Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

Baltų vienybės diena 2016 m.

2016 m. rugsėjo 22 d. ant Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio vyko projektų „Baltų genčių šviesa“ ir „Mes baltai“ pristatymo šventė, lygiadienio minėjimas. Renginį organizavo Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio kultūros centras. 

DSC 4571

Nuotraukoje ragų ir daudyčių sąšauka.

Senuosius baltų amatus, edukacinius užsiėmimus, karybos veiksmus ir kulinarinį paveldą pristatė: „Argostudio“ iš Alytaus, amatininkai iš Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Dusetų, Ignalinos, Vabalninko, Andrioniškio ir Kupiškio, taip pat „Dalės žolės“ – D. Petrauskienė Paliūniškis.

20160922 184949_001 Meras Dainius Bardauskas

Nuotraukoje Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.

Šventėje taip pat dalyvavo folkloro ansambliai: Čiulbutė (Ignalina) lietuviai – nalšėnai, Uzbonels (Pasvalys) žiemgaliai, Rags (Pasvalys) žiemgaliai, Dolija (Vilnius) lietuviai, Laukam pāri (Bauskė) žiemgaliai (Latvija), Zbitkai (Kupiškis) sėliai, Kupkėmis (Kupiškis) sėliai, Vyjūnytė (Salamiestis) sėliai, Ūzulęni (Rezeknė) latgaliai, ByTikZyz (Vilnius) lietuviai.

DSC 4644

Nuotraukoje įpučiama ugnis - deivės Gabijos aukuras.

Buvo iškeltos Lietuvos, Latvijos ir Prūsijos vėliavos. Baltiškąją kultūrą puoselėjantys amatininkai demonstravo juostų pynimą, verpimą, puodų žiedimą, medžio skobimą, odos apdirbimą, kalvystę. Demonstravo ir papuošalus bei dirbinius su baltiškais simboliais, aprangą ir imitavo kovas su kryžiuočiais. Renginio dalyviai turėjo galimybę iš arti pamatyti baltų kultūros atspindžius ir gyvenimo būdą. Autentiškai buvo įžiebta ugnis, deivės Gabijos aukurui ir pagal senovės baltų papročius dievui Perkūnui aukotas šiaudinis ožys.

DSC 4801

Nuotrauka folklorinių ansamblių koncerto metu.

Renginio metu vyko ragų ir daudyčių sąšauka, aukuro ugnies uždegimas ir pagarbinimas, sutartinių ir karo dainų ratas. Taip pat vyko archeologinių kostiumų kolekcijos pristatymas, kurią pristatė Daiva Steponavičienė, rudens lygiadienio apeigos, edukacinė – karinė amatų stovykla, burtai, apsivalymo ritualai, smilkymas žolėmis. Šventės metu svečiai vaišinosi medžiotojų sriuba – bliauka. 

DSC 4840

Nuotraukoje deginamas šiaudinis ožys.

Fotografijų autorė Vida Jonušytė.

Daugiau nuotraukų galite rasti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1034570909994410

Adomynės širdis - pono Adomo dvaras

2016 m. rugsėjo 16 dieną Adomynės dvare susirinko gausus Kupiškio rajono mokyklų mokinių būrys, kuriuos pasitiko dvaro ponai. Renginyje taip pat dalyvavo Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio rajono savivaldybės paveldosaugos specialistas V. Zavackas, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Adomynės bendruomenės pirmininkė V. Pakalniškienė, Šimonių miestelio seniūnas Ž. Vanagas ir kiti svečiai. Edukacinius užsiėmimus ir pažintinę dvaro ekskursiją vedė Adomynės pedagogės: V. Pakalniškienė, D. Mašauskienė, D. Vizbarienė, kultūros darbuotoja R. Lapienienė, bibliotekininkė E. Namiejūnienė. Koncertavo Kupiškio meno mokyklos moksleiviai.

IMGP5335

Nuotraukoje dvaro ponai su svečiais.

2016 metai paskelbti „Paveldo ir bendruomenių“ metais. Apie mūsų krašto vertybių saugojimą ir Europos paveldą kalbėjo V. Zavackas. Mokiniai suskirstyti į grupes atliko užduotis, kurios siejosi su Adomynės dvaro istorija, buvo pažintinės ir kūrybinės. Ekskursijos metu mokiniai galėjo susipažinti su dvaro aplinka ir autentiškais dekoro fragmentais, originaliomis senosiomis koklinėmis krosnimis, ąžuoliniu parketu, dvare sukauptais iš Adomynės surinktais eksponatais. Mokiniai taip pat turėjo galimybę aplankyti ne tik dvarą, tačiau ir jo rūsius, kur buvo ankščiau rakinami ir kankinami baudžiauninkai. Kūrybinės užduotys leido mokiniams sukurti gražius ketureilius apie Adomynę, pasivaikščioti Adomynės dvaro istorijos pramintais takais. Taip pat buvo aplankyta ir šalia stovinti bažnyčia statyta Adomo Vilėniškio, čia pat ir palaidotų kunigų kapai. Dvaro tarnaite persirengusi V. Pakalniškienė papasakojo ir apie dvaro gyventojos bei kunigo meilės istoriją. Adomynės dvare taip pat buvo galima pamatyti ir „Adomynės dvaro labirintai“ kūrybos darbų parodą, bei Salamiesčio mokinių plenero kūrybos darbus.

IMGP5388

Nuotraukoje bendruomenės pirmininkė V. Pakalniškienė pasakojo mokiniams dvarininkaitės ir kunigo meilės istoriją.

Rugsėjo 17 dieną tęsiant Europos paveldo dienas, į Adomynės dvare buvo vesta pažintinė ekskursija po dvarą, diskutuota „Ar reikia išsaugoti kultūros objektus?“, susirinkę svečiai turėjo galimybę paragauti tradicinių Adomynės dvaro vaišių „pagrabinių bandelių“. Baigtas pristatyti LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininkės V. Jurevičienės ir Kupiškio etnografijos muziejaus V. Aleknienės projektas  „Adomynės dvaro labirintai“, susirinkusieji supažindinti su plenero vykusio 2016 m. birželio 25-30 d. Adomynės dvare, darbais. Koncertavo Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos styginių kvartetas. Taigi, buvo prisiminta mūsų krašto istorija, atkreiptas dėmesys į medinės klasicistinės architektūros statinį ir jo išsaugojimą.

IMGP5411

Nuotraukoje moksleivės su dvaro ponais.

IMGP5428

Nuotraukoje mokiniai atlieka vieną iš kūrybinių užduočių.

IMGP5451

Nuotraukoje mokiniai atlikę vieną iš užduočių.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1034405023344332

 

L. Sakalowsky meninio stiklo ir tapybos "Baigtas ciklas" parodos atidarymas

2016 m. rugpjūčio 25 d. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko tarptautinio meninio stiklo simpoziumo, projekto „Glass jazz“ dalis, Louis Sakalowsky meninio stiklo ir tapybos parodos „Baigtas ciklas“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvavo pats menininkas Louis Sakalowsky, kurį sveikino vienas iš parodos organizatorių Remigijus Kriukas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amir Maimon, menotyrininkas Sigitas Laurinavičius, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius ir kiti svečiai, parodos atidarymą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Donata Jutkienė, parodos pristatymo metu koncertavo Kupiškio meno mokyklos mokytojos Irma Paurienė ir Edita Dobrickienė.

GJ2 2

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė D. Jutkienė, vertėja, menininkas L. Sakalowsky, menininkas R. Kriukas.

Meninio stiklo skulptorius ir keramikas Louis Sakalowsky, gimė 1937 m. Pietų Afrikoje, pradėjo mokytis lieti stiklo skulptūras Jeruzalėje ir ten dirbo su stiklu. 1987 m. baigė meninio stiklo mokyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Parodos autorius mano, jog jo mama buvo gimusi Lietuvoje, Kupiškyje, nors jis pats gimė Pietų Afrikoje, bet nuo vaikystės žinojo didelę dalį šeimos istorijos. „Tiesa gyvenant toje kitoje pasaulio pusėje, Lietuva mums atrodė kažkas uždara ir nepasiekiama, lyg kelionė į mėnulį... Nesitikėjau, kad kada nors galėsiu vaikščioti savo senelių takais“ – Louis Sakalowsky. Menininkas jau daugiau nei keturis dešimtmečius, sėkmingai kuriantis skulptorius, kurio kūrinius eksponuoja daugelis galerijų visame pasaulyje. Louis labai įvairiapusis menininkas, kuriam paklūsta stiklas, metalas, molis, kurio džiugūs, o ir skausmingi išgyvenimai ir prisiminimai duobėse gula dažų potepiais.

GJ2 1

Nuotraukoje vienas iš L. Sakalowsky darbų.

Paroda pasiekė Kupiškio etnografijos muziejų, kai vienas iš parodos organizatorių R. Kriukas pakvietė L. Sakalowsky prisijungti prie projekto „Glass jazz“, kuris vyksta Panevėžyje rugpjūčio 21 – 30 d. Parodos pristatymas buvo viena iš projekto dalių. Stiklo kūriniai, o ir dalis „Baigto ciklo“ parodos tapybos kūrinių visiškai neatsitiktinai gimė Lietuvoje. Kad įvyks stiprus „kūrybinis sprogimas“, buvo galima matyti iš Louis akių, kai 2014 m. pirmą kartą savo gyvenime jis lėtai, atsargiai lyg bijodamas kažką praleisti, žingsnis po žingsnio, žengė žeme iš kurios buvo raunamos jo šeimos šaknys. 

GJ4

 Nuotraukoje iš kairės: menininkas R. Kriukas, menotyrininkas S. Laurinavičius, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kultūros Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas V. Knizikevičius.

GJ3

Nuotraukoje iš kairės: vertėja, menininkas L. Sakalowsky, Izraelio ambasadorius J. E. Amir Maimon, menininkas R. Kriukas, menotyrininkas S. Laurinavičius.

Parodos autorius ir meninio stiklo ir tapybos paroda „Baigtas ciklas“ glaudžiai siejasi su nuo 1941 m. prasidėjusiais trėmimais Lietuvoje, taip pat Kupiškyje. L. Sakalowsky seneliai iš mamos pusės, atvykę į Kupiškį XX a. pirmoje pusėje iš pietų Afrikos, buvo tremiami iš krašto ir negailestingai žudomi. Menininkas savo darbuose perteikia jausmus ir gilius išgyvenimus susijusius su giminaičių ir Kupiškio krašto istorija, kuri buvo pažymėta krauju ir skausmo bei netekties šešėliais. 

GJ5

Nuotraukoje parodos atidarymo svečiai.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1008547475930087

Uoginių šv. Mergelės Magdalietės koplytėlės 300-metis

2016 m. liepos 23 d. Uoginių kaime buvo paminėta garbinga Uoginių  Šv. Marijos Magdalietės koplytėlės  300 metų sukaktis. Renginį organizavo Uoginių kaimo bendruomenė, kartu su bendruomenės pirmininke Z. Kaušakiene. Šventėje dalyvavo Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio seniūnas J. V. Semėnas, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Biržų rajono tarybos narys A. Šimas. Į šventę buvo pakviestas Naisių teatro aktorius V. V. Jevsejevas, šv. Mišias aukojo kunigas R. Gudelis, o svečius Uoginių k. amatų centre linksmino Raguvos kultūros centro moterų ansamblis.

IMGP4783

Nuotraukoje koplytėlė šv. Mišių metu.

Renginio metu buvo atidengta ir pašventinta lenta, skirta šv. Marijos Magdalietės koplytėlės 300 metų sukakčiai paminėti. Aktorius V. V. Jevsejevas skaitė poeto, kunigo Antano Strazdo pamokslą.

