Šiemet minimos garsaus kraštiečio Petro Babicko 120-osios gimimo metinės. Poetas, prozininkas, publicistas, vertėjas, žurnalistas, fotografas, redaktorius, kino operatorius, radijo laidų organizatorius, pedagogas, dailininkas, kraštotyrininkas, muziejininkas, diplomatas, keliautojas – visi šie apibūdinimai skirti jo veiklai atskleisti. Susipažinkite su šia įvairiapuse asmenybe ir jo fotografijomis.
Babickas gimė 1903 m. gegužės 12 d. (senuoju stiliumi balandžio 29 d.) Jurgio ir Agotos Babickų šeimoje Laukminiškių kaime, Kupiškio rajone. Pradžios mokslus ėjo Kupiškyje, vėliau – šv. Kotrynos gimnazijoje Petrapilyje (Rusija). Grįžęs į Lietuvą 1920–1923 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Įsitraukė į J. Lindės-Dobilo vadovaujamos „Meno kuopos“ veiklą, dalyvavo dailės, muzikos ir literatūros sekcijose. Baigęs gimnaziją, 1923–1930 m. studijavo literatūrą ir istoriją Kaune, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 1921 m. P. Babickas bendradarbiavo Lietuvos ir JAV spaudoje.
1930 m. Kaune išleido pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį „Geltona ir juoda“, kurį pats ir iliustravo. Kūriniuose – ryškios ekspresionistinės, keturvėjininkų nuotaikos, o išeivijoje rašytuose eilėraščiuose autorius, anot Kazio Bradūno, buvo „labiausiai tėvynės nostalgijai ištikimas poetas.“ Kaip prozininkas 1931 m. išleido dokumentinėmis nuotraukomis iliustruotą apsakymų rinkinį „Vakar“. Apsakymuose daug patriotinės romantikos, pasiaukojimo. Už šį rinkinį P. Babickas gavo Lietuvos šaulių sąjungos premiją. Parašė knygelių, radijo vaidinimų, scenos veikalų vaikams ir paaugliams. 1930 m. išleista „Nuostabi Jonuko kelionė“ – viena pirmųjų lietuviškų apysakų vaikams, pagrįsta kelionės ir nuotykių siužetu. Už 1935 m. išleistą apysaką „Murziukas“ autoriui įteikta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimo literatūros premija. Vaikiškos knygelės buvo įtaigios, patriotiškos.
Babickas – vienas žymiausių prieškario Lietuvos fotografų, pradėjęs spaudoje rengti fotoreportažus. 1933 m. sausio 15 d. kartu su kolegomis įkūrė Lietuvos foto mėgėjų sąjungą, organizavo bendras parodas. Įkūrė, redagavo ir leido žurnalą „Foto mėgėjas“. 1937 m. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ P. Babickas už fotografijas pelnė aukso medalį. Viena mylimiausių P. Babicko vietų buvo Baltijos pajūris, Neringa, kur dažnai lankydavosi, ieškodavo įkvėpimo, rašė ir fotografavo. Išleistos iliustruotos nuotraukomis knygos „Gintaro krantas“, „Marių pasakos“.
Babickas mėgo piešti. Jo dailės darbų turinys – nuo žmonių iki gamtos abstrakcijų. P. Babickas – dokumentinių filmų pradininkas, sukūręs mokomuosius filmus apie Martyną Jankų, Joną Šliūpą, Adomą Jakštą-Dambrauską, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. 1931–1934 m. stažavosi Maskvos kino institute. P. Babickas stovėjo prie Lietuvos radijo ištakų. Buvo pirmasis radijo diktorius, organizavo radijo valandėles vaikams. Vokiečių okupacijos metais vadovavo Kauno radijui.
Kraštotyra susidomėjo studijuodamas, mokytojaudamas – važinėjo po kaimus, užrašinėjo tautosaką, rinko liaudies meno dirbinius. Garliavoje turėjo įkūręs muziejėlį. P. Babicko iniciatyva 1941 m. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, buvo įkurta Raudonojo teroro ekspozicija, kuri antrosios sovietų okupacijos metais buvo skubiai išdraskyta.
1944 m. P. Babickas pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, Italijoje, o 1949 m. apsigyveno Rio de Žaneire (Brazilija), kur aktyviai reiškėsi vietos lietuvių bendruomenėje, buvo Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoje sekretorius, Rio de Žaneiro radijuje vedė valandėlę portugalų kalba „Lietuvos balsas“. Parengė ir išleido informacinių leidinių apie Lietuvą lietuvių, ispanų, portugalų, anglų kalbomis. Daug keliavo po Braziliją, fotografavo ir išleido knygą „Brazilija“. P. Babickas bendradarbiavo išeivijos lietuvių leidžiamuose periodiniuose leidiniuose „Aidai“, „Draugas“, „Mūsų pastogė“, rašė straipsnius Bostone leidžiamai „Lietuvių enciklopedijai“.
Petras Babickas mirė 1991 m. rugpjūčio 27 d., Rio de Žaneire, Brazilija; palaikai perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse 2006 m. birželio 9 d.
Parodoje panaudotos nuotraukos iš Babickų šeimos, Kupiškio etnografijos ir Maironio lietuvių literatūros muziejų archyvų.
Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje iki 2023-10-31.
