…vėl žiema. Norėtųsi, kad už lango susikibusios šoktų mažytės snaigės. Languose ir vitrinose šaltukas raižytų gėles. Juk atėjus žiemai ir prasideda visi įdomumai: pirmasis sniegas, pirmieji vaikų seniai besmegeniai, pirmieji sniego karai, pirmosios pūgos… Deja, ši žiema kol kas sniego nepažėrė, tačiau perkelti, pūgas, snaiges, šaltuką, ledo gėles puikiausiai galima ir ant drobės… Visai nesvarbu ar esi brandus menininkas, ar tik pradedantis tapyti.
Mes pristatome Jums ypatingą ir kontrastingą parodą, kurioje susitinka brandi tautodailė ir dar besimokanti tapyti karta, susitinka patirtis ir jaunystė, galbūt net praeitis ir ateitis: eksponuojame bendrą Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokinių ir Kupiškio etnografijos muziejaus dailės rinkiniuose saugomų menininkų darbų parodą žiemos tema. Skirtingos patirtys, skirtingas pasaulio supratimas, skirtingos aktualijos, skirtingos technikos, bet darbai labai panašūs savo nuotaika, savo nuoširdumu, savo jaukiu gyvenimiškosios aplinkos pavaizdavimu.
Parodoje dalyvauja Kupiškio meno mokyklos įvairių klasių mokiniai, kurie pristato savo kūrybinius darbus. Jų piešiniai atlikti guašo bei mišria technika. Juose sudėtos pačios gražiausios jų fantazijos, mintys, emocija, žiemos linksmybių epizodai. Juk vaikystė yra bene gražiausias laikotarpis žmogaus gyvenime. Tai pasakų, svajonių, lakios fantazijos pasaulis. Tai metas, kai norisi sužinoti, pajusti, pažinti, kai viskas be galo svarbu, įdomu, kai iškyla daug klausimų. Nežinia nėra vien tik paprastas noras sužinoti. Nežinia – tai stebuklų, paslapčių karalystė, kur fantazijai nėra ribų, kur tikrovė taip susipynusi su išmone, kad sudaro nepaprastą, tik jam vienam suvokiamą pasaulį.
Iš muziejaus fondų eksponuojame 1980-2008 m. sukurtus Ksaveros Vanagaitės, Alfonso Blažio, Renės Sriubiškienės, Genės Vaičikauskienės, Vidos Kaulakienės, Irenos Vapšienės, Rimanto Skunčiko, Antano Tučiaus, Alfonso Blažio darbus. Čia šiek tiek kitokios nuotaikos, aktualijos, gyvenimo patirties realijos: apsnigti padargai, bitynas, medkirčiai ir malkų vežimas, žiemos peizažai, sodybos. Mažiau svajonių, daugiau realistiško aplinkos matymo. Tačiau kiekvienas darbas pulsuoja šiluma ir jaukumu.Ta šiluma tarsi apjungia visus brandžių darbų autorius ir jaunąją kartą, gyvenančią gražiame svajonių ir fantazijų pasaulyje. Parodoje ryški dviejų kartų sandūra: branda ir jaunatvė, realybė ir fantazija, patirtis ir svajonė, tačiau abu pasaulius sieja viena bendra sąsaja – meilė menui, spalvos pajautimas, emocijos ir realybės perkėlimas ant drobės. Juk tai, kas svarbiausia pasaulyje, nesikeičia.
Tad su Naujaisiais 2021 metais! Turėkime viltį ir nepraraskime svajonių!