Šventę vainikavo uoginiečių susibūrimas Uoginių k. amatų centre. Šventė buvo skirta prisiminti koplytėlės istoriją ir perteikti ją ateities kartoms. Į šventę susirinko kelių kartų Uoginių kaimo gyventojai, kartu su savo šeimomis, vaikais ar seneliais.

IMGP4792

Nuotraukoje koplytėlė šv. Mišių metu.

Uoginių Šv. Marijos Magdalieties koplytėlės istorija:

Koplytėlė esanti Uoginių k. Kupiškio rajone, į pietvakarius nuo Antašavos, šalia kelio Kupiškis – Vabalninkas, į Šiaurės Vakarus nuo Adomo Petrausko muziejaus. Priklauso Antašavos Šv. Hiacinto parapijai. Pastatyta Uoginių k. kapinėse, kurios įrengtos nedideliame pušynėlyje. Čia buvo šarvojami mirusieji, laikomos gedulingos mišios. 1803 – 1807 m. Uoginių koplytėlėje mišias laikė poetas kunigas Antanas Strazdas. Koplyčia pastatyta 1716 m. Tai valstybės saugomas vietinės reikšmės paminklas, 1997 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

IMGP4803

Nuotraukoje renginio dalyviai ir svečiai.

Uoginių koplytėlė aštuonkampė, ties pagrindiniu įėjimu yra dvišlaitis prieangis, prieangio viršų puošia nedidelis keturkampis bokštelis, kuriame yra įtaisytas varpas. Stogas dengtas skarda. Stogą ir bokštelio stogelį puošia kaltiniai kryžiai. Pastatas apkaltas vertikaliomis medinėmis lentelėmis, durys plačios, langai puošnūs su dekoratyviniais antlangiais.

IMGP4812

Nuotraukoje aktorius V. V. Jevsejevas (iš dešinės).

Daugiau renginio akimirkų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=983914388393396

 

Arūno Eduardo Paslaičio kūrybos darbų parodos „Lietuvos dvarų piešiniai“ atidarymas

2016 m. liepos 6 d. 11 val. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Kupiškio etnografijos muziejuje buvo atidaryta A. E. Paslaičio kūrybos darbų paroda „Lietuvos dvarų piešiniai“. Parodos atidaryme koncertavo Baltijos kamerinės operos solistai A. Bartkus ir J. Stanelytė. Klaipėdos noneto muzikantai atliko „Lui Špor Grand nonetas II dalis“, P. Čeikovskis „Lenskio arija iš operos Eugenijus Oneginas“ atliko Audrius Bartkus, Žorž Bize hamaneika iš operos „Harmen“ atliko Joana Stanelytė.

Edukacinę programą pristatė Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai „Sugrįžę gyventi“, apie grafų Tyzenhauzų giminės moteris. „Sugrįžę gyventi“ – tai literatūrinė kompozicija, kurios metu Rokiškio krašto muziejaus darbuotojos inscenizavo garsiausias Tyzenhauzų ir Ševdeckų grafų moteris pateikė savo gyvenimo veiklą, pristatė padarytus darbus, pastatytas bažnyčias, nutapytus paveikslus, parašytas knygas.

IMGP4676

Nuotraukoje Rokiškio krašto muziejaus muziejininkės, vaizduojančios Tyzenhauzų ir Ševdeckų grafų moteris.

Jau daugiau nei keturis dešimtmečius architektas ir Lietuvos paveldo steigėjas Arūnas Eduardas Paslaitis savo laisvu laiku fiksuoja Lietuvos dvarus, rūmus, bažnyčias, kaimus. Nuo studijų laikų Kauno politechnikos institute, kai architektūrinių objektų perpiešimas buvo viena iš sudedamųjų studijų dalių, jis važinėja po Lietuvą ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir įamžina dvarus ir dvarelius, liaudies architektūros statinius, piliakalnius.

 Arūnas Eduardas Paslaitis gimė 1942 m. spalio 17 d. Tryškiuose, Kuršėnų rajone. 1949-1960 m. mokėsi Joniškio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1960-1966 m. studijavo architektūrą Kauno politechnikos institute. 1966-1968 m. buvo akmenės rajono architektas. 1968-1992 m. dirbo projektų vyriausiuoju architektu Miestų statybos projektavimo institute. Nuo 1993 m. dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Nuo 1974 m. Arūnas Eduardas Paslaitis yra Lietuvos architektų sąjungos narys. Jis daugiausiai kūrė rekreacinių ir administracinių statinių projektus. Žymiausi jo statiniai: Lietuvos mokslų akademijos poilsinė Palangoje (1982); Narkologijos ligoninė su administracinėmis patalpomis Rasų g. Vilniuje (1983); Lietuvos Respublikos Seimo viešbutis Gedimino pr. Vilniuje (1997); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas Konstitucijos pr. Vilniuje (su T. Balčiūnu, V. Biekša, savo sūnumis Gediminu ir Arūnu, 2001-2004); Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinio pastato Vilniuje projektas (2008-2009).

IMGP4669

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Sovietiniais laikais Arūnas Eduardas Paslaitis piešdavo daugiau liaudies architektūros paminklus – kaimo bažnyčias, varpines, gyvenamuosius namus. Dvaruose tuo metu dažniausiai būdavo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, todėl buvo sudėtinga prieiti prie statinių. Menininkas ne tik fiksavo dvarų būklę, bet ir rinko apie juos informaciją knygose, archyvuose. Kalbindamas vietinius gyventojus, jis išgirsdavo  dvarus apipynusius pasakojimus ir mitus, kuriuose galima atrasti ir tikrų istorijos užuominų. Nors visi dvarai ir skiriasi savo architektūra, istorija, likimu, bet juos vienija bendras didingumas. Dvarų griuvėsiuose vis dar atsispindi turtingos ir klestinčios praeities žiburiai. Romantiška ir užburianti Arūno Eduardo Paslaičio piešinių scenografija sukuria melancholišką, bet jaukią atmosferą. Jo piešiniai yra tarp architektūros ir kūrybos, juose atspindėta realybė, kokia ji bebūtų. Menininkas atlieka svarbų ir vertingą darbą, nes dalis nupieštų objektų sparčiai nyksta, o kai kurių jau nebėra.

XIX-XX amžių sandūroje šalies teritorijoje buvo apie 3300 dvarų, iki mūsų dienų išliko apie 500. Keliaujant po Lietuvą galime matyti, kad buvę valstybės ekonominiai, kultūriniai centrai keliasi naujam gyvenimui. Mūsų uždavinys tęsti jų atkūrimą ir išsaugojimą. Muziejų kelyje „Dvarų kultūros atspindžiai“ įvairiausiomis formomis sužibo žmonių širdyse dvarų praeitis, jų vidaus ir išorės erdvės.

IMGP4680

Nuotraukoje Klaipėdos nonetas.

Prie dvarų, kaip kultūros paveldo objektų prisiliečia istorikai, architektai, restauratoriai. Dvarų istorijai tyrinėti taip pat labai svarbūs žmonės, kurie daug laiko praleidžia archyvuose. Renginio metu buvo pakviestas kalbėti ir menotyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas. Renginį vainikavo Lietuvos himnas.

IMGP4692

Nuotraukoje parodos atidarymo svečiai gieda Lietuvos himną.

Baltijos kamerinės operos spektaklis "Eugenijus Oneginas" Komarų dvare

Liepos 5 dienos pavakarę Komarų dvaro aplinkoje pirmą kartą neeilinį pokylį surengė Eugenijus Oneginas, į kurį pakvietė neabejingus meilei, rafinuotai XIX a. prabangai, grožiui bei operai. Į pokylį atvyko jo mylimoji Tatjana su savo vyru Greminu, bičiulis poetas Lenskis su savo vienintele meile Olga, kiti jų draugai. Baltijos kamerinio operos teatro ir režisierės, choreografės Rūtos Butkus sumanymu garsiosios Piotro Čaikovskio operos žiūrovai tapo jos pagrindinio veiksmo – pokylio dalyviais, autentiškoje dvaro aplinkoje, kuri tebealsuoja ta pačia Aleksandro Puškino eiliuoto romano personažų dvasia.

IMGP4572

Nuotraukoje spektaklio "Eugenijus Oneginas" akimirka.

„Didžioji kūrinio veiksmo dalis vyksta pokylyje. Pirmą kartą operai pasirinktas formatas, kada žiūrovai ne pasyviai stebės veiksmą, bet taps jo dalyviais, pokylio svečiais. Spektaklio metu žiūrovai kartu su dainininkais keliaus per dvaro aplinkos erdves. Norime panaikinti ribą tarp scenos ir žiūrovo, praeities ir dabarties, iliuzijos ir realybės, sukurti ypatingą operos atmosferą, kuri išplėštų iš kasdienybės, nukeldama į dviejų didžių kūrėjų meno pasaulį”, - pasakojo pastatymo iniciatorius, dainininkas Jonas Sakalauskas.

P. Čaikovskis šią operą sukūrė savo laiko konservatorijos studentams – jauniesiems operos solistams, tad neatsitiktinai operoje pagrindinius vaidmenis atliko jaunosios kartos solistai, kurie jau dainuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre ir kituose teatruose Lietuvoje ir užsienyje: Jonas Sakalauskas (Oneginas), Dovilė Kazonaitė (Tatjana), Andrius Bartkus (Lenskis), Joana Stanelytė (Olga), Vaidas Bartušas (Trikė). Taip pat Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Dalia Kudžmarskytė (Larina), Artūras Kazlovkis (Greminas). 

IMGP4531

Nuotraukoje spektaklio "Eugenijus Oneginas" akimirka.

Orkestro partiją atliko naujai susikūręs Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro muzikantų ansamblis – Klaipėdos Nonetas. 

Pasak projekto autorių, Komarų dvaro aplinka – ideali vieta Kupiškio muzikinės kultūros židiniui. Šiuo spektakliu jaunieji menininkai ne tik populiarina dvarų kultūrą, bet ir atkreipia dėmesį į save.

Spektaklis sukūrė pačią gražiausią erdvę ir perkėlė istoriniu laiku į bajorišką dvarų klestėjimo laikotarpį, kuris spindėjo prabanga ir elegancija. Žiūrovai turėjo galimybę ne tik išvysti, bet ir įsijausti į spektaklio aktorių gyvenimą, pabūvoti prabangaus pokylio svečiais ir kartu su aktoriais išgyventi kupiną meilės istoriją.

IMGP4587

Nuotraukoje spektaklio "Eugenijus Oneginas" akimirka.

Kamerinės operos spektaklį organizavo Kupiškio etnografijos muziejus kartu su Kupiškio rajono savivaldybe. Spektaklio pabaigoje buvo padėkota aktoriams, Klaipėdos nonetui, režisierei R. Butkus. Kupiškio etnografijos muziejaus specialistei D. Jutkienei. Padėkos žodžius tarė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir Komarų dvaro paveldėtoja N. Milaknienė.

IMGP4614

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė šalia Klaipėdos noneto.

IMGP4629

Nuotraukoje Komarų dvaro šeimininkė N. Milaknienė dėkoja D. Jutkienei.

