Font Size

SCREEN

Profile

Layout

Direction

Menu Style

1991 m. sausio 13-tąją prisimenant...

2016 m. sausio 13 d. minėjome 26-ąsias laisvės gynėjų dienos metines. Neatsitiktinai pasirinkome Leonido Chardino fotografijas. Lionius Leonidas Chardinas – kaunietis, gimęs 1947 m. gegužės 25 d. Jo dėdės buvo ištemti, o pats Leonidas kartu su senele turėjo palikti namus, slapstytis, gyventi svetimuose nuomuojamuose butuose. Mokėsi Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, taip pat Kauno profesinėje mokykloje, kurioje įgijo elektriko specialybę. Studijavo Kauno politechnikos institute, virš 40 metų dirbo radijo gamykloje. Atšilus politiniam klimatui, dėdžių paskatintas, stojo į savanorių kariuomenę, kur tęsė savo veiklą pagal sugebėjimus.

- 24

Nuotraukoje Kupiškio meno mokyklos kanklininkių ansamblis.

1990 kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. pradžioje kilus sovietinei agresijai Leonidas Chardinas buvo parlamento gynėju, už nuopelnus apdovanotas sausio 13-osios medaliu. Reikšmingas jo, kaip parlamento gynėjo indėlis – istorinės 1991 m. fotografijos darytos asmeniniu fotoaparatu. Parodoje eksponuojamose nuotraukose įamžinta parlamento gynėjų kasdienybė: įtampos ir nerimo valandos laukiant sovietų kariuomenės puolimo, gynėjų išsidėstymas parlamento rūmuose, gynėjų rikiuotės laisvalaikis. Šios eksponuojamos istorinės nuotraukos svarbus ir reikšmingas ikonografinis paveldas.

                     23

Nuotraukoje muziejininkė Miglė Zakarauskaitė.

Parodą pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė. Parodos atidarymo metu skambėjo Kupiškio meno mokyklos kanklininkių ansamblio  atliekami lietuvių liaudies kūriniai.

                   255  

 Nuotraukoje P. Matulionio progimnazijos mokiniai.

 Taip pat sausio 13-osios proga buvo organizuota edukacija mokiniams „Sausio 13-oji gyva atmintyje“, vesta Salamiesčio pagrindinėje mokykloje, Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje ir Šimonių pagrindinėje mokykloje. Edukacijos metu mokiniai buvo supažindinti su vaizdine medžiaga ir muziejininkės M. Zakarauskaitės pasakojimu apie sausio 13 dieną. Buvo rodomas video filmas, aptarti 14 žuvusiųjų, plačiau panagrinėtos jų biografijos. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti ir L. Chardino fotografijų archyvą iš 1991 m. įvykių.

 

Sausio 13-osios minėjimas

Kupiškio etnografijos muziejus taip pat prisidėjo prie visuotinės pilietinės iniciatyvos "atmintis gyva, nes liudija", sausio 13-osios, laisvės gynėjų dienos minėjimo ir 8 val. ryto uždegė žvakutes languose.

IMGP6454

„Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys“ parodos pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje

         Šiek tiek šaltą ir tamsų gruodžio 20 d. vakarą, Kupiškio etnografijos muziejuje buvo pristatyta paroda „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys“ iš muziejuje saugomų eksponatų. Nors susirinkusiųjų būrelis nebuvo didelis, tačiau renginyje skambėjo Kupiškio rajono kultūros centro folkloro klubo „Jaunimo Romuva“ sutartinių giedotojų balsai kartu su vadove  D. Palioniene ir Kupiškio rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kupiškio krašto muzikontai“, kartu su vadove A. Pustovaitiene, kuri renginio metu dalinosi senosiosmis kupiškėnų tradicijomis. Taip pat parodos pristatymo metu kalbėjo Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokinė R. Vizbaraitė, kuri pristatė planuojamą kurti 5 minučių video filmuką apie garsiąją Glemžaičių šeimą. Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, apie parodą plačiau pasakojo muziejaus Vyr. Fondų saugotoja G. Zuozienė. Prisiminimais apie Glemžų šeimą dalinosi E. Urbonienė, renginį vainikavo kalėdiniai sveikinimai ir linkėjimai nuo Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos pavaduotojo V. Knizikevičiaus.

          IMGP6027

Nuotrauka iš ekspozicijos.

Viena pagrindinių muziejaus įkūrimo iniciatorių Stefanija Glemžaitė, antroji gausios – aštuonerių vaikų – Glemžų šeimos duktė. Įgijusi medicininį išsilavinimą Peterburgo Imperatorienės Marijos Fiodorovnos akušerijos mokykloje, 1919 m. Stefanija Glemžaitė (1885 – 1974) sugrįžo į Kupiškį ir čia medicinos įstaigose išdirbo iki pat 1957 m. 1920-1940 m. dirbdama Šimonyse, nuolat susidurdama su nėščiosiomis ir gimdyvėmis, greta savo tiesioginio darbo kaimo aplinkoje fiksavo įvairius prietarus ir burtus kartu su seserimi Elvyra parengė rankraščius, kurie saugomi mūsų muziejuje. Taip pat Stefanija garsėjo kaip liaudies dainų atlikėja. Ne tik rinko mūsų krašto liaudies dainas, tačiau ir pati jas įdainavo.

IMGP6084

Nuotraukoje Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos mokinė R. Vizbaraitė.

Kita garsi kraštotyrininkė ne tik Kupiškyje, bet ir Lietuvoje Mikalina Glemžaitė (1891 – 1985). Jau vaikystėje iš savo tėvų gavusi svarų dvasinį kraitį, norėjo daryti gera savo gimtinei, o beribis troškimas giliau pažinti krašto istoriją, papročius, tradicijas, tapo nuolatiniu jos gyvenimo palydovu. 1909 m. Mikalina Glemžaitė baigė Saulės mokytojų kursus, dirbo įvairiose vietose, o kartu ir pati mokėsi. 1915-1917 m. lankė pedagoginius kursus prie Peterburgo universiteto. 1928 m. Lietuvos Švietimo ministerija jai suteikė teisę dėstyti rankdarbių kursą.

Dirbdama pedagoginį darbą, Mikalina Glemžaitė nuolat rinko ir kaupė etnografinius eksponatus, dalyvavo ekspedicijose, užrašinėjo tautosaką, rengė tautodailės ir rankdarbių parodas. Pirmoji rankdarbių paroda, surengta Kupiškyje 1921 m., buvo išskirtinė paroda Lietuvoje. Vėliau, dirbdama Kauno Aušros mergaičių gimnazijoje ir Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, kartu su studentėmis rinko tautosaką, liaudies ornamentikos, dailės pavyzdžius. 

IMGP6116

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Pokario metais, dirbdama M. A. Istorijos ir etnografijos muziejuje, Mikalina surinko daug medžiagos apie linų auginimą, apdirbimą ir aprangą.

Per daugelį metų Mikalina sukaupė gausią medžiagą apie įvairių Lietuvos etnografinių regionų audinius, jų marginimą, audimo techniką, drabužius. Daug kas nufotografuota, padaryti brėžiniai, aprašymai. Iš tos gausios medžiagos parengta nemažai albumų su 30 000 pavyzdžių, kurie perduoti 13 Lietuvos Respublikos ir užsienio muziejų, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.

Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė (1893 – 1958) gyveno Kaune ir kitose Lietuvos vietose, retai kada atvykdavo į Kupiškį. Tačiau visada palaikė glaudų ryšį su seserimis. Apie 1950 m. Elvyra ėmėsi didžiulio darbo – išleisti knygą apie Kupiškio apylinkių etnografinius bruožus, tautosaką, papročius, tradicijas, istoriją. Ruošiant šį leidinį, didelę paramą jai teikė Stefanija ir Mikalina. Knygos išleidimas buvo labai komplikuotas dėl dviejų priežasčių: pirma, autorė jau sunkiai sirgo, antra, leidėjai labai nenoriai dirbo prie pirmo tokio pobūdžio leidinio, nes analogo jam dar nebuvo. Didelės apimties knyga Kupiškėnų senovė, išleista 1957 m., mokslininkų vertinimu prilygo tuometinei daktaro disertacijai. Leidinys buvo cenzūruojamas dėl to ne viskas išspausdinta. Tai, kas į knygą nesudėta yra saugoma Kupiškio etnografijos muziejuje ir Vilniaus universiteto bibliotekos Glemžaičių fonde.

IMGP6119

Nuotraukoje Kupiškio kultūros centro folkloro klubas "Jaunimo Romuva" kartu su vadove D. Palioniene.

Seserų Glemžaičių veikla labai artimai siejasi su Kupiškiu. Gana gausi etnografinė, tautosakinė, fotografinė medžiaga, surinkta Kupiškio apylinkėse, padėjo išgarsinti Kupiškio vardą visoje Lietuvoje. 1961 m. Kupiškyje, vidurinės mokyklos salėje, buvo surengta didelė seserų Stefanijos ir Mikalinos Glemžaičių etnografinių rinkinių paroda. Parodą sudarė tautiniai ir liaudies drabužiai, aksesuarai audiniai, senosios liaudies architektūros fotografijos. Parodoje eksponuota gausi rankraštinė medžiaga apie senąją kaimo buitį, mediciną, švietimą, verslus, istoriją. Šių lobių pakako Vilniaus, Kauno, taip pat ir Kupiškio muziejams atgaivinti. 1962 m. Kultūros ministerija iš šios parodos nupirko 500 eksponatų, kurie tapo  pirmaisiais atkuriamo Kupiškio kraštotyros muziejaus eksponatais.  

Ši  seserų Glemžaičių rinkinio, esančio muziejaus fonduose, paroda, parengta architektės Gražinos Pajarskaitės, išsiskiria savo originalumu: tekstilė, surinkta iš Kupiškio krašto apylinkių moterų, dėvinčių kasdienius ir išeiginius liaudies drabužius. Taip pat parodoje yra pirmą kartą eksponuojami aprangos (nuometų, prijuosčių, kelnių, nažutkų, sijonų) audinių skiaučių pavyzdžiai iš albumo, sudaryto Mikalinos ir Stefanijos Glemžaičių, „Kupiškio apylinkės, kaimiečių rūbai, vilkėti XIX a.“ (1948) ir rankdarbių pavyzdžiai iš „Mezginių, nėrinių ir siuvinėjimo pavyzdžių“ albumo, sudaryto M. Glemžaitės 1961 m.

IMGP6162

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir Vyr. Fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.

Vienoje iš ekspozicinių erdvių yra atkurtas Mikalinos Glemžaitės, tarpukariu gyvenusios Kaune, kambario fragmentas, kuris atskleidžia to laikotarpio dvasią ir svarbias tam laikmečiui tautiškumo, savitumo ir etniškumo paieškas.

