Laurynas Gucevičius (1753 08 05–1798 12 10) – architektas, profesorius. Kilo iš valstiečių šeimos. Tėvai Simonas Masiulis–Gucevičius ir Kotryna Žekonytė Masiulienė–Gucevičienė. Gimė ir užaugo Migonių k., Kupiškio r., 1763–1765 m. mokėsi Kupiškio parapijinėje, 1765–1767 m. Palėvenės domininkonų vienuolyno, 1767–1772 m. Panevėžio pijorų mokyklose, kur išryškėjo būsimo architekto gabumai matematikai ir kalboms. 1773–1775 m. studijavo Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijoje ir kartu lankė Vilniaus vyriausiąją mokyklą (Vilniaus universitetą), kur išklausė matematikos ir architektūros kursą.
Buvo vedęs LDK kariuomenės vėliavininko A. Hermanovskio dukterį Teofilę, susilaukė vaikų: Stanislovo, Konstantino, Filomenos ir Modestos. L. Gucevičius istoriografijoje nuo XIX a. pr. buvo vadintas Stoka (Stuoka), nors pats architektas šia pavarde niekada nepasirašinėjo.
Architekto vardu pavadintos Kupiškio ir Širvintų gimnazijos, Kupiškio centrinė aikštė, gatvės pavadintos architekto vardu Migonyse ir Vilniuje, vienas iš Vilniaus universiteto ansamblio kiemelių. Atminimo paminklai L. Gucevičiui pastatyti Migonyse, Kupiškyje, Vilniuje. Palėvenės šv. Dominyko, šv. Pranciškaus, šv. Lauryno bažnyčioje L. Gucevičius buvo pakrikštytas, vėliau prie bažnyčios buvo atidengta paminklinė atminimo lenta. Atminimo lenteles galima rasti Panevėžyje prie J. Balčikonio gimnazijos, Vilniaus universiteto ansamblio kiemelyje, Vilniuje prie šv. Stepono bažnyčios. 1784–1786 m. Architektas L. Gucevičius suprojektavo Vilniaus šv. Vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką, 1785 m. Vilniaus rotušės rekonstrukcijai parengė tris projektus. 1781 m. suprojektavo Verkių dvaro rūmų ansamblį, tačiau iš dvidešimt čia esančių pastatų L. Gucevičiaus autorystė patvirtinta tik keliems objektams: centriniai Verkių dvaro rūmai (nugriauti 1842–1844 m.), ledainė–paviljonas, malūnas ant mūrinės užtvankos, užvažiuojamieji namai su arklidėmis ir vežiminėmis, dvaro administracijos pastatas. Taip pat 1790 m. L. Gucevičius suprojektavo Tiškevičių rūmus Vilniuje, 1796 m. koplyčią–mauzoliejų generalgubernatoriaus N. Repnino žmonai Vilniuje, 1795 m. Vidžių miestelio užvažiuojamuosius namus, 1794 m. Šv. Stanislovo bažnyčią Maliatičiuose (aštuonis kartus sumažinta Šv. Petro bazilikos Romoje kopija), taip pat išplėtė vyskupų rūmų parką Vilniuje ir pakeitė kai kuriuos rūmų interjerus, 1780–1792 m. vyskupo reikmėms pertvarkė buvusius Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos pastatus, kadetų korpusui pritaikė pastatą, 1790 m. sudarė Vilniaus miesto vakarinės dalies topografinį planą, 1792 m. dalyvavo Varšuvos apvaizdos bažnyčios projektavimo konkurse, 1793 m. padarė vyskupo I. J. Masalskio namų Kretingoje abrisus. Manoma, jog galėjo suprojektuoti Sudervės švč. Trejybės bažnyčią (pastatyta 1803 m.), 1793 m. Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ir vienuolyną, 1790 m. Buivydžių šv. Jurgio bažnyčią, 1786 m. Vilniaus Pilies ir Žemės teismo rūmus, dvaro rūmus Buivydžiuose, Rokiškyje, Antazavėje, keletą gyvenamųjų namų Vilniuje, suplanuoti Rokiškio centrą, rekonstruoti Raudonės pilį. Manoma, jog pagal L. Gucevičiaus projektą pastatyta koplytėlė Šalčininkuose, Cirkliškio dvaras Švenčionių r.
Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos teritorijoje esančių Kultūros paveldo objektų, susijusių su architektu Laurynu Gucevičiumi ir jo gyvenimo keliu. Nors daugelio statinių projektavimo autentiškumas yra mįslingas ir iki šių dienų nepatvirtintas rašytiniais šaltiniais, tačiau parodoje stengėmės atskleisti klasicizmo laikotarpio architektūros grožį ir galbūt garsiojo architekto įtaką. Architektas Laurynas Gucevičius savo kūryba įtvirtino Lietuvos architektūroje brandžiojo klasicizmo stilių, padėjo pagrindus profesionaliai Lietuvos architektūros mokyklai.