 Daugiau renginio akimirkų galite pamatyti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=972069149577920

 

Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų tapybos ir karpinių kūrybos darbų pleneras "Adomynės dvaro labirintai"

2016 m. birželio 25 – 30 d. Adomynės dvare vyko Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų tapybos ir karpinių kūrybos darbų pleneras „Adomynės dvaro labirintai“. Projekto iniciatorė LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininkė Virginija Jurevičienė. Partneriai: Rokiškio raj. tautodailininkų skyrius, Kupiškio etnografijos muziejus ir direktorė V. Aleknienė, Adomynės bendruomenė ir bendruomenės pirmininkė V. Pakalniškienė, ūkininkas E. Černius, Adomynės laisvalaikio centro vadovė R. Lapienienė. Plenere dalyvavo tautodailininkai: G. Kolosovienė, B. Dudėnienė, L. Jegorova, I. Stasikėlienė, K. Preidžius, A. Blažys, I. Vapšienė, V. Kaulakienė. V. Jasinskas ir V. Jurevičienė. Ir Adomynės gyventojai.

IMGP4384

Nuotraukoje centre projekto iniciatorė V. Jurevičienė, iš dešinės tautodailininkai.

Lietuvos muziejų asociacija 2016 m. Muziejų keliui pasirinko temą „Dvarų kultūros atspindžiai“. Tikslas – leisti visuomenei atskleisti muziejų saugomas vertybes, iš dvarų, jų statinių, istorinių parkų pažvelgti į Europos kultūros formą, kuri Lietuvoje egzistavo ypatingai gausiais estetiniais pavidalais, šalia etninės (tradicinės) baltų kultūros. 

IMGP4362

Nuotraukoje projekto rezultatai, tautodailininkų darbai.

Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų pleneras „Adomynės dvaro labirintai“ buvo antras muziejų kelio ciklo renginys. Kodėl muziejininkai ir tautodailininkai pasirinko šią vietą? Pirmiausia todėl, kad Adomynės medinis dvaras su ypatingai gražiai sutvarkytu kraštovaizdžiu yra vienintelis rajone. Antra, kad 2016 m. yra bendruomenių metai. Šiame kultūros paveldo pastate yra įsikūręs miestelio bendruomenės centras, biblioteka, medicinos punktas, kultūros centro padalinys. Bendruomenės nariai atvykstantiems žmonėms siūlo edukacines programas, kulinarinio paveldo vaišes.

IMGP4355

Nuotraukoje dvaro ponai.

Apie Lietuvos dvarų kultūrą, kultūrines dvarų tradicijas daugelį dešimtmečių beveik nebuvo kalbėta. Iš istorijos žinome, kad dvarai buvo kiekvieno regiono ekonomikos ir kultūros centrai. Ypač juose klestėjo meninė kūryba. Padidėjęs dėmesys dvarų kultūrai suteikia viltį rasti galimybių visuomenei pristatyti Kupiškio dvarus ir jų kultūrinį palikimą. Norisi, kad per kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios turi išskirtinę reikšmę regiono kultūros istorijai, sugrįžtų meno, grožio ir išminties dvasia.

IMGP4462

Nuotraukoje tautodailininkai prie savo darbų.

Kupiškio raj. tautodailininkų Liaudies meno studija „Židinys“ su Adomynės bendruomene, norėdami supažindinti visuomenę su išlikusiu materialiniu kultūros paveldu ir jį perteikti mene parengė projektą „Adomynės dvaro labirintai“. Adomynės dvaras pasirinktas neatsitiktinai. Dvaro pastatas restauruotas, sutvarkyta aplinka, veikia edukacinės programos, įkurtas muziejus. Be to sudėtingo plano dviaukštis Adomynės dvaras – gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys, manoma, kad pastatytas vietinių meistrų rankomis. Išlikusios dvaro gonkos su stogeliais ir gražiomis medinėmis kolonomis. Dvaro verandos lubas puošia tapybos piešiniai. Tai retas iki šių dienų išlikęs statinys. 

IMGP4457

Nuotraukoje iš kairės R. Lapienienė ir V. Aleknienė.

Projektą įgyvendinant dalyvavę tautodailininkai tapė ir karpė apie 20 paveikslų. Adomynės bendruomenė kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi parengė išlikusių fotografijų parodą ir surengė projekto pristatymo šventę. Naujai sukurtą paveikslų, karpinių ir fotografijų parodą „Adomynės dvaro labirintai“ planuojama pristatyti ir Kupiškio raj. Komarų, Antašavos, Noriūnų dvaruose.

IMGP4466

Nuotraukoje Kupiškio KC Subačiaus padalinio kapela "Ciongas".

Renginyje taip pat dalyvavo ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio kultūros centro direktorė J. Janušonienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė. Koncertavo Kupiškio Kultūros centro Subačiaus padalinio kapela „Ciongas“. Renginio metu buvo pristatyti tautodailininkų darbai, fotografijų paroda. Tautodailininkams, Adomynės bendruomenei ir Kupiškio etnografijos direktorei įteiktos padėkos už pagalbą įgyvendinant projektą „Adomynės dvaro labirintai“.

IMGP4476

Nuotraukoje Adomynės dvaro fotografijų paroda.

Daugiau nuotraukų galite pamatyti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=968014489983386

Vaikų vasaros stovykla "Sodyboje linksmai"

 stovyklaBirželio mėnesį vyko edukacinė vasaros dieninė stovykla ,,Sodyboje linksmai". Penkias dienas stovyklautojai kūrė, lipdė, draugavo ir varžėsi. Buvo daug įdomių veiklų, kurias atliko pirmą kartą: kepė duoną, liejo žvakes, vėlė vilną, sudarė savo arbatžolių derinuką. Vaikai išbandė daug naujų tapybos galimybių: piešė kojos pirštų pagalba, lipdė iš sūrios tešlos, bandė piešti pagal draugo nuorodas, kūrė iš gamtinės medžiagos ir kt. Stovykloje kiekvieną dieną  organizuojamos aktyvios veiklos: joga, mankšta arba šokiai. Buvo daug įvairių varžytuvių, konkursų. Veiklos vyko porose arba komandomis, kurios nuolat keitėsi.

 Visi dalyviai ir jų tėveliai džiaugėsi, kad šioje stovykloje ne tik labai įdomu ir smagu, bet ir patogu: organizuotas maitinimas, stovyklautojai vežami iki Uoginių km. Amatų centro. Todėl sutarėme susitikti ir kitą vasarą.

Elenos Zalogaitės kūrybos darbų parodos atidarymas

2016 m. birželio 25 d. Palėvenės Domininkonų vienuolyne, tradicinės XVI-osios teatro ir muzikos šventės „Sielos ilgesys“ metu buvo pristatyta Elenos Zalogaitės kūrybos darbų paroda. Parodą atidarė Kupiškio P. Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.

IMGP4326

Nuotraukoje parodos vedėjas, Kupiškio P. Matulionio progimnazijos direktorius R. Latvys.

Parodos atidarymo metu kalbėjo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir pristatė parodos autorės Elenos Zalogaitės biografiją, kalbėjo apie darbų specifiką. Renginio metu aktorius Petras Venslovas deklamavo Vytauto Mačernio eiles. Renginio pabaigoje buvo dėkojama aktoriui Petrui Venslovui, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorei Violetai Aleknienei, įteiktos padėkos ir stiklinės statulėlės primenančios „Sielos ilgesį“.

IMGP4329

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

IMGP4331

Nuotraukoje aktorius P. Venslovas.

Elena Zalogaitė gimusi 1928.10.18, Obeliuose, Rokiškio rajone. Augo labai religingoje šeimoje, tėvas – geležinkelietis, mama – namų šeimininkė. Motina ypač mylėjo muziką, meną, poeziją, o tėvelis dainuodavo operas iš arijos. Jau vaikystėje skleidėsi piešimo gabumai. Po didelio šeimos sukrėtimo širdyje ir darbuose atsirado kančia, o paguoda buvo Dievas. Ji visą gyvenimą siejo su tikėjimu. Sovietmečiu dirbo bibliotekoje, mokykloje, bet visur buvo nepageidaujama, todėl, kad buvo religinga. Turėdama 50 metų išėjo iš darbo, įstojo į tautodailininkų sąjungą. Daug paveikslų dovanojo, Lukštų bažnyčiai – 5 portretus. Kunigas Tamašauskas išmokė groti vargonais, daug metų vargonavo Obelių bažnyčioje.

Autorė mišria technika atskiruose medžio drožiniuose atsispindi istorinę, religinę tematiką. Jos kūryboje yra Vytauto Didžiojo, Maironio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno asmenybių portretai, religiniai siluetai, Jėzaus Kristaus figūros. Taip pat kūrėja savo darbuose įamžina jai brangius natūros kampelius, artimus žmones. Nemažo formato įvairių žanrų ir tematikos medžio raižiniuose, atsispindintys siužetines linijas, savita plastine raiška yra perkelti per E. Zalogaitės kūrybos prizmę.

IMGP4335

Nuotraukoje renginio svečiai.

IMGP4339

Nuotraukoje iš kairės P. Venslovas ir R. Latvys.

IMGP4341

Nuotraukoje iš kairės P. Venslovas, V. Aleknienė, R. Latvys.

 

„Salamiesčio istorijos pėdsakai mokinių kūryboje“

Jau šeštasis, pavasarinis rajono mokyklų dailės pleneras šiemet  vyko Salamiestyje.  Salamiesčio pagrindinės mokyklos kiemas buvo pilnas jaunųjų dailininkų, kurie atvyko iš visų rajono mokyklų. Meninio plenero tema „Salamiesčio istorijos pėdsakai mokinių kūryboje“ prasidėjo nuo Salamiesčio pagrindinės mokyklos himno, kurio žodžiuose atspindi šios vietovės istorija. Gausų būrį svečių pasveikino ir mokyklos direktorius Dalius Žvybas, o Salamiesčio laisvalaikio centro šeimininkas  Almantas Totorius pakvietė visus dalyvius į dvarą. Šis dvaras ir suviliojo kūrėjus čia atvykti, pajusti klasicizmo stiliaus praeitį, tai perteikti kūryboje.

Dvaro aplinka ioms panelms 

Susirinkę į salę dalyviai klausėsi A. Totoriaus atliekamų dainų, o mintis kūrybai pateikė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji mokiniams vaizdingai papasakojo apie Salamiesčio turtingą praeitį, pašto traktą, statinius.

Svarbiausia veiklos užduotis dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kurių vadovai rajono dailės mokytojai. Apsižvalgę dvaro teritorijoje mokiniai su mokytojais ėmėsi kūrybinio darbo. Piešimo dirbtuvėms vadovavo Kupiškio menų dailės skyriaus mokytojos Rima Kalinkienė ir Rita Laskauskienė. Kūrėjų darbuose atspindėjo klasicizmo architektūros bruožai. Grupė mokinių pasinėrė į koliažo techniką, kurios būdu improvizavo to laikotarpio spalvingą aprangą. Šiai dirbtuvėlei vadovavo P. Matulionio progimnazijos mokytojos Lina Riaubienė, Lena Zinienė. Didelis būrys mokinių susėdę pievoje liejo akvareles. Jiems kurti padėjo Noriūnų J. Černiaus pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Silvija Stukienė.  Neabejingi tapybai ant drobės ir popieriaus patarimų klausė l. Stuokos Gucevičiaus gimnazijos mokytojos Eugenijos Paslauskienės. Jaunesnieji  kūrėjai mielai piešė ant akmenukų ir sukūrė išraiškingas kompozicijas. Šių dirbtuvių sumanytoja Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Jolanta Knizikevičienė. Visai kitokią meninę raišką pasiūlė Rudilių J. Laužiko pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Venckus.“Reformatorių“ grupė , spalvotomis virvėmis vyniojo medžius, kabino piešinius, kūryba priminė performansus, instaliacijas, kinetinį meną. Renginio pabaigą vainikavo  pristatymas dirbtuvių „Skrybėlių salonas“. Iš dvaro išėjusios merginos su spalvingomis skrybėlaitėmis , paskutinėms pavasario dienoms suteikė dar daugiau spalvų, šilumos ir pakilios nuotaikos. Šiame salone mokiniai kūrė padedant  Salamiesčio dailės mokytojai Svetlanai Bernotienei ir Alizavos pagrindinės mokyklos mokytojai Audronei Užtupienei.

