Sausio 13- osios nakčiai – kraupiai, kruvinai, skausmingai, pareikalavusiai aukų- trisdešimt. Tai buvo ne tik kruvinų išbandymų metas, bet mūsų vienybės, ryžto ir garbės naktis, leidusi išaušti visai kitokiai dienai. Gyva susikaupusių, labai tvirtų ir labai gražių žmonių siena atlaikė tankus, šūvius, smūgius, patyčias ir žeminimą. Tada į Vilnių suvažiavo visa Lietuva: ori, drąsi, nei minutei nesuabejojusi laisve, nes, anot Vydūno „Tėvyne alsuoja žmogaus dvasia, ir tėvynė alsuoja žmogumi. Ji užtvindo jį visą, o žmogus tada ją įprasmina“.