Šiais metais, Kupiškio etnografijos muziejus rašė projektą „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys KEM“. Projekto vykdymo metu buvo nuodugniai ištyrinėtas seserų Glemžaičių sukauptas drabužių ir jų priedų rinkinys, atrinkti vertingiausi XIX a. – XX a. I pusės eksponatai. Visa ši medžiaga bus pateikta leidžiamame kataloge „Seserų Glemžaičių drabužių ir jų priedų rinkinys KEM“, kuris bus pristatytas kitų metų pradžioje.

Viskas, kas yra seserų sukaupta ir surinkta, yra neįkainojama. Tai tapatybės ženklai, kurie sudaro ne tik Kupiškio etnografijos muziejaus, bet taip pat ir mūsų kultūros pagrindą. 

Paroda eksponuojama iki 2017 m. sausio 25 d.

Daugiau fotografijų galite pamatyti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/pg/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1121919367926230

Advento popietė „Pasibūkim kartu“ Virbališkiuose

  2016 m. gruodžio 9 d. Virbališkių bibliotekoje vyko Advento  popietė „Pasibūkim kartu“, kurią organizavo  bibliotekininkės Lidija Mačiulienė ir Laima Čejauskienė bei Laukminiškių kaimo muziejaus specialistė Jolanta Knizikevičienė. Artėjant didžiosioms metų šventėms, vertiname ir branginame laukimo laiką – adventą, kad galėtume dar daug ką nuveikti tobulindami save, augdami dvasia, puoselėdami grožį. Į renginį atvyko Rokiškio raj. Lailūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Lukošiūnienė, Martynonių bibliotekininkė Rita Inčiūrienė. Gausiai susiriko Virbališkių kaimo bendruomenės moterys mėgstančios rankdarbius ir laisvalaikiu kuriančios įvairius mielus daiktus. Visos grožėjosi Daivos Lukošiūnienės atsivežtais pintais darbais iš popieriaus: įvairiomis kraitelėmis, pintinėlėmis, eglute, ir kt. Jie  yra panašūs į iš vytelių pintus gaminius, gana tvirti, gražūs.

111

   Auksarankė Daiva mielai dalinosi savo patirtimi, mokė pinti iš popieriaus įvairius daiktus, kurie yra jaukūs, visur derantys ir nereikalaujantys didelių išlaidų, nes pynimui panaudojami seni laikraščiai. Miklios Daivos rankos suko popierinius vamzdelius ir pynė, o susižavėjusios moterys bandė neatsilikti. Pynimo būdai tokie patys  kaip iš vytelių. Pinti nėra paprastatam reikią įgūdžių. Pabandyti naujas  rankdarbių technikas ne tik įdomus, bet ir praktiškas kūrybinis procesas. Pamokėlės dalyvės džiaugėsi, kad galės sukurti įvairiausių daiktų ne tik sau, bet ir dovanų savo draugams ar artimiesiems. Nuoširdžiai dėkojame Daivai už kūrybinių darbų pamokėlę, linkime naujų kūrybinių iššūkių, kuo geriausios kūrybinės ir asmeninės kloties.   

222

     Visoms moterims  staigmena buvo Advento koncertas, kurį padovanojo jaunieji muzikantai Dominyka Malinauskaitė (saksofonas, pianinas), Matas Sankauskas (gitara), Ernesta Knizikevičiūtė (akordeonas, pianinas). Muzikos garsai išsklaidė žiemos niūrumą, nunešė į jaunystės prisiminimus.

333

 

    Gera buvo susėsti kartu prie gražaus adventinio vaišių stalo ir  pasidalinti įspūdžiais, kūrybiniais suma-nymais, ką kilnaus ir gražaus galime nuveikti per adventą, kad išgyventume tikrąsias Kalėdas. Renginio organizatorių visoms popietės dalyvėms dovanoti angeliukai nešė palinkėjimus sveikatos, meilės, užuojautos, pagalbos, dosnumo, ištvermės, tikėjimo, vilties...  Tikimės, kad auksarankės iš Lailūnų k. apsilankys dar ne kartą ir pamokys rankdarbių. ,,Tikiuosi, kad nors maža dalele kažkiek prisidėjau ir padėjau perprasti šios pynimo technikos subtilybes. Nuoširdžiai dėkojame už be galo šiltas ir maloniai praleistas akimirkas“,  kalbėjo Daiva Lukošiūnienė. O  mūsų kaimo moterims teks nepamiršti pamokų ir surengti kūrybinę parodą  Virbališkių bibliotekoje ar Laukminiškių  kaimo muziejuje.

555

    Svarbiausia, kad Advento popietė neprailgo: pasibuvome kartu, pabendravome, išmokome pinti iš laikraščių, pasidalinome savo rūpesčiais.

    Virbališkių bibliotekos lankytojus dar ilgai džiugins atvežta Lailūnų kaimo bendruomenės sukurta ,,Linksmųjų besmegenių‘‘ parodėlė.

                                                              Laukminiškių kaimo muziejaus specialistė  Jolanta Knizikevičienė

666

 

Tradicinių kalėdinių žaisliukų ir interjero puošyba

Šv. Kalėdos yra svarbiausia ir gražiausia metų šventė. Šios šventinės akimirkos, mūsų gyvenimuose paliekančios pėdsaką. Po mažą džiaugsmą, po gerumo krislelį – žiūrėk ir pats gyvenimas susidėliojo... Džiugu, kai jame daug šviesių spalvų, paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam ir tradicijoms...

IMGP6042

 Visiems norintiems sužinoti apie senuosius šv. Kalėdų papročius ir kokiais tradiciniais žaisliukais buvo puošiama eglutė Kupiškio rajono tautodailininkų sąjunga kartu su etnografijos muziejaus bendruomene sumanė parengti projektą „Tradiciniai kalėdinių žaisliukai ir interjero puošyba“. Sumanymas gimė ne tik teoriškai apie tai kalbėti, bet rengti du praktinius edukacinius užsiėmimus ir sukurtais kalėdiniais žaisliukais papuošti etnografijos muziejaus interjerą.  

IMGP6045

Tautodailininkė, karpymo meistrė Virginija Jurevičienė mokė kaip pasigaminti tradicinius eglutės žaisliukus ar papuošti interjerą iš popieriaus. Muziejininkė Kristina Jokimienė visiems pasakojo apie kalėdinius papročius ir būtinus darbus, o vėliau kvietė pasidaryti tradicinius žaisliukus iš šiaudų. Žaisliukus iš šiaudų pagelbėjo gaminti ir tautodailininkė Irena Vapšienė. Veiklos vyko Kupiškio lopšelyje-darželyje „Obelėlė“, mokykloje „Varpelis“, taip pat Kupos pradinėje mokykloje ir Kupiškio etnografijos muziejuje. Jose dalyvavo mokiniai ir suaugusieji, o kaip jiems sekėsi įveikti praktinius užsiėmimus galite pamatyti Kupiškio etnografijos muziejuje. Visų projekte dalyvavusių darbeliai puošia muziejaus interjerą ir dvi kalėdines eglutes. 

Kviečiame pasigrožėti rankų darbo kūrinėliais!

IMGP6061

IMGP6033

 

Vilniuje pristatytas filmas apie A. Tindžiulį - Dėdę

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė gruodžio 4 d. Vilniaus kupiškėnų klube pristatė „Aviacijos kapitono Albino Tindžiulio Dėdės“ filmą. Buvo parengtas projektas, kurio tikslas – prisidėti prie Lietuvos partizaninio judėjimo atminties išsaugojimo, jaunosios kartos patriotinio ir tautinio ugdymo. Todėl įgyvendinant projektą, kartu su VŠĮ Kupiškio televizijos ir informacijos centru (direktorius Povilas Vireliūnas), buvo sukurtas video filmas „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Filmo režisierė Vilija Morkūnaitė.

DSC02554

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

 Tindiulis A. aviac. kapitonas2

Nuotraukoje Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis - Dėdė.

Kodėl pasirinktas Salamiesčio partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis Dėdė?  Todėl, kad yra nemažai surinkta medžiagos. Krikšto sūnus Rimvydas Tindžiulis gyvena tėviškėje ir yra išsaugojęs jo asmeninius daiktus, fotografijas. 2002 metais Vytautas Jakšys savo sodyboje Suvainių kaime surado unikalų radinį ir  muziejui perdavė A. Tindžiulio cheminiu pieštuku rašytus sąsiuvinius. Iki suradimo, sąsiuviniai buvo sudėti puodynėje, kuri V. Jakšio tėvų namuose antrame aukšte po spaliais išgulėjo 56  metus. Per ilgą laiką popierius sudūlėjo, tekstas išbluko. Retu radiniu susidomėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – genocido aukų muziejus. Sutvarkius perdavimo formalumus A. Tindžiulio archyvas atiteko šiai įstaigai. Kupiškio etnografijos muziejus gavo dokumentų kopijas. 

DSC02624     

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė kartu su Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choru "Laisvė".              

Po video filmo peržiūr0s ir išsamaus Violetos Aleknienės pasakojimo apie Albino Tindžiulio gyvenimą, partizaninę veiklą ir filmo kūrimą; labai įtaigiai nuskambėjo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro “Laisvė“ dainos apie tremtį, partizanus Choro įkūrimo iniciatorė buvo tremtinė operos solistė, Nijolė Ambrozaitytė. Pirmoji choro vadove tapo Paulina Grigaliūnienė. Tai buvo 1988m. Jau sekančiais metais choras pirmą kartą koncertuoja Vilniaus profsąjungos rūmuose Motinos dienos proga. Šiandien choro koncertai skaičiuojami šimtais. Choras dainavo miestuose ir kaimuose, giedojo bažnyčiose, jo dainų klausėsi moksleiviai ir studentai. Choras turi įrašęs nevieną diską, apie dainininkus sukurti keli video filmai. Antrasis choro dirigentas buvo Bronislovas Jankauskas, o dabartinis –Gintaras Skapas. Mums choras dainavo diriguojamas ketvirto kurso studentės-praktikantės, kupiškietės Deimantės Stanionytės. Ji puikiai susitvarkė su savo pareigomis, o kai jos mostas nukrypo į salės pusę, žiūrovai liko neabejingi ir bendrai traukė gerai žinomas partizanų dainas. 

R. Naujokaitienė

DSC02641

Nuotraukoje Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choras "Laisvė".

DSCF7760

Nuotraukoje filmo pristatymo metu susirinkę svečiai.

 

Aušros Jonušytės knygos „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ sutiktuvės.

Lapkričio 3 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo surengtos Kupiškio etnografijos muziejaus specialistės istorikės Aušros Jonušytės knygos „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ sutiktuvės.

5

Sveikina Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys, mokytojos Nijolė Puzelienė ir Jolanta Latvienė su mokiniais. 

Kupiškėnams jau tapęs bičiuliu renginyje dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, jo asistentė Ana Maizel. Į renginį atvyko Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys, leidinio autoriai  ir kūrėjai: Simonas Jurkštaitis, dr. Arūnas Bubnys, dr. Aldona Vasiliauskienė, P. Matulionio progimnazijos mokytojos Nijolė Puzelienė, Jolanta Latvienė, dailininkė Giedrė Ringelevičienė, kalbos redaktorius Algirdas Petrulis. 

