VAKARĖ JOKIMAITĖ, 5 C

Mano tėtis Tomas išsaugojo daug savo vaikystės žaislų. Žinodamas, kad ateis draugas ar giminaitis, kuris mėtys ar laužys žaisliukus, juos giliai paslėpdavo spintoje. O vaikams, mylintiems ir branginantiems žaisliukus, spintos durys buvo visada atidarytos… Pravėręs spintos duris, tėtis kartu su mylimiausiu Karlsonu patyrė smagiausius vaikystės nuotykius. Spustelėjus „draugužio“ propelerį, skambėjo juokas ir tvyrojo geros emocijos, liūdesio ar pykčio minutes surinkdavo vešlūs šio žaislo plaukai. O kai tėčiui dygo dantukai, minkšta Karlsono nosis ar pirštukai pamasažuodavo dantenas.

Karlsonui „išskirdus ant stogo“, dienas tėtis leisdavo su drambliukais, katyte ar kiškiuku. Bet labiausiai mėgdavo išrikiuoti savo gausią automobilių kolekciją. Joje sunkvežimis, žiguliukas (tokia mūsų senelių automobilių markė), sportinės mašinos ir, aišku, svajonių MERCEDES automobilis. Prie šios kolekcijos dažnai sukosi ir policininkas su motociklu, vis palaikydamas tvarką žaislų pasaulyje. Mano tėvelis visus žaisliukus padovanojo man, o aš juos truputį „pagražinusi“ noriu parodyti ir Jums.