949 m., nors pasipriešinimas jau silpo, partizanai tęsė aktyvią kovą, ir pogrindžiui pavyko suvienyti Lietuvos patriotines jėgas į vieną organizaciją, sudaryti bendrą karinio ir politinio pasipriešinimo vadovybę. 1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), priimti kariniai ir politiniai dokumentai. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. priimta politinė deklaracija skelbė, kad aukščiausioji teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas.

Dešimt metų vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas Lietuvos karu, rezistencija, partizaniniu karu, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus: trukmę – (beveik 10 metų), visuotinumą (per visą laikotarpį aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir lietuvių partizanams nepalankų jėgų santykį. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų. (naudota http://genocid.lt/centras/lt/1486/a/ „Antisovietinis pasipriešinimas 1944-1953 m.“)

2016 m. spalio 13 d. Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Miglė Zakarauskaitė vykdė ekspediciją Lietuvos partizanų kovų keliais. Siekiant aplankyti ir įamžinti Lietuvos partizanams atminti pastatytų paminklų vietas Kupiškio rajone.

Par1

1. Kupiškio mieste, Ežerėlio gatvėje esantis kryžius, šioje vietoje buvusiems užkastiems 1949 m. sausio 27 d. Kupiškio apsk. Pogrindžio miške žuvusiems Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkui Baliui Vaškeliui – Kęstučiui, apsaugos būrio ir Algirdo kuopos vadui Vladui Velikoniui – Šernui, apsaugos grupės skyriaus vadui Steponui Bulovui, partizanams Bonifacui Dudai – Pisoriui, Domui Matulioniui – Eimučiui ir Vladai Matulionytei atminti.

Par2

2. Kupiškio mieste, Ežerėlio gatvėje esantis paminklas, Kupiškio apylinkėse žuvusiems Algimanto apygardos Vytenio rinktinės partizanams atminti.

Par3

3. Senosios Kupiškio miesto kapinės. Rūpintojėlis. 1991 m. birželio 10 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1949 m. sausio 27 d. Kupiškio apsk. Puodžgirio miške žuvusiems Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkui Baliui Vaškeliui – Kęstučiui, apsaugos būrio ir Algirdo kuopos vadui Vladui Velikoniui – Šernui, apsaugos grupės skyriaus vadui Steponui Bulovui, partizanams Bonifacui Dudai – Pisoriui, Domui Matulioniui – Eimučiui ir Vladai Matulionytei atminti.

Par7

4. Kupiškio rajono, Šimonių miestelio kryžkelė. Koplytstulpis. Šioje vietoje užkastiems 1945 m. birželio 21 d. Rokiškio apsk. Kamajų ir Šimonių valsčiuose NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo pulko 1-osios šaulių kuopos kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusiems Antano Starkaus – Blindos būrio partizanams Jurgiui Dapšiui, Jonui Mikėnui, Jonui Tubiui, Justinui Rimkui ir Jonui Sakalui atminti. 

Par4

5. Kupiškio rajono, Gindvilių k. kapinės, antkapinis paminklas. Šioje vietoje slapta palaidotiems 1947 m. vasario 14 d. žuvusiems Algimanto apygardos partizanams Jonui Viksvai, Lionginui Šalčiui ir Leonidui Stančikui atminti.

Par5

6. Kupiškio raj. Biriečių k. Šioje vietoje 1949 m. gegužės 1 d. susisprogdino Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai, du broliai Vilėniškiai. Taip pat netoliese žuvo kiti šio kaimo partizanai broliai Jonas ir Vytautas Sabuliai.

Par6

7. Kupiškio rajono, Subačiaus seniūnijos, Stačnių k. kapinės. Antkapinis paminklas ir Lietuvos kario kryžiai. 1990 – 1991 m. iš užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1945 m. gruodžio 11 d. Kupiškio apskr. Subačiaus vls. Žvirblionių k. apylinkėse Gitėnų miške įrengtame bunkeryje kautynėse žuvusiems būrio vadui Petrui Zuozai – Šlapkaičiui, jo pavaduotojui Povilui Tolušiui – Varnui ir trims partizanams, 1947 m. liepos 28 d. Panevėžio apsk. Raguvos vls. Traupio miestelyje žuvusiems dviem Vyčio apygardos A. Juozakėno – Liūto būrio partizanams, 1949 m. lapkričio 25 d. Kupiškio apsk. Subačiaus vls. Gitėnų miške kautynėse žuvusiems Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės būrio vadui Antanui Juškai – Vilkui, jo pavaduotojui Julijonui Stakei – Žydui ir penkiems partizanams, taip pat įamžintiems 1944 – 1954 m. Subačiaus apylinkėse žuvusiems Vyčio ir Algimanto apygardų partizanams atminti.

