Lietuvoje juostų pinimas turi senas tradicijas. XIX – XX a. pr. pintinės juostos būdingos Auštaitijai. Jos labiausiai buvo paplitusios Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Ukmergės, Panevėžio, Utenos, Ignalinos, Šiaulių rajonuose. Jos buvo tradicinės aprangos dalis. XIX – XX a. pr. tapo Lietuvių tautinių drabužių dalimi. Turėdamos labai aiškią paskirtį – susijuosti, parišti, prilaikyti kostiumo detales – jos dažnai minimos papročiuose ir apeigose. Gyvavo paprotys teikti juostą kaip simbolinę dovaną ar auką. Pintinės juostos buvo pinamos rankomis iš vilnonių siūlų. Jos  išsiskiria spalviniu languotumu, geometriniais rombais ar spalvinio rašto eglutėmis.

Kupiškyje gyvenanti Vida Palionienė kūrybinga asmenybė: kuria eilėraščius, pina aukštaitiškas juostas, o kartais į rankas paima ir akordeoną. Kupiškio krašte ji apsigyveno 1970 metais, baigusi Šiaulių pedagoginį institutą ir gavusi paskyrimą dirbti pradinių klasių mokytoja Antašavoje. 19 metų atidavė  Žaidelių kaimo mokyklos mokiniams. Per visą gyvenimą yra parašiusi daugiau nei 700 eilėraščių, apie 12 scenos vaizdelių, dainų vaikams, suaugusiems. Brandžiausi kūrybos metai prasidėjo nuo 1985 metų. Kūrybos tematika įvairi – nuo proginių posmų iki vidiniais išgyvenimais alsuojančių, kaimo, gamtos vaizdais pamargintų eilių. Sukurtus eilėraščius ir straipsnelius spausdino Kupiškio parapijos laikraštis „Tau, parapijieti“, laikraštis „Atgaiva“, „XXI amžius“, rajono laikraštis „Kupiškėnų mintys“ ir kt. Pinti juostas prieš daug metų ją išmokė  Lina Daukšienė. Šis darbas tapo mėgstamu užsiėmimu.

Parodoje pynėja eksponuoja 65 juostas, kurios yra įvairaus pločio, ilgio, raštų, spalvų. Jos pintos iš vilnonių ar pusvilnonių siūlų. Tai daug dėmesio, atidos kruopštumo ir užsispyrimo reikalaujantis darbas. Juostos dažniausiai skiriamos šventėms. Tinka moterų ir vyrų tautiniams rūbams susijuosti ir šiaip dovanoms, o siauros ir trumpos – kaip aksesuarai šventėms ar  skirtukai į knygas. Pintinių juostų raštą kuria įvairiai persipinančios skirtingų spalvų linijos, kurios priklauso nuo siūlų išdėstymo, spalvų suderinimo. Pamėgtas milinis-kryžinis pynimo būdas. Vienoje juostoje vyrauja 3-4 spalvų deriniai. Mėgstamiausios splavos – žalia, raudona, geltona, mėlyna, balta.  Kartais pynėja ieško naujų derinių. Parodos autorei juostų pynimas tai nusiraminimas, atgaiva sielai. Namuose likusi tik dalis pynėjos darbų. Daug jų yra perleidusi, išdovanojusi. Jomis džiaugiasi etnografinio meno puoselėtojai. Vidos Palionienės juostos ne kartą eksponuotos parodose.

Margiausias juostas galėsite pamatyti parodoje iki š. m. kovo 31 d. Laukminišių k. muziejuje.