17

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Nuotrauka atminčiai. Priekyje Povilo Matulionio progimnazijos mokiniai. Antroje eilėje iš kairės: Nijolė Puzelienė, Jolanta Latvienė, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio meno mokyklos muzikantės. Trečioje eilėje antra iš kairės: dailininkė Giedrė Ringelevičienė, dr. Arūnas Bubnys, kalbos redaktorius Algirdas Petrulis, leidinio sudarytoja Aušra Jonušytė, nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas (Amir Maimon), dr. Aldona Vasiliauskienė, Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys. Paskutinėje eilėje centre Simonas Jurkštaitis. 

Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimonas užsiminė, kad su kupiškėnais jį sieja nuoširdūs ryšiai, kurie laikui bėgant tik stiprėja –ypač tada, kai vykdomi įvairūs projektai, susiję su tarpukaryje gausia Kupiškio žydų bendruomene. Renginių gausa Kupiškyje parodo, kokį didžiulį darbą atlieka miesto valdžia ir žydų istorijos tyrimams pasišventę vietiniai istorikai. Tai byloja ir labai gera knyga, kuriai atsirasti padėjo ne tik istorikai iš Vilniaus, bet ir P. Matulionio progimnazijos mokiniai bei mokytojos, o jis pats parašė leidiniui pratarmę.

13

 

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. 

Kupiškio rajono meras D.Bardauskas dėkojo organizatoriams už galimybę dalyvauti tokiame renginyje ir pasidalinti mintimis apie nuveiktų darbų svarbą ir jų palikimą ateičiai. Rajono vadovas priminė: vyksta Kupiškio viešosios bibliotekos (buvusios žydų sinagogos) renovacija, ruošiami dokumentai Nochemo Šmidto malūnui tvarkyti. Kupiškio rajono meras dėkojo istorikei A. Jonušytei parengusiai leidinį „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, bei įteikė dovaną ambasadoriui, neseniai tapusiam seneliu. Vilniaus kupiškėnų klubo viceprezidentas dr. Vilius Bartulis dėkojo Aušrai Jonušytei sakydamas: „Dirbant nuoširdžiai ir su atsidavimu padaromi dideli darbai, kurie bus reikšmingi ne tik Kupiškio kraštui, bet ir Lietuvos bei Izraelio valstybių istorijai“. Renginio metu buvo dėkota kalbos redaktoriui Algirdui Petruliui ir dalininkei Giedrei Ringelevičienei įdėjusiems daug darbo, kad leidinys atrodytų patraukliai ir išvaizdžiai. Sveikino garbius svečius ir leidinio kūrybinę grupę, Kupiškio meno mokyklos mokinės su mokytojomis surengę šaunų koncertą, kurio pabaigoje savo tautos liaudišką dainą dainavo ir ambasadorius, pritariant gausiam susirinkusių renginio dalyvių būriui plojimais. Pasibaigus renginiui ambasadorius pasirašė naujai išleistoje knygoje visiems norintiems, bei atsakė į regioninės „Kupiškėnų studijos“ direktoriaus Povilo Vireliūno klausimus.

Aušra Jonušytė

1

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas (Amir Maimon) ir jo asistentė Ana Maizel. 

12

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatant knygą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Groja Kupiškio meno mokyklos mokinės su mokytoja. 

Stuburų k. atidengtas paminklas partizanams atminti

Praėjusį šeštadienį (spalio 15 d.) Kupiškio rajono vadovai, jaunieji šauliai, kariškiai, kupiškėnai su šeimomis, svečiai iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Vilniaus kupiškėnai ir gretimų rajonų žmonės, rinkosi pagerbti 1945–1953 metais žuvusius partizanus. Jiems Stuburų kaimo laukuose buvo atidengtas paminklas „Lietuvai ir žuvusiems partizanams“ skirtas kraštiečiams, Dariaus ir Girėno rinktinės partizanams atminti. Šventėje dalyvavo iniciatoriai: gydytojas Gediminas Kaluina, inžinierius Rimantas Skaistis, architektas Žybartas Simonaitis, o taip pat darbuose prisidėję akmentašiai Vytautas Jasinskas ir Virginijus Sankauskas. 

IMG 0562

Nuotraukoje iš dešinės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė - renginio vedėja.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Antašavos bažnyčioje. Jas aukojo dr. Rimantas Gudelis. Po mišių žmonės rinkosi prie paminklo, kur buvo giedamas Lietuvos himnas, perkirptos trispalvės juostelės juosiančios paminklą „Lietuva“ ir lentą kurioje užrašytos Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų junginio vado kapitono Albino Tindžiulio, būrių, grupių vadų ir partizanų, daugiau kaip šimto žmonių pavardės. Jas skaitė inžinierius Rimantas Skaistis, varpo dūžiais pagerbė gydytojas Gediminas Kaluina. 

IMG 0579

Nuotraukoje iš dešinės Kupiškio rajono meras D. Bardauskas kartu su paminklo sumanytojais perkerpa juostelę.

Paminklo statymo iniciatoriai: inžinierius Rimantas Skaistis, gydytojas Gediminas Kaluina ir architektas Žybartas Simonaitis, kuriuos sveikino Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, kuris džiaugėsi savanoriška iniciatyva pastatyti paminklą.

Renginį vedė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, gražia kaimynų iniciatyva džiaugėsi ir sveikino Biržų rajono vicemerė Irena Varzienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio filialo pirmininkė Dalia Dyrienė. Kalbėjo Lietuvos kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, eilėraščio apie Lietuvą fragmentą skaitė „Vilniaus kupiškėnų“ klubo buvusi prezidentė Liucija Venclovaitė, o kartu su ja į renginį atvyko ir klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė, viceprezidentas Vilius Bartulis kiti nariai. 

IMG 0547

Nuotraukoje iš dešinės Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė dega žvakutes, partizanų atminimui.

Prie paminklo iškilimo prisidėjo: davė akmenį ir žemės sklypą Aleksas Vilutis, Stuburų kaimo bendruomenė, euro parlamentarai Vincas Justas Paleckis ir Algirdas Saudargas, UAB „Gerūda“  direktorius Ramūnas Šeduikis, Vilniaus kupiškėnų klubas, Vida Butkienė, architektė Dovilė Eidukaitė, „Varpo“ redaktorius Algimantas Zolubas, UAB „Kauno staklės“ direktorius Algis Šimonis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kiti rėmėjai prisidėjo darbais. 

IMG 0703

Nuotraukoje paminklo sumanytojai: G. Kaluina, R. Skaistis, Ž. Simonaitis ir V. Jasinskas.

Paminklą ir paminklinę lentą pašventino Antašavos klebonas dr. Rimantas Gudelis. Kovotojams už Lietuvą atminti buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

Už kritusius pokario kovotojus salves iššovė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Kupiškio kuopos kariai. Po renginio kariai vaišino kareiviška koše.

IMG 0597

Nuotraukoje kunigas dr. R. Gudelis šventina paminklą.

 

Ekspedicija "Partizanų kovų keliais"

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Jau 1944 m. rudenį susikūrę nedideli partizanų būriai ėmė jungtis į stambesnius junginius, vėliau – į apygardas. Apygardą sudarė 2–5 rinktinės, šios skirstėsi į kuopas (tėvūnijas), būrius, skyrius. 2–3 apygardos sudarė sritį. Savo veiklą partizanų junginiai reglamentavo atitinkamais statutais ir taisyklėmis, stojantieji į partizanų gretas duodavo priesaiką. Partizanai vilkėjo karines uniformas su skiriamaisiais ir pasižymėjimo ženklais.

1949 m., nors pasipriešinimas jau silpo, partizanai tęsė aktyvią kovą, ir pogrindžiui pavyko suvienyti Lietuvos patriotines jėgas į vieną organizaciją, sudaryti bendrą karinio ir politinio pasipriešinimo vadovybę. 1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), priimti kariniai ir politiniai dokumentai. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. priimta politinė deklaracija skelbė, kad aukščiausioji teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas.

Dešimt metų vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas Lietuvos karu, rezistencija, partizaniniu karu, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus: trukmę – (beveik 10 metų), visuotinumą (per visą laikotarpį aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir lietuvių partizanams nepalankų jėgų santykį. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų. (naudota http://genocid.lt/centras/lt/1486/a/ „Antisovietinis pasipriešinimas 1944-1953 m.“)

2016 m. spalio 13 d. Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Miglė Zakarauskaitė vykdė ekspediciją Lietuvos partizanų kovų keliais. Siekiant aplankyti ir įamžinti Lietuvos partizanams atminti pastatytų paminklų vietas Kupiškio rajone.

Par1

1. Kupiškio mieste, Ežerėlio gatvėje esantis kryžius, šioje vietoje buvusiems užkastiems 1949 m. sausio 27 d. Kupiškio apsk. Pogrindžio miške žuvusiems Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkui Baliui Vaškeliui – Kęstučiui, apsaugos būrio ir Algirdo kuopos vadui Vladui Velikoniui – Šernui, apsaugos grupės skyriaus vadui Steponui Bulovui, partizanams Bonifacui Dudai – Pisoriui, Domui Matulioniui – Eimučiui ir Vladai Matulionytei atminti.

Par2

2. Kupiškio mieste, Ežerėlio gatvėje esantis paminklas, Kupiškio apylinkėse žuvusiems Algimanto apygardos Vytenio rinktinės partizanams atminti.

Par3

3. Senosios Kupiškio miesto kapinės. Rūpintojėlis. 1991 m. birželio 10 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1949 m. sausio 27 d. Kupiškio apsk. Puodžgirio miške žuvusiems Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkui Baliui Vaškeliui – Kęstučiui, apsaugos būrio ir Algirdo kuopos vadui Vladui Velikoniui – Šernui, apsaugos grupės skyriaus vadui Steponui Bulovui, partizanams Bonifacui Dudai – Pisoriui, Domui Matulioniui – Eimučiui ir Vladai Matulionytei atminti.

Par7

4. Kupiškio rajono, Šimonių miestelio kryžkelė. Koplytstulpis. Šioje vietoje užkastiems 1945 m. birželio 21 d. Rokiškio apsk. Kamajų ir Šimonių valsčiuose NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo pulko 1-osios šaulių kuopos kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusiems Antano Starkaus – Blindos būrio partizanams Jurgiui Dapšiui, Jonui Mikėnui, Jonui Tubiui, Justinui Rimkui ir Jonui Sakalui atminti. 

Par4

5. Kupiškio rajono, Gindvilių k. kapinės, antkapinis paminklas. Šioje vietoje slapta palaidotiems 1947 m. vasario 14 d. žuvusiems Algimanto apygardos partizanams Jonui Viksvai, Lionginui Šalčiui ir Leonidui Stančikui atminti.

Par5

6. Kupiškio raj. Biriečių k. Šioje vietoje 1949 m. gegužės 1 d. susisprogdino Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai, du broliai Vilėniškiai. Taip pat netoliese žuvo kiti šio kaimo partizanai broliai Jonas ir Vytautas Sabuliai.

