Vytautas Jasinskas gimė 1948 m. birželio 1 d. Rinkūnėlių kaime, Pasvalio rajone. Užaugo ir mokėsi Kupiškyje. Vėliau baigė Panevėžio 28-ąją profesinę technikos mokyklą, įgijo mašinų derintojo specialybę.
1970 – 1997 m. dirbo Panevėžio Ekrano, tiksliosios mechanikos, Kupiškio statybinių medžiagų gamyklose. 1978 m. pradėjo dirbti tuometiniame Kupiškio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate akmentašiu. Be antkapinių paminklų, ėmė kalti iš akmens skulptūrėles parodoms. 1997 m. įkūrė individualią įmonę. Nuo 1992 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, 1995–2015 m. buvo šios sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas. Jis gyvena ir dirba Kupiškyje.
Gausybės akmeninių kūrinių autorius turi ir daugiau įdomių užsiėmimų. Kupiškėnai Vytautą žino kaip šaunų šokėją – 25 metus šokusį Kupiškio kultūros centro pramoginių šokių kolektyve ,,Amrita“. Su šio kolektyvo pasirodymais daug apvažiuota ir pamatyta, koncertuota ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, Švedijoje, Vengrijoje. Nusprendęs iš pramoginių šokių trauktis, jis perėjo į tautinių šokių kolektyvą. Akmentašys dar ir sportininkas – žaidė Kupiškio ritinio sporto veteranų ,,Šaltinio“ komandoje. Vytautui Jasinskui suteiktas lietuviškojo ritinio sporto meistro vardas. Dalyvaudavo rajono šaudymo sporto varžybose, yra tapęs jų prizininku, medaliais jo komandos draugai ne kartą puošėsi. 2010 m. pradėjo lankyti Kupiškio trečiojo amžiaus universitetą.
Tautodalininkas pirmąjį darbą „Vėjas“ padovanojo dabartinei Kupiškio mokyklai „Varpelis“. Vėliau ir kitomis skulptūromis papuošė Kupiškį, Skapiškį. 1999 m. pirmasis akmenyje iškalė Kupiškio herbą. O iš paties meistro sodybos kiemo galima matyti prieš Aukštupėnų piliakalnį stūksantį „Joną“. Tautodailininkų plenero „Žmogus ir vanduo” metu jis sukurė gamtos personažus – „Driežas“, „Boružytės ant lapo“, „Upės aitvaras“. Skapiškyje vykstančiame tarptautiniame teatrų festivalyje, kūrėjas kiekvienais metais iškala akmeninį kūrinį, atspindintį tų metų festivalio spektaklių temą.
Monumentalūs akmentašio kūriniai pradėjo plisti po visą Lietuvą. 1988 m. Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, kartu su kitais skulptoriais, V. Jasinskas sukūrė akmeninių skulptūrų parką, kuriame galima pamatyti tautiniais simboliais puoštas skulptūras lietuvybei puoselėti.
Stuburų kaime (Alizavos seniūnija) 2016 m. pastatyti po 15 tonų sveriantys du įspūdingi meistro kūrybos darbai, kuriuose iškaltas Lietuvos žemėlapis, pažymėta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bei atminimo lenta partizanams.
Kaip vieną svarbiausių darbų, meistras įvardija unikalų, akmeninį paminklą, sukurtą 500-osioms reformacijos metinėms, Salamiestyje, kur buvo įkurta pirmoji reformatų mokykla.
2019 m. Baltijos kelio 30-mečio jubiliejui paminėti per minėjimą vykusį Velžio seniūnijoje
(Panevėžio r.), kur kupiškėnai 1989 m. stovėjo Baltijos kelyje, buvo atidengtas V. Jasinsko sukurtas paminklas.
Tautodailininkas aktyviai dalyvauja rajoninėse ir zoninėse (Panevėžyje) parodose. Dešimt personalinių parodų yra surengęs Kupiškyje, Panevėžyje, Rokiškyje, Vilniuje, Pasvalyje, Biržuose ir kt. 2001 m. jo darbai eksponuoti Saint-Chamond (Prancūzija). Darbų yra įsigiję Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos meno mylėtojai.
Kūrėjas akmeniui suteikia vis kitokias formas ir prasmes. Ypatingai, kai šie meno kūriniai yra viešose miesto erdvėse – ją puošia, formuoja išskirtinumą.
Paroda eksponuojama Adomo Petrausko muziejuje iki 2022-05-31.