Stuburų k. atidengtas paminklas partizanams atminti

Praėjusį šeštadienį (spalio 15 d.) Kupiškio rajono vadovai, jaunieji šauliai, kariškiai, kupiškėnai su šeimomis, svečiai iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Vilniaus kupiškėnai ir gretimų rajonų žmonės, rinkosi pagerbti 1945–1953 metais žuvusius partizanus. Jiems Stuburų kaimo laukuose buvo atidengtas paminklas „Lietuvai ir žuvusiems partizanams“ skirtas kraštiečiams, Dariaus ir Girėno rinktinės partizanams atminti. Šventėje dalyvavo iniciatoriai: gydytojas Gediminas Kaluina, inžinierius Rimantas Skaistis, architektas Žybartas Simonaitis, o taip pat darbuose prisidėję akmentašiai Vytautas Jasinskas ir Virginijus Sankauskas. 

IMG 0562

Nuotraukoje iš dešinės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė - renginio vedėja.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Antašavos bažnyčioje. Jas aukojo dr. Rimantas Gudelis. Po mišių žmonės rinkosi prie paminklo, kur buvo giedamas Lietuvos himnas, perkirptos trispalvės juostelės juosiančios paminklą „Lietuva“ ir lentą kurioje užrašytos Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų junginio vado kapitono Albino Tindžiulio, būrių, grupių vadų ir partizanų, daugiau kaip šimto žmonių pavardės. Jas skaitė inžinierius Rimantas Skaistis, varpo dūžiais pagerbė gydytojas Gediminas Kaluina. 

IMG 0579

Nuotraukoje iš dešinės Kupiškio rajono meras D. Bardauskas kartu su paminklo sumanytojais perkerpa juostelę.

Paminklo statymo iniciatoriai: inžinierius Rimantas Skaistis, gydytojas Gediminas Kaluina ir architektas Žybartas Simonaitis, kuriuos sveikino Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, kuris džiaugėsi savanoriška iniciatyva pastatyti paminklą.

Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, gražia kaimynų iniciatyva džiaugėsi ir sveikino Biržų rajono vicemerė Irena Varzienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio filialo pirmininkė Dalia Dyrienė. Kalbėjo Lietuvos kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, eilėraščio apie Lietuvą fragmentą skaitė „Vilniaus kupiškėnų“ klubo buvusi prezidentė Liucija Venclovaitė, o kartu su ja į renginį atvyko ir klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė, viceprezidentas Vilius Bartulis kiti nariai. 

IMG 0547

Nuotraukoje iš dešinės Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė dega žvakutes, partizanų atminimui.

Prie paminklo iškilimo prisidėjo: davė akmenį ir žemės sklypą Aleksas Vilutis, Stuburų kaimo bendruomenė, euro parlamentarai Vincas Justas Paleckis ir Algirdas Saudargas, UAB „Gerūda“  direktorius Ramūnas Šeduikis, Vilniaus kupiškėnų klubas, Vida Butkienė, architektė Dovilė Eidukaitė, „Varpo“ redaktorius Algimantas Zolubas, UAB „Kauno staklės“ direktorius Algis Šimonis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kiti rėmėjai prisidėjo darbais. 

IMG 0703

Nuotraukoje paminklo sumanytojai: G. Kaluina, R. Skaistis, Ž. Simonaitis ir V. Jasinskas.

Paminklą ir paminklinę lentą pašventino Antašavos klebonas dr. Rimantas Gudelis. Kovotojams už Lietuvą atminti buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

Už kritusius pokario kovotojus salves iššovė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Kupiškio kuopos kariai. Po renginio kariai vaišino kareiviška koše.

IMG 0597

Nuotraukoje kunigas dr. R. Gudelis šventina paminklą.

 

Visi keliai veda Šeškaturgin

Dabartinė Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos tradicinė žemės ūkio paroda – mugė „derlius 2016“ vykusi spalio 1 d. yra senojo Kupiškio šeškaturgio tradicijų tęsinys. Kaip ir dabar, kiek ankščiau į Kupiškį sukviesdavo amatininkus iš visos Lietuvos. Projektą „Visi keliai veda Šeškoturgin“ parašė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, įgyvendinti projektą padėjo Lietuvos kultūros taryba. Prie šventės organizavimo prisidėjo Kupiškio technologijų ir verslo mokykla bei Kupiškio kultūros centras. Renginį vedė G. Vaitonis ir A. Pustovaitienė, kurie pristatė Kupiškėnų šeškaturgio istoriją. Žiūrovams koncertavo Visagino kapela „Samanyčia“ ir Radviliškio kultūros centro kapela „Seni pažįstami“.

IMGP5587

Nuotraukoje koncertuoja Visagino kapela "Samanyčia".

IMGP5618

Nuotraukoje renginio vedėjai G. Vaitonis ir A. Pustovaitienė kartu su čigonais.

IMGP5624

Nuotraukoje Radviliškio kultūros centro kapela "Seni pažįstami".