Par6

7. Kupiškio rajono, Subačiaus seniūnijos, Stačnių k. kapinės. Antkapinis paminklas ir Lietuvos kario kryžiai. 1990 – 1991 m. iš užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1945 m. gruodžio 11 d. Kupiškio apskr. Subačiaus vls. Žvirblionių k. apylinkėse Gitėnų miške įrengtame bunkeryje kautynėse žuvusiems būrio vadui Petrui Zuozai – Šlapkaičiui, jo pavaduotojui Povilui Tolušiui – Varnui ir trims partizanams, 1947 m. liepos 28 d. Panevėžio apsk. Raguvos vls. Traupio miestelyje žuvusiems dviem Vyčio apygardos A. Juozakėno – Liūto būrio partizanams, 1949 m. lapkričio 25 d. Kupiškio apsk. Subačiaus vls. Gitėnų miške kautynėse žuvusiems Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės būrio vadui Antanui Juškai – Vilkui, jo pavaduotojui Julijonui Stakei – Žydui ir penkiems partizanams, taip pat įamžintiems 1944 – 1954 m. Subačiaus apylinkėse žuvusiems Vyčio ir Algimanto apygardų partizanams atminti.

Visi keliai veda Šeškaturgin

Dabartinė Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos tradicinė žemės ūkio paroda – mugė „derlius 2016“ vykusi spalio 1 d. yra senojo Kupiškio šeškaturgio tradicijų tęsinys. Kaip ir dabar, kiek ankščiau į Kupiškį sukviesdavo amatininkus iš visos Lietuvos. Projektą „Visi keliai veda Šeškoturgin“ parašė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, įgyvendinti projektą padėjo Lietuvos kultūros taryba. Prie šventės organizavimo prisidėjo Kupiškio technologijų ir verslo mokykla bei Kupiškio kultūros centras. Renginį vedė G. Vaitonis ir A. Pustovaitienė, kurie pristatė Kupiškėnų šeškaturgio istoriją. Žiūrovams koncertavo Visagino kapela „Samanyčia“ ir Radviliškio kultūros centro kapela „Seni pažįstami“.

IMGP5587

Nuotraukoje koncertuoja Visagino kapela "Samanyčia".

IMGP5618

Nuotraukoje renginio vedėjai G. Vaitonis ir A. Pustovaitienė kartu su čigonais.

IMGP5624

Nuotraukoje Radviliškio kultūros centro kapela "Seni pažįstami".

Baltų vienybės diena 2016 m.

2016 m. rugsėjo 22 d. ant Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio vyko projektų „Baltų genčių šviesa“ ir „Mes baltai“ pristatymo šventė, lygiadienio minėjimas. Renginį organizavo Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio kultūros centras. 

DSC 4571

Nuotraukoje ragų ir daudyčių sąšauka.

Senuosius baltų amatus, edukacinius užsiėmimus, karybos veiksmus ir kulinarinį paveldą pristatė: „Argostudio“ iš Alytaus, amatininkai iš Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Dusetų, Ignalinos, Vabalninko, Andrioniškio ir Kupiškio, taip pat „Dalės žolės“ – D. Petrauskienė Paliūniškis.

20160922 184949_001 Meras Dainius Bardauskas

Nuotraukoje Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.

Šventėje taip pat dalyvavo folkloro ansambliai: Čiulbutė (Ignalina) lietuviai – nalšėnai, Uzbonels (Pasvalys) žiemgaliai, Rags (Pasvalys) žiemgaliai, Dolija (Vilnius) lietuviai, Laukam pāri (Bauskė) žiemgaliai (Latvija), Zbitkai (Kupiškis) sėliai, Kupkėmis (Kupiškis) sėliai, Vyjūnytė (Salamiestis) sėliai, Ūzulęni (Rezeknė) latgaliai, ByTikZyz (Vilnius) lietuviai.

DSC 4644

Nuotraukoje įpučiama ugnis - deivės Gabijos aukuras.

Buvo iškeltos Lietuvos, Latvijos ir Prūsijos vėliavos. Baltiškąją kultūrą puoselėjantys amatininkai demonstravo juostų pynimą, verpimą, puodų žiedimą, medžio skobimą, odos apdirbimą, kalvystę. Demonstravo ir papuošalus bei dirbinius su baltiškais simboliais, aprangą ir imitavo kovas su kryžiuočiais. Renginio dalyviai turėjo galimybę iš arti pamatyti baltų kultūros atspindžius ir gyvenimo būdą. Autentiškai buvo įžiebta ugnis, deivės Gabijos aukurui ir pagal senovės baltų papročius dievui Perkūnui aukotas šiaudinis ožys.

DSC 4801

Nuotrauka folklorinių ansamblių koncerto metu.

Renginio metu vyko ragų ir daudyčių sąšauka, aukuro ugnies uždegimas ir pagarbinimas, sutartinių ir karo dainų ratas. Taip pat vyko archeologinių kostiumų kolekcijos pristatymas, kurią pristatė Daiva Steponavičienė, rudens lygiadienio apeigos, edukacinė – karinė amatų stovykla, burtai, apsivalymo ritualai, smilkymas žolėmis. Šventės metu svečiai vaišinosi medžiotojų sriuba – bliauka. 

DSC 4840

Nuotraukoje deginamas šiaudinis ožys.

Fotografijų autorė Vida Jonušytė.

Daugiau nuotraukų galite rasti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1034570909994410

Adomynės širdis - pono Adomo dvaras

2016 m. rugsėjo 16 dieną Adomynės dvare susirinko gausus Kupiškio rajono mokyklų mokinių būrys, kuriuos pasitiko dvaro ponai. Renginyje taip pat dalyvavo Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio rajono savivaldybės paveldosaugos specialistas V. Zavackas, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Adomynės bendruomenės pirmininkė V. Pakalniškienė, Šimonių miestelio seniūnas Ž. Vanagas ir kiti svečiai. Edukacinius užsiėmimus ir pažintinę dvaro ekskursiją vedė Adomynės pedagogės: V. Pakalniškienė, D. Mašauskienė, D. Vizbarienė, kultūros darbuotoja R. Lapienienė, bibliotekininkė E. Namiejūnienė. Koncertavo Kupiškio meno mokyklos moksleiviai.

IMGP5335

Nuotraukoje dvaro ponai su svečiais.

2016 metai paskelbti „Paveldo ir bendruomenių“ metais. Apie mūsų krašto vertybių saugojimą ir Europos paveldą kalbėjo V. Zavackas. Mokiniai suskirstyti į grupes atliko užduotis, kurios siejosi su Adomynės dvaro istorija, buvo pažintinės ir kūrybinės. Ekskursijos metu mokiniai galėjo susipažinti su dvaro aplinka ir autentiškais dekoro fragmentais, originaliomis senosiomis koklinėmis krosnimis, ąžuoliniu parketu, dvare sukauptais iš Adomynės surinktais eksponatais. Mokiniai taip pat turėjo galimybę aplankyti ne tik dvarą, tačiau ir jo rūsius, kur buvo ankščiau rakinami ir kankinami baudžiauninkai. Kūrybinės užduotys leido mokiniams sukurti gražius ketureilius apie Adomynę, pasivaikščioti Adomynės dvaro istorijos pramintais takais. Taip pat buvo aplankyta ir šalia stovinti bažnyčia statyta Adomo Vilėniškio, čia pat ir palaidotų kunigų kapai. Dvaro tarnaite persirengusi V. Pakalniškienė papasakojo ir apie dvaro gyventojos bei kunigo meilės istoriją. Adomynės dvare taip pat buvo galima pamatyti ir „Adomynės dvaro labirintai“ kūrybos darbų parodą, bei Salamiesčio mokinių plenero kūrybos darbus.

IMGP5388

Nuotraukoje bendruomenės pirmininkė V. Pakalniškienė pasakojo mokiniams dvarininkaitės ir kunigo meilės istoriją.

Rugsėjo 17 dieną tęsiant Europos paveldo dienas, į Adomynės dvare buvo vesta pažintinė ekskursija po dvarą, diskutuota „Ar reikia išsaugoti kultūros objektus?“, susirinkę svečiai turėjo galimybę paragauti tradicinių Adomynės dvaro vaišių „pagrabinių bandelių“. Baigtas pristatyti LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininkės V. Jurevičienės ir Kupiškio etnografijos muziejaus V. Aleknienės projektas  „Adomynės dvaro labirintai“, susirinkusieji supažindinti su plenero vykusio 2016 m. birželio 25-30 d. Adomynės dvare, darbais. Koncertavo Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos styginių kvartetas. Taigi, buvo prisiminta mūsų krašto istorija, atkreiptas dėmesys į medinės klasicistinės architektūros statinį ir jo išsaugojimą.

IMGP5411

Nuotraukoje moksleivės su dvaro ponais.

IMGP5428

Nuotraukoje mokiniai atlieka vieną iš kūrybinių užduočių.

IMGP5451

Nuotraukoje mokiniai atlikę vieną iš užduočių.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1034405023344332

 

L. Sakalowsky meninio stiklo ir tapybos "Baigtas ciklas" parodos atidarymas

2016 m. rugpjūčio 25 d. Kupiškio etnografijos muziejuje įvyko tarptautinio meninio stiklo simpoziumo, projekto „Glass jazz“ dalis, Louis Sakalowsky meninio stiklo ir tapybos parodos „Baigtas ciklas“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvavo pats menininkas Louis Sakalowsky, kurį sveikino vienas iš parodos organizatorių Remigijus Kriukas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amir Maimon, menotyrininkas Sigitas Laurinavičius, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius ir kiti svečiai, parodos atidarymą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Donata Jutkienė, parodos pristatymo metu koncertavo Kupiškio meno mokyklos mokytojos Irma Paurienė ir Edita Dobrickienė.

GJ2 2

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė D. Jutkienė, vertėja, menininkas L. Sakalowsky, menininkas R. Kriukas.

Meninio stiklo skulptorius ir keramikas Louis Sakalowsky, gimė 1937 m. Pietų Afrikoje, pradėjo mokytis lieti stiklo skulptūras Jeruzalėje ir ten dirbo su stiklu. 1987 m. baigė meninio stiklo mokyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Parodos autorius mano, jog jo mama buvo gimusi Lietuvoje, Kupiškyje, nors jis pats gimė Pietų Afrikoje, bet nuo vaikystės žinojo didelę dalį šeimos istorijos. „Tiesa gyvenant toje kitoje pasaulio pusėje, Lietuva mums atrodė kažkas uždara ir nepasiekiama, lyg kelionė į mėnulį... Nesitikėjau, kad kada nors galėsiu vaikščioti savo senelių takais“ – Louis Sakalowsky. Menininkas jau daugiau nei keturis dešimtmečius, sėkmingai kuriantis skulptorius, kurio kūrinius eksponuoja daugelis galerijų visame pasaulyje. Louis labai įvairiapusis menininkas, kuriam paklūsta stiklas, metalas, molis, kurio džiugūs, o ir skausmingi išgyvenimai ir prisiminimai duobėse gula dažų potepiais.

