Kupiškio etnografijos muziejus saugo virš 4000 Veronikos Šleivytės fotografijų ir negatyvų, apie 500 pastelės ir grafikos darbų, apie 800 epistoliarinės kolekcijos bei įvairiausių asmeninių dokumentų. Tačiau daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia Veronikos Šleivytės fotografijos, tad ir  muziejus, siekdamas vykdyti menininkės  archyvo sklaidą, kartu su Nacionaline dailės galerija šių metų liepos-spalio mėnesiais surengė retrospektyvinę šios kūrėjos fotografijų  parodą. 2022 m. pavasarį  buvo parengtas ir pristatytas Lietuvos kultūros taryba projektas  „Veronikos Šleivytės kūrybos retrospektyva Nacionalinėje dailės galerijoje“ (projekto vadovė Giedrė Zuozienė muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyr. fondų saugotoja), kurio tikslas – skleisti   ir aktualizuoti  Veronikos Šleivytės kūrybinį  palikimą  bei  jos unikalią asmenybę, įtvirtinant šios menininkės  palikimą Lietuvos kultūros istorijoje. Laimėjus projektą vien paroda Nacionalinėje galerijoje, sulaukusioje virš 15 000 lankytojų,  nebuvo apsiribota.

Dar planuojant  rengti projektą buvo sumanyta kilnojamąją  parodos versiją pristatyti   Airijoje. Ir mums pavyko sumanymą įgyvendinti, lapkričio mėnesį  į šią šalį  išvežta virš 80 pačių stipriausių menininkės fotodarbų.  Parodos atidarymas įvyko lapkričio 19 dieną Mitchelstown miesto Saint Georges meno centre. Meno centras įsikūręs  bažnyčios pastate,  kuris buvo pradėtas statyti 1801 m., o 1830–1831 m. modifikuotas ir išplėstas pagal architektų Jameso ir George’o Richardo Painų projektus. Šiandien šio pastato dviejų pakopų 33 m aukščio bokštas yra ryškiausias Mitchelstown objektas.  Šiame meno centre  rengiamos parodos, vyksta klasikinės muzikos koncertai, konferencijos, tad ir mūsų  menininkės paroda  būtent šiame pastate ir buvo pristatyta. Džiaugiamės, kad su mūsų menininkės palikimu bei asmenybe susipažino ne tik vilniečiai ir sostinės svečiai, kuomet paroda vyko Nacionalinėje dailės galerijoje,  bet ir  pirmą kartą muziejaus istorijoje saugomos vertybės eksponuojamos tarptautiniu mastu. Parodos atidaryme dalyvavo ne tik  miesto bendruomenė, bet ir garbūs Korko grafystėje žinomi asmenys.   Savo įspūdžiais apie V.Šleivytės nuotraukas ir parodą  pasidalino Deindre O’Brien, Korko grafystės mero pavaduotoja; šiltų žodžių negailėjo ir Frank O’Flynn, Korko grafystės tarybos narys, kuruojantis Mitchelstown miestą; savo įžvalgas išsakė parodos svečias Donatas Odinas, Lietuvos ambasados Airijoje  atstovas, Kupiškio miesto garbės ambasadorius.

Parodą Airijoje  pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė. Ji  akcentavo, kad V. Šleivytės fotografijos šiandien mus domina ir kaip meninis palikimas, ir kaip jos vaidmenis – dukters, sesers, dailininkės, visuomenininkės, pedagogės, mylimosios – liudijantys dokumentai. Antra vertus, fotografija V. Šleivytei buvo komunikacijos priemonė. Atspausdinusi nuotraukas kaip atvirlaiškius, ji ką nors užrašydavo kitoje pusėje ir siųsdavo artimiesiems. „Kartais Vėra taip atrodo“ – vienas iš tokių įrašų. Jis liudija autorės savistabą ir primena apie būsenų laikinumą, laisvę nusistovėjusioms normoms ir tai, kad fotografijos yra tik regimybės, kuriose viskas suvaidinta. Pagaliau V. Šleivytė ne tiek stebėjo pasaulį, kiek fiksavo savo pačios būtį jame. Todėl nėra aiškios perskyros tarp nuotraukų atminčiai ir fotografijos meno – tai tas pats gyvenimas, ta pati fotografinė visuma.

Mūsų tikslas buvo ne tik  Veronikos Šleivytės fotografijų parodos „Kartais Vėra taip atrodo“   atidarymas  ir  menininkės asmenybės pristatymas  lietuvių ir airių bendruomenėms, bet ir kultūrinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas su  Saint Georges meno centru. Sutartį pasirašė muziejaus direktorė Jūra Jurėnienė ir Saint Georges meno centro direktorius Bill Power, garsus Airijos  fotografas ir  istorikas, išleidęs ne vieną knygą. Susitikimo metu aptartos tolimesnio bendradarbiavimo gairės,  būsimų parodų ir susitikimų perspektyva, apsikeista atminimo dovanomis.

Parodos atidarymą vainikavo  Airijos styginių instrumentų kvarteto „Solas“ koncertas, kuriam vadovauja garsi smuikininkė,  Airijos kamerinio orkestro lyderė Katherine Hunka.

Reikia pripažinti, kad  tai didžiausia paroda iš Kupiškio etnografijos muziejaus  saugomų eksponatų, kuri ne  tik pristato  ir aktualizuoja plačiajai tarptautinei visuomenei V.Šleivytės palikimą bei  pačios menininkės unikalią asmenybę, bet  prisideda prie Kupiškio krašto ir muziejaus garsinimo.

Tačiau be pagalbos suorganizuoti parodą svetur  labai sunku ir kažin ar viskas būtų vykę taip sklandžiai, jei ne nuoširdi pavienių žmonių ir įstaigų parama. Kupiškio etnografijos muziejus nuoširdžiai džiaugiasi  rėmėjos ir savanorės  Neringos Vaitiekaitienės neįkainojama pagalba, dėkoja Reginai Baltrūnienei, gyvenančiai Mitchelstown,  subūrusiai į parodą ne tik lietuvių, bet ir airių bendruomenes. Esame labai dėkingi už paramą įmonei „Brolių medus“, parduotuvei „Domino“, UAB „Kumpeliukas“, įmonės „Bočiupis“ direktoriui  Viliui Valintėliui, tautodailininkei Renei Sriubiškienei, vežėjams   MV Transport sėkmingai nugabenusiems  parodą  į Airiją, „Kupiškėnų mintims“,  Kupiškio rajono savivaldybei.