Akvarels pievel

 

 Nuostabi kūrybinga diena Salamiestyje. Dalyviai už šiltą priėmimą ir arbatą dėkoja salamiestėnams, už pagalbą organizuojant plenerą Kupiškio kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistei Irenai Mockuvienei, už atskleistą šio krašto istoriją Kupiškio muziejau direktorei Violetai Aleknienei, o didžiausią ačiū tariame  Almantui Totoriui, už svetingumą, už dainą, už muziką, kuri kėlė gerą nuotaiką, o  dvaro aplinka alsavo kūryba, spalvingais jausmais ir gera nuotaika.

                                                                 Genia Vaičikauskienė

Kolia krjai

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu:  https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=962491223869046

 

R. Kavoliūno ir V. Zakarkos medžio kūrybos darbų paroda skirta Gedulo ir vilties dienai

2016 m. birželio 13 d. 16 val. Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta Raimundo Kavoliūno ir Vidmanto Zakarkos medžio kūrybos darbų paroda skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Parodą pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

za1

Nuotraukoje Kupiškio etnorafijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Svečiuose dalyvavo misijos „Sibiras – 2013“ dalyvis, Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentas Mantas Zakarka. Kuris pristatė projektą, skirtą Lietuvos žmonėms supažindinti su Sibiro platybėmis, kur nuo 1941 m. buvo tremiami mūsų tautiečiai ir kokią  reikšmę ekspedicija po Sibirą gali suteikti šių laikų žmogui. Mantas pasidalino savo išvykos patirtimi ir papasakojo, apie pavykusią galimybę Sibire pastatyti tėčio Vidmanto Zakarkos sukurtą kryžių. Kryžius su viduje įtaisytu cilindru ir Lietuvoje surinktų tremtinių padėkos ir linkėjimai ant raštelių, kurie buvo talpinami į vidinius kryžiaus cilindrus, pasiekė Sibirą ir buvo pastatytas. Kryžius skirtas tremtiniams pagerbti ir ten žuvusioms aukoms atminti. Parodos pristatymo eigoje koncertavo Rokiškio rajono savivaldybės kultūros centro tremtinių choro „Vėtrungė“ ansamblis (vad. J. Raugienė).

za2

Nuotraukoje iš kairės V. Aleknienė ir M. Zakarka.

za3

Nuotraukoje Rokiškio rajono savivaldybės kultūros centro, tremtinių choro "Vėtrungė" ansamblis (vad. J. Raugienė).

Raimundas Kavoliūnas gimė 1955 metais Kupiškio rajone, Kerelių kaime.

1975 m. baigė tuometinį Vilniaus politechnikumą, įgijo radiotechniko specialybę ir 2 metus dirbo konstruktoriumi viename iš Vilniaus institutų. Tačiau nugalėjo trauka medžiui ir būdamas 24 metų ėmėsi staliaus amato. Staliaujant dažnai kildavo noras kurti ir atsirasdavo minčių bei idėjų. Yra parengęs kelias savo darbų parodėles (baldų fabrike Skraja, Spaudos rūmuose), dalyvavęs regioninėse Kauno ir Vilniaus parodose. 1983 m. R. Kavoliūnas dalyvavo Respublikinėje parodoje Šiauliuose. Nuo 1986-ųjų buvo 25-rių metų pertrauka. Kūrybai trūko laiko ir minčių, nebebuvo ir poreikio.

Medžio meistras jau 5 metai gyvena ir dirba Vokietijoje, įmonėje, kurioje gaminami baldai, bei įvairi įranga iš medienos, medžio plokštės. Po darbo, laisvalaikio metu, vėl grįžo prie kūrybos. Prieš 2 metus surengė savo darbų parodą Kaišiadoryse, pernai Vilniuje, o šiemet savo darbus pristato Kupiškyje. Tai ką čia matome, yra padaryta per paskutinius tris su puse metų.

za5

Nuotraukoje R. Kavoliūnas.

Vidmantas Zakarka gimė 1959 m. Rokiškio mieste, kuriame praleido visą savo jaunystę. Toliau mokslus tęsė Vilniaus statybos technikume, kur įgyjo techniko-statybininko specialybę.

V. Zakarką visuomet traukė darbas su įrankiais bei medžiu, tačiau drožyba, kaip pomėgiu po darbo, jis pradėjo užsiiminėti tik 2003m. Pirmoji išdrožta skulptūra – miniatiūrinė moters figūrėlė, papuošusi paties sumeistrauto burlaivio modelį. Taip prasidėjo drožėjo kūrybos kelias.

Nuo 2008m.V. Zakarka yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.Tautodailininkas aktyviai dalyvauja tradicinėse rajoninėse, įvairiose regioninėse ir nacionalinėse tautodailės parodose: L. Šepkos premijai laimėti, „Iš Džiugo sakmių“, „Šventieji ir piligrimai“, „Aukso vainikas“, „Velykų laukimas“ ir kt. Vidmantas taip pat kuria ir rajoniniuose, Respublikiniuose bei tarptautiniuose pleneruose,kurių metu sukurti jo darbai puošia daugelio miestų,kaimų ir sodybų erdves.Kai kurie autoriaus darbai yra įsigyti ir eksponuojami Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Rokiškio krašto muziejuje, nemažai dirbinių yra iškeliavę į užsienio valstybes.

Šio kūrėjo veikla buvo įvertinta respublikine-konkursine tautodailininkų nominacija „Aukso vainikas“ (2012, regioninis turas, I vieta). Tais pačiais metais V. Zakarka tapo respublikinės-konkursinės parodos L. Šepkai atminti prizininku. Net dukart skulptorius išrinktas Rokiškio Metų tautodailininku. 2015 m. jis buvo įvertintas už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai ir jam įteiktas Rokiškio rajono savivaldybės sidabro ženklas. V. Zakarkai nuo 2010 m. yra suteiktas Žemės ūkio ministerijos tautinio paveldo A kategorijos sertifikatas šaukštų,samčių,kryžių,koplytstulpių gamybai,o 2015 m.drožėjas pripažintas Tradicinių amatų A kategorijos meistru.

Visa ši tautodailininko V. Zakarkos veikla nelieka nepastebėta visuomenės. Susidomėjimo sulaukia jo rengiamos edukacinės programos ir amato pristatymai. Autoriaus kūryba yra aprašoma ir vaizduojama įvairiose regioninės ir nacionalinės žiniasklaidos priemonėse, leidiniuose. Skulptorius noriai prisideda prie pilietinių iniciatyvų, vienas iš geriausių pavyzdžių – tai autoriaus jaunimo projektui „Misija Sibiras“ sukurti kryžiai, kuriuos ekspedicijų dalyviai nugabeno ir pastatė Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikoje ir Tiumenės srityje lietuvių tremtiniams atminti.

za6

Nuotraukoje V. Zakarka.

 

za7

Nuotraukoje parodos atidarymo svečiai.

 

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje 2016.06.13 - 2016.07.04

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.958451450939690.1073741851.131150973669746&type=3&uploaded=15

Pažintinė ekskursija po Rokiškio rajoną, partizanų kovų keliais

2016 m. birželio 2 d. įvyko Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių mokomoji - pažintinė ekskursija po Rokiškio rajono partizanų kovų vietas. Ekskursiją organizavo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir muziejaus specialistė A. Jonušytė. 

Mokomoji - pažintinė ekskursija buvo pradėta nuo Rokiškio miesto aikštės paminklo skirto Lietuvos Nepriklausomybei atminti. 

p1

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie paminklo skirto Lietuvos nepriklausomybei atminti. (1918 - 1928 m.)

Vėliau mokiniai turėjo galimybę pamatyti paminklą skirtą Lietuvos tremtiniams išvežtiems į Sibirą. Trumpai pasakota istorija apie Lietuvių tremtinių likimą tolimosiose Sibiro platybėse.

p2

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie paminklo tremtiniams atminti.

Kiek vėliau ekskursijos dalyviai važiavo apie 13 km už Rokiškio miesto, į mišką, kuriame aplankė partizanų įrengtą bunkerį ir paminklais žymėtą žūties nuo granatos vietą. Šalia paminklų ir lankytose vietose buvo degamos ir paliekamos žvakutės aukoms atminti.

p3

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai partizanų žūties nuo granatos vietoje.

Pakeliui į Obelius buvo aplankytas paminklas skirtas Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio tarybos, 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui, L. V. Grigoniui - Užpaliui. Likusi ekskursijos dalis vyko Obelių miestelyje, kur buvo aplankytas Laisvės Kovų istorijos muziejus, buvo susipažinta su dokumentais, ginklais, heraldika, numizmatika, žemėlapiais vietinių kūrybos darbais ir kitais eksponatais Laisvės Kovų tematika. Ekskursijos dalyviai turėjo progą susipažinti ir su partizanu Andriumui Dručkiu. Partizanas plačiau papasakojo apie tuo metu (1944 - 1953 m.) vykusias kovas ir viltis susigrąžinti Lietuvos Nepriklausomybę. Taip pat buvo aplankytos Obelių kapinės ir paminklas prie Birželio sukilimo dalyvių kapų, aukoms atminti. Paminklas buvo pastatytas 1942 m., tačiau vėliau Sovietų Sąjungos nugriautas. Tik prieš beveik metus atstatytas. Aplankytas ir "Marijos" paminklas skirtas Obelių apylinkėse veikusiems partizanų būriams atminti. 

p4

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie paminklo L. V. Grigoniui - Užpaliui.

p5

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie Birželio sukulimo dalyvių kapų ir paminklo aukoms atminti.

p6

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie "Marijos" paminklo.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.951768288274673.1073741850.131150973669746&type=3

Tarptautinė konferencija "Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos".

2016 m. gegužės 30 d. Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija "Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos", organizuota Kupiškio etnografijos muziejaus ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos. Konferencijos globėja: Izraelio valstybės ambasada Lietuvoje (Embassy of Israel Lithuania). Pranešimą "Izraelio valstybės piliečių ir Kupiškio krašto kultūrinis bei ekonominis bendradarbiavimas" skaitė Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amir Maimon.

z6

Nuotraukoje iš kairės P. Matulionio progimnazijos direktorius R. Latvys, centre Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amir Maimon.

Dr. A. Bubnys skaitė pranešimą "Kupiškio žydų likimas 1941-ųjų vasarą ir rudenį", Vilniaus Pažinimo medžio mokyklos mokytojas S. Jurkštaitis "Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki II-ojo pasaulinio karo", Dr. A. Vasiliauskienė "Kupiškio altarista Feliksas Ereminas - Pasaulio Tautų Teisuolis". Konferenciją baigė Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokinių ir mokytojų, tyrinėjančių Kupiškio žydų bendruomenės palikimą, apibendrinti darbai ir rezultatai. Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokytojos N. Puzelienė ir J. Latvienė.

z2

Nuotraukoje Dr. A. Bubnys.

z3

Nuotraukoje mokytojas S. Jurkštas.

z4 2

Nuotraukoje Dr. A. Vasiliauskienė

Tarp pranešimų skaitymo pasirodė Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokiniai ir D. Palionienės vadovaujami "Zbitkai". Žydų tema pristatytas vaidinimas pagal Anos Frank dienoraštį.

z4

Nuotraukoje mokinių pasirodymas.