GJ2 1

Nuotraukoje vienas iš L. Sakalowsky darbų.

Paroda pasiekė Kupiškio etnografijos muziejų, kai vienas iš parodos organizatorių R. Kriukas pakvietė L. Sakalowsky prisijungti prie projekto „Glass jazz“, kuris vyksta Panevėžyje rugpjūčio 21 – 30 d. Parodos pristatymas buvo viena iš projekto dalių. Stiklo kūriniai, o ir dalis „Baigto ciklo“ parodos tapybos kūrinių visiškai neatsitiktinai gimė Lietuvoje. Kad įvyks stiprus „kūrybinis sprogimas“, buvo galima matyti iš Louis akių, kai 2014 m. pirmą kartą savo gyvenime jis lėtai, atsargiai lyg bijodamas kažką praleisti, žingsnis po žingsnio, žengė žeme iš kurios buvo raunamos jo šeimos šaknys. 

GJ4

 Nuotraukoje iš kairės: menininkas R. Kriukas, menotyrininkas S. Laurinavičius, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kultūros Švietimo ir Sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas V. Knizikevičius.

GJ3

Nuotraukoje iš kairės: vertėja, menininkas L. Sakalowsky, Izraelio ambasadorius J. E. Amir Maimon, menininkas R. Kriukas, menotyrininkas S. Laurinavičius.

Parodos autorius ir meninio stiklo ir tapybos paroda „Baigtas ciklas“ glaudžiai siejasi su nuo 1941 m. prasidėjusiais trėmimais Lietuvoje, taip pat Kupiškyje. L. Sakalowsky seneliai iš mamos pusės, atvykę į Kupiškį XX a. pirmoje pusėje iš pietų Afrikos, buvo tremiami iš krašto ir negailestingai žudomi. Menininkas savo darbuose perteikia jausmus ir gilius išgyvenimus susijusius su giminaičių ir Kupiškio krašto istorija, kuri buvo pažymėta krauju ir skausmo bei netekties šešėliais. 

GJ5

Nuotraukoje parodos atidarymo svečiai.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=1008547475930087

Uoginių šv. Mergelės Magdalietės koplytėlės 300-metis

2016 m. liepos 23 d. Uoginių kaime buvo paminėta garbinga Uoginių  Šv. Marijos Magdalietės koplytėlės  300 metų sukaktis. Renginį organizavo Uoginių kaimo bendruomenė, kartu su bendruomenės pirmininke Z. Kaušakiene. Šventėje dalyvavo Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio seniūnas J. V. Semėnas, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Biržų rajono tarybos narys A. Šimas. Į šventę buvo pakviestas Naisių teatro aktorius V. V. Jevsejevas, šv. Mišias aukojo kunigas R. Gudelis, o svečius Uoginių k. amatų centre linksmino Raguvos kultūros centro moterų ansamblis.

IMGP4783

Nuotraukoje koplytėlė šv. Mišių metu.

Renginio metu buvo atidengta ir pašventinta lenta, skirta šv. Marijos Magdalietės koplytėlės 300 metų sukakčiai paminėti. Aktorius V. V. Jevsejevas skaitė poeto, kunigo Antano Strazdo pamokslą.

Šventę vainikavo uoginiečių susibūrimas Uoginių k. amatų centre. Šventė buvo skirta prisiminti koplytėlės istoriją ir perteikti ją ateities kartoms. Į šventę susirinko kelių kartų Uoginių kaimo gyventojai, kartu su savo šeimomis, vaikais ar seneliais.

IMGP4792

Nuotraukoje koplytėlė šv. Mišių metu.

Uoginių Šv. Marijos Magdalieties koplytėlės istorija:

Koplytėlė esanti Uoginių k. Kupiškio rajone, į pietvakarius nuo Antašavos, šalia kelio Kupiškis – Vabalninkas, į Šiaurės Vakarus nuo Adomo Petrausko muziejaus. Priklauso Antašavos Šv. Hiacinto parapijai. Pastatyta Uoginių k. kapinėse, kurios įrengtos nedideliame pušynėlyje. Čia buvo šarvojami mirusieji, laikomos gedulingos mišios. 1803 – 1807 m. Uoginių koplytėlėje mišias laikė poetas kunigas Antanas Strazdas. Koplyčia pastatyta 1716 m. Tai valstybės saugomas vietinės reikšmės paminklas, 1997 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

IMGP4803

Nuotraukoje renginio dalyviai ir svečiai.

Uoginių koplytėlė aštuonkampė, ties pagrindiniu įėjimu yra dvišlaitis prieangis, prieangio viršų puošia nedidelis keturkampis bokštelis, kuriame yra įtaisytas varpas. Stogas dengtas skarda. Stogą ir bokštelio stogelį puošia kaltiniai kryžiai. Pastatas apkaltas vertikaliomis medinėmis lentelėmis, durys plačios, langai puošnūs su dekoratyviniais antlangiais.

IMGP4812

Nuotraukoje aktorius V. V. Jevsejevas (iš dešinės).

Daugiau renginio akimirkų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=983914388393396

 

Arūno Eduardo Paslaičio kūrybos darbų parodos „Lietuvos dvarų piešiniai“ atidarymas

2016 m. liepos 6 d. 11 val. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Kupiškio etnografijos muziejuje buvo atidaryta A. E. Paslaičio kūrybos darbų paroda „Lietuvos dvarų piešiniai“. Parodos atidaryme koncertavo Baltijos kamerinės operos solistai A. Bartkus ir J. Stanelytė. Klaipėdos noneto muzikantai atliko „Lui Špor Grand nonetas II dalis“, P. Čeikovskis „Lenskio arija iš operos Eugenijus Oneginas“ atliko Audrius Bartkus, Žorž Bize hamaneika iš operos „Harmen“ atliko Joana Stanelytė.

Edukacinę programą pristatė Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai „Sugrįžę gyventi“, apie grafų Tyzenhauzų giminės moteris. „Sugrįžę gyventi“ – tai literatūrinė kompozicija, kurios metu Rokiškio krašto muziejaus darbuotojos inscenizavo garsiausias Tyzenhauzų ir Ševdeckų grafų moteris pateikė savo gyvenimo veiklą, pristatė padarytus darbus, pastatytas bažnyčias, nutapytus paveikslus, parašytas knygas.

IMGP4676

Nuotraukoje Rokiškio krašto muziejaus muziejininkės, vaizduojančios Tyzenhauzų ir Ševdeckų grafų moteris.

Jau daugiau nei keturis dešimtmečius architektas ir Lietuvos paveldo steigėjas Arūnas Eduardas Paslaitis savo laisvu laiku fiksuoja Lietuvos dvarus, rūmus, bažnyčias, kaimus. Nuo studijų laikų Kauno politechnikos institute, kai architektūrinių objektų perpiešimas buvo viena iš sudedamųjų studijų dalių, jis važinėja po Lietuvą ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir įamžina dvarus ir dvarelius, liaudies architektūros statinius, piliakalnius.

 Arūnas Eduardas Paslaitis gimė 1942 m. spalio 17 d. Tryškiuose, Kuršėnų rajone. 1949-1960 m. mokėsi Joniškio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1960-1966 m. studijavo architektūrą Kauno politechnikos institute. 1966-1968 m. buvo akmenės rajono architektas. 1968-1992 m. dirbo projektų vyriausiuoju architektu Miestų statybos projektavimo institute. Nuo 1993 m. dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Nuo 1974 m. Arūnas Eduardas Paslaitis yra Lietuvos architektų sąjungos narys. Jis daugiausiai kūrė rekreacinių ir administracinių statinių projektus. Žymiausi jo statiniai: Lietuvos mokslų akademijos poilsinė Palangoje (1982); Narkologijos ligoninė su administracinėmis patalpomis Rasų g. Vilniuje (1983); Lietuvos Respublikos Seimo viešbutis Gedimino pr. Vilniuje (1997); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas Konstitucijos pr. Vilniuje (su T. Balčiūnu, V. Biekša, savo sūnumis Gediminu ir Arūnu, 2001-2004); Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinio pastato Vilniuje projektas (2008-2009).

IMGP4669

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Sovietiniais laikais Arūnas Eduardas Paslaitis piešdavo daugiau liaudies architektūros paminklus – kaimo bažnyčias, varpines, gyvenamuosius namus. Dvaruose tuo metu dažniausiai būdavo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, todėl buvo sudėtinga prieiti prie statinių. Menininkas ne tik fiksavo dvarų būklę, bet ir rinko apie juos informaciją knygose, archyvuose. Kalbindamas vietinius gyventojus, jis išgirsdavo  dvarus apipynusius pasakojimus ir mitus, kuriuose galima atrasti ir tikrų istorijos užuominų. Nors visi dvarai ir skiriasi savo architektūra, istorija, likimu, bet juos vienija bendras didingumas. Dvarų griuvėsiuose vis dar atsispindi turtingos ir klestinčios praeities žiburiai. Romantiška ir užburianti Arūno Eduardo Paslaičio piešinių scenografija sukuria melancholišką, bet jaukią atmosferą. Jo piešiniai yra tarp architektūros ir kūrybos, juose atspindėta realybė, kokia ji bebūtų. Menininkas atlieka svarbų ir vertingą darbą, nes dalis nupieštų objektų sparčiai nyksta, o kai kurių jau nebėra.

XIX-XX amžių sandūroje šalies teritorijoje buvo apie 3300 dvarų, iki mūsų dienų išliko apie 500. Keliaujant po Lietuvą galime matyti, kad buvę valstybės ekonominiai, kultūriniai centrai keliasi naujam gyvenimui. Mūsų uždavinys tęsti jų atkūrimą ir išsaugojimą. Muziejų kelyje „Dvarų kultūros atspindžiai“ įvairiausiomis formomis sužibo žmonių širdyse dvarų praeitis, jų vidaus ir išorės erdvės.

IMGP4680

Nuotraukoje Klaipėdos nonetas.

Prie dvarų, kaip kultūros paveldo objektų prisiliečia istorikai, architektai, restauratoriai. Dvarų istorijai tyrinėti taip pat labai svarbūs žmonės, kurie daug laiko praleidžia archyvuose. Renginio metu buvo pakviestas kalbėti ir menotyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas. Renginį vainikavo Lietuvos himnas.

IMGP4692

Nuotraukoje parodos atidarymo svečiai gieda Lietuvos himną.

Baltijos kamerinės operos spektaklis "Eugenijus Oneginas" Komarų dvare

Liepos 5 dienos pavakarę Komarų dvaro aplinkoje pirmą kartą neeilinį pokylį surengė Eugenijus Oneginas, į kurį pakvietė neabejingus meilei, rafinuotai XIX a. prabangai, grožiui bei operai. Į pokylį atvyko jo mylimoji Tatjana su savo vyru Greminu, bičiulis poetas Lenskis su savo vienintele meile Olga, kiti jų draugai. Baltijos kamerinio operos teatro ir režisierės, choreografės Rūtos Butkus sumanymu garsiosios Piotro Čaikovskio operos žiūrovai tapo jos pagrindinio veiksmo – pokylio dalyviais, autentiškoje dvaro aplinkoje, kuri tebealsuoja ta pačia Aleksandro Puškino eiliuoto romano personažų dvasia.

