Scenografas ir tapytojas gimė Peterburge, Onos Biškauskaitės ir Kazio Palaimų šeimoje. 1919 metais su mama ir broliu Juozu atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Kupiškyje pas gimines. 1919–1926 metais mokėsi Kupiškio pradinėje, progimnazijoje. 1926–1931 metais studijavo tapybą Kauno meno mokykloje. 1930–1933 mokėsi Mstislavo Dobužinskio privačioje studijoje. 1932–1935 m. Šiaulių dramos teatro dailininkas, 1935–1939 m. Klaipėdos dramos teatro dailininkas, 1940 m. Vilniaus dramos teatro vyriausiasis dailininkas, 1944–1948 m. dirbo tokiose pat pareigose Lietuvos dramos teatre. Bendradarbiavo su režisieriais A. Sutkumi, J. Stanuliu, B. Dauguviečiu, R. Juknevičiumi. Sukūrė scenovaizdžių spektakliams Valstybės teatro Šiaulių skyriuje (V. Alanto „Užtvanka“ 1932 m., P. Vaičiūno „Naujieji žmonės“, Moljero „Tartiufas“, K. Čapeko „R.U.R“., visi 1933 m., F. Šilerio „Marija Stiuart“ 1935 m., M. Pagnolio „Topazas“ 1940 m.). Klaipėdos dramos teatre (H. Hejermanso „Viltis“, A. Kitzbergo, „Vilkaitė“, Moljero „Skapeno juokai“, visi 1936 m., P. Vaičiūno „Aukso gromata“ 1938 m.), Akademiniame dramos teatre (H. Ibseno „Nora“ 1942 m., M. Gorkio „Priešai“ 1946 m., B. Sruogos „Pavasario giesmė“ 1965 m.), Lietuvos operos ir baleto teatre (P. Čaikovskio „Gulbių ežeras“ 1948 ir 1965 m., B. Dvariono „Dalia“ 1959 m.). Lietuvos teatruose apipavidalinęs per šimtą muzikinių ir dramos spektaklių, sukūrė savitų dekoracijų, išskiriančių jį iš kitų menininkų. Dailininkas iliustravo Antano Vienuolio-Žukausko tris raštų tomus, Juozo Lingio „Lietuvių liaudies šokius“, kupiškietės Mikalinos Glemžaitės leidinį „Lietuvių tautiniai drabužiai“. Kartu su J. Balčikoniu išleido atvirukų rinkinius „Lietuvių tautiniai drabužiai“, lietuvių liaudies pasakų knygą „Užburta karalystė“. Du dešimtmečius Vytauto Palaimos sumodeliuotais kostiumais puošėsi respublikinių Dainų švenčių dalyviai. Menininkas 1945–1960 metais su pertraukomis kūrė valstybiniam ansambliui „Lietuva“ drabužius. 1944–1976 metais dėstė Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Dailės akademija). Vytautui Palaimai 1946 metais suteikiamas docento mokslinis vardas, 1947 – Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 1954 – Lietuvos liaudies dailininko garbės vardas. 1951–1957 Dailės instituto dekanas, 1957–1963 metais Dailės instituto prorektorius. Vytautas Palaima dirbdamas kūrybinį darbą, dėstydamas Dailės institute, aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. 1948–1961 metais buvo Vilniaus miesto tarybos deputatas. Neretai jo pagalbos ir patarimų prireikdavo Lietuvos dailininkų sąjungai kurios narys jis buvo. Daugelį metų jis buvo teatro dailininkų sąjungos sekcijos pirmininkas, o tuo pačiu ir Lietuvos dailininkų sąjungos prezidiumo bei respublikinės parodų tarybos narys. Rūpinosi dailininkų kūrybinių išvykų organizavimu. Vasaromis kartu su savo studentais, atliekančiais piešimo praktiką, lankydavosi Klaipėdos laivų statykloje, kolūkiuose. Dailininkas nutapė daug įtaigių savo laikmečio amžininkų portretų, peizažų, natiurmortų. Ypač mėgdavo rudenį. Patiko tapyti beržynus. Kūrėjas yra palikęs nemažai drobių su pavaizduotomis šalia Vilniaus esančiomis Žaliųjų ežerų apylinkėmis. Labai dažnai vienas važiuodavo į Kintus piešti. Kviesdavosi savo vaikus Vytautą ir Reginą į savo studiją pozuoti. Šioje dailininko šimtmečiui skirtoje parodoje eksponuojama 50 jo darbų iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, dailininko šeimos nuosavybėje ir Kupiškio etnografijos muziejuje esančių kūrinių.
SVARBESNĖS GYVENIMO DATOS
1911 rugpjūčio 21 d. gimė Peterburge (Rusija) Onos Biškauskaitės ir Kazio Palaimų šeimoje.
1919 atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Kupiškyje.
1919–1926 mokėsi Kupiškio pradinėje, progimnazijoje.
1926–1931 studijavo tapybą Kauno meno mokykloje.
1932–1935 Šiaulių dramos teatro dailininkas.
1935–1939 Klaipėdos dramos teatro dailininkas (Šiaulių teatrą perkėlus į Klaipėdą).
1940 Vilniaus dramos teatro vyriausiasis dailininkas.
1944 Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute eksternu įgijo teatro dailininko specialybę.
1944–1976 dirbo Vilniaus valstybiniame dailės institute įvairiose pareigose.
1944–1948 Lietuvos dramos teatro vyriausiasis dailininkas.
1945–1960 su pertraukomis kūrė valstybiniam ansambliui „Lietuva“ drabužius.
1946 suteikiamas docento mokslinis vardas.
1947 Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
1951–1957 Dailės instituto dekanas.
1954 suteikiamas Lietuvos liaudies dailininko garbės vardas.
1957–1963 Dailės instituto (dabar Dailės akademija) prorektorius.
1976 vasario 14 d. mirė, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