Konferencijoje taip pat dalyvavo ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, vicemeras A. Martinka, Kupiškio Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė, seimo nariai, A. Zeltinis, S. Jovaiša, etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, ir kiti.

Konferencijos pabaigoje Izraelio ambasados Lietuvoje atstovas A. Maimon su žmona buvo apdovanotas tautinėmis juostomis. Dėkota svečiams pristačiusiems istorinius pranešimus žydų arba holokausto tematika, taip pat Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokytojos ir mokiniai. 

z7

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos direktorius R. Latvys apdovanoja Izraelio ambasados Lietuvoje atstovą A. Maimon.

z5

Nuotraukoje renginio svečiai ir dalyviai.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/?fref=ts

Gegužės 20 d. įvyko "Gegužina pas Patrausko Adomų"

Europos muziejų nakčiai paminėti, gegužės 20 d. 17 val. Kupiškio etnografijos muziejaus, Kupiškio jaunimo centro ir Kupiškio kultūros centro organizuotas teatralizuotas renginys „Gegužinā pas Patrausko Adomų“, Adomo Petrausko muziejuje, Uoginių k. Renginio vedėjai K. Jokimienė ir G. Vaitonis.

IMG 0520

Nuotraukoje renginio vedėjai K. Jokimienė ir G. Vaitonis.

Renginiui prasidėjus Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos dramos būrelis vadovaujamas J. S. Jurėnienės stilizuotai ir teatralizuotai pristatė gegužines, parodė kaip jaunimas rinkdavosi gegužinių metu pasilinksminti.

Gegužinėms įsibėgėjant įvyko tarpukario ir pokario laikotarpio, senųjų gegužinių ir jaunimo pasilinksminimų, fotografijų ir drabužių paroda „Senovines gegužines prisiminus“. Eksponuotos iš žmonių surinktos tarpukario ir pokario laikų gegužinių fotografijos, Rokiškio krašto ir Kupiškio etnografijos muziejaus saugomus moteriškus ir vyriškus drabužius.

Uoginių k. Adomo Petrausko muziejaus specialistė I. Šemetaitė papasakojo apie gegužines, kaip seniau jaunimas ruošdavosi pasilinksminimamas. 

IMG 0497

Nuotraukoje sveikinimo žodį tarė, svečius gira vaišino, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas. 

Liaudies dainų pasirodymą pradėjo Kėdainių rajono savivaldybės, kultūros centro Kalnaberžės skyriaus, vaikų liaudiškos muzikos kapela „Siručiukai“ vadovaujami H. Dociaus. Pasirodymą tęsė Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinis ansamblis „Vijūnytė“ vadovaujama A. Pustovaitienės ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos folklorinis ansamblis „Zbitkai“ vadovaujami D. Palionienės. Tarp kolektyvų buvo suorganizuotos rungtynės, o žiūrovai negalėdami apsispręsti kuris kolektyvas pasirodė geriau, nugalėtojais išrinko Kupiškio krašto kolektyvus „Vijūnytė“ ir „Zbitkai“. Po rungtynių buvo organizuoti žaidimai, šokiai, rateliai. Šokėjai kvietė mokytis tradicinių šokių ir žiūrovus.

IMG 0522

Nuotraukoje Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro Kalnaberžės skyriaus, vaikų liaudiškos muzikos kapela "Siručiukai" vad. H. Docius.

IMG 0529

Nuotraukoje Kupiškio P. Matulionio progimnazijos folklorinis ansamblis "Zbitkai" ir vadovė D. Palionienė.

Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę išbandyti edukacines programas "Papuoškim kraičio skrynią", "Lauko akmenėlis - pirmas kūrinėlis", taip pat lipdė iš molio "keramikos pasaulyje" ir kitus užsiėmimus.

IMG 0544

Nuotraukoje edukacinė programa "Keramikos pasaulyje".

IMG 0597

Nuotraukoje edukacinė programa "Papuoškim kraičio skrynią".

Taip pat pasirodė ir Kupiškio kultūros centro šokio studija „Račiupėlis“ vadovaujama J. Jankauskienės.

Po pasirodymo Kupiškio jaunimo centras kartu su direktore E. Vaitiekūniene pakvietė žiūrovus paragauti tradicinių valgių ir ant laužo virtos „Bliaukos“.

IMG 0636

Nuotraukoje "Račiupėlis" (vad. J. Jankauskienė) pasirodymas.

Pasirodymą tęsė Kupiškio kultūros centro Noriūnų padalinio mėgėjų teatras „Dvarelis“ su programa „Užupečkio paveikslaliai“, vadovaujamas V. Laucienės.

IMG 0662

Nuotraukoje Dvarelio vaidinimas "Užupečkio paveikslaliai".

Renginį užbaigė liaudies muzikantų pasirodymas. Kupiškio rajono Salamiesčio kantri grupė „Lyja“ vadovaujama A. Totorio ir liaudies muzikanto M. Šlapelio pasirodymas. Išrinkti geriausieji buvo apdovanoti, teikiamos padėkos kolektyvams ir jų vadovams. Pasilinksminimą tęsė kantri grupė „Lyja“.

IMG 0692

Nuotraukoje kantri grupė "Lyja".

IMG 0703

Nuotraukoje apdovanojimų ir padėkų įteikimas. Iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Kupiškio jaunimo centro direktorė E. Vaitiekūnienė.

Daugiau renginio nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/

XVIII tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaro ir Onutės Juškienės tapybos darbų parodos atidarymas

2016 m. gegužės 20 d. 16 val. Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta "XVIII tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaro ir Onutės Juškienės tapybos darbų paroda". Jau trečius metus iš eilės Kupiškio etnografijos muziejuje yra eksponuojami tarptautinių juodosios ir raugo keramikos seminarų ir dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbai.  Parodos atidarymo metu koncertavo Kupiškio meno mokyklos akordeonistai (mokytoja Genovaitė Bartaševičienė).

J1

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos akordeonistai.

J2

Nuotraukoje kalbą sako pirma iš kairės Kupiškio meno mokyklos mokytoja G. Bartasevičienė.

"Tradicinių amatų centre „Meniškas kaimas“  liepos 26 dieną prasidėjo dvi savaites trukęs molio „Žydėjimas“. Ši tema ypatingai plačiai naudojama visame lietuvių liaudies mene. Ne išimtis ir tradicinė bei profesionalioji  Lietuvos  keramika, kurioje gausu dekoro bei motyvų žiedų tema.  Į XVIII tarptautinį juodosios ir raugo keramikos seminarą menininkai atvyko jau susikūrę savo darbų vizijas. Susirinkusių keramikų rankose molis pražydo medžiais, gėlėmis, pasaulio medžio motyvais, rozetėm, verbom, sodais. Kaip emocinė ir jausminė išraiška buvo sutverta „Žydinti moteris“.  Taip pat tarsi savaime atsirado „Žydinti skarelė“, „Altorėliai“ puošti lelijom ir ramunėm, „Pagalvėlės“ iš gėlėto audinio, gėlių darželis. Viskas taip organiškai, tarsi istoriniai klodai iškyla menininkų vaizduotėje ir įgavę materiją pasibeldžia į kiekvieno žiūrovo širdį su sava  patirtimi, istorija, prisiminimais. Žydėjimas vienaip ar kitaip suvirpina kiekvieno žmogaus uoslę, akis, suteikia estetinį pasitenkinimą. Galima sakyti, kad ir projekto metu sukurtų darbų paskirtis – suteikti  parodų lankytojams estetinį pasitenkinimą, vaizduotėje iš prisiminimų sukuriant savo kvapus ar net istorijas. Numanau, kad lankytojams ši keramikos darbų paroda pražįs tiek, kiek bus erdvės jų fantazijose..." - projekto kuratorė Lina Dieninė.

J4

Nuotraukoje iš kairės L. Dieninė, O. Juškienė, D. Jutkienė ir S. Petraitis

Dailininkė Onutė Juškienė (g. 1979) aliejinės tapybos technika nutapytuose darbuose organiškai susijungia gamta ir žmogus. Figūrinėse kompozicijose menininkė neretai vaizduoja sutiktas asmenybes, kurių apsuptyje paveikslo personažu tampa ir ji pati. Kiekviena didelio formato realistine maniera nutapyta fragmentinė kompozicija perteikia tam tikrą nuotaiką bei charakterį: nuo  temperamentingų ispaniškų akcentų iki jaukių ir šiltų animalistinių personažų, natūros bei lengvo ir nerūpestingo vaiko pasaulio. Onutė Juškienė aktyviai kurianti menininkė tapybos ir keramikos srityse surengė daugiau nei 60 personalinių ir grupinių parodų, dalyvauja įvairiuose pleneruose, seminaruose Lietuvoje ir už jos ribų.  

J3

Nuotraukoje iš kairės O. Juškienė ir D. Jutkienė.

J5

Nuotraukoje parodos darbai.

J6

Nuotraukoje parodos darbai.

Daugiau nuotraukų iš parodos pristatymo galite rasti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/

 

 

Paroda "Kupiškėnai tremtyje"

2016 m. balandžio 29 d. 15 val. Kupiškio savivaldybės administracijos II aukšte, įvyko „Kupiškėnai tremtyje“ fotografijų parodos atidarymas. Parodos iniciatorė – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė D. Dyrienė.

IMGP3725

Nuotraukoje iš kairės parodos iniciatorė D. Dyrienė ir renginio vedėja I. Mockuvienė.

Parodą parengti padėjo muziejininkė A. Jonušytė. Istorikė iš viso yra surinkusi apie 400 nuotraukų susijusių su tremtiniais. A. Jonušytė skaitė trumpą pranešimą iš jos rengiamos monografijos apie tremtinius.

Renginyje dalyvavo meno mokyklos auklėtinės, renginį pradėjus akordiono akordais, parodos pristatymo eigoje dalyviai turėjo progą išgirsti solistę B. Sankauskaitę ir smuikininkių duetą.

IMGP3720

Nuotraukoje meno mokyklos mokinė.

Parodos pristatymo metu dalyvavo ir tremtinių tema kalbas sakė: Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, socialinių mokslų daktarė I. Ramaneckienė, mokslininkė A. Vasiliauskienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir kt. Parodoje taip pat dalyvavo buvę tremtiniai.

IMGP3767

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir I. Mockuvienė.

IMGP3739

Nuotraukoje pirmame plane iš kairės A. Vasiliauskienė ir I. Mockuvienė.

"1941 m. trėmimai palietė daugelio kupiškėnų šeimas, tai įvykiai kurie išliko daugelyje tai patyrusių žmonių širdyse, nuotraukose, pasakojimuose. Daugelis jų yra saugoma Kupiškio etnografijos muziejaus garso archyve, ar surinktos medžiagos aplankuose. Kupiškio krašto gyventojų genocidas neaplenkė nei vieno kaimo ar miestelio. Dažnai būdami toli nuo įvykusių politinių įvykių sostinėje ar kituose didesniuose miestuose pasibaigus antrajam pasauliniam karui, dirbdami savo žemę ir išlikdami ištikimi savo tėvynei kupiškėnai, kaip ir kiti Lietuvos žmonės neišvengė 1947 – 1950 m. ir vėlesnių trėmimų. Šimtai šeimų, kartu su aplinkinių rajonų gyventojais buvo gabenami į Šiaurinius Sovietų Sąjungos rajonus. Taip Sovietų Sąjungos pareigūnai ir jų pagalbininkai stengėsi pašalinti didelę dalį gyventojų ne tik iš Kupiškio, bet ir iš Lietuvos. Panaudotos represinės priemonės, sudarė sąlygas jėga atimti turtą, įbauginti likusius ir priversti paklusti atėjūnams. Be to trūko darbo jėgos tolimuosiuose Rytuose, Sibire, tolimojoje Šiaurėje, tai buvo gera ir nereikalaujanti daug išlaidų darbo jėga, kurią galima priversti dirbti, bet kokiomis gamtos sąlygomis. Tremtiniai ištisomis šeimomis buvo įdarbinami miškuose, kolūkių fermose, turėjo žvejoti už menką duonos davinį, o kartais netgi pirmaisiais tremties metais arba patekę viršininkų nemalonėn, netekdavo ir tos mažos dalies.

