Gimiau 1966 m. Triburčių kaime, Ignalinos rajone. Baigiau Daugėliškio vidurinę mokyklą, 1989 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, įgijau geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialybę. Esu dėkinga likimui, kad beveik po dešimtmečio jis man davė naują galimybę ir atvedė ten, kur visada veržėsi širdis – prie dailės. Juk kiek save prisimenu, vis piešiu… 1998 m. baigiau Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto ir Vilniaus dailės akademijos perkvalifikavimo studijas ir įgijau dailės mokytojo specialybę. Nuo 1995 m. vadovauju Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijai, dirbu dailės mokytoja. Niekada neatsisakau galimybės pasisemti naujų kūrybinių minčių ir idėjų. Džiaugiuosi, kai esu kviečiama dalyvauti įvairiuose dailininkų pleneruose, bendrose respublikinėse ir tarptautinėse parodose, konkursuose, Lietuvos dailės ugdytojų draugijos renginiuose.
Esu surengusi 7–ias asmenines margučių parodas, sukaupusi 500 margučių kolekciją. Margučius marginau nuo vaikystės. Gimiau ir augau netoli Dysnos upės, tad šv. Velykoms visada pririnkdavau paparčių. Kartu su mama į juos įvyniodavom kiaušinius, dar pridėdavome svogūnų lukštų ir merkdavome į anilinius dažus arba svogūnų lukštų nuovirą. Bet man visada patys gražiausi būdavo vašku marginti margučiai. Jų raštai tokie paprastai įmantrūs, iškalbingi ir paslaptingi, tarsi juose užkoduota mūsų tautos senoji kultūra ir patirtis. Taigi pradėjau kiaušinius marginti vašku, dažyti natūraliais dažais pagamintais iš ąžuolo ir juodalksnio žievės, svogūnų lukštų. To mokau suaugusius ir Dailės studiją lankančius vaikus. Viena mokinė – Samanta Golubickaitė – 2015 m. tapo Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ laureate. Ypač daug kiaušinių numarginau 2015 m. vasarą, dažydama juos aniliniais dažais.
Virtualioje parodoje eksponuojami skutinėti, natūraliu vašku, žolynais marginti, įvairiais būdais nudažyti margučiai. Taip pat parodomi ir pagaminti dažai bei juose dažomi margučiai.
Dailininkui paroda – tai šventė, kūrybos įvertinimas, naujas įkvėpimas. Man gera dalintis su Jumis šiuo džiaugsmu.
Nuoširdžiai Nijolė Trinkūnienė