Esu Regina Šileikytė-Eidžiulienė. Priklausau Utenos rajono tautodailininkų klubui „Svirnas“, o nuo 2018 m. LTS Vilniaus bendrijos narė. 2021 m. suteiktas meno kūrėjos statusas. Gyvenu Ąžuolijos k., Utenos r. Gimiau 1962 m. Tirmūnų k., Utenos r. Baigiau 2-ąją vid. mokyklą (vėliau pavadinta R. Šaltenio pagrindine mokykla). Mokiausi Vilniaus Pedagoginiame institute (dabar Edukologijos universitetas). Dirbau lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Utenos rajono mokyklose, „Saulės“ gimnazijoje.
Kiek save prisimenu, visada rūpėjo menas, įvairios kryptys. Pirmieji darbeliai buvo akvareliniais dažais nupieštos lauko gėlės, netoli namų matomi peizažai. Mokausi pati, skaitydama knygas apie dailę, žiūrėdama dailininkų darbų reprodukcijas, internetines dailininkų pamokas, lankydama parodas. Labiausia man padėjo plenerai, organizuoti Vilniaus krašto tautodailininkų – meno kūrėjų bendrijos Ignalinos, Trakų, Rokiškio r., Aukštaitijos tautodailininkų – Kupiškio r., Neįgaliųjų tapybos pleneras Molėtų r. Dažniausiai plenerų darbus vertino ir mokė menotyrininkė N. Tumėnienė.
Tapau akrilu, bandau įvairias tapybos technikas, priemones. Savo stilių drįsčiau vadinti emociniu realizmu, man svarbu paveiksle spalvos, jų darna, estetinis vaizdo poveikis. Įkvėpimą žadina gamta, ypač medžiai, pievos, gėlės, įvairūs metų laikai, labiausiai turbūt spalvingas ruduo. Tapau atmintyje įstrigusius vaikystės potyrius, jaunystėje matytus kalnų, jūros vaizdus, bet daugiausia rūpi aukštaitiška gamta. Jei pavasarį gausiai žydi sodai, krūmai, rudenį šviečia medžių lapai ar žiemą žiba sniegas, tai negaliu nurimti, kol toks grožis „neatgula ant drobės“. Kartas rūpi paeksperimentuoti, – į realybę pažiūrėti kitaip. Žavi spalvos, besiliejančios laisvai ant drobės, kartono, popieriaus ir sukuriančios neįtikėtinus vaizdinius, kuriuos belieka teptuku ar mentele paversti mįslingu ar atpažįstamu kūriniu.
Esu sukūrusi keletą tapybinių ciklų „P. Kaziūno mediniai stebuklai“, „Tauragno legendos“, „Piliakalniai“, „Žydėjimas“, „Lietuvos šimtmečiui“. Sukurtų paveikslų būtų apie šimtą, nemaža jų dalis jau paliko namus.
Paskatinta draugų, buvusių kolegų, artimųjų nuo 2016 m. darbus rodau visuomenei. Daug paveikslų esu padovanojusi ne tik draugams, bet ir įstaigoms, kur vyko parodos, rajono muziejams, meno kolektyvams. Tapybos darbų įsigijo Lietuvos nacionalinis muziejus. Surengiau apie 10 personalinių parodų Utenos mieste bei rajone, Energetikos ministerijoje, Kupiškio, Zarasų rajonuose. Dalyvavau keliose respublikinėse parodose-konkursuose: keliose primityvios tapybos M. Bičiūnienės vardo Vilniuje, A. Varno Joniškyje (2018, 2021), K. Šimonio Kupiškyje, Maironio jubiliejinėje parodoje Raseiniuose (2017), taikomosios dailės Telšiuose (2021). Buvau apdovanota rėmėju premija M. Bičiūnienės parodoje, respublikiniame tautodailininkų „Aukso vainiko“ regioniniame ture įvertinta II vieta (Zarasai, 2017), o 2022 m. – I vieta (Visaginas), todėl teko atstovauti tapytojus respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje Gelgaudiškyje. Garbė buvo dalyvauti 2018 m. liaudies meno parodoje, skirtoje Lietuvos šimtmečiui, Gedimino pilies bokšte primityviosios tapybos parodoje 2020 m. Dalyvauju kasmetinės Utenos rajono tautodailės parodose, vykstančiose kraštotyros muziejuje, Utenos tautodailininkų darbų parodose Lietuvos Respublikos Seime, plenerų darbų parodose įvairiose Lietuvos vietose. Teko vesti edukacinę tapybos pamoką Utenos „Saulės“ gimnazijos mokiniams bei mokytojams.
Be tapybos patinka siuvinėti kryželiu, pačiai nupiešus eskizą. Mokausi įvairių rankdarbių, mielai mezgu riešines, apykakles, darau papuošalus iš karoliukų, odos, titnago ar kitų akmenų, mineralų.
Džiaugiuosi, jog mano pomėgius palaiko bei skatina šeima, artimieji. Pirmieji vertintojai ir patarėjai yra vyras, vaikai ir anūkai.
Kūrybos darbų paroda Uoginių amatų centre bus eksponuojama iki rugpjūčio 31 d.