IMGP4572

Nuotraukoje spektaklio "Eugenijus Oneginas" akimirka.

„Didžioji kūrinio veiksmo dalis vyksta pokylyje. Pirmą kartą operai pasirinktas formatas, kada žiūrovai ne pasyviai stebės veiksmą, bet taps jo dalyviais, pokylio svečiais. Spektaklio metu žiūrovai kartu su dainininkais keliaus per dvaro aplinkos erdves. Norime panaikinti ribą tarp scenos ir žiūrovo, praeities ir dabarties, iliuzijos ir realybės, sukurti ypatingą operos atmosferą, kuri išplėštų iš kasdienybės, nukeldama į dviejų didžių kūrėjų meno pasaulį”, - pasakojo pastatymo iniciatorius, dainininkas Jonas Sakalauskas.

P. Čaikovskis šią operą sukūrė savo laiko konservatorijos studentams – jauniesiems operos solistams, tad neatsitiktinai operoje pagrindinius vaidmenis atliko jaunosios kartos solistai, kurie jau dainuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre ir kituose teatruose Lietuvoje ir užsienyje: Jonas Sakalauskas (Oneginas), Dovilė Kazonaitė (Tatjana), Andrius Bartkus (Lenskis), Joana Stanelytė (Olga), Vaidas Bartušas (Trikė). Taip pat Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Dalia Kudžmarskytė (Larina), Artūras Kazlovkis (Greminas). 

IMGP4531

Nuotraukoje spektaklio "Eugenijus Oneginas" akimirka.

Orkestro partiją atliko naujai susikūręs Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro muzikantų ansamblis – Klaipėdos Nonetas. 

Pasak projekto autorių, Komarų dvaro aplinka – ideali vieta Kupiškio muzikinės kultūros židiniui. Šiuo spektakliu jaunieji menininkai ne tik populiarina dvarų kultūrą, bet ir atkreipia dėmesį į save.

Spektaklis sukūrė pačią gražiausią erdvę ir perkėlė istoriniu laiku į bajorišką dvarų klestėjimo laikotarpį, kuris spindėjo prabanga ir elegancija. Žiūrovai turėjo galimybę ne tik išvysti, bet ir įsijausti į spektaklio aktorių gyvenimą, pabūvoti prabangaus pokylio svečiais ir kartu su aktoriais išgyventi kupiną meilės istoriją.

IMGP4587

Nuotraukoje spektaklio "Eugenijus Oneginas" akimirka.

Kamerinės operos spektaklį organizavo Kupiškio etnografijos muziejus kartu su Kupiškio rajono savivaldybe. Spektaklio pabaigoje buvo padėkota aktoriams, Klaipėdos nonetui, režisierei R. Butkus. Kupiškio etnografijos muziejaus specialistei D. Jutkienei. Padėkos žodžius tarė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir Komarų dvaro paveldėtoja N. Milaknienė.

IMGP4614

Nuotraukoje iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė šalia Klaipėdos noneto.

IMGP4629

Nuotraukoje Komarų dvaro šeimininkė N. Milaknienė dėkoja D. Jutkienei.

 Daugiau renginio akimirkų galite pamatyti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=972069149577920

 

Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų tapybos ir karpinių kūrybos darbų pleneras "Adomynės dvaro labirintai"

2016 m. birželio 25 – 30 d. Adomynės dvare vyko Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų tapybos ir karpinių kūrybos darbų pleneras „Adomynės dvaro labirintai“. Projekto iniciatorė LTS Panevėžio bendrijos, Kupiškio skyriaus, liaudies meno studijos „Židinys“ pirmininkė Virginija Jurevičienė. Partneriai: Rokiškio raj. tautodailininkų skyrius, Kupiškio etnografijos muziejus ir direktorė V. Aleknienė, Adomynės bendruomenė ir bendruomenės pirmininkė V. Pakalniškienė, ūkininkas E. Černius, Adomynės laisvalaikio centro vadovė R. Lapienienė. Plenere dalyvavo tautodailininkai: G. Kolosovienė, B. Dudėnienė, L. Jegorova, I. Stasikėlienė, K. Preidžius, A. Blažys, I. Vapšienė, V. Kaulakienė. V. Jasinskas ir V. Jurevičienė. Ir Adomynės gyventojai.

IMGP4384

Nuotraukoje centre projekto iniciatorė V. Jurevičienė, iš dešinės tautodailininkai.

Lietuvos muziejų asociacija 2016 m. Muziejų keliui pasirinko temą „Dvarų kultūros atspindžiai“. Tikslas – leisti visuomenei atskleisti muziejų saugomas vertybes, iš dvarų, jų statinių, istorinių parkų pažvelgti į Europos kultūros formą, kuri Lietuvoje egzistavo ypatingai gausiais estetiniais pavidalais, šalia etninės (tradicinės) baltų kultūros. 

IMGP4362

Nuotraukoje projekto rezultatai, tautodailininkų darbai.

Rokiškio ir Kupiškio rajonų tautodailininkų pleneras „Adomynės dvaro labirintai“ buvo antras muziejų kelio ciklo renginys. Kodėl muziejininkai ir tautodailininkai pasirinko šią vietą? Pirmiausia todėl, kad Adomynės medinis dvaras su ypatingai gražiai sutvarkytu kraštovaizdžiu yra vienintelis rajone. Antra, kad 2016 m. yra bendruomenių metai. Šiame kultūros paveldo pastate yra įsikūręs miestelio bendruomenės centras, biblioteka, medicinos punktas, kultūros centro padalinys. Bendruomenės nariai atvykstantiems žmonėms siūlo edukacines programas, kulinarinio paveldo vaišes.

IMGP4355

Nuotraukoje dvaro ponai.

Apie Lietuvos dvarų kultūrą, kultūrines dvarų tradicijas daugelį dešimtmečių beveik nebuvo kalbėta. Iš istorijos žinome, kad dvarai buvo kiekvieno regiono ekonomikos ir kultūros centrai. Ypač juose klestėjo meninė kūryba. Padidėjęs dėmesys dvarų kultūrai suteikia viltį rasti galimybių visuomenei pristatyti Kupiškio dvarus ir jų kultūrinį palikimą. Norisi, kad per kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios turi išskirtinę reikšmę regiono kultūros istorijai, sugrįžtų meno, grožio ir išminties dvasia.

IMGP4462

Nuotraukoje tautodailininkai prie savo darbų.

Kupiškio raj. tautodailininkų Liaudies meno studija „Židinys“ su Adomynės bendruomene, norėdami supažindinti visuomenę su išlikusiu materialiniu kultūros paveldu ir jį perteikti mene parengė projektą „Adomynės dvaro labirintai“. Adomynės dvaras pasirinktas neatsitiktinai. Dvaro pastatas restauruotas, sutvarkyta aplinka, veikia edukacinės programos, įkurtas muziejus. Be to sudėtingo plano dviaukštis Adomynės dvaras – gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys, manoma, kad pastatytas vietinių meistrų rankomis. Išlikusios dvaro gonkos su stogeliais ir gražiomis medinėmis kolonomis. Dvaro verandos lubas puošia tapybos piešiniai. Tai retas iki šių dienų išlikęs statinys. 

IMGP4457

Nuotraukoje iš kairės R. Lapienienė ir V. Aleknienė.

Projektą įgyvendinant dalyvavę tautodailininkai tapė ir karpė apie 20 paveikslų. Adomynės bendruomenė kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi parengė išlikusių fotografijų parodą ir surengė projekto pristatymo šventę. Naujai sukurtą paveikslų, karpinių ir fotografijų parodą „Adomynės dvaro labirintai“ planuojama pristatyti ir Kupiškio raj. Komarų, Antašavos, Noriūnų dvaruose.

IMGP4466

Nuotraukoje Kupiškio KC Subačiaus padalinio kapela "Ciongas".

Renginyje taip pat dalyvavo ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, Kupiškio kultūros centro direktorė J. Janušonienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė. Koncertavo Kupiškio Kultūros centro Subačiaus padalinio kapela „Ciongas“. Renginio metu buvo pristatyti tautodailininkų darbai, fotografijų paroda. Tautodailininkams, Adomynės bendruomenei ir Kupiškio etnografijos direktorei įteiktos padėkos už pagalbą įgyvendinant projektą „Adomynės dvaro labirintai“.

IMGP4476

Nuotraukoje Adomynės dvaro fotografijų paroda.

Daugiau nuotraukų galite pamatyti mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=968014489983386

Vaikų vasaros stovykla "Sodyboje linksmai"

 stovyklaBirželio mėnesį vyko edukacinė vasaros dieninė stovykla ,,Sodyboje linksmai". Penkias dienas stovyklautojai kūrė, lipdė, draugavo ir varžėsi. Buvo daug įdomių veiklų, kurias atliko pirmą kartą: kepė duoną, liejo žvakes, vėlė vilną, sudarė savo arbatžolių derinuką. Vaikai išbandė daug naujų tapybos galimybių: piešė kojos pirštų pagalba, lipdė iš sūrios tešlos, bandė piešti pagal draugo nuorodas, kūrė iš gamtinės medžiagos ir kt. Stovykloje kiekvieną dieną  organizuojamos aktyvios veiklos: joga, mankšta arba šokiai. Buvo daug įvairių varžytuvių, konkursų. Veiklos vyko porose arba komandomis, kurios nuolat keitėsi.

 Visi dalyviai ir jų tėveliai džiaugėsi, kad šioje stovykloje ne tik labai įdomu ir smagu, bet ir patogu: organizuotas maitinimas, stovyklautojai vežami iki Uoginių km. Amatų centro. Todėl sutarėme susitikti ir kitą vasarą.

Elenos Zalogaitės kūrybos darbų parodos atidarymas

2016 m. birželio 25 d. Palėvenės Domininkonų vienuolyne, tradicinės XVI-osios teatro ir muzikos šventės „Sielos ilgesys“ metu buvo pristatyta Elenos Zalogaitės kūrybos darbų paroda. Parodą atidarė Kupiškio P. Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.

IMGP4326

Nuotraukoje parodos vedėjas, Kupiškio P. Matulionio progimnazijos direktorius R. Latvys.

Parodos atidarymo metu kalbėjo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė ir pristatė parodos autorės Elenos Zalogaitės biografiją, kalbėjo apie darbų specifiką. Renginio metu aktorius Petras Venslovas deklamavo Vytauto Mačernio eiles. Renginio pabaigoje buvo dėkojama aktoriui Petrui Venslovui, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorei Violetai Aleknienei, įteiktos padėkos ir stiklinės statulėlės primenančios „Sielos ilgesį“.