IMGP3779

Nuotraukoje parodos eksponatai, tremtinių fotografijos.

Didelis prievartinis trėmimas prasidėjo 1947 m. lapkričio pabaigoje, ypač daug gyventojų buvo deportuota gruodžio 11, 23, 31 dieną ir 1948 m. sausio 6 d. 1947 m. iš Kupiškio buvo ištremti 182 žmonės, tarp jų turtingesni ūkininkai, o vėliau ir visi kiti nepatikimi gyventojai. Taigi daugelį žmonių 1947 – 1948 m. buvo numatyta ištremti ne todėl, kad jie rėmė rezistenciją, o dėl to, kad jų nuosavybė ir darbo suvokimas buvo nesuderinami su naujosios valdžios reikalavimais ir nuostatomis. Toks pat trėmimų scenarijus buvo vykdomas ir 1948 – 1951 m. kai Lietuvoje buvo atliekama prievartinė kolektyvizacija, o lietuvių rezistencija nebebuvo jau tokia galinga, kaip pirmaisiais pokario metais.

IMGP3781

Nuotraukoje parodos eksponatai, tremtinių fotografijos.

1948 m. gegužės 22 dienos rytą buvo pradėta trėmimo operacija pavadinimu „Viesnoj“ (Pavasaris), vyko didžiausi trėmimai iki tol žinomi Lietuvoje. Ištremti 835 kupiškėnai. Kita tokio pat didelio masto trėmimų operacija vyko 1949 m. kovo 25 – 28 dienomis pavadinimu „Priboj“ (Bangų mūša). Iš Kupiškio apskrities buvo ištremta 350 šeimų apie 1196 žmones. Trečia pagal dydį operacija „Osien“ (Ruduo) buvo vykdoma 1951 m. rudenį, iš Kupiškio rajono buvo ištremti 198 žmonės. 1952 m. – 26 žmonės, 1953 m. – 2 žmonės. Paroda atspindi tremtinių darbą, buitį, laisvalaikį." - taip savo kalbą baigė istorikė A. Jonušytė.

IMGP3782

Nuotraukoje parodos eksponatai, tremtinių fotografijos.

Jurginės A. Petrausko muziejuje

Balandžio 22 d. 10 val. A. Petrausko muziejuje, Uoginių k., Vyko edukacinis užsiėmimas "Papuoškime kraičio skrynią" ir Jurginių šventės minėjimas. Į muziejų atvyko Gelažių pagrindinės mokyklos pradinukai.

B1

Muziejaus šeimininkė Irma Šemetaitė, vaikams papasakojo legendą apie šv. Jurgį, kuris kovojo ant balto žirgo su drakonu dėl pavergtos karalaitės. Taip pat priminė, jog Jurginės tai ne tik pavasario sutiktuvės, bet ir žemdirbių, gyvulių išgynimo į laukus šventė. Mokiniams buvo papasakota apie duonos apeigas ir ganiavos pradžią, išdalintos riekelės duonos, kad grįžę galėtų dalį užkasti į žemę prašydami dievų gero derliaus, saugoti gyvulius nuo vilkų ir ligų, o kitą dalį pasidalinti su šeimyna, kad suteiktų laimės, santarvės bei vienybės.

B2

Mokiniai gavę užduotis ir teisingai atsakę į klausimus gaudavo po dovaną - vieną obuolį. Mokiniai noriai dalyvavo ir teisingai atsakinėjo į Irmos užduotus klausimus.

B3

Kiek vėliau mokinukai buvo pakviesti seniesiems lietuviškų vaikų žaidimams "Pyf - paf", "ugnis/vanduo/žemė/oras". Vaikai greitai perprato taisykles ir įsitraukė į žaidimus. Tarp skrynios puošimo taip pat buvo įterpti vaikams jau geriau žinomi estafetiniai, komandiniai žaidimai.

B4

B5

Pasibaigus žaidimams mokiniai buvo pakviesti į klėtį apžiūrėti senųjų lietuviškų skrynių ir išgirsti istorijos apie jų panaudojimą, puošybos elementus, spalvų galimybes. Irma mokinius trumpai supažindino su skrynių istorija.

B7

Sugrįžę į A. Petrausko muziejaus salę mokiniai galėjo patys išbandyti skrynių puošybos elementus, ant medžio pokščių. Pirmiausiai mokiniai nudažė "skrynias", o vėliau štampavo įvairiais puošybos elementais: lapeliais, gėlytėmis, taškučiais ir kt. Mokiniai turėjo galimybę kūrybiškai sukurti savo skrynios eskizą. Patys mažiausieji sulaukė Irmos ir juos lydėjusių mokytojų pagalbos.

B8

B9

Baigaintis šventiniam edukaciniam užsiėmimui mokiniai padėkojo muziejininkei už puikiai praleistą laiką ir atsidėkodami, ir užbaigdami Jurginių minėjimą, pasodino jurginus šalia Uoginių k. amatų centro, kuris yra visai šalia A. Petrausko muziejaus. 

B10

A. Petrausko muziejus kartu su Uoginių k. amatų centru kviečia apsilankyti ir išbandyti edukacinius užsiėmimus, kurių trumpus pristatymus rasti galite mūsų puslapyje prie skilties muziejaus veikla >> edukacija. 

2016 m. Kultūros dienos minėjimas

2016 m. balandžio 15 d. 16.00 val. Kupiškio kultūros centre buvo minima „Kultūros diena“. 

Renginyje svečiavosi seimo nariai Aleksandras Zeltinis, Vytautas Saulenis ir Sergėjus Jovaiša.

B1

Nuotraukoje kultūros dienos nominantai kartu su kultūros centro direktore J. Janušoniene, rajono meru D. Bardausku, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldiene ir seimo nariais: A Zeltiniu, V. Sauleniu, S. Jovaiša.

Kultūros darbuotojams buvo skirtas smuikininko G. Dalinkevičiaus ir gitaristo S. Bušmos, taip pat E. Juozapaitienės kartu su moterų vokaliniu ansambliu „Eglė“ ir Kupiškio meno mokyklos mokinių koncertas.

B2

Nuotraukoje fleitininkė A. Repečkaitė.

B3

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos mokinės.

B4

Nuotraukoje smuikininkas G. Dalinkevičius ir gitaristas S. Bušma.

Labiausiai nusipelnę kultūros srityje buvo apdovanoti padėkomis ir statulėlėmis. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė buvo apdovanota, ūkininko ir tarybos nario E. Černiaus  įstegta ir Kupiškio rajono mero D. Bardausko, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos  J. Trifeldienės įteikta statulėle su padėkos raštu: „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai, už atsidavimą savo darbui, iniciatyvas Kupiškio krašto muziejuje ir jo padaliniuose, kūrybišką veiklą kultūros srityje“, - rajono meras D. Bardauskas.  Statulėlę atsiėmė direktorės įgaliota muziejaus vyr. fondų saugotoja G. Zuozienė.

B6 2

 Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

B6 1

Nuotraukoje statulėlė skirta etnografijos muziejaus direktorei V. Aleknienei.

Taip pat padėkos raštas buvo įteiktas Kupiškio etnografijos muziejaus specialistei Donatai Jutkienei: „Dėkoju Jums už kasdienį Jūsų darbą, pastangas bei gebėjimą puikiai atnaujinti ekspozicijas taikant interaktyvius sprendimus“,  - Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys A. Zeltinis.

 

Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje...

                   2016 m. kovo 5 d. Virbališkiuose pirmą kartą surengta ir paminėta tarptautinė gimtosios kalbos diena "Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje..."

                   Kartu su pirmu oro įkvėpimu ir su pirmu motinos pieno lašu gavau gimtą kalbą. Kalbą, kuri yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Ir ne tik aš ją gavau, bet ir tu, ir jūs... Tai turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais pinigais, jokiais deimantais. Po šių Laukminiškių kaimo muziejaus specialistės Jolantos Knizikevičienės žodžių visi susirinkusieji sugiedojo Kupiškėnų himną.


A12

Nuotraukoje matote renginio svečius.

                Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva vasario 16 d. – kovo 11 d. pirmą kartą organizuojamos Lietuvių kalbos dienos. Kovo 5 d. šventėje „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje..." bibliotekininkė Lidija Mačiulienė pristatė svečius: Noriūnų bendruomenės muzikinę grupę „Nostalgija", vadovaujamą Rimanto Adomausko.

A11

 Nuotraukoje matote Noriūnų bendruomenės muzikinę grupę "Nostalgija".

                 LASS Kupiškio filialo teatro grupę „Akimirka", vadovaujamą Janinos Lukauskienės. Į svečius atvyko Seimo narys Vytautas Saulis su žmona Ona, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, verslininkas Algis Notkus. Šiai ypatingai dienai, bei Bibliotekų ir Bendruomenių metams buvo surengta Gemos Ivanauskaitės kūrybos darbų paroda „Gamtos spalvų paletė".

A15 

A16

Nuotraukose matote LASS kupiškio filialo teatro grupę "Akimirka".

                  Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.
Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Po šių Mikalojaus Daukšos ir kitų įžymių žmonių žodžių skambėjo dainos apie Tėvynę, Lietuvą.
                  Gyvenimo knygos puslapius toliau vertė teatro grupės „Akimirka" aktorės. Kol aktorės ruošėsi kitiems pasirodymams, susirinkusiems buvo pasiūlyta pamąstyti ir įminti bent vieną kitą mįslę. Geriausiai žinantys tautosaką, buvo pamaloninti šokoladine širdele. Visus džiugino smagios dainos ir romansai.
                  Yra sakoma, kad didžiausia gyvenimo prasmė yra pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti vaiką. Vieniems to ir užtenka, kitiems reikia kažko daugiau – meile ir dvasingumu sušildytų vertybių. Jolanta pristatė kūrybos darbų parodos autorę, savo buvusią mokinę, Gemą Ivanauskaitę šiuo metu gyvenančią Vilniuje. Ji savo sielos grožį išreiškia tapydama paveikslus, bei kurdama gėlių kompozicijas. Tai buvo jos pirmoji kūrybos darbų paroda.

A13

Nuotraukoje matote Laukminiškių kaimo muziejaus specialistę Jolantą (iš dešinės) kartu su savo mokine G. Ivanauskaite.

                 Bendruomenės pirmininkė Virginija Katelienė pasveikino susirinkusiuosius ir paskelbė Bendruomenės metus. Bendruomenė – tai visų pirma bičiuliška kaimynystė ir betarpiškas bendravimas – ir nelaimėje padedant, ir džiaugsmu dalijantis. Tai geriausios mūsų, kaip lietuvių tautos savybės: savitarpio pagalba, supratimas, atjauta, vienybė. Pirmininkė pakvietė pasisakyti svečius. Seimo narys V. Saulis prisistatė ir pasveikino su gimtosios kalbos švente. Svečias bibliotekai padovanojo naujų knygų, o bendruomenei „Kaziuko" pyragą. Kartu su „Nostalgijos" muzikantais pateikė siurprizą, sugrodamas valsą ir polką.

