Vienas ryškiausių XX a. II pusės profesionaliosios lietuvių skulptūros atstovų Juozas Kėdainis gimė 1915 m. gruodžio 31 d. Karaliūniškio kaime (Kupiškio r.). Migonių pradinę mokyklą lankė 1924–1929 m. Progimnazijoje mokėsi 1929–1933 m., o 1933–1939 m. mokslus tęsė Kauno Menų Mokykloje ir įgijo plastinio meno dalykų mokytojo kvalifikaciją. Nuo 1944 dalyvavo parodose, vėliau, 1946 m., buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1945–1951 m. dėstė Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951–1990 m. buvo paskirtas Vilniaus dailės instituto (nuo 1990 m. – Vilniaus dailės akademija) Skulptūros katedros vyr. dėstytoju, nuo 1961 m. Skulptūros katedros docentu. 1965 m. suteiktas Lietuvos liaudies dailininko vardas.
Gyveno Kaune, turėjo dirbtuves Vilniuje. Mirė 1998 m. lapkričio 12 d., palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse. 2005 m. prie gimtosios sodybos Karaliūniškyje atidengta atminimo lenta, kuri byloja, kad „Šioje sodyboje gimė skulptorius profesorius Juozas Kėdainis (1915–1998), kalvis tautodailininkas Bronius Kėdainis (1919–1998), tekstilininkė tautodailininkė Bronė Kėdainytė 1922“.
Menininkas sukūrė buitinės tematikos kamerinių, dekoratyvinių skulptūrų, antkapinių paminklų, medalių. Kūriniai darnios kompozicijos, jiems būdinga ritmiškumas, saikingi apibendrinimai; dažniausiai vaizduojamas žmogus. J. Kėdainis ne tik mokė kitus, bet ir pats visą gyvenimą mokėsi, domėjosi senųjų kultūrų meno palikimu. Kurdamas niekada nenutolo nuo senųjų liaudies skulptūros tradicijų. Prisidėjo prie vario kalybos atgaivinimo Lietuvoje.
Skulptoriaus palikimas kruopščiai saugomas Kupiškio etnografijos muziejuje ir Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Dalį kūrybos darbų saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Kupiškio etnografijos muziejuje saugomas kūrybinis skulptoriaus palikimas įdomus dėl skulptūrinės plastikos kūrinių formų: bronzinių, gipsinių, medžio skulptūrų – portretų, figūrinių kompozicijų, reljefų, medalių vario kalstinių, eskizų paminklų projekto – įvairovės. Dalis kūrėjo darbų jau įgyvendintų paminklų projektai, mažesnių matmenų etiudai. Kitą dalį sudaro vertingi skulptūrinių plastinių idėjų bandymai kaip mažiau žinomi ieškojimai. Kolekcijoje daug skirtingo dydžio ir formų reljefų: nuo medalių iki herbo pavidalo darbų. J. Kėdainis kūrė skulptūras Lietuvos istorijos įvykiams ir asmenybėms. Muziejuje saugomos skulptūros atskleidžia platų laiko tarpsnį, joms būdingi 6–10 deš. lietuvių skulptūros raidos periodai ir stilistinė raida nuo realizmo ir natūralizmo iki dekoratyvių stilizuotų, filosofinę prasmę turinčių, formų ir erdvinių kompozicijų. Nemažą kolekcijos dalį užima grafika (piešiniai, eskizų bloknotai), nuotraukos, laiškai ir atsiminimai, žurnalai, paskaitų medžiaga.
Virtualioje parodoje eksponuojama keletas atrinktų skulptoriaus kūrybos darbų iš muziejuje esančio gausaus kūrybinio palikimo. Tai bareljefai, skulptūros iš bronzos, kalinėtos vario skardos, medalionai ir antkapio eskizas.
