Pasirodė ilgai puoselėtas, ilgai lauktas unikalių  menininkės Veronikos Šleivytės  nuotraukų albumas  „Foto Vėros Šleivytės“. Albumo rengėjos ir sudarytojos Milda Dainovskytė, Ieva Burbaitė, Agnė Narušytė, Giedrė Zuozienė. Leidinyje gausu autoportretų, menininkei  brangių žmonių fotografijų.  Sklaidai  albumą ir tarsi skaitai Veronikos Šleivytės biografiją, rodos, ir teksto nebereikia… viskas taip aišku… Fotografijos iškalbingos, jose menininkės emocijos, charakteris, charizma: vienur ji žaisminga ir nerūpestinga, kitur susimąsčiusi, su nerimu ir ilgesiu akyse, dar kitur labai teatrališka tiek ji pati, tiek jos vaizduojami subjektai. Tikriausiai ne veltui viena iš albumo autorių  duodama interviu apie  pasirodžiusį albumą sutiko su nuomone, kad  Veroniką Šleivytę galima sulyginti  su Frida Kahlo, viena garsiausių Meksikos dailininkių, tapiusių  autoportretus . Šių menininkių  charakteris, gyvenimo būdas, pasaulėjauta ir pasaulėžiūra  turi labai daug panašumų. Juolab abi moterys  yra gimusios panašiu laiku, tik skirtingose pasaulio pusėse.

Albumo pradžiai puikiai dera Laimos Kreivytės eilėraštis „Artumo aritmetika“. Ir nėra abejonių, kad knygos autorės ne veltui pasirinko  šios poetės ir  menotyrininkės, parodų kuratorės, feministės  eiles. Tai labai iškalbingas tekstas, kurio naratyvas tarsi pati V.Šleivytė:

„ esu du viename

du minusai netampantys pliusu“

Menotyrininkė doc. Agnė Narušytė rašo: „žiūrinėju Veronikos Šleivytės  fotografijų archyvą kaip jos  gyvenimo filmą“.  Negali nesutikti  su šiuo teiginiu, nes albume visa ji – Vėra tokia, kokia buvo, kokia yra, kokią suprantame ar įsvaizduojame…

Reikėtų išskirti dar vieną puikų knygos  autorių sumanymą – menininkės biografija, menotyrininkių straipsniai, dokumentinė medžiaga,  mokslinės įžvalgos     įdėta albumo pabaigoje. Kodėl tai žavi? Ogi  skaitytojas, vartydamas albumo puslapį po puslapio, tyrinėdamas  nuotraukas, lyg mozaiką susidėlioja V.Šleivytės biografiją, pamato jos gyvenimą, būdą, charakterį,  o leidinio pabaigoje  perskaito  menininkės   gyvenimo istoriją  ir tarsi  pasitikrina – ką mačiau, ką supratau,  ką perskaičiau, o gal kas liko ten …

Užverti paskutinį albumo puslapį ir pagalvoji… gal tikrai mes turime lietuviškąją  Fridą Kahlo…