A14

Nuotraukoje matote Laukminiškių kaimo bendruomenės pirmininkę V. Katelienę.

                 Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė pabrėžė, kad lietuvių kalba yra pati archajiškiausia, turime ja didžiuotis ir išsaugoti ją ateinančioms kartoms. Ji Gemai Ivanauskaitei pasiūlė surengti savo darbų parodą Kupiškio etnografijos muziejuje.
                 Džiaugiamės ir norime padėkoti visiems gausiai susirinkusiems ir prisidėjusiems prie šios šventės organizavimo.

 

Dailininkų Indrės Stulgaitės – Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo paroda „Švytėjimas“

2016 m. balandžio 6 d. 17.30 val. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko dailininkų Indrės Stulgaitės – Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo kūrinių parodos „Švytėjimas“ atidarymas, inicijuotas Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko.

A100

Nuotraukoje matote parodos autorius Indrę Stulgaitę - Kriukienę ir Remigijų Kriuką.

Parodoje dalyvavo Kupiškio meno mokyklos Instrumentinis trio (R. Baliukaitė, R. Naikauskaitė, M. Vilkaitytė) ir atliko Francois – Joseph Gossec „Tamburinas“ kūrinį.

A300

 

Nuotraukoje matote "Instrumentinį trio"

Renginio eigoje pasirodė Povilas Uckus ir su gitara atliko M. Linnemann kūrinį „Plaukiant fiordais“.

A400

 

Nuotraukoje matote Povilą Uckų.

Merginų vokalinis ansamblis atliko lietuvių liaudies dainas „Žuvų šakelė“ ir „Teka teka“, o solistė Beatričė Sankauskaitė atliko lietuvių liaudies dainą „Vaikštinėjo povelė“. Koncertą organizavo mokytoja metodininkė Nidija Sankauskienė. 

A500

 

Nuotraukoje matote merginų vokalinį ansamblį kartu su soliste B. Sankauskaite.

Dailininkus I. Stulgaitę – Kriukienę ir R. Kriuką, tardamas šiltus sveikinimo žodžius, sveikino Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.

A200

 

Nuotraukoje matote Kupiškio rajono merą D. Bardauską kartu su parodos autoriais I. Stulgaite - Kriukiene ir R. Kriuku.

Taip pat autorius sveikino Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Panevėžio Respublikinės ligoninės direktorius Ivanas Dorošas, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, Nacionalinės premijos laureatas fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius ir kiti svečiai.

 Pan Meras1

Nuotraukoje matote Panevėžio miesto merą R. M. Račkauską.

A600 

Nuotraukoje matote Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininką T. Rudoką.

A800

Nuotraukoje matote Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėją J. Trifeldienę.

A900

Nuotraukoje matote Nacionalinės premijos laureatą, fotomenininką A. Aleksandravičių.

A909

Nuotraukoje matote autorių tėvelius, kurie taip pat buvo pasveikinti užauginę talentingus vaikus.

Baigiamąjį žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, apibendrindama gražios parodos reikšmę Kupiškio miestui ir paminėdama stiklo apdirbimo kelio sudėtingumą ir baigtų darbų grožį. Parodos autorius R. Kriukas su stiklu dirba simboline kalba, stiklo formą dažnai pakeičia simboliu, kuris dažnai atspindi žmogaus jausmus. Dailininkė I. Stulgaitė – Kriukienė: „aš kurdama vadovaujuosi jausmais, stiklas – tai nuostabiausia medžiaga mano gyvenime“.

A1000

 

Nuotraukoje matote Kupiškio etnografijos muziejaus direktorę V. Aleknienę.

Menininkams Indrei Stulgaitei-Kriukienei ir Remigijui Kriukui viena patraukliausių yra sunkiai valdoma karšto stiklo formavimo technologija, įvairios karšto stiklo formavimo technikos (pūtimas, liejimas, laisvas formavimas). Ne mažiau svarbi, o kartu ir be galo patraukli jiems ir šalto stiklo apdirbimo sritis. Ypač kai kalbama apie optinį – itin skaidrų – stiklą.

Įgyvendindami savo kūrybinius sumanymus, menininkai nuolat eksperimentuoja,  gilinasi į technologinius ypatumus ir stengiasi optimaliai išnaudoti šios išskirtinės medžiagos galimybes: optiškumą, skaidrumą, iliuziją, derindami skaidrius ir šiurkščius paviršius. Taip gimsta kūriniai, kuriuose susilieja švelni karšto stiklo plastika bei skaidrūs, šalti, tikslūs, griežtos formos stiklo deriniai.

Kadangi geriausioms stiklo savybėms atskleisti privaloma šviesa, rengdami ekspoziciją menininkai pasitelkia geriausią apšvietimo kampą, kryptį, intensyvumą ir tokiu būdu suteikia stiklo kūriniui ypatingo švytėjimo.

Indrė Stulgaitė-Kriukienė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete yra įgijusi dailės magistro laipsnį, baigusi Vilniaus dailės akademijos Meno aspirantūros studijas, įgijo meno licenciato laipsnį, šiuo metu ji – Vilniaus dailės akademijos doktorantė.

                   Nuo 2009 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, 2013 m. tapo Rusijos menų akademijos garbės nare.

Remigijus Kriukas Lietuvos valstybiniame dailės institute įgijo stiklo dailininko specialybę, dirbo dizaineriu AB „Panevėžio stiklas“ meninio stiklo ceche. 2000 m. Panevėžyje įkūrė meninio stiklo studiją „Glasremis“. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1992 m. 2013 m. jam suteiktas Rusijos menų akademijos garbės nario vardas, 2014 m. – Ukrainos menų akademijos užsienio nario vardas. 2014 m. už aktyvią kūrybinę veiklą, šiuolaikinio stiklo meno propagavimą Lietuvoje ir užsienyje R. Kriukui įteiktas Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinis ženkliukas.

Parodos autoriams buvo įteiktos gėlės padovanotos knygos. O kupiškėnus ir rajono svečius kviečiame aplankyti šią nuostabią parodą 2016.04.06 – 2016.05.14.

A1010

 

 Nuotraukoje matote parodos svečius.

Daugiau nuotraukų iš parodos akimirkų galite rasti etnografijos muziejaus facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Etnografijos-muziejus-131150973669746/?fref=ts

Elenos Karpavičiūtės - Jankauskienės 10-ties metų jubiliejinė kūrybos darbų paroda

                      2016 m. balandžio 2 d. pristatant Elenos Karpavičiūtės-Jankauskienės 10-ties metų jubiliejinę kūrybos darbų parodą Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centre. Talentingo žmogaus kūrybos pristatymą prisodrino Kupiškio lopšelio-darželio „Obelėlė“ darbuotojų dainų ansamblis, vadovaujamas Laimos Vaidilienės.

 

               Jaunystėje Elenai Jankauskienei prie piešimo beveik neteko prisiliesti. Tik Pandėlio vidurinės mokyklos mokytojas Čižiūnas pastebėjo mokinukės talentą. Baigusi Kauno žemės ūkio technikumą ir dirbdama Vainiūniškio kolūkyje buhaltere, gyvendama Kupiškyje visada svajojo nupiešti savo gyvenimo paveikslą. Pirmąjį paveikslą „Miestas aušroje“ tautodailininkė nutapė 2004 metais. Vėliau dienos šviesą išvydo paveikslai „Kupos slėnio parkas“, „Šunys“, „Kelionė žaroje“, „Mano tėviškė“, „Žiemos žavesys“, „Kupos marios rudenį“ ir kitus. Elenos Jankauskienės tapyba yra labai įvairi: prasidedanti nuo gėlės žiedo ir prieinanti prie gamtos, buitinių peizažų. Jos tapyba priskiriama primityvizmo krypčiai. Autorė mėgsta šviesias spalvas, beveik visi darbai yra realistiniai.

 

2008 m. Kupiškio tautodailininkai pakvietė dalyvauti meninės kūrybos parodoje. Meno tapybos darbai buvo eksponuoti rajoninėse, apskrities tautodailės darbų parodose, Kupiškio kultūros centre (2009 m.), Kupiškio turizmo ir informacijos centre (2009 m.). Tais pačiais metais jos kūriniai eksponuoti Respublikinėje meninės kūrybos parodoje „Rudens saulutė“. Už dalyvavimą 2010-2011 metų meninės kūrybos parodose kupiškietę padėkos raštais apdovanojo Lietuvos žmonių su negalia prezidentė R. Kavaliauskaitė.

 

2012 m. tapybos darbus  veltus iš vilnos bei atliktų mišria technika sagių ji eksponavo Kupiškio etnografijos muziejaus struktūriniame padalinyje – Adomo Petrausko muziejuje. 2013-2014 m. kartu su kitais rajono tautodailininkais savo kūrybos darbus eksponavo parodose „Kupiškio krašto bažnyčios“, kurios visuomenei buvo pristatomos Palėvenės domininkonų vienuolyne ir Lietuvos Respublikos seime.

 

2015 m. trys tapybos kūriniai buvo pristatomi Trečiojoje respublikinėje primityviosios tapybos darbų parodoje-konkurse Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. Autorės kūryba įvertinta padėkos raštu ir pinigine premija. E. Jankauskienės kūrybos kūrinius vilniečiai ir svečiai 2015 m. matė Vilniaus rotušėje, o kupiškėnai penktojoje Kazio Šimonio vardo Aukštaitijos regiono tautodailininkų parodoje-konkurse.

 

Parodos pristatyme kalbinta autorė teigė, kad piešti paskatino vidinis šauksmas ir vaikystėje matyti Monikos Bičiūnienės darbai. Ji džiaugėsi, kad save gali realizuoti įvairioje meninėje veikloje. Kuria dažniausiai paskatinta vidinės kibirkštėlės, paveikslai gimsta fanatiškai. Kūrybai atiduotas beveik visos gyvenimo dienos. Talentingajai žmonai nuoširdžiai padeda vyras Bronius Jankauskas. Be tapybos liaudies menininkė mėgsta pinti iš vytelių, daryti papuošalus, atvirukus iš įvairių gamtos gėrybių.

 

 Gerbiamą parodos autorę sveikino Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, tautodailininkų skyriaus pirmininkė V. Jurevičienė, ūkininkių sąjungos atstovės, dukra Kristina, draugai, artimieji, muziejininkai. Sulaukus didelio dėmesio ir įvertinimo E. Jankauskienės apibūdinimui tinka poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai „Koks didelis pasaulis mus supa- pradedant gyvenimo šviesa ir baigiant draugų ratu“.

 

 

 

A1

A2

A3

A4

A5

A6

A7

A8

 

Meno aukštybių besiekiantiems

      Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centre 2016 m. kovo 20-25 d. vyksta aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės vardo profesionalių teatrų festivalis „Art do“. Muziejininkai norėdami visuomenei pristatyti saugomą negausų Unės Babickaitės palikimą parengė ir pristatė parodą „Meno aukštybių besiekiantiesiems“. Paroda suteikia galimybę iš atskirų detalių sudėlioti aktorės kelią, vaizduotėje sukurti prabėgusio meto mozaiką, turinti viltį suvokti kas yra neišdildoma, vertinama ir brangu.

