Alė Bučienė gimė 1944 m. gegužės 1 d. Radiškio kaime, Kupiškio rajone. Gyvena Utenoje.
Mezgėja, tapytoja. Dalyvavo virš 20 bendrų ir autorinių parodų įvairiose Lietuvos vietovėse.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė nuo 2019 metų.
Nuo vaikystės dienos buvo pilnos kūrybos, piešimo. Jai teko išbandyti prekybininkės,
dekoratorės ir reklamos veiklas. Vėliau nuo gyvenimo rūpesčių širdis atsigaudavo prie nėrinių,
mezginių. Ar kas galėtų suskaičiuoti, kiek išnerta, išmegzta akelių ir kiek išmonės sudėta į vingrius
mezginio raštus? Kiek reikia laiko, kantrybės kol plonytis siūlelis išsivingiuoja ir tampa puošnia
skara ar šaliku? Numegzti megztiniai, liemenės, palaidinės ir kiti drabužiai šildo, puošia ne tik
kūną, bet tampa dovanomis, patraukia žiūrovų akis spalvomis, subtilumu, grožiu. Rankdarbiai yra
ne tik laisvalaikio dalis, bet ir nusiraminimas, džiaugsmas sukūrus kažką savo rankomis.
Tautodailininkė aktyviai dalyvauja Utenos krašto žmonių su negalia sąjungos veikloje. Ne tik pati
kuria rankdarbius iš odos, popieriaus, siūlų, bet ir moko kitus patirti kūrybos džiaugsmą. Tapybos
darbuose mėgstamiausi augalų motyvai. Akį patraukia rankdarbių subtilumas, žaismingos spalvos,
saviti spalvų deriniai.
2020 metais dalyvavo Kupiškio etnografijos muziejus organizuotame Aukštaitijos
tautodailininkų tapytojų plenere „Gyvenimo gėlėtos godos“, skirtame Tautodailės metams ir
dailininkės Veronikos Šleivytės (1906 – 1998) atminimui.
Maloniai kviečiame visus apsilankyti šioje parodoje iki š. m. liepos 17 d. Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje.