Kupiškio mieste, einant pagrindine gatve, šiek tiek pasukus į šonines gatveles ar aikštę, dėmesį patraukia saviti pastatai ir savita jų architektūra. Dešimties statinių nuotraukos eksponuojamos šioje parodoje.

Rengiant šią parodą, siekta, kad nuotraukose pamatytumėte ne tik šiandienių  statinių vaizdus, bet ieškota ir senesnių metų, įvykių ar šeimos susibūrimų nuotraukų.

Gedimino gatvės pradžioje stovintis pastatas – Kupiškio etnografijos muziejus. Pastatas buvo pritaikytas muziejui, pastatytas priestatas. Vėliau muziejus rekonstruotas.

Matysite ir statinį, kuriame gyveno vienas žymiausių Kupiškio fotografų, krašto metraštininkas Juozas Karazija. O prieškariu pastatas priklausė garsiam žydų kilmės siuvėjui Zelichui Ainbinderiui.

Iš miesto centre stovinčių mūrinukų išsiskiria gyvenamasis namas, tarpukariu priklausęs Nochemui Šmidtui, Lietuvos tautininkų sąjungos Kupiškio skyriaus valdybos nariui, Savanorių ugniagesių draugijos iždininkui, malūno ir elektrinės savininkui, milijonieriui.

Dėmesį patraukia originalios išvaizdos Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka – buvusi Didžioji Kupiškio sinagoga, pastatyta baroko epochoje. Sporto prekių parduotuvė ir gyvenamasis namas – tai renovuotas Bliumės Trapidaitės gyvenamasis namas ir geležies parduotuvė.

Swedbank klientų aptarnavimo padalinys, laikraščio „Kupiškėnų mintys“ redakcija, odontologinis kabinetas įsikūrę modernistinės statybos pastate. Jame prieškariu veikė Kupiškio kooperatyvas ir bankas, buvo nuomojami butai gyventojams.

Kupiškio rajono savivaldybės administracija įsikūrusi vaistininko Juozo Stuko name.

Ten, kur dabar advokato Jono Algimanto Pakarklio kontora, Sandros gėlių studija, Kupiškio kebabai,  buvo Kupiškio valsčiaus pastatas.

Įmonė „Upės kepyklėlė“ įsikūrusi buvusiame kalėjime.

Kupiškio meno mokykla ugdo mokinius čia gyvenusio gydytojo, aktyvaus Lietuvos tautininkų sąjungos nario Vlado Kriščiūno šeimos name.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos Aušros Jonušytės, taip pat iš Kupiškio etnografijos muziejaus ir Aldonos Ramanauskienės rinkinių – tai improzuota trumputė kelionė laiko mašina į praeitį, nepaleidžiant ir dabarties, prisimenant vieną kitą Kupiškio miesto istorijos ir kultūros faktą.

Paroda parengta vykdant Kultūros paveldo departamento 2021 m. iš dalies finansuotą projeketą „Praeities langą pravėrus”. Parengė Aušra Jonušytė.