IMGP4329

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

IMGP4331

Nuotraukoje aktorius P. Venslovas.

Elena Zalogaitė gimusi 1928.10.18, Obeliuose, Rokiškio rajone. Augo labai religingoje šeimoje, tėvas – geležinkelietis, mama – namų šeimininkė. Motina ypač mylėjo muziką, meną, poeziją, o tėvelis dainuodavo operas iš arijos. Jau vaikystėje skleidėsi piešimo gabumai. Po didelio šeimos sukrėtimo širdyje ir darbuose atsirado kančia, o paguoda buvo Dievas. Ji visą gyvenimą siejo su tikėjimu. Sovietmečiu dirbo bibliotekoje, mokykloje, bet visur buvo nepageidaujama, todėl, kad buvo religinga. Turėdama 50 metų išėjo iš darbo, įstojo į tautodailininkų sąjungą. Daug paveikslų dovanojo, Lukštų bažnyčiai – 5 portretus. Kunigas Tamašauskas išmokė groti vargonais, daug metų vargonavo Obelių bažnyčioje.

Autorė mišria technika atskiruose medžio drožiniuose atsispindi istorinę, religinę tematiką. Jos kūryboje yra Vytauto Didžiojo, Maironio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno asmenybių portretai, religiniai siluetai, Jėzaus Kristaus figūros. Taip pat kūrėja savo darbuose įamžina jai brangius natūros kampelius, artimus žmones. Nemažo formato įvairių žanrų ir tematikos medžio raižiniuose, atsispindintys siužetines linijas, savita plastine raiška yra perkelti per E. Zalogaitės kūrybos prizmę.

IMGP4335

Nuotraukoje renginio svečiai.

IMGP4339

Nuotraukoje iš kairės P. Venslovas ir R. Latvys.

IMGP4341

Nuotraukoje iš kairės P. Venslovas, V. Aleknienė, R. Latvys.

 

„Salamiesčio istorijos pėdsakai mokinių kūryboje“

Jau šeštasis, pavasarinis rajono mokyklų dailės pleneras šiemet  vyko Salamiestyje.  Salamiesčio pagrindinės mokyklos kiemas buvo pilnas jaunųjų dailininkų, kurie atvyko iš visų rajono mokyklų. Meninio plenero tema „Salamiesčio istorijos pėdsakai mokinių kūryboje“ prasidėjo nuo Salamiesčio pagrindinės mokyklos himno, kurio žodžiuose atspindi šios vietovės istorija. Gausų būrį svečių pasveikino ir mokyklos direktorius Dalius Žvybas, o Salamiesčio laisvalaikio centro šeimininkas  Almantas Totorius pakvietė visus dalyvius į dvarą. Šis dvaras ir suviliojo kūrėjus čia atvykti, pajusti klasicizmo stiliaus praeitį, tai perteikti kūryboje.

Dvaro aplinka ioms panelms 

Susirinkę į salę dalyviai klausėsi A. Totoriaus atliekamų dainų, o mintis kūrybai pateikė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji mokiniams vaizdingai papasakojo apie Salamiesčio turtingą praeitį, pašto traktą, statinius.

Svarbiausia veiklos užduotis dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kurių vadovai rajono dailės mokytojai. Apsižvalgę dvaro teritorijoje mokiniai su mokytojais ėmėsi kūrybinio darbo. Piešimo dirbtuvėms vadovavo Kupiškio menų dailės skyriaus mokytojos Rima Kalinkienė ir Rita Laskauskienė. Kūrėjų darbuose atspindėjo klasicizmo architektūros bruožai. Grupė mokinių pasinėrė į koliažo techniką, kurios būdu improvizavo to laikotarpio spalvingą aprangą. Šiai dirbtuvėlei vadovavo P. Matulionio progimnazijos mokytojos Lina Riaubienė, Lena Zinienė. Didelis būrys mokinių susėdę pievoje liejo akvareles. Jiems kurti padėjo Noriūnų J. Černiaus pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Silvija Stukienė.  Neabejingi tapybai ant drobės ir popieriaus patarimų klausė l. Stuokos Gucevičiaus gimnazijos mokytojos Eugenijos Paslauskienės. Jaunesnieji  kūrėjai mielai piešė ant akmenukų ir sukūrė išraiškingas kompozicijas. Šių dirbtuvių sumanytoja Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Jolanta Knizikevičienė. Visai kitokią meninę raišką pasiūlė Rudilių J. Laužiko pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Venckus.“Reformatorių“ grupė , spalvotomis virvėmis vyniojo medžius, kabino piešinius, kūryba priminė performansus, instaliacijas, kinetinį meną. Renginio pabaigą vainikavo  pristatymas dirbtuvių „Skrybėlių salonas“. Iš dvaro išėjusios merginos su spalvingomis skrybėlaitėmis , paskutinėms pavasario dienoms suteikė dar daugiau spalvų, šilumos ir pakilios nuotaikos. Šiame salone mokiniai kūrė padedant  Salamiesčio dailės mokytojai Svetlanai Bernotienei ir Alizavos pagrindinės mokyklos mokytojai Audronei Užtupienei.

Akvarels pievel

 

 Nuostabi kūrybinga diena Salamiestyje. Dalyviai už šiltą priėmimą ir arbatą dėkoja salamiestėnams, už pagalbą organizuojant plenerą Kupiškio kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistei Irenai Mockuvienei, už atskleistą šio krašto istoriją Kupiškio muziejau direktorei Violetai Aleknienei, o didžiausią ačiū tariame  Almantui Totoriui, už svetingumą, už dainą, už muziką, kuri kėlė gerą nuotaiką, o  dvaro aplinka alsavo kūryba, spalvingais jausmais ir gera nuotaika.

                                                                 Genia Vaičikauskienė

Kolia krjai

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu:  https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/photos/?tab=album&album_id=962491223869046

 

R. Kavoliūno ir V. Zakarkos medžio kūrybos darbų paroda skirta Gedulo ir vilties dienai

2016 m. birželio 13 d. 16 val. Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta Raimundo Kavoliūno ir Vidmanto Zakarkos medžio kūrybos darbų paroda skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Parodą pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

za1

Nuotraukoje Kupiškio etnorafijos muziejaus direktorė V. Aleknienė.

Svečiuose dalyvavo misijos „Sibiras – 2013“ dalyvis, Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentas Mantas Zakarka. Kuris pristatė projektą, skirtą Lietuvos žmonėms supažindinti su Sibiro platybėmis, kur nuo 1941 m. buvo tremiami mūsų tautiečiai ir kokią  reikšmę ekspedicija po Sibirą gali suteikti šių laikų žmogui. Mantas pasidalino savo išvykos patirtimi ir papasakojo, apie pavykusią galimybę Sibire pastatyti tėčio Vidmanto Zakarkos sukurtą kryžių. Kryžius su viduje įtaisytu cilindru ir Lietuvoje surinktų tremtinių padėkos ir linkėjimai ant raštelių, kurie buvo talpinami į vidinius kryžiaus cilindrus, pasiekė Sibirą ir buvo pastatytas. Kryžius skirtas tremtiniams pagerbti ir ten žuvusioms aukoms atminti. Parodos pristatymo eigoje koncertavo Rokiškio rajono savivaldybės kultūros centro tremtinių choro „Vėtrungė“ ansamblis (vad. J. Raugienė).

za2

Nuotraukoje iš kairės V. Aleknienė ir M. Zakarka.

za3

Nuotraukoje Rokiškio rajono savivaldybės kultūros centro, tremtinių choro "Vėtrungė" ansamblis (vad. J. Raugienė).

Raimundas Kavoliūnas gimė 1955 metais Kupiškio rajone, Kerelių kaime.

1975 m. baigė tuometinį Vilniaus politechnikumą, įgijo radiotechniko specialybę ir 2 metus dirbo konstruktoriumi viename iš Vilniaus institutų. Tačiau nugalėjo trauka medžiui ir būdamas 24 metų ėmėsi staliaus amato. Staliaujant dažnai kildavo noras kurti ir atsirasdavo minčių bei idėjų. Yra parengęs kelias savo darbų parodėles (baldų fabrike Skraja, Spaudos rūmuose), dalyvavęs regioninėse Kauno ir Vilniaus parodose. 1983 m. R. Kavoliūnas dalyvavo Respublikinėje parodoje Šiauliuose. Nuo 1986-ųjų buvo 25-rių metų pertrauka. Kūrybai trūko laiko ir minčių, nebebuvo ir poreikio.

Medžio meistras jau 5 metai gyvena ir dirba Vokietijoje, įmonėje, kurioje gaminami baldai, bei įvairi įranga iš medienos, medžio plokštės. Po darbo, laisvalaikio metu, vėl grįžo prie kūrybos. Prieš 2 metus surengė savo darbų parodą Kaišiadoryse, pernai Vilniuje, o šiemet savo darbus pristato Kupiškyje. Tai ką čia matome, yra padaryta per paskutinius tris su puse metų.

za5

Nuotraukoje R. Kavoliūnas.

Vidmantas Zakarka gimė 1959 m. Rokiškio mieste, kuriame praleido visą savo jaunystę. Toliau mokslus tęsė Vilniaus statybos technikume, kur įgyjo techniko-statybininko specialybę.

V. Zakarką visuomet traukė darbas su įrankiais bei medžiu, tačiau drožyba, kaip pomėgiu po darbo, jis pradėjo užsiiminėti tik 2003m. Pirmoji išdrožta skulptūra – miniatiūrinė moters figūrėlė, papuošusi paties sumeistrauto burlaivio modelį. Taip prasidėjo drožėjo kūrybos kelias.

Nuo 2008m.V. Zakarka yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.Tautodailininkas aktyviai dalyvauja tradicinėse rajoninėse, įvairiose regioninėse ir nacionalinėse tautodailės parodose: L. Šepkos premijai laimėti, „Iš Džiugo sakmių“, „Šventieji ir piligrimai“, „Aukso vainikas“, „Velykų laukimas“ ir kt. Vidmantas taip pat kuria ir rajoniniuose, Respublikiniuose bei tarptautiniuose pleneruose,kurių metu sukurti jo darbai puošia daugelio miestų,kaimų ir sodybų erdves.Kai kurie autoriaus darbai yra įsigyti ir eksponuojami Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Rokiškio krašto muziejuje, nemažai dirbinių yra iškeliavę į užsienio valstybes.

Šio kūrėjo veikla buvo įvertinta respublikine-konkursine tautodailininkų nominacija „Aukso vainikas“ (2012, regioninis turas, I vieta). Tais pačiais metais V. Zakarka tapo respublikinės-konkursinės parodos L. Šepkai atminti prizininku. Net dukart skulptorius išrinktas Rokiškio Metų tautodailininku. 2015 m. jis buvo įvertintas už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai ir jam įteiktas Rokiškio rajono savivaldybės sidabro ženklas. V. Zakarkai nuo 2010 m. yra suteiktas Žemės ūkio ministerijos tautinio paveldo A kategorijos sertifikatas šaukštų,samčių,kryžių,koplytstulpių gamybai,o 2015 m.drožėjas pripažintas Tradicinių amatų A kategorijos meistru.

