Aš, Stanislava Šarkienė, gyvenu Alizavoje. Mano darbinė veikla buvo susijusi su mokykla, kuriai paskyriau  45 – erius nelengvus, įtemptus, bet įdomius metus. 37- erius metus buvau Alizavos mokyklos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2014 metų rugsėjo 1-ąją užvėriau mokyklos duris. Nesinorėjo užsidaryti namuose. Tą patį rugsėjo mėnesį įstojau į Kupiškio trečiojo amžiaus     universitetą. Tapau jo  nare ir klausytoja. Pradėjau lankyti meninės saviraiškos fakultetą. Išmokau įvairių rankdarbių, susipažinau su būriu įdomių žmonių. Universitetas organizavo nemažai kelionių. Iš naujo susipažinau su  išgražėjusia, atjaunėjusia  Lietuva. Kitas mano pomėgis – kelionės. Esu pabuvojusi 25 užsienio šalyse. Šią vasarą turėjau daug vienadienių išvykų po aplinkinių  rajonų žymiąsias vietas.Prieš išeidama į pensiją daug sykių mąsčiau, ką veiksiu namuose. Mezginių primegzta kelios spintos, prinerta krūvelė servetėlių. Sykį rajoniniame laikraštyje išvydau nupinto iš laikraščių  krepšelio nuotrauką. Perskaičiusi straipsnį pamaniau, kad reikia ir man tai ateityje pabandyti. Mintį nešiojausi kelerius metus. Išėjusi iš darbo tuoj pat ėmiausi pynimo. Informacijos ieškojau internete. Pinti išmokau peržiūrėdama YouTube įrašus rusų, lenkų, čekų  ir kitomis kalbomis. Svarbiausia buvo įsidėmėti, kaip reikia daryti, o ne suprasti kalbą. Šie rankdarbiai labai mėgstami  slavų šalyse.

Pirmieji darbai buvo nemažos dėžės įvairiems daiktams sudėti. Išėjo ir kreivokos, ir nelygiais paviršiais. Dirbant nejuntama valandų tėkmė, apima džiaugsmas matant, kad norimas darbelis pavyksta. Tai malonus stabtelėjimas po įtemptų darbo metų, ramaus pamąstymo akimirkos prie vytelių krūvelėmis apkrauto stalo. Pamažu nupinta daug darbų.

Pynimas reikalauja daug laiko, kantrybės. Susikarpius norimo  pločio juosteles, jas reikia kietai ir lygiai susukti ant virbalo, paskui dažyti. Pradžioje dažiau ir spalvotais tušais, ir guašu, ir pinotex.  Nemažai darbų esu nudažiusi  aniliniais dažais. Dabar esu atradusi receptą iš natūralių medžiagų. Verdu skystį iš graikinių riešutų kevalų, iš kaštono vaisių, iš ąžuolo gilių. Visus darbus būtina 1-2 kartus nulakuoti vandeniniu laku. Pynimą reikėtų pradėti ant apvalaus daikto (vazonėlio, stiklainio, butelio ir pan.), jei nori nupinti apvalią pintinėlę. Pynimo būdų yra nemažai. Dažniausiai naudoju virvelinį, kartais spiralinį pynimus. Gaminį galima užbaigti įvairiais supynimais. Pintinėlių rankenoms taikomos kitokios technikos. Gėlių, žvaigždučių, juostelių pynimas reikalauja kruopštumo, įmantraus darbo.

Su savo ,,pynimais“  2 kartus dalyvavau Alizavos bibliotekos surengtose parodėlėse, 2016m. Kupiškio TAU kūrybos darbų parodoje ,,Čia ir dabar“, kuri vyko  Kupiškio etnografijos muziejuje, 2019 m. TAU meninės saviraiškos fakulteto narių parodoje Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje.

Stanislava Šarkienė

Paroda eksponuojama Laukminiškių kaimo muziejuje  nuo  2020 m. lapkričio 3 iki lapkričio 30 d.