                      Žvelgiant į fotografijas žiūrovas pamato prasmingiausias aktorės gyvenimo ir kūrybos akimirkas. Išskirtinė parodos detalė – eksponuojamos dvi suknelės, rankinė, bateliai ir baltos pirštinaitės. Minėti asmeniniai aktorės daiktai yra atvežti iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus. Perskaičius aktorės dienoraštį suvokiame, kad jos gyvenimo credo buvo „Grožis tebūna“ mūsų gyvenimo alfa ir omega, tebūna mūsų religija. Unė Babickaitė buvo tikra estetė, visuomet atrodė puošni ir ori. Beveik visas savo ir vyro asmenines lėšas ji skyrė  įvaizdžio kūrimui. Gražioji aktorė turėjo virš 100 suknelių, 80 batelių, 40 įvairių galvos apdangalų, apykaklių...

                      Įdomus, sudėtingas, tragiškas jos gyvenimas – Peterburgas, tarpukario Kaunas, Holivudas, Paryžius, Londonas, Sibiras. Tokia netikėta mirtis – kraujo užkrėtimas įsidūrus pirštą.

                      Pasak teatrologo Donaldo Srikulio, Unės Babickaitės sceninė veikla apgaubta įvairių pasakojimų, lietuvių teatro istorijoje užima kuklią vietą, bet išlieka lyg gyva teatro legenda – Une Baye. Ją iš Uršulės Une perkrikštijo Balys Sruoga. Pakeistas vardas labai atitiko jos prigimtį: viena vienintelė, unikali, veikianti pagal ypatingą išskirtinės prigimties programą. Pati Unė tai jautė ir siekė save suprasti, išreikšti. Ta jėga buvo įprasminama kūryba, ji juntama ir jos laiškuose, dienoraštyje, atsiminimuose. Sąmoningai ir pačiai nežinoma pasąmonės galia troško išsaugoti tai, kas gyvenime gražu ir šventa. Šventumo jausmas, kaip ir grožio aktorės gyvenime buvo stiprus ir tikras. Pasak, aktorės savo kūrinį tegali perteikti žiūrovui tik savo siela, tąja neapčiuopiama dieviška kibirkštėle, kurią turi ir savyje. Autoriui svarbiausia – įgimtas talentas, nuolatinis darbas, sielos kilnumas. Savo gyvenimo tikslams ji nenusižengė iki paskutinės akimirkos.

                      Gražuolės aktorės meilės siekė daug tuometinės inteligentijos vyrų. Labiausiai jos tryško rašytojas Balys Sruoga. Tačiau ji nepasidavė jo vilionėms, gražiems žodžiams ir santykius laikė tik broliškais. Unei reikėjo netradicinės meilės. Ji ieškojo panašios vidinės sielos draugo. Juo tapo pusbrolis Vytautas, Andrius Graičiūnas. Ji rašė savo dienoraštyje „Jo motinos žiedas, kurį man Vytautas užmovė laikė šliubo taip meiliai slėgė mano pirštą, lyg sakydamas gera man čia“. Matai, Brangioji, tai nebuvo ištekėjimas. Tai buvo susivienijimas dviejų baisiai ištroškusių grožio, tobulo grožio šioj žemėj sielų. Matydama vienos motinos vargą auginant keturis vaikus atsisakė gimdyti. Šalia turėdama mylimą žmogų visa savo esybe atsidavė aktorystei. Aktorė yra išsireiškusi, kad seksas trukdo gerai atlikti vaidmenį, viskas priklauso nuo kūno, jo plastikos ir vidinės minties.

                      Grįžusi iš Sibiro ji rinko knygas, įvairius eksponatus tuometiniam teatro muziejui. Dėka artimų žmonių po aktorės mirties pavyko išsaugoti likusį archyvą. Tik 1968 m. viskas buvo perduota Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui..

                      Tačiau ne viskas žuvo, kas buvo kaupta, veikta savo Tėvynei.

                      Kai grįžtame prie jos gyvenimo, žiūrime į išlikusius eksponatus, skaitome laiškus, dienoraštį. Birutės Mar režisuotą ir suvaidintą spektaklį „Unė“ visa tai skamba lyg grožio šventovėje.

                      Muzikinės grupės „Rugeveidė“ atliekami romansai apie meilę, tėviškės ilgesį dar labiau išryškino aktorės Unės Babickaitės asmenybę.

                      Kodėl aktorė Birutė Mar ėmėsi atkurti legendinę Unę?

Pasak jos keletą kartų perskaitytas dienoraštis, tapo akstinu sukurti šią pjesę apie juokingą ir efemerišką, negailestingą teatro pasaulį, taip pat patyrinėti aktorystės prigimtį – žmogaus ir kaukės paradoksą. Iš karto aktorei susipažinus su dienoraščiais, laiškais, regis, tiesiog prašėsi į sceną. Spektaklyje savo esybe dominavo dvi Unės – viena gyvenusi XX a. pirmoje pusėje, o antroji atskleidžianti josios asmenybę XXI amžiuje.

meno1

meno2

meno3

meno4  meno5

meno6

meno7 

meno8

Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje

                      Kaip ir per pirmą viešnagę Kupiškyje, svečias atvyko anksčiau, kad spėtų pabendrauti su Kupiškio savivaldybės darbuotojais, jam liktų laiko ir apžiūrėti Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės pateiktus rekonstrukcijos projektus. Dėkojo kupiškėnams už išsaugotą nužudytų žydų sąrašą Antrojo pasaulinio karo metu, kuriame parašytos netik pavardės ir vardai bet ir mūsų miesto gyventojų amžius. Ponas ambasadorius pakvietė ir vietos verslininkus dalyvauti verslo seminare balandžio pradžioje Vilniuje, kuriame bus galimybės užmegzti kontaktus su Izraelio verslininkais maisto pramonės srityse.

Garbus svečias pasveikinęs Kupiškio merą Dainių Bardauską su anūko gimimu, pasidžiaugė, kad ir jis greitai taps seneliu.

                      Lankydamasis Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas susitiko su gimnazijos direktoriumi Virgilijumi Žilinsku, mokinių parlamento nariais ir mokytojais. Ambasadorius pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti istorinę atmintį apie tarpukario metais Kupiškyje gyvenusią didelę žydų bendruomenę, džiaugėsi, kad kupiškėnai, kaip ir Aušra, kuri dirba Kupiškio etnografijos muziejuje stengiasi, kad ta praeitis ir atmintis būtų išsaugota. O ambasadoriaus viena iš misijų - tai keliavimas po Lietuvos miestus ir miestelius ir domėjimasis jų praeitimi. Gimnazijos parlamento nariai, jos vadovai domėjosi ambasadoriaus veikla būnant kariškiu, dirbant diplomatinį darbą.

                      Kupiškio viešojoje bibliotekoje garbius svečius pristatė ir parodą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Aušra Jonušytė. Vedančioji supažindino, su paroda, kurioje pristatoma per 20 nuotraukų, geriausiai atskleidžiančių šio istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius Popiežiaus kelionės susitikimus. Vedančioji paminėjo, kad paroda, inicijuota daugiau kaip prieš metus atidarytos Izraelio ambasados Lietuvoje, kartu su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio buvo eksponuota Vilniaus Katedros aikštėje, vėliau keliavo į Šiaulius, Žagarę, Panevėžį, Biržus, o šiandien pasiekė Kupiškį. Parodos pristatyme dalyvavo ir kalbėjo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas dekanas Mindaugas Kučinskas, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Gerbiamą svečią ir jį lydėjusią Izraelio ambasados Lietuvoje viešųjų ryšių specialistę Liana Jagniatinskytę sveikino Kupiškio Povilo progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys ir pavaduotoja ugdymui Jūratė Biškauskaitė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir kiti kupiškėnai.

Parodos „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“ pristatymo metu koncertavo Kupiškio meno mokyklos muzikantės, garbūs svečiai iš Vilniaus buvo vaišinami kupiškėnų ūkininkų pagamintais skanėstais.

Z1

Z2

Z3

Z4     Z5

Z6

Z7

Z8

 

Konferencija „Gimtoji kalba – mano savastis“

Valstybinė lietuvių kalbos komisija inicijavo minėti vasario 21-ąją  Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Komisijos siūlymas visoje Lietuvoje vasario 16 – kovo 11 dienomis skirti dėmesį gimtajai kalbai ir organizuoti įvairaus pobūdžio renginius. Kupiškėnams vienas iš svarbiausių tai progai skirtų renginių – mokslinė konferencija „Gimtoji kalba – mano savastis“. Kovo 4-ąją dieną Kultūros centro vitražų salėje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas docentas Antanas Smetona („Dabartinė kalba – mitai ir įvairovė“), profesorė mokslų daktarė Danguolė Mikulėnienė („Tapatybės paieškos, tarmiškumo vertė ir savivertė“), mokslų daktarė Violeta Meiliūnaitė („Tautiškumas ir etnografiškumas verslo sąlygomis“).

Konferencijoje „Gimtoji kalba – mano savastis“ dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė,  Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokytojai kartu su mokiniais, rajono lietuvių kalbos mokytojai bei buvę pedagogai, Kupiškio viešosios bibliotekos ir Kupiškio kultūros centro atstovai, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojos ir gimtąją kalbą gerbiantys kupiškėnai. Konferencijos vedančioji Kristina Jokimienė citavo gražiausius žodžius skirtus gimtajai kalbai, pagražino renginį kupiškėniška tarme. Scenoje pasirodė Šepetos Almos Adamkienės mokiniai, kurie dalyviams dovanojo literatūrinę kompoziciją „Kalba gimtoji lūposna įdėta“, kurioje dvidešimt pirmojo amžiaus jaunimas ragino bendrauti žodžiu, o ne informacinių technologijų pagalba.

Žiūrovų dėmesį prikaustė pirmasis pranešimas „Dabartinė lietuvių kalba – mitai ir tikrovė“ Vilniaus Universiteto filologijos fakulteto dekano doc. Antano Smetonos. Lengvai provokuojančio pobūdžio netradiciškas kalbėjimas, pasakojimai apie kalbos istoriją ir nuolatinį jos keitimąsi. Lietuvių kalbos instituto Tarybos pirmininkė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė paskaitoje „Tapatybės paieškos: tarmiškumo vertė ir savivertė“ kalbėjo apie tarmių „gyvybingumą“ visoje Lietuvoje, jų savitumą, išreiškė aiškią poziciją: „Jeigu mokykloje nedirba nei vienas tarmiškai kalbantis mokytojas – sunku išlaikyti tai moksleivių kalboje“. Lietuvių kalbos instituto direktorės pavaduotoja mokslo reikalams dr. Violeta Meiliūnaitė vedė paskaitą „Tarmiškumas ir etnografiškumas verslo sąlygomis“ ir siūlė paieškoti tarminių žodžių geroms lietuviškoms prekėms pavadinti. 

Po naudingų paskaitų Kupiškio P. Matulionio progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Balabonienė pakvietė į gimtąją kalbą pažiūrėti žaismingiau ir sudalyvauti žinių patikrinimo turnyre. Jai talkino visos progimnazijos lituanistės. Konferencijos metu dalyviai sužinojo daug naudingos informacijos, turiningai praleido laiką. Geriausiai sekėsi viešosios bibliotekos darbuotojoms: direktorės pavaduotojai Linai Matiukaitei, Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjai Danutei Baronienei bei Skapiškio padalinio vyresn. bibliotekininkei Romai Bugailiškienei. 

Konferenciją ir jos pranešimus „Gimtoji kalba – mano savastis“ apibendrino lituanistės Ramutė Kežienė ir Skaistutė Paulauskienė.

Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį (S. Daukantas) 

Akimirkos iš renginio

 1-  2-

3-

4-

5-

6-

8-