Visa ši tautodailininko V. Zakarkos veikla nelieka nepastebėta visuomenės. Susidomėjimo sulaukia jo rengiamos edukacinės programos ir amato pristatymai. Autoriaus kūryba yra aprašoma ir vaizduojama įvairiose regioninės ir nacionalinės žiniasklaidos priemonėse, leidiniuose. Skulptorius noriai prisideda prie pilietinių iniciatyvų, vienas iš geriausių pavyzdžių – tai autoriaus jaunimo projektui „Misija Sibiras“ sukurti kryžiai, kuriuos ekspedicijų dalyviai nugabeno ir pastatė Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikoje ir Tiumenės srityje lietuvių tremtiniams atminti.

za6

Nuotraukoje V. Zakarka.

 

za7

Nuotraukoje parodos atidarymo svečiai.

 

Paroda eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje 2016.06.13 - 2016.07.04

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.958451450939690.1073741851.131150973669746&type=3&uploaded=15

Tarptautinė konferencija "Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos".

2016 m. gegužės 30 d. Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija "Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos", organizuota Kupiškio etnografijos muziejaus ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos. Konferencijos globėja: Izraelio valstybės ambasada Lietuvoje (Embassy of Israel Lithuania). Pranešimą "Izraelio valstybės piliečių ir Kupiškio krašto kultūrinis bei ekonominis bendradarbiavimas" skaitė Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amir Maimon.

z6

Nuotraukoje iš kairės P. Matulionio progimnazijos direktorius R. Latvys, centre Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amir Maimon.

Dr. A. Bubnys skaitė pranešimą "Kupiškio žydų likimas 1941-ųjų vasarą ir rudenį", Vilniaus Pažinimo medžio mokyklos mokytojas S. Jurkštaitis "Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki II-ojo pasaulinio karo", Dr. A. Vasiliauskienė "Kupiškio altarista Feliksas Ereminas - Pasaulio Tautų Teisuolis". Konferenciją baigė Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokinių ir mokytojų, tyrinėjančių Kupiškio žydų bendruomenės palikimą, apibendrinti darbai ir rezultatai. Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokytojos N. Puzelienė ir J. Latvienė.

z2

Nuotraukoje Dr. A. Bubnys.

z3

Nuotraukoje mokytojas S. Jurkštas.

z4 2

Nuotraukoje Dr. A. Vasiliauskienė

Tarp pranešimų skaitymo pasirodė Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokiniai ir D. Palionienės vadovaujami "Zbitkai". Žydų tema pristatytas vaidinimas pagal Anos Frank dienoraštį.

z4

Nuotraukoje mokinių pasirodymas.

Konferencijoje taip pat dalyvavo ir Kupiškio rajono meras D. Bardauskas, vicemeras A. Martinka, Kupiškio Kultūros, Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja J. Trifeldienė, seimo nariai, A. Zeltinis, S. Jovaiša, etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, ir kiti.

Konferencijos pabaigoje Izraelio ambasados Lietuvoje atstovas A. Maimon su žmona buvo apdovanotas tautinėmis juostomis. Dėkota svečiams pristačiusiems istorinius pranešimus žydų arba holokausto tematika, taip pat Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokytojos ir mokiniai. 

z7

Nuotraukoje Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos direktorius R. Latvys apdovanoja Izraelio ambasados Lietuvoje atstovą A. Maimon.

z5

Nuotraukoje renginio svečiai ir dalyviai.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/?fref=ts

Pažintinė ekskursija po Rokiškio rajoną, partizanų kovų keliais

2016 m. birželio 2 d. įvyko Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių mokomoji - pažintinė ekskursija po Rokiškio rajono partizanų kovų vietas. Ekskursiją organizavo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė ir muziejaus specialistė A. Jonušytė. 

Mokomoji - pažintinė ekskursija buvo pradėta nuo Rokiškio miesto aikštės paminklo skirto Lietuvos Nepriklausomybei atminti. 

p1

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie paminklo skirto Lietuvos nepriklausomybei atminti. (1918 - 1928 m.)

Vėliau mokiniai turėjo galimybę pamatyti paminklą skirtą Lietuvos tremtiniams išvežtiems į Sibirą. Trumpai pasakota istorija apie Lietuvių tremtinių likimą tolimosiose Sibiro platybėse.

p2

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie paminklo tremtiniams atminti.

Kiek vėliau ekskursijos dalyviai važiavo apie 13 km už Rokiškio miesto, į mišką, kuriame aplankė partizanų įrengtą bunkerį ir paminklais žymėtą žūties nuo granatos vietą. Šalia paminklų ir lankytose vietose buvo degamos ir paliekamos žvakutės aukoms atminti.

p3

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai partizanų žūties nuo granatos vietoje.

Pakeliui į Obelius buvo aplankytas paminklas skirtas Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio tarybos, 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui, L. V. Grigoniui - Užpaliui. Likusi ekskursijos dalis vyko Obelių miestelyje, kur buvo aplankytas Laisvės Kovų istorijos muziejus, buvo susipažinta su dokumentais, ginklais, heraldika, numizmatika, žemėlapiais vietinių kūrybos darbais ir kitais eksponatais Laisvės Kovų tematika. Ekskursijos dalyviai turėjo progą susipažinti ir su partizanu Andriumui Dručkiu. Partizanas plačiau papasakojo apie tuo metu (1944 - 1953 m.) vykusias kovas ir viltis susigrąžinti Lietuvos Nepriklausomybę. Taip pat buvo aplankytos Obelių kapinės ir paminklas prie Birželio sukilimo dalyvių kapų, aukoms atminti. Paminklas buvo pastatytas 1942 m., tačiau vėliau Sovietų Sąjungos nugriautas. Tik prieš beveik metus atstatytas. Aplankytas ir "Marijos" paminklas skirtas Obelių apylinkėse veikusiems partizanų būriams atminti. 

p4

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie paminklo L. V. Grigoniui - Užpaliui.

p5

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie Birželio sukulimo dalyvių kapų ir paminklo aukoms atminti.

p6

Nuotraukoje ekskursijos dalyviai prie "Marijos" paminklo.

Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.951768288274673.1073741850.131150973669746&type=3

Gegužės 20 d. įvyko "Gegužina pas Patrausko Adomų"

Europos muziejų nakčiai paminėti, gegužės 20 d. 17 val. Kupiškio etnografijos muziejaus, Kupiškio jaunimo centro ir Kupiškio kultūros centro organizuotas teatralizuotas renginys „Gegužinā pas Patrausko Adomų“, Adomo Petrausko muziejuje, Uoginių k. Renginio vedėjai K. Jokimienė ir G. Vaitonis.

IMG 0520

Nuotraukoje renginio vedėjai K. Jokimienė ir G. Vaitonis.

Renginiui prasidėjus Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos dramos būrelis vadovaujamas J. S. Jurėnienės stilizuotai ir teatralizuotai pristatė gegužines, parodė kaip jaunimas rinkdavosi gegužinių metu pasilinksminti.

Gegužinėms įsibėgėjant įvyko tarpukario ir pokario laikotarpio, senųjų gegužinių ir jaunimo pasilinksminimų, fotografijų ir drabužių paroda „Senovines gegužines prisiminus“. Eksponuotos iš žmonių surinktos tarpukario ir pokario laikų gegužinių fotografijos, Rokiškio krašto ir Kupiškio etnografijos muziejaus saugomus moteriškus ir vyriškus drabužius.

Uoginių k. Adomo Petrausko muziejaus specialistė I. Šemetaitė papasakojo apie gegužines, kaip seniau jaunimas ruošdavosi pasilinksminimamas. 

IMG 0497

Nuotraukoje sveikinimo žodį tarė, svečius gira vaišino, Kupiškio rajono meras D. Bardauskas. 

Liaudies dainų pasirodymą pradėjo Kėdainių rajono savivaldybės, kultūros centro Kalnaberžės skyriaus, vaikų liaudiškos muzikos kapela „Siručiukai“ vadovaujami H. Dociaus. Pasirodymą tęsė Kupiškio rajono Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinis ansamblis „Vijūnytė“ vadovaujama A. Pustovaitienės ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos folklorinis ansamblis „Zbitkai“ vadovaujami D. Palionienės. Tarp kolektyvų buvo suorganizuotos rungtynės, o žiūrovai negalėdami apsispręsti kuris kolektyvas pasirodė geriau, nugalėtojais išrinko Kupiškio krašto kolektyvus „Vijūnytė“ ir „Zbitkai“. Po rungtynių buvo organizuoti žaidimai, šokiai, rateliai. Šokėjai kvietė mokytis tradicinių šokių ir žiūrovus.

IMG 0522

Nuotraukoje Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro Kalnaberžės skyriaus, vaikų liaudiškos muzikos kapela "Siručiukai" vad. H. Docius.

IMG 0529

Nuotraukoje Kupiškio P. Matulionio progimnazijos folklorinis ansamblis "Zbitkai" ir vadovė D. Palionienė.

Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę išbandyti edukacines programas "Papuoškim kraičio skrynią", "Lauko akmenėlis - pirmas kūrinėlis", taip pat lipdė iš molio "keramikos pasaulyje" ir kitus užsiėmimus.

IMG 0544

Nuotraukoje edukacinė programa "Keramikos pasaulyje".

IMG 0597

Nuotraukoje edukacinė programa "Papuoškim kraičio skrynią".

Taip pat pasirodė ir Kupiškio kultūros centro šokio studija „Račiupėlis“ vadovaujama J. Jankauskienės.

Po pasirodymo Kupiškio jaunimo centras kartu su direktore E. Vaitiekūniene pakvietė žiūrovus paragauti tradicinių valgių ir ant laužo virtos „Bliaukos“.

IMG 0636

Nuotraukoje "Račiupėlis" (vad. J. Jankauskienė) pasirodymas.

Pasirodymą tęsė Kupiškio kultūros centro Noriūnų padalinio mėgėjų teatras „Dvarelis“ su programa „Užupečkio paveikslaliai“, vadovaujamas V. Laucienės.

IMG 0662

Nuotraukoje Dvarelio vaidinimas "Užupečkio paveikslaliai".

Renginį užbaigė liaudies muzikantų pasirodymas. Kupiškio rajono Salamiesčio kantri grupė „Lyja“ vadovaujama A. Totorio ir liaudies muzikanto M. Šlapelio pasirodymas. Išrinkti geriausieji buvo apdovanoti, teikiamos padėkos kolektyvams ir jų vadovams. Pasilinksminimą tęsė kantri grupė „Lyja“.

IMG 0692

Nuotraukoje kantri grupė "Lyja".

IMG 0703

Nuotraukoje apdovanojimų ir padėkų įteikimas. Iš kairės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė, Kupiškio jaunimo centro direktorė E. Vaitiekūnienė.

Daugiau renginio nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje adresu: https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/