Tautodailininkas esu nuo 1982 metų. Pagrindinis mano arkliukas – primityvioji tapyba. Šiom dienom įvyko penktoji respublikinė konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. Monika Bičiūnienė (1910–2009) yra laikoma primityviojo meno Lietuvoje pradininke ir neretai pavadinama lietuviškuoju Pirosmaniu. Šiemet konkursas sulaukė 68 autorių darbų iš įvairių Lietuvos vietovių: Vilniaus, Kauno, Elektrėnų, Druskininkų, Kėdainių, Rokiškio, Ignalinos ir kt. Kompetetinga komisija nusprendė 1 vietos laureatu paskelbti mane, žiūrėdami į nutapytą darbą „Kalėdų metas“. Jame tilpo viskas: ir vaikų džiaugsmai, ir snieguota Lietuvos gamta, ir gyvuliukai, ir paukšteliai, ir žmogus su savo darbais bei rūpesčiais…

Molis mano pasaulyje atsirado atsitiktinai. Sūnaus vaikystės draugas Andrius Balevičius darbuojasi šeimos versle keramikos gamyklėlėje Širvintų rajone. Aš irgi gyvenu Širvintų rajone, nors esu druskininkietis. Andrius ir davė man  „paragauti“ molio. Labai brangiai kainuoja molio darbų išdeginimas, bet Andrius dovanoja man molį ir „Ascovitos“ krosnyse išdega mano Jėzusiukus. Lietuvoje molinių Rūpintojėlių nėra. Mediniais Rūpintojėliais nieko jau nenustebinsi. O molinius aš vienintelis kuriu. Yra gabesnių keramikų už mane. Padarytų tų Rūpintojėlių ir dar geresnių, bet  tai pakankamai brangus užsiėmimas. O kai man viskas paduota, tuo galiu užsiimti,  kai tapyba nusibosta. Taip irlipdau, ir  kuriu savo malonumui.

Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuojama Jezusiukų paroda yra  pirmasis mano molinukų išėjimas į svietą… Jie  išskirtinai mano, nes netradiciniai, nes nesurūgusiais veidais. Išskirti kurio nors vieno iš viso būrio neįmanoma. Jie visi gyvi moliniai padarėliai: kiekvienas su savo nuotaika, kiekvienas neša Jums mano pojūčius ir mano sielos kerteles. Priimkite juos šiuo nepaprastu laikotarpiu. Pažvelkite į pasaulį mano Jėzusiukų akimis, ir bus lengviau ištverti karantinus ir virusų atakas. Turėkite viltį ir pasaulis atgims iš naujo.

Su ateinančiom šventėm visus!

Raimondas Šalaševičius